Byla e2A-132-866/2019
Dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bei atsakovo V. S. priešieškinį, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo apelianto (atsakovo) V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 9 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bei atsakovo V. S. priešieškinį, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė J. S.patikslintais ieškinio reikalavimais prašė:

61.1.

7Nutraukti santuoką, sudarytą 2003 m. rugpjūčio 23 d. Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (( - )) dėl atsakovo kaltės.

81.2.

9Nutraukus santuoką, bendra jungtine nuosavybe esantį nekilnojamąjį turtą padalinti, J. S. paliekant šį turtą:

10- 2/3 žemės sklypą, esantį ( - ), 0,0553 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centras“ – 99 Eur;

11- 1/2 žemės sklypą, esantį ( - ) 0,1000 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centras“ – 187 Eur;

12- žemės sklypą, 0,6198 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), su statiniais: gyvenamuoju namu, 332 kv. m bendro ploto, iš kurio 196 kv. m užstatyto ploto, unikalus Nr. ( - ); ūkio pastatu, 96 kv. m užstatyto ploto, unikalus Nr. ( - ); pirtimi, 71 kv. m užstatyto ploto, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ). 1.3.V. S. po santuokos nutraukimo priteisti iš J. S. 70 000 Eur kompensaciją, ją sumokant per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 1.4. Iš atsakovo V. S., už 2018 m. gegužės 19 d. parduotą transporto priemonę VW JETTA, valstybinis Nr. ( - ) priteisti ieškovei J. S. 1 650 Eur kompensaciją. 1.5. Santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų P. S., gim. 2005 m. sausio 3 d. ir M. S., gim. 2010 m. gegužės 24 d., nuolatinę gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti kartu su J. S.. 1.6. Įpareigoti atsakovą V. S. skirti vaikų išlaikymui 300 Eur (po 150 Eur kiekvienam vaikui) periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, įpareigojant atsakovą V. S. minėtą sumą pervesti į J. S. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ) už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 5 dienos, o J. S. paskirti vaikų išlaikymui gaunamų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. 1.7. Po santuokos nutraukimo J. S. palikti pavardę – S., o V. S. palikti pavardę – S.. 2.

13Ieškovė nurodė, kad sutuoktinis ėmė jos visiškai negerbti, tapo priekabus ir įtarus, nors nebuvo jokio pagrindo įtarinėti, kad galbūt ji pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas. Atsakovas buvo jai neištikimas ir galimai ne vieną kartą. Anot ieškovės, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovui nesirūpinant santuokinio ryšio palaikymu, nesiimant jokių veiksmų, parodančių jo ketinimus išgelbėti santuoką, sutuoktiniai nebegyvena santuokinio gyvenimo jau virš 2 metų. Nors šalys gyvena tame pačiame name, tačiau atskiruose kambariuose, beveik nebendrauja. Tolesnis gyvenimas kartu yra nebeįmanomas. 3.

14Nurodė, kad iki santuokos sudarymo, ( - )ieškovės tėvai padovanojo jai 0,6198 ha žemės sklypą ( - ), kuriame šalys pastatė gyvenamąjį namą ir jame gyvena iki šiol. Santuokos metu šalys įgijo (pasistatė) šiuos pastatus: gyvenamąjį namą, 332 kv. m bendro ploto, iš kurio 196 kv. m užstatyto ploto, unikalus Nr. ( - ).; ūkio pastatą, 96 kv. m užstatyto ploto, unikalus Nr. ( - ); pirtį, 71 kv. m užstatyto ploto, unikalus Nr. ( - ). 4.

15Santuokos metu šalys įsigijo 2/3 dalis 0,0553 ha žemės sklypo ir 1/2 dalį 0,1000 ha žemės sklypo, esančių ( - ). Šiuose dvejuose sklypuose yra kelias, skirtas privažiavimui prie šalių gyvenamojo namo, t. y. šie žemės sklypai yra tarnaujantys, todėl šaliai, kuriai bus priteistas gyvenamasis namas, turėtų būti priteisti ir minėti žemės sklypai (jų dalys). 5.

16Atkreipia dėmesį, kad prie aukščiau nurodytų pastatų statybos didele dalimi prisidėjo ieškovės tėvai. Visa mediena, naudota namo statybai, buvo iš ieškovės tėvams priklausančio miško. Atsakovui dirbant užsienyje ieškovė viena prižiūrėjo namus ir auklėjo bei rūpinosi jų vaikais, t. y. jie buvo pasidalinę pareigomis - atsakovui siekiant uždirbti piniginių lėšų namo statybai bei įrengimui, ieškovė vykdė kitas šeimynines pareigas. 6.

17Atsakovas, dirbdamas užsienyje, siuntė ieškovei pinigines lėšas, kurios buvo skiriamos tiek namo statybai, tiek šeimos reikmėms (jos ir vaikų pragyvenimui). Todėl, nėra pagrindo teigti, jog visos atsakovo atsiųstos piniginės lėšos išimtinai buvo panaudotos tik namo statybai. Juolab, kad nuo pat santuokos sudarymo iki 2010 m., t. y. iki sūnaus gimimo, ieškovė nuolat dirbo, ko neneigia ir atsakovas. 7.

18Taip pat, santuokos metu šalys įgijo ir atsakovo vardu įregistravo transporto priemones: automobilį VW Jetta, valst. Nr. ( - ) 2007 m., apie 3 300 Eur vertės; automobilį VW Passat, valst. Nr. ( - ) 1998 m., apie 1 075 Eur vertės; priekabą Heinemann PH, valst. Nr. ( - ), 2002 m., vidutinė rinkos vertė nežinoma. 8.

19Kadangi žemės sklypą jai padovanojo tėvai dar iki santuokos sudarymo, todėl atsakovas neturi teisės į jai dovanotą žemės sklypą ir negali pasipelnyti jai priklausančio žemės sklypo sąskaita. Ieškovės manymu, šiuo atveju, kai dalintiną turtą sudaro vienas gyvenamasis namas, tikslinga vienam iš sutuoktinių nekilnojamąjį turtą priteisti natūra, o kitam – piniginę kompensaciją. Dėl to prašė priteisti jai visą minėtą nekilnojamąjį turtą natūra, o atsakovui iš jos priteisti 70 000 Eur piniginę kompensaciją. Toks kompensacijos dydis yra pagrįstas bei teisingas, atsižvelgiant į realias rinkos sąlygas ir į tai, kad žemės sklypas, kuris suteikia didesnę rinkos vertę pačiam namui, yra dovanotas ieškovės tėvų iki santuokos sudarymo. Būtent šiame gyvenamajame name yra šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. 9.

20Atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį, ieškovė prašė teismo nustatyti, jog 70 000 Eur kompensaciją atsakovui ieškovė turi sumokėti per 1 metus nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad automobilį VW Jetta, valst. Nr. ( - ) ieškovė pirko už savo asmenines lėšas ir juo naudojosi išimtinai tik ji, tačiau prasidėjus skyrybų procesui atsakovas šį automobilį pasisavino. Šis automobilis buvo registruotas atsakovo vardu tik dėl to, kad siekiant paprastesnio transporto priemonės registravimo buvo panaudoti anksčiau turėtos atsakovo transporto priemonės valstybiniai numeriai. Dėl to ieškovė prašo automobilį VW Jetta, valst. Nr. ( - ) palikti jai, o atsakovui priteisti 1 650 Eur (3 300 Eur / 2) kompensaciją. Atitinkamai, atsakovui paliktina transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. ( - ) ir priekaba Heinemann PH, valst. Nr. ( - ). 10.

21Nurodė, kad teismui nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas nepilnamečių vaikų išlaikymas. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovą skirti vaikų išlaikymui 300 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant. Ieškovė neprašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, nes ji nesudarys kliūčių atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais bei dalyvauti jų auklėjime abipusiai suderintu laiku ir suderintoje vietoje, ginčo tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamečiais sūnumis nėra, todėl bendravimo tvarka nenustatytina. 11.

22Nurodė, kad ieškovė neturi jokių asmeninių kreditorių, o asmeniniai atsakovo ar bendri jos ir atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai jai yra nežinomi. Prašo po santuokos nutraukimo palikti jai po santuokos sudarymo įgytą pavardę – S.. Po santuokos nutraukimo išlaikymo iš sutuoktinio nereikalauja, kadangi yra sveika ir darbinga, o atsakovas yra 2 grupes invalidas, tačiau darbingas ir dirbantis, todėl mano, kad išlaikymas vienas kito atžvilgiu nėra reikalingas. 12.

23Pareikštais patikslintais priešieškinio reikalavimais V. S. prašė:

2412.1.

25Santuoką nutraukti dėl J. S. kaltės.

2612.2.

27Nustatyti nepilnamečių vaikų P. S. ir M. S. gyvenamąją vietą su tėvu V. S. bei priteisti kiekvienam vaikui išlaikymą po 150 Eur kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2812.3.

29P. V. S. 1/2 dalį žemės sklypo (0,6198 ha, unikalus Nr. ( - )), ( - ), taip pat 1/2 dalį pastato - gyvenamojo namo, 332 kv. m, unikalus Nr. ( - ); 1/2 dalį pastato - ūkio pastato, 96 kv. m, unikalus Nr. ( - ); 1/2 dalį pastato - pirties, 71 kv. m, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ).

3012.4.

31J. S. po santuokos nutraukimo palikti žemės sklypą su statiniais (žemės sklypas 0,6198 ha, unikalus Nr. ( - ); pastatą - gyvenamąjį namą, 332 kv. m, unikalus Nr. ( - ); pastatą - ūkio pastatą, 96 kv. m, unikalus Nr. ( - ); pastatą - pirtį, 71 kv. m, unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ), leidžiant jais disponuoti 1/2 V. S. dalimi tik visiškai išmokėjus kompensaciją V. S..

3212.5.

33V. S. po santuokos nutraukimo priteisti iš J. S. 115 000 Eur kompensaciją.

3412.6.

35Nustatyti, kad V. S. leidžiama gyventi adresu ( - ) iki tol, kol J. S. visiškai neišmokės teismo priteistos kompensacijos.

3612.7.

37Ieškovei J. S. išmokėjus atsakovui 5 000 Eur kompensaciją, jai palikti: 2/3 žemės sklypo, esančio ( - ), 0,0553 ha, unikalus Nr. ( - ), 1000 Eur vertės; 1/2 žemės sklypo, esančio ( - ), 0,1000 ha, unikalus Nr. ( - ), 4000 Eur vertės. 13.

38Atsakovas prašydamas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, nurodė, kad kartu su vaikais gyvena name, esančiame ( - ). Teigia galintis suteikti tinkamas sąlygas vaikams, atsakovo finansinės galimybės yra geresnės negu ieškovės. 14.

39Nurodė, kad po santuokos sudarymo šalys 2003 m. rugsėjo 8 d. sudarė vedybinę sutartį, kurioje aptarė turto pasidalijimo režimą. Remiantis Vedybų sutarties 1 punktu, šalys susitarė, kad gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai bei kiemo įrenginiai, kurie bus statomi Kaišiadorių rajono ( - ) kaime, ir žemės sklypas, kuriame bus statomi šie pastatai, bus šeimos turtas bei šeimos gyvenamoji patalpa, priklausys sutuoktiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį. Tai reiškia, kad šis žemės sklypas su statiniais priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis abiem sutuoktiniams. 15.

40Namas, ūkio pastatas, pirtis yra viename žemės sklype ir sudaro vieną nekilnojamojo turto vienetą, namo ir pirties konstrukcijos yra tokios, kad beveik neįmanoma jų atidalinti į atskirus vienetus. Gavęs kompensaciją atsakovas nori įsigyti nedidelį namą. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytu kompensacijos dydžiu ir jos sumokėjimu per dvejus metus, kadangi turto vertė yra didesnė. Ginčo namas buvo pastatytas atsakovo lėšomis, uždirbtomis užsienyje, o ieškovė prisidėjo labai mažai, ką patvirtina į bylą pateikti jo daryti pavedimai 154 500 Eur sumai į ieškovės sąskaitą. Remdamasis pateiktais byloje turto vertinimais mano, kad jam turi būti priteista 115 000 Eur kompensacija. Kadangi atsakovas neturi kito gyvenamojo būsto, neturi lėšų naujam būstui įsigyti, prašo leisti gyventi dabartiniame name adresu, ( - ), kol ieškovė visiškai neišmokės teismo priteistos kompensacijos. 16.

41Pažymėjo, kad 2018 m. vasario 2 d. atsakovas pateikė prašymą VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, tačiau 2018 m. vasario 7 d. VĮ „Registrų centras“ prašymo netenkino, nurodydamas, kad vedybų sutartyje nėra duomenų, identifikuojančių nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą ir statinius, dėl kurių susitarta, jog jie priklausys sutuoktiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Dėl nurodytų aplinkybių ir iš esmės tarp šalių nesant ginčo dėl turto priklausymo bendrosios dalinės nuosavybės teise, prašo priteisti jam 1/2 dalį žemės sklypo, esančio ( - ). 17.

42Atsakovas sutiko, kad kiti šalia esantys žemės sklypai, įgyti santuokos metu, atitektų ieškovei, pastarajai išmokėjus atsakovui 5 000 Eur kompensaciją. Nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti kompensaciją nepilnamečių vaikų išlaikymui – 29 400 Eur sumą. 18.

43Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu automobilį VW Jetta, valst. Nr. ( - ) palikti jai, o atsakovui priteisti kompensacija 1 650 Eur, kadangi remiantis 2003 m. rugsėjo 8 d. vedybų sutarties 3 punktu „Kilnojamieji daiktai įgyti tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė“. Todėl automobilis VW Jetta, valst. Nr. ( - ) paliktinas atsakovui, nepriteisiant ieškovei jokios kompensacijos. 19.

44Dėl ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo atsakovas nurodė, kad ieškovė turi kitą vyrą, tai patvirtina atsakovo pateiktos nuotraukos, ieškovės susirašinėjimas SMS žinutėmis, iš kurių turinio matyti, kad ieškovė nėra lojali atsakovui.

45II. Pirmosios instancijos teismo išvados

4620.

47Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rajono rūmų 2018 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas nusprendė: 20.1. Nutraukti santuoką, sudarytą 2003 m. rugpjūčio 23 d. Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (( - )) tarp V. S. ir J. S. (Petrauskienės), dėl sutuoktinio V. S. kaltės. 20.2. Po santuokos nutraukimo J. S. palikti jos santuokinę pavardę – S., V. S. – jo pavardę S.. 20.3. Nustatyti nepilnamečių vaikų P. S. ir M. S., gyvenamąją vietą su jų motina J. S.. 20.4. Priteisti iš V. S. išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. S., ir M. S., po 150,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2017-06-29, iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, įpareigojant atsakovą V. S. minėtą išlaikymo vaikams sumą už einamąjį mėnesį pervesti į J. S. atsiskaitomąją sąskaitą iki einamojo mėnesio 5 dienos. 20.5. Pavesti J. S., nepilnamečiams vaikams P. S. ir M. S. priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise. 20.6. Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-10-19 nutartimi Nr. ( - )V. S. taikytas laikinąsias apsaugos priemones. 20.7. Įskaityti į nepilnamečiams vaikams pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2017-10-19 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo - sumokėtas išlaikymo sumas bei atsakovo sumokėtus 600,00 Eur vaikų išlaikymui. 20.8. Priteisti ieškovei J. S. iš atsakovo V. S. 1679,49 Eur bylinėjimosi išlaidas. 21.

48Teismas nustatė, kad šalys susituokė 2003 m. rugpjūčio 23 d. Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 6. Santuokoje 2005 m. sausio 3 d. jiems gimė sūnus P. S., o 2010 m. gegužės 24 d. gimė sūnus M. S.. Ieškovė iš ankstesnės santuokos taip pat turi dukrą D. P., kuri yra pilnametė, gyvena kartu su šalimis. Šalys pripažino, kad santuoka faktiškai iširusi ir gyvenimas kartu nebegalimas. 22.

49Teismas sprendė, kad dėl santuokos nutrūkimo kaltas atsakovas. Teismas įvertinęs į bylą pateiktus du nutarimus (2015 m. ir 2017 m.) dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, pagal ieškovės pareiškimus, šalių bei liudytojų paaiškinimus, sprendė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Pažymėjo, kad 2013 m. spalio mėnesį, atsakovas buvo neištikimas ir šią aplinkybę nurodė ne tik ieškovė, bet iš dalies pripažino ir pats atsakovas. 23.

50Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas nevykdė CK 3.27 straipsnyje numatytų pareigų būti lojaliam sutuoktinei, ją gerbti, remti moraliai ir tokiu būdu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, buvo neištikimas ieškovei ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys). 24.

51Spręsdamas dėl pareikštų reikalavimų dėl turto padalijimo, kompensacijų priteisimo, teismas nurodė, kad šalių turto teisinis režimas yra nustatytas 2003 m. rugsėjo 8 d. Vedybų sutartimi, abi šalys pripažįsta, kad ši sutartis yra galiojanti, ir jos neginčija, todėl šalių reikalavimai dėl turto padalijimo ir visi su tuo susiję išvestiniai reikalavimai (kompensacijų priteisimo, leidimo atsakovui gyventi šalims priklausančiame name iki kompensacijos jam išmokėjimo) atmestini kaip nepagrįsti, o turto atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės klausimas santuokos nutraukimo byloje negali būti ir nėra sprendžiamas (CK 3.59 straipsnis).

52III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5325.

54Apeliantas V. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 9 d. sprendimą dalyje, dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės bei turto padalinimo, bei priimti naują sprendimą – santuoką nutraukti dėl J. S. kaltės, bei patenkinti priešieškiniu pareikštus reikalavimus susijusius su turtu (šios nutarties 12.3.-12.7. punktai), atitinkamai priteisiant iš ieškovės atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. 26.

55Apelianto nuomone, jo kaltė dėl santuokos išrimo paremta selektyviais įrodymais, nesant objektyvių ir neginčijamų duomenų dėl atsakovo kaltės, byloje neįrodytas neištikimybės faktas. Aplinkybė, kad atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (kuris buvo nutrauktas), negali lemti kaltės konstatavimo neatsižvelgiant į įrodymų, įskaitant ir nurodytas aplinkybes dėl ieškovės nelojalumo, visumos. Teismas, ieškovės kaltę grindžiančių įrodymų nevertino ir dėl jų sprendime nepasisakė. 27.

56Pažymi, kad jeigu tikėti ieškovės teiginiais, kad atsakovas buvo neva su kita moterimi 2013 metais, tai jie neturi jokios reikšmės, nes 2014 metais atsakovas vedė normalų šeimyninį gyvenimą su ieškove. Jis 2013 m. gruodžio mėnesį grįžo į Lietuvą, pradėjo statyti pirtį, vedė bendrą ūkį, gyveno santuokinį gyvenimą. Ir tik vėliau, santuokiniame gyvenime prasidėjo problemos, kada ieškovė pradėjo vis dažniau nebūti namuose. Atsakovas tikėjo, kad pavyks išsaugoti santuoką, net pateikė prašymą dėl susitaikymo termino skyrybų byloje. 28.

57Apeliantas teigia, kad teismas neišsprendė ir/ar netinkamai išsprendė santuokoje įgyto turto padalijimo klausimo, nes remdamasis Vedybų sutartimi, turėjo nurodyti kiekvienam iš sutuoktinių tenkantį turtą (jo dalį), juolab, kad šių klausimų neišsprendus apeliantui užkertamas kelias įregistruoti nuosavybę, atsižvelgiant į tai, kad VĮ „Registrų centras“ atsisakė įregistruoti atsakovo nuosavybės teises, remiantis Vedybų sutartimi dėl to, kad daiktas (žemės sklypas ir statiniai) nėra identifikuoti. 29.

58Pažymi, kad sutuoktinių turto teisinis rėžimas yra nustatytas jų 2003 m. rugsėjo 8 d. sudarytoje Vedybų sutartyje. Remiantis Vedybų sutarties 1 punktu, sutuoktiniai po santuokos sudarymo susitarė, kad gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai bei kiemo įrenginiai, kurie bus statomi Kaišiadorių rajono ( - ) ir žemės sklypas, kuriame bus statomi šie pastatai, bus šeimos turtas ir šeimos gyvenamoji patalpa ir priklausys sutuoktiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį. Vedybų sutarties 2 punkte nurodyta, kad Nekilnojamieji daiktai įgyti tiek iki santuokos, tiek susituokus vieno iš sutuoktinių vardu, išskyrus pastatus ir žemės sklypą minėtus šios sutarties 1 punkte, tampa asmenine to sutuoktinio nuosavybe. Tai reiškia, kad Žemės sklypas su statiniais (žemės sklypas 0,6198 ha, unikalus Nr. ( - ), Pastatas - gyvenamasis namas, 332 kv.m., unikalus Nr. ( - ), Pastatas - ūkio pastatas 96 kv.m., unikalus Nr. ( - ), Pastatas - pirtis, 71 kv.m., unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ), priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 J. S. ir V. S.. 30.

59Nurodo, kad abi šalys prašė J. S. po santuokos nutraukimo palikti žemės sklypą su statiniais (žemės sklypas 0,6198 ha, unikalus Nr. ( - ); pastatą - gyvenamąjį namą, 332 kv. m, unikalus Nr. ( - ); pastatą - ūkio pastatą, 96 kv. m, unikalus Nr. ( - ); pastatą - pirtį, 71 kv. m, unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ), ir priteisti atsakovui V. S. kompensaciją. Esminis ginčas tarp šalių buvo dėl kompensacijos dydžio. Kompensacijos priteisimas V. S. būtų sprendimas, kuris išspręstų galimų konfliktų ir barnių riziką ateityje. Todėl, abi šalys, prašė šį klausimą išspręsti, tačiau teismas pasisakė, kad neprivalo šiuo reikalavimo spręsti ir atmetė šį reikalavimą, jo visiškai neanalizuojant. Tokiu būdu pažeistas koncentracijos ir proceso ekonomiškumo principas. 31.

60Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė ir procesines taisykles, būtent CPK 143, 377 straipsnius, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu nepagrįstai, atsisakė priimti patikslintą priešieškinį, kuriuo apeliantas V. S. reiškė naują reikalavimą pripažinus santuokos nutraukimą dėl J. S. kaltės, priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą V. S. naudai. 32.

612018 m. birželio 7 d. posėdžio metu pirmos instancijos teismas protokoline nutartimi nusprendė atsakovo patikslinto priešieškinio nepriimti, kadangi neva tokiu būdu vilkinama byla, nes nebuvo kliūčių pateikti reikalavimo dėl turtinės žalos teikiant ankstesnį priešieškinį, nors ieškovei sekančiame teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. posėdyje buvo leista patikslinti savo reikalavimus. Tokiu būdu buvo pažeistas šalių lygybės principas, taip pat rungimosi principas. Nurodo, kad pasikeitus teismo sudėčiai, teismo posėdis buvo paskirtas 2018 m. birželio 7 d., kuriame buvo nuspręsta bylą nagrinėti nuo pradžių, tačiau nebuvo surengtas parengiamasis teismo posėdis. 33.

62Atsakovas, taip pat nesutinka su teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, ieškovei iš atsakovo priteista 2/3 jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes atsakovo nuomone, tik 1/2 ieškovės reikalavimų buvo patenkinti. 34.

63Ieškovė J. S. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo kaltę patvirtina ne tik 2013 metų spalio mėn. įvykęs neištikimybės faktas, kurį patvirtino pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtinęs apie atsakovės matytą moterį pas ieškovą jai atvykus aplankyti ieškovo Airijoje, bet ir kitos aplinkybės, kurios pažymėtos teismo sprendime, t. y. grasinimai, kurie buvo nepilnamečių vaikų akivaizdoje ir dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, psichologinis spaudimas, nusišalinimas nuo vaikų auklėjimo (tai patvirtino ir pats ieškovas, nurodydamas, kad nusišalino nuo vaikų auklėjimo dėl pačių vaikų nenoro bendrauti). Pažymi, kad apeliantas piktnaudžiavo alkoholiu, nors teismas nurodė, kad tokia aplinkybė kaip santuokos iširimo priežastis neįrodyta, tačiau byloje buvo pakankamai duomenų tokiai aplinkybei patvirtinti. 35.

64J. S. nurodo, kad bendravimas su kitu vyru prasidėjo faktiškai nevedant šeimyninio gyvenimo. Pažymi, kad teismas nuosekliai įvertino įvykių chronologiją ir pagrįstai sprendė, kad toks bendravimas nelaikytinas J. S. kalte dėl santuokos nutraukimo, kadangi, kaip pats apeliantas nurodė teismo posėdyje, santuokinio gyvenimo šalys nebevedė nuo 2015 metų gruodžio mėn. Pažymi, kad santuokinis gyvenimas nutrūko dar 2015 m. liepos mėn., tačiau bet kuriuo atveju, suinteresuoto asmens santykiai su R. G., užsimezgė po paties apelianto nurodyto santuokos nutraukimo laiko, todėl suinteresuoto asmens tokie santykiai iš viso nevertintini santuokos nutraukimo byloje kaip reikšmingi šalių kaltei nustatyti. 36.

65Pažymi, kad šalims ginčijant Vedybų sutartį, galimai būtų tikslinga turto padalijimo klausimą pagal Vedybų sutartį spręsti santuokos nutraukimo byloje, tačiau šiuo atveju tarp šalių tokio ginčo nebuvo. Teigia, kad teismas nėra įpareigotas spręsti klausimus, susijusius su turto atidalijimu pagal Vedybų sutartį, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovas nurodo, kad klausimas dėl turto atidalijimo pagal vedybų sutartį gali būti glaudžiai susijęs su kitais santuokos nutraukimo byloje sprendžiamais klausimais, tačiau tokio sąsajumo nedetalizuoja ir taip iš esmės nemotyvuoja apeliaciniame skunde nurodytų reikalavimų. 37.

66Palaiko savo reikalavimus dėl turto padalijimo ir numato reikalauti atidalinti turtą pagal nurodytas sąlygas teikiant atskirą ieškinį, šalims neišsprendus turto atidalijimo taikiai, laikantis Vedybų sutarties sąlygų, numatoma galimybę klausimą spręsti teisminio proceso būdu. 38.

67Teigia, kad apeliantas deklaratyviai nurodo, kad neva buvo esminių procesinių pažeidimų nagrinėjant bylą. Šalys turėjo galimybę reikšti reikalavimus ir juos tikslinti. Tai pažymėjo ir teismas savo sprendime, nurodydamas, kad tiek ieškinys tiek priešieškinis buvo tikslinami. Visgi reikalavimų tikslinimo galimybė buvo apribota siekiant užtikrinti proceso operatyvumo principą nurodant, kad šalys gali tikslinti reikalavimus iki 2018 m. vasario 12 d. Ieškovas, 2018 m. gegužės 28 d. teikdamas patikslintą priešieškinį teismui, teikė naujus reikalavimus, kuriems teikti nebuvo jokių kliūčių iki 2018 m. vasario 12 d. Teismas, nepriimdamas 2018 m. gegužės 28 d. pateikto patikslinto priešieškinio ne tik užtikrino proceso operatyvumą, bet ir užtikrino nepilnamečių vaikų interesus, kuriems skyrybų procesas kelia daug streso. 39.

68Atskirsdama į skundo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos padalintos atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestas. Teigia, kad apeliantas nepagrįstai, nurodo, kad teismas, nespręsdamas dėl sutuoktinių turto padalijimo pagal Vedybų sutartį, atmetė pateiktus reikalavimus. Pažymima, kad reikalavimai dėl turto padalijimo iš esmės buvo palikti nenagrinėti, o ne atmesti, t. y. teismo nevertintas konkrečių reikalavimų pagrįstumas dėl prašymų atidalinti turtą.

69IV. Apeliacinis instancijos teismo išvados

7040.

71Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė. Dėl vieno iš sutuoktinių kaltės 41.

72CK 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-2/2011; kt.). 42.

73Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). 43.

74Nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai patvirtino, jog santuoka faktiškai iširo 2015 metais. Ieškovė teigia, kad bendrauja su kitu asmeniu, su kuriuo bendravimas prasidėjo jau faktiškai iširus santykiams su vyru. Ieškovė, kaip santuokos nutrūkimo priežastį nurodė ir sutuoktinio neištikimybės faktą 2013 metais. Šią aplinkybę, teismas vertino, kaip vieną iš lėmusių santuokos iširimą ir atsakovo kaltę. Nors, kaip teigia apeliantas, byloje nėra tiesioginių įrodymų patvirtinančių jo neištikimybės faktą, ir su šiais argumentais sutiktina, tačiau sprendžiant dėl santuokos iširimo priežasčių vertintini ir netiesioginiai įrodymai (šalių ir liudytojų paaiškinimai) susiję su sutuoktinių elgesiu vienas kito atžvilgiu atitinkamą laikotarpį iki santuokos iširimo, elgesiu siekiant išsaugoti santuoką ir kt. 44.

75Pirmosios instancijos teismas, be kita ko vertino, ir 2015, 2017 metais, pagal ieškovės pareiškimą, inicijuoto ir vėliau nutrauktų ikiteisminių tyrimų duomenis, o būtent atsakovo paaiškinimus dėl grąsinimų žodžiu ir jų (ne)ketinimo realizuoti. Tuo tarpu, vertinant ieškovės elgesį, teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės. 45.

76Apeliantas teigia, kad teismas nevertino jo nurodytų aplinkybių dėl ieškovės nelojalumo ir jos neištikimybės fakto. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti, nes jie prieštarauja skundžiamo teismo sprendimo turiniui. Teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovo alkoholio vartojimo faktai lėmė santuokos iširimą, taip pat vertino atsakovo nurodytas aplinkybes dėl ieškovės neištikimybės, konstatuodamas, kad ieškovė su kitu vyru pradėjo bendrauti jau faktiškai nutrūkus šeimyniniams ryšiams. 46.

77Tačiau, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko tik dėl atsakovo kaltės. Šalys viena kitą kaltina dėl neištikimybės, tačiau nei vienas iš šių faktų objektyviais įrodymais nepagrįstas, o netiesioginiai įrodymai liudija, kad tarp šalių santykiai buvo konfliktiški. Tai patvirtina ir ieškovės kreipimasis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuris vėliau buvo nutrauktas. Ir nors apklausiamas, atsakovas patvirtino naudojęs tam tikrus išsireiškimus, tačiau šios aplinkybės iš esmės įrodo, šalių santykių konfliktiškumą, bet ne tai, kad tai buvo aplinkybė lėmusi santuokos iširimą. Aptariamas konfliktas 2015 metais, įvyko po to, kai ieškovė išreiškė norą nutraukti santuoką. Be to, pažymėtina ir tai, kad nors ieškovė rėmėsi 2013 metais buvusiu neištikmybės faktu, tačiau vėliau sutuoktiniai gyveno keletą metu kartu, kas taip pat rodo, jog tai nebuvo santuokos iširimą lėmusi aplinkybė iš esmės. 47.

78Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju abiems sutuoktiniams pritrūko lojalumo, dėl konfliktinių tarpusavio santykių sutriko nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir tai vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui. Abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). 48.

79Todėl, šioje dalyje apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant sprendimo dalį, kuria santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, nutraukiant santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl patikslinto priešieškinio priėmimo 49.

80Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį, taip pažeisdamas CPK 377 straipsnio nuostatas. Su šiai argumentais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, tačiau šis pažeidimas iš esmės nelėmė neteisingo bylos išnagrinėjimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). 50.

81Byloje nustatyta, kad atsakovas prieš 2018 m. birželio 7 d. posėdį pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriuo atsakovo priešpriešiniai reikalavimai papildyti tik reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo, santuoką nutraukus dėl ieškovės kaltės. Teismas, protokoline nutartimi atsisakė priimti patikslintus priešiekšinio reikalavimus. 51.

82CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo. CPK 377 straipsnyje nustatyta, kad šeimos bylose ieškinio pagrindas ar dalykas gali būti keičiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. 52.

83Taigi, sutiktina su apeliantu, kad šiuo atveju buvo padarytas procesinių teisės normų pažeidimas, tačiau šis pažeidimas iš esmės nelemia neteisingo bylos išnagrinėjimo ir grąžinimo pirmosios instancijos teismui, šioje dalyje, nes šia nutartimi santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o tai reiškia, kad šiuo atveju negali būti taikomos CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. 53.

84Nesutiktina su apelianto argumentais, kad pasikeitus teismo sudėčiai turėjo būti paskirtas parengiamasis posėdis, nes pagal CPK 235 straipsnio 2 dalies nuostatas, pasikeitus teismo sudėčiai, bylos nagrinėjimas pradedamas nuo pradžios, bet ne grįžtama į pasirengimo bylos nagrinėjimui stadiją. Dėl turto padalijimo

54.

85Byloje tiek ieškiniu tiek priešieškiniu buvo prašoma padalinti nekilnojamąjį turtą, atsižvelgiant į Vedybų sutarties sąlygas. Aukščiau nurodyta, kad aptariamą nekilnojamąjį turtą sudaro žemės sklypas su statiniais ( - ), taip pat, šalia esantys 2/3 0,0553 ha žemės sklypo ir ½ 0,1000 ha žemės sklypo. Ieškovė nurodė, kad neužstatytų žemės sklypų dalys tarnauja pagrindiniams sklypui su statiniais. Dėl to, ieškiniu buvo prašoma priteisti visą nurodytą nekilnojamąjį turtą ieškovei, o atsakovui priteisti kompensaciją. Atsakovas priešieškiniu iš esmės nesutiko tik su kompensacijos dydžiu, jos išmokėjimo laikotarpiu ir pareiškė išvestinius iš turto padalijimo reikalavimus, susijusius su galimybe naudotis padalintu turtu iki bus išmokėta kompensacija. 55.

86Pirmosios instancijos teismas, šioje dalyje atmesdamas pareikštus reikalavimus, sprendė, kad aptariamas turtas nedalintinas nes tarp šalių sudaryta Vedybų sutartis, kuria pakeistas jungtinės nuosavybės teisinis rėžimas (CK 3.59 straipsnis). 56.

87Apeliantas, skunde teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė reikalavimus susijusius su nekilnojamuoju turtu, be kita ko neįvertinęs ir aplinkybės susijusios su VĮ „Registrų centras“ atsisakė įregistruoti dalinės nuosavybės teises į žemės sklypą su statiniais, remiantis Vedybų sutartimi. Tuo tarpu, ieškovė sutinka su teismo išvadomis, kad viso nekilnojamojo turto rėžimas nustatytas Vedybų sutartimi, todėl nėra jungtine nuosavybe dalintino turto. 57.

88Byloje nustatyta, kad šalys susituokė 2003 m. rugpjūčio 23 d., o 2003 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjai Kaišiadorių rajono notarės V. B. kontoroje sudarė Vedybų sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), pagal kurios sąlygas susitarė, jog: 1) gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai bei kiemo statiniai, kurie bus statomi Kaišiadorių rajono ( - ), ir žemės sklypas, kuriame bus statomi šie pastatai, bus šeimos turtas bei šeimos gyvenamoji patalpa ir priklausys sutuoktiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį; 2) nekilnojamieji daiktai, įgyti tiek iki santuokos, tiek susituokus vieno iš sutuoktinio vardu, išskyrus pastatus ir žemės sklypą, minėtus šios sutarties 1 punkte, tampa asmeninė to sutuoktinio nuosavybe; 3) kilnojamieji daiktai įgyti tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 4) indėliai bankuose padėti tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 5) turtas, įgytas vaikų reikmėms tenkinti, indėliai bankuose, padėti vaikų vardu, tampa vaikų nuosavybe ir turto padalijimo atveju į bendrą turtą neįskaičiuojami. Ištuokos atveju šis turtas paliekamas tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi vaikai. 58.

89Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors 2003 m. rugsėjo 8 d. vedybų sutartyje nekilnojamasis turtas nėra identifikuotas, tačiau byloje nustatyta (tą nurodė atsakovas bei procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje patvirtino ieškovė), kad šalys kartu pastatė vieną gyvenamąjį namą su statiniais, tai yra tuos, kurie yra žemės sklype, esančiame ( - ). 59.

90CPK 385 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, be kitų klausimų teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų taip pat ir turto padalijimo klausimą. 60.

91Šeimos teisinių santykių reglamentavimo ypatumai suteikia sutuoktiniams galimybę savarankiškai (išskyrus įstatyme imperatyviai nustatytas išimtis) nuspręsti dėl jų turtui – tiek asmeniniam, tiek bendram (įgytam santuokoje) – taikytino teisinio režimo, taip pat tokio turto padalijimo. Sutuoktiniai turi galimybę sudaryti vedybų sutartį ir joje nustatyti turto režimą (CK 3.102 straipsnis), tačiau pažymėtina, kad turtas, vedybų sutartyje numatytas kaip asmeninė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktinių susitarimu gali būti priskirtas prie dalytinos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (CK 3.121 straipsnio 1 dalis), ir toks turtas turi būti padalintas nutraukiant santuoką (CK 3.116 straipsnis). Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad įstatymas nedraudžia sutuoktiniams santuokos nutraukimo byloje reikšti reikalavimų dėl konkretaus turto atidalinimo būdų. 61.

92Nekilnojamo turto registro duomenimis nustatyta, kad ½ dalis 0,1000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), tiek 2/3 dalys žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), įregistruoti ieškovės ir atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )) ieškovės asmeninės nuosavybės teise, o šiame sklype esantys statiniai ieškovės vardu. 62.

93Taigi, pagal nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, nesant teisinio pagrindo atmetė reikalavimus susijusius su nurodyto nekilnojamojo turo padalinimu, nes teismo išvados prieštarauja ne tik viešojo registro duomenims, bet kartu nebuvo tinkamai įvertintos ir Vedybų sutarties nuostatos susijusios su turto teisiniu rėžimu, atsisakymu įregistruoti atsakovo nuosavybės teises remiantis Vedybų sutartimi ir kt. 63.

94Kasacinio teismo praktikoje dėl galimybės kitoje, ne santuokos nutraukimo, byloje reikšti savarankišką reikalavimą, susijusį su santuokos metu įgytu turtu, yra išaiškinta, jog santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje. Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 22, 26 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-489-687/2018 ir kt.). 64.

95Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes susijusias su J. S. bei V. S. santuokoje įgyto turto, kurio teisinis režimas nustatytas 2003 m. rugsėjo 8 d. Vedybų sutartimi, padalijimu, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 9 d. sprendimas šioje dalyje naikintinas ir byla dalyje dėl nekilnojamojo turto padalinimo, kompensacijos pritesimo ir išvestinių reikalavimų, perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 65.

96Likusioje dalyje atsakovas sprendimo neskundė, imperatyvių teisės normų pažeidimų nenustatyta, todėl likusioje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rajono 2018 m. spalio 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. 66.

97Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje ir grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų klausimo paskirstymas nėra tikslingas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Procesinis klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo spręstinas pirmosios instancijos teisme, priimant galutinį sprendimą šioje byloje, kuomet bus aiškus bylos šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų santykis (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1222/2014).

98Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais,

Nutarė

99Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 9 d. sprendimą dalyje, kuria santuoka, sudaryta 2003 m. rugpjūčio 23 d. Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. ( - )) tarp V. S., ir J. S. (P.), nutraukta dėl atsakovo V. S. kaltės pakeisti, santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

100Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 9 d. sprendimą dalyje, kuriuo atmesti reikalavimai dėl 2/3 žemės sklypo, esančio ( - ), 0,0553 ha ploto, unikalus Nr. ( - ); 1/2 žemės sklypo, esančio ( - ). 0,1000 ha ploto, unikalus Nr. ( - ); žemės sklypo, 0,6198 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), su statiniais: gyvenamuoju namu (unikalus Nr. ( - )); ūkio pastatu (unikalus Nr. ( - )); pirtimi (unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ), padalinimo, kompensacijos priteisimo, jos išmokėjimo tvarkos ir leidimo naudotis turtu iki bus išmokėta kompensacija, panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui šiuos reikalavimus nagrinėti iš naujo.

101Likusioje dalyje, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 9 d. sprendimą, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė J. S.patikslintais ieškinio reikalavimais prašė:... 6. 1.1.... 7. Nutraukti santuoką, sudarytą 2003 m. rugpjūčio 23 d. Kaišiadorių rajono... 8. 1.2.... 9. Nutraukus santuoką, bendra jungtine nuosavybe esantį nekilnojamąjį turtą... 10. - 2/3 žemės sklypą, esantį ( - ), 0,0553 ha ploto, unikalus Nr. ( - ),... 11. - 1/2 žemės sklypą, esantį ( - ) 0,1000 ha ploto, unikalus Nr. ( - ),... 12. - žemės sklypą, 0,6198 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), su statiniais:... 13. Ieškovė nurodė, kad sutuoktinis ėmė jos visiškai negerbti, tapo priekabus... 14. Nurodė, kad iki santuokos sudarymo, ( - )ieškovės tėvai padovanojo jai... 15. Santuokos metu šalys įsigijo 2/3 dalis 0,0553 ha žemės sklypo ir 1/2 dalį... 16. Atkreipia dėmesį, kad prie aukščiau nurodytų pastatų statybos didele... 17. Atsakovas, dirbdamas užsienyje, siuntė ieškovei pinigines lėšas, kurios... 18. Taip pat, santuokos metu šalys įgijo ir atsakovo vardu įregistravo... 19. Kadangi žemės sklypą jai padovanojo tėvai dar iki santuokos sudarymo,... 20. Atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį, ieškovė prašė teismo... 21. Nurodė, kad teismui nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, iš... 22. Nurodė, kad ieškovė neturi jokių asmeninių kreditorių, o asmeniniai... 23. Pareikštais patikslintais priešieškinio reikalavimais V. S. prašė:... 24. 12.1.... 25. Santuoką nutraukti dėl J. S. kaltės.... 26. 12.2.... 27. Nustatyti nepilnamečių vaikų P. S. ir M. S. gyvenamąją vietą su tėvu V.... 28. 12.3.... 29. P. V. S. 1/2 dalį žemės sklypo (0,6198 ha, unikalus Nr. ( - )), ( - ), taip... 30. 12.4.... 31. J. S. po santuokos nutraukimo palikti žemės sklypą su statiniais (žemės... 32. 12.5.... 33. V. S. po santuokos nutraukimo priteisti iš J. S. 115 000 Eur kompensaciją.... 34. 12.6.... 35. Nustatyti, kad V. S. leidžiama gyventi adresu ( - ) iki tol, kol J. S.... 36. 12.7.... 37. Ieškovei J. S. išmokėjus atsakovui 5 000 Eur kompensaciją, jai palikti: 2/3... 38. Atsakovas prašydamas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, nurodė, kad... 39. Nurodė, kad po santuokos sudarymo šalys 2003 m. rugsėjo 8 d. sudarė... 40. Namas, ūkio pastatas, pirtis yra viename žemės sklype ir sudaro vieną... 41. Pažymėjo, kad 2018 m. vasario 2 d. atsakovas pateikė prašymą VĮ... 42. Atsakovas sutiko, kad kiti šalia esantys žemės sklypai, įgyti santuokos... 43. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu automobilį VW Jetta, valst. Nr. (... 44. Dėl ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo atsakovas nurodė, kad... 45. II. Pirmosios instancijos teismo išvados... 46. 20.... 47. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rajono rūmų 2018 m. spalio 9 d.... 48. Teismas nustatė, kad šalys susituokė 2003 m. rugpjūčio 23 d. Kaišiadorių... 49. Teismas sprendė, kad dėl santuokos nutrūkimo kaltas atsakovas. Teismas... 50. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas nevykdė CK 3.27 straipsnyje... 51. Spręsdamas dėl pareikštų reikalavimų dėl turto padalijimo, kompensacijų... 52. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 53. 25.... 54. Apeliantas V. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų... 55. Apelianto nuomone, jo kaltė dėl santuokos išrimo paremta selektyviais... 56. Pažymi, kad jeigu tikėti ieškovės teiginiais, kad atsakovas buvo neva su... 57. Apeliantas teigia, kad teismas neišsprendė ir/ar netinkamai išsprendė... 58. Pažymi, kad sutuoktinių turto teisinis rėžimas yra nustatytas jų 2003 m.... 59. Nurodo, kad abi šalys prašė J. S. po santuokos nutraukimo palikti žemės... 60. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė ir... 61. 2018 m. birželio 7 d. posėdžio metu pirmos instancijos teismas protokoline... 62. Atsakovas, taip pat nesutinka su teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų... 63. Ieškovė J. S. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti... 64. J. S. nurodo, kad bendravimas su kitu vyru prasidėjo faktiškai nevedant... 65. Pažymi, kad šalims ginčijant Vedybų sutartį, galimai būtų tikslinga... 66. Palaiko savo reikalavimus dėl turto padalijimo ir numato reikalauti atidalinti... 67. Teigia, kad apeliantas deklaratyviai nurodo, kad neva buvo esminių procesinių... 68. Atskirsdama į skundo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 69. IV. Apeliacinis instancijos teismo išvados... 70. 40.... 71. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 72. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti... 73. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti... 74. Nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai patvirtino, jog santuoka faktiškai iširo... 75. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko vertino, ir 2015, 2017 metais, pagal... 76. Apeliantas teigia, kad teismas nevertino jo nurodytų aplinkybių dėl... 77. Tačiau, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 78. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju abiems sutuoktiniams... 79. Todėl, šioje dalyje apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant... 80. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą... 81. Byloje nustatyta, kad atsakovas prieš 2018 m. birželio 7 d. posėdį pateikė... 82. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę... 83. Taigi, sutiktina su apeliantu, kad šiuo atveju buvo padarytas procesinių... 84. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad pasikeitus teismo sudėčiai turėjo... 85. Byloje tiek ieškiniu tiek priešieškiniu buvo prašoma padalinti... 86. Pirmosios instancijos teismas, šioje dalyje atmesdamas pareikštus... 87. Apeliantas, skunde teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė reikalavimus... 88. Byloje nustatyta, kad šalys susituokė 2003 m. rugpjūčio 23 d., o 2003 m.... 89. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors 2003 m. rugsėjo 8 d. vedybų... 90. CPK 385 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą nutraukti... 91. Šeimos teisinių santykių reglamentavimo ypatumai suteikia sutuoktiniams... 92. Nekilnojamo turto registro duomenimis nustatyta, kad ½ dalis 0,1000 ha žemės... 93. Taigi, pagal nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad pirmosios instancijos... 94. Kasacinio teismo praktikoje dėl galimybės kitoje, ne santuokos nutraukimo,... 95. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 96. Likusioje dalyje atsakovas sprendimo neskundė, imperatyvių teisės normų... 97. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo... 98. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 99. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 9 d. sprendimą... 100. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 9 d. sprendimą... 101. Likusioje dalyje, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m....