Byla 2A-663/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės. Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja) sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui T. V., atsakovų atstovui advokatui Sauliui Brazauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Swedbank lizingas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-1240-343/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Solestina“, G. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovo Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Solestina“ priešieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir be pagrindo įgyto turto grąžinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

Nustatė

3Ieškovas UAB „Hansa lizingas“, kurio pavadinimas pakeistas į UAB „Swedbank lizingas“, kreipėsi į teismą su ieškiniu bei jo patikslinimais atsakovui UAB „Nidulus“, kurio pavadinimas pakeistas į UAB „Solestina“ ir kuriam yra iškelta bankroto byla, ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų BUAB „Solestina“ ir G. J. 27 332,97 Lt, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis. Nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 26 d. UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Solestina“ sudarė lizingo sutartį Nr. LT 022140 (toliau - Sutartis Nr. 1), pagal kurią ieškovas įsipareigojo nupirkti GPS geodezinių matavimų įrangą ir perduoti ją naudoti ir valdyti atsakovui su sąlyga, kad atsakovas mokės sutartyje numatytais terminais turto išpirkimo ir palūkanų įmokas. Ieškovas įsipareigojimą įvykdė, tačiau atsakovas įmokų laiku nemokėjo. 2006 m. rugsėjo 26 d. UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Solestina“ sudarė lizingo sutartį Nr. LT 039275 (toliau - Sutartis Nr. 2), pagal kurią ieškovas įsipareigojo nupirkti iš atsakovo UAB „Solestina“ administracines patalpas ir perduoti jas naudoti ir valdyti atsakovui su sąlyga, kad atsakovas mokės sutartyje numatytais terminais turto išpirkimo ir palūkanų įmokas. Ieškovas įsipareigojimą įvykdė, o atsakovas įmokų nemokėjo. 2008 m. gegužės 16 d. UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Solestina“ sudarė susitarimą prie Sutarties Nr. 2 dėl papildomo finansavimo su mokėjimų grafiku Nr. LT 072582 (toliau - sutartis dėl papildomo finansavimo), pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui 43 443 eurų papildomą finansavimą (paskolą) 95 mėnesiui laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo nustatytais terminais tą paskolą grąžinti. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir paskolą suteikė, o atsakovas įmokų nemokėjo. Atsakovas G. J. 2005 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartimi Nr. LT – 022140/L įsipareigojo įvykdyti visus atsakovės UAB „Solestina“ įsipareigojimus pagal Sutartį Nr. 1, o 2006 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartimi atsakovas G. J. įsipareigojo įvykdyti visas prievoles pagal Sutartį Nr. 2 ir pagal susitarimą dėl papildomo finansavimo. Ieškovas akcentavo, kad lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 11 straipsnis, sutarties dėl papildomo finansavimo 3.5 punkas suteikia teisę ieškovui jas nutraukti ir pareikalauti iki nutraukimo dienos padengti įsiskolinimą ir padengti neišpirktą lizingo sutarties objekto vertę ar visą įsiskolinimą pagal sutartį dėl papildomo finansavimo. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovui atsirado pagrindas reikalauti iš atsakovų solidariai priteisti 27 332,97 Lt ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad remiantis CK 6.46 straipsnio 2 dalimi skolininkas gali sustabdyti savo prievolių vykdymą tik tuo atveju, jeigu kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos ir tik tuomet, kai skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susiję taip, kad galima pateisinti prievolės nevykdymą. Pažymėjo, kad palūkanų dydžio pasikeitimas nedaro įtakos turto išpirkimo įmokų dydžiui, apie kurį atsakovui buvo žinoma. Todėl turto išpirkos įmokų mokėjimo sustabdymas yra visiškai nepateisinamas. Atsakovas neinformavo ieškovo apie tai, kad sustabdo savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir netgi priešingai - pateikė 2009 m. sausio 14 d. prašymą, kuriame aiškiai nurodo, kad ketina vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį Nr.1.

4Atsakovai su ieškiniu nesutiko, teigdami, kad ieškovas nevykdė sutarčių sąlygų. Pagal lizingo sutarčių 2.4 ir 2.7.2 punktus atsakovas įmokas įsipareigojo mokėti pagal grafike nustatytas datas, o ieškovas įsipareigojo informuoti atsakovą apie įmokų dydį, išsiunčiant pakeistus įmokų grafikus ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki mokėjimo termino pabaigos. Todėl ieškovas pirma turėjo įvykdyti priešpriešines prievoles. Kadangi ieškovas prievolės nevykdė, tai atsakovas, remdamasis CK 6.207 straipsnio 2 dalimi, sustabdė savo prievolių vykdymą. Ieškovas nebendradarbiavo su lizingo gavėju, todėl pažeidė šalių kooperavimosi principą (CK 6.38 str., 3 d., 6.200 str. 2 d.). Nors atsakovas prašė nurodyti įsiskolinimą pagal Sutartį Nr. 1, tačiau ieškovas į jo prašymą nereagavo. Atsakovo manymu, ieškovas elgėsi taip, kad atsakovas negalėtų įvykdyti savo prievolių, nes nors buvo kelios sutartys, tačiau 2008 m. lapkričio 6 d. pretenzijoje ieškovas nenurodė, koks skolos dydis yra pagal kiekvieną sutartį. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal 2005 m. rugpjūčio 26 d. lizingo sutartį buvo likę sumokėti dvi įmokas ir turtas būtų perėjęs atsakovo nuosavybėn. Prašo sumažinti 0,2 proc. delspinigius, nes jie yra neprotingai dideli.

5Priešieškiniu atsakovas BUAB „Solestina“ prašė pripažinti atsakovui BUAB „Solestina“ nuosavybės teisę į geodezinių matavimų įrangą, kurią UAB „Swedbank lizingas“ perdavė BUAB „Solestina“ valdyti ir naudotis pagal 2005 m. rugpjūčio 26 d. lizingo sutartį Nr. LT022140. Priteisti atsakovui BUAB „Solestina“ iš ieškovo „Swedbank lizingas“ 170 599,56 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Sutartimi Nr. 1 dėl geodezinės įrangos įgijimo ir perdavimo atsakovui naudotis ir valdyti, ši įranga atsakovui buvo perduota 2005 m. lapkričio 9 d. Pagal sutarties sąlygas ieškovas turėjo siųsti atsakovui mokėjimų grafikus, o atsakovas turėjo mokėti įmokas, palūkanas. Todėl ieškovas turėjo pirma įvykdyti savo pareigas tam, kad jas galėtų vykdyti atsakovas. Todėl atsakovas 2009 m. sausio 14 d. pateikė raštą ieškovui, kuriame prašė nurodyti visas įmokas pagal Sutartį Nr. 1, kad galėtų jas sumokėti. Į šį raštą ieškovas neatsakė, todėl pažeidė pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 str. 3 d.; 6.200 str. 2 d.). Tik gavęs ieškinį, atsakovas sužinojo skolos sumą ir ją sumokėjo. Skola buvo 4 839,61 Lt. Nepaisant to, ieškovas 2008 m. gruodžio 10 d. sutartį nutraukė, nors neturėjo teisės, kadangi pats nevykdė savo prievolių, be to, kreditoriui pažeidus prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu (CK 6.64 str. 3 d.). Todėl vadovaujantis CK 6.567 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereina lizingo gavėjui nuosavybės teise ir prašo pripažinti nuosavybės teisę į geodezinių matavimų įrangą. Atsakovas taip pat nurodė, kad Sutartį Nr. 2 ieškovas nuo 2008 m. gruodžio 10 d. vienašališkai nutraukė. Ieškovas administracines patalpas įgijo už 519 200 Lt. Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad lizingo davėjo pelną, paslaugų kainą sudaro skirtumas tarp lizingo objekto įsigijimo kainos ir bendros periodinių įmokų sumos. Sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovui atsakovas sumokėjo 194 799,56 Lt, pagal turto vertinimo ataskaitą patalpų vertė yra 495 000Lt, todėl atsakovas prašo iš ieškovo priteisti 170 599,76Lt, nes ši suma buvo skirta patalpoms išsipirkti, sutartis nutraukta, patalpos lieka ieškovo nuosavybėje.

6Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, kad su juo nesutinka. Pažymėjo, kad atsakovas nėra sumokėjęs visų įmokų pagal lizingo Sutartį Nr. 1. Pripažino, kad atsakovas 2009 m. kovo 24 d. ieškovui sumokėjo 4 839,61 Lt. Tačiau šia suma buvo padengtos seniausios atsakovės skolos ir tai buvo padaryta vadovaujantis sutarčių 2.14 punktu, kuris numato, kad jeigu klientas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartis su UAB „Swedbank lizingas“, tai iš įmokėtų sumų jis turi teisę savo nuožiūra dengti įsiskolinimą pagal bet kokią sutartį, neatsižvelgiant į tai, ką nurodo klientas. Todėl atsakovas nėra sumokėjęs visų įmokų pagal Sutartį Nr. 1. Be to, ieškovas įvykdė visas pareigas pagal sutartis ir grafikus išsiuntė atsakovui. Pasisakydamas dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo, ieškovas nurodo, kad šalis siejo tęstiniai sutartiniai santykiai, visus mokėjimus atsakovas atliko sutarčių pagrindu. Pažymėjo, kad pagal lizingo sutartį sumokėtų įmokų grąžinimas ją nutraukus nėra numatytas nei sutartyse, nei CK, nei kituose teisės aktuose. Sutarčių 11.3 punkte numatyta, kad jeigu šalys nutraukia sutartį pagal 11.1 punktą (jei klientas iš esmės pažeidė sutartį), tai sutartinės įmokos, sumokėtos iki sutarties nutraukimo, klientui negrąžinamos, taip pat klientas įsipareigoja atlyginti lizingo bendrovės patirtus nuostolius. Ieškovo nuomone, atsakovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas yra sumokėjęs 194 799,56 Lt, sumokėta suma yra tik 186 449,72 Lt. Be to, atsakovas teigia, kad turto vertę nustatė nepriklausomas turto vertintojas. Tačiau, ieškovo manymu, turtą vertinusi J. D. yra susijusi su atsakovu, nes jos buveinė yra ta pati kaip ir atsakovo, ji reklamuojasi atsakovo internetiniame puslapyje ir pan.

7Teismas priėmė dalinį sprendimą, nes ieškinyje ir priešieškinyje išdėstytus reikalavimus galima išnagrinėti atskirai. Teismo nuomone, surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą priešieškinio dalyje.

8Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 5 d. daliniu sprendimu priešieškinį patenkino iš dalies, pripažino negaliojančiu tarp šalių 2005 m. rugpjūčio 26 d. sudarytos sutarties Nr. LT 022140 2.14 punktą, taip pat pripažino atsakovui nuosavybės teisę į GPS geodezinių matavimų įrangą, priteisė iš ieškovo atsakovui 3 833,50 Lt žyminio mokesčio. Priešieškinį dalyje dėl 170 599,56 Lt priteisimo atsakovui iš ieškovo atmetė. Pasisakydamas dėl nuosavybės teisės pripažinimo teismas nurodė, kad ieškovas nesutinka perduoti geodezinių matavimų įrangos atsakovui, motyvuodamas tuo, kad atsakovo sumokėta 4 839,61 Lt suma buvo padengtos seniausios atsakovo skolos ir tai buvo padaryta vadovaujantis sutarties Nr. 1 2.14 punktu, kuris numato, kad jeigu klientas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartis, tai iš įmokėtų sumų UAB „Swedbank lizingas“ turi teisę savo nuožiūra dengti įsiskolinimą pagal bet kokią sutartį tarp šalių, neatsižvelgiant į tai, ką nurodo klientas. Teismas sprendė, kad Sutarties 2.14 punktas pripažintinas negaliojančiu CK 1.78 straipsnio bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pagrindu. Teismas paaiškino, kad atsakovas už įrangą iki sutarties nutraukimo buvo sumokėjęs beveik visą sumą (96,75 proc.). Nesumokėtos buvo tik dvi įmokos - 4 603 Lt, todėl pripažinti, kad atsakovas netenka ir įrangos, ir įmokų, kai vėliau visos įmokos yra sumokėtos, atsižvelgus ir į tai, kad įmonei 2009 m. rugsėjo 24 d. yra iškelta bankroto byla, būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.55 straipsnio 1 dalį skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina, šio straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai yra suėję ir visų skolų grąžinimas yra užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola. Teismo nuomone, akivaizdu, jog Sutarties 2.14 punktas prieštarauja įstatymui. Pripažinus Sutarties 2.14 punktą negaliojančiu, atsakovui pripažintina nuosavybės teisė į GPS geodezinių matavimų įrangą CK 6.567 straipsnio pagrindu. Pasisakydamas dėl 170 599,56 Lt priteisimo kaip be pagrindo įgytą turtą, teismas pažymėjo, kad 2006 m. rugsėjo 26 d. šalys sudarė lizingo sutartį Nr. LT 039275 (toliau - Sutartis Nr. 2), pagal kurią ieškovas įsipareigojo nupirkti iš atsakovo administracines patalpas ir perduoti jas naudoti ir valdyti atsakovui su sąlyga, kad atsakovas mokės sutartyje numatytais terminais turto išpirkimo ir palūkanų įmokas, Sutartį Nr. 2 ieškovas nuo 2008 12 10 vienašališkai nutraukė. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas vadovaudamasi CK 6.237 straipsnio 2 dalimi prašo priteisti iš ieškovo 170 599,56 Lt kaip be pagrindo įgytą turtą, nes, nutraukus sutartį, išnyko pagrindas ieškovei gauti pinigus, skirtus patalpų įsigijimui. Teismas konstatavo, kad pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, vertinant ar tam tikras asmuo neteisėtai praturtėjo, reikia nustatyti ar tų asmenų nesieja sutartiniai santykiai, ir nurodė, kad pagal lizingo sutartį sumokėtų įmokų grąžinimas ją nutraukus nėra numatytas nei Civiliniame kodekse, nei kituose teisės aktuose, be to, sudarydamos sutartį šalys susitarė, kad įmokos nėra grąžinamos. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog patalpų rinkos vertė yra 495 000 Lt, nes vienos iš šalių užsakymu atliktas turto vertinimas negali būti prilygintas ekspertizės išvadoms, todėl teismas negali jomis vadovautis. Teismas konstatavo, kad priešieškinį patenkinus, iš ieškovo atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro ieškovo sumokėtas žyminis mokestis – 3 833,50 Lt, nes ginčas dėl nuosavybės teisės pripažinimo į geodezinių matavimų įrangą yra turtinio pobūdžio, ginčo turto vertė yra nustatyta 41 031,36 eurų, arba 141 673,08 Lt.

9Apeliaciniu skundu UAB ,,Swedbank lizingas“ prašo panaikinti šį teismo dalinį sprendimą dalyje dėl tarp šalių sudarytos 2005 m. rugpjūčio 26 d. sutarties Nr. LT022140 2.14 punkto pripažinimo negaliojančiu ex officio, įrangos nuosavybės teisės pripažinimo atsakovui ir 3 833,50 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš ieškovo ir priimti naują sprendimą - priešieškinį atmesti visa apimtimi, priteisti iš atsakovo ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą apeliantas grindžia tokiais argumentais:

101. Sutarties 2.14 punktas neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl negali būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu. Akcentuotina ir tai, kad teismas sutarties 2.14 punktą niekiniu pripažino ex officio, taigi manytina, kad atsakovo požiūriu šis sutarties punktas atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra galiojantis. Šiuo atveju minėtas punktas nėra niekinis, o juo labiau akivaizdžiai niekinis, todėl teismas, atsižvelgdamas į suformuotą praktiką, neturėjo teisės minimą punktą pripažinti niekiniu ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m, gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1319/2001, 2003 m. sausio 20 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003, 2004 m, kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2004, kt).

112. Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tuomet jei yra įstatymų nustatyti pagrindai. Šiuo atveju teismas privalėjo nurodyti konkrečią imperatyvią teisės norma kuriai šis punktas prieštarauja. Teismo paminėtame CK 6.55 straipsnyje įtvirtintos dispozityvios teisės normos, todėl net ir joms prieštaraujantis šalių susitarimas yra galiojantis. Pagal minėtą nuostatą skolininkas, turintis keletą skolų gali pareikšti, kurią skolą grąžina. Taigi pareikšti, kurią skolą grąžina, yra skolininko teisė, o ne pareiga. Toks minėtoje normoje numatytos teisės perleidimas neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, todėl yra galiojantis.

123. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tarp šalių buvo sudaryta lizingo sutartis ir kokius teisinius santykius tokia sutartis sukuria. Šiuo atveju šalys susitarė, kad būtina įrangos nuosavybės teisės įgijimo sąlyga yra visos sutartyje nurodytos kainos sumokėjimas. Taigi, neprotinga ir neteisinga būtų pripažinti, kad atsakovas įgijo įrangą nuosavybės teise nors ir neįvykdė visų sutartyje nustatytų sąlygų. Pažymėtina, kad 2.14 punktas lizingo sutartyse atsirado ne atsitiktinai, o vykdant imperatyvius įstatymų įpareigojimus, ieškovas yra finansų įstaiga, todėl jos veiklą be kitų teisės aktų reglamentuoja ir Finansų įstaigų įstatymas, kurio 32 straipsnio 1 dalies 3 punktas nurodo, kad finansų įstaiga privalo įvertinti ir riboti riziką, atsirandančią dėl finansinių paslaugų teikimo vienam klientui arba tarpusavyje susijusių klientų grupei. Ieškovo praktikoje neretai pasitaiko atvejai kai nesąžiningi klientai, sudarę kelias sutartis, piktnaudžiaudami CK 6.55 straipsniu, pareiškia, jog vykdo tas sutartis, kurios jiems naudingos, o sutarčių, kurių vykdymas klientui ne toks patrauklus, nevykdo.

134. Nagrinėjamu atveju sutartis buvo sudaryta tarp dviejų lygiaverčių juridinių asmenų (verslininkų), todėl atsakovo elgesį reikia vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkybėmis. Dviejų verslininkų sudarytas susitarimas negaliojančiu gali būti pripažintas tik išimtiniais atvejais, t. y. kai jis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms (pažeidžia visuomenės interesus). Vien tai, kad tam tikros sutarties sąlyga ar sąlygos yra palankesnės vienai iš sutarties šalių negali būti laikoma pagrindu pripažinti tokią sutartį negaliojančia.

145. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui. Kadangi šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti sutarties 2.14 punktą niekiniu ir negaliojančiu, todėl ginčijamu sprendimu yra nepagrįstai sutrikdomas civilinių teisinių santykių stabilumas.

156. Teismas neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nepagrįstai nusprendė priteisti atsakovo naudai 3 833,50 Lt žyminio mokesčio. Priešieškinis turėjo būti atmestas ir bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo neturėjo būti priteistos, tačiau net ir tuo atveju jei apeliacinės instancijos teismas paliks galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš ieškovo priteistina tik 128 Lt žyminio mokesčio suma, nes atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo yra reiškiami du pagrindiniai reikalavimai: priteisti įrangos nuosavybės teisę ir priteisti iš ieškovo 170 599.56 Lt sumą. Priešieškinyje nurodoma, kad turi būti sumokėtas 4 540 Lt dydžio žyminis mokestis ir nurodoma, kad reikalavimas priteisti įrangos nuosavybės teisę yra neturtinis, todėl už šį reikalavimą mokamas 128 Lt dydžio žyminis mokestis, o reikalavimas priteisti 170 599,56 Lt yra turtinis, todėl už jį mokamas 4 412 Lt dydžio žyminis mokestis. Reikalavimas priteisti 170 599,56 Lt sumą atmestas. Kadangi teismo sprendimu tenkintas tik vienas reikalavimas, darytina pagrįsta išvada, kad atsakovui turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, susijusios tik su šiuo reikalavimu. Taigi atsakovui galėjo būti priteista tik 128 Lt žyminio mokesčio.

16Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Tačiau teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdama apeliacinio skundo ribų, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes (CPK 329, 330 str.), neišanalizavo visų pateiktų įrodymų, neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl jis naikinamas ir byla pagal atsakovo priešieškinį perduodama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 263 str.).

18Dėl Sutarties Nr. 1 2.14 punkto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.

19Sutarties Nr. 1 2.14 punkte numatyta, kad jeigu klientas (atsakovas) nevykdo ar netinkamai vykdo sutartis, tai iš įmokėtų sumų UAB „Swedbank lizingas“ turi teisę savo nuožiūra dengti įsiskolinimą pagal bet kokią sutartį tarp šalių, neatsižvelgiant į tai, ką nurodo klientas. Teismas sprendė, kad Sutarties 2.14 punktas pripažintinas negaliojančiu CK 1.78 straipsnio bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pagrindu.

20Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas neprašė teismo Sutarties Nr. 1 2.14 punkto pripažinti niekiniu, o taip pat ir negaliojančiu, šalys teisme iš viso nekėlė klausimo dėl sandorio pripažinimo niekiniu. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, kai nėra šalies reikalavimo, ex officio taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1319/2001; 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007; kt.).

21Niekinis Sutarties Nr. 1 2.14 punkto pobūdis turi būti akivaizdus, t. y. teismas ex officio gali pripažinti minėtą sutarties sąlygą negaliojančia tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl atitinkamo susitarimo prieštaravimo viešajai tvarkai ar imperatyviajai įstatymo normai, ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų. Priešingu atveju teismas įgyja pareigą tikrinti sandorio (jo dalies) negaliojimą tik esant ieškovo ar atsakovo prašymui pripažinti sandorį negaliojančiu, o nagrinėjamu atveju tokio reikalavimo nėra pareikšta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti 2.14 punkto negaliojimo fakto ex officio, nes nėra pagrindo spręsti, kad ši nuostata yra akivaizdžiai niekinė, taip pat nėra pagrindo taikyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nekonstatavo akivaizdžių minėtos sutarties dalies negaliojimo požymių, nenurodė, kokiai konkrečiai imperatyviai įstatymo normai ši sutarties dalis prieštarauja ar dėl kokios nuostatos 2.14 punktas negalėjo būti įtrauktas į Sutartį Nr. 1. Kaip jau minėta, teismas negali imtis tirti tam tikrų aplinkybių, jeigu nėra pareikšta atitinkamo reikalavimo dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančiu šiuo pagrindu, nes priešingu atveju teismas pažeistų civiliniame procese galiojantį dispozityvumo ir rungimosi principą (CPK 13 str.).

22Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio galima spręsti, kad Sutarties Nr. 1 2.14 punktas, nustatantis kreditoriaus (ieškovo) teisę savo nuožiūra, jei klientas (atsakovas) nevykdo (netinkamai vykdo) Sutarties Nr. 1 ir (arba) kitų sutarčių, sudarytų tarp ieškovo ir atsakovo, iš įmokėtų ar mokėtinų sumų ieškovas turi teisę savo nuožiūra dengti įsiskolinimą pagal bet kokią sutartį tarp ieškovo ir atsakovo, neatsižvelgiant į tai, ką nurodo atsakovas, mokėdamas ieškovui, prieštarauja CK 6.55 straipsnio 2 daliai, nustatančiai skolininko įmokų paskirstymą esant kelioms skoloms, kurių mokėjimo terminai yra pasibaigę ir skolininkas nenurodo, kokią skolą jis grąžina. Tokiam įmokų paskirstymui reikšmės turi įstatyme nustatyti kriterijai - skolų grąžinimo užtikrinimas bei labiausiai skolininko teises varžančių skolų konstatavimas. Ginčo sutarties 2.14 punkto nuostatoje apie kreditoriaus teisę paskirstyti įmokas nėra nustatyti jokie įmokų skirstymo kriterijai, prieštaraujantys CK 6.55 straipsnio 2 dalies normai. Galbūt galima spręsti dėl 2.14 punkto atitikimo CK 6.55 straipsnio 1 daliai, kuri suteikia teisę skolininkui pačiam pasirinkti, kokią skolą jis grąžina. Tačiau ir šioje teisės normoje numatyta skolininko pasirinkimo teisė nėra absoliuti – tokių įmokų paskirstymo kontrolė tenka kreditoriui: Sutarties Nr. 1 2.14 punkte nurodytas skolininko įmokų paskirstymas esant skolų daugetui, o taip pat kreditoriaus teisė skirstant įmokas neatsižvelgiant į skolininko nurodymus. Tai numato ir CK 6.55 straipsnis. Sutarties Nr. 1 2.14 punkto nuostatų, kurios akivaizdžiai prieštarautų šiai normai, teisėjų kolegija nenustatė. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas tokio Sutarties Nr. 1 2.14 punkto pripažinti niekiniu savo iniciatyva, nesant šalies reikalavimo, negalėjo, nes tam nebuvo teisinio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikinamas.

23Dėl nuosavybės teisių į GPS geodezinių matavimų įrangą pripažinimo.

24Panaikinus dalinio teismo sprendimo dalį dėl Sutarties Nr. 1 2.14 punkto pripažinimo negaliojančiu, spręstinas klausimas dėl nuosavybės teisių į GPS geodezinių matavimų įrangą pripažinimo BUAB ,,Solestina“, šiam atsakovui sumokėjus paskutinių dviejų įmokų sumą. Pažymėtina, kad skolininkas 4 839,61 Lt pagal Sutartį Nr. 1 (taip pažymėta nurodyme pervesti grynuosius pinigus , t. 1, b. l. 117) sumokėjo ieškovui 2009 m. kovo 24 d., t. y., jau nutraukus šias sutartis, ir ieškovui jau pareiškus ieškinį teisme.

25Priešieškinyje atsakovas teigia, kad ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu, kad pagal Sutarties Nr. 1 nuostatas, šalys turėjo priešpriešines prievoles (Sutarties Nr. 1 2.4 ir 2.7.2 punktai), todėl ieškovui nepateikus įmokų grafikų, atsakovas neturėjo galimybės sužinoti, kokio dydžio įmokas jam reikia sumokėti, todėl negalėjo įvykdyti savo prievolės. Atsakovo teigimu, pagal Sutartį Nr. 1 mokėtinų įmokų sumas jis sužinojo tik ieškovui pareiškus ieškinį.

26Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad anksčiau nutartyje panaikinus skundžiamo sprendimo dalį, susijusią su Sutarties Nr. 1 2.14 punktu, atsirado būtinybė vertinti kitas priešieškinyje nurodytas aplinkybes, nors pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu priešieškinio pagrįstumo nenagrinėjo ir dėl paminėtų priešieškinio argumentų nepasisakė; netyrė, su jais susijusių įrodymų, nevertino ieškovo specifinės veiklos įtakos priešieškinio pagrįstumui. Pasisakyti dėl bylos aplinkybių, susijusių su šalių bendradarbiavimu, grafikų pateikimu bei 4 839,61 Lt paskirstymo kitoms atsakovo skoloms padengti ir padaryti pagrįstas išvadas teisėjų kolegija neturi galimybių. Visų pirma, tokia išvada darytina analizuojant 6.55 straipsnį, kurio, kaip minėta normos taikomos įmokų paskirstymui, kai yra kelios vienarūšės skolos (įmokų tarpusavyje tarp kelių skolų paskirstymui). CK 6.55 straipsnio 1 dalis įtvirtina galimybę skolininkui pasirinkti, kurią skolą mokėti, kai kelių skolų grąžinimas tam pačiam kreditoriui sutampa.

27Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas byloje kilo dėl šių trijų tarp šalių sudarytų lizingo sutarčių: 2005 m. rugpjūčio 26 d. lizingo sutartį Nr. LT 022140 (Sutartis Nr. 1), pagal kurią ieškovas įsipareigojo nupirkti GPS geodezinių matavimų įrangą ir perduoti ją naudoti ir valdyti atsakovui su sąlyga, kad atsakovas mokės sutartyje numatytais terminais turto išpirkimo ir palūkanų įmokas; 2006 m. rugsėjo 26 d. lizingo sutartį Nr. LT 039275 (Sutartis Nr. 2), pagal kurią ieškovas įsipareigojo nupirkti iš atsakovo UAB „Solestina“ administracines patalpas ir perduoti jas naudoti ir valdyti atsakovui su sąlyga, kad atsakovas mokės sutartyje numatytais terminais turto išpirkimo ir palūkanų įmokas; 2008 m. gegužės 16 d. susitarimą prie Sutarties Nr. 2 dėl papildomo finansavimo su mokėjimų grafiku Nr. LT 072582, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui 43 443 eurų papildomą finansavimą (paskolą), o atsakovas įsipareigojo nustatytais terminais tą paskolą grąžinti.

28Byloje nustatyta, kad šios sutartys nutrauktos nuo 2008 m. gruodžio 10 d. Kaip matyti iš pirminio ieškinio, jo pareiškimo metu pagal sutartį Nr. 1 skolininkas kreditoriui nebuvo pilnai sumokėjęs dviejų paskutinių įmokų – dalies 2008 m. rugsėjo 30 d. įmokos (1 693,67 Lt) bei 2008 m. spalio 30 d. įmokos (2 909,33 Lt), taip pat ieškovui nebuvo sumokėti delspinigiai, susidarę šios sutarties pagrindu. Pagal Sutartį Nr. 2 skolininkas kreditoriui nebuvo pilnai sumokėjęs trijų iki sutarties nutraukimo nustatytų įmokų – dalies 2008 m. rugsėjo 30 d. įmokos (3 324 Lt), 2008 m. spalio 30 d. įmokos (4 648,25 Lt) bei 2008 m. lapkričio 30 d. įmokos (4 648,25 Lt), taip pat ieškovui nebuvo sumokėti delspinigiai ir žemės mokestis – mokėjimai, kilę iš šios sutarties. Pagal 2008 m. gegužės 16 d. susitarimą prie Sutarties Nr. 2 dėl papildomo finansavimo skolininkas kreditoriui nebuvo sumokėjęs trijų iki sutarties nutraukimo nustatytų įmokų – 2008 m. rugsėjo 30 d. įmokos (2 101,20 Lt), 2008 m. spalio 30 d. įmokos (2 101,20 Lt) bei 2008 m. lapkričio 30 d. įmokos (2 101,20 Lt), taip pat ieškovui nebuvo sumokėti iš šio susitarimo susidarę delspinigiai. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad tarp šalių buvo sudaryta dar viena sutartis, kuri buvo nutraukta kartu su kitomis, tačiau ginčo dėl jos nagrinėjamoje byloje nėra (t. 1, b. l. 62).

29Sutarties Nr. 1 2.14 punktas leidžia skolininko sumokėta įmoka kreditoriui padengti bet kurios tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu atsiradusį įsiskolinimą. Teisėjų kolegija šioje nutartyje anksčiau jau yra akcentavusi, kad ieškovas, taikydamas šį sutarties punktą, negali nepaisyti įstatymo nuostatų. Kaip jau minėta, CK 6.55 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Tai reiškia, kad skolininkas be kreditoriaus sutikimo negali pareikšti, jog įmoką jis skiria ne skolai, kurios įvykdymo terminas suėjęs, o skolai, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, padengti. Tokia taisyklė nustatyta siekiant užkirsti kelią skolininko piktnaudžiavimui, nes priešingu atveju būtų pripažįstama, kad skolininkui leidžiama pažeisti prievolės įvykdymo terminą.

30Pažymėtina, kad nors sutartys sudarytos ne tą pačią dieną (Sutartis Nr. 1 sudaryta pirmiausiai) mokėjimai pagal paminėtas sutartis turėjo būti atlikti periodiškai tuo pačiu metu, už visų kylančių iš šių sutarčių prievolių įvykdymą buvo laiduota, visose jose buvo numatyti vienodi delspinigiai, todėl reikia tirti, kuri skola labiausiai pažeidžia atsakovo teises ir pan., vertinti, pagal kurią sutartį susidariusią skolą (skolos dalį) ieškovas turėjo teisę padengti iš atsakovo jau po sutarčių nutraukimo sumokėtą sumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad norint įvertinti ieškovo veiksmų, susijusių su atsakovo 2009 m. kovo 24 d. sumokėtų sumų pagal Sutartį Nr. 1 užskaitymu, pagrįstumą ar nepagrįstumą ir pripažinti ar nepripažinti atsakovo nuosavybės teises į GPS geodezinių matavimų įrangą, galima tik išsiaiškinus, kokias atsakovo skolas ieškovas padengė iš minėtų ieškovo jam pervestų pinigų. Byloje tokių duomenų nėra, todėl apeliacinės instancijos tesimas neturi galimybių jų įvertinti. Juo labiau, kad atsakovui sumokėjus ieškovui dalį skolos jau bylos nagrinėjimo metu, ieškovas nenurodė, kokią skolą (kokios skolos dalį) laiko sumokėta. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju trūkstamų duomenų išsireikalavimas apeliacinės instancijos teisme bei priešieškinio minėtų argumentų išnagrinėjimas (iš esmės to nereikalaujant apeliaciniame skunde) sudarytų prielaidas situacijai, kai šalys neturės galimybės pasinaudoti apeliacijos teise.

31Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos netinkamai aiškino ir taikė materialiąsias teisės normas, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, dėl ko jis toje dalyje yra naikintinas (CPK 330 str.).

32Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai yra šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos; kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.).

33Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad Sutarties Nr. 1 2.14 punktas pripažįstamas negaliojančiu, nenagrinėjo kitų priešieškinio argumentų, susijusių su atsakovo nuosavybės teisių į GPS geodezinių matavimų įrangą pripažinimu, netyrė ir nevertino įrodymų bei dėl jų nepasisakė, dėl to teismas neatskleidė bylos esmės ir šio pažeidimo negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

34Teisėjų kolegija, panaikindama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, bylinėjimosi išlaidų klausimo nesprendžia, nes šis klausimas turi būti išspręstas bylą išnagrinėjus iš naujo ir priėmus joje procesinį sprendimą (CPK 92 str.).

35Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. dalinis sprendimas panaikintinas dalyje, kuria buvo priešieškinys patenkintas ir byla šioje dalyje pagal atsakovo priešieškinį perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

37Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. dalinį sprendimą panaikinti dalyje, kuria atsakovo UAB ,,Solestina“ priešieškinys patenkintas, ir bylą šioje dalyje pagal atsakovo UAB ,,Solestina“ priešieškinį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ... 3. Ieškovas UAB „Hansa lizingas“, kurio pavadinimas pakeistas į UAB... 4. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, teigdami, kad ieškovas nevykdė sutarčių... 5. Priešieškiniu atsakovas BUAB „Solestina“ prašė pripažinti atsakovui... 6. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, kad su juo nesutinka.... 7. Teismas priėmė dalinį sprendimą, nes ieškinyje ir priešieškinyje... 8. Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 5 d. daliniu sprendimu priešieškinį... 9. Apeliaciniu skundu UAB ,,Swedbank lizingas“ prašo panaikinti šį teismo... 10. 1. Sutarties 2.14 punktas neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl... 11. 2. Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tuomet jei yra įstatymų... 12. 3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tarp šalių buvo sudaryta lizingo... 13. 4. Nagrinėjamu atveju sutartis buvo sudaryta tarp dviejų lygiaverčių... 14. 5. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo... 15. 6. Teismas neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir... 16. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio 18. Dėl Sutarties Nr. 1 2.14 punkto... 19. Sutarties Nr. 1 2.14 punkte numatyta 20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas neprašė teismo Sutarties... 21. Niekinis Sutarties Nr. 1 2.14 punkto pobūdis turi būti akivaizdus, t. y.... 22. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio galima spręsti, kad Sutarties Nr. 1... 23. Dėl nuosavybės teisių į GPS... 24. Panaikinus dalinio teismo sprendimo dalį dėl Sutarties Nr. 1 2.14 punkto... 25. Priešieškinyje atsakovas teigia, kad ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu,... 26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį 27. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas byloje kilo dėl šių trijų tarp... 28. Byloje nustatyta, kad šios sutartys nutrauktos nuo 2008 m. gruodžio 10 d.... 29. Sutarties Nr. 1 2.14 punktas leidžia skolininko sumokėta įmoka kreditoriui... 30. Pažymėtina, kad nors sutartys sudarytos ne tą pačią dieną (Sutartis Nr. 1... 31. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 32. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas... 33. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad Sutarties... 34. Teisėjų kolegija, panaikindama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį,... 35. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 37. Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. dalinį sprendimą panaikinti...