Byla 2-906/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria buvo nutrauktas procesas, pradėtas pagal pareiškėjo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo, civilinėje byloje Nr. B2-4-267/2009 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Bufina“ direktoriaus K. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bufina“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3UAB „Bufina“ direktorius K. B. 2005 m. spalio 19 Šiaulių apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė iškelti atsakovui UAB „Bufina“ restruktūrizavimo bylą (t. 1, b. l. 1-2).

4Šiaulių apygardos teismas 2005 m. spalio 21 d. nutartimi (t. 1, b. l. 27-28) ieškinį tenkino ir iškėlė atsakovui UAB „Bufina“ restruktūrizavimo bylą.

5Šiaulių apygardos teismas 2005 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtino atsakovo UAB „Bufina“ kreditorių 1 192 437,64 Lt finansinius reikalavimus (t. 1, b. l. 45). Vienas iš jų yra susijęs su Šiaulių skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 132 719,64 Lt reikalavimu, kildinamu iš mokestinės nepriemokos.

6Šiaulių apygardos teismas 2006 m. vasario 28 d. nutartimi (t. 1, b. l. 87-88) patvirtino UAB „Bufina“ restruktūrizavimo planą.

7Šiaulių apskrities VMI 2007 m. liepos 30 d. raštu prašė patvirtinti 365 366,90 Lt finansinį reikalavimą (t. 1, b. l. 92-93, 172-173).

8Šiaulių apygardos teismas 2007 m. spalio 18 d. nutartimi išbraukė Šiaulių apskrities VMI iš atsakovo kreditorių sąrašų ir vietoj jos įtraukė AB Turto banką su 132 719,64 Lt dydžio finansiniu reikalavimu, remdamasis Šiaulių apskrities VMI ir AB Turto banko 2002 m. kovo 29 d. mokestinės nepriemokos reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 52-19/02-03/02-18-3 (t. 1, b. l. 207-208).

9Šiaulių apygardos teismas 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi atmetė Šiaulių apskrities VMI 2007 m. liepos 30 d. prašymą patvirtinti jos 365 366,90 Lt finansinį reikalavimą, nes nėra atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimo siūlyti teismui patvirtinti patikslintą restruktūrizavimo planą, kurio sudedamoji dalis yra kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai (t. 1, b. l. 216-217).

10Šiaulių apskrities VMI 2009 m. kovo 3 d. pareiškimu Nr. G-2836 (t. 3, b. l. 1-6, 197-202) prašo nutraukti atsakovui iškeltą restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą. Pareiškimą grindžia iš atsakovo RUAB „Bufina“ finansinės atskaitomybės dokumentų analizės padaryta prielaida, jog atsakovas neįvykdė restruktūrizavimo plano užduočių, numatytų 2006-2008 m., turto nepardavė, su kreditoriais neatsiskaitė; taip pat atsakovo neįvykdyta, tačiau 2007 m. gegužės 4 d. susitarimu dėl 2007 m. vasario 28 d. patikrinimo akto Nr. 6334-06-41-111 pripažinta mokestine prievole sumokėti pareiškėjui 365 366,90 Lt skolą ir naujai po restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusia 8 300 Lt skolą valstybės biudžetui. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 24 straipsnio 3 dalis nustato, kad jei restruktūrizavimo plano įvykdymo metu atsiranda pagrindas iškelti įmonei bankroto bylą ir teismas gauna pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas priima nutartį nutraukti restruktūrizavimo bylą. Pareiškėjas, laikydamasis privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, 2008 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. (12.20-6)S-22138 įspėjo atsakovą dėl bankroto bylos iškėlimo.

11Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gegužės 27 d. nutartimi (t. 4, b. l. 19-20) nutraukė procesą pagal pareiškėjo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo. Dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog pareiškėjas nėra dalyvaujantis restruktūrizavimo byloje asmuo, todėl neturi teisės inicijuoti tokios bylos nutraukimo. Paneigė pareiškėjos abejones dėl restruktūrizavimo plano užduočių 2005-2007 m. neįvykdymo: atsakovas vykdo ūkinę – komercinę veiklą, gauna grynojo pelno. Kol kas įmonė neatsiskaitinėja su kreditoriais, nes pastarieji nusprendė pakeisti restruktūrizavimo planą ir skolinių įsipareigojimų grąžinimo terminus perkelti į paskutinius įmonės restruktūrizavimo metus. Pareiškimo dalį dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo teismas paliko nenagrinėtą, nes pareiškimas neatitinka ĮBĮ reikalavimų, be to, turi būti paduotas atskiroje civilinėje byloje.

12Pareiškėjas Šiaulių apskrities VMI atskiruoju skundu (t. 4, b. l. 24-27) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, jog:

131. pagal ĮRĮ 2 straipsnio 5 dalį restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai - fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir reikalavimus. Kitaip tariant, ĮRĮ kreditoriaus statuso nesieja su kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimu teisme. Apeliantas turi teisę reikalauti iš atsakovo įvykdyti 365 366,90 Lt mokestinę nepriemoką, todėl yra laikytinas atsakovo kreditoriumi;

142. palyginęs restruktūrizavimo planą su restruktūrizavimo plano vykdymo 2006-2008 m. ataskaita, apeliantas daro išvadą, kad planas nėra įvykdytas. Pvz., bendrovės gautas grynasis pelnas gerokai atsilieka nuo planuoto gauti, bendrovė nepardavė numatyto parduoti turto ir nepradėjo likviduoti skolų kreditoriams. Vykdydama ūkinę–komercinę veiklą, įmonė turi mokėti einamuosius mokesčius, tačiau jų nemoka ir, be nustatytos mokestinės nepriemokos, papildomai yra skolinga valstybei dar 8 346,90 Lt. Prielaidas, jog įmonė nemoki, patvirtina atsakovo 2008 m. balandžio 8 d. prašymas pakeisti restruktūrizavimo planą, perkeliant finansinių reikalavimų tenkinimo terminus į paskutinius plano įgyvendinimo metus (2010 m.);

153. atsakovo 2009 m. balandžio 1 d. finansinės atskaitomybės duomenimis, bendrovės turto vertė lygi 971 488 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 171 732 Lt, todėl įmonei nemoki ir jai keltina bankroto byla (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., 9 str. 5 d. 1 p.).

16Atsakovas RUAB „Bufina“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. 4, b. l. 36-43) skundo nepripažįsta ir prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovo teigimu, ĮRĮ neapibrėžia rato asmenų, turinčių teisę kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Kita vertus, restruktūrizavimo teisiniams santykiams subsidiariai taikomas ĮBĮ ir CPK. Byloje dalyvaujančiu asmeniu, turinčiu teisę reikšti prašymus restruktūrizavimo byloje, laikomas tik kreditorius, kurio reikalavimas patvirtintas teismo nutartimi ir įtrauktas į įmonės restruktūrizavimo planą. Apeliantas, perleidęs 132 719,64 Lt finansinį reikalavimą AB Turto bankui, neteko teisinio suinteresuotumo restruktūrizavimo bylos baigtimi. Vėliau pradėjo atsakovo patikrinimą ir praėjus vieneriems metams po restruktūrizavimo plano patvirtinimo siekė būti įtrauktas į atsakovo kreditorių sąrašą su 365 366,9 Lt finansiniu reikalavimu. Bet pirmosios instancijos teismas 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą įtraukti jį į atsakovo kreditorių sąrašą. Atsakovo kreditorių susirinkimas 2008 m. birželio 20 d. nutarimu atsisakė teikti teismui siūlymą patikslinti restruktūrizavimo plano dalį dėl pareiškėjo įtraukimo į kreditorių sąrašą ir finansinių reikalavimų patvirtinimo, nes prašymas paduotas per vėlai. Nė vieno iš išvardintų veiksmų apeliantas neskundė, todėl dabartinis skundas vertintinas kaip mėginimas apeiti imperatyvius įstatymo reikalavimus, tad teismas turėtų atsisakyti ginti piktnaudžiaujančio procesu asmens teises (CK 1.137 str. 3 d.).

17Atsakovas tikina, kad teismų praktika laikosi vieningos pozicijos restruktūrizavimo plano įvykdymą sieti ne su kreditorių reikalavimų visišku įvykdymu, o su įmonės mokumo atstatymu, nes neatkūrus mokumo nebūtų išvengta įmonės bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. liepos 18 d. nutartis c. b. Nr. 2-316/2002). Anot atsakovo, pagrindinis įmonės restruktūrizavimo plano tikslas – įmonės mokumo atkūrimas – jau pasiektas, o įmonės įsiskolinimų grąžinimo terminus kreditorių susirinkimas 2009 m. balandžio 6 d. nutarimu atidėjo iki 2010 m. (ĮRĮ 9 str. 1 d. 6 p., 19 str. 1 d. 4 p.). Akcentavo, jog bendrovės mokumas yra nustatomas pagal įmonės turto santykį ne su visais jos įsipareigojimais, o tik su tais, kurių įvykdymo terminai pasibaigę. Kaip minėta, restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai atidėjo 1 004 013 Lt prievolių įvykdymo terminus. Likę atsakovo neapmokėti įsiskolinimai – 167 719 Lt (1 171 732 Lt – 1 004 013 Lt) – neviršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Be to, atsakovo balanse materialus turtas, kurį sudaro 573,17 m2 sandėlis ir 117,87 m2 kalvė, nepagrįstai įvertinti vos po 1 Lt. Realiai šių nekilnojamųjų daiktų vidutinė rinkos vertė siekia 0,8 mln. Lt.

18Atskirasis skundas tenkintinas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

20Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

21Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas ydingai aiškino ir taikė Įmonių bankroto ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymų nuostatas, susijusias su restruktūrizavimo bylos nutraukimu ir bankroto bylos iškėlimu, dėl ko priėmė neteisėtą nutartį. Skundžiama nutartis naikintina perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes procesinės teisės pažeidimų neįmanoma ištaisyti aukštesnės instancijos teisme.

22Atsakovas - restruktūrizuojama įmonė, o restruktūrizavimo procesą reglamentuoja specialus teisės aktas – LR įmonių restruktūrizavimo įstatymas. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kas turi teisę inicijuoti restruktūrizavimo bylos nutraukimą ir bankroto bylos iškėlimą bei ar egzistuoja įstatyme numatyti restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo pagrindai.

23Oponuodama apeliantui dėl įmonės kreditorių sąvokos interpretacijos (ĮRĮ 2 str. 5 d.), teisėjų kolegija pabrėžia, kad ĮRĮ, tiek Įmonių bankroto įstatyme (toliau - ĮBĮ) pateikta įmonės kreditorių definicija apibrėžia potencialių kreditorių, o ne kreditorių materialiosios (ir kartu procesinės) teisės prasme požymius. Civilinėse bylose, išskyrus ypatingosios teisenos bylas, bylos šalimis a priori yra vadinami spėjamo (numanomo) materialinio teisinio santykio dalyviai. Ar jie iš tikrųjų tokie yra - paaiškės tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Panaši situacija susiklosto ir bylose dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo. Fiziniai, juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai (ĮRĮ 2 str. 5 d., ĮBĮ 3 str.), gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (ĮRĮ 4 str. 1 d., ĮBĮ 5 str. 1 d. 1 p.). Priešingas teisės normų dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo iniciatorių traktavimas restruktūrizavimo ir bankroto bylų iškėlimą padarytų neįmanomą, nes nė vieno įmonės kreditoriaus finansinis reikalavimas atitinkamo proceso pradžioje (iki kreipimosi į teismą) nėra ir negali būti patvirtintas. Tačiau remiantis sisteminiu teisės normų aiškinimu (ĮRĮ 7 str. 8 d., 15 str. 4-5 d., 20 str. 3 d. 2 p., 21 str. 2 ir 6 d., 24 str. 2 d.; ĮBĮ 131 str. 1 d. 5 p., 22 str. 1, 3, 5 d., 24 str. 1 ir 3 d., 26 str. 5 d., 31 str. 3 p., 35 str. 7 d., 36 str. 3 d.), darytina išvada, jog po restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo procese dalyvauja tie kreditoriai, kurių reikalavimus teismas patvirtino. Kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimas reiškia kreditoriaus finansinio reikalavimo buvimo ir jo dydžio (materialinių teisinių santykių) patvirtinimą. Procesines teises restruktūrizavimo ar bankroto byloje įgyja tik asmenys, kurie yra pripažinti materialinių santykių dalyviais. Vadinasi, asmens subjektinių teisių apimtis nustatoma analizuojant procesą per laiko prizmę.

24Viena iš sąlygų, norint pradėti įmonės restruktūrizavimo procesą, ta, jog įmonei neturi būti iškelta bankroto byla ar pradėtas bankrotas ne teismo tvarka (ĮRĮ 3 str. 3 p.). Antraip, jei įmonei yra iškelta bankroto byla, teismas atsisako kelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 2 d. 3 p.). Ir vice versa, restruktūrizavimo bylos iškėlimas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti iškelti bendrovei bankroto bylą (ĮBĮ 10 str. 3 d. 2 p.). Jei pareiškimo iškelti įmonei bankroto bylą nagrinėjimo metu gaunamas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir teismo nutartis iškelti bankroto bylą dar nepriimta, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas atidedamas (sustabdomas) tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą arba atsisakyti ją iškelti. Jeigu pareiškimas iškelti įmonei bankroto bylą pateikiamas priėmus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas sustabdomas iki tol, kol bus priimta nutartis iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą arba atsisakyti ją iškelti (ĮBĮ 9 str. 4 d., ĮRĮ 8 str.).

25Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad kiekvienai restruktūrizuojamai įmonei gali būti iškelta bankroto byla, nepaisant to, restruktūrizavimo procesui teikiamas prioritetas, siekiant suteikti įmonei galimybę išsaugoti ir plėtoti ūkinę–komercinę veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą bei išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 1-2 d.). Antra vertus, restruktūrizavimo proceso nereikia suabsoliutinti, todėl jam nepasiteisinus ĮRĮ numatyta galimybė restruktūrizavimo procesą transformuoti į bankroto procesą (ĮRĮ 24 str. 1 d.). Jeigu yra ĮRĮ 24 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatyti pagrindai, teismas turi teisę savo iniciatyva nutraukti restruktūrizavimo bylą, tačiau dispozityvumo principas draudžia teismui ex officio iškelti civilinę bylą; nutraukti restruktūrizavimo bylą taip pat gali prašyti kvalifikuota kreditorių dauguma (ĮRĮ 24 str. 2 d.). Jeigu yra ĮRĮ 24 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatyti pagrindai ir gautas pareiškimas iškelti bankroto bylą (ĮRĮ 24 str. 3 d.), teismas gali ta pačia nutartimi nutraukti restruktūrizavimo bylą ir vietoj jos iškelti bankroto bylą. Prašymas pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos vietoj jos iškėlimo (ĮRĮ 24 str. 3 d.) turi būti suprantamas kaip vientisas prašymas, kurį nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskaidė į du atskirus prašymus, jau nekalbant apie tai, jog teismo motyvai dėl apelianto prašymo dalies iškelti bankroto bylą palikimo nenagrinėtu nesutampa su rezoliucine nutarties dalimi (procesą pagal pareiškimą dėl bankroto bylos nutraukti). Taikant lingvistinį ir teleologinį aiškinimo metodus, darytina išvada, jog subjektų, turinčių teisę inicijuoti restruktūrizavimo bylos nutraukimą ir bankroto bylos vietoj jos iškėlimą, ratas nėra apribotas formaliais reikalavimais, išskyrus bendro pobūdžio, keliamus asmenims, kurie inicijuoja bankroto bylą. T. y. asmuo, kuris siekia bankroto bylos iškėlimo (antra prašymo sudedamoji dalis), turi įrodymais pagrįsti reikalavimo teisę į įmonę (būti potencialus kreditorius). Tuo tarpu prašymo pirmoji dalis (nutraukti restruktūrizavimo bylą) apima veiksnių, kliudančių iškelti bankroto bylą, eliminavimą iš proceso.

26Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog vienintelis reikalavimas, kuris keliamas restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos vietoj jos iškėlimo iniciatoriui, susijęs su jo finansinio reikalavimo atsakovui buvimu, o ne su kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimu. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neteisėtai nutraukė procesą pagal apelianto pareiškimą, pripažinęs, jog šis privalo būti restruktūrizavimo bylos dalyvis. Prašymas dėl restruktūrizavimo bylos įmonei nutraukimo ir bankroto bylos vietoj jos iškėlimo turi būti suvokiamas in corpore, todėl prašymą pirmosios instancijos teismas galėjo tenkinti ar atmesti, o ne nutraukti procesą, juo labiau palikti nenagrinėtą dėl pareiškimo neatitikimo ĮBĮ reikalavimams, nes prieš tai nebuvo taikytas pareiškimo trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 str. 2 d.). Kadangi pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos vietoj jos iškėlimo priėmimo klausimas nėra apeliacijos dalykas, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl sąlygų ir pagrindų iškelti bankroto bylą (ne)buvimo, tik pažymi, jog atsakovo pastabos dėl įmonės nemokumo aiškinimo (ĮBĮ 2 str. 8 d.), visiškai teisingos: bendrovės turto vertė lyginama su pradelstų jos įsipareigojimų suma.

27Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai išanalizavo restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaitas, ir atkreipia dėmesį, jog teisines pasekmes sukelia tik teismo patvirtintas restruktūrizavimo planas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaitas lygino su atsakovo prašomu pakeisti restruktūrizavimo planu, o atsakovo 2009 m. balandžio 8 d. pateikto prašymo dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo nagrinėjimą 2009 m. birželio 8 d. rezoliucija atidėjo, iki įsiteisės skundžiama nutartis (t. 3, b. l. 122). Pirmosios instancijos teismas privalėjo pasielgti atvirkščiai: pirmiausia išspręsti prašymą dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo, o po to - pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo. Tai paaiškintina tuo, jog ĮRĮ 24 straipsnio 1 dalies 3 punktas įtvirtinta išimtį iš CPK 178 straipsnio ir pareigą įrodyti restruktūrizavimo plano įvykdomumą, kurį ginčija apeliantas, uždeda atsakovui. Žemesnės instancijos teismui neišsprendus restruktūrizavimo plano pakeitimo klausimo, aukštesnės instancijos teismas nėra kompetentingas tą padaryti (CPK 301 str.). Kadangi bylos esmė gali ir turi būti atskleista pirmosios instancijos teisme, byla jam perduodama nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

28Susiklosčius minėtai situacijai, teisėjų kolegija naikina pirmosios instancijos teismo nutartį kaip de jure ir de facto nepagrįstą. Nagrinėdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo bei bankroto bylos vietoj jos iškėlimo iš naujo, pirmosios instancijos teismas privalo patikrinti, ar pareiškimas yra priimtinas, t. y.ar atitinka bendruosius ir specialiuosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, ir išspręsti atsakovo 2009 m. balandžio 8 d. prašymą dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo, kad galėtų atsakyti į esminį klausimą dėl pagrindų nutraukti restruktūrizavimo bylą buvimo ir vietoj jos iškelti arba ne bankroto bylą pagal apelianto pareiškimą.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 puntu, 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

30Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bufina“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo bei bankroto bylos vietoj nagrinėjamos restruktūrizavimo bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. UAB „Bufina“ direktorius K. B. 2005 m. spalio 19 Šiaulių apygardos... 4. Šiaulių apygardos teismas 2005 m. spalio 21 d. nutartimi (t. 1, b. l. 27-28)... 5. Šiaulių apygardos teismas 2005 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtino... 6. Šiaulių apygardos teismas 2006 m. vasario 28 d. nutartimi (t. 1, b. l. 87-88)... 7. Šiaulių apskrities VMI 2007 m. liepos 30 d. raštu prašė patvirtinti 365... 8. Šiaulių apygardos teismas 2007 m. spalio 18 d. nutartimi išbraukė Šiaulių... 9. Šiaulių apygardos teismas 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi atmetė... 10. Šiaulių apskrities VMI 2009 m. kovo 3 d. pareiškimu Nr. G-2836 (t. 3, b. l.... 11. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gegužės 27 d. nutartimi (t. 4, b. l.... 12. Pareiškėjas Šiaulių apskrities VMI atskiruoju skundu (t. 4, b. l. 24-27)... 13. 1. pagal ĮRĮ 2 straipsnio 5 dalį restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai -... 14. 2. palyginęs restruktūrizavimo planą su restruktūrizavimo plano vykdymo... 15. 3. atsakovo 2009 m. balandžio 1 d. finansinės atskaitomybės duomenimis,... 16. Atsakovas RUAB „Bufina“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. 4, b. l.... 17. Atsakovas tikina, kad teismų praktika laikosi vieningos pozicijos... 18. Atskirasis skundas tenkintinas.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 20. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės... 21. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi... 22. Atsakovas - restruktūrizuojama įmonė, o restruktūrizavimo procesą... 23. Oponuodama apeliantui dėl įmonės kreditorių sąvokos interpretacijos (ĮRĮ... 24. Viena iš sąlygų, norint pradėti įmonės restruktūrizavimo procesą, ta,... 25. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad kiekvienai restruktūrizuojamai... 26. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog vienintelis... 27. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos... 28. Susiklosčius minėtai situacijai, teisėjų kolegija naikina pirmosios... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1... 30. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir...