Byla 2-940/2012
Dėl bankroto bylos iškėlimo (civ. bylos Nr. B2-1194-413/2012)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medžio fabrikas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarties, kuria teismas atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medžio fabrikas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Trasauta“ dėl bankroto bylos iškėlimo (civ. bylos Nr. B2-1194-413/2012).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškelti atsakovui UAB „Trasauta“ bankroto bylą. Nurodė, kad ieškovas 2008 m. spalio 23 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą - faktūrą, prašydamas sumokėti 182 000 Lt, tačiau atsakovas sumokėjo tik dalį skolos ir liko skolingas

564 895,40 Lt. Raginimas apmokėti skolą ir skolų suderinimo aktas atsakovui įteiktas 2011 m. rugsėjo 29 d. per antstolio kontorą. Raginime taip pat nurodyta, kad atsakovui nesumokėjus skolos, ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas skolos negrąžina daugiau kaip du metus, todėl laikytina, kad jis yra nemokus.

6Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad tarp šalių yra ginčas dėl tinkamo prievolės įvykdymo, tačiau ne dėl atsakovo nemokumo. Apie tai ieškovas ne kartą buvo informuotas raštu. Atsakovas UAB „Trasauta“ yra moki, pelningai veikianti įmonė ir laiku atsiskaito su valstybės biudžetu ir darbuotojais. Įmonės pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi nėra įstatymu numatytų pagrindų kelti įmonei bankroto bylą.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 6 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Trasauta“

9Teismas nurodė, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki. Teismas nurodė, kad atsakovas 2011 metais deklaravo turto už 1 534 983 Lt ir uždirbo 960 949 Lt grynojo pelno. Finansiniai įmonės įsipareigojimai sudaro 920 206 Lt, iš kurių 78 811 Lt galimai pradelstos (po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai) skolos. Teismas, remdamasis atsakovo pateiktais duomenimis, nurodė, kad įmonė neturi finansinių skolų darbuotojams, valstybės biudžetams ir kredito įstaigoms. Pažymėjo, kad į įmonės debitorių (skolininkų) sąrašus įtrauktas ir bankroto bylą inicijavęs ieškovas su 111 093,80 Lt dydžio skola. Ieškovo nurodyta 64 895,40 Lt skola yra sudedamoji 2008 m. spalio 23 d. sandorio, kurio vertė 182 000 Lt, dalis, kurios atsakovas nepripažįsta ir ši aplinkybė ieškovui buvo žinoma iki paduodant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau skolos išieškojimas teismine tvarka nebuvo pradėtas.

10Teismas atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą konstatavęs, kad nėra akivaizdžių atsakovo nemokumo požymių.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Medžio fabrikas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Vien aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su skola ieškovui negali būti esminė ir netrukdo teismui spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimo. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius jo finansinį reikalavimą atsakovui, o atsakovas įrodymų, paneigiančių skolos nebuvimą nepateikė, todėl turi būti laikoma, jog ieškovo reikalavimas atsakovui yra pagrįstas.
  2. Atsakovas su atsiliepimu į ieškinį pateikė dokumentus, įskaitant 2011 m. finansinės atskaitomybės dokumentus ir pažymą apie atsakovo debitorius, kurie yra nepasirašyti atsakovo direktoriaus, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl juose pateiktų duomenų teisingumo. Tokie dokumentai neatitinka procesiniams dokumentams keliamų formos reikalavimų, todėl teismas negalėjo jais vadovautis. Atsakovo pateiktoje pažymoje nurodyta, jog ieškovo direktorius bei pati ieškovo įmonė atsakovui yra skolingi, tačiau ieškovas su skola nesutinka, nes yra priešingai – atsakovas yra skolingas ieškovui. Be to, ieškovas per antstolį įteikė atsakovui tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, o atsakovas prieštaravimų nepateikė, vadinasi, tarpusavio įsipareigojimų santykis yra toks, kokį nurodo ieškovas. Taip pat nurodo, kad minėtoje atsakovo pažymoje apie debitorius nurodytos įmonės, kurių Juridinių asmenų registre nėra. Dėl šių priežasčių atsakovo pateikta pažyma negali būti laikoma tinkamu įrodymu.
  3. Ieškovas teismo prašė skirti auditą, ekspertizę atsakovo turto vertei patikslinti, tačiau teismas tokį prašymą atmetė. Viešojo intereso buvimas bankroto byloje reikalauja teismo būti aktyviu, dėl to teismas, turėdamas abejonių dėl įrodymų tinkamumo, turėjo imtis visų įmanomų priemonių, siekdamas gauti tokius įrodymus, kurie užtikrintų teisingą bylos išnagrinėjimą.

13Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad tai, jog įmonė laiku neatsikaito už prekes ar paslaugas, yra pagrindas pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikti, tačiau tai nėra pagrindas bankroto bylai kelti. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad akivaizdūs atsakovo nemokumo požymiai nėra nustatyti, o bankroto byla gali būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, jog įmonė yra nemoki. Pažymi, kad nėra nei vieno ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje numatyto pagrindo iškelti atsakovui bankroto bylą. Byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovo atsikirtimus ieškovui dėl skolos buvimo, dėl to nepagrįsti apelianto teiginiai, jog atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių skolos buvimą. Atsakovas nurodo, kad klausimą dėl nepasirašytų dokumentų ieškovas iškėlė tik atskirajame skunde, tačiau jei per klaidą į bylą buvo pateikti atsakovo nepasirašyti dokumentai, prašo vadovautis kartu su atsiliepimu pateiktomis patvirtintomis dokumentų kopijomis. Pažymi, kad iš skundo teksto neaišku, kada ir kaip buvo pareikštas ieškovo prašymas dėl audito, ekspertizės skyrimo. Be to, auditas ar ekspertizė byloje skirtini tik esant reikalui, o tokio reikalingumo buvimo ieškovas šioje byloje nepagrindė. Teismas išsamiai išnagrinėjo byloje esančius dokumentus ir pagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ str. 5 d. numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui atlyginimą, 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

16Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė atsakovui UAB „Trasauta“ iškelti bankroto bylą, konstatavęs, kad nenustatyti akivaizdūs atsakovo nemokumo požymiai, be to, įsiskolinimą apeliantui atsakovas ginčija. Savo nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantas grindžia tuo, kad vien aplinkybė, jog atsakovas nesutinka su apelianto skola, netrukdo teismui spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą atsakovui, o teismas nuodugniai nesiaiškino, ar atsakovas yra nemokus.

17ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas. ĮBĮ nėra reglamentuota, kaip nustatoma, ar asmuo turi teisę kaip kreditorius inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę.

18Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylą, turi pareigą nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu atsiranda jo reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2–154/2008 ). Visgi, nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuota taisyklės, kad tik kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-719/2007). Priešinga praktika apsunkintų bankroto bylos inicijavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti bankroto bylos iškėlimo, kadangi vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų kelią svarstyti skolininko mokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą. Todėl teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kai kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, ir skolininkas šį reikalavimą ginčija, sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės. Pažymėtina, kad aplinkybė, ar bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik išsprendus šio asmens reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Tuo tarpu aplinkybė, jog teismas priėmė ir iš esmės išnagrinėjo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo.

19Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimo teisę atsakovui grindė tuo, kad atsakovas iš dalies neapmokėjo 2008 m. spalio 23 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. 100148, neapmokėtas likutis sudaro 64 895,40 Lt. Atsakovas šią skolą ginčija, nurodydamas, kad pats apeliantas yra skolingas atsakovui, ir pateikia 2008 m. liepos 28 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pirko iš apelianto transporto priemonę už 76 000 Lt bei šios sutarties pagrindu išrašytą 2008 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą TRA NR. 80090. Atsakovas iš esmės sutinka, kad pagal apelianto išrašytą 2008 m. spalio 23 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 100148 neapmokėjo apeliantui 53 115 Lt, tačiau yra nurodęs, kad šią sumą įskaito paties apelianto įsiskolinimui padengti (92 b. l.). Aplinkybės, kad atsakovas nesutinka su įsiskolinimu apeliantui, pastarajam buvo žinomos prieš jam kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui (91, 98 b. l.). Kiti byloje esantys dokumentai vienareikšmiškai nepatvirtina nei atsakovo įsiskolinimo apeliantui, nei apelianto įsiskolinimo atsakovui. Iš jų matyti, kad abi šalys viena kitai pervedinėjo ir į kasą įnešinėjo pinigų sumas, o tai parodo, kad tarp šalių buvo susiklostę tęstiniai ir kompleksiniai teisiniai santykiai. Kai kuriais atvejais UAB „Trasauta“ kasos pajamų orderio kvituose, kuriais UAB „Medžio fabrikas“ vadybininkas M. M. įnešinėjo pinigų sumas į atsakovo kasą, kaip ūkinės operacijos turinys nurodoma „grąžintas avansas“ (114 b. l.), kai kuriais atvejais – mokėjimai už tam tikrą automobilį (115, 117 b.l.). Atsakovui ginčijant apelianto reikalavimą, įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad apeliantas preliminariai pagrindė savo reikalavimą atsakovui ir dėl to gali inicijuoti jam bankroto bylą. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą skolininkui.

20Atsakovo turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai taip pat neduoda pagrindo teigti, kad egzistuoja bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Atsakovas nėra įsiskolinęs darbuotojams, byloje nėra duomenų, kad kiti kreditoriai inicijuotų atsakovui bankroto bylą, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismuose yra iškelta tik viena civilinė bylą atsakovui dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kurioje pareikšto reikalavimo, kaip nurodo atsakovas, jis nepripažįsta. 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis atsakovas dirba pelningai (72 b. l.). Duomenų, kad įmonė nevykdo finansinių įsipareigojimų ir jos pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės byloje nėra.

21Apelianto argumentas, kad byloje atsakovo pateikti dokumentai yra nepasirašyti atsakovo direktoriaus ir kad kaip atsakovo debitoriai nurodomos įmonės neegzistuoja, neatitinka tikrovės. Byloje esantys atsakovo pateikti įrodymai yra pasirašyti atsakovo direktoriaus, o byloje pateikti įrodymai, kad kaip debitoriai nurodomos įmonės realiai egzistuoja.

22Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu,

Nutarė

24Atskirojo skundo netenkinti.

25Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškelti atsakovui... 5. 64 895,40 Lt. Raginimas apmokėti skolą ir skolų suderinimo aktas atsakovui... 6. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad tarp šalių yra... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 6 d. nutartimi atsisakė iškelti... 9. Teismas nurodė, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik... 10. Teismas atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą konstatavęs, kad nėra... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Medžio fabrikas“ prašo panaikinti Kauno... 13. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 15. Bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ str. 5 d. numatytų... 16. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė atsakovui UAB... 17. ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos... 18. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui... 19. Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimo teisę atsakovui grindė tuo,... 20. Atsakovo turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai taip pat neduoda pagrindo... 21. Apelianto argumentas, kad byloje atsakovo pateikti dokumentai yra nepasirašyti... 22. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 24. Atskirojo skundo netenkinti.... 25. Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą....