Byla 1A-196-557/2017
Dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteista pagal BK 154 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant ją per šį laiką būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., jeigu tai nėra susiję su darbu

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, nuteistajai A. B. ir jos gynėjui Alvydui Butai, nukentėjusiajai R. K. ir jos įgaliotajai atstovei Juritai Repšienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. B. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteista pagal BK 154 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant ją per šį laiką būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., jeigu tai nėra susiję su darbu.

3Nuosprendžiu iš A. B. R. K. priteista 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur atstovavimo išlaidų.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5A. B. nuteista už tai, kad paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį, būtent: ji 2016 m. rugsėjo 5 d., apie 10 val., iš savo elektroninio pašto išsiuntė VšĮ ( - ) bendruoju elektroniniu paštu ( - ) elektroninį laišką, kuriame nurodė: „Šiuo laišku noriu pranešti, kad bendrosios praktikos slaugytoja p. R. A.-K., dirbanti ( - ), yra vulgaraus elgesio, nesulaiko emocijų, prasiveržia pykčio protrūkiai. Namuose pastoviai girtaujama, smurtaujama, jaučia priklausomybę alkoholiui, konfliktiška. Visos gyvenimiškos vertybės matuojamos pinigais, (t. y. reikalauja atsiskaitymo...) Toks slaugytojas daro gėdą visai medicinos sistemai, jaučiu pareigą Jus informuoti apie tokį Jūsų darbuotoją. Nes kiekvienas mes ar mūsų artimas gali patekti į ligoninę, ir nenorėčiau kad tokia slaugytoja teiktų pagalbą“ ir taip pakleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti nukentėjusiąją R. K..

6Apeliaciniu skundu nuteistoji A. B. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, byloje pareikštą civilini ieškinį palikti nenagrinėtą ir priteisti iš nukentėjusiosios išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu, teismas, pripažindamas ją kalta pagal BK 154 str. 1 d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 str. Apkaltinamasis nuosprendis neatitinka įstatymo reikalavimų, nes jame padarytos išvados nepagrįstos ištirtų įrodymų analize, išdėstyti motyvai pernelyg lakoniški, teismo išvados padarytos neatsižvelgus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Mano, jog skundžiamas nuosprendis grįstas prielaidomis, neišanalizuota ir tinkamai nenurodyta, kokie jos veiksmai buvo nusikalstami, kokiais įrodymais grindžiama inkriminuoto nusikaltimo subjektyvioji pusė. Be to, mano, jog bylą teismas išnagrinėjo šališkai, nes rodė išankstinį nusistatymą prieš ją, netenkino prašymų apklausti kai kuriuos liudytojus, tiesiogiai susijusius su kaltinime įrodinėtomis aplinkybėmis, o tų asmenų parodymais, kuriuos vis dėlto jos prašymu apklausė, nesivadovavo. Be to, teismas neargumentuotai nesivadovavo nė vienu jos pateiktu įrodymu – kaip antai atliktu kaltinime nurodyto šmeižiančio teksto lingvistiniu tyrimu, taip pat atsisakė priimti rašytinius įrodymus, tiesiogiai susijusius su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl viso to buvo pažeista jos teisė į gynybą, byla išnagrinėta šališkai.

7Baudžiamosiose bylose, kuriose sprendžiami BK 154 str. taikymo klausimai, svarbu nustatyti, ar tekste, kuris buvo paviešintas, buvo reiškiama nuomonė apie kitą asmenį, ar dėstomi neteisingi faktai, t. y. skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija. Pirmosios instancijos teismas 2015-09-05 siųstame el. laiške pripažino nukentėjusiąją R. K. šmeižiančius šiuos teiginius: kad nukentėjusioji yra vulgaraus elgesio, nesulaiko emocijų, prasiveržia pykčio priepuoliai (nors kaltinime nurodyta „pykčio protrūkiai“); namuose nuolat girtaujama, smurtaujama, jaučia priklausomybę alkoholiui, konfliktiška; kad toks slaugytojas daro gėdą visai medicinos sistemai. Pažymi, jog tam, kad būtų galima teisingai vertinti situaciją ir nustatyti nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, yra svarbūs šalių tarpusavio santykiai, priešiškumo tarp šalių atsiradimo aplinkybės. Šis laiškas ir buvo parašytas kaip ankstesnių daugkartinių konfliktų, bendravimo tarpusavyje su nukentėjusiąja pasekmė, jų metu atsiskleidė nukentėjusiosios savybės, kai kurias ji minėtame elektroniniame laiške ir nurodė. Nurodo, jog jos laiškas, kuriame yra apibūdinama nukentėjusioji, negali būti laikomas šmeižimu BK 154 str. prasme, nes laiške kalbama apie tikrovėje, daugkartinėse konfliktinėse situacijose, apsižodžiavimuose su nukentėjusiąja jos suvoktus faktus ir rašyta apie dalykus, kurie iš tiesų buvo. Iš bylos medžiagos aišku, kad dėl įvykusių konfliktinių situacijų ir dėl išsakytų posakių privataus kaltinimo bylos proceso šalys turi skirtingas nuomones. Dalis šioje byloje apklaustų liudytojų patvirtino, kad jos laiške nurodyti teiginiai teisingi, atitinka išties tikrovėje buvusią situaciją, todėl mano, kad tokios aplinkybės suponuoja aiškią išvadą, kad ji laiške nurodė ne aiškiai melagingą informaciją, o buvusių įvykių subjektyvią interpretaciją ir taip išsakė neigiamą nuomonę apie nukentėjusiąją. Būtent faktų, kuriuos patvirtino liudytojai, o ne prasimanymų pagrindu teigia pasisakiusi laiške apie nukentėjusiąją, o duomenis, kuriuos ji nurodė, matė tiesiogiai bendraudama ir konfliktuodama su nukentėjusiąja, taip pat sužinojo ir iš kitų kaimynų, kurių dalis šioje byloje buvo apklausti kaip liudytojai, taigi jai buvo pakankamas pagrindas pateikti savo požiūrį į nukentėjusiąją.

8Pasisakydama dėl nukentėjusiosios skunde nurodyto ją šmeižiančio teiginio dėl girtavimo ir smurtavimo, nurodo, kad ji, gindamasi nuo kaltinimo, siekdama nustatyti, ar jos siųstame elektroniniame laiške yra kalbinės agresijos, kuria gali būti pažeista BK 154 str. 1 d. saugoma vertybė, požymių, taip pat siekdama nustatyti ir įvertinti žodinę bei kontekstinę teiginių, dėl kurių privati kaltintoja teigia buvusi apšmeižta, reikšmę, paprašė atlikti laiško teksto lingvistinį tyrimą, kurį atliko Klaipėdos universiteto Baltų filologijos katedros profesorius ir humanitarinių mokslų daktaras A. D.. Atliktame lingvistiniame laiško tyrime specialistas prof. dr. A. D. savo 2017-03-03 išvadoje Nr. 4944-145 nurodė, kad nukentėjusiosios pareiškime yra netikslumas gretinant su el. laiško turiniu: pareiškime yra sakinio atkarpa – „Namuose pastoviai girtaujama, smurtaujama <...>“, o ne „namuose pastoviai girtauja, smurtauja <...>“. Iš to matyti, kad laiške pavartota forma (neveikiamojo dalyvio) nenurodo asmens – gali būti bet koks veikiantysis asmuo ar asmenys ir net be laiške minimo asmens. Todėl šita teksto dalis neparodo, kad būtų kalbama apie konkretų asmenį – R. K.. Ši kalbininko išvada patvirtina, kad laiške kalbama apie girtavimo procesą, kurio dalyvė nebūtinai visada yra nukentėjusioji. Teiginius „girtaujama, smurtaujama“ reiktų suprasti kaip procesą, aplinką, esančią nukentėjusiosios namuose, o ne kaip pačios nukentėjusiosios girtavimą, smurtavimą. Nukentėjusioji iškraipydama kaltinime laiško turinį suteikė visai kitą teksto reikšmę, o pirmosios instancijos teismas šį apibūdinimą aiškino plečiamai, tai baudžiamojoje teisėje yra draudžiama.

9Pažymi, kad tai, jog tokie girtavimo, smurtavimo procesai vyko, patvirtina bylos medžiaga. A. B. apklausiama teisme parodė, kad jų namų valdos ribojasi ir puikiai matyti, kas vyksta nukentėjusiosios namuose. Matė, kaip nukentėjusioji su kita kaimyne išgėrusios šlitinėja po kaimą, geria nukentėjusiosios kieme prie staliuko, girdisi necenzūriniai žodžiai, sugėrovai konfliktuoja. Šia vasarą Darbėnų miestelio parduotuvėje prasilenkė su nukentėjusiąja, kurios paakyje buvo mėlynė. Šias A. B. nurodytas aplinkybės patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Liudytojas A. R. parodė, kad jis Vaineikių kaime gyvena nuo 1999 m., gyvena netoli K.. Teko matyti, kad jie mėgsta išgerti. Kartą K. su karučiu vežė girtą kaimynę namo. Vasarą geria kieme, pasistato stalą ir geria, visa tai matė pats. R. K. su kaimyne Urboniene išgeria kartą per savaitę, skamba dainos. Liudytoja I. R. parodė, kad gyvena Vaineikių k. nuo gimimo ir nė su vienu kaimynu konfliktų nėra buvę. K. yra problemiški žmonės ir tai pasireiškia visur. Kai susitinka parduotuvėje, visada krepšelyje yra alkoholis, niekada nesisveikina. Vasarą matė K. vaikščiojant su mėlyne po akimis. Jų kieme triukšmaujama, pro savo namo langus matė jos kiemą, yra mačiusi R. K. vasarą girtą, datos nepamena. Nukentėjusioji R. K. parodė, kad vartoja alkoholį, bet nedažnai, nes dirba. Išgeria namie, savo kieme, o kaip dažnai, neskaičiuoja. Gali būti per mėnesį keturi kartai. Taigi ir pati nukentėjusioji pripažino, kad bent kartą per savaitę išgėrinėja. Kyla klausimas, ar alkoholio vartojimą kartą per savaitę reikėtų laikyti dažnu ir pastoviu. Laikosi nuomonės, kad kaimo vietovėje toks alkoholio vartojimas kaime gyvenančio žmogaus akimis gali būti laikomas dažnu.

10Pasisakydama dėl nukentėjusiosios skunde nurodyto ją šmeižiančio teiginio dėl vulgaraus elgesio, emocijų nesulaikymo, pykčio protrūkių, konfliktiškumo, nurodo, kad šiais žodžiais nukentėjusioji buvo apibūdinta dėl jos ankstesnio elgesio, kai tikrinant nukentėjusiosios skundą prieš A. B. tarp nukentėjusiosios ir Aplinkos apsaugos ministerijos Jūrinių tyrimų departamento vyr. specialistės N. B. bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros vyr. specialistės D. Š. vyko konfliktas, kurio metu nukentėjusioji elgėsi įžūliai ir neadekvačiai. Šioms aplinkybėms patvirtinti teismui buvo pateiktas prašymas apklausti minėtas pareigūnes, tačiau teismas šio prašymo netenkino nenurodęs jokių argumentų. Tiesa, šį įvykį matė liudytoja I. R., kuri apklausta teisme parodė, kad iš savo namų pro langą matė, kaip prie pareigūnų R. K. su vyru mosikavo rankomis ir t. t., tačiau pirmosios instancijos teismas liudytojos parodymais nesivadovavo. Pažymi, jog tai ne pavienis atvejis, kai nukentėjusioji elgėsi vulgariai, ją ištiko pykčio protrūkiai ir pan. Nukentėjusioji jai tiek per tvorą, tiek ir ne per tvorą rodo nepadorius gestus su atkištu viduriniu pirštu, tai reiškia lytinį organą, kas kartą, kai pagal jos eilinį skundą patikrinimą atlikę pareigūnai išvyksta iš A. B. namų neaptikę pažeidimų. Mano, jog tai, kad per konfliktines situacijas nukentėjusioji nesulaiko savo emocijų ir žmogiško pykčio, yra visiškai suprantama, nes kiek ji berašė skundų, jos nurodyti faktai nepasitvirtino, o jos tikslas nubausti jos šeimą niekada nepasiekiamas. Apklausta teisme nukentėjusioji pripažino ir parodė, kad skundų tyrime dalyvauja ji arba jos sutuoktinis, nes tai privaloma. Kaskart, kai pareigūnai pagal nukentėjusiosios skundus atvyksta ir atlieka patikrinimus, nukentėjusioji reiškia emocingą ir piktą nepasitenkinimą ir priekaištus, kodėl A. B. yra nenubaudžiama.

11Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenurodydamas jokių argumentų deklaratyviai konstatavo, kad ji pavadindama nukentėjusiąją konfliktiška ją apšmeižė. Bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusioji ir/ar jos sutuoktinis dėl A. B. ir/ar A. B. sutuoktinio rašo įvairiausius skundus net ir po to, kai jie nepasitvirtina. Per ne visus 2016 metus tokių būta ne mažiau kaip 16, todėl vien ta aplinkybė objektyviai leidžia žmogų, rašantį tokį kiekį skundų, apibūdinti kaip konfliktišką. Be to, po skundžiamo nuosprendžio nukentėjusioji parašė dar 3 skundus dėl A. B., šiomis dienomis vyksta patikrinimai. Nukentėjusiosios teiginys, kad toks skundų kiekis susikaupė, nes ji skųsdavo A. B. aukštesniosioms instancijomis, pramanytas ir paneigtas bylos medžiaga, nes nė vieno tokio atvejo nebuvo. Iš pačios nukentėjusiosios parodymų matyti, kad problema yra ir jos asmuo. Apklausta teisme nukentėjusioji parodė, kad konfliktai prasidėjo tik jiems atsikėlus gyventi į Vaineikius. Kaip konfliktišką asmenį nukentėjusiąją apibūdina apklausti liudytojai A. R., I. R.. Kaip pavyzdį nurodo tai, jog ši liudytoja teisme parodė, kad gyvena Vaineikiuose nuo gimimo ir nė su vienu kaimynu konfliktų nėra buvę, o tik su K.s. Faktas, kad, pasak liudytojų, su nukentėjusiąja nebendrauja visas kaimas, patvirtina konfliktišką nukentėjusiosios elgesį. Ir priešingai, apklausti minėti liudytojai, taip pat ir P. T., A. B. apibūdina kaip nekonfliktišką asmenybę. Taigi, jos manymu, visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad A. B., nukentėjusiąją apibūdindama konfliktiška, jos neapšmeižė. Pastebi ir tai, kad šioje byloje teismas neigiamą asmens apibūdinimą tiesiog automatiškai prilygino šmeižimui. Ne kiekvienas neigiamas asmens apibūdinimas gali būti laikomas šmeižimu, o tik toks, kuris gali paniekinti, pažeminti, pakirsti pasitikėjimą tuo asmeniu. Kaip ir kodėl A. B. nukentėjusiąją apibūdinus konfliktišku žmogumi arba pasakius, kad nukentėjusioji gyvenimiškas vertybes matuoja pinigais, buvo pakirstas pasitikėjimas ja, teismas neatskleidė. Pripažįstant bet kokį neigiamą asmens apibūdinimą šmeižimu, neišlaikoma pusiausvyra tarp teisės ir laisvės reikšti nuomonę ir šios teisės ribojimo, ginant kritikuojamo asmens teises.

12Pasisakydama dėl nukentėjusiosios skunde nurodyto ją šmeižiančio teiginio, kad jos visos gyvenimiškos vertybės matuojamos pinigais, nurodo, jog nors teismas nuosprendyje nepripažino ir nepasisakė, kad parašiusi laiške apie nukentėjusiąją, jog visas gyvenimiškas vertybes ji matuoja pinigais, tuo A. B. ją apšmeižė, ji dėl šio teksto pasisako, nes jis yra nurodytas nukentėjusiosios skunde (kaltinime). Teisme A. B. parodė, kad ji tokią nuomonę apie nukentėjusiąją susidarė dėl to, kad nukentėjusioji ir jos sutuoktinis įtikino seną, vienišą, neabejingą alkoholiui ir netoliese gyvenančią senutę E. G. išduoti nukentėjusiajai įgaliojimą tvarkyti jos reikalus. Dėl šios priežasties iš socialiai pažeidžiamos E. G. sąskaitos banke buvo imami pinigai, parduotas jai priklausantis miškas, o iš to gauta nauda naudojama ne E. G. interesais. Kai tai paaiškėjo, nukentėjusiajai suteiktas įgaliojimas buvo panaikintas ir pareikalauta grąžinti visa, kas buvo gauta pagal įgaliojimą. Įgaliojimo suteikimo, panaikinimo, reikalavimo grąžinti visa tai, kas gauta veikiant pagal įgaliojimą, faktai yra įrodyti rašytiniais dokumentais, o tai patvirtina A. B. nuomonės apie šią nukentėjusiosios savybę pagrįstumą, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė juos priimti, todėl šiuos įrodymus teikia su apeliaciniu skundu ir prašo juos priimti. Tai, jog nukentėjusioji yra linkusi gyvenimiškas vertybes matuoti pinigais, atrodo ne tik A. B., bet ir kitiems žmonėms. Antai, apklaustas kaip liudytojas P. T. teisme parodė, kad norėjo kaimynus sutaikyti, bet nepavyko, nes K. prašo piniginio atlygio. Be to, apklausta I. R. parodė, kad jos kieme buvo sūpuoklės ir ji neleido suptis K. anūkei, nes bijojo, kad jai susižeidus K. prašys pinigų. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad anksčiau nurodytos savybės priskyrimas nukentėjusiajai negali būti laikomas šmeižikišku. Kita vertus, apibūdinimas, kad žmogus gyvenimiškas vertybes matuoja pinigais, negali paniekinti, pažeminti, pakirsti pasitikėjimą tuo asmeniu, todėl negali būti laikoma šmeižimu.

13Pasisakydama dėl tyčios buvimo, nurodo, kad baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą, kaip paskutinė ir griežčiausia atsakomybės forma pagal BK 154 str., gali būti taikoma tik tada, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia, t. y. subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 str. 2 d. numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo. Tai, kad ši veika padaryta tiesiogine tyčia, gali rodyti aplinkybės, kad paskleisdamas BK 154 str. nurodytą informaciją asmuo neturėjo jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie tų žinių tikrumą, rėmėsi aiškiai nepatikimais šaltiniais ir pan., ir, atvirkščiai, tiesioginės tyčios buvimą paneigia tai, kad asmuo informaciją gavo iš tokio asmens, kuriuo jis gali pasitikėti, ar kitaip sąžiningai klydo (LAT nutartys Nr. 2A-9/2012, 2K- 171/2013, 2K-57/2015 ir kt.). Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – pavojinga veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta šmeižimu, būtina nustatyti šių požymių visumą. Jau buvo minėta, kad šmeižimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas apie tyčios turinį, kurį sudaro aiškus suvokimas, kad skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija ir to norima, visiškai šiame kontekste neanalizavo, o matyti, kad tyčia laikė paties laiško išsiuntimą. Taigi teismas neteisingai nustatė jos veikos subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią, todėl A. B. mano, jog yra pripažinta kalta pagal BK 154 str. 1 d. netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

14Kalbėdama apie tiesioginę tyčią, pastebi, kad pats laiško turinys patvirtina tikslą ir siekį, kuriuo jis buvo siunčiamas. Iš laiško teksto: „Jaučiu pareigą informuoti apie tokį Jūsų darbuotoją“, „Nes kiekvienas mes ar mūsų artimas gali patekti į ligoninę ir nenorėčiau, kad tokia slaugytoja teiktų pagalbą“ matyti, kad šiuo laišku norėta atkreipti į nukentėjusiosios, dirbančios slaugytoja, moralines savybes, kurios atsiskleidė gyvenimo kaimynystėje ir daugkartinių konfliktų su nukentėjusiąja metu. Bet kuriam medicinos srityje dirbančiam darbuotojui, o ypač slaugytojui, yra keliami ypač aukšti moralės ir etikos reikalavimai, nes šioje profesijoje išryškėja pašaukimas, atsiskleidžia kultūra, atsakomybė, sąžinė, gebėjimas rūpintis kitais, todėl A. B., kasdieniame gyvenime matydama, kad nukentėjusioji šių savybių neturi, jautė pareigą pasakyti savo nuomonę jos darbdaviui. Šis klausimas jai ypač jautrus, nes jų šeimai labai artimas žmogus – sutuoktinio mama E. B. – 2012 metais iškrito pro tos pačios ligoninės, kur dirba nukentėjusioji, palatos langą ir žuvo būtent dėl slaugytojų nepakankamos priežiūros. Būtent laiško sakiniu „Nes kiekvienas mes ar mūsų artimas gali patekti į ligoninę ir nenorėčiau, kad tokia slaugytoja teiktų pagalbą“ buvo noras atkreipti dėmesį į slaugytojui keliamus aukštus reikalavimams, kad tokių netekčių dėl slaugytojų aplaidaus darbo, kaip patyrė ji su savo sutuoktiniu, būtų išvengta. Pirmosios instancijos teismui teikė rašytinius įrodymus, t. y. A. B. sutuoktinio mamos mirties liudijimą, diagnozių aprašymus, patvirtinančius, kad mirties priežastis buvo iškritimas pro gydymo įstaigos langą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, o tai patvirtina A. B. anksčiau nurodytas aplinkybes ir kartu parodo ir laiško rašymo tikslą, tačiau teismas jų nepriėmė kaip neturinčių ryšio su byla. Apeliantė yra įsitikinusi, kad šie dokumentai yra tiesiogiai susiję su kaltinimu, todėl apeliacinės instancijos teismo prašo juos priimti. Be to, tai, kad nebuvo tyčios apšmeižti nukentėjusiąją, parodo ir tai, jog ji laišką siuntė ne anonimiškai, o pasirašytą tikru vardu ir pavarde, be to, net nurodė savo telefono numerį tam atvejui, jei kas norės jos pasiteirauti detaliau. Jei būtų turėjusi tikslą apšmeižti nukentėjusiąją, jai pakenkti darbinėje veikloje, neabejotinai būtų siuntusi anoniminį laišką.

15Pasisakydama dėl teismo šališkumo, nurodo, jog teismo nešališkumo principas įtvirtintas Konstitucijos 31 str. 2 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., BPK 44 str. 5 d. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-414/2010). Mano, jog pirmosios instancijos teismo proceso metu buvo pažeistos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei suvaržytos teisės į gynybą. Tokią savo nuomonę grindžia tuo, jog proceso dalyvio prašymui ištirti papildomus įrodymus, taigi ir prašymui iškviesti bei apklausti kaip liudytojus kaltinamojo nurodytus asmenis taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės. Pagal BPK 20 str. 3 d. įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Laiško turinys patvirtina, kad nukentėjusioji buvo apibūdinta bendrais teiginiais, nenurodant konkrečių faktų, datų ir t. t. Nuomonė apibūdinant nukentėjusiąją susidarė ne iš karto, o per gan ilgą tarpusavio konfliktiško bendravimo laikotarpį. Šių konfliktų liudytoju daugeliu atveju buvo ir apeliantės sutuoktinis J. B., kurį teisme prašė apklausti, tačiau teismas vietoj to, kad jį apklaustų ir jo parodymų turinį vienaip ar kitaip vertintų priimant nuosprendį, atmetė šį prašymą iš anksto pripažindamas, kad sutuoktinis galbūt duos tik A. B. naudingus parodymus ir jo parodymai bus nereikšmingi. Mano, jog tai yra akivaizdus teisės į gynybą pažeidimas, nes kaltinamojo sutuoktinis, apklausiamas teisme, turi liudytojo statusą, t. y. privalo teisingai papasakoti visa, kas jam žinoma byloje, yra įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tai, kad A. B. sutuoktinis turi galimybę pasinaudoti BK 82 str. nuostata, pagal kurią gali neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, esmės nekeičia, nes visa, ką toks liudytojas sako, privalo papasakoti teisingai.

16Pirmosios instancijos teismas A. B. prašymu visų apklaustų liudytojų parodymais nesivadovavo, motyvuodamas tik tuo, kad jie esą turi siekį apkalbėti nukentėjusiąją dėl jos kreipimosi su įvairiais skundais į valstybines institucijas. Mano, jog tai taip pat šiurkštus BPK 20 str. pažeidimas. Iš tiesų tokiai išvadai nebuvo jokio pagrindo, nes nė vienas apklaustas liudytojas nenurodė besipykstantys su nukentėjusiąja, nenurodė to ir pati nukentėjusioji. Nukentėjusioji konfliktuoja, teikia skundus tik dėl A. B. ir jos šeimos, jokių skundų dėl apklaustų liudytojų nėra teikusi, dėl ko jie turėtų tikslą apkalbėti nukentėjusiąją. Kaip buvo minėta, nukentėjusioji buvo apibūdinta kaip vulgari ir t. t. dėl jos ankstesnio elgesio, kai tikrinant nukentėjusiosios skundą dėl A. B. tarp nukentėjusiosios ir Aplinkos apsaugos ministerijos Jūrinių tyrimų departamento vyr. specialistės N. B. bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros vyr. specialistės D. Š. vyko konfliktas, kurio metu nukentėjusioji elgėsi įžūliai ir neadekvačiai. Šioms aplinkybėms patvirtinti teismui buvo pateiktas prašymas apklausti minėtas pareigūnes, tačiau teismas be jokių argumentų atmetė šį prašymą.

17Nurodo, jog šioje byloje pateikta 2017-03-03 specialisto išvada Nr. 4944-145 teismas nesivadovavo nepagrįstai, nes ši išvada yra BPK reikalavimus atitinkantis įrodymas. Šią išvadą pateikė Klaipėdos universiteto Baltų filologijos katedros profesorius ir humanitarinių mokslų daktaras A. D.. Pagal BPK 89 str. reikalavimus specialistas privalo turėti reikiamų specialių žinių bei įgūdžių ir pateikti išvadas jo kompetencijos klausimais, todėl akivaizdu, kad specialisto išvada yra padaryta kompetentingo asmens, žinančio savo teises bei pareigas ir įspėto dėl atsakomybės pagal BK 235 str. už melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą, o išvadų turinys atitinka jai keliamus reikalavimus, joje tiksliai nurodyti specialisto asmens duomenys (BPK 90 str.). Taigi pirmosios instancijos teismas neargumentuotai nelaikydamas šios išvados, gautos įstatymo nustatyta tvarka (BPK 48 str.), įrodymu, pažeidė BPK 20 str. 1 ir 2 d. reikalavimus. Mano, jog minėtų prašymų atmetimas, neargumentuotas nesivadovavimas kai kurių liudytojų, galėjusių tiesiogiai patvirtinti ar paneigti kaltinime nurodytas aplinkybes, parodymais, specialisto išvados neargumentuotas nelaikymas įrodymu sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog pirmosios instancijos teismas už inkriminuotą veiką jai paskyrė įpareigojimą 6 mėn. būti namuose nuo 21 val. vakaro iki 7 val. ryto, jeigu tai nėra susiję su darbu. Toks įpareigojimas skiriamas siekiant paveikti nuteistojo elgesį, kad sulaikyti nuo panašių veikų padarymo, todėl šis A. B. paskirtas įpareigojimas neatitinka bausmės tikslų, yra perteklinis, nes elektroninį laišką galima išsiųsti bet kuriuo paros metu.

18Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusioji ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

19Apeliacinis skundas atmestinas

20BK 154 str. numatytos nusikalstamos veikos – šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumą. Šmeižimas pagal BK 154 str. – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Objektyviosios pusės požymis paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones. Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją, t. y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiama tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Informacija egzistuoja kaip objektyvus reiškinys, todėl gali būti nustatyta remiantis atitinkamais duomenimis. Jų pagrindu asmuo gali atlikti jam svarbius, įdomius ar aktualius jo požiūrį atspindinčius svarstymus ar vertinimus, gali analizuoti, gretinti ar kitaip apdoroti informaciją ir gauti išvadas. Šios mąstymo veiklos rezultatai gali būti įvairių rūšių. Pirma, tai gali būti subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas – nuomonė. Ji negali būti peržiūrima ir paneigiama. Nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis tikrais faktais. Antra, tyrimo, apibendrinimo, analizės ar kitokiu būdu kaip individualių pastangų rezultatas gali būti gaunama informacija – nauji duomenys apie daiktus, reiškinius, savybes ir kt. Tiek nuomonės, tiek informacijos atsiradimo prigimtis yra panaši – individuali mąstymo veikla, tačiau savo pobūdžiu tai yra skirtingi dalykai. Nuomonė turi vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį, o nauja informacija – konstatuojamąjį pobūdį, nes ja teigiami iki tol neišsakyti faktinio pobūdžio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. EŽTT praktikoje taip pat yra daromas aiškus faktinių pranešimų ir vertinimų atribojimas. 2001 m. liepos 12 d. sprendime, priimtame byloje Feldek prieš Slovakiją, teismas išaiškino, kad faktus galima patikrinti, o vertinimų įrodyti neįmanoma, tačiau netgi vertinamasis samprotavimas privalo turėti pakankamą faktinį pagrindą, nes vertinamieji samprotavimai, neturintys faktinio pagrindo, gali būti traktuojami kaip peržengiantys ribas. Atsakomybė pagal BK 154 str. atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia. Subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 str. 2 d. numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir sąmoningai tai daro (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-187-677/2015, 2K-458-507/2015).

21Taigi baudžiamosiose bylose, kuriose sprendžiami BK 154 str. taikymo klausimai, svarbu nustatyti, ar informacijoje (tekste), kuris buvo paviešintas, buvo reiškiama nuomonė apie kitą asmenį, ar dėstomi neteisingi faktai, t. y. skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija. Taip pat ir tai, ar ši informacija turėjo žeminantį pobūdį, o ją skleidęs asmuo suvokė, kad informacija yra ir neteisinga, ir žeminanti. Byloje nustatyta, jog 2016 m. rugsėjo 5 d., apie 10 val., iš A. B. elektroninio pašto išsiuntė VšĮ ( - ) bendruoju elektroniniu paštu ( - ) elektroninį laišką, kuriame nurodė: „Šiuo laišku noriu pranešti, kad bendrosios praktikos slaugytoja p. R. A.-K., dirbanti ( - ), yra vulgaraus elgesio, nesulaiko emocijų, prasiveržia pykčio protrūkiai. Namuose pastoviai girtaujama, smurtaujama, jaučia priklausomybę alkoholiui, konfliktiška. Visos gyvenimiškos vertybės matuojamos pinigais, (t. y. reikalauja atsiskaitymo...) Toks slaugytojas daro gėdą visai medicinos sistemai, jaučiu pareigą Jus informuoti apie tokį Jūsų darbuotoją. Nes kiekvienas mes ar mūsų artimas gali patekti į ligoninę, ir nenorėčiau kad tokia slaugytoja teiktų pagalbą“. A. B. neneigia, jog išsiuntė šį elektroninį laišką, tačiau teigia, jog jame nurodyta informacija atitinka tikrovę, todėl negali būti laikoma šmeižtu. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiu pateikiamu nuteistosios vertinimu.

22Iš byloje esančios Klaipėdos priklausomybės ligų centro pažymos matyti, jog R. K. nėra registruota Priklausomybės ligų centre (b. l. 65). Iš Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK pranešimo dėl R. K. elgesio matyti, jog nuo 2015-01-01 iki 2016-09-05 nebuvo gauta jokių iškvietimų dėl R. K. elgesio, adresu Malūno g. 4, Vainekių k., Kretingos r. (b. l. 61). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog R. K. administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu ar visuomenės rimties trikdymu, nėra bausta, 2016-05-14 ji padarė nešiurkštų KET pažeidimą, už kurį jai paskirta 14 Eur nuobauda (b. l. 63). Iš R. K. darbdavio pateiktos charakteristikos matyti, jog ji neturi drausminių nuobaudų, darbus atlieka gerai, kolektyve yra draugiška (b. l. 6). Pažymėtina, jog darbdavio charakteristikoje pateikiamas aplinkybes patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta VšI ( - ) slaugytoja liudytoja D. P., kuri parodė, kad neblaiviam dirbti negalima ir neįmanoma, jei kam kyla įtarimų, darbuotojus patikrina alkotesteriu. Jų darbas be galo sunkus, atliekamos procedūros, ir girtas ar pagiringas nepadirbtų. Nėra mačiusi nė vienos kolegės girtos. Slaugytoja šiame skyriuje dirba 4 metus, R. K. yra jos kolegė, ir ji per šį laiką nepastebėjo iš jos pykčio proveržių. Tokie proveržiai būtų užfiksuoti (b. l. 55). Taigi nagrinėjant bylą nesurinkta jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų, jog A. B. kaip faktai apie R. K. pateikiamos aplinkybės atitiktų tikrovę. Nors A. B. nurodo, kad jos laiško turinyje dėstomų aplinkybių (faktinių duomenų) teisingumą patvirtina byloje apklausti liudytojai, tačiau analizuojant liudytojų parodymus matyti, jog šių liudytojų parodymai yra prieštaringi, nesutampantys tarpusavyje, be to, jais tvirtinama tik dalis A. B. laiške nurodytų aplinkybių.

23Duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas A. R. nurodė, kad K. atvykus gyventi į jų kaimą jis pastebėjo, kad jie mėgsta išgerti. Kartą K. su karučiais vežė girtą kaimynę namo, vasarą geria kieme, pasistato stalą ir geria. Nurodė, jog negali pasakyti, ar dažnai taip būna, bet jie mato. R. K. geria tai demonstruodama, parodydama, jog yra iš miesto. Visi dirba, o jie švenčia. Kiti kaimo gyventojai taip pat geria, bet tyliai. Teigia, jog R. K. rašo skundus, tačiau jis asmeniškai su ja nebendrauja (b. l. 55–56). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja R. R. nurodė, kad K. problemiški žmonės ir tai pasireiškia visur. Kai susitinka parduotuvėje, visada krepšelyje yra alkoholis, niekada nesisveikina, elgiasi kaip karaliai. K. visai be reikalo jiems buvo iškvietę policiją. Šaukia, konfliktuoja net mosuodami rankomis. Jos kieme buvo sūpuoklės ir ji neleido suptis jų anūkei, nes bijo, jei ji susižeistų, K. prašys pinigų. Pro jų namus nesaugu eiti, nes visada palaidi šunys. Kaimas nėra prieš juos nusiteikęs, ji jiems policijos niekada nekvietė. Vasarą matė R. K. vaikščiojant su mėlyne po akimi, yra mačiusi ją girtą. Jų kieme triukšmaujama. Pro savo namo langus mato jos kiemą. Atvažiavus tikrintojams pas kaimynus B., ji pro langą matė, kaip prie pareigūnų R. K. su vyru gestikuliavo rankomis. Ji pati su R. K. nebendrauja, o su B.s ir visu kaimu santykiai yra draugiški. Ar kas nors yra kvietęs policiją R. K. šeimai dėl triukšmo kėlimo, nežino. R. K. viskas remiasi į pinigus: už tai, kad nuotekų valymo įrengimas užsikišo, būtų jie mokėję, jei kas būtų atsitikę vaikui, taip pat būtų jie mokėję (b. l. 56). Duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja A. V. nurodė, kad K. nuo jos netoliese gyvena, ji R. K. girtos nėra mačiusi. Ji mato R. K., bet su ja nebendrauja (b. l. 56). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas P. T. nurodė, kad yra kaimyninio kaimo gyventojas, buvęs ūkininkas, tarybos narys. Pastaruoju metu gavo keletą skundų nuo A. B., jog juos terorizuoja kaimynai, neleidžia ūkininkauti. Norėjo kaimynus sutaikyti, nepavyko, nes R. K. prašo piniginio atlygio. Sutaikyti prašė A. B., jis ją gerai pažįsta, ji nekonfliktiškas žmogus ir negali būti konflikto iniciatore. Nurodo, kad buvo atvejis, kai K. sukrovė kirstą mišką ant jo žemės, bet po to susitvarkė (b. l. 56). Duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas A. S. nurodė, kad 2015 m. kovo mėnesį jis bendravo su R. K. dėl jos skundžiamos A. B. veiklos. Į Savivaldybės žemės skyrių buvo iškviesta R. A. - K. ir J. B.. R. A. -K. skundėsi tuo, kad iš B. ūkio sklinda nemalonūs kvapai, triukšmas, kas žemės ūkio gamyboje neišvengiama. Pokalbio metu R. K. buvo labai susierzinusi, pasakė, kad kreipsis į Briuselį, įrašinėjo pokalbį (b. l. 78).

24Analizuojant šių gynybos kviestų ir A. B. teisinančią versiją palaikomų liudytojų parodymus, kad laiške nurodyti faktai yra tikri ir neišsigalvoti, pateikusių liudytojų parodymus matyti, jog nė vienas iš jų nebendrauja su R. K., todėl jos gerai nepažįsta (nežino asmeninių būdo savybių, kurios dėstomos A. B. laiške), ir neturi galimybės objektyviai žinoti, ar ji yra priklausoma nuo alkoholio, ar yra vulgari, ar jos namuose nuolat girtaujama bei smurtaujama, o apie ją sprendžia iš to, ką kartą matė pro savo langus, girdėjo iš kitų kaimo žmonių, pačios A. B. ar sužinojo tarpusavio konfliktų (dėl R. K. skundų) metu. Parodymuose dažnai minimi vienkartiniai atvejai (matė R. K. girtą, matė su mėlyne po akimi, matė perkant alkoholį, matė išsinešus stalą namuose dainuojant dainas), kurie nepatvirtina A. B. laiške konstatuojamų aplinkybių: kad pas R. K. nuolat girtaujama, smurtaujama, kad ji jaučia priklausomybę alkoholiui. Nė vienas liudytojas nepatvirtino, jog R. K. yra priklausoma nuo alkoholio, niekas nenurodė, kad jų namuose būtų matę smurtaujančius asmenis. Nėra abejonės, kad asmenys, dėl kurių (ar jų draugų ar kaimynų) R. K. yra rašiusi skundus institucijoms ar dėl kitų priežasčių praeityje yra kilę konfliktai su šia moterimi, turi pagrindą ją apkalbėti, hiperbolizuoti nurodomas aplinkybes. Liudytojas A. R. nurodė, kad R. K. parašė skundą dėl jo kaimyno stogo ir taip elgesi iššaukiamai, liudytoja R. R. nurodė, kad R. K. parašė skundą dėl jo vyro (kad jis užkišo valymo įrenginį), liudytojas P. T. patvirtino, jog buvo kilęs konfliktas dėl to, kad K. sukrovė kirstą mišką ant jo žemės, be to, šie liudytojai nurodo, kad jų santykiai su B.s draugiški, todėl akivaizdu, jog šių asmenų parodymai dėl R. K. vertintini itin rezervuotai, ir tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys.

25Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, buvo apklausta liudytoja Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros vyresnioji specialistė D. Š., liudytoja N. B. ir liudytojas nuteistosios vyras J. B.. Iš šių apklaustų asmenų vienintelis nuteistosios vyras liudytojas J. B. iš dalies patvirtino A. B. laiške nurodytas faktines aplinkybes (kad namuose girtaujama), parodė, kad Vaineikiuose gyventi pradėjo 1995 m. Nukentėjusiosios šeima atsikraustė 2014 m. Jokių santykių su nukentėjusiąja nėra, pažįsta ją tik iš matymo. Pirmas susitikimas buvo su Darbėnų seniūnu, buvo jie parašę skundą. Kadangi nebendrauja, tai nėra ir konfliktų. Gyvena šalia, namas prie namo, ribojasi sklypai. Nukentėjusiąją yra matęs apsiperkant parduotuvėje, yra matęs vaikštinėjančią su kaimynėmis, prie namo girtuokliaujančius, dainas dainuojančius. Matė, kaip ne vieną butelį pirko parduotuvėje. Iš pradžių užstalės dainos būdavo vakarais dainuojamos jų kieme, paskui išsinešė staliuką į pakelę. Tuose pobūviuose būdavo ir nukentėjusioji. 2013 m. jo mamą paguldė į ( - ), o 8 val. ryto ji jau buvo iškritusi pro langą. Jam buvo skaudu, norėjo duoti į teismą, bet prišnekėjo, kad nieko nelaimės, todėl apsiramino. Kai R. K. parėjo gyventi, tai jam atsigamino mintys, kad per tokius aplaidžius darbuotojus taip atsitiko. Manė, kad darbovietė turėtų žinoti apie tokį aplaidumą. Buvo žemės mėginių ėmimas ir jis pasakė, jei reikia, tai kad imtų, rado tepalų. Kitą kartą kai ėmė, jį apskundė dėl to žemės mėginio. K. pasakė, kad pareigūnai papirkti B., pagrasino, kad skųsis į Vilnių. Inspektoriai pasakė, kad tam skirtas teismas ir bus taip, kaip nuspręs teismas. Prieš pareigūnes jis balso nekėlė, bet pyktis buvo. Nukentėjusioji parašė apie 30 skundų, iš dalies pasitvirtino tik du skundai, tuo tarpu jie prieš K. nėra parašę nė vieno skundo. Dėl skundų jis kreipėsi į merą, kad kažkaip padėtų, bet meras persiuntė į policiją. Jie skundėsi dėl nepagrįstų skundų, vieną skundą užpildė dėl šaunamų ginklų, bet gavo atsakymą, kad jie netikri. Nurodė, kad matydami besaikį alkoholio vartojimą parašė laišką į darbovietę 2016 m. Jo sutuoktinė laišką rašė viena, o jis perskaitė prieš išsiunčiant. Nežino, kas gali paneigti ar pasakyti, kad K. tame skyriuje nebudėjo. Į policiją dėl besaikio alkoholio gėrimo nesikreipė, kokias funkcijas darbe atlieka K., nežino, bet žino, kad yra slaugytoja. Jis pats agresyviai su K. nesielgė ir neįžeidinėjo (b. l. 135–136).

26Teisėjų kolegija pažymi, jog J. B. duodamas parodymus nurodė, kad jie prieš K. nėra parašę jokio skundo, tačiau vėliu pripažino, jog skundėsi dėl šaunamųjų ginklų, taip pat skundėsi merui, tai patvirtina ir byloje esanti rašytinė medžiaga (b. l. 42–47). Be to, nors J. B. nurodė, kad per tikrinimus elgiasi ramiai, tačiau tikrinimą atlikusios inspektorės, apklausiamos apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nurodė, jog atvirkščiai – J. B. būna labiausiai įsikarščiavęs. Šios aplinkybės rodo, kad šio liudytojo parodymai yra prieštaringi, neatitinka kitų byloje surinktų duomenų. Be to, R. K. kaip alkoholiu piktnaudžiaujančią, triukšmaujančią ir konfliktišką asmenybę apibūdinantis J. B. yra nuteistosios vyras, todėl jis yra suinteresuotas duoti jo žmoną teisinančią versiją (kad laiške darbdaviui apie R. K. buvo nurodyti faktines aplinkybes atitinkantys duomenys) patvirtinančius parodymus. Pažymėtina ir tai, jog iš šio liudytojo parodymų matyti, kad būtent jis buvo laiško siuntimo iniciatorius, tai jam pamačius R. K. grįžo prisiminimai apie žuvusią mamą, ir jis pamanė, kad darbovietė turėtų žinoti laiške nurodytus duomenis apie R. K.. Nors nurodo, kad laišką parašė J. B. žmona, jis pripažįsta, jog prieš jį išsiunčiant, jis jį perskaitė ir leido žmonai jį išsiųsti, taigi, jo veikla veikiant kartu su žmona, taip pat galėtų susilaukti vertinimo pagal baudžiamąjį įstatymą, ir dėl šios priežasties jis taip pat suinteresuotas nurodyti, jog laiške aptartos R. K. asmeninės savybės, jos atliekami veiksmai ir įpročiai nėra prasimanyti, o realiai egzistuojantys faktai. Dėl šių priežasčių liudytojo J. B., kaip ir anksčiau aptarti su R. K. konfliktuojančių kaimynų parodymai, nelaikytini pakankamai patikimais, ir gali būti vertinami tik kartu su kitais byloje surinktais ir jų nurodomas aplinkybes patvirtinančiais objektyviais duomenimis. Tačiau, kaip minėta, šių liudytojų parodymų dėl nuolatinių girtavimų, smurtavimo R. K. namuose nepatvirtina nei Klaipėdos priklausomybės ligų centro pažyma, nei Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK pranešimas dėl R. K. elgesio, nei administracinių nusižengimų registro išrašas. Be to, minėtų liudytojų parodymus dėl R. K. elgesio paneigia kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai.

27Gynybos kviesta ir pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja A. V., kuri gyvena šalia K., nurodė, jog ji R. K. girtos nėra mačiusi, teigė, jog jos namuose ir kieme nėra mačiusi jokių konfliktų. R. K. kaip konfliktiškos ar vulgarios neapibūdino ir pagal gyventojų skundus atvažiavusios į kaimą ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos D. Š. ir N. B.. D. Š. nurodė, jog į Vaineikių kaimą važiavo keletą kartų, pirmą kartą gavo K. skundą dėl B. ūkio. Buvo vedėjo pavedimas tikrinti aplinkosauginius pažeidimus. Neatsimena tiksliai, kada tai prasidėjo, bet maždaug prieš kelerius metus. Važiavo 2015 m. pavasarį ne vieną kartą. Tikrino visą B. ūkį, tikrino ir K. namų valdą dėl nuotekų, atliekų tvarkymo. Skundai būdavo iš abiejų pusių, buvo visokių ir buvo ne vienas. Tikrinimo metu keiksmažodžių negirdėjo nei iš vienos, nei iš kitos pusės, bet pakeltas tonas gal ir buvo. Prie jų didelių konfliktų negirdėjo. Tikrinant skundą pareiškėjai dalyvavo, jie kviečia. Dalyvavo B., K., jų niekas nekeikė. Juos apskundė, kad negavo atsakymo, kad jų agentūra laiku nepateikė atsakymo. Patikrinimo metu buvo su kolegomis. B. dalyvavo mėginių paėmime. Pažeidimų rado abiejuose ūkiuose, buvo skirtos administracinės nuobaudos. B. baustas dėl mėšlo tvarkymo, o K. dėl atliekų deginimo (b. l. 135). Apklausta liudytoja N. B. nurodė, kad netyrė jokių skundų. Buvo kelis kartus Vaineikių kaime darbo reikalais – ji važiuoja imti mėginius. Jos funkcijos yra, jei yra nenumatyta tarša, važiuoja imti mėginius. Pirmą kartą atvažiavus buvo chaosas, vienas per kitą klykė, moterys cypė nuošaly, o antrą kartą buvo ramu. Atėjo K., B. stovėjo kieme, buvo ramios, mandagios ir nebuvo jokio triukšmo. Kai buvo paskutinį kartą, daugiau buvo įsikarščiavęs B.. Ji jį perspėjo, kad nebūtų triukšmo, kad netrukdytų dirbti. Kas ant ko rėkė, nežino, bet triukšmas buvo didelis. Dėl ko rėkė, nežino, nes jos darbas užpildyti dokumentus. Negali pasakyti, ar buvo su kolega, ar viena. Kuo baigėsi patikrinimas, nežino, nes jie tik atlieka tyrimus. Pirmą kartą chaosą kėlė vyrai, moterys buvo ramios. Pirmo patikrinimo elgesys buvo išskirtinis. Paskutinį kartą bandė aiškintis B., bet nutildė jį ir jis pasitraukė (b. l. 135).

28Analizuojant šių nesuinteresuotų, valstybinėms institucijoms atstovaujančių liudytojų parodymus matyti, jog R. K. patikrinimų metu elgėsi ramiai, nesikeikė ir ant inspektorių nerėkė, nebuvo išskirtinai agresyviai nusiteikusi. Šie liudytojų parodymai paneigia pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. B. duotus parodymus, kad kiek pas juos būdavo tikrinimų, jie niekuomet ramiai nebendravo su tikrintojais, vieno patikrinimo metu R. K. rėkė ant inspektorių, mosavo rankomis, nesulaikė emocijų (b. l. 54). Be to, iš liudytojos N. B. parodymų matyti, jog tikrinimų metu triukšmauja įsikarščiavęs J. B., jį net teko raminti, jis kėlė didelį triukšmą, nors pats J. B. apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš pareigūnes jis balso nekėlė (b. l. 136). Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos posėdžio metu apklausta nukentėjusiosios draugė liudytoja R. M. taip pat nurodė, kad R. K. alkoholiu nepiktnaudžiauja, nėra mačiusi jos pykčio protrūkių (b. l. 55). Nors šios liudytojos parodymai dėl jos ilgametės draugystės su nukentėjusiąja ir galimo siekio nutylėti neigiamą informaciją apie draugę patys savaime taip pat nelaikytini itin patikimais, tačiau jie patvirtina ir atitinka kitais bylos duomenimis nustatytas faktines aplinkybes. Liudytojų D. Š. ir N. B. parodymai, taip pat aptarti liudytojų nukentėjusiosios kaimynės A. V. ir nukentėjusiosios draugės R. M. parodymai kartu su byloje esančiais objektyviais duomenimis – pažymomis iš valstybinių institucijų bei R. K. darbovietės charakteristika atskleidžia, jog A. B. 2016-09-05 laiške, išsiųstame VšĮ ( - ) bendruoju elektroniniu paštu, paskleidė apie R. K. tikrovės neatitinkančią informaciją.

29Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog A. B. susidarė nuomonę, jog R. K. visos gyvenimiškos vertybės matuojamos pinigais dėl to, kad nukentėjusioji ir jos sutuoktinis įtikino seną, vienišą, neabejingą alkoholiui ir netoliese gyvenančią senutę E. G. išduoti nukentėjusiajai įgaliojimą tvarkyti jos reikalus. Neva dėl šios priežasties iš socialiai pažeidžiamos E. G. sąskaitos banke buvo imami pinigai, parduotas jai priklausantis miškas, o iš to gauta nauda naudojama ne E. G. interesais, o tuomet, kai tai paaiškėjo, nukentėjusiajai suteiktas įgaliojimas buvo panaikintas ir pareikalauta grąžinti visa, kas buvo gauta pagal įgaliojimą. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, jog nors A. B. nurodo, jog ji dėl išvardytų aplinkybių (E. G. įgaliojimo sutekimo ir panaikinimo) susidarė nuomonę dėl R. K. vertybių (visko matavimo pinigais), tačiau nukentėjusiosios darbdaviui išsiųstame laiške šią aplinkybę pateikė ne kaip nuomonę, o kaip faktą. Pažymėtina ir tai, jog A. B. laiške nedetalizavo jokių aplinkybių, dėl ko ji teigia, kad R. K. vertybes matuoja pinigais, atvirkščiai, nurodydama, kad „visos gyvenimiškos vertybės matuojamos pinigais, (t. y. reikalauja atsiskaitymo...)“ ir po daugtaškio pateikdama vertinimą, jog „toks slaugytojas daro gėdą visai medicinos sistemai“, laiško skaitytojui (laiškas buvo išsiųstas R. K. darbdaviui) sukuria vaizdą, jog slaugytoja dirbanti R. K. reikalauja atsiskaitymo pinigais darbe, ir tokiu būdu be abejonės pakerta pasitikėjimą ja kaip sąžininga ir patikima darbuotoja. Kita vertus, pastebėtina, jog ir nuteistosios apeliaciniame skunde nurodomi faktai, dėl kurių ji neva susidarė nuomonę, kad R. K. visos gyvenimiškos vertybės matuojamos pinigais, nepatvirtina tokio subjektyvaus A. B. vertinimo, t. y. neleidžia daryti tokių išvadų, kokias laiške pateikė nuteistoji. Iš prie apeliacinio skundo pateiktų dokumentų – 2015-01-28 įgaliojimo ir 2016-02-02 pareiškimo dėl įgaliojimo panaikinimo (b. l. 97-100) matyti, jog E. G. buvo suteikusi ir po to panaikino įgaliojimą R. K., tačiau šie duomenys niekaip nepatvirtina apeliaciniame skunde pateikiamų aplinkybių – kad nukentėjusioji įtikino E. G. išduoti įgaliojimą tvarkyti jos reikalus, ar kad šis senyvo amžiaus asmuo buvo vienišas ir neabejingas alkoholiui, taip pat ir to, jog nukentėjusioji apgavo ją įgaliojusią moterį. A. B. nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad gavusi E. G. įgaliojimą R. K. būtų atlikusi neteisėtus veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, jog CK 2.151 str. numatyta, kad atstovaujamasis turi pareigą atlyginti atstovo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita. Atstovui už darbą atstovaujamasis turi sumokėti atlyginimą, išskyrus atvejus, kai sutartis ar įstatymai numato, kad atstovaujama neatlygintinai. Taigi tai, jog asmuo už darbą, atliekamą veikiant pagal įgaliojimą kito asmens naudai, gauna atitinkamą užmokestį, yra normali praktika, ir vien ši aplinkybė negali lemti negatyvaus asmens vertinimo, jog atlygį už darbą (atstovavimą) viena ar kita forma gavęs asmuo visas gyvenimiškas vertybes matuoja pinigais ir reikalauja atsiskaitymo.

30Vertinant parašyto laiško turinį matyti, jog jame A. B. informaciją apie R. K. pateikė ne kaip savo subjektyvią asmeninę nuomonę, o nurodė ją kaip realiai egzistuojančius faktus, sukurdama jų tikrumo ir objektyvumo iliuziją. Laiške kalbėdama apie R. K. priklausomybę alkoholiui, jos namuose vykstantį smurtavimą ir girtavimą, apie tai, kad R. K. yra vulgari, konfliktiška, nesulaikanti emocijų, nuteistoji nenaudojo jokių nuorodų, kurios atskleistų, jog pateikiama informacija yra tik jos asmeninė ir subjektyvi nuomonė (nenaudojo vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį atskleidžiančių įterpinių, tokių kaip: mano manymu, mano supratimu, aš manau, man atrodo, aš galvoju ir t. t.). A. B. kaip neginčytinus faktus vardija aplinkybes, kad R. A.-K. yra vulgari, konfliktiška, nesulaikanti emocijų ir kad jai prasiveržia pykčio protrūkiai, ir tokiu būdu nurodo jos neigiamas asmenines savybes, be to, pabrėžia neigiamą jos asmenybės vertybinę sistemą – teigia, jog ji viską vertina pinigais, reikalaudama atsiskaitymo. Taip pat laiške konstatuojama, kad R. A.-K. serga priklausomybės liga, teigiant, kad ji jaučia priklausomybę alkoholiui, be to, nurodomos žeminančios aplinkybės apie padėtį namuose – juose yra girtaujama ir smurtaujama. Minėtas aplinkybes nurodžiusi kaip realiai egzistuojančius faktus, A. B. baigdama laišką pateikia pateiktų aplinkybių vertinimą – jog tokia slaugytoja daro gėdą visai medicinos sistemai, tačiau tai daro taip pat vengdama asmeninę kalbančiojo asmens nuomonę rodančių įterpinių, ir pateikia kaip nuo laiško autorės atsietą visuomeninį R. K. vertinimą. Aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad A. B. elektroniniu laišku buvo konstatuojami faktai, o ne skleidžiama jos asmeninė subjektyvi nuomonė apie kaimynę.

31Ne bet kokios informacijos apie asmenį paskleidimas laikomas teisei priešinga veika, kuri užtraukia baudžiamajame įstatyme numatytas sankcijas – tokia informacija turi būti pavojinga nukentėjusiam asmeniui, t. y. turi atitikti informacijos, kuri gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, požymius. Iš bylos duomenų matyti, jog R. K. dirba VšĮ ( - ) slaugytoja, jos darbas yra susijęs su bendravimu su pacientais ir medikais, todėl jos elgesiui, vertybėms ir gyvenimo būdui keliami tam tikri standartai. Akivaizdu, jog slaugytojos darbas yra nesuderinamas su asmeninių savybių ir elgesio normų visuma, nurodyta A. B. laiške: vulgariu elgesiu, konfliktiškumu, emocijų nevaldymu, pykčio protrūkiais, pinigų reikalavimu, priklausomybe alkoholiui, girtavimo ir smurtavimo toleravimu. Šiame kontekste labai svarbu paminėti ir tai, jog tikrovės neatitinkanti informacija apie A. B. buvo nusiųsta ne bet kam, o įstaigai, kurioje dirba A. B., ir kuriai yra aktualios laiške aptartos darbuotojų savybės. Dėl to akivaizdu, jog informacija, kurią apie R. K. paskleidė A. B., yra šmeižikiško pobūdžio ir ja galima pakirsti pasitikėjimą R. K.. Tai, jog laiške skleidžiama informacija yra neigiamo pobūdžio, kad ji gali ir turi pakirsti pasitikėjimą asmeniu, t. y. kad tokių asmeninių-dalykinių savybių turintis asmuo negali dirbti VšI ( - ), nurodoma ir pačiame laiške, teigiant: „toks slaugytojas daro gėdą visai medicinos sistemą“, „nenorėčiau, kad tokia slaugytoja teiktų pagalbą“. Ši laiške pateikiama išvada skaitytojui atskleidžia, kad nurodyta informacija yra pakankama, kad slaugytoja būtų sukompromituota kaip darbuotoja ir nebegalėtų dirbti, o tai rodo, kad ir laiško autoriaus nuomone, informacija gali ir turi pakirsti pasitikėjimą R. K..

32Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2017-03-03 specialisto išvada Nr. 4944-145 teismas nesivadovavo nepagrįstai, joje nurodoma, kad nukentėjusiosios pareiškime yra netikslumas gretinant su el. laiško turiniu, teiginius „girtaujama, smurtaujama“ reiktų suprasti kaip procesą, aplinką, esančią nukentėjusiosios namuose, o ne kaip pačios nukentėjusiosios girtavimą, smurtavimą. Tokiu būdu, A. B. manymu, nukentėjusioji, iškraipydama kaltinime laiško turinį, suteikė visai kitą teksto reikšmę, o pirmosios instancijos teismas šį apibūdinimą aiškino plečiamai, tai baudžiamojoje teisėje yra draudžiama. Analizuojant minėtą specialisto išvadą, matyti, jog joje nurodyta, kad tekste yra gana ryškių neigiamą asmens elgesio apibūdinimą išreiškiančių žodžių ar junginių. Specialistas nustatė, kad žodis vulgarus yra oficialiosios vartosenos neigiamą apibūdinimą reiškiantis žodis. Žodis pyktis nurodo neigiamą asmens būseną, junginys pykčio protrūkiai nurodo impulsyvų pasikartojantį pyktį ir neigiamą apibūdinimą sustiprina, o žodis prasiveržti „srautu pratrūkti, staiga imti reikštis“ (LKŽ) nurodo didelį pykčio intensyvumą. Frazė jaučia priklausomybę alkoholiui emociniu atžvilgiu neutraliai, bet neigiamai apibūdina asmens būklę, žodžiu konfliktiška neigiamai, bet emociniu atžvilgiu neutraliai apibūdinama asmens būdo ypatybė. Sakiniu Visos gyvenimiškos vertybės matuojamos pinigais neigiamai apibūdinama vertybinė asmens nuostata pagal visuomenėje nusistovėjusias vertybines normas. Sakinys Daro gėdą visai medicinos sistemai <...> neigiamai, bet emociniu atžvilgiu neutraliai apibūdina asmens elgseną veiklos srities atžvilgiu. Visas tekstas reiškia neigiamą, bet stilistiškai (emociniu atžvilgiu) neutralų asmens apibūdinimą (b. l. 74–75). Ši specialisto išvada patvirtina, jog A. B. laiške apie R. K. kalba neigiamai: neigiamai nurodo jos būklę (jaučia priklausomybę alkoholiui), jos būseną (pykčio priepuoliai), neigiamai apibūdinama vertybinė asmens nuostata (visos gyvenimiškos vertybės matuojamos pinigais), neigiamai apibūdina asmens elgseną veiklos srities atžvilgiu (daro gėdą visai medicinos sistemai). Akivaizdu, jog tokio pobūdžio neigiama informacija apie asmenį gali pakirsti pasitikėjimą juo, nes, kaip nurodoma specialisto išvadoje, visas tekstas reiškia neigiamą asmens apibūdinimą. Vien tai, jog neigiamą informaciją A. B. laiške pateikė emociškai neutraliai, nevartodama ryškią neigiamą konotaciją turinčių žodžių ar stilistinių figūrų, nereiškia, jog tekste pateikiama informacija (žinios) nėra neigiamos ar negali pakirsti pasitikėjimo asmeniu. Atvirkščiai, toks neutralus, nuo emocijų atribotas, net į dalykinį kalbos funkcinį stilių pretenduojantis laiško stilius sukuria laiške pateikiamos informacijos patikimumo ir tikrumo įspūdį.

33Minėtoje specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad ekspertavimui pateiktame tekste yra netikslumas gretinant su el. laišku siųstu pareiškimu: Pareiškime yra sakinio atkarpa: „namuose pastoviai girtaujama, smurtaujama“, o ne „namuose pastoviai girtauja, smurtauja“. Laiške pavartota forma (neveikiamojo dalyvio) nenurodo asmens, gali būti bet koks veikiantysis asmuo ar asmenys, ir net be laiške minimo asmens. Todėl, specialisto teigimu, šita teksto dalis neparodo, kad būtų kalbama apie konkretų asmenį – R. K.. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors specialistas teisingai pastebėjo, jog atsietai nuo teksto vertinant atskirą sakinio dalį „namuose pastoviai girtaujama, smurtaujama“, galima manyti, jog kalbama apskritai apie girtavimo veiksmą nukentėjusiosios namuose, tačiau vertinant visą laiško turinį, kartu su toliau (po kablelio) esančiu konkrečiai R. K. taikomu apibūdinimu: „jaučia priklausomybę alkoholiui“, akivaizdu, jog laiške buvo bandoma sudaryti įspūdį skaitytojui, kad R. K. girtauja, o jos namuose smurtaujama. Tai, jog R. K. namuose geria ir yra smurtaujama, A. B. tvirtino ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu. Specialisto išvadoje taip pat teigiama, kad frazė „daro gėda visai medicinos sistemai“ laiške turi pradžią „Toks slaugytojas“, nutolinančią nuo konkretaus asmens, apibendrinančią, bet tas bendresnis apibūdinimas minimą asmenį taip pat apima, tik netiesiogiai. Akivaizdu, jog laiške pateikus neigiamus ir šmeižikiško turinio faktus apie slaugytoją R. K., ir apibendrinant pateiktą informaciją pateikiamas vertinimas, jog toks slaugytojas daro gėdą medicinos sistemai reiškia, jog, laiško autorės teigimu, R. K. daro gėdą medicinos sistemai. Nors R. K. šiuo atveju nėra tiesiogiai minima, o pavartotas bendras profesijos pavadinimas (toks slaugytojas) nutolina neigiamą teiginį nuo konkretaus asmens, tačiau tokia forma laiške pateikiama išvada kaip tik sukuria laiško autoriaus nešališkumo įspūdį, sukuria regimybę, jog laiškas rašomas ne siekiant apšmeižti konkretų asmenį, o dėl pilietiško rūpesčio medicinos sistema, taigi laiške pateikiama informacija atrodo dar tikresnė ir įtikinamesnė laišką skaitančiam asmeniui. Pažymėtina ir tai, jog specialistas išvadoje taip pat nurodo, kad likusioje teksto dalyje apie konkretų asmenį R. K. atsiliepiama neigiamai, nes vartojamos formos yra, nesulaiko, jaučia, reikalauja, prasiveržia, matuojamos, ir jos turi ryšį su konkrečiu, tekste paminėtu asmeniu. Aptarta specialisto išvada nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog A. B. parašyto laiško turinys buvo šmeižikiško pobūdžio, atvirkščiai, ji patvirtina, kad laiške neigiamai atsiliepiama apie A. B., t. y. jame pateikiama informacija yra pavojinga nukentėjusiajai, nes ji atitinka informacijos, kuri gali paniekinti, pažeminti bei pakirsti pasitikėjimą asmeniu, požymius.

34Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vien objektyviai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas dar nesudaro šmeižimo nusikaltimo, nes būtina, remiantis bylos įrodymų visuma, nustatyti, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia (kasacinės nutartys Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015). Taigi BK 154 str. įtvirtinto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis – kaltė – turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t. y., kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes – neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį – bei norėjo paskleisti būtent tokią informaciją. Motyvas bei tikslas nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas įvertinant tiek vidinius-psichinius (subjektyvius) nusikalstamos veikos požymius: paties kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimas, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, paskatas, nulėmusias nusikalstamos veikos padarymą, ir šia veika siekiamus padarinius, tiek išorinius (objektyvius) jos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015 , 2K-410-489/2016 ir kt.).

35Iš aptartų byloje surinktų įrodymų analizės nustatyta, jog A. B. laišku paskleista informacija apie R. K. neatitiko tikrovės, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausus papildomus liudytojus nepasitvirtino nuteistosios keliama ir jos vyro bei kaimynų palaikoma versija dėl R. K. vulgarumo, konfliktiškumo. Byloje nenustatyta, jog R. K. namuose girtaujama ir smurtaujama, o pati nukentėjusioji būtų priklausoma nuo alkoholio ar visuomet reikalautų piniginio atsiskaitymo. Akivaizdu, jog tai, kad ši laiške parašyta informacija neatitinka tiesos ir yra pramanyta, buvo žinoma ir kaimynystėje gyvenančiai laišką išsiuntusiai A. B.. Tai, jog skleidžiama informacija buvo aiškiai melaginga ir neatitinkanti tiesos, atskleidžia ir nustatytas laiško siuntimo motyvas bei tikslas. Nors A. B. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu nurodė (tai teigiama ir apeliaciniame skunde), neva laišką į R. K. darbovietę rašė dėl prieš kelerius metus šioje ligoninėje pro langą iškritusios vyro motinos, tačiau analizuojant B. ir K. tarpusavio santykius, atsižvelgiant į tai, jog 2016 m. siunčiant laišką nuo R. K. atsikraustymo buvo praėję 2 metai, o nuo J. B. motinos mirties 2013 m. buvo praėję jau 3 metai, t. y. pakankamai ilgas laiko tarpas, bei į tai, jog laiškas buvo išsiųstas po dar vieno skundo, matyti, jog tikrasis laiško siuntimo motyvas bei B. ir kitų kaimynų nesutarimo su K. priežastis yra R. K. ir jos vyro nuolatiniai skundai institucijoms, o ne J. B. motinos mirtis. Chronologiškai vertinant byloje nustatytas aplinkybes, o būtent vertinamo elektroninio laiško išsiuntimo laiką – 2016-09-05, matyti, jog jis buvo išsiųstas tą pačią dieną, kai Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK tyrėjas priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal S. K. pareiškimą dėl J. B. veiksmų pagal BK 145 str. 1 d (b. l. 8-9), todėl galima sutikti su atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusiosios išdėstytais argumentais, jog būtent S. K. skundas, dėl kurio buvo priimtas J. B. palankus sprendimas, o ne prieš 3 metus žuvusios J. B. motinos mirtis lėmė nuteistosios sprendimą išsiųsti šmeižikiško turinio laišką R. K. darbdaviui.

36Matyti, jog laiško autorė turėjo tikslą atkeršyti R. K. už jos ir jos vyro rašomus skundus, todėl nusprendė apšnekėti ją darbdaviui, išsiųsdama laišką, kuriame nurodė aiškiai melagingą informaciją apie šios slaugytojos priklausomybę alkoholiui, namuose vykstantį girtavimą ir smurtavimą, slaugytojos reikalavimą atsiskaityti pinigais, jos vulgarumą, emocijų nesulaikymą, pykčio priepuolius. Taigi, A. B. žinojo ir suprato, kad laiške nurodo neatitinkančią tikrovės informaciją, tačiau vis tiek nusprendė ją išsiųsti. Pažymėtina, jog teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad net ir tuo atveju, kai asmuo tik viliasi, kad jo skleidžiama informacija yra teisinga, nėra tuo įsitikinęs, ši aplinkybė nešalina atsakomybės pagal BK 154 str. Be to, aptartas išsiųsto laiško siuntimo kontekstas, nustatytas A. B. motyvas ir tikslas, pasirinktas tikrovės neatitinkančios informacijos adresatas, pačiame laiške atskleidžiamas neigiamas pateikiamos informacijos vertinimas („toks slaugytojas daro gėdą visai medicinos sistemai“, „nenorėčiau, kad tokia slaugytoja teiktų pagalbą“), parodo, jog A. B. suvokė, jog informacija yra žeminančio pobūdžio ir ji ne tik gali pakirsti pasitikėjimą R. K., tačiau ir turi tai padaryti.

37Taigi kolegijai nekyla jokių abejonių, kad apeliantės laiške paskleisti pirmiau išdėstyti tikrovės neatitinkantys faktai, jog R. A.-K., dirbanti ( - ), yra vulgaraus elgesio, nesulaiko emocijų, prasiveržia pykčio protrūkiai, kad jos namuose nuolat girtaujama, smurtaujama, kad ji jaučia priklausomybę alkoholiui, yra konfliktiška, o visas gyvenimiškas vertybes matuoja pinigais (t. y. reikalauja atsiskaitymo...), žemina, menkina bei diskredituoja nukentėjusiąją, kenkia jos reputacijai, ir tai visuomenėje suprantama vienareikšmiškai neigiamai. Taigi atsižvelgus į tai darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas objektyviai, išsamiai ir nešališkai ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog A. B. išsiųsdama elektroninį laišką apie R. K., pastarąją apšmeižė, t. y. padarė jai inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 154 str. 1 d. Todėl naikinti skundžiamą nuosprendį, kaip šiuo atveju prašoma apeliaciniu skundu, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kiti apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nepaneigia pirmiau išdėstytų aplinkybių ir padarytų išvadų nuteistosios kaltės bei veikos kvalifikavimo klausimu bei neleidžia kitaip vertinti nuteistosios veiksmų, nei jie skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti, ir pripažinti nusikalstamais BK 154 str. prasme.

38Didelę savo apeliacinio skundo dalį A. B. skiria argumentams dėl bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumo, tačiau ir šie nuteistosios argumentai atmestini kaip nepagrįsti. A. B. manymu, teismo šališkumas pasireiškė tuo, jog teismas atmetė jos prašymą apklausti kaltinamosios sutuoktinį, taip pat atmetė prašymą apklausti liudytojas N. B. ir D. Š., be to, teismas nesivadovavo gynybos prašymu apklaustų liudytojų parodymais. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo byloje pateikta specialisto išvada, ir tokiu būdu pažeidė BK 20 str. 1 d. ir 2 d. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-340/2008, Nr. 2K-414/2010, Nr. 2K-187/2011). Šis nešališkumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-243/2009). Nagrinėjamoje byloje aukštesnysis teismas jokių duomenų, patvirtinančių subjektyviuosius nešališkumo požymius, neįžvelgia, o ir pati A. B. jų nenurodo. Tuo tarpu vertinant objektyviuosius nešališkumo aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių teisėjo šališkumu, todėl niekuo nepagrįsta nuteistosios nuomonė, kad teismas įrodymus vertino subjektyviai, tai šiuo atveju ir daroma apeliaciniu skundu, nelaikytina teismo šališkumu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikšti nušalinimus. Kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos, A. B. turėjo gynėją, jos teisė reikšti nušalinimus nebuvo suvaržyta, tačiau bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme šia teise ji nepasinaudojo. Pažymėtina, jog nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą.

39Nors nuteistoji akcentuoja, kad teismo šališkumas atsiskleidė jam neapklausiant nuteistosios vyro bei liudytojų N. B. ir D. Š., tačiau byloje turi būti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Bylos nagrinėjimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigties. Tokiu atveju, kai teisminio bylos nagrinėjimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų veiksmų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog surinktų duomenų pakanka A. B. kaltei nustatyti, ir nei nuteistosios vyras, nei N. B. ir D. Š. nepateiks jokių svarbių ir kokybiškai naujų duomenų, kurie paneigtų byloje nustatytas aplinkybes. Tai, jog teismas padarė teisingą išvadą, patvirtina ir ta aplinkybė, jog siekiant išsklaidyti visas abejones, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausus nuteistosios prašomus asmenis, jokių naujų A. B. kaltę paneigiančių aplinkybių nepaaiškėjo – J. B. pateikė žmoną palaikančią versiją, o liudytojos N. B. ir D. Š. paneigė A. B. nurodomas aplinkybes apie R. K. konfliktišką būdą, patikrinimų metu naudotus keiksmažodžius ir kitas nukentėjusiosios būdo savybes. Taigi tai, jog nebuvo apklausti minėti liudytojai, teismui nesutrukdė priimti teisėtą ir teisingą nuosprendį.

40Nors apeliantė akcentuoja, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo specialisto išvada ir taip parodė, jog yra šališkas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog specialisto išvada vertinama vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir bet kokie kiti įrodymai. Ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, specifiką lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto. Šiuo atveju svarbu tai, jog specialisto išvada buvo atlikta ne teismo, o A. B. iniciatyva, taip pat ir tai, jog ekspertize buvo tirtas laiško turinys, jo šmeižikiškas pobūdis, o šiai aplinkybei nustatyti ne visuomet būtinos specialiosios žinios. Šmeižtu skleidžiama informacija, kuri gali pakirsti pasitikėjimą asmeniu visuomenėje, ir akivaizdu, jog teisėjas, būdamas visuomenės dalimi, turi pakankamai kompetencijų nuspręsti, ar išsakyti žodžiai yra žeminantys ir menkinantys asmenį – tam ne visuomet reikalingos specifinės žinios. Todėl teismas, neatsižvelgęs į specialisto išvadoje pateikiamą A. B. laiško turinio aiškinimą, nurodydamas, jog pati kaltinamoji neneigia, kad neigiamai atsiliepė apie nukentėjusiąją, nebuvo šališkas. Paminėtina ir tai, jog siekiant išsklaidyti visas galimas abejones, apeliacine tvarka pagal nuteistosios skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija šioje nutartyje aptarė specialisto išvadoje nurodytas ir nuteistosios skunde pateikiamas aplinkybes bei nustatė, jog pirmosios instancijos teismo išvados neprieštarauja specialisto išvadoje pateikiamai A. B. elektroninio laiško teksto analizei. Atsižvelgdama į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytus teisėjo nušalinimo pagrindus, byloje nenustatyta, o teismo įrodymų vertinimas, neatitinkantis nuteistosios norų ir subjektyvaus aplinkybių vertinimo, negali būti laikomas šališkumu.

41Apeliaciniame skunde nuteistoji taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas už inkriminuotą veiką jai paskyrė įpareigojimą 6 mėn. būti namuose nuo 21 val. vakaro iki 7 val. ryto, jeigu tai nėra susiję su darbu. Apeliantės manymu, toks įpareigojimas skiriamas siekiant paveikti nuteistojo elgesį, kad sulaikytų nuo panašių veikų padarymo, todėl šis A. B. paskirtas įpareigojimas neatitinka bausmės tikslų, yra perteklinis, nes elektroninį laišką galima išsiųsti bet kuriuo paros metu. Teisėjų kolegija pažymi, jog laisvės apribojimas yra viena iš Baudžiamajame kodekse numatytų bausmių (BK 48 str.), kurios esmė yra per tam tikrą laikotarpį asmeniui taikomų apribojimų ir draudimų sistema. Asmeniui taikomi apribojimai ir draudimai sudaro šios bausmės nubaudimo elementus. Asmeniui taikomi draudimai ir apribojimai yra laikino pobūdžio: jie gali būti paskirti laikotarpiui nuo 3 mėnesių iki 2 metų. BK 48 str. 3 d. numato, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Taigi laisvės apribojimo bausmės paskyrimas automatiškai numato draudimą be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Be to, teismas papildomai privalo nuosprendžiu paskirti tam tikrus draudimus ir (ar) įpareigojimus. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. BK 48 str. 4, 5, 6 dalys nustato, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Teismas gali uždrausti: 1) lankytis tam tikrose vietose; 2) bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 3) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus. Be to, teismas gali įpareigoti: 1) tam tikru laiku būti namuose; 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu; 3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis; 4) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka; 5) neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Šio straipsnio 7 dalis papildomai numato, kad teismas vietoj šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Pažymėtina, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad BK 48 str. 4, 5, 6 dalyse vartojamas žodis „gali skirti“ neatleidžia teismo nuo pareigos skiriant laisvės apribojimo bausmę nustatyti įpareigojimus ir (ar) draudimus, kuriuos pagal BK 48 str. 3 dalį kaltininkas privalo vykdyti. Žodžiai „gali skirti“ reiškia galimybę teismui pasirinkti vieną iš alternatyvių įpareigojimų ir draudimų, numatytų BK 48 str. 5, 6 d., o ne alternatyvią teismo teisę juos skirti ar neskirti. Kitoks šių žodžių aiškinimas prieštarautų BK 48 str. 3 d. (kasacinė nutartis 2K-445/2011).

42Skundu apeliantė prašo jai neskirti pirmosios instancijos teismo paskirto vienintelio įpareigojimo būti namuose nuo 21 val. vakaro iki 7 val. ryto, jeigu tai nėra susiję su darbu, tačiau, kaip jau minėta, teismas yra saistomas įstatymo, ir skirdamas laisvės apribojimo bausmę negali neskirti jokio įpareigojimo, todėl iš dalies tenkinant nuteistosios skundą būtų galima tik pakeisti šį įpareigojimą kitu įpareigojimu ar draudimu, numatytu BK 48 str. Nors A. B. teigia, jog jai paskirtas įpareigojimas neatitinka bausmės tikslų, yra perteklinis, nes elektroninį laišką galima išsiųsti bet kuriuo paros metu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad A. B. padaryta nusikalstama veika yra specifiška, padaroma asmeniui netinkamai naudojantis pamatine žmogaus teise laisvai skleisti įsitikinimus, todėl akivaizdu, jog nėra galimybės paskirti tokį įpareigojimą ar draudimą, kuris visiškai apribotų nuteistosios galimybę pakartoti analogišką nusikalstamą veiką. Konstitucijos 25 straipsnyje nustatyta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, jam neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai, tačiau toks ribojimas turi būti proporcingas. Laisvė reikšti savo mintis ir įsitikinimus yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės principų ir viena pagrindinių kiekvieno žmogaus tobulėjimo ir saviraiškos sąlygų (LAT nutartis Nr. 2K-677/2012). Saviraiškos laisvė ir jos apribojimo sąlygos įtvirtintos taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje. Akivaizdu, jog jei šiuo atveju skirdamas laisvės apribojimo bausmę teismas, siekdamas maksimaliai apriboti galimybę padaryti analogišką veiką, uždraustų nuteistajai naudotis internetu, elektroniniu paštu ar siųsti korespondenciją, tokiu draudimu būtų neproporcingai apribojamos jos teisės ir laisvės, kita vertus, net ir tuomet ji galėtų padaryti analogiškas veikas – šmeižti pasinaudodama kitomis priemonėmis. Todėl šiuo atveju tokio pobūdžio draudimas ar įpareigojimas nebūtų nei proporcingas, nei pakankamai efektyvus pasiekti bausmės tikslus. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog apeliantė, kritikuodama jai paskirtą įpareigojimą, nenurodo jokio kito įpareigojimo, kuris, jos manymu, labiau atitiktų padarytą nusikalstamą veiką ir padėtų pasiekti bausmės tikslus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo A. B. paskirtas įpareigojimas tam tikru laiku būti namuose (nuo 23.00 val. vakaro iki 7.00 val. ryto), atsižvelgiant į nuteistosios asmenybę, taip pat aplinkybes, kuriomis buvo padaryta nusikalstama veika, yra optimalus ir pakankamas siekiant tinkamo bausmės paskirties įgyvendinimo. Keisti teismo paskirtą įpareigojimą kitu nėra jokio pagrindo.

43Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nukentėjusiosios atstovė pateikė dvi nukentėjusiosios apmokėtas sąskaitas ir du pinigų priėmimo kvitus: už susipažinimą su byla ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 700 Eur (b. l. 125–126); už pasirengimą apeliacinio skundo nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje – 300 Eur (b. l. 123–124). Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-174/2014, 2K-152-303/2017). Nagrinėjamojoje byloje buvo paduotas nuteistosios A. B. apeliacinis skundas, kuris yra atmetamas. Gindama savo procesines teises privati kaltintoja ir nukentėjusioji R. K. kreipėsi į advokatę, kuri parengė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir atstovavo privačiai kaltintojai apeliacinės instancijos teisme. Taigi yra teisinis pagrindas iš nuteistosios priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kurias R. K. patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nukentėjusiosios atstovė šioje nesudėtingoje, nedidelės apimties (1 tomas) byloje surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą (penki lapai) ir dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, kurie kartu truko 1 valandą 55 minutes. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, protingumo ir sąžiningumo principus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog prašoma priteisti 1000 eurų suma yra neproporcinga ir neadekvati atliktam darbui, todėl atlygintinas proceso išlaidų dydis mažintinas, nustatant, kad nuteistoji turi atlyginti nukentėjusiajai 500 Eur, ši suma yra pagrįsta, proporcinga ir adekvati atliktam darbui, todėl pripažintina nukentėjusiosios turėtomis proceso išlaidomis ir priteistina iš A. B. nukentėjusiosios R. K. naudai.

44Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai ištyrė teisingam bylos išsprendimui šioje dalyje svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistosios A. B. nusikalstamą veiką, pagrįstai pripažino ją kalta pagal BK 154 str. 1 d. bei teisingai paskyrė bausmę. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

46nuteistosios A. B. apeliacinį skundą atmesti.

47Iš nuteistosios A. B. nukentėjusiajai R. K. priteisti 500 Eur proceso išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Nuosprendžiu iš A. B. R. K. priteista 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo... 4. Teisėjų kolegija... 5. A. B. nuteista už tai, kad paskleidė apie kitą žmogų tikrovės... 6. Apeliaciniu skundu nuteistoji A. B. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo... 7. Baudžiamosiose bylose, kuriose sprendžiami BK 154 str. taikymo klausimai,... 8. Pasisakydama dėl nukentėjusiosios skunde nurodyto ją šmeižiančio teiginio... 9. Pažymi, kad tai, jog tokie girtavimo, smurtavimo procesai vyko, patvirtina... 10. Pasisakydama dėl nukentėjusiosios skunde nurodyto ją šmeižiančio teiginio... 11. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenurodydamas jokių argumentų... 12. Pasisakydama dėl nukentėjusiosios skunde nurodyto ją šmeižiančio... 13. Pasisakydama dėl tyčios buvimo, nurodo, kad baudžiamoji atsakomybė už... 14. Kalbėdama apie tiesioginę tyčią, pastebi, kad pats laiško turinys... 15. Pasisakydama dėl teismo šališkumo, nurodo, jog teismo nešališkumo... 16. Pirmosios instancijos teismas A. B. prašymu visų apklaustų liudytojų... 17. Nurodo, jog šioje byloje pateikta 2017-03-03 specialisto išvada Nr. 4944-145... 18. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą... 19. Apeliacinis skundas atmestinas... 20. BK 154 str. numatytos nusikalstamos veikos – šmeižimo objektas yra kito... 21. Taigi baudžiamosiose bylose, kuriose sprendžiami BK 154 str. taikymo... 22. Iš byloje esančios Klaipėdos priklausomybės ligų centro pažymos matyti,... 23. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas A.... 24. Analizuojant šių gynybos kviestų ir A. B. teisinančią versiją palaikomų... 25. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, buvo apklausta... 26. Teisėjų kolegija pažymi, jog J. B. duodamas parodymus nurodė, kad jie... 27. Gynybos kviesta ir pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja A. V., kuri... 28. Analizuojant šių nesuinteresuotų, valstybinėms institucijoms... 29. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog A. B. susidarė nuomonę, jog R. K.... 30. Vertinant parašyto laiško turinį matyti, jog jame A. B. informaciją apie R.... 31. Ne bet kokios informacijos apie asmenį paskleidimas laikomas teisei priešinga... 32. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2017-03-03 specialisto išvada Nr. 4944-145... 33. Minėtoje specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad ekspertavimui pateiktame... 34. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vien objektyviai tikrovės... 35. Iš aptartų byloje surinktų įrodymų analizės nustatyta, jog A. B. laišku... 36. Matyti, jog laiško autorė turėjo tikslą atkeršyti R. K. už jos ir jos... 37. Taigi kolegijai nekyla jokių abejonių, kad apeliantės laiške paskleisti... 38. Didelę savo apeliacinio skundo dalį A. B. skiria argumentams dėl bylą... 39. Nors nuteistoji akcentuoja, kad teismo šališkumas atsiskleidė jam... 40. Nors apeliantė akcentuoja, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo specialisto... 41. Apeliaciniame skunde nuteistoji taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos... 42. Skundu apeliantė prašo jai neskirti pirmosios instancijos teismo paskirto... 43. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nukentėjusiosios atstovė pateikė dvi... 44. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 46. nuteistosios A. B. apeliacinį skundą atmesti.... 47. Iš nuteistosios A. B. nukentėjusiajai R. K. priteisti 500 Eur proceso...