Byla e2-1376-585/2019
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei Ėriškių žemės ūkio bendrovei

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. (J. G.) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo J. G. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei Ėriškių žemės ūkio bendrovei,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Pareiškėjas J. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovei Ėriškių žemės ūkio bendrovei bankroto bylą, paskirti bankroto administratorių ir išspręsti kitus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalyje numatytus klausimus.

62.

7Pareiškėjas nurodė, kad pagal atsakovės Ėriškių žemės ūkio bendrovės pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-00214-18, jam pareikšti įtarimai dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnyje. Tyrimas tęsėsi 4 mėnesius, kol galiausiai buvo nutrauktas, konstatavus, kad nėra padaryta jokia nusikalstama veika. Ginantis nuo nepagrįstų atsakovės pretenzijų, pareiškėjas patyrė 490 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Pareiškėjo nuomone, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad jis yra Ėriškių bendrovės kreditorius. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovę ĮBĮ nustatyta tvarka, tačiau bendrovė savo prievolės nevykdo ir tai, kad jokio atsakymo dėl skolos nepateikė, rodo, jog prievolės gera valia vykdyti neketina. Kadangi skolininkė turi ir daugiau kreditorių, dalyvauja kituose civilinių bylų procesuose, jos turtas galimai yra suvaržytas, pareiškėjas daro prielaidą, kad egzistuoja ĮBĮ 4 straipsnyje nustatyti pagrindai iškelti Ėriškių žemės ūkio bendrovei bankroto bylą.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

93.

10Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. G. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei Ėriškių žemės ūkio bendrovei.

114.

12Teismas pripažino, kad pareiškėjas reikalavimo teisę į atsakovę grindžia tik savo subjektyviu vertinimu, jog, nutraukus ikiteisminį tyrimą, jo patirtos išlaidos atstovavimui baudžiamojoje byloje yra atsakovės skola pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio pagrindu susiformavusią prievolę atlyginti žalą. Tačiau vien priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurį, anot pareiškėjo, inicijavo atsakovė, ir aplinkybės jog pareiškėjas savo gynybai baudžiamajame procese patyrė tam tikrų išlaidų, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė iškart tapo pareiškėjo skolininke.

135.

14Teismas padarė išvadą, kad pareiškimo turinys ir jo priedai neleidžia spręsti, jog pareiškėjas yra atsakovės kreditorius, turintis jos atžvilgiu pradelstą įsiskolinimą. Todėl pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei teismas atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

15III. Atskirojo skundo argumentai

166.

17Pareiškėjas J. G. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

186.1.

19Pareiškimas dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo visais atvejais yra nagrinėtinas apygardos teisme, pagal atsakovo buveinės vietą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

206.2.

21Pareiškėjas atitinka ĮBĮ 3 straipsnyje nurodytą įmonės kreditoriaus sąvoką, kadangi jis patyrė 490 Eur išlaidų, kurias privalo atlyginti (kompensuoti) asmuo, dėl kurio veiksmų šios išlaidos yra patirtos.

226.3.

23Pareiškėjas yra potencialus atsakovės kreditorius, kuris skolą nėra prisiteisęs įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tačiau įstatymai ir nereikalauja pirmiausia kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, o tik tada kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas

konstatuoja:

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

257.

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

278.

28Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovei Ėriškių žemės ūkio bendrovei bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad pareiškimo turinys ir jo priedai neleidžia spręsti, jog pareiškėjas yra atsakovės kreditorius, turintis jos atžvilgiu pradelstą įsiskolinimą, todėl pareiškimą atsisakė priimti. Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, kad jis atitinka ĮBĮ 3 straipsnyje nurodytą įmonės kreditoriaus sąvoką, kadangi jis patyrė 490 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias privalo atlyginti (kompensuoti) atsakovė.

299.

30ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009). Tuo atveju, kai kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, ir skolininkas šį reikalavimą ginčija, sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės. Pažymėtina, kad aplinkybė, ar bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik išsprendus šio asmens reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-940/2012).

3110.

32Pareiškėjas savo reikalavimo teisę atsakovei Ėriškių žemės ūkio bendrovei grindė patirtomis nutraukus jo atžvilgiu atsakovės iniciatyva pradėtą ikiteisminį tyrimą advokato pagalbos išlaidomis. Pareiškėjas kartu su pareiškimu pateikė teismui 2018 m. gruodžio 10 d. advokato orderio šaknelę ir 2018 m. gruodžio 10 d. bei 2019 m. vasario 7 d. mokėjimo nurodymus (b. l. 24, 29, 30). Pareiškėjas taip pat pateikė Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos veiklos skyriaus 2019 m. vasario 7 d. pranešimą apie įtarimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-2-00214-18, kuriuo pareiškėjas informuojamas apie jam pareikštą įtarimą, ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2019 m. vasario 27 d. pranešimą, kuriuo pareiškėjas informuojamas, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 06-2-00214-18 prokuroro nutarimu buvo nutrauktas (b. l. 5, 20).

3311.

34Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismas išvada, kad vien priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir aplinkybės, jog pareiškėjas savo gynybai baudžiamajame procese patyrė išlaidų, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė tapo pareiškėjo skolininke.

3512.

36Baudžiamojo proceso metu patirtų proceso išlaidų atlyginimą reguliuoja Baudžiamojo proceso kodekso normos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Nagrinėjamu atveju ir ši procesinė norma negali būti taikoma, kadangi baudžiamasis procesas buvo pradėtas ikiteisminio tyrimo pareigūno, o nutrauktas – prokuroro nutarimu. Todėl darytina išvada, kad baudžiamojo proceso normos nenumato proceso išlaidų atlyginimo pagal civiliniame procese nustatytą principą – „pralaimėjęs moka“. Ikiteisminiame tyrime, kuris buvo nutrauktas, įtariamojo patirtos proceso išlaidos gali būti priteistos iš ikiteisminį tyrimą iniciavusio asmens, tačiau tiek, kiek jos yra susijusios su ikiteisminį tyrimą iniciavusio asmens neteisėtais veiksmais. Asmuo, siekiantis atgauti baudžiamajame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas civilinio proceso tvarka, privalo įrodyti visą delikto sudėtį – už žalą atsakingo asmens neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas šiuo atveju neįrodinėja atsakovės neteisėtų veiksmų ir kitų būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo iniciavimas, pranešimas ikiteisminio tyrimo pareigūnui apie galimą nusikaltimo padarymą, savaime nelaikytinas neteisėtu veiksmu. Todėl vien aplinkybė, kad atsakovė pareiškėjo atžvilgiu iniciavo ikiteisminį tyrimą, kuris vėliau buvo nutrauktas, savaime nepatvirtina, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ir būtent dėl tokių (neteisėtų) veiksmų pareiškėjas patyrė žalą (proceso išlaidas), kurią privalo atlyginti atsakovė.

3713.

38Įvertinęs šioje proceso stadijoje esančius įrodymus, apeliacinis teismas neturi pagrindo teigti, kad pareiškėjas pakankamai pagrindė savo reikalavimą atsakovei Ėriškių žemės ūkio bendrovei ir dėl to turi teisę inicijuoti bankroto bylą. Padarius tokią išvadą, negalima pareiškėjo laikyti tinkamu subjektu, ĮBĮ 5 straipsnio prasme turinčiu teisę inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.

3914.

40Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu,

Nutarė

42Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Pareiškėjas J. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti... 6. 2.... 7. Pareiškėjas nurodė, kad pagal atsakovės Ėriškių žemės ūkio bendrovės... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. 3.... 10. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atsisakė... 11. 4.... 12. Teismas pripažino, kad pareiškėjas reikalavimo teisę į atsakovę grindžia... 13. 5.... 14. Teismas padarė išvadą, kad pareiškimo turinys ir jo priedai neleidžia... 15. III. Atskirojo skundo argumentai... 16. 6.... 17. Pareiškėjas J. G. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2019... 18. 6.1.... 19. Pareiškimas dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo visais atvejais... 20. 6.2.... 21. Pareiškėjas atitinka ĮBĮ 3 straipsnyje nurodytą įmonės kreditoriaus... 22. 6.3.... 23. Pareiškėjas yra potencialus atsakovės kreditorius, kuris skolą nėra... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 25. 7.... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo)... 27. 8.... 28. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti... 29. 9.... 30. ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos... 31. 10.... 32. Pareiškėjas savo reikalavimo teisę atsakovei Ėriškių žemės ūkio... 33. 11.... 34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismas... 35. 12.... 36. Baudžiamojo proceso metu patirtų proceso išlaidų atlyginimą reguliuoja... 37. 13.... 38. Įvertinęs šioje proceso stadijoje esančius įrodymus, apeliacinis teismas... 39. 14.... 40. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 41. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 42. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti...