Byla 3K-3-497/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Prano Žeimio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų K. P. A., J. A., J. A. kasacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 23 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. S. ir G. J. ieškinį atsakovams K. P. A., J. A. ir J. A. dėl pirkimo–pardavimo sandorio patvirtinimo ir pagal atsakovų K. P. A., J. A., J. A. priešieškinį ieškovams K. S. ir G. J. dėl pažeistų teisių atkūrimo, iškeldinimo ir žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovai 2005 m. gegužės 9 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad interneto puslapyje rado skelbimą apie tai, jog atsakovai ketino parduoti 6 ha žemės sklypą ir sodybą (duomenys neskelbtini), jie pradėjo derėtis su atsakovais dėl kainos ir susitarė, kad nupirks sodybą už 18 000 Lt. Sandoriui patvirtinti šalys 2004 m. vasario 28 d. surašė ketinimų protokolą, kurį pasirašė pirkėjai, pardavėjas J. A., jo žmona ir liudytoja. Ieškovai, siekdami patvirtinti sandorį, sumokėjo atsakovams 1000 Lt avansą, o likusią sumą (17 000 Lt) sumokėjo per du kartus: 11 000 Lt – 2005 m. vasario 3 d. J. A. namuose, 6000 Lt – 2005 m. balandžio 6 d. pervedant pinigus į asmeninę šio atsakovo sąskaitą. 2004 m. kovo 6 d. atsakovai įteikė ieškovams sodybos raktus, leido joje gyventi, tvarkytis ir atlikti sodybos pagerinimo darbus. Šią aplinkybę patvirtino pardavėjo J. A. ir pirkėjų 2005 m. vasario 2 d. pasirašytas tarpusavio susitarimo protokolas. Ieškovai visiškai įvykdė susitarimo sąlygas, tačiau atsakovai vengė sudaryti sodybos pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovai, remdamiesi CK 1.5, 1.138 straipsniais, 6.309 straipsnio 3 dalimi, 6.393 straipsniu, prašė teismo patvirtinti 6 ha žemės sklypo ir pastatų nurodytoje vietovėje pirkimo–pardavimo sutartį, kurią sudarė pirkėjai K. S., G. J. ir pardavėjai K. P. A., J. A. ir J. A. pagal 2004 m. vasario 28 d. ketinimų protokolo sąlygas.

6Atsakovai pateikė priešieškinį ir nurodė, kad jie yra ginčo gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bendraturčiai, tačiau nebuvo jų visų rašytinio sutikimo parduoti sodybą, taip pat nebuvo notaro patvirtinto įgaliojimo vienam iš bendraturčių tvarkyti sodybos pardavimo dokumentus. Atsakovų teigimu, ieškovai savavališkai užėmė sodybą, todėl privalo būti iš jos iškeldinti. Be to, šalys nesitarė dėl sodybos pardavimo tokiomis sąlygomis, kurias nurodė ieškovai; kartu su sodyba turėjo būti parduotas miškas, tačiau dėl to nebuvo susitarta. Atsakovai grąžino ieškovams jų sumokėtus 6000 Lt. Ieškovai savavališkai nugriovė dalį ūkinių pastatų, iškirto vaismedžius ir vaiskrūmius, todėl privalo atlyginti atsakovams jų vertę –27 097,30 Lt. Atsakovai priešieškiniu prašė teismo iškeldinti ieškovus iš užimtų gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų ir priteisti iš atsakovų 27 097,30 Lt už sodybai padarytą žalą.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Prienų rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad šalys sudarė sutartį – 2004 m. vasario 28 d. ketinimų protokolą, kuriame buvo nustatytos sandorio sąlygos, t.y. namų valdos pardavimas, sandorio kaina ir terminai. Teismas, įvertinęs skelbimą dėl sodybos pardavimo, pačių pardavėjų veiksmus derybų su pirkėjais metu, kitus atsakovų pasirašytus dokumentus, liudytojų parodymus ir šalių paaiškinimus, nustatė, kad buvo visų bendraturčių sutikimas ir susitarimas parduoti sodybą. Be to, ieškovai sumokėjo pinigus už sodybą, t. y. šalys sandorį įvykdė, šalių veiksmai ir rašytiniai dokumentai atitiko nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, o atsakovams vengiant sudaryti sodybos pirkimo–pardavimo sandorį, šis turėjo būti įformintas teismo sprendimu įstatyme nustatyta tvarka. Teismas, atmesdamas priešieškinio reikalavimus, nurodė, kad ieškovai pagal 2005 m. vasario 2 d. tarpusavio susitarimo protokolą teisėtai gavo sodybos raktus iš atsakovų, esant pardavėjų sutikimui apsigyveno sodyboje, ją tvarkė, todėl pripažino, kad nebuvo pagrindo iškeldinti ieškovus iš ginčo patalpų. Atsakovai neįrodė, kad ieškovai padarė žalos sodybai; priešingai, iš pateiktų teismui nuotraukų teismas padarė išvadą, kad pirkėjai rūpinosi sodyba, sutvarkė pastatus, pasodino naujų vaismedžių, suremontavo tvorą, t. y. pagerino sodybą ir padidino jos vertę.

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodė, kad buvo visų bendraturčių sutarimas parduoti sodybą ieškovams ketinimų protokole nurodytomis sąlygomis ir kaina; pagal CK 4.75 straipsnį nereikalaujama, kad bendraturčių sutarimas būtų sudarytas rašytine forma, jis reikalingas tada, kai bendraturtis turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį, o byloje nebuvo įrodymų apie tai, kad vienas iš bendraturčių ketino pirkti sodybą arba jos dalį. Kolegija tą aplinkybę, kad ketinimų protokolą pasirašė tik vienas iš bendraturčių (J. A.), pripažino kaip esmės nekeičiančia, nes visų bendraturčių konkliudentiniai veiksmai įrodė, jog buvo bendras brolių sutarimas parduoti sodybą. Kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, aiškino 2005 m. vasario 2 d. tarpusavio susitarimo protokolą ir nurodė, kad atsakovas J. A. neprieštaravo, jog ieškovai tvarkytų aplinką parduodamoje sodyboje, pasijungtų elektros energiją, ieškovai atsakovų sodyboje apsigyveno ne savavališkai, bet turėdami atsakovų sutikimą, tvarkėsi joje kaip nuosavoje valdoje, sutvarkė pastatus, pasodino naujų vaismedžių, pagerino sodybos aplinką, įrodymų apie tai, kad ieškovai savo veiksmais padarė žalos sodybai, atsakovai nepateikė.

10III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į kasacinį skundą esmė

11Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 23 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121.

13Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas byloje V. Š. v. A. N., A. N.; Nr. 3K-P-382/2006), ginčo santykiams turėjo taikyti ikisutartinius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, t. y. teismai nesiaiškino 2004 m. vasario 28 d. ketinimų protokolo, 2005 m. vasario 2 d. tarpusavio susitarimo protokolo turinio, neteisingai vertino aplinkybes, susijusias su avanso sumokėjimu atsakovams. Iš šių rašytinių dokumentų turinio matyti, kad šalys sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Šalys įsipareigojo ateityje sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį, kurio nesudarius, pagal preliminariąją sutartį turėjo būti taikomos sankcijos; sandorio šalys suvokė, kad ieškovai, nesudarę tikrosios pirkimo–pardavimo sutarties, dar negalėjo būti pripažinti ginčijamos sodybos savininkais; šalys sudarė keletą rašytinių sandorių, tai negali būti laikoma nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio požymiu; šalių derybos vyko metus ir atsakovų ketinimai perleisti ieškovams sodybą tik formavosi.

142.

15Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai ginčo santykiams taikė CK 6.309 straipsnio 1, 3 dalis, 1.93 straipsnio 4 dalį ir neteisingai konstatavo, kad vienai iš sandorių šalių įvykdžius sandorį, o kitai vengiant įforminti tą sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Teismai nagrinėjamoje byloje turėjo taikyti CK 6.165 straipsnio 4 dalį, pagal kurią negalima reikalauti, jog preliminarioji sutartis būtų įvykdyta natūra, galima reikalauti tik nuostolių atlyginimo.

163.

17Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, kvalifikuodami pirkėjų ir pardavėjų teisinius santykius, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą (CK 4.75 straipsnio 1 dalį), nes ginčo santykiams ši teisės norma netaikytina, joje reglamentuojami pačių bendraturčių tarpusavio santykiai, o ne bendraturčių ir trečiųjų asmenų santykiai. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nebuvo K. P. A., J. A. ir ieškovų susitarimo dėl sodybos perleidimo, tačiau teismas nesiaškino, ar buvo apskritai visų sodybos bendraturčių sutikimas parduoti sodybą ieškovams ar buvo bendraturčių susitarimas įgalioti J. A. parduoti sodybą tretiesiems asmenims. Kasatorių teigimu, atsakovai K. P. A. ir J. A. niekada nepritarė J. A. ir jo žmonos sudarytiems sandoriams, neįgalinto asmens sandorio sudarymas ir jo pasirašymas nesukuria kitiems atsakovams jokių teisių ir pareigų.

184.

19Teismai patvirtino nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį pagal 2004 m. vasario 28 d. ketinimų protokolo sąlygas, tačiau jose ieškovas G. J. pasirašė kaip liudijantis protokolo sudarymą asmuo, o ne kaip sandorio šalis (pirkėjas). Šalimi jis nurodomas tik 2005 m. vasario 2 d. susitarimuose, kuriuos pasirašė ne atsakovai, o vieno iš jų žmona J. A., kuri neturėjo įgalinimų sudaryti minėtus susitarimus ir atsakovų vardu priimti pinigus.

20Atsiliepimu į atsakovų kasacinį skundą ieškovai prašo teismo jį atmesti ir palikti nepakeistus skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius dokumentus, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Jie nurodo, kad bylą nagrinėję teismai teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai nepripažino ketinimų protokolą ir tarpusavio susitarimo protokolą bei pinigų sumokėjimą preliminariosios sutarties požymiais, nes pagal preliminariąją sutartį (CK 6.165 straipsnis) nėra atliekami jokie piniginiai atsiskaitymai. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas byloje V. Š. v. A. N., A. N.; Nr. 3K-P-382/2006, nes faktinės bylos aplinkybės nagrinėjamoje byloje ir dėstomos nutarime skiriasi. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

22Ieškovai interneto puslapyje rado skelbimą apie tai, kad atsakovai parduoda sodybą. Šalys 2004 m. vasario 28 d. surašė ketinimų protokolą, kurį pasirašė ir kuriame buvo susitarta dėl namų valdos pardavimo, sandorio kainos ir terminų. Ieškovai sumokėjo atsakovams 1000 Lt avansą, o likusią sumą sumokėjo vėliau. Pardavėjai įteikė ieškovams sodybos raktus, leido joje gyventi, tvarkytis ir atlikti sodybos pagerinimo darbus, tačiau vengė sudaryti sodybos pirkimo–pardavimo sutartį. Teismai, atsižvelgę į tai, kad buvo įvykdytos visos sandorio sąlygos, konstatavo, kad šalių veiksmai ir rašytiniai dokumentai atitiko turto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, o atsakovams vengiant sudaryti sodybos pirkimo–pardavimo sandorį, šis turėjo būti pripažintas pirkimo–pardavimo sutartimi įstatyme nustatyta tvarka.

23V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima tik tuo atveju, kai yra CPK 346 straipsnyje nurodyti pagrindai. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje pažymi, kad kasaciniame skunde iš esmės dėstomos ir faktinės bylos aplinkybės, tačiau kasacinis teismas šioje byloje jų nevertina ir pasisako tik dėl teisės klausimų, t. y. tiria, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ikisutartinius ir sutartinius nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo teisinius santykius, ar nenukrypo nuo teismų praktikos šiais klausimais (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

25Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo

26Bylą nagrinėję teismai vertino, kad 2004 m. vasario 28 d. ketinimų protokolas (T. 1, b. l. 138), 2005 m. vasario 2 d. avansinio pinigų mokėjimo aktas ir tarpusavio susitarimo protokolas (T. 1, b. l. 13, 14), taip pat 2005 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymas (T. 1, b. l. 15) patvirtina 6 ha žemės sklypo ir sodybos (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties, kuri nebuvo notariškai įforminta, sudarymą ir įvykdymą, o atsakovai teigia, kad šie dokumentai patvirtina tik preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą.

27Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tam, jog byla būtų teisingai išnagrinėta, esminę reikšmę turi teisingas teisinių santykių, kurie po šių dokumentų pasirašymo ir (ar) jais atliktų veiksmų susiklostė tarp ieškovų ir atsakovų, kvalifikavimas. Vertinant, ar 2004 m. vasario 28 d. ketinimų protokolu, 2005 m. vasario 2 d. avansinio pinigų mokėjimo aktu ir tarpusavio susitarimo protokolu, taip pat 2005 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymu buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje, ar nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame byloje V. Š. v. A. N., A. N.; Nr. 3K-P-382/2006, skelbta Teismų praktika 26, išaiškino, kokie pagrindiniai preliminariosios sutarties, reglamentuojamos CK 6.165 straipsnyje, požymiai ir kokios sutarties turinio sąlygos būtų pagrindas kvalifikuoti konkrečią sutartį preliminariąja, taip pat pagal kokius kriterijus galima atskirti preliminariąją sutartį nuo kitų ateityje numatomų sudaryti sutarčių, įtvirtintų CK (pvz., CK 6.309, CK 6.401 straipsniai), taip pat nuo sutarčių su atidedamuoju terminu (CK 6.33 straipsnio 2 dalis) arba atidedamąja sąlyga (CK 6.30 straipsnio 1, 3 dalys, 1.66 straipsnio 1, 2 dalys), piniginių mokėjimų pagal preliminariąją sutartį galimybės ir preliminariosios sutarties šalių atliekamų piniginių mokėjimų kvalifikavimo. Šiame nutarime Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija konstatavo, kad tais atvejais, kai būtina atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės, dėl kurios šalys galėjo tartis preliminariojoje sutartyje, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia. Nustačius, kad išreikšta šalių valia aiškiai įrodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę, sutartį, konstatuotinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, nurodytos CK 6.193 straipsnyje. Sutarties aiškinimo taisyklių, ypač objektyviųjų kriterijų – protingumo ir sąžiningumo (CK 6.193 straipsnio 1 dalis) – taikymas leidžia išvengti nesąžiningos šalies piktnaudžiavimo, pasinaudojant gana neryškiais preliminariosios ir pagrindinės sutarties skirtumais. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

28Bylą nagrinėję teismai surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai turėjo tikslą parduoti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis turimą žemės sklypą ir sodybą (duomenys neskelbtini), tačiau teismai nevertino tikrosios šalių valios dėl preliminariosios ar galutinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kuri, minėta, turi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Šiuo tikslu teismai privalėjo aiškintis aplinkybes, dėl kurių nebuvo sudaryta notariškai patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartis. Iš bylos medžiagos matyti, kad šios aplinkybės neabejotinai buvo susijusios su parduodamo turto kaina, jos sumokėjimo terminais ir žemės sklypu, kaip pirkimo–pardavimo sutarties objektu. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai, patvirtindami 6 ha žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, neįvertino, jog pagal valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2004 m. balandžio 19 d. pažymėjimą atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausė 9,1700 ha žemės sklypas, kuriame buvo 2,4900 ha miško plotas, t. y. 6 ha žemės sklypas nebuvo suformuotas. Kadangi 2004 m. vasario 28 d. ketinimų protokole G. J. pasirašė tik kaip liudijantis protokolo sudarymą asmuo, o ne kaip sandorio šalis (pirkėjas), bylą nagrinėję teismai nesant teisinio pagrindo sistemiškai vertino ne tik 2005 m. vasario 2 d. avansinio pinigų mokėjimo aktą ir tarpusavio susitarimo protokolą bei 2005 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymą, bet ir 2004 m. vasario 28 d. ketinimų protokolą, kaip abiejų ieškovų ir atsakovų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą patvirtinančius įrodymus.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad atsiliepime į kasacinį skundą neteisingai nurodyta, jog pagal preliminariąją sutartį negali būti atliekami jokie piniginiai atsiskaitymai. Toks argumentas neatitinka jau minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas byloje V. Š. v. A. N., A. N.; Nr. 3K-P-382/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šalys gali pagal preliminariąją sutartį perduoti pinigus, kurie atlieka skatinamąją ir užtikrinamąją funkcijas ir gali būti laikomi šalių susitarimu nustatytu prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu, nes CK 6.70 straipsnyje pateiktas prievolių užtikrinimo sąrašas nėra baigtinis ir leidžia šalims susitarti dėl kitokių preliminariosios sutarties užtikrinimo būdų, išskyrus CK 6.98 straipsnyje nustatytą draudimą užtikrinti tokią sutartį rankpinigiais. Tuo atveju, jeigu preliminarioji sutartis įvykdoma, t. y. sudaroma pagrindinė sutartis, perduoti pinigai įskaitomi į mokėjimus pagal pagrindinę sutartį. Toks susitarimas nėra draudžiamas, nepaisant preliminariosios sutarties sampratos siaurąja jos reikšme. Taigi tokiu atveju perduodamą sumą galima laikyti avansu. Tačiau bet kuriuo atveju nereikia sureikšminti vartojamos terminijos, nes avanso turinys teisės aktuose nėra atskleidžiamas, todėl praktiškai kiekvienoje konkrečioje situacijoje jis gali turėti tam tikrų ypatumų. Taigi avanso sąvoka gali būti vartojama ir pagrindinėje pirkimo–pardavimo, ir preliminariojoje sutartyse.

30Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, paaiškėjus, jog 2005 m. vasario 2 d. tarpusavio susitarimo protokolą ir avansinio pinigų mokėjimo aktą, kuriuo buvo patvirtintas 11000 Lt gavimo iš ieškovų faktas bei įsipareigota grąžinti penkis kartus didesnę sumą, jeigu bus atsisakyta parduoti esamą sodybą, pasirašė J. A., kuri nebuvo sandorio šalis, o, ieškovų teigimu, veikė kaip atsakovų atstovė, pirmosios instancijos teismas turėjo įtraukti J. A. į bylą trečiuoju asmeniu, nes bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ar pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

31Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėjant bylą nebuvo nustatytos svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės, kurios būtinos tam, jog būtų galima byloje vadovautis jau suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktika ginčijamu klausimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šių aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes, daro išvadą, kad nebuvo atskleista bylos esmė. Be to, kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas turėjo įtraukti J. A. į bylą trečiuoju asmeniu. Dėl šių priežasčių byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 360 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, byla dar nėra išnagrinėta iš esmės ir nėra priimtas ginčą galutinai išsprendžiantis teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų išspręsti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, iš naujo įvertindamas ir perskaičiuodamas visus bylinėjimosi išlaidų dydžius.

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360, 362 straipsniais,

Nutarė

33

34

35Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 23 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovai 2005 m. gegužės 9 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė,... 6. Atsakovai pateikė priešieškinį ir nurodė, kad jie yra ginčo gyvenamojo... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Prienų rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį... 9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į kasacinį skundą... 11. Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo... 12. 1.... 13. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193 straipsnio 1... 14. 2.... 15. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai ginčo santykiams taikė CK 6.309... 16. 3.... 17. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, kvalifikuodami pirkėjų ir... 18. 4.... 19. Teismai patvirtino nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį pagal... 20. Atsiliepimu į atsakovų kasacinį skundą ieškovai prašo teismo jį atmesti... 21. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 22. Ieškovai interneto puslapyje rado skelbimą apie tai, kad atsakovai parduoda... 23. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima... 25. Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo... 26. Bylą nagrinėję teismai vertino, kad 2004 m. vasario 28 d. ketinimų... 27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tam, jog byla būtų teisingai... 28. Bylą nagrinėję teismai surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsiliepime į kasacinį skundą neteisingai... 30. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, paaiškėjus, jog 2005 m. vasario 2... 31. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. ... 34. ... 35. Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 23 d. sprendimą ir...