Byla 2A-624-357/2014
Dėl skolos

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Laisvės Aleknavičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovei R. N. dėl skolos.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas L. S. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 4000,00 Lt avanso, 8000,00 Lt baudą 2003-01-30 sutarties pagrindu, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakove 2003 m. sausio mėn. 30 d. sudarė sutartį, pagal kurią R. N. įsipareigojo 0,5 ha žemės sklypą, būsiantį adresu: ( - ), kuris bus išpirktas iš valstybės asmeninės nuosavybės teise, parduoti L. S. už 8000 litų. Pagal sutartį R. N. veikdama, kaip pardavėja įsipareigojo kiek įmanoma skubiau tvarkyti visus žemės išpirkimo dokumentus, žemės sklypą tinkamai įregistruoti bei pilnai sutvarkyti visus reikalingus pardavimui dokumentus. L. S. įsipareigojo nupirkti iš R. N. aptartą žemės sklypą. R. N. išpirkusi iš valstybės žemės sklypą, apie tai neinformavo L. S., o 2010-02-02 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 7KV-316, ir priėmimo perdavimo aktu Nr. 7KV-317 perleido žemės sklypą tretiesiems asmenims. Pagal sutarties 4 punktą atsakovė privalo mokėti 8000 Lt baudą. Be to R. N. privalo apmokėti tiek sutarties, tiek įgaliojimo sudarymo išlaidas, kurios atitinkamai sudaro: sutarties - 56 Lt, įgaliojimo 43 Lt. Atsakovė ieškovo reikalavimus laiko nepagrįstais ir neteisėtais.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nusprendė priteisti ieškovui L. S. iš atsakovės R. N. 4000 Lt sumokėto avanso, 4000 Lt baudą, 99 Lt kitų patirtų sutarties sudaryme išlaidų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 8099 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-10-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1241,00 Lt bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovei R. N. iš ieškovo L. S. 300 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovo L. S. 12,76 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, priteisė iš atsakovės R. N. 25,52 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

8Teismas vertino, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė, pasirašydama 2003-01-30 preliminariąją sutartį, nebuvo gavusi iš ieškovo 4000 litų avanso. Atmetė atsakovės argumentus kaip neįrodytus dėl sandorio esmės ir jo teisinių pasekmių, nes notarė nebūtų tvirtinusi žemės sklypo preliminarios sutarties sąlygų, susijusių su avanso mokėjimu ir jo sugrąžinimu, jei atsakovė būtų negavusi avanso iš ieškovo ir apie tai pareiškusi notarei. Dėl reikalaujamų nuostolių atlyginimo pažymėjo, kad preliminarios sutarties sąlygos nenumatė ieškovui jokių papildomų mokėjimų pagal šią sutartį, tik 4000 Lt avansą. Teismas laikė, kad ieškovas, būdamas pakankamai apdairus, kaip verslininkas ir turėdamas patirties nekilnojamojo turto sandoriuose, turėjo pakankami žinių ir galimybių tinkamai fiksuoti nuostolius, jei tokių kilo iš sutarties vykdymo, todėl, nesant įrodymų, nenustatė, kad tokie nuostoliai buvo. Ieškovui be sumokėto 4000 litų avanso gali būti priteistos tik kitos faktiškai su dokumentų tvarkymu pas notarę patirtos išlaidos - 99 Lt, nes šalis, nevykdžiusi preliminariosios sutarties sąlygų, privalo kitai šaliai atlyginti patirtus nuostolius. Teismas vertino, kad atsižvelgiant į sandorio vertę – 8000 Lt, nustatytos netesybos - 8000 Lt bauda pardavėjui už sutarties nevykdymą, yra neadekvati sankcija ir neatitinka šalių lygybės principo, todėl baudą mažino iki 4000 Lt.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

10Apeliantė R. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – netenkinti L. S. ieškinio ir priteisti visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Teigia, kad teismas nepagrįstai 2003 01 30 notaro biure tarp šalių sudarytą sutartį vertino kaip preliminarią sutartį. Ieškovo pateikta 2003 01 30 sutartis negali būti vertinama kaip preliminari žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, kadangi joje nėra sutarta, kokį tiksliai nekilnojamąjį turtą ir kada turės ieškovui parduoti. Sutarties sudarymo metu (2003 01 30) atsakovė dar neturėjo nuosavybės teisės į žemės sklypą. Turtas, dėl kurio šalys tarėsi, dar nebuvo suformuotas (nebuvo geodezinių matavimų, žemės sklypo plano, unikalaus numerio ir pan.). Sutarties 1 punkte nurodyta, kad atsakovė įpareigojama 0.5 ha žemės sklypą, būsiantį adresu: ( - ), kuris bus išpirktas iš valstybės asmeninės nuosavybės teise, parduoti L. S. už 8000 Lt. 2003 01 30 sutartis tik patvirtina, jog tarp šalių buvo susiklostę pažengę ikisutartiniai (preliminarūs sutartiniai) santykiai, tačiau neįrodo, kad buvo sudaryta rašytinė preliminarioji žemės pirkimo pardavimo sutartis. Pažymi, kad valstybė atsakovei nesuteikė galimybės nupirkti 0.5 ha žemės sklypo, adresu ( - ). Atsakovė nei 2003 01 30, nei vėliau neturėjo objektyvios galimybės ieškovui parduoti jo norimo žemės sklypo - 0.5 ha žemės sklypo, adresu ( - ), nes tokio dydžio žemės sklypo neturėjo ir neturi. Dėl šios priežasties negalima teigti, kad ji atsisakė parduoti 0.5 ha žemės sklypą, adresu ( - ). Negalima asmens įpareigoti įvykdyti neįmanomo ir po to prašyti netesybų.

122. 2003 01 30 sutarties 2 punkte nurodyta sąlyga, kad pirkimo pardavimo sutartį šalys įsipareigoja sudaryti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo žemės sklypo išpirkimo bei tinkamo įregistravimo Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje, neatitinka terminų apibrėžimui taikomų reikalavimų. Terminas gali būti apibrėžiamas nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti (LR CK 1.117 straipsnio 1, 2 dalis). Pažymėtina, kad šalių 2003 01 30 sutartyje nustatytas terminas siejamas su įvykiu, tačiau jis neatitinka įstatymo formuluotės, kad terminas gali būti apibrėžiamas tik neišvengiamai įvyksiančiu įvykiu. 2003 01 30 sutartimi atsakovei numatytos pareigos parduoti žemės sklypą ieškovui vykdymas priklausė nuo valstybės institucijų valios, tad negali būti laikomas neišvengiamai įvyksiančiu įvykiu. Pats ieškovas teisme pripažino, jog pradžioje tikėjosi, kad atsakovei pavyks iš valstybės nupirkti žemės sklypą per pusę ar vienerius metus.

133. 2003 01 30 sutartį vertinant kaip ikisutartinių santykių dokumentą, artimą preliminariai sutarčiai, kaip analogija taikytina LR CK 6.165 straipsnio 3 dalis, kuri reglamentuoja, kad preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, kurį turi teisę savo susitarimu pratęsti. Jeigu toks terminas nenurodytas, šalys privalo sudaryti pagrindinę sutartį per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Šis terminas yra naikinamasis. Iš bylos matyti, kad tris žemės sklypus iš valstybės atsakovė nupirko tik 2009 07 30. Nuo 2003 01 30 sutarties sudarymo praėjo daugiau nei 6 metai, per kuriuos ženkliai pasikeitė nekilnojamojo turto kainos. Ieškovas teisme pripažino, kad su atsakove bendravo mažai - žodžiu susisiekė praėjus metams po 2003 01 30 sutarties sudarymo. Tuo metu dar nebuvo išsipirkusi žemės, taigi ir pagrindinės sutarties negalėjo sudaryti. Vėliau, kaip teisme aiškino ieškovas, jis keitė darbovietes, nusimetė dokumentai, apie adreso keitimą atsakovės neinformavo ir su ja nebesusisiekė. Taigi, po 2009 07 30, kai ji nuosavybės teise įgijo žemės sklypus, ieškovas, kuris turėjo jos išduotą neapibrėžtam laikui įgaliojimą, nebeišreiškė noro pirkti žemės.

144. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog atsakovė gavo 4000 Lt avansą, rėmėsi ieškovo parodymais bei 2003 01 30 sutarties 2, 4 dalimis. Tačiau minėtos sutarties 2 dalyje tik nurodyta, kad L. S. duoda R. N. 4000 Lt avansą, kuris bus pripažįstamas dalimi kainos, už žemės sklypą, sumokėjimu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vien žodžio „paskolina“, kuris gramatiškai reiškia esamąjį laiką, pavartojimas bendrame sutarties tekste, bet ne atskirai aptariant paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 04 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2012). Pinigų perdavimo faktą paneigia šalių veiksmai. 2003 01 30 sutartyje nėra nurodyta, kada ir kokiomis sumomis pinigai buvo perduoti, nėra specialiai aptarto sutarties dalyko - pinigų perdavimo atsakovei momento. Kitomis priemonėmis (liudytojais, dokumentais) ieškovas savo teiginių dėl pinigų perdavimo nepatvirtino. Ieškovo teigimu, 4000 Lt jis atsakovei perdavė notarei nematant. Tad ir notarės atsiliepimas į ieškinį tėra formalus savo pozicijos pateikimas, tačiau neinformatyvus įrodinėjimo prasme. Ieškovas neturėjo pagrindo mokėti avanso, nes sutarties pasirašymo metu atsakovė nuosavybės teise neturėjo jo pageidaujamo pirkti žemės sklypo. Ieškovas, gavęs atsakovės 2003 01 30 išduotą įgaliojimą tvarkyti visus jai priklausančio 0.5 ha žemės sklypo, esančio ( - ), išpirkimo reikalus, neatliko jokių teisinių veiksmų - nepasirašė jokių dokumentų, nedalyvavo atmatuojant žemę, atliekant geodezinius matavimus, neapmokėjo jokių mokesčių, nesiėmė priemonių gauti žemės nuosavybės dokumentų, įregistruoti juos, atsakovės vardu nerašė pareiškimų, prašymų ir pan. Šiaulių apylinkės teismas pripažino, kad ieškovas neįrodė, jog tinkamai vykdė pavedimą tvarkyti žemės sklypo išpirkimo reikalus. Ieškovas teisme pripažino, kad su atsakove bendravo praėjus metams po 2003 01 30 sutarties sudarymo, po to ilgą laiką nesusisiekė. Tokie ieškovo pasyvūs veiksmai tiek dėl žemės sklypo pirkimo, tiek dėl kreipimosi į teismą rodo, kad jis nebuvo suinteresuotas pirkti žemės sklypo, o taip pat ir mokėti avanso.

15Ieškovas L. S. nustatytais terminais atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas atmestinas.

18Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

19Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tarp ieškovo L. S. ir atsakovės R. N. 2003 m. sausio 30 d. notarine tvarka buvo sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kurią R. N. įsipareigojo 0,5 ha žemės sklypą, būsiantį adresu ( - ), kuris bus išpirktas iš valstybės asmeninės nuosavybės teise, parduoti L. S. už 8000 litų. Pagal sutarties 1 punktą R. N. įsipareigojo kiek įmanoma skubiau tvarkyti visus žemės išpirkimo dokumentus, žemės sklypą tinkamai įregistruoti bei pilnai sutvarkyti visus reikalingus pardavimui dokumentus. Pagal sutarties 2 punktą, L. S. įsipareigojo nupirkti iš R. N. aptartą žemės sklypą už 8000 litų. Sutartyje taip pat numatyta, kad pirkimo pardavimo sutartį šalys įsipareigoja sudaryti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo žemės sklypo išpirkimo bei tinkamo įregistravimo Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje. Tarp šalių sudarytam susitarimui užtikrinti numatyta, kad pirkėjas L. S. pardavėjai R. N. duoda 4000 litų avansą, kuris bus pripažintas kainos už žemės sklypą sumokėjimo dalimi. Sutarties 4 punkto pagrindu šalys sutarė, jeigu pardavėjas (atsakovė) nevykdys šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų perleisti žemės sklypą pirkėjui (ieškovui) arba paaiškės, kad žemės sklypas yra įkeistas, areštuotas ar yra kitų apribojimų žemės sklypo perleidimui, pardavėjas privalo per tris dienas gražinti sumokėtą avansą ir sumoka pirkėjui dvigubo iš pirkėjo gautos pagal sutartį sumos dydžio baudą, o jeigu pirkėjas neįvykdo šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nupirkti žemės sklypą iš pardavėjo, jo sumokėtos pardavėjui sumos lieka pardavėjui kaip bauda už sutarties nevykdymą. Aptartas aplinkybes patvirtina ieškovo kartu su ieškiniu pateikta šalių sudaryta 2003 m. sausio 30 d. ir notarine tvarka patvirtinta sutartis (10-11 b.l.). Pažymėtina, kad atsakovė R. N. 2003 m. sausio 30 d. išrašė ir įgaliojimą L. S. tvarkyti visus jai priklausančio 0,5 ha žemės sklypo, esančio ( - ), išpirkimo reikalus (12 b.l.).

20Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (16-22 b.l.) matyti, kad atsakovė sudarė 2009-07-30 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5117 dėl 0,0400 ha žemės sklypo, esančio ( - ); 2009-07-30 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5118 dėl 0,0500 ha žemės sklypo, esančio ( - ); 2009-07-30 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5119 dėl 0,05086 ha žemės sklypo, esančio ( - ). Iš įsigytų sklypų tik vienas (0,0400 ha) dar priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise, kiti du sklypai yra atsakovės 2010-02-02 bei 2011-03-22 sandoriais parduoti tretiesiems asmenims.

21Dėl sutarties kvalifikavimo preliminariąja sutartimi

22Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarp ieškovo L. S. ir atsakovės R. N. 2003 m. sausio 30 d. notarine tvarka sudarytą sutartį vertino kaip preliminarią sutartį.

23Sutartis yra labiausiai paplitusi sandorių rūšis ir reiškia dviejų ar daugiau asmenų susitarimą sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitokiais šalių veiksmais, patvirtinančiais bei įrodančiais sutarties sudarymą. Taigi sutartis dažniausiai sudaroma (išskyrus įprastinius nesudėtingus, pvz., buitinius vartojimo sandorius) pradėjus derybas, kurių metu kai kuriais atvejais gali būti sudaryta ne šalių siekiama sudaryti sutartis, o preliminarioji sutartis. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi, preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo, t. y. sutartis dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti šiuos tokios sutarties bruožus: 1) aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; 2) aptariami būsimos pagrindinės sutarties dalykas ir esminės pagrindinės sutarties sąlygos; 3) nurodomas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; 4) susitarimas įforminamas raštu. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

24Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant sutartį kvalifikuoti preliminariąja, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia. Civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje (tokiomis priežastimis gali būti, pavyzdžiui, tam tikro reikalingo leidimo neturėjimas, subjektinės teisės į daiktą neturėjimas, nepakankamas daikto parengimas parduoti ir pan.). Nustačius, kad išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę, sutartį, konstatuotinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas. Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį. Tai – organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims. Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties, nes pagrindinėje sutartyje objektas – turtinė vertybė, dėl kurios šalys sudaro sutartį, visuomet egzistuoja. Pagrindinėje sutartyje jos šalys arba viena iš šalių visuomet turi ir subjektinę teisę į tokį objektą arba ši teisė sukuriama fikcijos (ateities vizijos) būdu (pvz., būsimo daikto pirkimo–pardavimo sutarties atveju). Taigi, preliminarioji sutartis yra sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, t. y. sutartis, iš kurios kyla šalių prievolė joje aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį.

25Teisiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad sutarties sudarymo metu nebuvo sutarties objekto. Žemės sklypas - 0,5 ha, adresu ( - ), dėl kurio būsimo pirkimo-pardavimo šalys susitarė, jį išpirkus iš valstybės asmeninės nuosavybės teise, preliminariosios sutarties pasirašymo momentu nebuvo įregistruotas pardavėjos vardu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė buvo susijusi ne su pirkėjo, bet su pardavėjo įsipareigojimais ir prievolėmis elgtis sąžiningai ir sudaryti sutartis, kurias galima įvykdyti (CK6.163 str. 1d.). Preliminariojoje sutartyje šalys aptarė esmines sąlygas, pardavimo objektą – žemės sklypą, ikisutartinėje stadijoje susitarė ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį, ir tai yra sutarties elementai, kurių pakanka preliminariosios sutarties galiojimui (CK 6.159 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo šalių 2003 m. sausio 30 d. notarine tvarka sudaryta sutartis atitinka visus preliminariosios sutarties požymius, iš jos turinio aiškiai matyti šalių susitarimas ateityje sudaryti įvardyto sutartyje žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, šiame susitarime jų iš anksto aptartomis sąlygomis (CK 6.165 straipsnio 1 dalis); sutartis sudaryta rašytine forma (CK 6.165 straipsnio 2 dalis); joje nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti (30 kalendorinių dienų nuo žemės sklypo išpirkimo bei tinkamo įregistravimo Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje) (CK 6.165 straipsnio 3 dalis).

26Dėl preliminariojoje sutartyje numatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti

27Apeliantė teigia, kad negalioja šalių sutartas sutarties sudarymo terminas (per 30 kalendorinių dienų nuo žemės sklypo išpirkimo bei tinkamo įregistravimo Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje), kadangi jis nesiejamas su neišvengiamai įvyksiančiu įvykiu.

28CK 6.165 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preliminarioje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jei šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminarios sutarties sudarymo. Šalių sudarytoje 2003 m. sausio 30 d. preliminarioje sutartyje numatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartį šalys įsipareigoja sudaryti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo žemės sklypo išpirkimo bei tinkamo įregistravimo Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje. CK 1.117 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad terminas gali būti apibrėžiamas nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, kad sutartyje numatytas terminas yra neapibrėžtas, siejasi tik su vienos šalies valia ir neatitinka neišvengiamumo sąlygos. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad šalių nurodytas pagrindinės sutarties įvykdymo terminas neatitinka imperatyvių įstatymo normų. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys sutarties įvykdymą siejo su žemės sklypo išpirkimu bei tinkamu įregistravimo Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje. Pažymėtina, kad šio termino, apibrėžtu įvykiu, galiojimas priklauso ir nuo valstybės institucijų sprendimo, kurio šalys negali kontroliuoti. Šalims sudarant preliminariąją 2003 m. sausio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį turėjo būti aišku, kad pagrindinės sutarties sudarymui vien šalių valios ir jų atliekamų veiksmų nepakaks. Tai, kad sutartyje numatytas terminas neatitinka neišvengiamo įvykimo sąlygos patvirtina ir faktinė aplinkybė, kad atsakovė įsigijo ne sutartyje numatytą sklypo plotą, bet mažesnį (iš 0,5 ha ji įsigijo tik 0,04 ha). Šios aplinkybės nepriklausė nuo pirkėjo, priimančio pasiūlytą objektą, tačiau šias rizikos aplinkybes turėjo įvertinti objektą pirkti siūlantis pardavėjas ir prisiimti dėl to atsirasiančias pasekmes.

29Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjam ginčui taikomas 1 metų sutarties sudarymo terminas (CK 6.165 str. 3 d.). Kadangi šalys per metus nesudarė pagrindinės sutarties (atsakovė neįgijo būsimo pagrindinės sutarties objekto), prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė. Kadangi sutartis tarp šalių sudaryta 2003 m. sausio 30 d., prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė 2004 m. sausio 30 d. Pažymėtina, kad atsakovė tik 2009-07-30 sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5117 dėl 0,0400 ha žemės sklypo, esančio ( - ).

30Dėl avanso sumokėjimo

31Įstatyme pateikta preliminariosios sutarties samprata (CK 6.165 straipsnyje) leidžia daryti išvadą, kad šia sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atliktų mokėjimo – atsiskaitymo funkciją, nes šia sutartimi nė viena šalių neįgyja turtinės naudos. Vis dėlto, nors įstatyme nenustatyta pareiga perduoti pinigus kitai šaliai pagal preliminariąją sutartį, tačiau sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti ir dėl kitų sąlygų (pvz., pinigų perdavimo kitai šaliai), kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Tokiu atveju, susitarus dėl pinigų perdavimo kitai šaliai, būtų išeita už preliminariosios sutarties ribų ir toks susitarimas neatliks mokėjimo – atsiskaitymo funkcijos, bet gali turėti kitą preliminariajai sutarčiai aktualią reikšmę. Įstatyme nustatyta, kad įsipareigojimų nevykdymo atveju šalims gali atsirasti civilinė atsakomybė, nes, šią sutartį sudariusiai šaliai nepagrįstai vengiant ar atsisakant sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Dėl to pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kaip, pvz., bauda už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį, arba kaip šalių sutartas prievolės įgyvendinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas.

322003 m. sausio 30 d. sutartis numato, kad L. S. R. N. duoda 4000 litų avansą, kuris bus pripažintas kainos už žemės sklypą sumokėjimo dalimi. Sutarties 4 punkto pagrindu šalys sutarė, kad jeigu pardavėjas (atsakovė) nevykdys šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų perleisti žemės sklypą pirkėjui (ieškovui) arba paaiškės, kad žemės sklypas yra įkeistas, areštuotas ar yra kitų apribojimų žemės sklypo perleidimui, pardavėjas privalo per tris dienas gražinti sumokėtą avansą ir sumoka pirkėjui dvigubo iš pirkėjo gautos pagal sutartį sumos dydžio baudą, o jeigu pirkėjas neįvykdo šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nupirkti žemės sklypą iš pardavėjo, jo sumokėtos pardavėjui sumos lieka pardavėjui kaip bauda už sutarties nevykdymą (10-11 b.l.).

33Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nei susitarimo dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis, nei išankstinio mokėjimo avansu, įstatymų leidėjas, esant preliminariems (ikisutartiniams) teisiniams santykiams dėl kitos sutarties ateityje sudarymo, nedraudžia. Taigi, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, kaip kvalifikuoti tokius perduotus pinigus. Visais atvejais perduodamų pinigų reikšmė nustatoma pagal šalių valią, todėl galimi atvejai, kai šalių susitarimas, įvertinant pagal sutartį perduodamus pinigus, prieštaraus imperatyvams. Pavyzdžiui, abiem sutarties šalims teigiant, kad perduoti pinigai buvo rankpinigiai ir reikalaujant įstatymo nustatytų pasekmių (CK 6.100 straipsnis). Tokiu atveju, teismui tektų kvalifikuoti įvardytą rankpinigiais mokėjimą kaip grąžintiną avansą arba kaip preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti gautą sumą ir pan., jeigu iš šalių susitarimo matyti, kad preliminariojoje sutartyje šalys buvo sutarusios dėl preliminariosios sutarties užtikrinimo. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-6 nutartis c. b. Nr. 3K-P-382/2006; 2007-10-12 nutartis c.b. Nr. 3K-7-304/2007; 2010-03-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-106/2010; 2010-06-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-295/2010).

34Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei į šalių, sudariusių sutartį, tikruosius ketinimus vertintina, kad atsakovei sumokėta 4000 Lt suma laikytina grąžintinu avansu, kadangi šalys siekė jį įskaičiuoti į būsimos pagrindinės sutarties kainą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu tikslo nepasiekiama, t. y. nesudaroma pagrindinė sutartis, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-72/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2007). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje taip pat pasisakyta, kad kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011).

35Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė, pasirašydama 2003-01-30 preliminariąją sutartį, nebuvo gavusi iš ieškovo 4000 Lt avanso, notarė L. V. nebūtų tvirtinusi žemės sklypo preliminarios sutarties sąlygų, susijusių su avanso mokėjimo ir jo sugrąžinimu, jei atsakovė būtų negavusi to avanso iš ieškovo ir apie tai pareiškusi notarei. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo argumentu ir atkreipia dėmesį, kad šalių sutartyje yra nurodoma, jog L. S. susitarimo užtikrinimui duoda 4000 Lt avansą atsakovei ir sutartyje nėra numatyta, kad pinigų perdavimas atliekamas ne sutarties sudarymo metu, o po tam tikro laiko. Esant tokiai situacijai nėra pagrindo sutarties nelaikyti avanso sumokėjimą patvirtinančiu įrodymu. Apeliantė nepateikė jokių šį rašytinį įrodymą paneigiančių įrodymų. Kadangi netesybos yra sankcija už sandorio nevykdymą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti pusę šalių sutartyje numatytos baudos – 4000 Lt.

36Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė teisės normas, o sutarties termino vertinimas neįtakoja kitokio procesinio sprendimo priėmimo. Apeliacinio skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai, nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

37Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

38Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas L. S. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas vertino, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė, pasirašydama... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė... 10. Apeliantė R. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 11. 1. Teigia, kad teismas nepagrįstai 2003 01 30 notaro biure tarp šalių... 12. 2. 2003 01 30 sutarties 2 punkte nurodyta sąlyga, kad pirkimo pardavimo... 13. 3. 2003 01 30 sutartį vertinant kaip ikisutartinių santykių dokumentą,... 14. 4. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog atsakovė gavo 4000... 15. Ieškovas L. S. nustatytais terminais atsiliepimo į apeliacinį skundą... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 17. Apeliacinis skundas atmestinas.... 18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tarp ieškovo L. S. ir... 20. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 21. Dėl sutarties kvalifikavimo preliminariąja sutartimi... 22. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarp ieškovo... 23. Sutartis yra labiausiai paplitusi sandorių rūšis ir reiškia dviejų ar... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant sutartį kvalifikuoti preliminariąja,... 25. Teisiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad sutarties sudarymo... 26. Dėl preliminariojoje sutartyje numatyto termino pagrindinei sutarčiai... 27. Apeliantė teigia, kad negalioja šalių sutartas sutarties sudarymo terminas... 28. CK 6.165 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preliminarioje sutartyje šalys turi... 29. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjam ginčui taikomas 1 metų sutarties... 30. Dėl avanso sumokėjimo... 31. Įstatyme pateikta preliminariosios sutarties samprata (CK 6.165 straipsnyje)... 32. 2003 m. sausio 30 d. sutartis numato, kad L. S. R. N. duoda 4000 litų avansą,... 33. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nei susitarimo dėl prievolės įvykdymo... 34. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei į šalių, sudariusių sutartį,... 35. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 36. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi... 37. Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 38. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti...