Byla 2-3656-676/2018
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovės M. M. atstovei advokatei G. K., atsakovei antstolei V. D., institucijos, teikiančios byloje išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei V. S.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovei antstolei V. D., tretiesiems asmenims K. M., "Associaton of Underwriters know as Lioyds", atstovaujamas uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės Colemont draudimo brokeris, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko E. M. naudai neturtinę žalą 3000 EUR, 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškovės nepilnametei dukrai E. M. iš jos tėvo K. M. buvo priteistas išlaikymas po 300 Eur mokant periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal nurodytą teismo sprendimą K. M. pervedė dukrai 155 Eur dydžio išlaikymą už 2017 m. gruodžio mėn. ir už 2018 sausio mėn. į sąskaitą vaiko išlaikymui 300 Eur, iš viso 455 Eur. Tačiau 2018 m. sausio 16 d. atsakovė nurodytus pinigus pervedė G. B.. Ieškovė 2018 m. sausio 19 d. parašė atsakovei skundą, kad grąžintų vaiko išlaikymo pinigų sumą, ir nurodė, kad dėl išlaikymo įsiskolinimo nuo 2015 m. kovo 12 d. išieškojimo iš K. M. kreipėsi į kitą antstolį Gintarą Kairį ir prašė grąžintą išlaikymo sumą pervesti į nurodyto antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolė 2018 m. vasario 23 d. gražino 453,10 Eur. Įgaliotas asmuo, vaiko močiutė S. J., 2018 m. vasario 24 d. spėjo iš sąskaitos nuimti 107 Eur. 2018 m. vasario 27 d. 40,31 Eur iš vaiko išlaikymo nuskaičiavo antstolis Z. Z., kuris sužinojęs, kad tai vaiko pinigai, 2018 m. kovo 7 d. nurodytą suma grąžino. 2018 m. kovo 8 d. tuo pasinaudojo atsakovė ir iš E. M. grąžintų lėšų pakartotinai nuskaičiavo 38,41 Eur. K. K. M. 2018 m. balandžio 11 d. pervedė E. M. išlaikymą 500 Eur, atsakovė 2018 m. balandžio 12 d. vėl nuskaičiavo vaiko pinigus 492,57 Eur. Gegužės mėnesį atsakovė ieškovei pranešė, kad dukters išlaikymą ji pervedė į dukters sąskaitą. Ieškovė buvo priversta skristi iš D. B. į Klaipėdą ir nuimti pinigus tik 2018 m. rugpjūčio 8 d. AB Swedbank. Dėl atsakovės kaltės nuo 2018 sausio mėn.15 d. iki 2018 rugpjūčio 11 d. ieškovės vaikas buvo nuskriaustas, kadangi negavo pinigų maitinimui ir ugdymui. Be to, 2018 m. sausio 19 d. atsakovei buvo pranešta, kad vaiko išlaikymą reikia pervesti į antstolio Gintaro Kairio depozitinę sąskaitą. Atsakovė ignoravo ieškovės reikalavimą. Banko pavedime ir banko sąskaitoje buvo aiškiai nurodyta pervestų piniginių lėšų kilmė-alimentai, t.y. vaiko išlaikymas. Ir tai atsakovė matė per antstolių bendro stebėjimo sistemą PAIS. Šiais veiksmais atsakovė padarė vaikui skausmingą neturtinę žalą, nes ne tik dėl to, kad nepakanka buvo pinigų įsigyti maisto, bet ir nupirkti vaistų, kurie buvo reikalingi dėl vaiko sveikatos būklės. Neturtinę žalą vertina 3000 Eur.

5Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė G. K. prašo ieškinį tenkinti.

6Atsakovė antstolė V. D. atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog jos kontoroje teismo sprendimo išduoto vykdomojo rašto pagrindu užvesta vykdomoji byla dėl skolos 43 713,36 Eur išieškojimo G. B. naudai iš M. M. (solidarus skolininkas K. M.). Skolininkei M. M. įteiktas raginimas teismo sprendimą įvykdyti gera valia, per nustatytą terminą skolos nesumokėjus, pradėti priverstinio teismo sprendimo vykdymo veiksmai. Vykdomoji byla užvesta 2018 m. sausio 5 d., iki šiol skolininkė M. M. įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdo ir, kaip ji rašo savo pranešimuose, neketina jo vykdyti. Aiškinantis teismo sprendimo įvykdymo galimybes, nustatyta, kad ieškovė - skolininkė M. M. turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, SODROS duomenimis niekur nedirba. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo eigoje, 2018 m. sausio 8 d. surašyto nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas pagrindu, areštuota skolininkės banko sąskaita. Nustatyta, kad duomenų apie asmeniui skirtas socialines išmokas nėra. 2018 m. sausio 16 d. į antstolės depozitinę sąskaitą įstojo 453,10 Eur suma. 2018 m. sausio 24 d. antstolės padėjėjos raštu skolininkė M. M. informuota apie šį reikalavimą - pateikti dokumentus, įrodančius piniginių lėšų kilmę. 2018 m. vasario 20 d. pateikė įrodymą, kokios kilmės lėšos yra (buvo) areštuotoje M. M. banko sąskaitoje. Nustačius, kad tai lėšos, iš kurių negalimas išieškojimas, nes jos skirtos vaiko išlaikymui, gautos į M. M. banko sąskaitą iš K. M., nepažeidus SVI 89 p. nustatyto 5 d. termino, 2018 m. vasario 23 d. sugrąžintos į tą pačią banko sąskaitą, iš kurios jos įstojo. 2018 m. vasario 23 d. patvarkymu atšauktas areštas banko sąskaitai. 2018 m. vasario 26 d. nurodymu Nr. S-18-4-7845 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, areštuota skolininkės banko sąskaita, leidžiant disponuoti priteisto išlaikymo dydžio suma 300 Eur kas mėnesį. Iš piniginių lėšų, kurios skirtos vaiko išlaikymui, nebuvo vykdomas teismo sprendimas, piniginės lėšos nebuvo panaudotos ieškiniui G. B. dengti. Ne tik tėvo pareiga yra materialiai išlaikyti vaiką - išlaikymą piniginėmis lėšomis privalo teikti ir motina, todėl jos nepilnametis vaikas tikrai neturėjo pajusti „skausmingos neturtinės žalos“, nebent dėl pačios motinos kaltės, jei ji niekur nedirbo ir vaiko nemaitino. Įvertinus tai, kad pati ieškovė nebuvo pareiginga ir laiku, per kuo trumpesnį laiką, neteikė antstolei įrodymų apie areštuotų lėšų kilmę, vadinasi, dėl jos pačios neatsakingumo, antstolei negali atsirasti pareiga neturtinei žalai.

7Teismo posėdžio metu atsakovė antstolė V. D. su reikalavimu nesutiko, prašo jį atmesti.

8Trečiasis asmuo "Associaton of Underwriters know as Lioyds", atstovaujamas uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės Colemont draudimo brokeris, atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutiko, prašo jį atmesti. Nurodė, jog palaiko atsakovės atsiliepime nurodytus motyvus bei argumentus. Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra draudiminis įvykis pagal sudarytą draudimo sutartį. Neturtinė žala (su kurios egzistavimu ar atsakovo civiline atsakomybe Draudikas nesutinka) nėra atlyginama pagal draudimo sutartį Nr. B0572IF17F090 išduotą tarpininkaujant UADBB “Colemont draudimo brokeris”, (draudimo laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), pagal privalomojo draudimo taisyklių 10.1 punktą (Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės (toliau Taisyklių) patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 957 (su vėlesniais pakeitimais)). Prašo civilinę bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

9Trečiasis asmuo K. M. atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė kildina atsakomybę iš deliktinių teisinių santykių, todėl jos pareiga yra įrodyti neteisėtus antstolės veiksmus, žalos atsiradimo faktą, dydį, priežastinį, ryšį tarp žalos ir antstolės veiksmų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių galimybę atsirasti deliktinei atsakomybei. Gavusi vykdomąjį raštą, antstolė privalėjo imtis visų galimų teisėtų veiksmų, kad padėti įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir išieškoti G. B. priteistus pinigus. Kadangi antstolė nustatė, jog ieškovė neturi savo vardu registruoto jokio turto, todėl nurodymas areštuoti pinigines lėšas yra teisėtas, nes numatytas CPK bei sprendimų vykdymo instrukcijoje. Areštuodama lėšas, esančias banko sąskaitoje, antstolė elgėsi apdairiai ir teisėtai, nes ji apie tai informavo M. M., kuri 2018 m. vasario 20 d. pateikė įrodymą, kad banko sąskaitoje esančios lėšos yra dukrai skirti išlaikymo pinigai. Nustačius negalimumą nukreipti išieškojimą, pinigai buvo grąžinti į sąskaitą. Pati M. M. yra skolininkė, kuri piktybiškai nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo ir savo procesiniuose dokumentuose atsisako vykdyti teismo sprendimą. Jeigu ji vykdytų teismo sprendimą gera valia, tai nebūtų būtinybės antstolei vykdyti priverstinio išieškojimo procedūrą, nes pati M. M. privalėtų ir galėtų suplanuoti savo pajamų, išlaidų paskirstymą. M. M., būdama skolininke, pati nebendradarbiauja su antstolė ir nevykdo jai CPK nustatytų pareigų priverstinio išieškojimo procese: ne tik nevykdo teismo sprendimo, bet nevykdo antstolės reikalavimo ir tinkamai, laiku nepraneša aplinkybių apie pajamas, turtą, neatvyksta pas antstolę ir pan. Pati M. M. pripažįsta, kad antstolė sugrąžino į sąskaitą pinigus, todėl ieškinyje nepagrindžiama, nepaaiškinama ir nepateikiama įrodymų, kodėl, M. M. būdama mama, iš vis nesiekė nuimti ir nenuėmė pinigų iš banko sąskaitos , o močiutė J. S. nuėmė tik 107 eurus 2018 m. vasario 24 d., o kitus nuėmė tik 2018 m. gegužės 11 d.

10Institucijos, teikiančios byloje išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje atstovės V. S. išvadomis nepažeistos įstatymo normos, vaiko atžvilgiu jokių pažeidimų nebuvo padaryta, pinigai buvo grąžinti laiku, pateikti rašytiniai įrodymai.

11Teismas

konstatuoja:

12Ieškinys atmestinas.

13Nustatyta, kad antstolės V. D. kontoroje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 išduoto vykdomojo rašto pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/18/00034 dėl skolos 43 713,36 Eur išieškojimo G. B. naudai iš M. M. (solidarus skolininkas K. M.). Skolininkei M. M. įteiktas raginimas teismo sprendimą įvykdyti gera valia, per raginime nustatytą terminą skolos nesumokėjus, pradėti priverstinio teismo sprendimo vykdymo veiksmai. 2018 m. sausio 24 d. antstolės padėjėjos raštu Nr. S-18-4-3036 skolininkė M. M. informuota apie šį reikalavimą - pateikti dokumentus, įrodančius piniginių lėšų kilmę. 2018 m. vasario 20 d. (dokumento reg. Nr. G-18-4-936) pateikė įrodymą, kokios kilmės lėšos yra (buvo) areštuotoje M. M. banko sąskaitoje. Nustačius, kad tai lėšos, iš kurių negalimas išieškojimas, nes jos skirtos vaiko išlaikymui, gautos į M. M. banko sąskaitą iš K. M., nepažeidus SVI 89 p. nustatyto 5 d. termino, 2018 m. vasario 23 d. sugrąžintos į tą pačią banko sąskaitą, iš kurios jos pateko. 2018 m. vasario 23 d. patvarkymu atšauktas areštas banko sąskaitai. 2018 m. vasario 26 d. nurodymu Nr. S-18-4-7845 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, areštuota skolininkės banko sąskaita, leidžiant disponuoti priteisto išlaikymo dydžio suma 300 Eur kas mėnesį.

14Ieškovė prašo taikyti atsakovės atžvilgiu civilinę atsakomybę, t.y. priteisti neturtinę žalą, kurią jos dukra patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nepagrįstai vykdant išieškojimą iš jos dukrai teikiamo išlaikymo.

15Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas – nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai).

16Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

17Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje, jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą. Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus.

18Už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

19Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad, sprendžiant ginčą dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-454/2010). Dėl to tikrintina, ar egzistuoja visos būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertintina tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013).

20Tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus ir taikyti antstolei civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, taip pat kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).

21Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, vadovaujamasi CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, įvertintina, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008).

22Minėta, kad priverstinio teismo sprendimo vykdymo eigoje, 2018 m. sausio 8 d. surašyto nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas pagrindu, areštuota skolininkės M. M. banko sąskaita. Nustatyta, kad duomenų apie asmeniui skirtas socialines išmokas nėra. 2018 m. sausio 16 d. į antstolės depozitinę sąskaitą pervesta 453,10 Eur. Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 p. nurodo „Jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas šiame punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams šios Instrukcijos 85, 86 punktuose ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka.“ 2018 m. sausio 24 d. antstolės padėjėjos raštu Nr. S-18-4-3036 skolininkė M. M. informuota apie šį reikalavimą - pateikti dokumentus, įrodančius piniginių lėšų kilmę. 2018 m. vasario 20 d. dokumento reg. Nr. G-18-4-936 pateikė įrodymą, kokios kilmės lėšos yra (buvo) areštuotoje M. M. banko sąskaitoje. Nustačius, kad tai lėšos, iš kurių negalimas išieškojimas, nes jos skirtos vaiko išlaikymui, gautos į M. M. banko sąskaitą iš K. M., nepažeidus SVI 89 p. nustatyto 5 d. termino, 2018 m. vasario 23 d. sugrąžintos į tą pačią banko sąskaitą, iš kurios jos buvo pervestos. 2018 m. vasario 23 d. patvarkymu atšauktas areštas banko sąskaitai. 2018 m. vasario 26 d. nurodymu Nr. S-18-4-7845 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, areštuota skolininkės banko sąskaita, leidžiant disponuoti priteisto išlaikymo dydžio suma 300 Eur kas mėnesį. Iš piniginių lėšų, kurios skirtos vaiko išlaikymui, nebuvo vykdomas teismo sprendimas, piniginės lėšos nebuvo panaudotos ieškiniui G. B. dengti.

23Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovas atlikto neteisėtus veiksmus ar pažeidė antstoliui keliamus griežtesnius atidumo ir rūpestingumo reikalavimus.

24Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pripažinti, jog ieškovė patyrė žalos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo, todėl ieškovės reikalavimas iš atsakovės ieškovei priteisti žalos atlyginimą, negali būti tenkinamas.

25Nesant nustatytai vienai iš sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti, ji atsakovei negali būti taikoma, todėl kitų sąlygų nustatymas netenka teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, todėl teismas dėl jų nepasisako.

26Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams, pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir tūri būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis; Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

27Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t.y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

28CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, į kokį fizinio asmens turtą išieškojimas negali būti nukreipiamas (buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis). CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). CPK 736 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos.

29Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, jog bendrosios įrodinėjimo taisyklės įtvirtina, kad šalis, reiškianti reikalavimą atlyginti patirtą žalą, privalo įrodyti žalos faktą bei jos dydį (CPK 178 straipsnis, CK 6.249 straipsnis), o neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė patyrė neturtinę žalą nepateikė, prašomo priteisti žalos dydžio nepagrindė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

30Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų.

31Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes, teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų neturtinei žalai iš atsakovės priteisti, todėl ieškovės reikalavimai laikytini nepagrįstais ir atmestini (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

32Dėl bylinėjimosi išlaidų.

33Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

34Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, jog dėl ieškovei šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Teismui šioje byloje nepateikti duomenys apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 4 dalis, 99 straipsnis).

35Trečiasis asmuo K. M. pateikė teismui įrodymus, jog byloje patyrė 100 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismui netenkinus ieškinio trečiajam asmeniui K. M. iš ieškovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidas 100 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 96 straipsnio 3 dalis, 98 straipsnis).

36Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 259 - 271 straipsniu, teismas

Nutarė

37ieškovės M. M. ieškinį atmesti.

38Priteisti trečiajam asmeniui K. M. asmens kodas ( - ) iš ieškovės M. M., asmens kodas ( - ) 100 EUR (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

39Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko E. M. naudai... 5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė G. K. prašo ieškinį... 6. Atsakovė antstolė V. D. atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka,... 7. Teismo posėdžio metu atsakovė antstolė V. D. su reikalavimu nesutiko,... 8. Trečiasis asmuo "Associaton of Underwriters know as Lioyds", atstovaujamas... 9. Trečiasis asmuo K. M. atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka,... 10. Institucijos, teikiančios byloje išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir... 11. Teismas... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Nustatyta, kad antstolės V. D. kontoroje Klaipėdos apylinkės teismo... 14. Ieškovė prašo taikyti atsakovės atžvilgiu civilinę atsakomybę, t.y.... 15. Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą... 16. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi... 17. Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Deliktinės... 18. Už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus... 19. Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo... 20. Tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus... 21. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius... 22. Minėta, kad priverstinio teismo sprendimo vykdymo eigoje, 2018 m. sausio 8 d.... 23. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 24. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu),... 25. Nesant nustatytai vienai iš sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti, ji... 26. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių... 27. Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš... 28. CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, į kokį fizinio asmens turtą... 29. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, jog bendrosios įrodinėjimo... 30. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovės... 31. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, byloje nustatytas... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 34. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, jog dėl ieškovei šioje byloje buvo... 35. Trečiasis asmuo K. M. pateikė teismui įrodymus, jog byloje patyrė 100 Eur... 36. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 259 - 271... 37. ieškovės M. M. ieškinį atmesti.... 38. Priteisti trečiajam asmeniui K. M. asmens kodas ( - ) iš ieškovės M. M.,... 39. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...