Byla e2-68-1025/2018
Dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, T. L., R. L., notarė Ilona Mineikienė, institucija, teikianti išvadą byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT)

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,

2sekretoriaujant Daivai Putinienei, Sandrai Jotautei,

3dalyvaujant ieškovams Z. D., V. D., jų atstovui advokato padėjėjui L. V.,

4atsakovo E. D. atstovams įgaliotam asmeniui R. D., advokatui Gediminui Lukauskui,

5institucijos teikiančios išvadą byloje Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Z. D., V. D. ieškinį atsakovui E. D. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, T. L., R. L., notarė Ilona Mineikienė, institucija, teikianti išvadą byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT).

7Teismas

Nustatė

8ieškovai prašo pripažinti atsakovo sklypą, unikalus Nr. ( - ), tarnaujančiu daiktu, viešpataujančio daikto - ieškovų sklypo, unikalus Nr. ( - ), atžvilgiu. Tarnaujančiame daikte nustatyti neatlygintiną kelio servitutą - teisę važiuoti keliu autotransporto priemonėms, pagal pateiktą 2016-02-02 servituto planą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

9Reikalavimą grindė tuo, kad 2014-05-15 pirkimo pardavimo sandoriu iš atsakovo nusipirko žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ). Šis sklypas buvo suformuotas padalijus atsakovo turimą žemės sklypą. Žemės sklypas iš visų pusių ribojasi su atsakovo žemės sklypu. Atsakovas, siūlydamas pirkti žemės sklypą, nurodė, jog jokių problemų patekti į žemės sklypą nebus, nes neva yra nustatęs kelio servitutą. Tačiau atsakovas po pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo savo elgesį pakeitė ir pradėjo reikalauti pinigų už „kelią“, kuris yra atsakovo neva „pastatytas“. UAB „Vakarų valda“ atliko geodezinius matavimus ir suprojektavo servituto planą, kuriame buvo nustatytas kelio servitutas, kuris reikalingas, kad ieškovai galėtų patekti į savo žemės sklypą. Servituto planas buvo sudarytas atsižvelgiant į realią situaciją, nes nurodytoje vietoje yra keliukas, kuriuo naudojasi tiek ieškovai, kad patektų į savo nuosavybę, tiek atsakovas, kad patektų į savo nuosavybę, esančią už ieškovų žemės sklypo. Šį kelio servitutą siekė įteisinti juridinio sandorio būdu, tačiau atsakovas atsisakė nustatyti ir įteisinti servitutą.

10Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, jog ieškinio reikalavimas yra neaiškus, neapibrėžta konkrečiai koks turi būti nustatytas servitutas, ieškovai nenurodė koks turi būti servitutas - atlygintinas ar neatlygintinas. Be to, pagal pateiktą ieškovų servituto planą kelio servitutas plane nurodytas atsakovo žemės sklype, tačiau faktiškai kelio servitutas yra ir žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), savininkas R. L..

112017-02-08 atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog 2007-06-13 dovanojimo sutarties pagrindu įsigijo 1,5700 ha žemės sklypą, kuriame 2002-06-14 apskrities viršininko įsakymo Nr.1734 pagrindu įregistruotas kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėms (tarnaujantis daiktas). Ketindamas sudaryti su ieškovais pirkimo pardavimo sutartį kreipėsi į NŽT prie ŽŪM, kuri 2011-08-02 išdavė leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Aiškinamajame žemės sklypo formavimo bei pertvarkymo projekte nustatyta, kad atsakovo žemės sklype, kurio plotas po atidalijimo 1,47 ha numatytas kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėms, plotas 0,0622 ha (tarnaujantis daiktas), o ieškovų žemės sklypui 0,10 ha numatytas kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėms plotas 0,0513 ha (viešpataujantis). Pradiniame atsakovo žemės sklype buvo nustatytas ir veikė kelio servitutas, tačiau kodėl jis dingo po padalinimo nėra aišku. 2012-03-30 NŽT prie ŽŪM sprendimu patvirtintas UAB "Vakarų valda" matininko M. J. 2012-01-10 parengtas žemės sklypų kadastrų duomenų bylos, kurių pagrindu buvo įregistruoti atskiri nekilnojamieji žemės sklypai, tačiau apie buvusi bei faktiškai esantį kelio servitutą nenurodyta. Atsakovo žemės sklype yra kelio servitutas ir ieškovai juo naudojasi. Niekas ieškovų nereikalauja jokio mokesčio už naudojimąsi kelio servitutu. Mano, jog nustatant kelio servitutą jo žemės sklype pagal ieškovų planą būtų suvaržoma jo nuosavybės teisė ir dėl to patirs nuostolių. Ieškovai naudojasi iki žemės sklypų atidalinimo parengtu žemės sklypo planu, kuriame numatytas kelio servitutas, todėl faktiškai veikiantis kelio servitutas turi būti įregistruotas. Ieškovai 2014-05-15 pirkimo pardavimo sutarties 8.1 punkte įsipareigojo perimti buvusias specialiąsias žemės sklypo naudojimo sąlygas, tačiau ieškovai tokių pareigų neįvykdė. Ieškovai registruodami nuosavybę be kelio servituto, prisiėmė riziką dėl bylinėjimosi ateityje. Be to, ieškovai privalėjo kreiptis į nekilnojamojo turto administratorių, kad faktiškai esantis servitutas būtų įregistruotas, o ne į teismą prašydami nustatyti servitutą, kuris yra nustatytas administraciniu aktu.

12Tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų T. L. ir R. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutinka. Nurodė, jog ieškovams su atsakovu sudarant žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2345-1914 pirkimo pardavimo sandorį nedalyvavo, todėl jų susitarimų dėl patekimo į žemės sklypą ir kelio servituto nustatymo nežino. Pažymėjo, jog jų ir atsakovo žemės sklypai suformuoti padalinus V. P. priklausantį žemės sklypą. Tuo metu tarp jų, atsakovo ir V. P. buvo sudarytas žodinis susitarimas, kad iš jų ir atsakovo žemės sklypo, po lygiai, bus skirtas žemės plotas suformuoti kelią, kuriuo bus galima patekti į V. P. nuosavybę, kurį yra už jų ir atsakovo žemės sklypų. Tarp jų ir atsakovo žemės sklypų realiai egzistuojantis kelias buvo suformuotas neatlikus kadastrinių matavimų, todėl šiuo metu didžioji dalis šio kelio eina jų žemės sklype. 2017-06-21 su V. P. sudarė servituto sutartį ir šia sutartimi nustatytas kelio servitutas jų žemės sklype V. P. naudai.

13Institucija, teikianti išvadą byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė išvadą, jog servitutas privalo būti nustatytas, nes jis numatytas patvirtintame Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte. Nurodė, jog žemės sklypas, kadastro Nr.5552/0010:45 nuosavybės teise priklausė atsakovui, 2011-08-02 atsakovas gavo Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsakovas buvo šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo organizatorius, projekto tikslas - sklypą padalinti į du sklypus. 2012-02-20 patvirtintas formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame yra A. K. IĮ 2011-10-02 parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto planas, kuriame nurodyta, kad projektuojamame žemės sklype (projektinis Nr. 940-1-1) numatomas 0,0622 kv.m. ploto kelio servitutas. NŽT 2012-03-30 sprendimu pertvarkė žemės sklypą, kurio kadastro Nr. ( - ) padalinimo būdu ir patvirtino pertvarkyto žemės sklypo nustatytus kadastro duomenis pagal UAB „Vakarų valda“ matininko M. J. 2012-01-10 parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurios yra neatskiriamos šio sprendimo dalys. Padalijus žemės sklypą, kurio kadastro Nr. ( - ), priimto sprendimo pagrindu buvo įregistruoti du nauji žemės sklypai: 0,1000 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr. ( - )ir 1,4700 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr. ( - ). UAB „Vakarų valda“ 2012-01-10 parengtame žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ) plane nurodytas kelio servitutas – 103 – teisė važiuoti transporto priemonėms (viešpataujantis daiktas) 513 kv.m. ir žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), nurodyti servitutai: 103 – teisė važiuoti transporto priemonėms (viešpataujantis) 513 kv.m. ploto, 203 – teisė važiuoti transporto priemonėms (tarnaujantis) 622 kv.m. Taip pat nurodyta pastaba, jog kelio servitutas bus įteisinamas juridinio sandorio būdu, t. y. žemės sklypų planuose nurodomi nustatyti servitutai, kurie bus nustatyti vieno iš šių žemės sklypų pirkimo pardavimo sandorio sudarymo metu. Ieškovai žemės sklypą nuosavybės teise įgijo 2014-05-15 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, pardavėjas privalėjo sandoriu nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. ( - )kelio servitutą – 103 – teisė važiuoti transporto priemonėms (viešpataujantis) 513 kv.m. ploto, o taip pat ir žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), nustatyti 203 kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėms (tarnaujantis daiktas) 622 kv. m. ploto. Pažymėjo, jog nuostoliai dėl galimo servituto nustatymo turėjo būti įvertinti sudarant sandorį, todėl nesąžininga jų reikalauti dabar.

14Teismo posėdžio metu ieškovas V. D. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, jog su atsakovu yra giminės. Jis su sutuoktine iš atsakovų pirko žemės sklypą 2014 m. gegužės mėnesį, atsakovams patikinus, jog visi dokumentai dėl žemės sklypo yra sutvarkyti. Tačiau po kiek laiko paaiškėjo, jog dokumentuose yra nurodytas servitutas, tačiau atliekant kadastrinius matavimus išsiaiškino, kad visgi servituto nėra, pravažiavimo jiems į savo nusipirktą sklypą nėra. Atlikus geodezinius matavimus paaiškėjo, jog naudojasi kitų kaimynų L. sklypu, o ne atsakovo. Kai pirko žemės sklypą atsakovas buvo nurodę, kad yra pravažiavimas jo žemės sklype ir patekimas į nupirktą sklypą yra. Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas patikino, kad yra pravažiavimas, matė pateiktą žemės sklypo planą, kuriame nubraižytas privažiavimas, todėl jis sutiko ir pasirašė sutartį. Manė, jog atsakovas pardavė žemės sklypą su keliu. Dar nuo 2002 metų atvažiuodavo pas atsakovą į sklypą ir eidavo pažvejoti, po to atsakovo leidimu, pradėjo statytis pastatą. Atsakovas pasiūlė jam pirkti žemės sklypą, jis sutiko, tačiau prašė pakeisti žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į namų valdą, buvo atliekami kadastriniai matavimai. Mano, jog atsakovas privalo įregistruoti servitutą, nes perkant žemę, atsakovas jam buvo pažadėjęs, kad viskas yra.

15Ieškovė Z. D. prašė ieškinį tenkinti, jame nurodytais motyvais. Paaiškino, jog perkant žemės sklypą atsakovas rodė, kad yra servitutas, pravažiavimas. Ji su sutuoktiniu suprato, kad yra kelias ir juo gali važiuoti visi. Notarė perskaitė pirkimo-pardavimo sutartį ir jie pasirašė. Už žemės sklypą sumokėjo 5000,00 litų. Konfliktas prasidėjo nuo tada, kai jos sutuoktinis gavo mamos palikimą, tada atsakovas paprašė pinigų už kelią. Tuomet pradėjo domėtis dokumentais. Paaiškėjo, jog atsakovo sklype servituto nėra ir jie naudojasi kaimynų L. žemės sklypu. Kreipėsi į atsakovą nustatyti kelio servitutą, tačiau jis nesutiko. Buvo su marčia nuėjusi pas atsakovą ir jis tiko, jog yra servitutas.

16Ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai, nustatyti atsakovo žemės sklype neatlygintiną kelio servitutą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17Atsakovas E. D. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog dar 2002 metais įsigyjant žemės sklypą iš V. P. buvo jai pažadėjęs privažiavimą link jos sklypo. V. P. pardavė jiems žemės sklypą, todėl jie įsipareigojo išpilti kelią. Sutvarkė dokumentus ir įteisino savo sklypą. Vėliau žemės sklypas buvo atidalijamas. Nuo 2002 metų atvažiuodavo jo dėdė (ieškovas), žemės sklypo dalyje buvo laikinas pastatas, todėl ieškovas prašė leisti statytis pastatą, sutiko ir pasiūlė arba nuomoti šią žemės sklypo dalį už 400 litų, arba nupirkti. Todėl žemės sklypas buvo atidalijamas. Atidalijant žemės sklypą, jis manė, kad yra servitutas, yra kelias, kuriuo gali visi važiuoti. Tik 2015 metais ieškovei Z. D. atėjus su marčia priekaištaujant, pradėjo domėtis dėl servituto. Paaiškėjo, jog servituto nėra, nors jis pats niekieno neprašė panaikinti servituto, niekur dėl to nesikreipė. Mano, kad pardavė ieškovams žemę su keliu. Dalijant sklypą aiškinamajame rašte nurodyta, kad gali naudotis servitutu. Turėjo būti servitutas 2 metrų pločio jo sklype ir 2 metrų pločio kaimynų L. sklype. Žemės sklypo planai jam yra žinomi ir pasirašyti, tačiau jis nebuvo įspėtas dėl kelio, todėl jis neįregistruotas, tik dabar išsiaiškino, kad turėjo tai padaryti. Pripažįsta, jog ieškovai turėtų privažiuoti per jų 2 metrų servitutinį kelią. Dabar pas L. yra įregistruotas servitutas. Neįregistravo savo sklype servituto, nes nežinojo. Mano, jog institucijos neatliko savo pareigų, nors jis už dokumentus mokėjo. Kai ieškovai siūlė įregistruoti servitutą, jis nesutiko, nes ieškovas buvo sumušęs jo sutuoktinę ir taip jis norėjo priversti ieškovą atsiprašyti. Atidalijant žemės sklypą, ieškovai tame procese nedalyvavo. Įsirengiant su T. L. elektros pastotę buvo susitarę, jog jeigu jungtis norės trečias asmuo, tai turės padengti dalį išlaidų. Mano, jog jeigu 2002 metais buvo numatytas servitutas, tai jis neturėjo būti panaikintas.

18Atsakovo atstovė R. D. paaiškino, jog dar nuo 2000 metų, ji padėjo ruošti dokumentus atstatant nuosavybę V. P. motinos žemei. Ji turėjo įgaliojimą iki žemės sklypo atidalijimo. Dokumentus teikė žemėtvarkininkams.

19Atsakovo atstovas advokatas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad servitutas atsakovų sklype nustatytas dar 2002 metais, todėl papildomai jo įteisinti nereikia.

20Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų T. L. sutiko su ieškiniu ir papildomai paaiškino, jog jo sutuoktinės teta V. P. po žemės nuosavybės atkūrimo planavo parduoti sklypą, todėl jie sutiko jį nupirkti. Kartu su D. ir P. tarėsi, jog skirs po lygiai žemės, kad V. P. galėtų privažiuoti. Dabartinį faktinį kelią, galima sakyti suformavo tiek ieškovas, tiek atsakovas, kodėl būtent toje vietoje, jis nežino. Įrengiant elektros pastotę, su atsakovų sumokėjo didelius pinigus, todėl pamačius ieškovą pasijungus, iškilo klausimas, kad padengtų dalį išlaidų. Mano, jog atsakovas su ieškovais turi išsispręsti dėl servituto, nes atsakovas buvo įsipareigojęs. Savo įsipareigojimus dėl servituto įvykdė V. P., nes ji paprašė įteisinti. Matavimus atliko matininkas A. K.. Ieškovams nebuvo įsipareigojęs suteikti servituto. Atsakovas su juo yra kalbėjęs, jog yra dingęs servitutas, tačiau mano, jog atsakovo sklype turi būti numatytas servitutas, nes kitaip ieškovai patekti į savo žemės sklypą bei prie savo namo negali.

21Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. L. nurodė, kad savo sklypą įsigijo iš tetos V. P.. Buvo kalbėta, jog tetai suteiks privažiavimą ne tik jie, bet ir atsakovas. Jokio raštiško sutarimo nebuvo. Ieškovai naudojasi jų sklype esančiu pravažiavimu, nedraudžia. Faktinis kelias blogai išpiltas, todėl atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, jog jis yra jų sklype, nors buvo sutarta, kad bus iš abiejų pusių po lygiai su atsakovu. Su V. P. sudarė sutartį, nes buvo pažadėta, be to, ji paprašė. Pasitikėjo atsakovu, nebuvo tikslių matavimų, kelias buvo pilamas dėl to, kad galbūt juo važiuos V. P. ir kaimynai. Mano, jog servitutas turėtų būti nustatytas. Ieškovams nesutinka suteikti servituto.

22Liudytoja V. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovų nepažįsta, o atsakovas buvo jos žemės pirkėjas. Paaiškino, jog ji paveldėjo žemę ir sodybą, žemę padalijo ir pardavė. Parduodant sklypus, D. ir L. buvo paprašyta palikti žemės pravažiavimui. Buvo žodinis trišalis susitarimas. Ji savo sklypu nesinaudojo, buvo išnuomojusi, todėl tik dabar iškilo klausimas dėl kelio, nes ruošiasi sklypą parduoti. Sudarė servituto sandorį su L., nes žinojo, kad pas D. vyksta teisminiai procesai. Nurodė, kad L. pardavus sklypą servituto nebuvo, todėl bijodama likti be pravažiavimo, iniciavo sandorio sudarymą, juolab, kad L. buvo ketinę parduoti taip pat savo sklypą. Ji buvo L. minėjusi, kad ir atsakovas turi skirti žemės.

23Liudytojas A. K. parodė, jog dirba UAB „Gargždų projektas“ geodezininku ir turi matininko kvalifikaciją. Dirba toje sistemoje nuo 2002 metų. Paaiškino, jog nepažįsta ieškovų, o atsakovo žemės sklype atliko pirminį matavimą, nustatė sklypo ribas. Buvo grąžinta nuosavybė pagal preliminarius matavimus. Pamena, kad jį buvo įspėję, kad V. P. naudai nustatytas tarnaujantis servitutas, kad yra susitarimas tarp V. P. ir D. dėl 2 metrų pravažiavimo kelio. Perkant 2002 metais sklypą, jau buvo nustatytas servitutas. Buvo tikslinami kadastriniai matavimai. Paaiškino, jog servitutas gali būti panaikinamas asmens prašymu, tačiau nurodžius motyvus. 2017 metų vasarą L. sklype atliko kadastrinius matavimus, kad galėtų įregistruoti servitutą V. P.. Dalyvavo sklypo savininkas, jis parodė kaip faktinį kelią ir buvo nurodytas 328 kv.m. servitutas, parengė planą, kad įregistruoti matavimus V. P. naudai. Į Dargevičių pusę servituto nenurodė, nes V. P. neprašė. D. sklype buvo servitutas pirminiuose dokumentuose, tačiau dabar jo ten nėra. Kai buvo dalijamas žemės sklypas, padalinti du sklypai buvo vieno savininko, todėl servituto ir nereikėjo nustatyti ir įregistruoti, tačiau parduodant vieną sklypą ir keičiantis savininkui, naujasis savininkas turėjo kreiptis dėl servituto ir paskui pas notarą aptarti bei vėliau registruoti. Po dalinimo projekto, jis tikslino kadastrinius matavimus atsakovų prašymu. Faktinis kelias yra tiek atsakovų, tiek L. sklype, išvažinėtas, tačiau neįrengtas. Servitutą buvo galima keisti jei norėtų viešpataujančio sklypo savininkas. Matininkas turi pažymėti servitutą, kai tikslinami kadastriniai matavimai, žymi pagal pirminį planą, tikslinasi Registrų centre. Jeigu matininkas braižė servitutą, tai jis turėjo tartis su sklypo savininku. O sandorį servituto galima sudaryti tik esant dviejų šalių susitarimui. Niekas kitas neinicijuos. Susitarimas buvęs tarp L., V. P. ir atsakovų, susijęs ir su ieškovais, nes 2 metrų servitutas turėjo būti per atsakovo sklypą. Ieškovai turėtų sudaryti sandorį su tarnaujančio sklypo savininku (atsakovu) dėl servituto.

24Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu parodė, jog jis nuo 2006 metų UAB „Vakarų valda“ dirba geodezininku. Paaiškino, jog atsakovui priklausantis žemės sklypas padalintas į du sklypus parengus žemės formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame buvo nurodytas ir numatytas, suformuotas servitutas. Jis pagal projektą ir jame nurodytus nebekeistinus sprendinius parengė dvi kadastrines bylas. Paaiškino, jog rengiant žemės formavimo ir pertvarkymo projektą buvo naikinami servitutai ir rašomi nauji. Servitutas buvo 4 metrų ploto, po to liko tik 2 metrai į V. P. sklypą. Taip pat papildomai nurodė, kad V. P. nedarė jokių detalių kadastrinių matavimų, todėl servitutas likęs, kai ji įsigijo nuosavybę. Jo nuomone turėjo būti servitutas 2 metrų atsakovų žemėje ir 2 metrai gretimame sklype, tai yra L. sklype, tačiau ruošiant atsakovo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą gavosi servitutas patrauktas 4 metrus tik į L. sklypą, nes išnyko buvę atsakovų žemės sklype servitutai, nes atsakovas savo sklype numatė naujus servitutus. Pažymėjo, jog matininkas neturi teisės panaikinti servitutų. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad yra suprojektuotas servitutas (numatomas) atsakovų sklype į sklypą Nr. 2, per naujai suformuotą žemės sklypą, nėra nieko nurodyta apie V. P. numatytą servitutą. Nuo 2012-01-10, kai buvo atskirti du sklypai projektiniuose dokumentuose, servitutus turėjo nustatyti tik žemės sklypų savininkai. Jis parengė du planus, numatė abiejuose sklypuose servitutus – atsakovų sklype 4 metrus servituto ieškovų naudai ir 2 metrus liktų V. P. privažiuoti. 2012-01-01 žemės sklypo plane suformuotas 513 kv.m. servitutas, servitutas nurodytas išimtinai per atsakovo žemės sklypą, atsakovas E. D. su planu susipažino ir jis buvos pasirašytas, kitaip planas negaliotų. Planas darytas padalinimui sklypo, po to kadastrinei bylutei ir įregistravimui VĮ „Registrų centras“. Kadastrinių matavimų bylos registruojamos pagal Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą. Servitutas turėjo būti įregistruotas notariniu sandoriu, pačiame plane nenurodoma kaip įregistruoti, servitutai nustatomi dvišaliu susitarimu. Šiuo metu planuose įrašo pastabą, kad servitutai nustatomi sandoriu, tačiau iki 2012-01-01 servitutus įregistruodavo žemėtvarkininkai, o dabar Nacionalinė žemės tarnyba tai daro tik valstybinėje žemėje. Jis ieškovų prašymu pateikė 2016-02-02 parengtą, pagal žemės formavimo ir pertvarkymo projektą, servituto planą, kuriame nurodė pastabą dėl servituto nustatymo. Pastabų rašymas nėra reglamentuotas, įrašo tik dėl aiškumo ir tai yra rekomendacinio pobūdžio. Sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį turėjo, atsakovai galėjo kreiptis į notarą dėl servituto sandorio sudarymo ir įteisinti servitutą toje pačioje pirkimo-pardavimo sutartyje. Šiuo atveju, notaras parengė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, atsižvelgdamas į įregistruotus dokumentus, juose nebuvo nurodytas įregistruotas servitutas. Pažymėjo, kad 2011 metais buvo parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, 2012 metais projektas atidalijimo, 2014 metais keista žemės paskirtis, kad ieškovai galėtų parduoti. 2014 metais jis nežymėjo pastabos dėl servituto nustatymo, nes buvo keista tik žemės sklypo paskirtis, o servitutai jau buvo išspręsti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte; 2014 m. kadastro pažymoje nebuvo registruota apie servitutą, todėl ir nebuvo rašoma.

25Teismas

konstatuoja:

26ieškinys tenkintinas visiškai.

27Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2007-06-07 dovanojimo sutartimi Nr. NB2-3441 E. D. padovanojo E. D. žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), garantuodama, kad 2002-06-14 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 1734 nustatyta daiktinė teisė į kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), teisės naudotojai: sklypo Nr. 940-5 naudotojai (V. P.), plotas 0,08 ha.

28VĮ Registrų centro 2010-03-09 duomenimis E. D. (atsakovui) 2007-06-07 dovanojimo sutarties Nr. NB2-3441 pagrindu įregistruota nuosavybė į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), nurodant, jog Apskrities viršininko 2010-02-26 įsakymo Nr. 4-899-(1.3) pagrindu 0,397 ha kelio servitutus – teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis ir viešpataujantis). Atsakovo atstovas 2017-11-09 kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ prašydamas suteikti informaciją, kodėl minimu aukščiau pagrindu nustatytas kelio servitutas žemės sklype, kadastrinis Nr. 5552/0010:45, nėra išlikęs. 2017-11-24 VĮ „Registrų centras“ pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), buvo padalintas ir suformuoti sklypai, kadastrinis Nr. ( - )pagal 2012-03-03 NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 12SK-(14.12.110.)-135, kuriame duomenų apie naujiems formuojamiems sklypams nustatomus/tikslinamus/perkeliamus kelio servitutus nėra; nurodė, kad kadastro duomenys buvo tvirtinami pagal 2012-01-10 parengtą UAB „Vakarų valda“ žemės sklypų kadastro bylas, plane buvo numatytas 622 kv.m. servitutas, kai tuo tarpu buvusio kelio servituto plotas 379 kv.m., be to VĮ „Registrų centras“ turi pateiktą 2013-03-22 UAB „Vakarų valda“ kadastro duomenų bylą, kurioje servitutai iš vis nenurodomi.

29Pagal atsakovo E. D. prašymą (byloje pridėtas), Nacionalinė žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011-08-02 išdavė leidimą E. D. rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame nurodytas leidimas pertvarkyti žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - )į du žemės sklypus, nekeičiant žemės sklypo paskirties, nustatant servitutus pagal žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisykles (LR Vyriausybės 2004-10-14 nutarimas Nr. 1289).

302011-12-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Žemės tvarkymo departamento direktorius patvirtino teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TPA-(8.16)-3288, kuriuo patikrintas A. K. IĮ parengtas žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), formavimo ir pertvarkymo projektas, nurodžius, kad sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus ir patikrinimo išvada yra teigiama.

31Pagal atsakovo E. D. 2012-01-16 prašymą (byloje pridėta), Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja 2012-02-20 įsakymu Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-333 patvirtino žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) formavimo pertvarkymo projektą. Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte, kuris pasirašytas E. D. ir atitinkamų derinimo institucijų atstovų pasirašytas, žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ) padalintas į du žemės sklypus Nr. 940-4-1 ir Nr. 940-4-2, nurodytas žemės sklype Nr. 940-4-1 (atsakovo) kelias servitutinis 0,0622 ha, kodas 203, kuris reiškia teisė važiuoti transporto priemonėms (tarnaujantis), kitame žemės sklype Nr. 940-4-2 (dabar ieškovų) kelias servitutinis 0,0513 ha, kodas 103, kuris reiškia teisė važiuoti transporto priemonėms (viešpataujantis). Atsakovas E. D. patvirtintą projektą įregistravo Teritorijų planavimo dokumentų registre, registro Nr. 003552004270.

32Iš UAB „Vakarų valda“ geodezininko M. J. 2012-01-10 parengtų pertvarkytų žemės sklypų kadastro bylų matyti, kad pertvarkytame žemės sklype (kadastro Nr. ( - )- atsakovo) nurodomas 0,0622 ha kelias (servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms (tarnaujantis daiktas)), kodas 203; pertvarkytame žemės sklype (kadastro Nr. ( - ) - dabar ieškovų) nurodomas 0,0513 ha kelias (servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms (viešpataujantis daiktas)), kodas 103; kadastro bylos pasirašytos atsakovo E. D..

33Atsakovo E. D. 2012-03-19 prašymu Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2012-03-30 sprendimu Nr. 12SK-(14.17.110)-135 VĮ-(14.12.2)-333 pertvarkė žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5552/0010:45 padalinimo būdu ir patvirtino pertvarkyto žemės sklypo nustatytus kadastro duomenis pagal UAB „Vakarų valda“ geodezininko M. J. 2012-01-10 parengtas žemės sklypų kadastro bylas, kadastrinis Nr. ( - )formavimo pertvarkymo projektą.

34Atsakovui E. D. 2007-06-07 dovanojimo sutarties Nr. NB2-3441 ir 2012-03-30 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 12SK-(14.12.110)-135 pagrindu įregistruota 2012-05-15 nuosavybė į žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2345-1796, kadastro Nr. ( - ), kuris suformuotas padalijus žemės sklypą, unikalus Nr. 5553-0010-0045 ir atlikus UAB „Vakarų valda“ kadastrinius matavimus (2013-03-22), įregistruotas nuo 2014-09-15 servitutas AB „Lesto“ – teisės tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis) pagal 2014-08-21 servituto sutartį Nr. GB-6519 (byloje pridėta).

35Teismui pateikta 2013-03-22 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) UAV „Vakarų valda“ kadastrinių matavimų byla, iš kurios matyti, jog žemės sklypo kadastro duomenyse nurodomas kelio servitutas 0,0622 ha, kadastro duomenų byloje yra žemės sklypo planas parengtas 2012-01-10 (nurodytas servitutas), taip pat ir žemės sklypo planas parengtas 2013-03-22 (nenurodyti servitutai), tikslinamos koordinatės.

362014-05-15 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. M-3735 pagrindu E. D. ir R. D. (atsakovai) pardavė Z. D. (ieškovei) ūkinį pastatą ir žemės sklypą, Nr. ( - ) už 5000,00 Lt (1448,10 Eur). Sutarties 2.2 punkte nurodyta, jog charakterizuojantys žemės sklypą duomenys nurodyti vadovaujantis 2014-05-12 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atliktu duomenų sandoriui patikslinimu (žemės sklypas registruotas 2012-01-10 Nekilnojamojo daikto kadastrų duomenų byla, NŽT vedėjo sprendimu 2012-03-30 Nr. 12 SK-(14.12.110)-135; kadastro duomenų tikslinimas NŽT vedėjo sprendimu 2014-04-17 Nr. 12 SK-(14.12.110)-659, 2014-03-18 Nekilnojamojo daikto kadastrų duomenų byla, kadastrinius matavimus atliko UAB „Vakarų valda“). Sutarties 8.1 punkte susitarė, kad pirkėjas įsipareigoja perimti buvusias specialiąsias žemės sklypo naudojimo sąlygas, servitutus, veiklos apribojimus bei kitus įsipareigojimus. (Servitutai VĮ „Registrų centro 2014-05-15 duomenimis šiame sklype nenurodomi, neįregistruoti). Notarė Ilona Mineikienė teismui pateikė visą turimą medžiagą, susijusią su 2014-05-15 pirkimo pardavimo sutartimis, Notarinio registro Nr. M-3735, tai yra 2014-05-15 pirkimo pardavimo sutartį, 2014-05-15 nekilnojamojo turto duomenų išrašą, 2007-06-07 dovanojimo sutartį, 2012-03-30 NŽT sprendimą nr. 12SK-(14.12.110)-135, 2013-03-01 deklaracija apie statybos užbaigimą, 2014-03-18 UAB „Vakarų valda“ geodezininko M. J. pasirašytą ir E. D. pasirašytą žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) , planą, turto arešto registro išrašus, neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų registro išrašus, vedybų sutarčių registro išrašus Gyventojų registro tarnybos duomenis apie pirkėjus ir pardavėjus, kopijos asmens dokumentų, prašymas E. D. dėl VĮ Registrų centro paslaugų užsakymo, prašymas Z. D. dėl daiktinių teisių ir juridinių faktų įregistravimo.

37Z. D. ir V. D. (ieškovams) 2014-05-15 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. M-3735 pagrindu nuosavybės teisė įregistruota į žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2345-1914, kadastrinis Nr. 5552/0010:539, esantį Lietuvininkų g. 17, Traubių k., Priekulės sen., Klaipėdos r., kuris suformuotas padalijus žemės sklypą, unikalus Nr. 5553-0010-0045 ir atlikus UAB „Vakarų valda“ kadastrinius matavimus (2014-03-18), servitutai jokie neįregistruoti.

38V. P. 2002-04-11 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. NB2-619 ir 2002-06-14 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 1734, kuriuo padalintas žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - ) į penkis sklypus)(byloje pridėta), pagrindu įregistruota nuosavybė į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), suformuotą atliekant preliminarius matavimus 2002-05-20, nurodant kelio servitutą – teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis), adresu ( - ). 2002-07-12 privačios žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi V. P. pardavė E. D. ir R. P. lygiomis dalimis žemės sklypą Nr. 940-4, kadastro Nr. ( - ), nurodžius jog nėra šio žemės sklypo servitutų kituose žemės sklypuose, kitų žemės sklypų (žemės sklypo naudotojų) servitutai šiame žemės sklype – teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti per sklypo dalį 0,08 ha, servituto naudotojai Sklypo 940-5 naudotojai (V. P.).

39R. L., T. L. ir V. P. sudarė 2017-06-21 servituto sutartį Nr. K1RM-2306, kurioje šalys sutartimi nustatė žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ) (savininkai L.) servitutus – kelio servitutą – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis), teisės naudotojas V. P., pateiktas žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) planas 2017-03-27 parengtas UAB „Gargždų projektas“, kuriame matyti, jog kelio servitutas 326 kv.m., kodas 214, pastaba, jog kelio servitutas bus įregistruotas sandoriu arba teismo sprendimu. VĮ Registrų centre 2017-11-22 įregistruotas servitutas (viešpataujantis) V. P. sklype, unikalus Nr. ( - ).

40Pateiktos orto topo nuotraukos, iš kurių matyti žemės sklypų ribos, tai yra, jog atsakovų žemės sklypas, unikalus Nr. 5552-0010-0538, ribojasi su žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ) (R. L. ir T. L. savininkai) ir šiame sklype matyti einantis kelias; taip pat atsakovų žemės sklypas ribojasi su V. P. priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), tačiau ieškovų žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), nesiriboja nei su V. P. sklypu, nei su R. L. sklypu, o tik su atsakovų sklypu.

41Ieškovai pateikė 2016-02-02 UAB „Vakarų valda“ parengtą geodezininko M. J. servituto planą, kuriuo remiantis prašo atsakovo žemės sklype, kadastro Nr. ( - )nurodytas 513 kv.m. servitutas, kodas 203 – kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), plane nurodyta pastaba, kad servitutas įteisinamas juridinio sandorio būdu. 2016-09-15 ieškovų atstovas siūlė atsakovui pasirašyti šį planą ir sudaryti sandorį pas notarą, tačiau atsakovas nesutiko.

42Servitutas – tai daiktinė teisė, kurio esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančio) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.).

43Pagal CK 4.126 straipsnį teismo tvarka galima nustatyti servitutą tik tais atvejais, kai savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Taigi šioje teisės normoje įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis. Teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas nustatyti servitutą ir taip apriboti tarnaujančiojo daikto savininko teises, privalo konstatuoti šių abiejų sąlygų kumuliatyvų egzistavimą.

44Bylos duomenys patvirtina, jog tarp šalių yra nesutarimas dėl kelio servituto nustatymo, ieškovai bandė su atsakovu susitarti dėl servituto nustatymo, kalbėjo žodžiu, siuntė jam siūlymą sudaryti sutartį pas notarą, taip pat ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo siūlyta atsakovui užbaigti bylą taikiai ir nustatyti jo žemės sklype kelio servitutą, tačiau atsakovas nesutiko, jog jo sklype būtų nustatytas kelio servitutas, argumentuodamas tuo, jog kelio servitutas yra ir ieškovai gali juo naudotis. Šalių pozicija teismo posėdžio metu bei duoti paaiškinimai patvirtina, jog šalims susitarti nepavyko, todėl akivaizdu, kad ginčo atveju susitarimas tarp šalių neįmanomas ir ginčas dėl kelio servituto turi būti išspręstas teismo. Teismas pažymi, kad šalių nesutarimą taip pat pagrindžia ir aplinkybė, kad nei iki šios bylos inicijavimo, nei jos nagrinėjimo teisme metu šalys nepriėjo prie bendro sutarimo, kokiu teisiniu pagrindu ieškovai naudosis atsakovui nuosavybės teise priklausančia žeme.

45Servituto teisė pasižymi tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, kai servitutas yra objektyviai būtinas. Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014, 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servitutas nustatomas tada, kai nėra kito racionalaus būdo viešpataujantį daiktą naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009). Taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų.

46Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovai nusipirko iš atsakovo žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), dėl kurio prašoma nustatyti servitutą. Šis žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), buvo suformuotas pagal 2011-10-05 A. K. IĮ parengtą žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2012-02-20 įsakymu Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-333.

47Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Būtent šių Taisyklių 29 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2009-05-06 iki 2012-07-05) nurodyta, kad prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimo kelias arba nustatomas žemės servitutas.

48Atsakovas buvo žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) planavimo ir pertvarkymo organizatorius. Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte, kuris pasirašytas atsakovo E. D. ir atitinkamų derinimo institucijų atstovų pasirašytas, žemės sklypas, kadastrinis Nr. 5552/0010:45 padalintas į du žemės sklypus Nr. 940-4-1 ir Nr. 940-4-2, nurodytas žemės sklype Nr. 940-4-1 (atsakovo) kelias servitutinis 0,0622 ha, kodas 203, kuris reiškia teisę važiuoti transporto priemonėms (tarnaujantis), kitame žemės sklype Nr. 940-4-2 (dabar ieškovų) kelias servitutinis 0,0513 ha, kodas 103, kuris reiškia teisę važiuoti transporto priemonėms (viešpataujantis). Atsakovas E. D. šį projektą įregistravo Teritorijų planavimo dokumentų registre. Parengtas ir suderintas projektas buvo pateiktas 2011-12-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Žemės tvarkymo departamento direktoriui, kuris patvirtino teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TPA-(8.16)-3288, kuriuo patikrintas A. K. IĮ parengtas žemės sklypo, kadastrinis Nr. Nr. 5552/0010:45, formavimo ir pertvarkymo projektas, nurodžius, kad sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus ir patikrinimo išvada yra teigiama.

49Teismo vertinimu svarbi aplinkybė ta, jog atsakovas buvo pertvarkomo žemės sklypo planavimo ir pertvarkymo organizatorius, pagal jo parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir buvo parengtas žemės sklypo atidalijimas, projekto sprendiniuose buvo aiškiai nurodytas ir numatytas kelio servitutas, atsakovas šį projektą pasirašė, taigi sutiko su jame nurodytais sprendiniais - kelio servitutu, taip pat projektas ir jame numatytas sprendinys - kelio servitutas buvo įvertintas ir suderintas ir su atitinkamomis institucijomis. Svarbu pažymėti, jog jei atsakovas, nebūtų savo sklype nustatęs kelio servituto į atidalintą žemės sklypą (ieškovų), toks jo atidalijimas nebūtų NŽT bei kitų institucijų suderintas bei patvirtintas, nes kaip jau minėta pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimo kelias arba nustatomas servitutas.

50Pagal įstatymą iš servituto nustatymo kylančių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su dviem juridiniais faktais: 1) sutarties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto, nustatančiais servitutą, buvimu; 2) servituto įregistravimu įstatymo nustatyta tvarka.

51CK 4.125 straipsnis nustato, kad nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas, ir tai turi būti padaryta sandoriu, o kadangi servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą (CK 4.111 str.), tai pagal CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktą toks sandoris turi būti sudaromas notarine forma. Pagal CK 4.124 straipsnio 2 dalį, iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą.

52Iš UAB „Vakarų valda“ geodezininko M. J. 2012-01-10 parengtų pertvarkytų žemės sklypų kadastro bylų ir jose esančių žemės sklypų planų matyti, kad pertvarkytame žemės sklype (kadastro Nr. ( - )) nurodomas 0,0622 ha kelias (servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms (tarnaujantis daiktas)), kodas 203; pertvarkytame žemės sklype (kadastro Nr. ( - )) nurodomas 0,0513 ha kelias (servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms (viešpataujantis daiktas)), kodas 103; kadastro bylos bei žemės sklypų planai pasirašytos atsakovo E. D.. Aptarti duomenys patvirtina, jog atsakovas buvo numatęs, jog į žemės sklypą Nr. ( - ) (šiuo metu ieškovų) bus patenkama kelio servitutu, kuris nustatytas žemės sklype ( - ) (atsakovo), tačiau šio suprojektuoto ir nustatyto sprendinio - kelio servituto atsakovas neįregistravo.

53Atsakovas, 2014-05-15 parduodamas ieškovams žemės sklypą kadastro Nr. ( - ), kelio servituto nustatymo ir įregistravimo klausimo taip pat neišsprendė, todėl ieškovams buvo parduotas žemės sklypą be kelio servituto, t. y. be privažiavimo (patekimo). Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2014-05-15 sudarant pirkimo-pardavimo sutartį Nr. M-3735, manė, kad parduoda ieškovams žemės sklypą, kuriame yra numatytas servitutas, todėl ieškovams 2016-02-02 pasikreipusiems dėl servituto sandorio sudarymo, jis nesutiko sudaryti servituto sandorio. Kita vertus, jam niekas nepaaiškino, jog servitutas nustatomas sudarant notarine forma servituto sandorį ir, kad servitutas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju, teismas nesutinka su atsakovo pozicija, kadangi atsakovas pats būdamas sąžiningu, rūpestingu ir atidžiu žemės sklypo savininku ir vėliau pardavėju, privalėjo pasidomėti kaip pirkėjai galės patekti į jo parduodamą žemės sklypą. Atsakovas nurodė, jog yra faktinis kelias, kuriuo ieškovai naudojasi, tačiau tai dar nereiškia, jog šiuo atveju yra nustatytas servitutas. Ieškovai teigė, jog atsakovas jiems aiškino, kad yra kelias, yra privažiavimas, be to, ir patys važiavo faktiniu keliu, kuris tik vėliau paaiškėjo, kad yra kaimynų L. sklype, o ne atsakovų. Per eilę metų susiformavęs pravažiavimas, faktiškai suklaidino ieškovus, kurie visiškai pasitikėdami atsakovu, manė, jog būtent šis faktinis kelias ir yra servitutinis kelias, kuriuo ieškovai gali patekti į savo sklypą. Todėl sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, pagrįstai tikėjosi, kad žemės sklypas parduodamas su keliu, kaip teigia ieškovas, atsakovas tikino, jog sutvarkyti teisiškai visi dokumentai.

54Šioje byloje svarbus aspektas yra tas, kad atsakovas nuo pat pradžių rengiant jam dovanoto sklypo padalijimą į du žemės sklypus, sekė visą dalijamo sklypo procesą, numatė patekimą į atidalinamą žemės sklypą, planuose nurodė sprendinį - kelio servitutą, su tuo sutiko, pasirašant 2012-01-10 žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) bei žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5552/0010:538 planus parengtus UAB „Vakarų valda“ geodezininko M. J.. Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ruošiant 2012-01-10 minimų žemės sklypų planus, neturėjo pareigos informuoti, kad suprojektuoti servitutai turi būti nustatomi tarp šalių sandoriu notarine forma, nes žemės sklypų planuose nurodytus servitutus tiesiog perrašė pagal patvirtintą NŽT A. K. IĮ parengtą žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) , formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsakovas teigia, jog jeigu žemės sklypo planuose būtų nurodyta geodezininko pastaba, kad servitutą reikia nustatyti sandoriu ir jį įregistruoti, tada jis būtų taip ir padaręs. Teismas šiuos argumentus vertina kritiškai, jeigu geodezininkas būtų įrašęs pastabas dėl servituto nustatymo, tai dar nereiškia, jog atsakovas būtų su ieškovais sudaręs sandorį, juolab, kad tiek ieškovai, tiek ieškovų atstovas 2016-09-15 siūlė tokį sandorį sudaryti, tačiau atsakovas atsisakė. Atsakovas teismo posėdžio metu motyvavo tuo, kad nesutiko, nes tikėjosi, kad ieškovas atsiprašys už sutuoktinės sumušimą. Byloje nėra duomenų, jog toks faktas būtų įvykęs. Manytina, jog tarp šalių yra konfliktiški santykiai, tačiau tai negali būti priežastis servitutinio kelio nenustatymo, kadangi sprendžiamas klausimas dėl ieškovų patekimo į jų nusipirktą sklypą. Atsakovas teigia, jog sudarant pirkimo – pardavimo sutartį notarė turėjo inicijuoti servituto nustatymą, tačiau teismo vertinimu, notarė rengdama pirkimo-pardavimo sutartį aiškiai nurodė 2.1 punkte, kad žemės sklypo duomenys nurodyti pagal 2014-05-12 VĮ Registrų centro išrašą, reiškia notarė vadovavosi tik įregistruotais duomenimis. Be to, atsakovas prašymo sudaryti servituto sandorį notarei neteikė, ieškovai šio klausimo taip pat tuo metu nekėlė, nes atsakovas buvo juos įtikinęs, jog patekimas ieškovams į žemės sklypą yra nustatytas. Atsakovas manydamas, jog visgi yra nustatytas servitutas, neįsitikino ir pats galutinai neišsiaiškino, ar servitutas iš tikrųjų egzistuoja ir gali žemės sklypą parduoti ieškovams be kliūčių.

55Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011). Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas manydamas, kad patyrė žalą dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

56Nors atsakovas teigia, jog servitutas yra jo žemės sklype ir jis nedraudžia ieškovams naudotis, tačiau tokie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Byloje surinkta rašytinė bylos medžiaga, liudytojo M. J. parodymai, institucijos teikiančios byloje išvada patvirtina, jog atsakovo žemės sklype nėra įregistruotas kelio servitutas ieškovų naudai. Duomenų apie ieškovų naudai nustatyto kelio servitutą nėra. Liudytojas M. J. patvirtino, jog atsakovas turėjo įregistruoti kelio servitutą, kad ieškovai galėtų patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei juo naudotis, tas pačias aplinkybes nurodė ir liudytojas A. K.. Jis pažymėjo, jog padalijus atsakovams žemės sklypą į du sklypus, tuo metu galbūt atsakovams ir nereikėjo įregistrtuoti servituto kaip tarnaujančio, ar viešpataujančio, tačiau keičiantis žemės sklypo savininkui, servitutas privalėjo būti nustatytas ir tai tik dviejų šalių susitarimas, kuris tvirtintinas notarine forma. Kad kelio servitutas ieškovams yra būtinas ir atsakovas turėjo jį įregistruoti patvirtino ir išvadą teikiančios institucijos NŽT atstovė.

57Sprendžiant dėl konkretaus servituto nustatymo galimybės, teismas vertina kaip servitutas buvo suformuotas, nes tai svarbu vertinant ar buvo ir koks šalių susitarimas dėl faktinio servituto, ar esama nusistovėjusi tvarka tapo nepriimtina, daro žalą, pažeidžia atsakovo teises ir pan.

58Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2002-06-14 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 1734, buvo padalintas V. P. paveldėjimo būdu turėtas žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - ) į penkis sklypus, vieną jų 2002-07-12 privačios žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi pardavė E. D. ir R. P. lygiomis dalimis žemės sklypą Nr. 940-4, kadastro Nr. ( - ), nurodžius jog nėra šio žemės sklypo servitutų kituose žemės sklypuose, kitų žemės sklypų (žemės sklypo naudotojų) servitutai šiame žemės sklype – teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti per sklypo dalį 0,08 ha, servituto naudotojai Sklypo 940-5 naudotojai (V. P.). E. D. 2007-06-07 dovanojimo sutartimi Nr. NB2-3441 padovanojo E. D. žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), garantuodama, kad 2002-06-14 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 1734 nustatyta daiktinė teisė į kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), teisės naudotojai: sklypo Nr. 940-5 naudotojai (V. P.), plotas 0,08 ha.

59VĮ Registrų centro 2010-03-09 duomenimis E. D. (atsakovui) 2007-06-07 dovanojimo sutarties Nr. NB2-3441 pagrindu įregistruota nuosavybė į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), nurodant, jog Apskrities viršininko 2010-02-26 įsakymo Nr. 4-899-(1.3) pagrindu 0,397 ha kelio servitutus – teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis ir viešpataujantis). E. D. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), padalijimo į du atskirus sklypus ir Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011-08-02 išdavė leidimą E. D. rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Projektas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2012-02-20 įsakymu Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-333 buvo patvirtintas. Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte, kuris pasirašytas E. D. ir atitinkamų derinimo institucijų atstovų pasirašytas, žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ) padalintas į du žemės sklypus Nr. 940-4-1 ir Nr. 940-4-2, nurodytas žemės sklype Nr. 940-4-1 (atsakovo) kelias servitutinis 0,0622 ha, kodas 203, kitame žemės sklype Nr. 940-4-2 (dabar ieškovų) kelias servitutinis 0,0513 ha, kodas 103.

60Taigi, galima teigti, jog ieškovų prašomas nustatyti servitutinis kelias buvo suprojektuotas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte ir atliekant atsakovo žemės sklypo kadastrinius (geodezinius) matavimus nubraižytas kelias iki dabartinio ieškovų sklypo, tai patvirtina pačio atsakovo parašai. Reiškia, kelio vieta buvo suderinta, ir pertvarkant žemės sklypą padalijant į du sklypus kelio servitutas buvo įrašytas į abiejų padalintų sklypų planus. Iš esmės atsakovas neginčija pačio servituto vietos, pripažįsta, jog pasirašė planus, tačiau mano, jog susiklosčius tokiai situacijai, galima servituto nenustatyti, nes servitutas yra nustatytas gretimame R. ir T. L. sklype. Pažymėtina, jog ieškovų žemės sklypas nesiriboja nei su V. P. žemės sklypu, nei su R. ir T. L. sklypu, nors jų sklype ir yra kelias bei nustatytas kelio servitutas, tačiau jis nustatytas V. P. naudai ir ieškovų atžvilgiu nėra tarnaujantis. Todėl vien tai, jog tretieji asmenys leido naudotis ieškovams jų žemės sklype esančiu keliu nereiškia, kad ieškovai turi teisėtą patekimo būdą prie savo sklypo. Tretieji asmenys mano, jog atsakovas turėtų ieškovams nustatyti servitutą, nes jie patys neketina su ieškovais sudaryti servituto sandorio, juolab, kad atsakovas buvo pažadėjęs skirti du metrus savo žemės keliui, kad galėtų naudotis ir V. P., tačiau šio sutarimo nėra įvykdęs.

61Teismas įvertinęs tai, jog atsakovas padalinęs žemės sklypą į du žemės sklypus, parengęs žemės sklypų projektus, kurių teisėtumą įvertino NŽT ir kuriuose buvo nurodyta, kaip bus patenkama į šiuo metu jau ieškovams priklausantį žemės sklypą, taip pat atsakovas sudarydamas žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį su ieškovais juos buvo patikinęs, jog kelias yra ir ieškovai neturės jokių problemų patekti į jiems priklausantį žemės sklypą, todėl būtent atsakovo žemės sklype turėtų būti nustatytas kelio servitutas, kurio ir prašo ieškovai ir, kurį atsakovo prašymu ir buvo suprojektavęs projektuotojas rengdamas atsakovo žemės sklypo padalinimo projektą.

62Teismas, įvertinęs surinktą bylos medžiagą, konstatuoja, jog ieškovų prašomas nustatyti servitutas yra objektyviai būtinas. Prašomo servituto nenustačius, ieškovai neturi fizinės galimybės patekti į savo žemės sklypą, Nr. 5552/0010:539, esantį atsakovų žemės sklype, unikalus Nr. 4400-2345-1796 bei jame esantį pastatą ir tinkamai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurį įsigijo iš atsakovo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovai nėra niekuo kalti, kad jie neturi patekimo prie savo sklypo ir pastato, nes į tokią situaciją ieškovai pateko dėl atsakovo neveikimo, t. y. atsisakymo įregistruoti kelio servitutą, kurį pats atsakovas buvo suplanavęs ir suprojektavęs rengdamas žemės sklypo atidalinimo projektą. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro objektyvų pagrindą atsakovo nuosavybei į žemės sklypą riboti ir kelio servitutui priverstinai nustatyti teisminiu keliu, nes be jo neįmanoma ieškovams patekti į žemės sklypą ir naudotis žemės sklypu ir jame esančiu pastatu (CK 4.126 str. l d.). Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovų reikalavimas pažeidžia jo teises labiau, nei tai yra būtina pagal CK 4.113 straipsnio nuostatas, todėl atsižvelgiant į atsakovo žemės sklypo plotą, servituto dydį bei turinį, taip pat įvertinus tai, jog atsakovas taip pat galės naudosis šiuo keliu patekdamas į gretimą jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, be to svarbu akcentuoti ir tai, jog atsakovas sutiko su tokio dydžio kelio servituto nustatymu, nelaikytina, kad atsakovo teisių ribojimas neatitinka proporcingumo bei abiejų savininkų interesų pusiausvyros principų.

63Konstatavus, kad yra pagrindas nustatyti ieškovų prašomą servitutą, atsižvelgiant į teismų praktiką, spręstinas klausimas dėl servituto atlygintinumo nustatymo. Ieškovai teismo posėdžio metu nurodė, jog prašo nustatyti neatlygintiną servitutą, nes kompensacijos klausimas dėl atsakovo nuosavybės teisių suvaržymo jau buvo įvertintas nustatant parduodamo žemės sklypo kainą. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad parduodant ieškovams žemės sklypą, manė, jog parduoda kartu ir servitutą, tačiau paaiškėjus, jog servitutas galimai yra nenustatytas paliko šį klausimą spręsti teismo nuožiūra. Teismas 2018-02-13 protokoline nutartimi pasiūlė atsakovui pateikti įrodymus apie jo galimus nuostolius, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl kompensacijos priteisimo iš ieškovų už jo nuosavybės teisių suvaržymą.

64Kai viena šalių siekia servituto nustatymo, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu. Procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Pagrindai atlyginti nuostolius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu - tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 str.).

65Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo bylose išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip.

66Teismas, įvertinęs šalių bei trečiųjų asmenų paaiškinimus, taip pat atsižvelgęs į šias svarbias aplinkybes, jog atsakovas, parduodamas žemės sklypą ieškovams, nurodė, jog ieškovai neturės jokių problemų dėl privažiavimo prie savo sklypo, nes yra kelias, tačiau vėliau ieškovams tapo žinoma, jog kelio servituto jų naudai atsakovo žemės sklype nėra nustatyta, o dalis kelio eina per kitų trečiųjų asmenų žemės sklypą ir ieškovai realiai neturi priėjimo prie savo žemės sklypo, taip pat įvertinus tai, jog ieškovai prašo nustatyti tokį patį servitutą, koks buvo paties atsakovo nustatytas ir suprojektuotas rengiant žemės sklypo atidalijimo projektą, tačiau nebuvo įregistruotas dėl atsakovo neveikimo.

67Taip pat pažymėtina, jog nustatant servitutą, atsakovas nepraranda nuosavybės teisių į 513 kv.m. ploto žemės sklypą, servitutas nustatomas tik ne didelei sklypo daliai, jis yra pačio sklypo pakraštyje, atsakovui tenkantys žemės sklypo suvaržymai yra minimalūs, atsakovas šiuo keliu taip pat galės naudotis ir patekti į savo žemės sklypą; ieškovams nauda nustatomu servitutu pasireiškia tuo, kad jie įgyja tik teisę patekti į savo žemės sklypą ir statinius, jokios komercinės naudos ieškovai iš to negauna. Taip pat teismas atsižvelgia ir į parduoto žemės sklypo kainą, ieškovai nurodė, jog į ją įeina ir mokestis už kelio servitutą, atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog parduodant žemės sklypą ieškovams manė, kad kelio servitutas yra, o tai leidžia daryti išvadą, jog kelio servituto atlygintinumo klausimas yra išspręstas ieškovams sumokėjus pirkimo pardavimo sutartyje nurodytą kainą. Atsakovas neteikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo galimus nuostolius, o tai rodo, jog atsakovas sutinka su ieškovų reikalavimu dėl neatlygintino servituto. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais (CK 1.2 str., 1.5 str.), darytina išvada, kad šiuo atveju būtų neteisinga bei nesąžininga nustatyti kompensaciją už nustatomą neterminuotą 513 kv. m. ploto kelio servitutą.

68Teismas, visapusiškai įvertinęs visas konkrečiam nagrinėjam šalių ginčui svarbias faktines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog ieškovų reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas, pripažįstant atsakovo sklypą, unikalus Nr. ( - ), tarnaujančiu daiktu, viešpataujančio daikto - ieškovų sklypo, unikalus Nr. 4400-2345-1914, kadastro Nr. ( - ), atžvilgiu ir tarnaujančiame daikte nustatytinas neatlygintinas 513 kv. m. kelio servitutas - teisė važiuoti keliu autotransporto priemonėms, pagal UAB „Vakarų valda“ 2016-02-02 servituto planą (CK 4.111 str. 1 d., 4.117 str., 4.119 str., 4.124 str. 1 d., 4.126 str. 1 d., CPK 178, 185 str.).

69Dėl bylinėjimosi išlaidų.

70CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuotas CPK 98 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tenkinus ieškinį visiškai yra pagrindas ieškovams priteisti iš atsakovo jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

71Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 41,00 Eur žyminio mokesčio ir 1000,00 Eur už advokato padėjėjo teisines paslaugas.

72Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, ieškovų atstovo paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžio skaičių ir trukmę, ieškovų advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus, todėl tenkinus ieškinį ieškovei Z. D. iš atsakovo priteistina 1000,00 Eur atstovavimo išlaidų ir 41,00 Eur žyminio mokesčio, viso 1041,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d., 6 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

73Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 270, 279 straipsniais, teismas

Nutarė

74ieškinį tenkinti visiškai.

75Pripažinti atsakovo E. D. žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) esantį ( - ), tarnaujančiu daiktu, viešpataujančio daikto - ieškovų Z. D. ir V. D. žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), atžvilgiu ir nustatyti tarnaujančiame daikte neatlygintiną 513 kv. m. kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėms, pagal UAB „Vakarų valda“ 2016-02-02 servituto planą.

76UAB „Vakarų valda“ 2016-02-02 servituto planą laikyti neatskiriama šio sprendimo dalimi.

77Priteisti ieškovei Z. D., asmens kodas ( - ) iš atsakovo E. D., asmens kodas ( - ) 1041,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

78Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta... 2. sekretoriaujant Daivai Putinienei, Sandrai Jotautei,... 3. dalyvaujant ieškovams Z. D., V. D., jų atstovui advokato padėjėjui L. V.,... 4. atsakovo E. D. atstovams įgaliotam asmeniui R. D., advokatui Gediminui... 5. institucijos teikiančios išvadą byloje Nacionalinės žemės tarnybos prie... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 7. Teismas... 8. ieškovai prašo pripažinti atsakovo sklypą, unikalus Nr. ( - ),... 9. Reikalavimą grindė tuo, kad 2014-05-15 pirkimo pardavimo sandoriu iš... 10. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais... 11. 2017-02-08 atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog... 12. Tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų T. L. ir R. L.... 13. Institucija, teikianti išvadą byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie... 14. Teismo posėdžio metu ieškovas V. D. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino,... 15. Ieškovė Z. D. prašė ieškinį tenkinti, jame nurodytais motyvais.... 16. Ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai, nustatyti atsakovo... 17. Atsakovas E. D. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog... 18. Atsakovo atstovė R. D. paaiškino, jog dar nuo 2000 metų, ji padėjo ruošti... 19. Atsakovo atstovas advokatas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad servitutas... 20. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų T. L. sutiko su... 21. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. L. nurodė,... 22. Liudytoja V. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovų nepažįsta, o... 23. Liudytojas A. K. parodė, jog dirba UAB „Gargždų projektas“ geodezininku... 24. Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu parodė, jog jis nuo 2006 metų UAB... 25. Teismas... 26. ieškinys tenkintinas visiškai.... 27. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2007-06-07 dovanojimo... 28. VĮ Registrų centro 2010-03-09 duomenimis E. D. (atsakovui) 2007-06-07... 29. Pagal atsakovo E. D. prašymą (byloje pridėtas), Nacionalinė žemės... 30. 2011-12-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Žemės tvarkymo... 31. Pagal atsakovo E. D. 2012-01-16 prašymą (byloje pridėta), Nacionalinės... 32. Iš UAB „Vakarų valda“ geodezininko M. J. 2012-01-10 parengtų... 33. Atsakovo E. D. 2012-03-19 prašymu Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM... 34. Atsakovui E. D. 2007-06-07 dovanojimo sutarties Nr. NB2-3441 ir 2012-03-30... 35. Teismui pateikta 2013-03-22 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) UAV „Vakarų... 36. 2014-05-15 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. M-3735 pagrindu E. D. ir R. D.... 37. Z. D. ir V. D. (ieškovams) 2014-05-15 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. M-3735... 38. V. P. 2002-04-11 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. NB2-619 ir... 39. R. L., T. L. ir V. P. sudarė 2017-06-21 servituto sutartį Nr. K1RM-2306,... 40. Pateiktos orto topo nuotraukos, iš kurių matyti žemės sklypų ribos, tai... 41. Ieškovai pateikė 2016-02-02 UAB „Vakarų valda“ parengtą geodezininko M.... 42. Servitutas – tai daiktinė teisė, kurio esmė – vieno (tarnaujančiojo)... 43. Pagal CK 4.126 straipsnį teismo tvarka galima nustatyti servitutą tik tais... 44. Bylos duomenys patvirtina, jog tarp šalių yra nesutarimas dėl kelio... 45. Servituto teisė pasižymi tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės... 46. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovai nusipirko iš atsakovo žemės... 47. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo... 48. Atsakovas buvo žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) planavimo ir pertvarkymo... 49. Teismo vertinimu svarbi aplinkybė ta, jog atsakovas buvo pertvarkomo žemės... 50. Pagal įstatymą iš servituto nustatymo kylančių teisių ir pareigų... 51. CK 4.125 straipsnis nustato, kad nustatyti servitutus turi teisę tik pats... 52. Iš UAB „Vakarų valda“ geodezininko M. J. 2012-01-10 parengtų... 53. Atsakovas, 2014-05-15 parduodamas ieškovams žemės sklypą kadastro Nr. ( -... 54. Šioje byloje svarbus aspektas yra tas, kad atsakovas nuo pat pradžių... 55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad... 56. Nors atsakovas teigia, jog servitutas yra jo žemės sklype ir jis nedraudžia... 57. Sprendžiant dėl konkretaus servituto nustatymo galimybės, teismas vertina... 58. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2002-06-14 Apskrities... 59. VĮ Registrų centro 2010-03-09 duomenimis E. D. (atsakovui) 2007-06-07... 60. Taigi, galima teigti, jog ieškovų prašomas nustatyti servitutinis kelias... 61. Teismas įvertinęs tai, jog atsakovas padalinęs žemės sklypą į du žemės... 62. Teismas, įvertinęs surinktą bylos medžiagą, konstatuoja, jog ieškovų... 63. Konstatavus, kad yra pagrindas nustatyti ieškovų prašomą servitutą,... 64. Kai viena šalių siekia servituto nustatymo, teisingo atlyginimo klausimas... 65. Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo bylose išaiškinta, kad... 66. Teismas, įvertinęs šalių bei trečiųjų asmenų paaiškinimus, taip pat... 67. Taip pat pažymėtina, jog nustatant servitutą, atsakovas nepraranda... 68. Teismas, visapusiškai įvertinęs visas konkrečiam nagrinėjam šalių... 69. Dėl bylinėjimosi išlaidų. ... 70. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 71. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovai patyrė šias... 72. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, ieškovų atstovo paruoštų... 73. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 270, 279 straipsniais, teismas... 74. ieškinį tenkinti visiškai.... 75. Pripažinti atsakovo E. D. žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) esantį ( - ),... 76. UAB „Vakarų valda“ 2016-02-02 servituto planą laikyti neatskiriama šio... 77. Priteisti ieškovei Z. D., asmens kodas ( - ) iš atsakovo E. D., asmens kodas... 78. Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas...