Byla 2A-713-252/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Valiulienės viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-173-911-2014 pagal ieškovo BUAB „Advitas“ ieškinį atsakovui V. A., trečiajam asmeniui D. A. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 75 290 Lt žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2010-10-06 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Advitas“, kurios direktorius nuo 2006-11-21 iki nutarties iškelti bankroto bylą buvo atsakovas V. A.. Ieškovui atsakovas neperdavė 8 transporto priemonių: priekabos GKB 8350, valstybinis Nr. ( - ), kurios vertė 3 610 Lt; krovininio automobilio Iveco, 440 ET, valstybinis Nr. ( - ), kurio vertė 17 000 Lt; krovininio automobilio VW Taro, valstybinis Nr. ( - ) kurio vertė 2 540 Lt; puspriekabės Rolfo SPA, valstybinis Nr. ( - ), kurios vertė 24 380 Lt; krovininio automobilio MAZ 54323, valstybinis Nr. ( - ) kurio vertė 4 860 Lt; krovininio automobilio MAZ 65323, valstybinis Nr. ( - ) kurio vertė 5 120 Lt; priekabos ODAZ 9370, valstybinis Nr. ( - ), kurios vertė 3 610 Lt ir priekabos (autocisternos) Bunge, valstybinis Nr. ( - ), kurios vertė 14 170 Lt. Šių transporto priemonių bendra vertė yra 75 290 Lt, kurią nustatė pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis. 2013-01-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 245 str., teismas pripažino ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka. Šis nuosprendis buvo panaikintas. Ieškinys reiškiamas remiantis CK 2.87 str. 7 d. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad jis buvo direktorius, privalėjo veikti įmonės interesais, todėl turėjo pareigą pateikti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus, tačiau to nepadarė. BUAB „Advitas“ turtas buvo nustatytas pagal VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenis. Ieškovas neturėjo galimybės nustatyti transporto priemonių techninės būklės ir atlikti jų vertinimą, todėl remiasi VšĮ „Emprekis“ duomenimis. Atsakovas turėjo pareigą saugoti įmonės turtą, tačiau to nedarė, turtas ieškovui nebuvo perduotas, todėl ieškovui padaryta žala.

4Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. A. 60 232 Lt žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-09-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo BUAB „Advitas“ naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nustatė, kad nuo 1992-04-24 iki 2006-11-21 buvo V. A. įmonė – firma „Teresdvaris“, kuri nuo 2006-11-21 buvo pertvarkyta į UAB „Advitas“. Įmonei bankroto byla iškelta nuo 2010-10-22. Iš 2006-09-18 V. A. įmonės – firmos „Teresdvaris“ sprendimo Nr. 1 nustatė, kad patvirtintas ir pasirašytas V. A. įmonės – firmos „Teresdvaris“ pertvarkymo į UAB „Advitas“ aktas, nesudaryta bendrovėje stebėtojų taryba ir valdyba bei patvirtinti tokie bendrovės organai: vienintelis akcininkas (atitinkantis visuotinį akcininkų susirinkimą) ir bendrovės vadovas – direktorius; V. A. paskirtas bendrovės direktoriumi nuo bendrovės įstatų įregistravimo dienos Juridinių asmenų registre; patvirtinti ir pasirašyti UAB „Advitas“ įstatai; nuspręsta perduoti UAB „Advitas“ pertvarkymo akte nustatyta tvarka ir terminais V. A. įmonės – firmos „Teresdvaris“ įmonės turtą, tęsti V. A. įmonės – firmos „Teresdvaris“ įmonės pertvarkymo į UAB „Advitas“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą. Iš VĮ „Regitra“ pažymos nustatė, jog UAB „Advitas“ vardu yra registruotos šios transporto priemonės: priekaba arba puspriekabė nuo 3,5 t iki 10 t GKB 8350, valstybinis numeris ( - ); krovininis automobilis virš 12 t ( - ), valstybinis numeris ( - ) krovininis automobilis iki 3,5 t VW TARO, valstybinis numeris ( - ) priekaba arba puspriekabė virš 10 t ROLFO SPA, valstybinis numeris ( - ); krovininis automobilis virš 12 t MAZ 54323, valstybinis numeris ( - ) priekaba arba puspriekabė virš 10 t ODAZ 9370, valstybinis numeris ( - ); krovininis automobilis nuo 3,5 t iki 12 t MAZ 54323, valstybinis numeris ( - ) priekaba arba puspriekabė virš 10 t BUNGE, valstybinis numeris ( - ). Iš 2012-11-07 Valstybės įmonės „Regitra“ Panevėžio filialo rašto nustatė, kad transporto priemonių MAZ 54323, valstybinis numeris ( - ) MAZ 54323, valstybinis numeris ( - ) VW TARO, valstybinis numeris ( - ) GKB 8350, valstybinis numeris ( - ), ODAZ9370, valstybinis numeris ( - ), registracijos liudijimai išduoti V. A. individualios įmonės – firmos „Teresdvaris“ vardu. Minėtos transporto priemonės, pasikeitus valdytojo duomenims, vadovaujantis kelių transporto priemonių registro nuostatomis bei registravimo taisyklėmis, nebuvo perregistruotos. Transporto priemonė ROLFO SPA, valstybinis numeris ( - ), pagal UAB „Hanza lizingas“ pabaigos aktą įregistruota UAB „Advitas“ įmonės vardu. Visos įvardintos transporto priemonės areštuotos. Taip pat nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-08 nuosprendžiu V. A. pripažintas kaltu pagal BK 245 str. ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 MGL dydžio bauda; civiliniam ieškovui BUAB „Advitas“ pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šis nuosprendis Panevėžio apygardos teismo 2013-06-06 nutartimi panaikintas, byla perduota prokurorui. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog pertvarkant V. A. įmonę – firmą „Teresdvaris“ į UAB „Advitas“ nebuvo perduota UAB „Advitas“ priekaba GKB 8350, valstybinis Nr. ( - ), priekaba ODAZ 9370, valstybinis Nr. ( - ), krovininis automobilis MAZ 54323, valstybinis Nr. ( - ) krovininis automobilis MAZ 65323, valstybinis Nr. ( - ) krovininis automobilis VW Taro, valstybinis Nr. ( - ) puspriekabė Rolfo SPA, valstybinis Nr. ( - ) – šios transporto priemonės viešame registre neišregistruotos, nebuvo padarytas įrašas apie jų savininko pasikeitimą, rašytinių įrodymų apie jų sunaikinimą nėra, taip pat nėra rašytinių įrodymų, kad jos nebuvo perduotos pertvarkant V. A. įmonę – firmą „Teresdvaris“ į UAB „Advitas“. Sprendė, kad atsakovo V. A. veiksmai neperduodant transporto priemonių bei dokumentų ieškovui buvo akivaizdžiai nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi bendrovei; bendrovė, gavusi transporto priemones, būtų turėjusi galimybę jas parduoti ir gautas lėšas panaudoti mažinant bendrovės įsiskolinimus ir atsiskaitant su bendrovės kreditoriais. Atsakovo, kaip įmonės vadovo, veiksmai neperduodant UAB „Advitas“ bankroto administratoriui transporto priemonių, ABĮ 19 str. 6, 8 d., 37 str. 5, 8, 9, 10 d., CK 2.81 str. 1 d., 2.82 str. 1 d., 2.87 str. 1, 2, 3, 4 d. kontekste yra neteisėti, kurie sukėlė žalą bendrovei (CK 6.246 str.). Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovui yra padaryta žala (CK 6.247 str., 6.249 str.). Teismas pažymėjo, jog nustačius neteisėtus veiksmus atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), atsakovas prezumpciją paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl yra pagrindas jam taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.245 str.). Pripažino, kad šiuo metu nėra jokios galimybės nustatyti transporto priemonių techninės būklės, kadangi transporto priemonių buvimo vieta nėra žinoma, byloje įrodymų apie jų realią vertę neteikta. Pažymėjo, kad VšĮ „Emprekis“ yra skelbiami duomenys apie transporto priemonių vidutines kainas, kurios nustatomos įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose, kainos yra orientacinės. Vadovaudamasis CK 6.249 str. 1 d., teismas prašomos priteisti žalos dydį sumažino 20 procentų, kas, teismo nuomone, atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

5Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto įsitikinimu, šioje byloje, esant sudėtingam teisės taikymo klausimui, tai galima geriau padaryti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, todėl apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes liko neatskleista bylos esmė (CPK 327 str. 1 d. 2 p.); teismas netinkamai aiškino ir taikė ABĮ 19 str. 6, 8 d., 37 str. 5, 8, 9, 10 d., CK 2.81 str. 1 d., 2.82 str. 1 d., 2.87 str. 1, 2, 3, 4 d. nuostatas, CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str. nuostatas, netinkamai kvalifikavo šalių santykius, netaikė ABĮ 38 str. 2 d. nuostatų, dėl ko pažeidė CK 1.5 str. bei CPK 3 str. 1 d. reikalavimus; pažeistas CPK 4 str. neteisingai aiškinant, kas tai teismų praktika, teismo precedentas, pareiga nenukrypti nuo teismų praktikos ir t. t.; pažeistos CK 2.104 str. nuostatos dėl juridinių asmenų pertvarkymo reglamentavimo ir taikymo; pažeisti CK 3.88 str. 1 d. 4 p., 6.253 str. 5, 6 d.; pažeisti CPK 12, 13 str. reikalavimai, 176-177 str., 182, 183, 185 str. nuostatos dėl atleidimo nuo įrodinėjimo ir įrodymų tyrimo bei jų vertinimo; pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. 3 ir 4 p. teismas savo išvadų teisiškai neargumentavo, todėl sprendimas pagrįstas tik prielaidomis, turi absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 str. 2 d. 4 p., požymius. Apelianto teigimu, teismas, teisingai iš dalies nustatęs bylos aplinkybes, iš dalies teisingai motyvavęs skundžiamą sprendimą, kas yra konstatuota Panevėžio apygardos teismo 2013-06-06 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-186-511, vėliau, pažeidęs minėtas procesines ir materialines teisės normas bei revizavęs Panevėžio apygardos teismo nutartį bei nesivadovavęs ja, nepagrįstai rėmėsi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-08 apkaltinamuoju nuosprendžiu, dėl ko neteisingai išsprendė bylą, visiškai nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuluotų įstatymo aiškinimo ir taikymo taisyklių. Nesutinka su sprendime nustatytomis, bet netinkamai įvertintomis aplinkybėmis, jog visas V. A. buvusios IĮ „Teresdvaris“ turtas buvo perduotas pertvarkius šią įmonę į UAB „Advitas“, ir V. A. kaltais veiksmais buvo padaryta žala BUAB „Advitas“. Teigia, kad po to, kai 2006-11-21 buvo įregistruoti UAB „Advitas“ įstatai, įsigaliojo prezumpcija, kad visi teisės aktų reikalavimai, tame tarpe ir dėl balanso sudarymo, įvykdyti tinkamai, todėl pagrindiniu rašytiniu įrodymu, ar priklauso UAB „Advitas“ išvardintos transporto priemonės, ar ne, tampa balansas. Šio įrodymo ieškovas nepateikė dėl objektyvių priežasčių, nes balanso, patvirtinančio, kad nurodytas turtas iš IĮ „Teresdvaris“ perėjo UAB „Advitas“, nėra. Nesuprantamas teismo motyvas, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie transporto priemonių sunaikinimą, nenurodė, kokią reikšmę tai gali turėti šios bylos išsprendimui. Teismas neatkreipė dėmesio į esminę aplinkybę, kad nuosavybės teisės atsiranda CK 4.47 str. išvardintais pagrindais, o šią teisę viešasis registras tik išviešina, bet jos nesukuria. Be to, jeigu teismas būtų vadovavęsis Panevėžio apygardos teismo nutartimi ir LAT praktika, būtų įvertinęs tiek civilinėje, tiek ir baudžiamojoje byloje esančius įrodymus apie tai, kad atsakovas buvo patyręs sunkią stuburo traumą, gydėsi ligoninėje ir jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2008-06-12 iki 2009-03-02, dėl ko būtų padaręs pagrįstą išvadą, jog po tokios traumos V. A. fiziškai negalėjo vadovauti bendrovei ar priimti kokius nors sprendimus, kas, net ir esant pagrįstam ieškiniui, numato galimybę priimant sprendimą V. A. visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 str. 6 d.). Taip pat teismas turėjo įvertinti ir tai, kad ĮBĮ nuostatos įpareigoja bankroto administratorių pačiam imtis priemonių dėl bankrutuojančios įmonės turto paieškos, įvertinti tai, kad pats bankroto administratorius nesiėmė jokių priemonių (išskyrus nepagrįstų raštų rašymą prašant pateikti turtą) bankrutuojančios UAB „Advitas“ turtui surasti (CK 6.253 str. 5 d.). Nurodo, jog teismo sprendime išvardintos transporto priemonės yra tokios senos, kad, jeigu jos ir būtų, tai kalbėti apie tokią vertę, kurią nurodė VšĮ „Emprekis“, yra ne tik nelogiška, bet ir akivaizdžiai prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams, nes transporto priemonės seniai priduotos į metalo laužą. Nesant transporto priemonių, atlikti kiekvienos įvertinimą yra neįmanoma, nes jos negali būti apžiūrėtos, įvertintas techninis stovis, eksploatacija ir kt.

6Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymus bei teismų praktikos nuostatas, savo sprendimą argumentuotai pagrindė, todėl jis yra teisėtas ir turi būti paliktas galioti.

7Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

8Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

9Atsakovas (apeliantas) apeliaciniame skunde prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, tai, kad žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo apeliantas iš esmės niekaip nepagrindė, konstatuoja, jog nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 str. numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

10Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, įvertinęs skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentus, sprendžia, jog, priešingai apelianto argumentams dėl netinkamai vertintų įrodymų, netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-06-11 sprendime glaustai išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimą, išvadas dėl ieškovo reikalavimų ir atsakovų atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Pažymėtina, jog teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.). Tai, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes savaip interpretuoja, nesudaro pagrindo paneigti skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

11Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kad Panevėžio apygardos teismui 2010-10-06 nutartimi iškėlus bankroto bylą UAB „Advitas“, kurios direktoriumi nuo 2006-11-21 iki nutarties iškelti bankroto bylą buvo atsakovas V. A., ieškovui atsakovas neperdavė 8 transporto priemonių, dėl ko BUAB „Advitas“ buvo padaryta žala. Apelianto teigimu, pertvarkant V. A. įmonę – firmą „Teresdvaris“ į UAB „Advitas“, šios bendrovės akcijos buvo padengtos įmonės „Teresdvaris“ lėšomis ir jokios transporto priemonės bei kitas turtas nebuvo perduotas UAB „Advitas“. Pažymėtina, jog pagal LR Individualių įmonių įstatymo 8 str. 2 d. nuostatą, individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu. Pagal to paties straipsnio 3 dalies nuostatą, perduodamas individualiai įmonei arba paimdamas iš individualios įmonės pinigus ar kitą turtą, individualios įmonės savininkas surašo ir pasirašo pinigų ar kito turto perdavimo (ar paėmimo) dokumentus. Taigi, pagal įstatyminį reglamentavimą, individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, perduotas individualios įmonės nuosavybėn, yra šios įmonės turtas, kuris įmonės pertvarkymo (juridinio asmens formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkyto juridinio asmens teises ir pareigas) atveju pereina naujos teisinės formos juridiniam asmeniui ir pareiga grąžinti šį turtą jį perdavusiam įmonės savininkui įmonei neatsiranda (CK 2.104 str. 1 d.). Pertvarkymo atveju juridinis asmuo nesibaigia, bet tik keičia teisinę formą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2006-11-21 V. A. įmonė – firma „Teresdvaris“ buvo pertvarkyta į UAB „Advitas“. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Taigi, nuo šio momento visas V. A. įmonės „Teresdvaris“ turtas perėjo UAB ,,Advitas“ nuosavybėn ir pastaroji įmonė įgijo visas IĮ teises ir pareigas. Tokiu būdu, atsakovas nepagrįstai teigia, kad pertvarkius įmonę „Teresdvaris“ į UAB „Advitas“ transporto priemonės neperėjo UAB „Advitas“.

12Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas V. A. iki pat įmonei bankroto bylos iškėlimo 2010-10-22 buvo jos direktoriumi – UAB „Advitas“ vadovu. Tą patvirtina Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-65-198/2014, kurioje UAB „Advitas“ iškelta bankroto byla. Kaip matyti, šioje byloje V. A. teikė prašymą dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti UAB „Advitas“ vardu dėl 2010-10-06 nutarties (pasirašytą vienintelio akcininko V. A.), taip pat 2011-02-02 V. A. kaip UAB „Advitas“ vadovui buvo skirta 1 000 Lt dydžio bauda už neįvykdymą Panevėžio apygardos teismo 2010-10-06 nutarties įpareigojimo perduoti UAB „Advitas“ turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, ir visus dokumentus teismo paskirtam administratoriui bei V. A. buvo nustatytas naujas terminas ir įpareigotas iki 2011 m. vasario 15 d. perduoti teismo paskirtam administratoriui UAB „Bankroto valdymas“ arba jo įgaliotam asmeniui UAB „Advitas“ turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis bei visus buhalterinius dokumentus. 2011-02-21 buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 1 000 Lt baudos išieškojimo UAB „Advitas“ vadovui V. A. už 2010-10-06 nutarties neįvykdymą. Be to, iš VĮ „Registro centras“ juridinių asmenų išrašo matyti, kad atsakovas UAB „Advitas“ vadovu buvo nuo 2006-11-21 iki 2010-10-18 (t. 1, b. l. 7).

13Teisėjų kolegija pažymi, kad nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; kt.). Įmonė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, taip pat kreditorių interesus. Dėl šios priežasties pripažįstama įmonės vadovo fiduciarinė pareiga ir įmonės kreditoriams. Iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimą (ĮBĮ 23 str.), siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje, o realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus. Nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo susiklostė tarp bankrutavusios įmonės ir buvusio įmonės administracijos vadovo. Kadangi bankroto įstatymu bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus ir šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio yra siekiama bankroto procedūromis, tai ginant įmonės interesus ginami ir kreditorių interesai. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

14Byloje nustatyta, kad penkios transporto priemonės – priekaba GKB 8350, valstybinis Nr. ( - ), krovininis automobilis MAZ 54323, valstybinis Nr. ( - ) krovininis automobilis MAZ 65323, valstybinis Nr. ( - ) priekaba ODAZ 9370, valstybinis Nr. ( - ), krovininis automobilis VW Taro, valstybinis Nr. ( - ) buvo įgytos 1993 – 2001 m., t. y. kai egzistavo V. A. įmonė – firma „Teresdvaris“; trys transporto priemonės – puspriekabė Rolfo SPA, valstybinis Nr. ( - ), priekaba (autocisterna) Bunge, valstybinis Nr. ( - ), ir krovininis automobilis Iveco, 440 ET, valstybinis Nr. ( - ) – įgytos 2007 – 2008 m., t. y. kai jau buvo UAB „Advitas“ (b.l. 14-16, 94-96). Apelianto teigimu, visas šias transporto priemones jis pridavė į metalo laužą, jos UAB „Advitas“ kaip turtas nebuvo perduotas. Apeliacinės instancijos teismas tokią V. A. poziciją laiko nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismui 2014-10-28 nutartimi išsireikalavus iš Panevėžio miesto prokuratūros baudžiamąją bylą Nr. 50-2-0116-11 ir su ja susipažinus, nustatyta, kad UAB „Advitas“ techninei apžiūrai atitinkamai 2010-01-09, 2010-07-02, 2010-10-21 teikė tris transporto priemones: krovininį automobilį Iveco, 440 ET, valstybinis Nr. ( - ), priekabą (autocisterną) Bunge, valstybinis Nr. ( - ), ir puspriekabę Rolfo SPA, valstybinis Nr. ( - ) (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 71) (UAB Panevėžio techninės apžiūros centro 2011-10-07 raštas Nr. 83-28). Būtent 2010-10-21 dienai UAB „Advitas“ jau buvo iškelta bankroto byla. Tokios aplinkybės paneigia apelianto teiginius, kad minėtų automobilių, už kuriuos prašoma priteisti žalą, apskritai nebuvo, nes jie perduoti į metalo laužą. Kaip minėta, atsakovas UAB „Advitas“ direktoriumi buvo iki pat bankroto bylos įmonei iškėlimo. Baudžiamojoje byloje (t. 3, b. l. 111-130) esanti FNTT prie LR Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo spyriaus specialisto išvada dėl UAB „Advitas“ ūkinės finansinės veiklos patvirtina, kad V. A. buvo atsakingas už įmonės duomenų vedimą, tačiau tyrimui pateikė tik dalį dokumentų, nepateikė laikotarpio nuo 2005-09-17 iki 2010-10-18 pajamas ir sąnaudas pagrindžiančių dokumentų, t. y. pirminių apskaitos dokumentų (turto ir prekių įsigijimo, parduotų prekių ir paslaugų , piniginių lėšų gavimo ir išdavimo), apskaitos registrų, pagal kuriuos būtų galima sutikrinti deklaracijose įrašytus duomenis. Taip pat tyrimui nebuvo pateikti ilgalaikio turto, atsargų, pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų apskaitos registrai, piniginių lėšų, mokesčių darbo užmokesčio, skolų apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, todėl iš dalies negalima nustatyti, kokį ilgalaikį ir trumpalaikį turtą turėjo įmonė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios bei pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, leidžia pagrįstai manyti, kad iš tiesų visos 8 transporto priemonės buvo, o atsakovas jų neperdavė tyčia. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformavęs ir išplėtojęs gausią ir vienodą įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką, kai nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, kai byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, t. y. taikyti įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri reiškia, kad išvada apie faktų buvimą gali būti daroma ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar jų nebuvimą (CPK 176 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.). Atsakovas turėjo visas galimybes teikti įrodymus apie buvusių transporto priemonių pridavimą metalo laužui, nes metalo supirktuvės yra ir jam kaip buvusiam įmonės savininkui ir vieninteliam bendrovės akcininkui tikrai yra žinoma kurioje metalo supirktuvėje priduotos transporto priemonės. Šiuo atveju atsakovas V. A. neteikė jokių įrodymų apie transporto priemonių sunaikinimą. Priešingai, iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad transporto priemonės, dėl kurių yra reiškiamas žalos atlyginimo reikalavimas, nėra išregistruotos (t. 1, b. l. 14-16, 94-96).

15Bankrutuojančiai įmonei žala atsiranda, nes padidėja jos skolų kreditoriams apimtis, t. y. pablogėja turtinė padėtis, atsiranda įmonės skolos, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra visos įstatyme nustatytos sąlygos atsakovo, kaip buvusio įmonės administracijos vadovo, civilinei atsakomybei taikyti (CK 2.87 str. 7 d., 6.246 – 6.249 str.). Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, akivaizdu, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovui yra padaryta žala (CK 6.247 str., 6.249 str.). Minėta, jog nustačius neteisėtus veiksmus, atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Atsakovas V. A. šią prezumpciją paneigiančių įrodymų nepateikė. Neginčytina, jog apelianto veiksmai neperduodant transporto priemonių bei dokumentų ieškovui buvo akivaizdžiai nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi bendrovei, kuri, gavusi transporto priemones, būtų turėjusi galimybę jas parduoti ir gautas lėšas panaudoti mažinant bendrovės įsiskolinimus ir atsiskaitant su bendrovės kreditoriais.

16Atsakovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai iš dalies nustatęs bylos aplinkybes, iš dalies teisingai motyvavęs skundžiamą sprendimą, kas yra konstatuota Panevėžio apygardos teismo 2013-06-06 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-186-511/2013, ir kaip reikia išspręsti bylą, vėliau, pažeidęs nurodytas procesines ir materialines teisės normas ir revizavęs Panevėžio apygardos teismo nutartį bei nesivadovavęs šia nutartimi, nepagrįstai rėmėsi Panevėžio miesto apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, dėl ko neteisingai išsprendė bylą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad, nors ir nėra baudžiamuoju nuosprendžiu konstatuota atsakovo kaltė, jo atžvilgiu baudžiamoji byla Nr. 50-2-00116-11 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2014-08-25 nutarimu nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams, tai nereiškia, kad nekyla civilinė atsakomybė. Todėl sutiktina su skundžiamo sprendimo argumentu, jog šiuo atveju ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl žalos priteisimo, siekdamas ženkliai greitesnio jo išnagrinėjimo, nepaisant to, kad 2013 m. birželio 6 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi buvo panaikintas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. nuosprendis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nepaisant fakto, jog baudžiamasis procesas buvo nutrauktas (pvz. vienu iš atvejų galėtų būti suėjęs senaties terminas), savaime nepaneigia asmens, kuris buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, civilinės atsakomybės. Tai reiškia tik tai, kad neatsirado prejudicinio fakto, o civilinę bylą nagrinėjančiam teismui išlieka pareiga tirti įrodymus, tarp jų ir esančius nutrauktoje baudžiamojoje byloje, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso įtvirtintų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011; kt.).

17Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo taikyta neperduotų automobilių vertės nustatymo metodika, nes apeliantas neteikė jokių įrodymų, kad galima būtų nustatyti neperduotų automobilių vertę kitaip, nei vyrauja rinkoje minėtų automobilių kainos. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nesant automobilių ir nesant galimybei jų apžiūrėti, taikytinas 20 procentų kainos mažinimas, kad nebūtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Apeliantui buvo visos galimybės teikti įrodymus dėl analogiškų automobilių verčių nustatymo metodikos, jų apžiūros ar pan., tačiau apeliantas šiomis galimybėmis nepasinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad žalos dydis nustatytas tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

18Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino be pagrindo. Priešingai, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo tenkinti atsakovo V. A. apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išsprendimui teisinės reikšmės neturi, todėl jų atskirai neaptaria.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 75 290 Lt žalą, 6 procentų dydžio... 4. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 11 d. sprendimu... 5. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir... 6. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą... 7. Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m.... 8. Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 9. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniame skunde prašo bylą apeliacinės... 10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius... 11. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kad Panevėžio apygardos teismui 2010-10-06... 12. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog... 13. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės... 14. Byloje nustatyta, kad penkios transporto priemonės – priekaba GKB 8350,... 15. Bankrutuojančiai įmonei žala atsiranda, nes padidėja jos skolų... 16. Atsakovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo taikyta... 18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 20. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimą palikti...