Byla e2-438-328/2016

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Danguolei Bielskutei, Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovų J. K. ir J. K. atstovui advokatui T. P., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atsakovei V. J., ( atsakovas A. Ž., atsakovų V. S., R. J., N. P., C. Ž. atstovas advokatas V. J. pagal CPK 155 str. posėdyje nedalyvavo), trečiojo asmens Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovei G. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų J. K. ir J. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, trečiajam asmeniui Neringos miesto savivaldybės administracijai dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kt., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM priešieškinį atsakovams J. K., J. K., G. T., VĮ Turto bankas, J. B., A. R., K. S., V. S., I. M. K., V. V., J. Z., R. J., C. Ž., I. Z. (I. Z.), L. Z., A. Ž., N. P., I. S., K. A. dėl statinių nugriovimo ir išregistravimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija,

Nustatė

2ieškovai ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašo teismo: pripažinti 2004-08-25 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0470 (su visais galiojančiais pakeitimais, papildymais, priedais ir susitarimais dėl jų) nutraukimą neteisėtų ir nepagrįstu; pripažinti žemės sklypo, esančio adresu ( - ) (kadastro Nr. ( - )) išformavimą ir išregistravimą iš Nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo turto registro neteisėtu ir nepagrįstu; pripažinti negaliojančiais abinitio (nuo priėmimo momento) atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos: 2015-07-30 sprendimą Nr. 1SS-2064-(7.5.), Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-05-07 raštą Nr. 13SD-627-(14.13.55.) ,,Dėl valstybinės žemės sklypo ( - )“, Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-07-29 įsakymą Nr. 13VĮ-303-(14.13.2.) ,,Dėl 2004 m. rugpjūčio 25 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N223/2004-0470 nutraukimo“, Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-07-29 įsakymą Nr. 13VĮ-303-(14.13.2.) ,,Dėl 2004 m. rugpjūčio 25 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0470 nutraukimo“, Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 sprendimą Nr. 13SK-185-(14.13.111.) ,,Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) esančių ( - ) ir ( - ), Neringos mieste, išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“, Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 prašymą Nr. 13SD-1140-(14.13.7.) ,,Dėl valstybinės žemės sklypų, esančių ( - ) ir ( - ), Neringos mieste, išregistravimo“; priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 1-12, 57-69; t.2 83-85). Nurodo, jog ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso poilsio namelis, unikalus Nr. ( - ), esantis valstybinės žemės sklype, adresu ( - ). Poilsio namelis, remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis baigtas statyti 1965 metais ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas registre kaip savarankiškas nekilnojamasis daiktas, visą laiką buvo eksploatuojamas pagal savo tiesioginę – poilsio (rekreacinę) paskirtį. 2004-08-25 sudaryta nuomos sutartis Nr. N23/2004-0470, kuria poilsio nameliui eksploatuoti buvo išnuomota atitinkama dalis žemės sklypo. Teisės aktų nustatyta tvarka, gavus žemės sklypo savininko (valdytojo patikėjimo teise) sutikimą, poilsio namelį, o taip pat ankstesnio savininko teises į žemės sklypą, kylančias iš nuomos sutarties, įgijo ieškovai. 2013-11-22 įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi ieškovai pripažinti nuomos sutarties šalimis, buvo atlikti atitinkami pakeitimai nuomos sutartyje. Įgiję poilsio namelį ieškovai ir keli kitų teritorijoje esančių namelių savininkai ėmėsi teritorijos ir joje esančių poilsio namelių tvarkymo darbų: 2013 m. sutvarkė poilsio nameliams skirtą teritoriją, 2014-2015 m. pradėjo poilsio namelių kapitalinio remonto darbus – atliko pamatų sutvarkymą, taip pat sutvarkė pačius namelius. Tačiau ieškovai gavo atsakovės 2015-05-07 raštą, kuriuo atsakovė informavo apie priimtą sprendimą po dviejų mėnesių nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, 2015-08-03 ieškovai gavo 2015-07-29 atsakovės raštą, kuriuo informuojama, jog su ieškovais sudaryta nuomos sutartis nutraukta. Mano, jog ginčijami administraciniai aktai (2015-07-30 sprendimas, 2015-07-29 įsakymas) priimti nesant jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Nurodo, jog nekilnojamojo turto registre nurodyta žemės sklypo tikslinė paskirtis ir naudojimo būdas nėra pakeisti. Kiek žinoma, teismai yra panaikinę tik ginčo teritorijoje parengto detaliojo plano sprendinius dėl žemės sklypo tvarkymo režimo (užstatymo tankio, intensyvumo, etc.), tačiau nenaikino ir nepakeitė paties žemės sklypo kadastro duomenų – ploto, ribų ir kitų, kurie nurodyti Nekilnojamojo turto kadastre. Nurodo, jog detalusis planas buvo panaikintas ne dėl netinkamo žemės sklypo suformavimo, o dėl detaliuoju planu ketinto nustatyti žemės sklypo tvarkymo režimo – numatant intensyvesnį, nei esamas ir tvirtinant detalųjį planą buvęs, žemės sklypo užstatymą: leidžiant rekonstruoti bei griauti esamus poilsio namelius ir vykdyti naujas statybas, kai tokius veiksmus draudė Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (KNNP schema), žemės sklypo suformavimas nebuvo nagrinėtos bylos dalyku. Be to net ir detaliojo plano panaikinimas nepanaikino ieškovų teisės ir atsakovės pareigos išnuomoti poilsio nameliui eksploatuoti reikalingą valstybinę žemę. Visi žemės sklype esantys statiniai, įskaitant ir poilsio namelį, įregistruoti nekilnojamojo turto registre dar iki detaliojo plano parengimo ir nuomos sutarčių sudarymo. Nurodė, jog bendrojo plano sprendiniai nekeičia ir negali pakeisti žemės sklypo tikslinės paskirties ir (ar) naudojimo būdo. Bendruoju planu nustatomi principiniai ir (ar) koncepciniai sprendiniai, jokiu būdu nereiškiantys, kad nėra galimos atskiros išimtys. Nurodė, jog siekiant pakeisti žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį, būdą (pobūdį), turėjo būti priimtas ne tik sprendimas patvirtinti bendrojo plano sprendinius, tačiau ir sprendimas pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį, tačiau apie tokio sprendimo priėmimą nėra žinoma. Pažymėjo, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas nėra galutinis, jis turi būti tikslinamas, vadovaujantis Vyriausybės 2015-04-15 nutarimu Nr. 389. Patikslinus šį planą, turėtų būti tikslinami ir Bendrojo plano sprendiniai, todėl nesant galutinių planavimo dokumentų sprendinių, jais remiantis nutraukti teisėtas žemės nuomos sutartis atsakovei nebuvo pagrindo. Nurodė, jog kaip ir Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema, bendrojo plano sprendiniai numato tiktai naujų statybų draudimą ir jokiu būdu negali kalbėti apie jau daugiau kaip penkiasdešimt metų egzistuojančių pastatų eksploatavimą. Pažymėjo, jog Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato galimybę išnuomoti valstybinę miško žemę poilsiniams tikslams, o ieškovams priklausančio poilsio namelio paskirtis kaip tik ir yra tokia. Bet to, net ir taikant Neringos miesto bendrojo plano ir Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinius, pagal kuriuos poilsio namelius reikia nugriauti, pirmiausia poilsio nameliai turi būti paimti valstybės nuosavybėn (visuomenės poreikiams). Neįvykdžius šios procedūros, atsakovė neturėjo teisės nutraukti žemės nuomos sutarties, kuri reikalinga ieškovams priklausančio poilsio namelio eksploatavimui.

3Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį papildė rašytiniais paaiškinimais, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti (t.1, b.l. 80-90; t.2, b.l. 189-191). Nurodė, kad teismams panaikinus ginčo teritorijos detalųjį planą, kartu „išnyko“ ir detaliuoju planu suplanuotų teritorijų sklypų ribos, panaikintu detaliuoju planu taipogi buvo panaikintas anksčiau nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis, o kartu ir ieškovams nuomotas žemės sklypas. Remiantis Neringos savivaldybės tarybos 2012-09-21 sprendimu patvirtinto Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano sprendiniais, teritorija, kurioje yra žemės sklypas, yra miškų ūkio paskirties žemėje, kurios naudojimo būdas – ekosistemų apsaugos miškų sklypai. Taigi panaikinus teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu suformuotas žemės sklypas, išnyko ir teisėtas nuomos sutarties dalykas, todėl nuomos santykiai žemės sklype negali būti tęsiami. Pažymėjo, jog panaikinus detalųjį planą pasikeitė ir teritorijos, kurioje yra žemės sklypas, naudojimo būdas – remiantis Neringos savivaldybės ir jos dalių bendrojo plano sprendiniais teritorija, kurioje yra žemės sklypas – miškų ūkio paskirties miškas – ekosistemos apsaugos miškų sklypai, žemės sklypas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams. Be to pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planą, patvirtintą 2010-12-22 Seimo nutarimu Nr. XI-1248, teritorija, kurioje yra žemės sklypas priskirtina gamtiniam rezervatui ir šioje teritorijoje draudžiama bet kokia statyba, išskyrus statinius, reikalingus rezervatų steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti. Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinius žemės sklypo teritorijoje numatytas esamų objektų likvidavimas ir ekosistemų apsaugos miškų veikla. Pažymėjo, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas yra šiuo metu galiojantis specialusis teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo ir reiktų vadovautis. Atkreipė dėmesį, jog buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos teritorijos renatūralizavimas ir pastatų iškėlimas numatytas dar 1994 metais Vyriausybės patvirtintoje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje, t.y. prieš privatizuojant poilsio namelius, todėl ieškovai dar prieš įsigydami namelį turėjo susipažinti su galiojančių teisės aktų ir teritorijų planavimo dokumentų nuostatomis. Taip pat nurodė, kad teisinis reglamentavimas valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymą sieja su statinio buvimu žemės sklype. Tačiau teritorijoje nėra statinių, jie sunykę, o pamatai nėra prilyginami statiniui/ pastatui Statybų įstatymo prasme. Nesant pagrindinio statinio valstybinės žemės nuomos sutartis negali būti sudaroma dėl statinio priklausinių ar statinių, neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės. Ieškovai tik vėliau ant sugriuvusio statinio pastatė naują, neturėdami atsakovės sutikimo. Nurodė, jog žemės nuomos sutartis prieš terminą nutraukta, nes žemės sklype buvęs statinys yra sunykęs, be to ieškovai žemės sklypą naudoja ne pagal jo tikslinę paskirtį miškų ūkio veiklai vykdyti. Atkreipė dėmesį, jog pagal Žemės įstatymo 45-48 straipsnių nuostatas visuomenės poreikiams gali būti paimama privati žemė, paimti visuomenės poreikiams neteisėtai pastatytus statinius, esančius valstybinėje žemėje, teisinis reglamentavimas nenumato. Taip pat nurodė, jog 2015-05-07 raštas bei 2015-07-29 prašymas, 2015-07-30 raštas, kuriuo pranešama apie nuomos sutarties nutraukimą, yra informacinio pobūdžio, jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo teisme objektu.

4Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM priešieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašo teismo: įpareigoti ieškovus J. K. ir J. K. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti poilsio namelį (un. Nr. ( - )), pašalinti kiemo aikštelės (un. Nr. ( - )) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritoriją; įpareigoti atsakovus G. T., A. R., K. S., V. S., V. V., J. Z., R. J., C. Ž., I. Z., L. Z., I.S., N. P., I. M. K., J. B., K. A., A. Ž., VĮ Turto bankas per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kiemo aikštelės (un. Nr. ( - )) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritoriją; jei šių įpareigojimų atsakovai per teismo nustatytą terminą neįvykdys - leisti Nacionalinei žemės tarnybai pačiai atlikti įpareigojimus, visas patirtas išlaidas išieškant iš atsakovų pagal priešieškinį(t.3, b.l. 13-16, 73-78). Nurodo, jog atsakovė turi teisę reikalauti statinių iškeldinimo (nugriovimo) pripažinus, kad nuomos sutartis su ieškovais nutraukta teisėtai. Pažymėjo, jog statiniai, buvę nuomos sutarties sudarymo metu, šiuo metu yra sunykę, žemės sklype 2014-2015 m. vyko savavališki namelių atstatymo darbai. Nurodo, jog pakartotinio patikrinimo 2016-01-15 metu nustatyta, jog žemės sklype, adresu ( - ), stovi ieškovams J. K. ir J. K. nuosavybės teise priklausantis poilsio namelis (unikalus Nr. ( - )), taip pat kiti statiniai, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams pagal priešieškinį. Pažymėjo, jog pagal 2012-06-06 Vyriausybės nutarimu Nr. 702 ,,Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtintus sprendinius žemės sklype numatytas esamų objektų likvidavimas ir ekosistemų apsaugos miškų veikla. Į teritoriją, kurioje numatytas objektų likvidavimas, patenka ieškovams J. K. ir J. K. priklausantis poilsio namelis, ir kiemo aikštelė (unikalus Nr. ( - )). Pažymėjo, jog statiniai, buvę nuomos sutarties sudarymo metu, šiuo metu yra sunykę. Taip pat pažymėjo, jog su ieškovais sudarytoje nuomos sutartyje nėra numatyta galimybė vykdyti statybos darbus, o specialusis teritorijų planavimo dokumentas apskritai draudžia vykdyti statybos darbus teritorijoje, kurioje yra žemės sklypas, t.y. numato esamų objektų likvidavimą. Laiko, jog ieškovai neturėdami teisės vykdyti jokių statybos darbų, atstatydami buvusius statinius pažeidė imperatyvias teisės aktų nuostatas. Nurodė, jog buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos teritorijos renatūralizavimas ir pastatų iškėlimas numatytas dar 1994 m. Vyriausybės patvirtintoje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje, t.y. prieš privatizuojant namelius. Mano, jog ieškovų atlikti buvusių statinių atsakymo darbai, atsižvelgiant į jų mastą, pažeidimo pobūdį bei objektą, daro neleistiną įtaką saugotinam unikaliam Kuršių nerijos kraštovaizdžiui.

5Ieškovai J. K. ir J. K. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog atsakovė nepagrįstai teigia juos atliktus savavalę statybą. Atsakovės nurodytais darbais buvo sustiprintos ir (ar) pakeistos buvusios pažeistos, išrinktos ir (ar), galimai, kitų asmenų pasisavintos poilsio namelio laikančios konstrukcijos, jas pakeičiant kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, nekeičiant paties poilsio namelio matmenų ir paskirties. Taigi buvo atlikti kapitalinio remonto darbai, o ne naujos statybos ar rekonstrukcijos darbai. Ieškovai darbus atliko teisėtai – vykdydami imperatyvias statinių savininkų pareigas bei pačios atsakovės reikalavimą. Nurodė, jog 1965 m. teisėtai pastatytas poilsio namelis neprivalėjo ir neprivalo atitikti nei 1994 m. patvirtintos KNNP schemos, nei 2012 m. patvirtintų KNNP tvarkymo plano sprendinių, o šie poįstatyminiais aktais įtvirtinti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai jokiu būdu negali nei paneigti poilsio namelių statytos teisėtumo, nei panaikinti ieškovų nuosavybės teisės į šį turtą, nei panaikinti įstatymais nustatytų imperatyvių reikalavimų statinių savininkams prižiūrėti statinius, atlikti jų remonto ir rekonstrukcijos darbus, užtikrinant statinių tinkamumą eksploatavimui. Nurodė, jog ieškovės reikalavimas taikyti savavališkos statybos padarinius kitų statinių atžvilgiu yra ydingas, statiniai įrengti teisėtai, šių statinių atžvilgiu nebuvo atliekami jokie statybos darbai (t.3, b.l. 31-41).

6VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo priešieškinį prašo nagrinėti teismo nuožiūra VĮ Turto bankas atstovams nedalyvaujant. Mano, jog priešieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę pašalinti kiemo aikštelės likusius fragmentus ir sutvarkyti teritoriją negali būti tenkinamas. Pažymėjo, jog remiantis viešo registro įrašu, kiemo aikštelės nėra, minėtas statinys yra sunaikintas. Byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad šiuo metu yra likę kokių nors kiemo aikštelės (unikalus Nr. ( - )) fragmentų. Mano, jog nėra tinkamas atsakovas byloje (t.4, b.l. 1-4).

7BĮ Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM pateikė atsiliepimą priešieškinį, kuriuo priešieškinio reikalavimus prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog atsakovė nepagrindė savavališkos statybos. Inspekcija, ištyrusi ginčo statinių statybos aplinkybes yra nustačiusi, jog atsakovės nurodomu laikotarpiu (2014-2015 m.) ieškovai atliko poilsio namelio kapitalinio remonto statybos darbus, kuriems statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Pažymėjo, jog savavališka statyba yra neteisėta statyba, tačiau ne visos neteisėtos statybos yra savavališkos statybos. Tačiau ir šia apimtimi atlikto tyrimo metu inspekcija statybos teisės pažeidimų nenustatė ir pateikė galutinę išvadą, kad inspekcija neturi pagrindo konstatuoti savavališką ar neteisėtą žemės sklype esančių poilsio namelių statybą ir vykdyti atitinkamas procedūras. Šių aplinkybių kontekste, ir atsižvelgiant į tai, kad valstybinės žemės nuomos sutartis yra nutraukta, statinių nugriovimas galėtų būti taikomas kaip CK 4.104 ir 4.105 straipsnyje reglamentuotos teisės naudotis žemės sklypu praradimo pasekmės, ir tik tuo atveju, jei ieškovų reikalavimas dėl nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu būtų atmestas (t.4, b.l. 14- 16).

8Atsakovai R. J., N. P., V. S., C. Ž. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, ieškovų reikalavimai yra pagrįsti, ieškovai turi nekilnojamojo turto, kuris yra ant valstybinės žemės, todėl atsakovė Nacionalinė Žemės tarnyba prie ŽŪM neturėjo teisės, nesant tam teisinio pagrindo, nuspręsti nutraukti nuomos sutartis ir išformuoti žemės sklypą. Pastatai yra įregistruoti VĮ Registrų centras, o tai reiškia, kad būtina laikytis teisės aktų reikalavimų ir užtikrinti asmens turto apsaugą. Pareiškė, jog yra įgiję tik poilsio namelius, kuriuos valdo jau daugiau kaip 20 metų. Jokių kiemo aikštelių ar kitokio turto niekada iš nieko neįsigijo, neturėjo ir nevaldė, niekada nebuvo jokio turto bendraturčiais, nuosavybės teise atsakovai yra įgiję tik poilsio namelius (t.4, b.l. 49- 51).

9Trečiasis asmuo BĮ Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM pateikė atsiliepimą į ieškinį (patikslintą) ir priešieškinį (patikslintą), kuriuo su ieškiniu nesutinka, tačiau palaiko priešieškinį ir prašo jį tenkinti. Nurodė, jog ginčo teritorija yra valstybės saugomoje teritorijoje – Kuršių nerijos nacionaliniame parke, nagrinėjamoje vietoje valstybės saugoma teritorija yra dar nuo 1960 m. Tuometinės pionierių stovyklos Juodkrantėje nameliai buvo pastatyti dar 1965 m., t.y. jau esamoje valstybės saugomoje teritorijoje. Pažymėjo, jog apie tuo metu pastatytus namelius nebuvo formuojami atskiri žemės sklypai. 1994-12-19 Vyriausybės nutarimu patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) planavimo schema (generalinis planas), kurioje buvo numatytas buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos renatūralizavimas ir pastatų iškėlimas. Nameliai jau tuomet buvo skirti laikinam naudojimui, bet ne atstatymui. Nurodė, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 209-03-13 sprendimu panaikinus detalųjį planą (jo sprendinius) (2002-09-16) liko galioti buvusi situacija, t.y. nagrinėjamoje vietoje esantis miško parkas su poilsio aikštelėmis, kurio teritorijoje nebuvo jokių sklypų (sklypų ribų), tame tarme ir ieškovų iš valstybės nuomojamo žemės sklypo. Panaikintu detaliuoju planu buvo panaikintas ir anksčiau nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis. Pagal Neringos savivaldybės tarybos 2012-09-21 sprendimu Nr. T-164 patvirtinto Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano sprendinius, teritorija, kurioje yra žemės sklypas, yra miškų ūkio paskirties žemėje, kurios naudojimo būdas – ekosistemų apsaugos miško sklypai. Laiko, jog 2009-03-13 sprendimu buvo panaikintas sutarties dalykas – suformuotas ginčo sklypas. Pažymėjo, jog nė viename teritorijų planavimo dokumente nėra ir nebuvo pažymėta, kad kuri nors statybų rūšis teritorijoje, kurioje yra žemės sklypas, yra leidžiama. Teritorijoje, kurioje yra ginčo sklypas, ieškovų pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo metu (2013 m.) pastatų nebuvo. Laiko, jog nesant faktinių statinių, nėra teisinio pagrindo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties. Sunykus statiniams, kartu ir išnyko aplinkybės, kurioms esant yra pagrindas tęsti nuomos teisinius santykius. Išnuomotuose žemės sklypuose naujų pastatų ar kitų statinių statyba ar esamų rekonstrukcija galima tik tuo atveju, jei tai numatyta sutartyje arba gavus nuomotojo sutikimą, jei tokia statyba neprieštarauja teritorijos tvarkymo režimui. Nuomos sutartyje nenumatytus ar be nuomotojo sutikimo pastatytus pastatus ar statinius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Nurodė, jog palaiko atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime išdėstytus argumentus dėl nuomos sutarties nutraukimo pagrindų buvimo (t.4, b.l. 96-101). Bylą prašo nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

10Tretieji asmenys Neringos savivaldybės administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, o taip pat atsakovai G. T., J. B., A. R., K. S., I. M. K., V. V., J. Z., I. Z., L. Z., A. Ž., I. S., K. A. atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

11Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus. Nurodė, jog ieškovų teisės yra įtvirtintos teisės aktuose, tiek teismų praktikoje pasisakyta, kad tiek teisė nuomoti žemės sklypą yra neginčijama statinių savininko teisė, tiek teisė daryti fizinį poveikį daiktui yra sudėtinė nuosavybės teisės dalis. Nurodė, jog teritorijų planavimo dokumentais žemės sklypo paskirtis nebuvo nustatyta, žemės sklypo suformavimo ir jo paskirties nustatymo pagrindas yra visiškai kitas, ir tas administracinis aktas nėra pakeistas, nuginčytas. Todėl negalima sakyti, jog buvo nustatyta miškų ūkio paskirtis. Paskirties nustatytas siejamas su tam tikros sąlygos įvykimu – statinių iškeldinimu. Kitoks situacijos aiškinimas prieštarautų teisės aktams, teismų praktikai, kurioje aiškiai išaiškinta, jog miškų paskirties žeme negali būti nustatyta žemė, užstatyta ne miško paskirties statiniais. Pažymėjo, jog visuomenės poreikis į konkretų sklypą turi būti pagrįsta konkrečioje byloje. Šioje byloje nėra jokio visuomenės poreikio paversti žemę miškų paskirties žeme. Motyvų kaip tokių nėra. Neegzistuoja pagrindas riboti teises. Pažymėjo, jog iki šios dienos sprendiniai nėra įvykdyti. Taip pat pažymėjo, jog buvusi žemės sklypo paskirtis nebuvo panaikinta administracinėje byloje, joje net nebuvo užsimenama apie žemės sklypo formavimą. Dėl žemės sklypo faktinės naudojimo paskirties pažymėjo, jog ieškovai matė viešo registro duomenis, šalys 2013-11-18 sudarė taikos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo išnuomoti žemės sklypo dalį, ši taikos sutartis patvirtinta teismo nutartimi, ji buvo vykdoma atliekant nuomos sutarties pakeitimus, kitos sąlygos buvo nepakeistos. Pažymėjo, jog darbai atlikti galiojant nurodytoms sąlygoms, galiojant nuomos sutarčiai. Dėl šios priežasties ieškovai atliko darbus, sutvarkė namelį, kapitalinio remonto darbams netaikomas reikalavimas vadovautis teritorijų planavimo dokumentais, todėl ieškovai atliko darbus teisėtai. Teiginiai, jog buvo atlikti statybos ar rekonstrukcijos darbai, nėra pagrįsti. Yra įsitikinę, jog darbai atlikti teisėtai, ieškovai turi teisę reikalauti, o atsakovė turi pareigą išnuomoti poilsio namelio naudojimui reikalingą sklypo dalį. Prašo ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

12Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Nurodė, jog pagal teritorijų planavimo dokumentus numatytas statinių likvidavimas, sklypas naudojamas tiek ne pagal sutartį, tiek ne pagal paskirtį. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog statiniai, dėl kurių buvo sudaryta nuomos sutartis, yra sunykę. Žemės sklypo paskirtis - miško ūkio paskirties žemė, byloje nėra įrodymų, jog ieškovai sklypą naudoja miškų ūkio veiklai. Taip pat ieškovai atliko neteisėtus statybos darbus, kadangi pagal tvarkymo planą buvo numatytas objektų likvidavimas. Ieškovai statinį pastatė neturėdami nuomotojo sutikimo, todėl turi jį nugriauti. Pažymėjo, jog ieškovai nenaudojo ir nenaudoja žemės sklypo. Nėra įrodymų, jog statinys yra naudojamas pagal paskirtį. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovų ieškinio. Atkreipė dėmesį, jog atliekant patikrinimą nebuvo vadovautasi teritorijų planavimo dokumentais, inventoriniame plane nėra matyti statinio konstrukcijos matmenys, nėra patvirtinimo, jog statinio matmenys nėra pakeisti, senosios konstrukcijos atitiko naująsias, be to patikrinimą atliko labai siauru aspektu, todėl nėra pagrindo teigti, neva statybos teisėtumas yra patikrintas statybos inspekcijos. Nurodė, jog nutraukus nuomos sutartį turi būti sprendžiama klausimas dėl statinio pašalinimo. Todėl prašo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.

13Trečiojo asmens Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovė teismo posėdžio metu su ieškovų reikalavimais nesutiko. Mano, jog ieškinys nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti. Pažymėjo, jog dar 1960 metais Kuršių nerijos nacionalinis parkas buvo paskelbtas kraštovaizdžio draustiniu, apie ginčo namelius nebuvo formuojami žemės sklypai, nustatomos sklypų ribos. Nacionalinio parko planavimo schemoje, parko tvarkymo plane ginčo teritorija buvo pažymėta ekosistemų miškų apsaugos zona. Teismo sprendimu panaikinus detalųjį planą buvo panaikintas ir anksčiau nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis, ribos. Išnykus žemės sklypui, išnyko ir nuomos sutarties dalykas. Savo ruožtu priešieškinį palaiko. Pažymėjo, jog nė viename teritorijų planavimo dokumente nėra pažymėta, jog kuri nors statybos darbų rūšis yra leidžiama. Priešingai buvo numatyta esamus statinius likviduoti. Todėl prašo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

14Liudytojas K. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra Klaipėdos m. savivaldybės administracijos infrastruktūros skyriaus vyriausias specialistas. Patvirtino, jog surašė patikrinimo vietoje aktą 2015-04-07, užpildė kontrolės klausimyną. Kad statinys atitinka jo paskirtį nustatė pagal pateiktus dokumentus – turto įsigijo bei nuomos sutartis. Ar 2015 m. vasario mėn., statinys jau buvo pasakyti negali, reiktų žiūrėti plane. Jis senai nebedirba Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje. Paaiškino, jog namelis stovėjo visas. Patikrinimą atliko pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos skundą, skundai galėjo būti dėl galimai neteisėtos statybos. Paaiškino, jog neaktualu, ar statinys atitinka paveldosaugos reikalavimus, kadangi tai esamas statinys, įvardinta buvo, kad vykdyti kapitalinio remonto darbai, nustatė pagal statybos požymius. Patvirtino, jog atlikdamas patikrinimą nesivadovavo teritorijų planavimo dokumentais, tikrino pagal jam pateiktus duomenis, matavo statinio duomenis, kas turėtų būti užfiksuota akte.

15Atsakovas A. Ž. teismo posėdyje nepasisakė, iš bylos nagrinėjimo teismo posėdyje pasišalino be teismo leidimo po byloje paskelbtos pertraukos.

16Atsakovių V. S., R. J., N. P., C. Ž. atstovas teismo posėdyje nepasisakė, kadangi iš bylos nagrinėjimo pasišalino be teismo leidimo.

17Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

18Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovai 2012-08-21 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1-8286 iš A. G. įsigijo pastatą – poilsio namelį, unikalus Nr. ( - ), esantį valstybinės žemės sklype, adresu ( - ) (t. 1, 15-27, t.3. 90-127). 2004-08-25 su A. G. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N23/2004-0470, kuria išnuomota 0,2419 ha žemės sklypo, esančio ( - ), dalis sudaranti 0,0806 ha (t. 1 b.l. 28 -29). 2013-03-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymu nuomos sutartis su A. G. nutraukta prieš terminą (t.1, b.l. 31). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-11-22 nutartimi tarp ieškovų ir atsakovės patvirtinta taikos sutartis (t. 1, b.l. 32-36), kurios pagrindu sudarytas 2014-07-02 sutarimas Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-138 dėl 2004-08-25 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0470 pakeitimo, kuria pakeista sutarties preambulė numatant, jog nuomininkai yra ieškovai bei pakeistas sutarties 5 punktas nustatant, jog pastatų rekonstrukcija ar naujų statyba – vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka (t. 1, b.l. 37, 38). 2015-05-07 raštu Nr. 13SD-627-(14.13.55) „Dėl valstybinės žemės sklypo ( - )“ atsakovė informavo ieškovus, kad vadovaujantis CK 6.564 str. 2 d. po dviejų mėnesių valstybinės žemės sklypo ( - ), 2004-08-25 sudaryta nuomos sutartis bus nutraukta (t. 1, b. l. 47-48). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-07-29 raštu Nr. 13SD-1151-(14.13.55.) ,,Dėl valstybinės žemės sklypo ( - )“ ieškovai informuojami, jog priimtas sprendimas nutraukti 2004-08-25 nuomos sutartį (t. 1, b.l. 52). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 įsakymu Nr. 13VĮ-303-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. rugpjūčio 25 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23-2004/0470 nutraukimo“ nuspręsta nutraukti prieš terminą su ieškovais sudarytą valstybinės žemės sklypo ( - ) nuomos sutartį (t. 1, b. l. 53). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 sprendimu Nr. 13SK-185-(14.13.111.) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )), esančių ( - ) ir ( - ), Neringos mieste, išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“ nuspręsta išformuoti valstybinės žemės sklypus, esančius ( - ) ir ( - ), Neringos mieste, bei kreiptis į VĮ Registrų centras su prašymu paminėtus išformuotus žemės sklypus ir atsakovės patikėjimo teises į juos išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro (t. 1, b. l. 149). 2015-07-29 raštu Nr. 13SD-1140-(14.13.7.) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl žemės sklypų išregistravimo (t. 1, b.l. 150).

19Ieškovai prašo pripažinti 2004-08-25 valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą neteisėtu. Nustatyta, jog nuomos sutartis nutraukta ginčijamu 2015-07-29 įsakymu Nr. 13VĮ-303-(14.13.2.).

20Žemė – nacionalinis Lietuvos turtas, todėl žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, bei apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė, valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos (Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu žemės sklypas yra užstatytas jiems nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Taigi valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, CK 6.551 straipsnio 2 dalis).

21Nagrinėjamu atveju 2004-08-25 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N23-2004/0470 (su pakeitimais ir papildymais) valstybinė žemė ( - ) buvo išnuomota ne aukciono būdu, kadangi joje stovėjo pastatas – poilsio namelis, kuris nuo 2012-08-21 nuosavybės teise priklauso ieškovams J. K. ir J. K.. 2004-08-25 sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje yra nurodyta pagrindinė tikslinė išnuomojamo žemės sklypo paskirtis - kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija, t. y. tokie paskirtis, būdas ir pobūdis atitinka tuos, kurie buvo nustatyti nuomos sutarties sudarymo metu galiojusio teritorijos detaliojo plano sprendiniais (Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ patvirtintame teritorijos detaliajame plane) ir patvirtinti, suformuojant žemės sklypą bei užfiksuoti nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. l. 28-29). Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-03-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-60-609/2009 buvo panaikintas Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, inter alia dėl to, kad aukštesnės galios teisės aktuose imperatyviai nurodyta, jog ginčo žemės naudojimo būdas – miško parkas su poilsio aikštelėmis. 1994-12-19 Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtintoje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje ginčo teritorija buvo priskirta VI zonai, kuri pažymėta kaip gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai, šį dokumentą pakeitusiame 2012-06-06 Vyriausybės nutarimu Nr. 702 patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane ginčo teritorija yra ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Tokiu būdu 2004-08-25 nuomos sutartyje nurodyta rekreacinė ginčo teritorijos paskirtis buvo numatyta (pakeista iš miško parko su poilsio aikštelėmis) tik panaikintame Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 151 patvirtintame ginčo teritorijos detaliajame plane. Pažymėtina, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikinus Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 151 patvirtintą ginčo teritorijos detalųjį planą, ginčo žemės sklypo naudojimo būdas grąžintas į prieš tai buvusią padėtį: Miškų kadastro duomenų bazėje ginčo teritorija žymima kaip miškų ūkio žemė, Neringos savivaldybės tarybos 2012-09-21 sprendimu Nr. T1-164 patvirtintame Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajame plane ginčo teritorija numatyta kaip ekosistemų apsaugos miškų sklypai.

22Žemės nuomos santykius reglamentuojančios Civilinio kodekso normos nustato, jog žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais (Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalis). Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jei žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį, arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį (Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalis). Nagrinėjamu atveju 2004-08-25 nuomos sutartyje tokia galimybė nebuvo nustatyta, jos nenumatė ir šalių sudaryti nuomos sutarties pakeitimai.

23Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) taisyklių (toliau – Taisyklės) 30.8 punkto 2 dalyje numatyta, kad kai pagal savivaldybės bendrąjį planą ir (ar) jos dalies bendrąjį planą, jeigu šis parengtas, išnuomotame žemės sklype (teritorijoje) numatyta plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio ar įrenginio, kuris yra ilgesniam kaip 3 metų terminui išnuomotame žemės sklype ir kuriam eksploatuoti šis žemės sklypas suformuotas, tiesioginės paskirties, įrašytos Nekilnojamojo turto kadastre, tačiau sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje nenumatyta galimybė keisti išnuomoto žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo, valstybinės žemės nuomos sutartis pakeičiama šalių susitarimu (nuomininko ar nuomotojo prašymu) – joje numatoma nuomininko ar nuomotojo teisė keisti išnuomoto žemės sklypo naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog minėta Taisyklių nuostatas taikoma tada, kai esant sudarytai valstybinės žemės nuomos sutarčiai, parengiamas naujas bendrasis ar specialusis teritorijos, kurioje yra išnuomotas žemės sklypas, planas, pagal kurį minėtoje teritorijoje numatyta plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio, kuris yra išnuomotame žemės sklype ir kuriam eksploatuoti šis žemės sklypas suformuotas, tiesioginės paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2010). Nagrinėjamu atveju teritorijos, apimančios ir ginčo žemės sklypą, specialiųjų planų sprendiniai, numatantys, kad šioje teritorijoje yra miško ūkio paskirties žemė, niekada keičiami nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek 1994-12-19 Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtintoje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje ginčo teritorija buvo priskirta VI zonai, kuri pažymėta kaip gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai, tiek vėliau 2012-06-06 Vyriausybės nutarimu Nr. 702 patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane ginčo teritorija yra ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Savo ruožtu valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai (Žemės įstatymo 9 straipsnio 10 dalis).

24Bylos duomenimis nustatyta, jog 2004-08-25 nuomos sutartimi numatytas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija. Byloje nėra duomenų, jog ieškovai žemės sklypą naudoja Miškų įstatyme nustatytai veiklai, teismo posėdžio metu ieškovų atstovas paaiškino, jog šiuo metu ieškovai ginčo žemės sklypo apskritai nenaudoja. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog valstybinės žemės nuomininkai valstybinės žemės sklypą naudoja ne pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, kas sudaro pagrindą nutraukti 2004-08-25 valstybinės žemės nuomos sutartį (su pakeitimais) (Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalis , Civilinio kodekso 6.5564 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25Ieškovai nurodo, jog nuomos sutartis negali būti pripažinta teisėtai nutraukta dėl esminio imperatyvios teisės normos, numatančios nuomos sutarties nutraukimo galimybę išimtinai teismo sprendimu, pažeidimo.

26Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalis numato terminuotos žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojo iniciatyva. Civilinio kodekso Šeštosios knygos XXIX skyrius, reglamentuojantis žemės nuomos santykius, nenumato žemės sklypo nuomotojui absoliutaus draudimo neteismine tvarka nutraukti sutartį, taigi dėl žemės nuomos (subnuomos) sutarties įstatyme nėra specialaus imperatyvinio pobūdžio apribojimo nuomotojui nutraukti nuomos sutartį prieš terminą vienašališkai, nesikreipiant į teismą, jei tik atsiranda sutarties nutraukimo pagrindas – esminis sutarties pažeidimas. Civilinio kodekso 6.564 straipsnis yra specialioji norma, skirta žemės terminuotų nuomos sutarčių nutraukimui, vienareikšmiškai ir išsamiai reglamentuojanti žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą galimybę nuomotojui nesikreipiant į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346. Teismų praktika. 2004, 22). Tokiu būdu žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą atveju, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, teisė, įtvirtinta įstatyme (Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas), reiškia ir įstatyme nustatyto pagrindo pripažinimą žemės nuomos sutarties esminiu pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565-219/2015). Taigi remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo suformuota praktika, pripažintina, jog ieškovų argumentas dėl imperatyvios įstatymo normos pažeidimo nutraukiant nuomos sutartį ne teismo tvarka, yra nepagrįstas.

27Pažymėtina, jog žemės nuomos sutarties dalykas - valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (Civilinio kodekso 6.654 straipsnis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių 30.11 punktas (Taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2004-11-18 iki 2011-05-05) numatė, jog žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį. Nurodytų Taisyklių (redakcija nuo 2011-05-05) 31 punktas numato, jog išnuomojamo žemės sklypo ribos ir dydis nustatomi tokia pat tvarka, kaip ir parduodamų žemės sklypų pagal šio akto 3–6 punktų nuostatas. Taisyklių 3 punktas numato, jog prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Nuomos sutarties sudarymas be nustatyta tvarka parengto žemės sklypo plano prieštarautų imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2010).

28Nagrinėjamu atveju rekreacinės paskirties žemės sklypas ( - ), buvo suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre, remiantis Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ patvirtintu teritorijos detaliuoju planu. Panaikinus detalųjį planą kilo būtinybė atstatyti buvusią padėtį – išformuoti neteisėtai suformuotus sklypus ir juos išregistruoti, ką ir atliko atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM (t.1 b.l. 150, t.3. b.l. 11-12). Kadangi žemės sklypas, kuriame yra ieškovams priklausantis statinys yra teritorijoje, kurioje nėra suformuotas joks sklypas, nėra apibrėžtos žemės sklypo ribos, konstatuotina, jog tokia žemė negali būti civilinių teisių objektu (Civilinio kodekso 1.109 straipsnis, 6.654 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad šalims nėra galimybės tęsti nuomos teisinių santykių, nes neliko žemės nuomos objekto.

29Tokiu būdu atsižvelgiant į aukščiau nurodyta, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, tenkinti ieškinio reikalavimus dėl 2004-08-25 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0470 (su pakeitimais) nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 įsakymo Nr. Nr. 13VĮ-303-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. rugpjūčio 25 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23-2004/0470 nutraukimo“ panaikinimo nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl jie atmestini (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

30Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-05-07 raštą Nr. 13SD-627-(14.13.55.) ,,Dėl valstybinės žemės sklypo ( - )“, Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-07-29 įsakymą Nr. 13VĮ-303-(14.13.2.) ,,Dėl 2004 m. rugpjūčio 25 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N223/2004-0470 nutraukimo“ kuriuo ieškovai, vadovaujantis CK 6.564 str. 2 d., informuoti, jog po dviejų mėnesių valstybinės žemės sklypo ( - ), 2004-08-25 nuomos sutartis bus nutraukta. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog minėtas dokumentas yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nesukėlė ieškovams jokių teisnių pasekmių, kadangi jis nėra valinis viešojo administravimo subjekto patvarkymas ieškovams, kuris būtų pagrindas teisiniams santykiams atsirasti, pasibaigti ar pasikeisti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-270/2011; 2011-09-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A26-3478/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas, toks kaip tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kitas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji, galutiniai kompetentingų (įgaliotų) asmenų sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-556-782-14). Tokiu būdu nustačius, jog ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio ir ieškovams teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo objektu teisme, ieškovų reikalavimas pripažinti raštą negaliojančiu atmestinas.

31Ieškovai taip pat prašo pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-07-30 sprendimą Nr. 1SS-2064-(7.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo atsakovė atsisakė tenkinti ieškovų skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-05-07 rašto Nr. 13SD-627-(14.13.55.) ,,Dėl valstybinės žemės sklypo ( - )“ panaikinimo. Nurodytas raštas taip pat yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis ieškovams teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo objektu teisme. Tokiu būdu ieškovų reikalavimas pripažinti šį raštą negaliojančiu taip pat atmestinas aukščiau nurodytas pagrindais.

32Ieškovė taip pat prašo pripažinti žemės sklypo, esančio ( - ), išformavimą ir išregistravimą iš Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro neteisėtu ir nepagrįstu, bei pripažinti negaliojančiais šio veiksmo atlikimui priimtus Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 sprendimą Nr. 13SK-185-(14.13.111.) ,,Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) esančių ( - ) ir ( - ), Neringos mieste, išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“, Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 prašymą Nr. 13SD-1140-(14.13.7.) ,,Dėl valstybinės žemės sklypų, esančių ( - ) ir ( - ), Neringos mieste, išregistravimo“.

33Nagrinėjamu atveju buvusios pionierių stovyklos Juodkrantėje teritorijoje žemės sklypai, nustatant jų ribas, keičiant žemės naudojimo būdą iš miško parko su poilsio aikštelėmis į rekreacinę, tarp jų nagrinėjamu atveju aktualus sklypas ( - ), buvo suformuoti Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ patvirtintu detaliuoju planu, kuris panaikintas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-03-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-60-609/2009. Panaikinus paminėtą detalųjį planą tapo reikalinga atstatyti padėtį, buvusią iki panaikinto sprendimo priėmimo, t. y. išformuoti rekreacinės paskirties sklypus (t.3, b.l. 11-12), kurių iki panaikinto detaliojo plano patvirtinimo teritorijoje nebuvo, bei juos išregistruoti iš viešųjų registrų. Nurodytų žemės sklypu patikėtinė yra atsakovė.

34Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 25 punktas numato, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui pateikia nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo ar valstybei nuosavybės teise priklausančio turto patikėtinis. Tų pačių nuostatų 26 punktas numato, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti kitas daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše pateikia šių teisių turėtojas, įstatymo įgaliota institucija arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu ar išregistravimu. Prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše gali pateikti teisėsaugos, valstybės valdžios ar valdymo institucijos, įstatymų nustatytais atvejais ginančios viešąjį interesą, arba bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir (ar) pasibaigimo, dalyvis (Nuostatų 28 punktas). Esant aukščiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reglamentavimui, vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą, atsakovė teisėtai ir pagrįstai ėmėsi veiksmų, siekiant išformuoti ir išregistruoti valstybinės žemės sklypą, esantį ( - ), todėl ir šioje dalyje ieškinio reikalavimą tenkinti nėra pagrindo.

35Dėl priešieškinio reikalavimų

36Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM byloje pateikė priešiekšinį, kuriuo prašo įpareigoti ieškovus J. K. ir J. K. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti poilsio namelį (un. Nr. ( - )), pašalinti kiemo aikštelės (un. Nr. ( - )) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritoriją; įpareigoti atsakovus G. T., A. R., K. S., V. S., V. V., J. Z., R. J., C. Ž., I. Z., L. Z., I. S., N. P., I. M. K., J. B., K. A., A. Ž., VĮ Turto bankas per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kiemo aikštelės (un. Nr. ( - )) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritoriją; jei šių įpareigojimų atsakovai per teismo nustatytą terminą neįvykdys - leisti Nacionalinei žemės tarnybai pačiai atlikti įpareigojimus, visas patirtas išlaidas išieškant iš atsakovų pagal priešieškinį(t.3, b.l. 13-16, 73-78).

37Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovams J. K. ir J. K. 2012-08-21 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso poilsio namelis (unikalus Nr. ( - )), taip pat atsakovams pagal priešieškinį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso kiemo aikštelė (unikalus Nr. ( - )) ir kiti inžineriniai statiniai (t.3, b.l. 90-127). 2013-02-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus žemės naudojimo patikrino aktu nustatyta, jog žemės sklype, esančiame ( - ), nebestovi nė vienas pastatas, pastatai sugriuvę arba nugriauti, iš pateiktų fotonuotraukų turinio matyti, jog žemės sklype nėra užfiksuoti statiniai (t.1, b.l. 145-147, t.2. b.l. 68-70). 2013-04-19 Neringos savivaldybės administracijos Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte nustatyta, jog ieškovams J. ir J. K. priklausančio poilsio namelio būklė buvo patikrinta ir nustatyta, jog pastato konstrukcijos: sienos, stogas, angos, grindys sugriuvę, pamatai (betono) išlikę, iš ieškovų pareikalauta iki 2013-05-15 išvežti pastato sugriuvusių konstrukcijų griovimo atliekas ir sutvarkyti teritoriją sutinkamai su šią tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais (t.3, b.l. 54). 2013-05-08 ieškovai kartu su kitais teritorijoje esančių poilsio namelių savininkais sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuria susitarta dėl vienkartinio buvusios pionierių stovyklos teritorijos sutvarkymo (buitinių, statybinių ir pavojingų atliekų surinkimas ir išvežimas) darbų atlikimo (t. 3, b.l. 57-58). 2014-05-07 rangos sutartimi ieškovai (kartu su kitais poilsio namelių savininkais) užsakė statybos rangos darbus – poilsio namelių, esančių Juodkrantėje, ( - ) (buvusios pionierių stovyklos teritorijoje) pamatų kapitalinio remonto darbus (namelių pamatų pilnas ir dalinis išardymas, pamatų betonavimas ir kt.) (t.3, b.l. 60- 61, 62). 2015-02-05 J. K. užsakė pagaminti medinių konstrukcijų namelį (t. 3, b.l. 63-65). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2015-04-07 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu (kontroliniu klausimynu) konstatuota, jog vykdant statybos darbus pažeidimų nenustatyta, klausimyno 4 punkte į klausimą ar statinys pastatytas daugiau kaip prieš 10 metų atsakyta neigiamai (t.1, b.l. 40-46). Iš byloje pateiktos fotofiksacijos nustatyta, jog žemės sklype, adresu ( - ), poilsio nameliai buvo atstatyti (t. 1, b.l. 113-117, 122-125, 127-128, t.2, b.l. 36-51). 2016-01-19 žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatyta, jog žemės sklype ( - ), stove du pastatai, t.y. indeksu pažymėta ( - ), unikalus Nr. ( - ) nuosavybės teise priklausantis ieškovams, taip pat kitiems asmenims priklausantys poilsio nameliai (t.3, b.l. 79-81, 83-89).

38Teismas spręsdamas dėl statybos teisėtumo ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo, privalo įvertinti: 1) ar statyba iš esmės yra galima pagal galiojantį detalųjį planą (kai toks yra), bendruosius teritorijų planavimo dokumentus, specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus (jei tokie yra būtini) ir, 2) ar tai neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

39Pažymėtina, kad jau 1994-12-19 Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtintoje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje buvo numatytas buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos renatūralizavimas ir pastatų iškėlimas: planavimo schemos tekstiniuose sprendiniuose numatyta iškelti menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį taką nuo marių pusės link jūros, išlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona ir atkurti prarastus želdinius. 2012-06-06 Vyriausybės nutarimu Nr. 702 patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane buvo perkelti paminėti sprendiniai dėl buvusios pionierių stovyklos renatūralizavimo, tvarkymo plano sutartiniuose ženkluose ginčo teritorija pažymėta sutartiniu ženklu „Likviduojami objektai“. Tokiu būdu teisinis reglamentavimas nuosekliai nuo 1994 metų numato, kad nagrinėjamoje teritorijoje esantys nameliai yra laikinam naudojimui, jokiu būdu jų negerinant, neremontuojant ir neatstatant. Be to, kaip minėta, ginčo žemė priskirta ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonai. Pagal Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu Nr. 996 patvirtintą Miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamento (III skyrius) 14.1.9 punkto nuostatą, šioje zonoje draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis.

40Šiuo atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šiuo metu ieškovams J. K. ir J. K. priklausantis turtas buvo sunykęs: sienos, stogas, angos, grindys sugriuvę, 2013 m. darytoje fotofiksacijoje užfiksuota, jog statiniai sunykę, žemės sklype jų nėra. Tokios statinio liekamos (betono pamatai) neatitinka Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal naudojimo paskirtį“ nustatytų statiniui (pastatui) keliamų reikalavimų. Tokios statinio liekanos pagal savo savybes nesusijusios su poilsio namelio egzistavimu. Todėl vien sunykusio pastato dalies karkaso, iširusių pamatų egzistavimo faktas nėra pakankama aplinkybė išvadai, kad statinys ieškovams įsigyjant nuosavybės teise poilsio namelį ar atliekant statybos darbus buvo išlikęs, o žemės sklypo plotas šalia šių pamatų buvo naudojamas kitaip, negu kaip miškų ūkio paskirties žemės plotas. Pažymėtina, kad ieškovai į bylą nepateikė 2012-08-21 pirkimo – pardavimo sutarties, tokiu būdu nėra galimybės įvertinti kokiomis sąlygomis buvo įsigytas turtas, savo ruožtu pateiktos fotonuotraukos sudaro pagrindą išvadai, jog poilsio namelis jau tuo metu neatitiko statiniui keliamų reikalavimų. Kaip minėta, 2013-02-28 Žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatyta, kad valstybinės žemės sklype ( - ), nebėra nė vieno pastato, kadangi jie sugriuvę arba nugriauti. Ieškovai namelio atstatymo darbus ėmė vykdyti 2014-2015 metais: 2013 m. gegužės mėn. ėmėsi tvarkyti aplinką, paslaugos teikėjams nurodydami griežtai neliesti išlikusių pamatų, tuo tik patvirtindami, kad tai dienai jokio pastato nėra, o likę tik jo pamatai, 2014 m. gegužės mėn. išliejo naujus pamatus, bei užsakė pagaminti naują medinių konstrukcijų namelį. Be to teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas asmuo, surašęs 2015-04-07 patikrinimo aktą, patvirtino, jog aktą surašė pagal jam pateiktus dokumentus, išvadas pateikė neatsižvelgdamas į teritorijų planavimo dokumentų nuostatas bei reikalavimus.

41Aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 439 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento” patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko reglamento, nustatančio specialius Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos, projektavimo ir statybų jo teritorijoje reikalavimus, 25 punktas numato, kad statiniai Kuršių nerijos nacionaliniame parke projektuojami, statomi, restauruojami, renovuojami ar rekonstruojami atsižvelgiant į Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) reikalavimus. Šiuo atveju, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniuose ieškovams priklausantis namelis pažymėtas kaip likviduojamas objektas. Tokiu būdu ieškovai turėjo ir galėjo žinoti, kad namelio jie negalėjo atstatyti, ar net, kaip teigia, atlikti kapitalinio remonto darbus, nes tai prieštarauja bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentams: tiek pagal 2012-09-21 patvirtintą Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrąjį planą, tiek pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendinius ginčo teritorija priskirta miško žemei, kurioje numatytas esamų objektų likvidavimas, o ne jų remontas, gerinimas, būklės atstatymas (Saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog ieškovai neturėjo teisės atstatyti poilsio namelio.

42Žemės įstatymo 9 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo veiklai, nepažeisdami nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų. Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, taip pat laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (Žemės įstatymo 21 straipsnis). Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad saugomosiose teritorijose draudžiama keisti pagrindinę tikslinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, išskyrus atvejus, kai tai daroma visuomenės poreikiams arba siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus ir objektus (vertybes). Pagal Miškų įstatymo 11 straipsnį miško žemės miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Miškų ūkio paskirties žemėje yra leidžiama tik specializuotų statinių statyba: medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, poilsio, žvėrių pašarų aikštelių statyba (Žemės įstatymo 26 str. 1 d.). Visų kitų statinių statyba nėra leidžiama. Byloje nagrinėjamas atvejis į įstatymuose numatytus išimtinius atvejus nepatenka. Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, jog šioje byloje nėra pakankamai teisinių argumentų, kurie leistų teigti, jog aptartieji Miškų įstatyme ir Žemės įstatyme nustatyti ribojimai, - ypač atsižvelgiant į miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobūdį, jų ypatingą ekologinę, socialinę ir ekonominę reikšmę aplinkai, - draudimai yra neproporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui, kad savininkų nuosavybės teisės varžomos labiau negu leidžia Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).

43Tokiu būdu atsižvelgiant į statybos darbų žemės sklype, kuriame nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, negalimumą, kadangi ginčo žemė pagal teritorijos planavimo dokumentus yra miškų ūkio paskirties žemė, kurios naudojimo būdas yra ekosistemų apsaugos miškų sklypai, bei tai, kad pagal byloje esančius duomenis ieškovams priklausantis poilsio namelis buvo sunykęs, neatitiko statiniui keliamų reikalavimų, ir ieškovai negalėjo jo nei atstatyti, nei atlikti kapitalinio remonto darbus, kadangi tokių veiksmų atlikti neleidžia teritorijų planavimo dokumentai, tačiau ieškovai šiuos darbus atliko, neatsižvelgdami į imperatyvias teisės aktų nuostatas, taip pat tai, kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nutraukta nustačius, jog ieškovai nuomojamą sklypo dalį naudojo ne pagal paskirtį, išnyko objektai, dėl kurių naudojimo buvo sudaryta nuomos sutartis, o taip pat nebėra ir nuomos sutarties dalyko, žemės sklype esantis statinys neatitinka registre išviešintų duomenų – pastatytas ne 1965 m., kas nustatyta ir patikrinimo akte, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą ir įpareigoti ieškovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neteisėtos statybos padarinius - nugriauti namelį, kurio unikalus Nr. ( - ). Jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos leistina nugriauti nurodytą objektą, visas patirtas išlaidas išieškant iš ieškovų J. K. ir J. K. (Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 5 dalis).

44Priešieškiniu Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM taip pat prašo atsakovus pagal priešieškinį įpareigoti per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kiemo aikštelės (un. Nr. ( - )) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritoriją.

45Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso kiemo aikštelė, unikalus Nr. ( - ) (t.3, b.l. 90-127). Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenimis taip pat nustatyta, jog minėta kiemo aikštelė yra sunaikinta (t.3, b.l. 101). Minėta aikštelė remiantis viešo registro duomenimis baigta statyti dar 1975 m. Byloje nėra duomenų, jog atsakovai pagal priešieškinį atliko minėtos aikštelės rekonstrukcijos ar kito pobūdžio statybos darbus, kuriuos draustų imperatyvios teisės aktų nuostatos, teritorijų planavimo dokumentai. Nacionalinės žemės tarnybos pateikta fotofiksacija (t.4, b.l. 110-112) nepatvirtina priešieškinyje nurodytų aplinkybių apie išlikusias kiemo aikštelės dalis, byloje nėra pakankamai įrodymų išvadai, jog yra išlikę sunaikintos kiemo aikštelės fragmentai (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

46Civilinio kodekso 4 knygos XV skyrius, reglamentuojantis daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimą, numato, jog daiktai, teisės į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridiniai faktai turi būti registruojami viešame registre (Civilinio kodekso 4.253 straipsnio 2 dalis). Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 4.262 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, jog nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punktas numato, jog daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui pateikia nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo ar valstybei nuosavybės teise priklausančio turto patikėtinis, išskyrus tuos atvejus, kai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalį arba Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 12 straipsnio 2 dalį suteikta teisė įregistruoti žemės sklypus savininko vardu. Pateikti prašymą mirusiojo asmens vardu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį gali asmuo, turintis teisę paveldėti mirusiojo turtą. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Prašymą įregistruoti ar išregistruoti kitas daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše pateikia šių teisių turėtojas, įstatymo įgaliota institucija arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu ar išregistravimu. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą (Nuostatų 25, 26 punktai). Kai nuosavybės teisė ar kitos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą įregistruotos keliems bendraturčiams, nekilnojamojo daikto žuvimo atveju išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar jo dalį, daiktines teises, juridinius faktus pateikti gali nekilnojamojo daikto savininkai arba vienas iš jų. Išregistravus nekilnojamąjį daiktą ar jo dalį, daiktines teises, juridinius faktus pagal vieno asmens prašymą, apie priimtą sprendimą raštu pranešama visiems asmenims, tiesiogiai susijusiems su priimtu sprendimu dėl nekilnojamojo daikto arba jo dalies, daiktinių teisių, juridinių faktų išregistravimo (Nuostatų 33 punktas).

47Atsikirsdami į priešieškinį atsakovės V. S., R. J., N. P., C. Ž., kurioms atstovauja advokatas V. J., nurodė, jog jokios kiemo aikštelės neįgijo ir jos nevaldo. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu atsakovių atstovas advokatas V. J. po pertraukos pasišalino iš teismo posėdžio, todėl dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų nepasisakė. Teismas vadovaujasi tik atsakovių pateiktais rašytiniais paaiškinimais (atsiliepimu). Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovės nuosavybės teise įgijo poilsio namelius (t.4, b.l. 54-61). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog kiemo aikštelė yra pagrindinio daikto, šiuo atveju poilsio namelio, priklausinys (t.3, b.l. 90-127, t.4, b.l. 139-140). Civilinio kodekso 4.19 straipsnio 1 dalis numato, jog priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (Civilinio kodekso 4.14 straipsnio 1 dalis). Iš byloje pateiktų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų turinio matyti, jog perleidžiant poilsio namelius dėl antraeilių daiktų pasisakyta nebuvo, tokiu būdu darytina išvada, jog įsigydamos poilsio namelius, atsakovės įgijo nuosavybes teise ir atitinkamas priklausinio – kiemo aikštelės dalis, todėl atsakovių argumentas, jog kiemo aikštelė joms nepriklauso, laikytinas nepagrįstu. Viešojo registro duomenimis nustatyta, jog nekilnojamojo turto objektas yra sunaikintas, todėl atitinkamai sunaikintas ir pagrindinio daikto priklausinys, o ieškovė pagal priešieškinį nepateikė teismui pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog yra išlikę kiemo aikštelės fragmentai, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM priešieškinio reikalavimas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

48Teismo 2015-12-30 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo įvykdymo (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnis).

49Dėl bylinėjimosi išlaidų

50Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovų J. K. ir J. K. ieškinys atmestas, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

51Ieškovė pagal priešieškinį Nacionalinė žemės tarnyba nuo žyminio mokesčio atleista (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), teismui iš dalies patenkinus priešieškinio reikalavimą ieškovų atžvilgiu, atmetus reikalavimą kitų atsakovų pagal priešieškinį atžvilgiu, laikytina, jog patenkinta 50 proc. priešieškinio reikalavimų, tokiu būdu valstybei iš ieškovų priteista 15,50 Eur žyminio mokesčio, po 7,75 Eur iš J. K. ir J. K. (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

52Atsakovai pagal priešieškinį, atstovaujami advokato V. J. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo nespręstinas.

53Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 - 270 straipsniais, teismas

Nutarė

54ieškovų J. K. ir J. K. ieškinį (patikslintą) atmesti.

55Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM priešieškinį tenkinti iš dalies.

56Įpareigoti ieškovus J. K. ir J. K. savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti pastatą – poilsio namelį, unikalus Nr. ( - ), ir sutvarkyti statybvietę. Jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nugriauti nurodytą objektą, visas patirtas išlaidas išieškant iš ieškovų J. K. ir J. K..

57Priteisti iš ieškovų J. K. ir J. K. po 7,75 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

58Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

59Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-30 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

60Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė,... 2. ieškovai ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašo teismo: pripažinti... 3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM pateikė atsiliepimą į... 4. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM priešieškiniu, kurį... 5. Ieškovai J. K. ir J. K. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo su... 6. VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo... 7. BĮ Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM pateikė... 8. Atsakovai R. J., N. P., V. S., C. Ž. pateikė atsiliepimą į priešieškinį,... 9. Trečiasis asmuo BĮ Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM pateikė... 10. Tretieji asmenys Neringos savivaldybės administracija, Kuršių nerijos... 11. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas palaikė patikslinto ieškinio... 12. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė teismo posėdžio... 13. Trečiojo asmens Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovė teismo... 14. Liudytojas K. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra Klaipėdos m.... 15. Atsakovas A. Ž. teismo posėdyje nepasisakė, iš bylos nagrinėjimo teismo... 16. Atsakovių V. S., R. J., N. P., C. Ž. atstovas teismo posėdyje nepasisakė,... 17. Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas iš dalies. ... 18. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovai 2012-08-21 pirkimo –... 19. Ieškovai prašo pripažinti 2004-08-25 valstybinės žemės nuomos sutarties... 20. Žemė – nacionalinis Lietuvos turtas, todėl žemės santykiai reguliuojami... 21. Nagrinėjamu atveju 2004-08-25 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr.... 22. Žemės nuomos santykius reglamentuojančios Civilinio kodekso normos nustato,... 23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų... 24. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2004-08-25 nuomos sutartimi numatytas žemės... 25. Ieškovai nurodo, jog nuomos sutartis negali būti pripažinta teisėtai... 26. Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalis numato terminuotos žemės nuomos... 27. Pažymėtina, jog žemės nuomos sutarties dalykas - valstybinės žemės arba... 28. Nagrinėjamu atveju rekreacinės paskirties žemės sklypas ( - ), buvo... 29. Tokiu būdu atsižvelgiant į aukščiau nurodyta, remiantis byloje... 30. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie... 31. Ieškovai taip pat prašo pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės... 32. Ieškovė taip pat prašo pripažinti žemės sklypo, esančio ( - ),... 33. Nagrinėjamu atveju buvusios pionierių stovyklos Juodkrantėje teritorijoje... 34. Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto... 35. Dėl priešieškinio reikalavimų ... 36. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM byloje pateikė... 37. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovams J. K. ir J. K. 2012-08-21 pirkimo... 38. Teismas spręsdamas dėl statybos teisėtumo ir neteisėtos statybos padarinių... 39. Pažymėtina, kad jau 1994-12-19 Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtintoje... 40. Šiuo atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šiuo metu ieškovams... 41. Aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 439 „Dėl Kuršių nerijos... 42. Žemės įstatymo 9 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės... 43. Tokiu būdu atsižvelgiant į statybos darbų žemės sklype, kuriame... 44. Priešieškiniu Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM taip pat prašo... 45. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės... 46. Civilinio kodekso 4 knygos XV skyrius, reglamentuojantis daiktų, daiktinių... 47. Atsikirsdami į priešieškinį atsakovės V. S., R. J., N. P., C. Ž., kurioms... 48. Teismo 2015-12-30 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 51. Ieškovė pagal priešieškinį Nacionalinė žemės tarnyba nuo žyminio... 52. Atsakovai pagal priešieškinį, atstovaujami advokato V. J. duomenų apie... 53. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 -... 54. ieškovų J. K. ir J. K. ieškinį (patikslintą) atmesti.... 55. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM priešieškinį tenkinti... 56. Įpareigoti ieškovus J. K. ir J. K. savo lėšomis per vieną mėnesį nuo... 57. Priteisti iš ieškovų J. K. ir J. K. po 7,75 Eur žyminio mokesčio... 58. Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.... 59. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 60. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...