Byla e2A-1611-258/2018
Dėl servituto nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės, Tomo Venckaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų A. A., V. A. ir atsakovės AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. A. ir V. A. ieškinį atsakovui AB „ESO“, tretiesiems asmenims – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Dizaja“, L. S., Naujosios šiaurinės Pilaitės bendruomenei dėl pažeistos žemės sklypo savininkų teisės gynimo ir atsakovės priešieškinį ieškovams dėl servituto nustatymo,

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ) (toliau ir – Sklypas) pašalinti (iškeldinti) elektros įrenginius – transformatorinę pastotę Nr. MT-2317 ir 10 kW požeminio kabelio liniją, priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad ieškovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo 0,39 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį ( - ) Vilniaus m., unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ). Sklype yra įrengta atsakovo 10 kW modulinė transformatorinė Nr. MT-2317. Ieškovų teigimu, tiek transformatorinė, tiek 10 kW požeminio kabelio linija įrengta savavališkai, neturint raštiško žemės sklypo savininko sutikimo. Be to, sklypui nėra nustatyti servitutai (išskyrus kelio servitutą). 2015-06-02 ieškovai kreipėsi į atsakovą, prašydami pašalinti transformatorinę. Atsakovas 2015-07-09 raštu atsakė, jog transformatorinė buvo įrengta pagal 2007-09-14 UAB „Dizaja“ parengtą projektą, įrengiant transformatorinę ieškovų teisės nebuvo pažeistos, todėl nėra pagrindo jos šalinti iš sklypo arba sklypo savininkai tai turėtų padaryti savo sąskaita. Kadangi atsakovas geruoju atsisakė pašalinti transformatorinę iš jų sklypo, ieškovai kreipėsi į teismą, siekdami apginti savo pažeistas teises.

93.

10Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškovų reikalavimu nesutiko visiškai ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, jog transformatorinė pastotė ir 10 kW požeminio kabelio linija bendrovėje buvo pradėtos eksploatuoti 2008-07-01. Ginčo objekto pagalba elektros energija paskirstoma 40-čiai vartotojų, taip pat ir patiems ieškovams (adresu Labguvos g. 9, Vilnius). Atsakovas, Naujosios šiaurinės Pilaitės bendruomenės prašymu, elektros įrenginių prijungimui prie skirstomųjų tinklų 2006-08-01 išdavė technines sąlygas, numatydamas privalomus reikalavimus. Techninių sąlygų 5 p. buvo numatyta pagal detalųjį planą suprojektuoti reikiamą skaičių modulinių transformatorinių žemės sklypo daliai, per kurią tiesiami elektros tinklams priklausantys kabeliai, montuojama modulinė transformatorinė, numatyta pareiga nustatyti servitutus – privatiems asmenims priklausančiuose sklypuose ir gauti Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorinio žemėtvarkos skyriaus pažymą – valstybinėje žemėje. Iš 2007-07-04 pridedamo Vilniaus apskrities viršininko administracijos išduoto leidimo matyti, kad apskrities administracija neprieštaravo, kad valstybinėje žemėje pagal projektą „Elektros tinklai Pilaitės šiaurinės dalies gyv. namų kvartale“ būtų projektuojama ir statoma modulinė transformatorinė pastotė, tranzitinės kabelinės dėžės ir tiesiami elektros tiekimo inžineriniai tinklai į privačius žemės sklypus Pilaitės gyvenamųjų namų kvartale. Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojui Naujosios šiaurinės Pilaitės bendruomenei 2007-09-17 išdavė statybos leidimą, kuris nenuginčytas, todėl laikytinas teisėtu ir galiojančiu. Atsakovo teigimu, jis įrengdamas ginčo objektą nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, todėl ieškovų ieškinys yra nepagrįstas.

114.

12Trečiasis asmuo UAB „Dizaja“ (atsakovo pusėje) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškovų reikalavimais visiškai nesutiko, prašė ieškinį atmesti. UAB „Dizaja“ parengtas ir nustatyta tvarka suderintas projektas, pagal kurį buvo įrengta transformatorinė yra teisėtas, nes buvo suderintas ir patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statybos leidimu Nr. IT/1021/07-0933. Papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, jog atsakovo pateikti dokumentai įrodo, kad projektui buvo gautas Vilniaus apskrities viršininko sutikimas. UAB „Dizaja“ projektas atitinka miesto detaliojo plano sprendinius, todėl ieškovų teiginiai dėl projekto neatitikimo miesto detaliojo plano sprendiniams neturi teisinio pagrindo, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracija nebūtų išdavusi tokio leidimo.

135.

14Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovų reikalavimą spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, jog Vilniaus apskrities viršininkas 2006-12-07 sprendimu Nr. 2.4-01-4619 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei L. S.“ atkūrė trečiajam asmeniui L. S. bendrą 0,81 ha ploto žemės sklypą ūkio paskirčiai, esantį ( - ) kaime, Vilniaus mieste. Vilniaus apskrities viršininkas 2008-03-14 įsakymu nustatė kelio servitutą 100 kv. m. ploto žemės sklypo dalyje. Vilniaus miesto skyrius archyvinėje žemės sklypo byloje neturi duomenų, kad kokiu nors kitu būdu būtų suvaržytas žemės sklypas. Atsakovas AB „ESO“, norėdamas eksploatuoti transformatorinę ir 10 kW požeminio kabelio liniją, turėtų kreiptis į ieškovus, prašydamas jų sutikimo ar kreiptis į teismą dėl servituto minėtiems objektams nustatymo.

156.

16Trečiasis asmuo Naujosios šiaurinės Pilaitės bendruomenė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog atsakovas, įrengdamas transformatorinę, skirtą aptarnauti rajoną, privalėjo laikytis visų teisės aktų reikalavimų. Ginčo transformatorinė aprūpina elektra dalį Pilaitės šiaurinės dalies gyventojų, todėl ginčas turėtų būti išspręstas nepažeidžiant kitų teritorijos gyventojų interesų.

177.

18Trečiasis asmuo L. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame palaikė ieškovų reikalavimą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog 2015-05-11 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovai įsigijo sklypą iš L. S.. Iki sklypo pardavimo jam nebuvo nustatyti apribojimai, išskyrus kelio servitutą. Žemės sklypo ribos buvo paženklintos 2007-09-06. Žemės sklypo planas suderintas su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus m. žemėtvarkos skyriumi 2008-01-04. Sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje VĮ Registrų centre 2008-04-07. 2007-09-06 parengtame žemės sklypo ribų plane ginčo transformatorinė nėra pažymėta, nes tuo metu dar nebuvo įrengta. Tikslių duomenų apie transformatorinės įrengimo datą ji neturinti, nes žemės sklypas nebuvo naudojamas ir ji ten nesilankė, kol nepriėmė sprendimo parduoti žemės sklypą. Ieškovai prieš pirkimą apžiūrėjo sklypą. Ji jiems paaiškinusi, jog transformatorinės įrengimas nebuvo suderintas su ja kaip sklypo savininke, ji nedavusi sutikimo dėl jos statybos ar papildomų apribojimų žemės sklypui.

198.

20Atsakovas pateikė priešieškinį ieškovams, kuriame prašė nustatyti ieškovams nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), pagal parengtą žemės sklypo planą LKS koordinačių sistemos taškuose (( - )) 336 kv. m. ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį atsakovui teisę tiesti, eksploatuoti, remontuoti, rekonstruoti, modernizuoti ir naudoti bei neišplečiant servituto ribų tiesti naujus skirstomuosius tinklus bei įrengti kitus elektros įrenginius, pagal UAB „Dizaja“ projektą elektros tinklai (10.6.2; 10.6.3.) Pilaitės šiaurinės dalies gyv. namų kvartale įrengtą transformatorinę pastotę Nr. MT-2317 ir 10 kW požeminio kabelio liniją. Pažymėjo, jog ginčo objektas nesuformuotoje valstybinėje žemėje buvo suprojektuotas dar 2000 metais. Rengiant, derinant ir tvirtinant teritorijų planavimo dokumentą valstybinės žemės patikėtinis (tuo metu Vilniaus apskrities viršininko administracija) išreiškė savo valią dėl detaliojo plano sprendinių nesuformuotoje valstybinėje žemėje, todėl vėliau formuojant žemės sklypus teritorijoje, kurioje suplanuota tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, jis privalėjo numatyti atitinkamus sprendinius (suprojektuoti servitutą) pagal išduotus sutikimus. Bendrovės tiesiami eksploatuojami elektros tinklai yra skirti garantuoti visuomenės interesus. Atsakovo prašomas nustatyti servitutas privačioje žemėje yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti ne tik bendrovės, bet ir viešo intereso įgyvendinimą, kadangi ginčo objekto pagalba elektros energija paskirstoma 40-čiai vartotojų. Pažymėjo, jog šiuo metu šiame kvartale visa žemė yra privatizuota, todėl įpareigojus iškelti jau įrengtą ir veikiantį objektą, tektų ieškoti naujos vietos bei geruoju nesusitariant, kreiptis į teismą.

219.

22Ieškovai pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame prašė netenkinti priešieškinio reikalavimo. Nurodė, jog atsakovas klaidingai teigia, jog nėra galimybės perkelti transformatorinės į kitą vietą, tačiau tuomet atsakovui reikėtų atlikti papildomus darbus, suderinti projektinius sprendinius, galimai papildomai sumokėti už naujo projekto parengimą. Dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai turi būti atlyginami įstatymo nustatyta tvarka, todėl atsakovas, prašydamas teismo nustatyti servitutą, privalo įsipareigoti atlyginti ieškovų patiriamus nuostolius.

2310.

24Trečiasis asmuo UAB „Dizaja“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame teigė, kad jų parengtas projektas atitinka miesto detaliojo plano sprendinius, jis buvo parengtas remiantis teisės aktais ir valstybės bei savivaldybės dokumentais. Prašė atsakovo priešieškinio reikalavimą spręsti teismo nuožiūra.

2511.

26Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašė atsakovo reikalavimą spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, jog atsakovui yra reikalinga suteikti galimybę eksploatuoti elektros įrenginius, tačiau žemės sklypo savininkui turi būti tinkamai atlyginama. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2007-07-04 raštu „Dėl modulinės transformatorinės pastotės <...>, nurodė, kad neprieštarauja, jog valstybės žemėje teritorijų planavimo dokumentuose nustatytoje vietoje pagal minėtą projektą būtų projektuojama ir statoma modulinė transformatorinė. Valstybinės žemės patikėtinis neišdavė ir negalėjo išduoti leidimo statyti elektros pastotę privačiame žemės sklype. Statytojas, prieš įgyvendindamas projektą, turėjo patikrinti aktualią informaciją, esančią viešuosiuose registruose, jog jau nuo 2007-09-06 žemės sklypas priklausė L. S. pagal Vilniaus apskrities 2006-12-07 sprendimą „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei L. S.“.

27II.

28Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2912.

30Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino atmetė, priešieškinį tenkino.

3113.

32Teismas nustatė ieškovams nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), pagal parengtą žemės sklypo planą LKS koordinačių sistemos taškuose (1 (( - )) 336 kv. m. ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį atsakovui AB ESO teisę tiesti, eksploatuoti, remontuoti, rekonstruoti, modernizuoti ir naudoti bei neišplečiant servituto ribų tiesti naujus skirstomuosius tinklus bei įrengti kitus elektros įrenginius, pagal UAB „Dizaja“ projektą elektros tinklai (10.6.2; 10.6.3.) Pilaitės šiaurinės dalies gyv. namų kvartale įrengtą transformatorinę pastotę Nr. MT-2317 ir 10 kW požeminio kabelio liniją. Teismas priteisė ieškovų A. A. ir V. A. naudai iš atsakovo AB ESO už nustatytą servitutą 4730 Eur dydžio kompensaciją.

3314.

34Teismas pagal byloje esančius duomenis nustatė, jog ginčo objektas nesuformuotoje valstybinėje žemėje buvo suprojektuotas dar 2000 metais. Rengiant, derinant ir tvirtinant teritorijų planavimo dokumentą valstybinės žemės patikėtinis (tuo metu Vilniaus apskrities viršininko administracija) išreiškė savo valią dėl detaliojo plano sprendinių nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Vėliau formuojant žemės sklypus teritorijoje, kurioje suplanuota tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, valstybinės žemės patikėtinis privalėjo numatyti atitinkamus sprendinius (suprojektuoti servitutą) pagal išduotus sutikimus. Atsakovo tiesiami eksploatuojami elektros tinklai yra skirti užtikrinti visuomenės interesus. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog prašomas nustatyti servitutas privačioje žemėje yra objektyviai būtinas ir šiuo metu vienintelis būdas išspręsti ne tik bendrovės, bet ir viešo intereso įgyvendinimą, kadangi ginčo objekto pagalba elektros energija paskirstoma 40-čiai vartotojų.

3515.

36Teismas iš VĮ Registrų centro duomenų išrašo nustatė, jog bendras ieškovų įsigyto žemės sklypo plotas – 0.39 ha, žemės sklypo vidutinės rinkos vertė 2015-05-05 dienai – 32 500 Eur, be to, sklype jau yra įregistruotas 0,01 ha ploto kelio servitutas. Ieškovai 2015-05-11 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigydami šį sklypą sumokėjo L. S. 55 000 Eur sumą. Ieškovų pateiktoje 2017-12-14 Informacinėje pažymoje, kurią parengė UAB NILL NILL, nurodyta, jog šio sklypo vertė rinkoje galėtų siekti 156 000 Eur. Teismas pažymėjo, jog nors ginčo sklypas yra žemės ūkio paskirties, tačiau ieškovas neįrodinėjo, jog sklypas šiuo metu yra naudojamas žemės ūkio veiklai vykdyti ir po servituto nustatymo nuvertėtų dėl to, kad apribojimai trukdytų sklypą naudoti pagal jo pagrindinę paskirtį. Ieškovai sklypą įsigijo jau su jame esančiais apsunkinimais. Ieškovas nurodė ketinantis keisti sklypo naudojimo paskirtį į gyvenamosios paskirties. Vertinant ieškovų galimybę panaudoti sklypą gyvenamųjų namų statybai, turėtų būti atsižvelgta ne tik į elektros linijų apsaugos zoną, bet ir jau esamos kelio apsaugos zoną, kuri taip pat apriboja galimybę panaudoti sklypą tokiai veiklai, tačiau informacinėje pažymoje apie turto rinkos vertę į šiuos apribojimus neatsižvelgta.

3716.

38Teismas nurodė, kad ieškovams priklausančiame 0,39 ha ploto žemės sklype stovinti transformatorinė pastotė užima 8 kv. m. plotą, tai sudaro 8,6 proc. viso sklypo ploto. Ieškovai šį žemės sklypą įsigijo 2015 metais už 55 000 Eur sumą. Nustatydamas kompensacijos dydį teismas atsižvelgė į tai, kad pats servitutas pagal savo turinį yra nemažos apimties ir neterminuoto pobūdžio, t. y. 336 kv. m. ploto servitutas, suteikiantis atsakovui teisę tiesti, eksploatuoti, remontuoti, rekonstruoti, modernizuoti ir naudoti bei neišplečiant servituto ribų tiesti naujus skirstomuosius tinklus bei įrengti kitus elektros įrenginius. Teismas padarė išvadą, jog ieškovams neabejotinai tenka patirti turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo, kurie jiems turi būti atlyginti. Kadangi ieškovai šį sklypą įsigijo prieš dvejus metus už 55 000 Eur kainą, todėl teismo sprendė, jog yra pagrindas ieškovams priteisti 4730 Eur dydžio kompensaciją už negalėjimą savo nuožiūra naudotis jiems priklausančia 336 kv m. sklypo dalimi, kuri sudaro 8,6 proc. viso sklypo ploto, kuriame yra nustatytas servitutas, ją skaičiuojant nuo 55 000 Eur sumos (CK 4.129 straipsnis, CPK 185 str.).

39III.

40Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4117.

42Atsakovė AB „ESO“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą dalyje, kuria iš atsakovės ieškovų naudai priteista 4730 Eur kompensacija ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – iš atsakovės ieškovų naudai priteisti 576,24 Eur dydžio kompensaciją. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

4317.1.

44Nustatyta kompensacija yra nepagrįsta bei pažeidžianti teisėto lūkesčio principą.

4517.2.

46Atsakovė valdo apie tris milijonus vienetų elektros įrenginių, kurie yra įrengti ne atsakovei priklausančioje žemėje. Atsakovė ji yra viešosios teisės reguliuojamas juridinis asmuo, todėl, vykdydama visuomenei reikšmingą veiklą, turi pareigą veikti taip, kad jos veiklai skinamos lėšos būtų panaudojamos pagal paskirtį, laikantis racionalumo principo bei griežtai laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų. Atsakovė vykdo licencijuojamą veiklą, kurią kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama kainų viršutines ribas.

4717.3.

48Atsakovės išlaidos nustatyta tvarka yra įvertinamos ir įtraukiamos į galutines elektros energijos persiuntimo ir visuomeninio tiekimo kainas. Tai reiškia, kad atsakovės išlaidos vėliau nustatyta tvarka įtraukiamos į elektros energijos kainos tarifą ir jas turi padengti visi Lietuvos elektros energijos vartotojai.

4917.4.

50Ieškovai pirmos instancijos teisme prašomą priteisti kompensaciją už nustatomą servitutą siejo su galimu viso Žemės sklypo nuvertėjimu, o reikalaujamą priteisti sumą grindė tik 2017-12-14 informacine pažyma, kurią parengė UAB NILL. Jokių kitų galimai patiriamų nuostolių ieškovai teisme neįrodinėjo.

5117.5.

52Teismas, atmetęs ieškovų reikalavimą dėl Žemės sklypo nuvertėjimo kaip neįrodytą (nes ieškovai neįrodė, jog sklypas šiuo metu yra naudojamas žemės ūkio veiklai vykdyti ir po servituto nuvertėtų dėl to, kad apribojimai trukdytų sklypą naudoti pagal jo pagrindinę paskirtį), bet priteisdamas kompensaciją lygią Žemės sklypo dalies, kurioje nustatomas servitutas įsigijimo kaštams, priėmė visiškai nepagrįstą sprendimą ir išėjo už ginčo ribų, todėl pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį ir šalių lygiateisiškumo principą.

5317.6.

54Atmetus pateiktus argumentus dėl turto nuvertėjimo ir ieškovams neįrodinėjant jokių kitų netekimų byloje, pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė aiškius ir vieningus kompensacijos apskaičiavimo principus turinčia Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką, kuria remiantis galima objektyviai įvertinti dėl servituto nustatymo patiriamus nuostolius ir išvengti galimų piktnaudžiavimų bei nepagrįsto praturtėjimo kitų elektros energijos klientų sąskaita.

5518.

56Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

5718.1.

58Teismas neteisingai nustatė kompensaciją už servitutą. Ieškovai teismo posėdyje paaiškino, jog ginčo sklypą, jis kaip verslininkas įsigijo namo statybai. Ši aplinkybė nebuvo paneigta, todėl teismas privalėjo atsižvelgti į ieškovo tikslus panaudoti atitinkamą sklypą namo statybai. Žemės sklypo paskirtį ketinama pakeisti į gyvenamosios ir padalinti į tris sklypus, tačiau vienoje sklypo dalyje statyba būtų neįmanoma dėl esančios transformatorinės.

5918.2.

60Teismas nustatydamas kompensaciją nagrinėjamoje byloje privalėjo remtis žemės sklypo rinkos kaina buvusia 2017 m. gruodžio 27 d. Minėta, kad atitinkama informacija apie žemės sklypo rinkos kainą galiojusią 2017 m. gruodžio 27 d. buvo pateikta teismui, pateikiant Turto vertės pažymą. Taip pat minėta, kad Turto vertės pažymoje nurodyta, jog išanalizavus pasiūloje esančius bei parduodamus panašaus tipo sklypus, aptariamo (žemės ūkio) sklypo kaina rinkoje galėtų siekti 156 000 Eur, o pakeitus šį žemės sklypą į gyvenamosios teritorijos, šio sklype vertė turėtų padidėti iki 234 000 EUR.

6118.3.

62Teismas visiškai nepagrįstai nustatė kompensaciją atsižvelgdamas į 2015 metais buvusią žemės sklypo įsigijimo kainą už kurią ieškovai įsigijo sklypą iš trečiojo asmens L. S.. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta 55 000 EUR suma negali būti laikoma rinkos kaina. Ieškovas būdamas patyręs verslininkas sugebėjo suderėti palankią kainą su žemės sklypo pardavėja L. S.. Pažymėtina, kad nuo 2015 metų nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje ženkliai augo, be to, buvo intensyviai vystoma Pilaitės mikrorajono infrastruktūra. Šios aplinkybės inter alia sąlygojo ieškovo įsigyti žemės sklypo kainos didėjimą. Bet kokiu atveju, teismo skaičiavimas nėra teisingas, o juo remiantis nepagrįstai paskaičiuota kompensacija už servitutą.

6318.4.

64Vertinant vien tik žemės ūkio paskirties sklypo vieno aro kainą sudarančią vidutiniškai apie 5 000 EUR ir padauginus šią sumą iš 3.36 (tiek arų užima servitutas), tampa akivaizdu, kad suma sudarytų 16 800 EUR. Tuo atveju, jeigu vertintume gyvenamosios paskirties vieno aro kainą sudarančia vidutiniškai apie 7 000 EUR ir padaugintume šią sumą iš 3.36, kompensacijos suma sudarytų 23 520 EUR. Pabrėžtina, kad Turto vertės nustatymo pažymoje nustatant kompensaciją buvo atsižvelgta į papildomas bylai svarbias aplinkybes, todėl kompensacijos suma buvo nustatyta tarp 20 000 ir 30 000 EUR. Tokiu būdu teismui buvo suteikta diskrecijos laisvė objektyviai įvertinti ieškovo patirtus nuostolius teismo nuožiūra atitinkamose ribose.

6518.5.

66Teismas pažeidė CPK 185 ir 263 straipsnius nusprendęs nesivadovauti turto vertės nustatymo pažyma.

6718.6.

68Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų ieškinį, nes ieškovai nėra sudarę su atsakovu sutarties dėl naudojimosi Sklypu, taip pat nedavė savo sutikimo Transformatorinės statybai bei 10 kv. požeminio kabelio linijos įrengimui Sklype. Sklypui nėra nustatyti servitutai (išskyrus kelio servitutą) ir/arba apribojimai, ką patvirtina byloje esantis išrašas iš Nekilnojamojo turto registro.

6918.7.

70Ieškovai įsigijo Sklypą iš L. S. pagal 2015-05-11 pirkimo - pardavimo sutartį, registro Nr. 1-706. Ieškovams įsigyjant Sklypą iš L. S., sklype nebuvo nustatyta jokių naudojimo apribojimų, išskyrus kelio servitutą, ką patvirtina 2007-01-05 nuosavybės teisių pažymėjimas. Taigi, ieškovams įsigyjant sklypą jokiuose teisiniuose dokumentuose atitinkama transformatorinė nebuvo nurodyta.

7118.8.

72Byloje buvo nustatyta, kad atsakovas AB „ESO“ įrengė ginčo transformatorinę savavališkai, neturėdamas sklypo savininko raštiško sutikimo. Taigi, tuo metu, kai ieškovo sklype buvo realiai statoma transformatorinė, tai jau buvo privatus sklypas. Iš esmės šią aplinkybę pripažino ir atsakovas AB „ESO“. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę ignoravo ir dėl jos nepasisakė.

7318.9.

74Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos atstovas tiek pateikdamas procesinius dokumentus, tiek ir posėdžio metu palaikė ieškovų poziciją, kad transformatorinė ieškovų sklype buvo įrengta neteisėtai, neturint savininko raštiško sutikimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos atstovas nurodė, kad Atsakovas AB „ESO“ prieš įrengiant transformatorinę privalėjo gauti leidimą iš sklypo savininko. Pabrėžtina, kad Teismas neištyrė šių aplinkybių ir sprendime dėl jų nepasisakė. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų susidarė situacija, kai jis naudojasi svetimu turtu (Sklypo dalimi, kurioje įrengta transformatorinė ir paklota požeminio kabelio linija) be jokio teisinio pagrindo ir neatlygintinai. Ieškovų kaip sklypo savininkų teisės yra pažeistos ir turi būti apgintos.

7519.

76Atsiliepimu į atsakovės AB „ESO“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Dizaja“ prašo ieškovų apeliacinį skundą dalyje dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo atmesti; klausimą dėl servituto ir kompensacijos nustatymo bei kitų asmenų atsakomybės šios bylos ginčo klausimais spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo, kad UAB „Dizaja“ parengtas ir nustatyta tvarka suderintas projektas, pagal kurį buvo įrengta transformatorinė MT-2317, yra teisėtas, nes buvo patikrintas, suderintas ir patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statybos leidimu Nr. IT/1021/07-0933. Šiam projektui gautas Vilniaus apskrities viršininko sutikimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statybos leidimas Nr. IT/1021/07-0933, įrodo, kad UAB „Dizaja“ projektas atitinka miesto detaliojo plano sprendinius.

7720.

78Ieškovai atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo atmesti AB „ESO“ apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodo tiek L. S. įsigyjant sklypą iš valstybės, tiek 2007 m. nustatant sklypo ribas ir kadastro duomenis, sklypui nebuvo nustatyti jokie apribojimai, išskyrus 100 kv. m kelio servitutą. Nustatant sklypo kadastro duomenis nebuvo nustatytos jokios elektros linijų apsaugos zonos, taip pat servitutai, skirti būsimai transformatorinei aptarnauti. Be to, sklypo ribų plane, parengtame 2007-09-06, ginčo transformatorinė nėra pažymėta, kas patvirtina tai, kad ji buvo įrengta ieškovų žemėje vėliau, jau nustačius tikslias sklypo ribas ir įregistravus jas kadastre. Pažymi, kad atsakovė už servituto nustatymą siūlė išmokėti ieškovams 576,24 Eur dydžio kompensaciją, apskaičiuotą pagal Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką. Ieškovai nesutiko su atsakovo pasiūlytu kompensacijos dydžiu. Atsakovė nepaaiškino kodėl tokia kompensacija turi būti išmokama nagrinėjamu atveju. Pažymi, kad byloje buvo nustatyta, kad servitutas pagal savo turinį yra nemažos apimties ir neterminuoto pobūdžio, t.y. 336 kv. m. ploto servitutas, suteikiantis atsakovui teisę tiesti, eksploatuoti, remontuoti, rekonstruoti, modernizuoti ir naudoti bei neišplečiant servituto ribų tiesti naujus skirstomuosius tinklus bei įrengti kitus elektros įrenginius. Taigi, servitutas praktiškai apima 3,5 aro plotą. Tuo atveju, jeigu sutiktume su atsakovės siūloma kompensacija, tai reikštų, kad už 1 arą būtų sumokama tik 164.64 EUR dydžio kompensacija. Tuo tarpu reali aro rinkos kaina sudaro nuo 6 000 iki 8 000 EUR už arą. Taigi, atsakovės siūloma kompensacija gali būti prilyginta neteisėtam svetimo turto nusavinimui, neišmokant realios rinkos kainos.

7921.

80Atsiliepimu į ieškovų ir atsakovės apeliacinius skundus Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinių skundų pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2007 m. liepos 4 d. raštu „Dėl modulinės transformatorinės pastotės, tranzitinių kabelinių dėžių su apskaita statybos ir inžinerinių tinklų tiesimo“ Nr. (31)-1.2-3076-(3.31) be kita ko nurodė, jog neprieštarauja, kad valstybės žemėje teritorijų planavimo dokumentuose nustatytoje vietoje pagal projektą „Elektros tinklai Pilaitės šiaurinės dalies gyv. namų kvartale“ būtų projektuojama ir statoma modulinė transformatorinė pastotė, tranzitinės kabelinės dėžės ir tiesiami elektros tiekimo inžineriniai tinklai į privačius žemės sklypus Pilaitės gyvenamųjų namų kvartale, Vilniuje. Taigi, valstybinės žemės patikėtinis neprieštaravo, kad valstybinėje žemėje galėtų būti įrengiami minėti objektai. Vilniaus apskrities viršininko administracija, veikdama savo kompetencijos ribose, leidimus (neprieštaravimus) statyti elektros inžinerinius tinklus išduodavo tik valstybinėje žemėje, t. y. valstybinės žemės patikėtinis neišdavė ir negalėjo išduoti leidimo (neprieštaravimo) statyti elektros pastotę privačiame žemės sklype. Vilniaus miesto skyriaus nuomone, prieš įgyvendinat minėtą projektą Žemės sklype statytojas turėjo patikrinti aktualią informaciją, esančią viešuosiuose registruose, kuriuose jau nuo 2007 m. rugsėjo 6 d. matyti, kad Žemės sklypas priklausė L. S. pagal Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 2.4-01-4619 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei L. S.“. Kita vertus, Nacionalinė žemės tarnyba nuomone, atsakovei AB „ESO“ yra reikalinga suteikti galimybę eksploatuoti elektros įrenginius, tačiau Žemės sklypo savininkui turi būti tinkamai atlyginama už patiriamus nuosavybės teisių suvaržymus (nustatomą servitutą).

8122.

82Atsakovė atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojui Naujosios šiaurinės Pilaitės bendruomenei 2007-09-17 išdavė statybos leidimą Nr. IT/1021/07-0933 elektros tinklų pagal UAB „Dizaja“ parengtą projektą statybai Pilaitės šiaurinės dalies gyvenamųjų namų kvartale, kuris galiojo iki 2017-09-17. Pagal išpildomąją atliktų darbų geodezinę nuotrauką, kuri parengta atliekant kontrolinius geodezinius pastatytos transformatorinės matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, suprojektuota transformatorinė MT-2317 įrengta tiksliai pagal Projektuotojo parengtame projekte nurodytas koordinates. Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Atsakovas pagal parengtą ir su atitinkamomis institucijomis suderintą projektą „Elektros tinklai Pilaitės šiaurinės dalies gyv. namų kvartale“ vadovavosi galiojančiu statybos leidimu bei valstybinės žemės patikėtinio sutikimu, todėl įrengdamas ginčo objektą žemės sklype teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Ieškovai Žemės sklypą įsigijo tik 2015 metais, t. y. Energetikos objektui jau stovint ginčo žemėje. Atsižvelgiant į faktines Žemės sklypo įsigijimo aplinkybes, darytina išvada, kad Ieškovai 2015 metais įsigydami žemės ūkio paskirties žemės sklypą sąmoningai pasirinko žemės sklypą, kuriame yra įrengtas atsakovei priklausantis Energetikos objektas, todėl žinojo ar turėjo žinoti, kad naudojimasis žemės sklypu yra apribotas dėl žemės sklype įrengtų elektros tinklų, t. y. kad ieškovo nuosavybės teisė į žemės sklypą negalės būti absoliuti, ir ieškovas privalės laikytis teisės aktų nustatytų veiklos ribojimų elektros linijų apsaugos zonų ribose (LR Energetikos įst. 18 str. 3 d., 75 str. 3 d.), todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad Ieškovų teisės yra kaip nors pažeidžiamos. Nesutinka su ieškovų apeliaciniame skunde paskaičiuotu kompensacijos dydžiu. Pažymi, jog aplinkybių, kad ieškovai negali naudoti (ir dėl to jis nuvertėjo 20 000 - 30 000 EUR) Žemės sklypo pagal šias įsigijimo metu nustatytas sąlygas jie neįrodė. Akivaizdu, kad kol valstybės institucijos nėra davusios leidimų keisti žemės naudojimo paskirtį, pertvarkyti sklypą, jį padalijant, negalima teigti, kad sklypo savininkai turi teisėtą lūkestį šiuos veiksmus atlikti, o netekus tokios galimybės – kad turi teisę į negautų pajamų iš planuotos investicijos atlyginimą.

83IV.

84Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

85Ieškovų ir atsakovės apeliaciniai skundai netenkinami.

8623.

87Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

88Dėl ieškovų reikalavimo pašalinti (iškeldinti) elektros įrenginius – transformatorinę pastotę Nr. MT-2317 ir 10 kW požeminio kabelio liniją iš ieškovams nuosavybės teise priklausančios žemės

8924.

90Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovų negatorinį ieškinį, nes ieškovai nėra sudarę su atsakovu sutarties dėl naudojimosi Sklypu, taip pat nedavė savo sutikimo Transformatorinės statybai bei 10 kv. požeminio kabelio linijos įrengimui Sklype. Atsakovė apeliaciniame skunde neginčija, kad transformatorinė pastatyta ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Tačiau teigia, kad rengiant statybos techninį projektą, jį derinant bei išduodant statybos leidimą, žemės sklypas, ant kurio pastatyta transformatorinė, nuosavybės teise priklausė valstybei.

9125.

92Bylos duomenimis nustatyta, kad Naujosios šiaurinės Pilaitės bendruomenės prašymu, elektros įrenginių prijungimui prie skirstomųjų tinklų 2006-08-01 išdavė technines sąlygas Nr. 20/6/0417, numatydama privalomus reikalavimus. Prijungtinas objektas – „Gatvės ir elektros tinklai (10.6.2; 10.6.3) Pilaitės Šiaurinės dalies gyv. Namų kvartalas“, adresui Pilaitės šiaurinės dalies gyv. kv. Vilnius (skl.Nr.15, 17, 29, 35, 38, 39, 52, 66, 70, 139, 150, 152,154, 158, 169, 173, 175, 177, 180, 181, 184, 185, 191, 194, 206), pageidaujama leistinoji naudoti galia - 240 kW. Numatyti įvadai į 32 sklypus. Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojui Naujosios Šiaurinės pilaitės bendruomenei 2007-09-17 išdavė statybos leidimą Nr. IT/1021/07-0933 elektros tinklų pagal UAB Dizaja parengtą Projektą statybai Pilaitės šiaurinės dalies gyvenamųjų namų kvartale. Leidimas galioja iki 2017-09-17.

9326.

94VĮ „Registrų centras“ duomenimis, buvusi iki ieškovų Sklypą įgijo Apskrities viršininko sprendimu 2006-12-07. Transformatorinė įrengta ieškovų Sklype 2008 m. liepos 9 d., ką patvirtina byloje šia data surašytas aktas, ir kaip teisingai ieškovai nurodo ankstesnės savininkės L. S. Sklypas buvo suformuotas jau nuo 2007-01-05. L. S. ir A. A. notaro patvirtintoje 2015-05-11 žemės pirkimo-pardavimo sutartyje nėra jokių žymų ar sąlygų susijusių su transformatorine. Trečiuoju asmeniu įtraukta L. S. savo atsiliepime nurodė, kad ieškovai apžiūrėjo žemės sklypą prieš pat pardavimą, apie transformatorinę paaiškino, jog su ja transformatorinės statyba nebuvo derinama, ji nėra pasirašiusi jokių sutikimų dėl transformatorinės statybos.

9527.

96Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) (redakcija galiojusi nuo 2004-07-10 iki 2009 02 01) 50 straipsnio 5 dalis numatė, kad perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklo operatoriai tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius kitų asmenų žemėje turi teisę tik sudarius sutartis arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą. Taigi perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklo operatoriai tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius kitų asmenų žemėje turi teisę tik sudarius sutartis arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą.

9728.

98Byloje nėra ginčo dėl to, kad su buvusia Sklypo savininke nebuvo derinamas sutikimas dėl galimybės įrengti jos sklype elektros įrenginius, tiesti kabelius, ar nustatyti žemės servitutą. Kaip jau buvo pažymėta anksčiau, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriame yra pastatyta transformatorinė, įregistruotos nuo 2007-01-05. Transformatorinei statyti statybos leidimas išduotas 2007-09-17 ir tuo pagrindu pradėta statyba. Taigi, statybos darbai buvo vykdomi jau po nuosavybės teisių L. S. į žemės sklypą atkūrimo. Byloje duomenų, kad buvo gautas buvusios Sklypo savininkės sutikimas statyti transformatorinę arba įstatymų nustatyta tvarka nustatytas žemės servitutas, kaip to reikalavo EEĮ 50 straipsnio 5 dalis, nėra. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės sutikimas nebuvo gautas galimai dėl Vilniaus apskrities viršininko veiksmų, kuris 2007-07-04 Vilniaus apskrities viršininko administracijos išduotame leidime „Dėl modulinės transformatorinės pastotės, tranzitinių kabelinių dėžių su apskaita statybos ir inžinerinių tinklų tiesimo“ Nr. (31)-1.2-3076-(3.31) neprieštaravo, kad valstybinėje žemėje pagal Projektą būtų projektuojama ir statoma modulinė transformatorinė pastotė, tranzitinės kabelinės dėžės ir tiesiami elektros tiekimo inžineriniai tinklai į privačius žemės sklypus Pilaitės gyvenamųjų namų kvartale, Vilniuje. Sutiktina su atsakove, kad rengiant, derinant ir tvirtinant teritorijų planavimo dokumentą (detalųjį planą) dar 2000 m. valstybinės žemės patikėtinis (tuo metu Vilniaus apskrities viršininko administracija) išreiškė savo valią (sutikimą) dėl detaliojo plano sprendinių nesuformuotoje valstybinėje žemėje ir formuojant žemės sklypus teritorijoje (kurioje suplanuojama tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius), jis privalėjo numatyti atitinkamus sprendinius (suprojektuoti servitutą) pagal išduotus sutikimus.

9929.

100Vilniaus apskrities viršininkui atkūrus 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 2.4-01-4619 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei L. S.“ atkūrė L. S. bendrą 0,81 ha ploto žemės sklypą ūkio paskirčiai, esantį ( - ) kaime Vilniaus mieste. Atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypus, nebuvo įrašytos visos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, numatytos LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. VĮ „Registrų centras“ duomenų išraše prie Sklypo nurodytas tik kelio servitutas, kitos sklypo sąlygos nenurodytos.

10130.

102Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks valstybės institucijų elgesys duodant sutikimą valstybinėje žemėje transformatorinei statyti, nors tuo metu Sklypas perduotas L. S., vertintas kaip valstybės institucijų klaida, dėl kurios negali nukentėti asmenų teisėti lūkesčiai. Negali būti pažeidžiamos ieškovų nuosavybės teisės į žemės sklypus, o atsakovę įpareigojus pašalinti (iškeldinti) elektros įrenginius – transformatorinę, nukentėtų ne tik atsakovės, bet ir viešasis interesas. Tuo labiau, kad atsakovė buvo gavusi sutikimą iš valstybės (buvusios Sklypo savininkės) sutikimą statyti transformatorinę ir tą daryti jai leido detaliojo plano sprendiniai. Pažymėtina, jog tenkinus ieškovų reikalavimą – elektros energijos neteks tam tikra gyventojų grupė. Atsakovės veikla yra garantuoti visuomenės interesą – aprūpinti juos elektros energija, o tam yra būtini elektros įrenginiai. Reikšmingas ginamo viešojo intereso aspektas yra ir tai, kad šis interesas turi būti ginamas, nepažeidžiant ar kaip galima mažiau pažeidžiant gyvenamųjų namų (tam tikro rajono) savininkų įgytas teises naudotis jau į jų žemės sklypus atvestais inžineriniais tinklais.

10331.

104Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad po žemės nuosavybės atkūrimo momento valstybinėms institucijoms tinkamai ir racionaliai neišsprendus inžinerinių tinklų esamos padėties, tik servituto nustatymas yra vienintelė ekonomiškai racionali priemonė, leidžianti tinkamai naudotis savo turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-618/2005).

10532.

106Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų reikalavimo iškeldinti inžinerinius tinklus iš jų žemės sklypo. Tuo labiau, kad ieškovams įsigyjant žemės sklypą jiems buvo žinoma, kad jų perkamame Sklype yra transformatorinė, kuri nuosavybės dokumentuose neatsispindi. Tai žinodami, jie turėjo įvertinti, kad inžineriniai tinklai nebūtinai bus iškeldinti iš perkamo Sklypo. Todėl ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Plytinės k., Vilniaus m., iškeldinti elektros įrenginius – transformatorinę pastotę Nr. MT-2317 ir 10 kW požeminio kabelio liniją pagrįstai buvo atmestas nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų.

107Dėl kompensacijos už servitutą

10833.

109Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės priešieškinio reikalavimą, priteisė ieškovų naudai iš atsakovės už nustatytą servitutą 4730 Eur dydžio kompensaciją. Teismas, priteisdamas tokią kompensaciją, atsižvelgė į tai, kad VĮ Registrų centro duomenimis bendras ieškovų įsigytas žemės sklypo plotas – 0.39 ha, žemės sklypo vidutinės rinkos vertė 2015-05-05 dienai – 32 500 Eur, be to, sklype jau yra įregistruotas 0,01 ha ploto kelio servitutas. Ieškovai 2015-05-11 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigydami šį sklypą sumokėjo L. S. 55 000 Eur sumą.

11034.

111Atsakovė apeliaciniu skundu su teismo nustatyta kompensacija nesutinka. Jos manymu pakankama būtų 576,24 Eur dydžio kompensacija. Ieškovų manymu, teismo sprendimu kompensacija už servitutą yra nepagrįstai per maža. Jų manymu, kompensacija turėtų būti tarp 20 000 ir 30 000 EUR.

11235.

113CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija. Civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, kas reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012).

11436.

115Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009;2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).

11637.

117Atsakovės teigimu, teismas nustatydamas kompensaciją privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (kuri, atsakovės įsitikinimu, taikytina nustatant servitutą ir teismo sprendimu).

11838.

119Pažymėtina, kad teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika gali būti reikšminga aplinkybė nustatant kompensacijos dydį, tačiau teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, neprivalo ja vadovautis tiesiogiai. Teismas tokiu atveju privalo taip pat įvertinti ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nei CK 4.129 straipsnyje, nei jokiame kitame teisės akte nenustatyta, kaip apskaičiuojami nuostoliai, vienkartinė kompensacija tarnaujančiojo daikto savininkui, kai servitutas nustatytas teismo sprendimu, todėl tokiu atveju kompensacijos dydį nustato teismas, o ne kuris nors konkretus teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-69/2009). Taigi nagrinėjamu atveju atsakovės nurodomos metodikos taikymas ar netaikymas neturi įtakos teisingam teismo sprendimui dėl kompensacijos dydžio. Be to, atsakovės nurodomas kompensacijos dydis yra neadekvatus ieškovų patiriamiems nuosavybės teisės suvaržymams. Byloje nustatyta, kad nustatytinas servitutas yra nemažos apimties ir neterminuoto pobūdžio, t. y. 336 kv. m.. Servitutas suteikia atsakovei teisę tiesti, eksploatuoti, remontuoti, rekonstruoti, modernizuoti ir naudoti bei neišplečiant servituto ribų tiesti naujus skirstomuosius tinklus bei įrengti kitus elektros įrenginius. Todėl toks atsakovės priešieškinio reikalavimas pagrįstai nebuvo tenkintas.

12039.

121Ieškovų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo jų pateikta turto vertės nustatymo pažyma, kurią parengė NILL NILL, UAB dėl galimos turto kainos rinkoje. Nesivadovaudamas pažyma, kurioje nurodyta, kad Sklypo kaina rinkoje galėtų siekti 156 000 Eur, o pakeitus šį žemės sklypą į gyvenamosios teritorijos, šio sklype vertė turėtų padidėti iki 234 000 Eur, anot ieškovų, teismas pažeidė CPK 185 ir 263 straipsnius. Ieškovų manymu, turto vertintojo išvadą teismas gali motyvuotai atmesti, jeigu yra duomenų dėl jos nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Priešingai nei teigia ieškovai, pirmosios instancijos teismas motyvavo, kodėl nesivadovauja aptariama pažyma dėl Sklypo vertės nustatymo. Susipažinusi su nurodyta pažyma, kolegija sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, jog pačioje pažymoje nurodyta, kad ši išvada neatitinka turto vertinimo ataskaitos turinio bei formos (ją rengiant nesivadovauta LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu 1999-05-25, Nr. VIII-1202), o yra tik informacinio (konsultacinio) pobūdžio dokumentas, kurį užsakovas gali savo nuožiūra. Kaip matyti iš pažymos turinio, užsakovui NILL NILL, UAB buvo suformuota užduotis pateikti konsultaciją dėl galimos turto kainos rinkoje. Darytina išvada, kad NILL NILL, UAB „Informacinė pažyma dėl galimos turto kainos rinkoje“, kurioje nurodoma, kad vertintojas mano, kad labiausiai tikėtina Sklypo kaina rinkoje 2017-08-28 galėtų siekti 156 000 Eur (žemės ūkio paskirties žemė) yra NILL NILL, UAB nuomonė, kuri teismui nėra privaloma. Be to, Sklypo vertės kaina nėra išsamiai pagrįsta. Iš pažymos turinio nėra aišku, ar buvo atsižvelgta į tai, kad ieškovų sklypui taikomas kelio servitutas. Pažymoje įvardinta, kad buvo atsižvelgta į analizuojamų objektų, kurių pardavimo kainos atitinka rinkos kainų patikimumo kriterijus, naudojimo paskirtį ir kitas svarbias charakteristikas. Tačiau nenurodoma, ar buvo atrenkami lyginamieji objektai su kelio servitutais, ar nustačius kainą vėliau buvo mažinama Sklypo vertė atsižvelgiant į Sklypui taikomą kelio servitutą. Darytina išvada, kad ieškovai šią pažymą nepagrįstai suabsoliutina, nes ji gali būti vertinama kaip rašytinis įrodymas, tačiau didesnės įrodomosios galios už kitus byloje esančius rašytinius įrodymus ji neturi, o tuo labiau, kaip minėta, pažymoje nustatyta verte teismas vadovautis neprivalo.

12240.

123Pažymėtina, jog teismų praktikoje nustatant kompensaciją už servitutą yra įprasta vadovautis nustatyta vidutinės rinkos verte, nesant kitų patikimų duomenų apie turto vertę. Nagrinėjamu atveju teismas, turėdamas duomenis apie realią Sklypo kainą, kuri buvo sudaryta tais pačiais metais kaip ir masinis vertinimas, pagrįstai rėmėsi būtent realia kaina, kuri buvo sumokėta už Sklypą. Ieškovai nurodo, jog kompensacija privalo būti nustatoma atsižvelgiant į turto (žemės sklypo) kainą egzistavusią servituto nustatymo metu, t. y. teismo sprendimo priėmimo metu 2017 m. gruodžio 27 d. Su tokiu argumentu nėra jokio pagrindo sutikti, nes ieškovai pirkdami Sklypą jau žinojo, kad Sklype yra atsakovei priklausanti transformatorinė ir sutarties sudarymo metu jie turėjo įvertinti, kad negalės naudotis visu sklypu arba turės inicijuoti teisinius ginčus dėl transformatorinės iškeldinimo ir egzistavo tikimybė, kad ginčas bus išspręstas ne jų naudai. Antra, byloje nėra jokių duomenų apie Sklypo atliktus pagerinimus nuo jo įsigijimo iki sprendimo priėmimo, žemės sklypo paskirties pakeitimą, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad Sklypo vertė mažiau nei per dviejų metų laikotarpį padidėjo beveik 100 000 Eur net ir pritarus ieškovo argumentams, kad jis būdamas patyręs verslininkas sugebėjo suderėti palankią kainą su žemės sklypo pardavėja L. S..

12441.

125Ieškovai nurodo, kad jie ketina žemės ūkio paskirtį pakeisti ir jame statyti gyvenamuosius namus, todėl teismo priteista kompensacija už servitutą yra nepagrįstai maža. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nustatant kompensacijos ar nuostolių dėl nustatyto servituto žemės sklypui dydį, turi būti atsižvelgiama į servituto nustatymo metu esančią žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016). Todėl ieškovų planai, susiję su Sklypo panaudojimu, nustatomos kompensacijos dydžiui neturi.

12642.

127Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad nustatydamas kompensacijos už servitutą dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovai negali naudotis žemės sklypo dalimi, kuri užstatyta inžineriniais tinklais ir jos nustatyta apsaugos zona, kad žemės sklypu pagal paskirtį ieškovai anksčiau niekada nesinaudojo, taip pat į šalių teikiamus įrodymus dėl kompensacijos dydžio ir pagrįstai už nustatytą servitutą nustatė 4730 Eur dydžio kompensaciją, kuri atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros.

12843.

129Kiti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

13044.

131Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

132Dėl bylinėjimosi išlaidų

13345.

134Kadangi ir ieškovų, ir atsakovės apeliaciniai skundai atmesti, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos viena kitai nepriteisiamos.

13546.

136Trečiasis asmuo UAB „Dizaja“ prašė ieškovų apeliacinį skundą dalyje dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo atmesti, o kitus reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Iš esmės tenkinus trečiojo asmens reikalavimus trečiajam asmeniui iš ieškovų priteisiama 80 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinius skundus surašymą.

137Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

138Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

139Priteisti iš ieškovų A. A., a.k. ( - ) ir V. A., a.k. ( - ) trečiojo asmens UAB „Dizaja“, j.a.k. 125169233, naudai 80 Eur lygiomis dalimis, t. y. po 40 EUR, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovę... 7. 2.... 8. Nurodė, kad ieškovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo 0,39 kv.... 9. 3.... 10. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškovų reikalavimu... 11. 4.... 12. Trečiasis asmuo UAB „Dizaja“ (atsakovo pusėje) pateikė atsiliepimą į... 13. 5.... 14. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 15. 6.... 16. Trečiasis asmuo Naujosios šiaurinės Pilaitės bendruomenė pateikė... 17. 7.... 18. Trečiasis asmuo L. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame palaikė... 19. 8.... 20. Atsakovas pateikė priešieškinį ieškovams, kuriame prašė nustatyti... 21. 9.... 22. Ieškovai pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame prašė... 23. 10.... 24. Trečiasis asmuo UAB „Dizaja“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį,... 25. 11.... 26. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 27. II.... 28. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 29. 12.... 30. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį... 31. 13.... 32. Teismas nustatė ieškovams nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui,... 33. 14.... 34. Teismas pagal byloje esančius duomenis nustatė, jog ginčo objektas... 35. 15.... 36. Teismas iš VĮ Registrų centro duomenų išrašo nustatė, jog bendras... 37. 16.... 38. Teismas nurodė, kad ieškovams priklausančiame 0,39 ha ploto žemės sklype... 39. III.... 40. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 41. 17.... 42. Atsakovė AB „ESO“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 43. 17.1.... 44. Nustatyta kompensacija yra nepagrįsta bei pažeidžianti teisėto lūkesčio... 45. 17.2.... 46. Atsakovė valdo apie tris milijonus vienetų elektros įrenginių, kurie yra... 47. 17.3.... 48. Atsakovės išlaidos nustatyta tvarka yra įvertinamos ir įtraukiamos į... 49. 17.4.... 50. Ieškovai pirmos instancijos teisme prašomą priteisti kompensaciją už... 51. 17.5.... 52. Teismas, atmetęs ieškovų reikalavimą dėl Žemės sklypo nuvertėjimo kaip... 53. 17.6.... 54. Atmetus pateiktus argumentus dėl turto nuvertėjimo ir ieškovams... 55. 18.... 56. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 57. 18.1.... 58. Teismas neteisingai nustatė kompensaciją už servitutą. Ieškovai teismo... 59. 18.2.... 60. Teismas nustatydamas kompensaciją nagrinėjamoje byloje privalėjo remtis... 61. 18.3.... 62. Teismas visiškai nepagrįstai nustatė kompensaciją atsižvelgdamas į 2015... 63. 18.4.... 64. Vertinant vien tik žemės ūkio paskirties sklypo vieno aro kainą... 65. 18.5.... 66. Teismas pažeidė CPK 185 ir 263 straipsnius nusprendęs nesivadovauti turto... 67. 18.6.... 68. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų ieškinį, nes ieškovai nėra sudarę... 69. 18.7.... 70. Ieškovai įsigijo Sklypą iš L. S. pagal 2015-05-11 pirkimo - pardavimo... 71. 18.8.... 72. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovas AB „ESO“ įrengė ginčo... 73. 18.9.... 74. Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos atstovas tiek... 75. 19.... 76. Atsiliepimu į atsakovės AB „ESO“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB... 77. 20.... 78. Ieškovai atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo atmesti AB... 79. 21.... 80. Atsiliepimu į ieškovų ir atsakovės apeliacinius skundus Nacionalinė... 81. 22.... 82. Atsakovė atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą, prašo apeliacinį... 83. IV.... 84. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 85. Ieškovų ir atsakovės apeliaciniai skundai netenkinami.... 86. 23.... 87. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 88. Dėl ieškovų reikalavimo pašalinti (iškeldinti) elektros įrenginius –... 89. 24.... 90. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė... 91. 25.... 92. Bylos duomenimis nustatyta, kad Naujosios šiaurinės Pilaitės bendruomenės... 93. 26.... 94. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, buvusi iki ieškovų Sklypą įgijo... 95. 27.... 96. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ)... 97. 28.... 98. Byloje nėra ginčo dėl to, kad su buvusia Sklypo savininke nebuvo derinamas... 99. 29.... 100. Vilniaus apskrities viršininkui atkūrus 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr.... 101. 30.... 102. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks valstybės institucijų elgesys duodant... 103. 31.... 104. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad po žemės nuosavybės... 105. 32.... 106. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų reikalavimo... 107. Dėl kompensacijos už servitutą... 108. 33.... 109. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės priešieškinio... 110. 34.... 111. Atsakovė apeliaciniu skundu su teismo nustatyta kompensacija nesutinka. Jos... 112. 35.... 113. CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą... 114. 36.... 115. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl... 116. 37.... 117. Atsakovės teigimu, teismas nustatydamas kompensaciją privalėjo vadovautis... 118. 38.... 119. Pažymėtina, kad teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus... 120. 39.... 121. Ieškovų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo jų... 122. 40.... 123. Pažymėtina, jog teismų praktikoje nustatant kompensaciją už servitutą yra... 124. 41.... 125. Ieškovai nurodo, kad jie ketina žemės ūkio paskirtį pakeisti ir jame... 126. 42.... 127. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad nustatydamas kompensacijos už... 128. 43.... 129. Kiti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat... 130. 44.... 131. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 132. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 133. 45.... 134. Kadangi ir ieškovų, ir atsakovės apeliaciniai skundai atmesti, šalių... 135. 46.... 136. Trečiasis asmuo UAB „Dizaja“ prašė ieškovų apeliacinį skundą dalyje... 137. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 138. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti... 139. Priteisti iš ieškovų A. A., a.k. ( - ) ir V. A., a.k. ( - ) trečiojo asmens...