Byla 3K-3-129/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algio Norkūno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Ž. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Trevena“ ieškinį atsakovei Ž. V. dėl avanso grąžinimo ir atsakovės atsakovės Ž. V. priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Trevena“ dėl baudos ir delspinigių priteisimo; trečiasis asmuo – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių avanso, gauto pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, nepasirašius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, aiškinimo ir taikymo.

6Ginčo šalys 2003 m. lapkričio 28 d. notarine preliminariąja nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi susitarė dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) už 270 000 Lt pardavimo. Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2004 m. balandžio 28 d. Ieškovas sumokėjo atsakovei 30 000 Lt avansą, kuris pagal sutarties 3 punktą vėliau turėjo būti įskaičiuojamas į perkamo objekto kainą; likusius 240 000 Lt ieškovas turėjo sumokėti atsakovei dalimis. Preliminariąja sutartimi atsakovė įsipareigojo iki 2004 m. balandžio 28 d. panaikinti šiam sklypui areštą, o ieškovas – savo lėšomis atlikti šio sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir atlikti detalųjį planą, pakeisti žemės naudojimo tikslinę paskirtį.

7Ieškovo teigimu, atsakovė, pasirašydama preliminariąją sutartį, suteikė ieškovui teisėtų lūkesčių, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis bus pasirašyta sutartu terminu, tačiau atsakovė, atsisakiusi pasirašyti žemės pirkimo pardavimo pagrindinę sutartį, pasielgė nesąžiningai, todėl, nepasiekus preliminariąja sutartimi sulygto tikslo, laikytina, kad atsakovė, gaudama avansą, gavo šiuos pinigus be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kadangi atsakovė laiku neįformino dokumentų bei atsisakė gera valia sugrąžinti ieškovo įmokėtą avansą, tai ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės negrąžintą 30 000 Lt avansą, 7125 Lt metinių palūkanų (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo.

8Atsakovė, pareikšdama priešieškinį, nurodė, kad įvykdė visus sutarties įsipareigojimus, o pirkėjas, įsipareigojęs savo lėšomis atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir atlikti detalųjį planą, pakeisti žemės naudojimo tikslinę paskirtį iš ūkinės į komercinę, to nepadarė, 2004 metų vasario mėnesį pranešė, jog negalėjo įvykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ne dėl savo kaltės. Nors ieškovas pareigų neįvykdymo aplinkybes (kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyrių, tačiau gavo neigiamą atsakymą, pateikė skundą Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, kuris nebuvo patenkintas) įvardijo kaip force majeure, tačiau, atsakovės teigimu, tai nebuvo susiję su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, ieškovas negalėjo nusišalinti nuo prisiimtos atsakomybės dėl sutarties neįvykdymo. Atsakovės teigimu, ieškovas neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, todėl neturėjo teisinio pagrindo reikalauti grąžinti sumokėtą avansą, todėl atsakovė prašė teismo priteisti iš ieškovo 30 000 Lt baudą, ją įskaitant į ieškovo pradinį ieškinio reikalavimą dėl 30 000 Lt avanso grąžinimo, penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo atsakovei pagal sutartį nesumokėtų 240 000 Lt nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, sutartyje nustatytus 18 000 Lt delspinigių.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

10Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė atsakovei iš ieškovo UAB „Trevena“ 30 000 Lt baudos, šią baudą įskaitė į atsakovės gautą 30 000 Lt avansą. Teismas nurodė, kad ieškovas neįvykdė pagal preliminariąją sutartį prisiimtų įsipareigojimų, todėl pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta; ginčo šalys nepakankamai bendradarbiavo viena su kita, ieškovas neįrodė teiginių, jog preliminariosios sutarties įsipareigojimų negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos ir atsakovė buvo sutarties nutraukimo iniciatorė, stengėsi pažengusias derybas su ieškovu nutraukti nesąžiningai. Teismas įvertino aplinkybę, kad šis sandoris nebuvo sutartu laiku įvykdytas bei, pasikeitus valstybės ekonominei padėčiai, įstatymams, ir nebesukurtų iki tol buvusių santykių, nebeatitiktų sutarties šalių tikrųjų lūkesčių bei ketinimų, todėl padarė išvadą, jog abi šalys patyrė nuostolių. Dėl šios priežasties ir dėl abiejų šalių nepakankamo bendradarbiavimo ir rūpestingumo tinkamai sureguliuoti savo santykius, surašyti naujus susitarimus, terminų pratęsimus teismas nepriteisė palūkanų ir netesybų (delspinigių).

11Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2010 m. spalio 14 d. sprendimu jį tenkino iš dalies, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – priešieškinį atmetė, ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovės 30 000 Lt avanso ir penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo 2009 m. vasario 23 d. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nebuvo pasirengęs sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį; motyvavo, jog iš ieškovo veiksmų matyti, kad jo atstovas kreipėsi į valstybines institucijas su prašymais išduoti detaliojo plano ir žemės sklypo tikslinės paskirties keitimo sąlygas, t. y. ieškovas sąžiningai vykdė preliminariosios sutarties įsipareigojimus, tačiau šie įsipareigojimai konkrečią datą nebuvo įvykdyti ne dėl ieškovo netinkamų veiksmų ar neveikimo, o dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmų. Taigi kolegija sprendė, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovo kaltės, todėl ieškovas nepažeidė prievolės ir jam nekilo atsakomybės atlyginti nuostolius, taip pat jis įgijo teisę susigrąžinti sumokėtą avansą, nes pagal teismų praktiką, nesudarius pagrindinės sutarties, civilinė atsakomybė taikoma tada, kai nustatoma, jog nepagrįstai vengta ar nepagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, ir ši atsakomybė taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pinigai pagal preliminariąją sutartį buvo perduoti tam tikram tikslui; šio tikslo nepasiekus, nesudarius pagrindinės sutarties, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, todėl ieškovas turi teisę jų reikalauti pagal CK 6.237 straipsnį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir nenustačiusi nė vienos iš ginčo šalių kaltės dėl prievolės įvykdymo, pripažino nepagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti palūkanas.

12III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

13Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 14 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimą.

14Kasaciniame skunde nurodoma, kad trečiasis asmuo pirmosios instancijos teisme pateikė kitokius teiginius nei juos įvertino apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnį, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės narys pirmosios instancijos teisme kritikavo ieškovo teiginius dėl neprisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, nurodydamas, jog ieškovo atstovas buvo savivaldybės tarybos narys, kuriam turėjo būti gerai žinomos aplinkybės dėl galimybės pakeisti tikslinę žemės sklypo paskirtį. Be to, nors ieškovas nurodė, kad jis negalėjo savo įsipareigojimų įvykdyti dėl nenugalimos jėgos, tačiau pagal Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių 4 punktą kliūtimi įvykdyti įsipareigojimus nelaikytina tai, jeigu šalis, prašanti atleisti nuo atsakomybės, neturi valstybės valdymo institucijų išduodamų įgaliojimų, licencijų <...> bei kitų dokumentų, reikalingų sutarčiai sudaryti. Kasatorės teigimu, nors ieškovas, gavęs pardavėjos įgaliojimus, aktyviai bandė išspręsti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl pagal preliminariosios sutarties 7 punktą ieškovas įsipareigojo sumokėti 30 000 Lt baudą ir atlyginti visus kasatorės nuostolius, susijusius su sutarties neįvykdymu, o kasatorė įsipareigojo grąžinti ieškovui gautą avansą. Teismų praktikoje nurodyta, kad avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma; tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti pinigus negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis); pagal CK 6.165 straipsnio, reglamentuojančio preliminariosios sutarties teisės institutą, 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai pagrindinė sutartis nesudaroma, kaltai dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė (CK 6.165 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. ir kt. v. UAB „Laivyno inžinerijos centras“, bylos Nr. 3K-3-40/2009).

15Atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, ieškovo atstovas teisme buvo Klaipėdos rajono, o ne Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, be to, trečiojo asmens paaiškinimai neturi reikšmės aiškinant ginčo šalių sudarytą preliminariąją sutartį, nes apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas elgėsi sąžiningai ir ne dėl jo kaltės negalėjo įvykdyti sutarties įsipareigojimų. Kasatorės nurodytas teisės aktas dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimai jėgai nagrinėjamoje byloje netaikytinas, nes tik detalizuoja galiojančius įstatymus (CK 6.203 straipsnio 3 dalis). Kasatorės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartimi šioje byloje negalima remtis, nes joje dėstomi išaiškinimai, kai dėl preliminariosios sutarties nevykdymo yra kalta viena iš šalių. Remiantis teismų praktika, ginčo šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarė pagrindinės sutarties, taigi joms pasibaigė prievolė sudaryti šią sutartį.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Dėl ginčo šalių sąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose ir avanso grąžinimo

19

20CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autovygreda“ v. UAB „Baltik vairas“, bylos Nr. 3K-3-279/2010), tačiau, remiantis CK 6.163 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta civilinė atsakomybė nuostolių atlyginimo forma už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą, reikia įvertinti derybas nutraukusios šalies elgesį sąžiningumo principo požiūriu ir atsakyti į klausimą, derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė ar ne kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, jog sutartis tikrai bus sudaryta.

21Teisėjų kolegija, remdamasi teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis), nurodo, kad ginčo šalys susitarė, jog pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta, jeigu bus pakeista žemės paskirtis; preliminariojoje sutartyje buvo susitarta, kad už šioje sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą ieškovas privalėjo sumokėti 30 000 Lt baudą. Sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo ar avanso grąžinimo, aiškintinas sutarties šalių elgesys ikisutartiniuose santykiuose, vertintinas šalių sąžiningumas rengiantis pagrindinės sutarties pasirašymui. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nė viena iš preliminariosios sutarties šalių nebuvo kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, nes ieškovas negalėjo sudaryti pagrindinės sutarties ne dėl savo kaltų veiksmų ar neveikimo, o dėl savivaldybės institucijos (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos) veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. A. v. B. P., bylos Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB ,,Pajūrio viešbučiai“, bylos Nr. 3K-3-126/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. R., A. R., bylos Nr. 3K-3-363/2009). Teisėjų kolegija nurodo, kad nors ginčo šalių preliminariojoje sutartyje kaip pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo sąlyga buvo nurodytas žemės sklypo paskirties pakeitimas, tačiau tai nebuvo sutarties tikslas, nes žemės sklypo paskirties pakeitimas nepriklausė vien tik nuo sutarties šalių valios. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalis, ketinanti sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, privalo kreiptis į atitinkamas institucijas ir pateikti reikalingus dokumentus dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo, tačiau sutarties šalis negali būti garantuota, jog vien tik dėl jos veiksmų ir pastangų bus pasiektas efektyvus norimas rezultatas, t. y. preliminariojoje sutartyje nustatyta aptariama sąlyga siejama su vienos sutarties šalies įsipareigojimu siekti rezultato – žemės sklypo paskirties pakeitimo. Jeigu sutarties šalis elgėsi sąžiningai, atliko visus reikiamus veiksmus, kurie buvo nurodyti kaip pareiga preliminariojoje sutartyje (kreipėsi į atitinkamas institucijas, pateikė reikalingus dokumentus), tačiau norimas rezultatas nebuvo pasiektas, teisėjų kolegija pripažįsta, jog tokia sutarties šalis elgėsi sąžiningai, nepažeisdama preliminariosios sutarties reikalavimų. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį pareiga atlyginti nuostolius kyla tik tai šaliai, kai ši, sudariusi preliminariąją sutartį, nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų sutarties šalių sulygtos sąlygos nebuvimo, t. y. objektyviai nebuvo galima įvykdyti preliminariojoje sutartyje nustatytos pareigos, todėl nė viena sutarties šalis neturi atsakyti už tai, jog nesudaryta pagrindinė sutartis, t. y. ieškovui nekilo pareigos mokėti baudą, o atsakovė, gavusi avansą pagal preliminariąją sutartį, turi šį grąžinti vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 2 dalimi.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo-atsiskaitymo funkciją. Nepaisant to, perduodami pinigai gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo, funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006).

23Kai iki sutarties patvirtinimo pirkėjas yra perdavęs pardavėjui tam tikrą pinigų sumą, sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, toks lėšų perdavimas turi būti kvalifikuojamas teisiškai, t. y. turi būti nustatoma, kokiu tikslu lėšos perduotos ir kokių teisinių padarinių tai sukelia. Įstatyme įtvirtinta, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Taigi suinteresuotai ginčo šaliai tenka pareiga šią prezumpciją paneigti ir leistinomis priemonėmis įrodyti, kad lėšos perduotos prievolei užtikrinti, kaip netesybos ar kt. Jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir turi būti grąžinamos pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. A. v. B. P., bylos Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB ,,Pajūrio viešbučiai“, bylos Nr. 3K-3-126/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. R., A. R., bylos Nr. 3K-3-363/2009).

24Pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu tikslo nepasiekiama, t. y. nesudaroma pagrindinė sutartis, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. UAB „Ginta ir partneriai“, bylos Nr. 3K-3-72/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. S., G. J. v. K. P. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-497/2007).

25Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neprivalėjo mokėti atsakovei baudos. Jeigu būtų pripažinta ieškovo kaltė dėl preliminariosios sutarties nevykdymo, būtų pagrindas ieškovo sumokėtą avansą, kaip atsakovės nuostolių atlyginimo užtikrinimą netesybomis garantuojančią įmoką, panaudoti atsakovės minimaliems nuostoliams, patirtiems ieškovui atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, atlyginti. Tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatyta vienos iš sutarties šalių nesąžiningo elgesio dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, todėl atsakovės iš ieškovo gautas avansas grąžintinas ieškovui kaip preliminariosios sutarties neįvykdymo padarinys. Teisėjų kolegija pažymi, kad netesybos kaip civilinė atsakomybė gali būti taikomos už neteisėtus asmens veiksmus. Neteisėtumas ikisutartiniuose santykiuose yra nesąžiningas šalies elgesys derybų metu ar rengiantis sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau jeigu sutarties šalis vykdė preliminariosios sutarties sąlygas ir pareigas, vadinasi, konstatuotina, jog ji elgėsi sąžiningai ir negalima pripažinti buvus neteisėtus veiksmus kaip civilinės atsakomybės sąlygą dėl netesybų pagrindo.

26Dėl nenugalimos jėgos

27

28Byloje kilus ginčui dėl nenugalimos jėgos ir valstybės veiksmų kaip aplinkybių, dėl kurių ieškovas būtų atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo taikymo, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek nenugalima jėga, tiek valstybės institucijų veiksmai, kaip civilinės atsakomybės netaikymo pagrindai, reglamentuojami CK 6.127 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, jog skolininko prievolė baigiasi, kai jos įvykdyti neįmanoma dėl nenugalimos jėgos. Valstybės veiksmai kaip civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo jos visiškas ar dalinis pagrindas nustatytas CK 6.253 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausybės nutarimu Nr. 840 „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo” patvirtintų Taisyklių 3.5 punkto, kuriame nustatyta, jog valstybės institucijų veiksmai prilyginami nenugalimai jėgai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Baltijos parkingas”, UAB ,,Vilniaus parkavimo kompanija”, bylos Nr. 3K-3-273/2006), taikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis nutarimas priimtas įgyvendinant 1995 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymą, o ne detalizuojant nurodytus CK straipsnius, todėl nagrinėjamoje byloje netaikytinas.

29Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

30Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovas prašo priteisti 2420 Lt už atsiliepimą į kasacinį skundą surašymą. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl išlaidų dydžio advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas ir nurodo, kad, netenkinus atsakovės kasacinio skundo, ieškovui pagal Rekomendacijų 7 ir 8.14 punktą priteistina iš atsakovės 1600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.

31Kasacinis teismas patyrė 37,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

33Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Trevena“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini); adresas: (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės Ž. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.

35Priteisti iš atsakovės Ž. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37,35 Lt (trisdešimt septynis litus 35 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ginčo šalys 2003 m. lapkričio 28 d. notarine preliminariąja nekilnojamojo... 7. Ieškovo teigimu, atsakovė, pasirašydama preliminariąją sutartį, suteikė... 8. Atsakovė, pareikšdama priešieškinį, nurodė, kad įvykdė visus sutarties... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 10. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu... 11. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 13. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 14. Kasaciniame skunde nurodoma, kad trečiasis asmuo pirmosios instancijos teisme... 15. Atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Dėl ginčo šalių sąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose ir avanso... 19. ... 20. CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti... 21. Teisėjų kolegija, remdamasi teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra... 23. Kai iki sutarties patvirtinimo pirkėjas yra perdavęs pardavėjui tam tikrą... 24. Pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu... 25. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neprivalėjo mokėti... 26. Dėl nenugalimos jėgos... 27. ... 28. Byloje kilus ginčui dėl nenugalimos jėgos ir valstybės veiksmų kaip... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ... 30. Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti... 31. Kasacinis teismas patyrė 37,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 34. Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Trevena“ (įmonės kodas... 35. Priteisti iš atsakovės Ž. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)... 36. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...