Byla 2-33-780/2013
Dėl neteisėtai pastatytų statinių ir savavališkos statybos padarinių šalinimo pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui G. D. su trečiaisiais asmenimis Veisiejų regioninio parko direkcija, Lazdijų rajono savivaldybės administracija ir Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Linai Petrauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Daivai Gvildienei, atsakovui G. D., trečiųjų asmenų atstovams Linai Žukauskienei ir Justinai Greblikaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl neteisėtai pastatytų statinių ir savavališkos statybos padarinių šalinimo pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui G. D. su trečiaisiais asmenimis Veisiejų regioninio parko direkcija, Lazdijų rajono savivaldybės administracija ir Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2Teisėjas išnagrinėjęs bylą

Nustatė

3Ieškiniu prašoma: 1) įpareigoti atsakovą G. D. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pavėsinę ir taką, esančius ežero Ančia apsauginėje juostoje, žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), ( - ), bei sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys – suteikti teisę ieškovui atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo; 2) įpareigoti atsakovą G. D. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti lieptą, esantį Ančios ežere, prie žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - )), ( - ), bei sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys – suteikti teisę ieškovui atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo.

4Ieškovo atstovė paaiškino, kad atsakovo medinė pavėsinė ir takas yra pastatyti ežero Ančia apsauginėje juostoje, Veisiejų regioninio parko teritorijoje ir miškų ūkio paskirties žemės sklype, todėl nepaisant to, kad jiems, kaip I grupės nesudėtingiems statiniams, šiuo metu nereikalingas joks statybą leidžiantis dokumentas, tačiau pagal Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą šie statiniai privalo būti statomi laikantis teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių saugomų teritorijų apsaugą. Saugomų teritorijų įstatymas pakrantės apsaugos juostoje leidžia statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, o atsakovo pastatyti statiniai nepatenka į tokių statinių sąrašą. Be to, jie stovi miško žemėje kur tokia statyba negalima pagal Miškų įstatymą. Atsakovo lieptas be statybą leidžiančio dokumento pastatytas Ančios ežere, kuris patenka į kraštovaizdžio draustinį, todėl taip pat negali būti įteisintas, nes Saugomų teritorijų įstatymas draudžia statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus esamose ar buvusiose sodybose. Tą patį draudimą numato ir Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamentas. Atsakovo žemės sklype nėra ir nebuvo sodybos, todėl visi statiniai negali būti įteisinti ir privalo būti nugriauti.

5Atsakovas G. D. su ieškinio reikalavimu nesutinka. Jis pripažįsta, jog pavėsinė, takas ir lieptas yra pastatyti be statybą leidžiančių dokumentų, nes 2004 metais žemės sklypą su pavėsine ir lieptu jis nusipirko iš O. B. žinodamas, kad šie statiniai neturi jokių statybą leidžiančių dokumentų, o taką 2005 metais jis pastatė pats, taip pat be statybą leidžiančio dokumento. 2006 metais jis pakeitė pavėsinės stogo dangą ir perdažė pavėsinę taip pat be statybą leidžiančių dokumentų. Tačiau statiniai pastatyti seniai, pavėsinė naudojama ir kaip valčių elingas, todėl prašo leisti juos kaip nors įteisinti. Be to, atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovas praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl liepto nugriovimo ir padarė procedūrinių pažeidimų savavališkos statybos konstatavimo procese, todėl neturėjo pagrindo kreiptis su ieškiniu į teismą ir dėl to ieškinys turi būti atmestas.

6Ieškinys tenkintinas.

7Byloje nustatyta, kad atsakovas G. D. Veisiejų regioniniame parke esančiame Ančios ežere turi pastatytą I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą 11,60 m ilgio ir 22,50 m2 ploto medinį lieptą, kuris remiasi į jam nuosavybės teise priklausantį miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), o pačiame žemės sklype, ežero apsaugos juostoje, turi pastatytus I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamus 4,50 m x 4,50 m dydžio ir 3,20 m aukščio medinę pavėsinę, bei 5,30 m x 1,00 m ir 4,00 x 0,75 m dydžio, 8,30 m2 ploto medinį taką su 4,30 m x 1,0 m dydžio, 4,30 m2 ploto mediniais laiptais. Dėl liepto statybos 2011-10-19 atsakovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas (b. l. 18-20), o 2011-11-16 - reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti lieptą (b. l. 24-25). Atsakovas G. D. per Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatytą ir ieškovo pratęstą terminą (b. l. 31) negavo liepto statybą leidžiančio dokumento ir neįvykdė reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius (b. l. 35-36). Dėl medinės pavėsinės ir medinio tako su laiptais 2011-12-30 atsakovui buvo surašytas Reikalavimas per nustatytą terminą pašalinti šiuos neteisėtai pastatytus statinius (b. l. 23), tačiau atsakovas per ieškovo nustatytą ir pratęstą terminą (b. l. 28) neįvykdė šio ieškovo reikalavimo (b. l. 32-34). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo statiniai nėra priskiriami prie statinių, leidžiamų statyti saugomoje teritorijoje, G. D. teismo sprendimu įpareigotinas nugriauti medinį lieptą, esantį Ančios ežere, ir medinę pavėsinę su mediniu taku ir laiptais, esančius jo žemės sklype.

8Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir motyvais.

9Dėl medinio liepto savavališkos statybos ir jos padarinių šalinimo būdo

10Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį, savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Todėl norint konstatuoti kiekvieno statinio savavališką statybą pirmiausiai reikia nustatyti ar statant statinį jam buvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas, ir ar statytojas jį turėjo.

11Veisiejų regioninis parkas, kuriame yra atsakovo medinis lieptas, buvo įsteigtas 1992-09-24 Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos nutarimu Nr. I-2913. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 39-40) ir Privačios žemės (miško) sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 100) patvirtina, kad atsakovas G. D. žemės sklypą, į kurį remiasi ginčo lieptas, nusipirko 2004-10-15 iš O. B.. Pastaroji teismo posėdyje patvirtino, kad medinį lieptą pastatė tais pačiai 2004 metais prieš sklypo pardavimą atsakovui, kad būtų didesnė sklypo vertė. Atsakovas taip pat patvirtino, kad žemės sklypą nusipirko iš liudytojos O. B. su pastatytu lieptu Ančios ežere. Vadinasi lieptas buvo pastatytas saugomoje teritorijoje 2004 metais, iki tų metų spalio 15 dienos.

12Pagal „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“, patvirtintų 1992-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343, 136.7. punktą, galiojantį nuo 1996-10-05, regioninių parkų teritorijose draudžiama vykdyti bet kokius statybos, žemės kasybos bei rekreacijos infrastruktūros įrengimo darbus be nustatytąja tvarka parengto projekto, kuris, be kitų institucijų, turi būti suderintas su Aplinkos ministerija ir parko administracija, o statybos ir rekonstravimo darbai gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Be to, Pagal 2002-04-16 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ Priedo 1.5.1. punkto redakciją, galiojusią nuo 2003-05-24 iki 2004-08-04, atsakovo lieptas buvo priskiriamas I grupės nesudėtingų inžinierinių statinių kategorijai ir jam statyti saugomoje teritorijoje buvo būtinas regiono aplinkos apsaugos departamento sutikimas. Pagal to paties reglamento redakciją, galiojusią nuo 2004-08-04 iki 2005-02-16, atsakovo lieptas taip pat buvo priskiriamas I grupės nesudėtingų inžinierinių statinių kategorijai ir jam statyti buvo būtina raštiška sutartis dėl vandens telkinio naudojimo statybai su to telkinio savininku ar valdytoju (reglamento 1 priedo 2 lentelės 20 eilutė). Vadinasi, nepriklausomai nuo to, kurį 2004 metų mėnesį, iki tų metų spalio 15 dienos, liudytoja O. B. statė šį lieptą, ji privalėjo gauti vieną iš nurodytų statybą leidžiančių dokumentų, priklausomai nuo to kurios reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ redakcijos galiojimo metu lieptas buvo pastatytas. Kadangi ir lieptą pastačiusi liudytoja O. B., ir iš jos žemės sklypą su prie jo pastatytu lieptu nusipirkęs atsakovas G. D. patvirtino, kad lieptas buvo pastatytas be jokių statybą leidžiančių dokumentų, o savavališkos statybos akto surašymo metu atsakovas nepateikė liepto statybą leidžiančio dokumento (b. l. 18-20), tai liepto savavališkos statybos aktas buvo surašytas pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kad nei statytoja, nei atsakovas jokio statybą leidžiančio dokumento liepto statybai niekada neturėjo, šis lieptas, kuriam atsakovas ir šiuo metu neturi jokio statybą leidžiančio dokumento, pripažintinas savavališka statyba, kurios padarinius būtina pašalinti įstatymo nustatyta tvarka.

13Nepriklausomai nuo to, kada savavališka ir neteisėta statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t. y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-492/2008). Lietuvos Respublikos civilini kodekso (toliau tekste CK) 4.103 straipsnis numato, kad tais atvejai, kai statinys yra pastatytas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama, o teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo (2010-07-02 Nr. XI-992 redakcija) 24 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymo dėl savavališkų statybų nuostatos taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Todėl nepriklausomai nuo to, kad lieptas savavališkai buvo pastatytas 2004 metais, šių statybų padariniai šalintini pagal dabar galiojančius statybą reglamentuojančius teisės aktus.

14Nors Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalis numato ne tik ieškovo prašomą taikyti savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą - statinio nugriovimą, bet ir atsakovo prašomą taikyti būdą – savavališkų statinių įteisinimą, tačiau teismas galėtų įpareigoti atsakovą savo lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tik tuo atveju, kai žemės sklype (teritorijoje), tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Todėl norint patenkinti atsakovo prašymą leisti jam per tam tikrą laiką įteisinti savavališką liepto statybą būtina nustatyti ar pagal galiojantį teisinį reglamentavimą liepto statyba toje teritorijoje, kurioje jis stovi, iš viso yra galima.

15Statybos įstatymas įpareigoja statytojus statybos procese laikytis ne tik šio įstatymo normų, bet ir vadovautis kitais teisės aktais ir juose įtvirtintais reikalavimais statyboms. Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai numato, kad statant statinį, be šios įstatymo, privaloma vadovautis kitais įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais aplinkos, saugomų teritorijų, kraštovaizdžio apsaugą. Atsakovo medinis lieptas priskiriamas I grupės nesudėtingų inžinierinių statinių kategorijai (2010-09-27 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelės 6.1. p.) ir stovi Veisiejų regioninio parko teritorijos kraštovaizdžio draustinio zonoje (b. l. 39-40). Kraštovaizdžio draustinis yra priskiriamas prie kompleksinių draustinių (Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius (Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Draustinių steigimo tikslai yra numatyti Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Vertinant įstatyme įtvirtintus draustinių steigimo tikslus, darytina išvada, kad atsakovo lieptas yra nesudėtingas, neskirtas kraštovaizdžio išsaugojimui ar pažintiniam turizmui vystyti statinys, kuris yra skirtas asmeniniam atsakovo naudojimui ir nėra susijęs su draustinio steigimo tikslais, nėra būtinas šiems tikslams pasiekti. Todėl šis lieptas neatitinka statinio, kurį galima statyti Veisiejų regioninio parko kraštovaizdžio draustinyje, kriterijų. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra numatyta išimtis, kuri leidžia tam tikras statybas draustinyje, tačiau tik esamose ir buvusiose sodybose. Tačiau atsakovui priklausančiame žemės sklype sodybos nėra ir byloje nėra jokių įrodymų, kad sodyba kada nors buvo.

16Taip pat pabrėžtina, kad veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja ne tik Saugomų teritorijų įstatymas, bet ir pačių saugomų teritorijų nuostatai (Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Reikalavimus statinių projektavimui ir statybai Veisiejų regioninio parko teritorijoje reglamentuoja „Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamentas“, patvirtintas 2002-08-10 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 433. Pagal šio reglamento 6 punkte įtvirtintas sąvokas, lieptas yra priskiriamas mažųjų kraštovaizdžio architektūros įrenginių ir statinių kategorijai. Pagal to paties reglamento 21.2. punktą, regioninio parko vandens telkiniuose medinį lieptą leidžiama įrengti tik prie esamų sodybų. Tai reiškia, kad liepto statyba Ančios ežere negalima ne tik pagal Saugomų teritorijų įstatymą, bet ir pagal Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamentą.

17Kaip minėta, CK 4.103 straipsnio 1 dalis numato draudimą naudotis ar disponuoti savavališkai pastatytu statiniu, o Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalis leidžia įteisinti savavališką statybą tik tuo atveju, kai tokia statyba konkrečioje vietoje iš viso yra galima, todėl pripažinus, kad Veisiejų regioninio parko kraštovaizdžio draustinyje negali būti statomas atsakovo turimas ir naudojamas lieptas, nėra ir galimybės jį įteisinti. Tai reiškia, kad vienintelis galimas savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdas yra savavališkai pastatyto liepto nugriovimas.

18Tai, kad šį lieptą pastatė ne pats atsakovas nereiškia, kad reikalavimas jį nugriauti negali būti taikomas jam. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį ir 7 dalį, teismas gali įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius ne tik savavališko statinio statytoją, bet ir tokio statinio valdytoją, naudotoją kai nėra statytojo. Šiuo atveju po savavališkos liepto statybos atsakovas nusipirko žemės sklypą su prie jo esančiu lieptu ir yra šio liepto valdytojas ir naudotojas. Vadinasi reikalavimas nugriauti savavališkai pastatytą lieptą atsakovui gali būti reiškiamas kaip šio statinio valdytojui ir naudotojui, nepriklausomai nuo to, kad jis pats jo nestatė.

19Dėl medinės pavėsinės ir medinio tako su laiptais statybos teisėtumo ir šios statybos padarinių šalinimo būdo

20Šioje byloje pateiktas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas patvirtina, kad atsakovo pavėsinė stovi 5 metrų atstumu nuo Ančios ežero kranto linijos, o medinis takas su laiptais eina nuo pavėsinės iki kranto linijos (b. l. 13-17). Kaip minėta, Veisiejų regioninis parkas buvo įsteigtas 1992-09-24, todėl atsižvelgiant į liudytojos O. B. parodymus, kad pavėsinę ji pastatė 2004 metais, ir atsakovo paaiškinimą, kad taką su laiptais nuo pavėsinės iki liepto jis pastatė 2005 metais, byloje nustatyta, kad šie statiniai buvo pastatyti saugomoje teritorijoje – Veisiejų regioniniame parke. Be to, jie buvo pastatyti ežero pakrantės apsaugos juostoje, nes pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymu Nr. 540 patvirtintos „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo“ 5.1.1., 5.3. punktus, mažiausia įmanoma Ančios ežero, esančio Veisiejų regioniniame parke, apsaugos juosta yra 10 metrų pločio. Vadinasi šie atsakovo statiniai stovi Ančios ežero apsaugos juostoje ir sprendžiant jų pastatymo teisėtumo klausimą būtina vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais statybą vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose.

21Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalis, tiek aptariamų statinių statybos metu, tiek dabartiniu metu numatė ir numato, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose – su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius. Nors atsakovas nurodė, kad jo statiniai nepažeidžia minėtos įstatymo normos ir teigė, kad pavėsinė yra valčių elingas, o takas su laiptas yra jo priklausinys, tačiau teismas sutinka su ieškovo ir trečiųjų asmenų argumentais, kad šie atsakovo statiniai nepatenka į Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje numatytų leistinų statyti statinių ir įrenginių sąrašą.

22Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad minėta Saugomų teritorijų įstatymo norma net ir valčių elingus vandens telkinių apsaugos juostoje leidžia statyti tik rekreacinėse zonose, o atsakovo žemės sklypas patenka ne į rekreacinę Veisiejų regioninio parko zoną, bet į kraštovaizdžio draustinio zoną (b. l. 39-40). Todėl net ir valčių elingas šiuo atveju negalėjo būti statomas ežero apsaugos juostoje. Be to, atsakovo atsiliepime nurodytas argumentas, kad jo medinė pavėsinė gali būti pripažįstama valčių elingu, yra visiškai nepagrįstas, nes pavėsinė visiškai neatitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, keliamų valčių ir jachtų elingams. 2003-06-11 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.6 punktas, galiojęs pavėsinės statybos metu, numatė, kad elingas – laivams, jachtoms, valtims pakelti iš vandens ir laikyti bei remontuoti skirtas statinys be patalpų, skirtų apgyvendinimui, maitinimui ar pramogoms, įrengtas ant vandens telkinio kranto ar vandens telkinio akvatorijoje, konstrukcijos dalimis susijęs su krantu. Pagal šiuo metu galiojančią to paties reglamento redakciją, elingas – laivams, jachtoms, valtims pakelti iš vandens, laikyti ir remontuoti skirtas vieno aukšto be pastogės patalpų (mansardos, mezonino) statinys vidaus vandenų uosto, prieplaukos teritorijoje ar akvatorijoje, konstrukcijos dalimis susijęs su krantu (reglamento 5.2. punktas). Tokia elingo sąvoka reiškia, kad šios paskirties statinys visų pirma turi stovėti arba vandenyje ir tik savo konstrukcijos dalimis būti susijęs su krantu, arba stovėti ant kranto, bet tiesiogiai ribotis su vandeniu, nes jo tiesioginė paskirtis kaip tik ir yra paties elingo pagalba pakelti iš vandens valtis ir jas laikyti bei remontuoti. Elingas tam ir yra reikalingas, kad valčių ar jachtų nereikėtų iškelti į krantą ir krantu gabenti į saugojimo ar remonto patalpą. Todėl 5 metrų atstumu nuo vandens, ant kranto stovinti ir savo konstrukcijomis su vandeniu niekaip nesusijusi bei negalinti būti naudojama valčių iškėlimui atsakovo pavėsinė negali būti laikoma valčių ir jachtų elingu. Taip pat pabrėžtina, kad vandens telkinių apsaugos juostoje tokių statinių, kurie stovi atsakovo žemės sklype, statybą visuomet draudė ir draudžia ir 1992-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ 126.1. punktas, kuris draudė ir draudžia statyti statinius pakrantės apsaugos juostoje, išskyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, paplūdimių įrangą.

23Įvertinus nurodytas aplinkybes ir teisinį statybų reglamentavimą saugomose teritorijose, akivaizdu, kad statybos metu (2004-2005 metais) ginčo statiniai iš viso negalėjo būti statomi Veisiejų regioniniame parke esančio Ančios ežero pakrantės apsaugos juostoje, todėl jie pripažinti neteisėtai pastatytais.

24Sprendžiant neteisėtos medinės pavėsinės ir medinio tako su laiptais statybos padarinių šalinimo klausimą būtina pabrėžti, kad norint statyti tokius statinius pagal dabartinį teisinį statybų reglamentavimą šiuo metu nebūtų reikalingas joks statybą leidžiantis dokumentas, kurį atsakovui reikėtų gauti jeigu būtų galima įteisinti šiuos statinius, nes statiniai pastatyti ne valstybinėje žemėje ir pagal jų matmenis yra priskirtini I grupės nesudėtingų statinių kategorijai (2010-09-27 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelės 17.1.1. p., 17.2.1. p.), kuriai nereikalingas joks statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p., 23 str. 1 d. 4 p., Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 32 punktas, 6 priedo 3. p. ir 6 priedo 2 pastaba). Tačiau tai nereiškia, kad statiniai, kuriems nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, galėjo būti statomi ir gali stovėti bet kur ir be jokių apribojimų. Statybos įstatymas įpareigoja statytojus statybos procese laikytis ne tik šio įstatymo normų, bet ir vadovautis kitais teisės aktais ir juose įtvirtintais reikalavimais statyboms. Minėti Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai numato, kad statant statinį, be šio įstatymo, privaloma vadovautis kitais įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais aplinkos apsaugą ir saugomų teritorijų apsaugą. Todėl net ir tais atvejais, kai statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas, statinių statybai, o taip pat ir jų įteisinimui, keliami tam tikri reikalavimai ir apribojimai, susiję ne tik su statinių pobūdžiu, dėl kurio jiems nereikia statybą leidžiančio dokumento, bet ir su pačia statybos vieta. Vadinasi šioje byloje nustatytos neteisėtos pavėsinės ir medinio tako su laiptais statybos atveju iš viso nėra galimas toks šios statybos padarinių šalinimo būdas kaip savavališkos statybos atveju Statybos įstatyme numatytas leidimas per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Šiuo atveju pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį, neteisėta statyba siejama ne su statybą leidžiančio dokumento reikalingumu ir jo buvimu, o su teisės aktų reikalavimų pažeidimais statant statinį konkrečioje vietoje. Tai reiškia, kad dėl šioje byloje konstatuotos neteisėtos statybos teismas gali tik atmesti ieškinį, jeigu konstatuoja, kad statyba nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, arba įpareigoti atlikti statybos darbus, kuriais įstatymų pažeidimai būtų pašalinti, t. y. nugriauti statinius, jeigu jie toje vietoje iš viso negali būti statomi.

25Anksčiau nurodyti teisės aktai Veisiejų regioniniame parke esančio Ančios ežero pakrantės apsaugos juostoje ne tik statybos metu draudė statyti pavėsinę ir taką su laiptais, bet ir draudžia tokių statinių statybą šioje vietoje dabartiniu metu. Minėta, kad Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta norma vandens apsaugos juostos rekreacinėse zonose leidžia statyti tik vienos rūšies statinius - jachtų ir valčių elingus, o atsakovo žemės sklypas nepatenka nei į rekreacinę zoną, nei jo pavėsinė gali būti laikoma elingu. Tuo tarpu jokio kito statinio ar įrangos, kuriuos vandens apsaugos juostoje leidžiama statyti pagal šią teisės normą, atsakovo pavėsinė ir takas su laiptais neatitinka. 1992-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ 126.1. punktas taip pat draudžia statyti statinius pakrantės apsaugos juostoje, išskyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, paplūdimių įrangą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis „statinį“ apibrėžia kaip pastatą arba inžinerinį statinį, turintį laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Tuo tarpu Statybos įstatymo 2 straipsnio 67 dalis „įrenginius“ apibrėžia kaip mašinas, prietaisus, įtaisus energijai, medžiagoms gaminti ir informacijai priimti, perduoti ar keisti. Saugomų teritorijų įstatyme ir „Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose“ naudojama sąvoka „įranga“ statybos įstatyme nėra atskirai apibrėžta, tačiau atsižvelgiant į dabartinės lietuvių kalbos žodyne apibrėžiamą „įrangos“ sąvoką (visi vieno gamybinio ar technologinio proceso įrankiai, prietaisai, įtaisai ir kt.), akivaizdu, kad tai yra išvestinis terminas iš termino „įrenginys(iai)“, reiškiantis tų pačių įrenginių visumą ar atskiras jos dalis. Įvertinus aptartus „statinio“ ir „įrenginio“ terminus Statybos įstatymo kontekste ir atsakovo pastatytų statinių pobūdį, akivaizdu, kad jo pavėsinė, medinis takas su laiptais yra statiniai, bet ne įrenginiai ar įranga, kuriuos būtų galima statyti ežero apsaugos juostoje.

26Įvertinus nurodytas aplinkybes ir šiuo metu galiojantį teisinį statybų reglamentavimą saugomose teritorijose, darytina išvada, kad šie ginčo statiniai negali būti įteisinti dėl to, kad jie stovi Ančios ežero pakrantės apsaugos juostoje. Be to, atsakovo žemės sklypas, kuriame stovi neteisėtai pastatyti statiniai, yra miškų ūkio paskirties žemėje (b. l. 39-40, 100). Pagal nustatytą paskirtį miškų ūkio žemė negali būti urbanizuojama. Toks šios nuostatos aiškinimas grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-03-14 nutarimu. Konstitucinis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miško reikšmė aplinkai lemia miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus (1998 m. birželio 1 d. nutarimas). Taigi tam tikri nuosavybės teisės suvaržymai galimi ir teisės aktais ribojant statybą miško žemėje. Be pagrindinio statybos teisinius santykius reglamentuojančio teisės akto – Statybos įstatymo, statybos miškų ūkio žemėje reikalavimus taip pat nustato Miškų, Žemės įstatymai. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas miškų ūkio paskirties žemėje galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba. Įstatymuose nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie dar statiniai (inter alia pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-270/2012). Taigi šio ginčo statinių statyba miškų ūkio paskirties žemėje neleidžiama ir pagal Miškų ir Žemės įstatymus, nes atsakovo pavėsinė ir takas su laiptais nėra nei medienos sandėlis, nei kiti su mišku susiję įrenginiai.

27Pabrėžtina, kad tiek Konstitucinis Teismas, tiek Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, jog sprendimas įpareigoti statytoją statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas, Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-270/2012). Todėl atsakovo turimi neteisėtai pastatyti pavėsinė ir takas su laiptais negali būti įteisinti ir privalo būti nugriauti.

28Kaip ir prieš tai aptartu leipto atveju, reikalavimas nugriauti neteisėtai pastatytus pavėsinę ir taką su laiptais atsakovui gali būti reiškiamas kaip šių statinių valdytojui ir naudotojui, nes jis dar pirkdamas žemės sklypą žinojo, kad pavėsinė pastatyta neteisėtai ir kartu su žemės sklypu įgijo visas pareigas, susijusias tokios statybos padariniais. Be to, taką ir laiptus nuo pavėsinės iki liepto atsakovas neteisėtai pastatė pats, todėl jis yra ne tik jų valdytojas ir naudotojas, bet ir statytojas.

29Dėl ieškinio senaties termino ir procedūrinių pažeidimų

30Atsakovo atstovas nurodė, kad savavališkos statybos aktas šioje byloje buvo surašytas tik lieptui, bet ne pavėsinei ir takui su laiptais, todėl ieškovas neįgijo teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pastarųjų statinių nugriovimo, o reikalavimui dėl liepto nugriovimo pareikšti praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą. Taip pat atstovas nurodo, kad reikalavimas pašalinti pavėsinę ir taką su laiptais neatitinka atitinkamo STR reglamento nustatytos formos reikalavimų, nes yra surašytas ne nustatytos formos, o kaip raštas. Be to, reikalavimo įvykdymo patikrinimo aktas nepasirašytas žemės sklypo savininko ir liudytojų.

31Vertinant šiuos atsakovo atstovo argumentus visų pirma pabrėžtina, kad CK 4.103 straipsnis numato draudimą naudotis ar disponuoti ne tik savavališkai, t.y. be statybą leidžiančio dokumento, pastatytu statiniu, bet ir tokiu statiniu, kuriam nereikia statybą leidžiančio dokumento, jeigu jis pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tai reiškia, kad CK išskiria dvi savarankiškas sąvokas - „savavališką statybą“ ir „statybą, pažeidžiančią teisės aktų reikalavimus“. Atitinkamai 2010-09-28 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-827 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ numato ir skirtingus reikalavimus bei skirtingą procedūrą savavališkos statybos ir statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimui. Kadangi atsakovo pavėsinei ir takui su laiptais šiuo metu nereikalingas joks statybą leidžiantis dokumentas, bet šie statiniai, esantys pakrantės apsaugos juostoje, yra pastatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus iš viso draudžiančius jų statybą, todėl ieškovas, pagal reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 52. punktą, nustatęs, kad šių statinių statyba nėra savavališka, t. y. statiniams neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau tokia statyba pažeidžia teisės aktų reikalavimus, privalėjo surašyti ne savavališkos statybos aktą, o Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka priimti administracinį sprendimą dėl įpareigojimo statytojui per nustatytą terminą pagal teisės aktų reikalavimus atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys atitiktų teisės aktų reikalavimus. Ieškovas 2011-12-30 Reikalavimu pareikalavo, kad atsakovas ne vėliau kaip iki 2012-03-01 pašalintų iš ežero pakrantės apsaugos juostos neteisėtai pastatytus statinius (b. l. 23), nes toje vietoje jie yra draudžiami ir jokiais kitais statybos darbais įstatymų pažeidimų pašalinti negalima. Todėl ieškovas minėto reglamento 52. punkto nuostatos nepažeidė, nes savavališkos statybos akto dėl šios neteisėtos statybos surašyti neprivalėjo. Aptariamas reglamentas niekada nenumatė ir jo 52. punkte numatyto Reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius formos, nes šio reglamento prieduose buvo reglamentuojama tik Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius forma (reglamento priedas Nr. 6, galiojęs neteisėtos statybos nustatymo metu). Todėl atsakovo atstovas nepagrįstai nurodo, kad ginčijamas ieškovo surašytas reikalavimas turėjo atitikti minėto reglamento nustatytą formą. Šiuo atveju pats reglamentas nurodo, kad reikalavimas pašalinti neteisėtos statybos padarinius turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalis numato, kad administracinis sprendimas – tai administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. To paties įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalys numato, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta akto apskundimo tvarka, aktas turi būti pasirašytas atitinkamo pareigūno. Ginčijamas ieškovo 2011-12-30 surašytas Reikalavimas atitinka esminius individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, nes jame yra išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, atsakovui nurodyta jo pareiga ir jos įvykdymo terminas, aktas yra pasirašytas įgalioto pareigūno. Tai, kad šiame administraciniame akte nėra nurodyta jo apskundimo tvarka nedaro jo negaliojančiu ar neteisėtu kol jis nėra panaikintas įstatymo nustatyta tvarka, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ne tik, kad neskundė šio akto, bet ir pats prašė pratęsti jame nurodytą jo pareigos įvykdymo terminą (b. l. 26), pripažintina, kad jis sutiko su šio akto teisėtumu.

32Nors reikalavimo pašalinti neteisėtos pavėsinės ir tako su laiptais statybos, bei reikalavimo pašalinti savavališkos liepto statybos įvykdymo patikrinimo aktai (b. l. 32 ir 35) iš tiesų nėra pasirašyti atsakovo, tačiau tai taip pat savaime nedaro jų negaliojančiais, nes atsakovo dalyvavimas surašant juos nėra privalomas, o atsakovas neginčija, kad juose užfiksuoti duomenys yra neteisingi ir neįrodinėja, kad reikalavimus jis įvykdė. Vertinant nurodytus formalius ieškovo priimtų administracinių aktų trūkumus pabrėžtina, kad atsakovas niekada neginčijo ir nenuginčijo šių aktų įstatymo nustatyta tvarka, todėl jie laikytini teisėtais, o neesminiai šių aktų trūkumai negali būti pagrindas konstatuoti, kad ieškovas neturėjo teisės kreiptis su ieškiniu į teismą. Aukščiausiasis Teismas tokiais atvejais pripažįsta, kad viešojo administravimo subjekto pareigūnų padaryti procedūriniai pažeidimai gali sukelti pasekmes pačiam pareigūnui dėl jo pareigų tinkamo atlikimo, tačiau negali būti pagrindas atmesti ieškinį (Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-539/2008).

33Nepagrįstu šioje byloje teismas pripažįsta ir nurodytą argumentą dėl praleisto vieno mėnesio kreipimosi į teismą senaties termino lieptui nugriauti. Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis ir Reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 35 punktas reikalauja, kad ne vėliau kaip per mėnesį nuo Savavališkos statybos akto surašymo dienos ieškovas įformintų Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šioje byloje Savavališkos statybos aktas dėl liepto atsakovui buvo surašytas 2011-10-19 (b. l. 18-20), o Reikalavimas pašalinti šios savavališkos statybos padarinius surašytas 2011-11-16 (b. l. 24-25), todėl nurodytas vieno mėnesio terminas minėtam Reikalavimui surašyti nebuvo pažeistas. Ieškovas, atsakovo prašymu, pratęsė reikalavimo nugriauti lieptą terminą iki 2012-08-16 (b. l. 31), tačiau 2012-08-31 Reikalavimo įvykdymo patikrinimo aktu konstatavo, kad atsakovas šio reikalavimo neįvykdė (b. l. 35). Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalis ir Reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 39.2. punktas numato, kad statytojui per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą nurodyto reikalavimo neįvykdžius ar negavus statybą leidžiančio dokumento, ieškovas dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos kreipiasi į teismą. Šiuo atveju pratęsto reikalavimo įvykdymo terminas baigėsi 2012-08-16, o ieškinys dėl liepto nugriovimo teismui paštu buvo išsiųstas 2012-09-14 (b. l. 42), todėl akivaizdu, kad nurodyto vieno mėnesio kreipimosi į teismą termino ieškovas nepraleido (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste CPK ) 74 straipsnio 7 dalis).

34Be to, pabrėžtina, kad Statybos įstatyme ir STR reglamentuose numatyti terminai kreiptis į teismą dėl savavališkų ar neteisėtų statybų padarinių šalinimo teismų praktikoje nėra laikomi ieškinio senaties terminas. Tokiais atvejais panašaus pobūdžio terminai, įpareigojantys viešojo administravimo subjektus atlikti tam tikrus veiksmus vykdant savo pareigas, ar suteikiantys teisę juos apskųsti, teismų praktikoje pripažįstami ne ieškinio senaties, o procedūriniais arba procesiniais teisės kreiptis į teismą terminais, kurių praleidimas nėra pagrindas atsisakyti ginti viešąjį interesą teisme (Aukščiausiojo Teismo nutartys 3K-3-533/2009, 3K-3-428/2011, 3K-3-324/2012, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A146-775/2010). Aukščiausiasis Teismas tokiais atvejais pripažįsta, kad tokių terminų pažeidimas gali sukelti pasekmes pačiam pareigūnui dėl jo pareigų tinkamo atlikimo, tačiau negali būti pagrindas atmesti ieškinį (Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-539/2008).

35Dėl termino savavališkos statybos padariniams ir neteisėtos statybos padariniams pašalinti

36Sprendžiant kokį terminą ieškovo reikalavimo įvykdymui nustatyti atsižvelgtina į statinių pašalinimui reikalingų darbų kiekį, jų apimtį ir sudėtingumą. Kadangi neteisėtai pastatyta pavėsinė ir takas su laiptais nėra sudėtingi statiniai ir atsakovas pats pripažino, jog juos pašalinti nėra sudėtinga, teisėjas sprendžia, kad trijų mėnesių terminas šių statinių pašalinimui yra pakankamas. Tuo tarpu medinis lieptas stovi vandenyje ir jam nugriauti reikalingi sudėtingesni statybos darbai ir įrengimai, todėl jo nugriovimui nustatytinas šešių mėnesių terminas.

37Pabrėžtina, jog CPK 273 straipsnio 1 dalis numato, kad tame pačiame sprendime teismas gali suteikti teisę ieškovui atlikti prašomus veiksmus, išieškant iš atsakovo patirtas išlaidas, jei teismo įpareigojimo atsakovas neįvykdys teismo nustatytu terminu, todėl ieškovui suteiktina tokia teisė.

38Dėl bylinėjimosi išlaidų

39Bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, tai visos bylinėjimosi išlaidos valstybei, kurias sudaro 142 Lt žyminis mokestis ir 37,40 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovo. Viso iš atsakovo priteistina 179,40 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

40Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 ir 273 straipsniais, teisėjas

Nutarė

41Ieškinį patenkinti.

42Įpareigoti atsakovą G. D., a. k. ( - ) per 6 (šešis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti Veisiejų regioninio parko teritorijoje esančiame Ančios ežere savavališkai pastatytą 11,60 m ilgio ir 22,50 m2 ploto medinį lieptą, kuris remiasi į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir sutvarkyti statybvietę. Per teismo nustatytą 6 (šešių) mėnesių terminą atsakovui neįvykdžius įpareigojimo savo lėšomis nugriauti nurodytą lieptą, suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovo G. D. patirtas išlaidas.

43Įpareigoti atsakovą G. D., a. k. ( - ) per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis nugriauti Ančios ežero apsaugos juostoje neteisėtai pastatytą 4,50 m x 4,50 m dydžio ir 3,20 m aukščio medinę pavėsinę, bei 5,30 m x 1,00 m ir 4,00 x 0,75 m dydžio, 8,30 m2 ploto medinį taką su 4,30 m x 1,0 m dydžio, 4,30 m2 ploto mediniais laiptais, kurie pastatyti atsakovo žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), Veisiejų regioninio parko teritorijoje, ir sutvarkyti statybvietę. Per teismo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą atsakovui neįvykdžius įpareigojimo savo lėšomis nugriauti nurodytą pavėsinę ir medinį taką su laiptais, suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovo G. D. patirtas išlaidas.

44Priteisti iš atsakovo G. D. 179,40 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt devynis litus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660, kvitą pateikiant teismui.

45Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant... 2. Teisėjas išnagrinėjęs bylą... 3. Ieškiniu prašoma: 1) įpareigoti atsakovą G. D. per tris mėnesius nuo... 4. Ieškovo atstovė paaiškino, kad atsakovo medinė pavėsinė ir takas yra... 5. Atsakovas G. D. su ieškinio reikalavimu nesutinka. Jis pripažįsta, jog... 6. Ieškinys tenkintinas.... 7. Byloje nustatyta, kad atsakovas G. D. Veisiejų regioniniame parke esančiame... 8. Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir motyvais.... 9. Dėl medinio liepto savavališkos statybos ir jos padarinių šalinimo būdo... 10. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį, savavališka statyba - statinio... 11. Veisiejų regioninis parkas, kuriame yra atsakovo medinis lieptas, buvo... 12. Pagal „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“, patvirtintų... 13. Nepriklausomai nuo to, kada savavališka ir neteisėta statyba pradėta, ji vis... 14. Nors Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalis numato ne tik ieškovo prašomą... 15. Statybos įstatymas įpareigoja statytojus statybos procese laikytis ne tik... 16. Taip pat pabrėžtina, kad veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja ne tik... 17. Kaip minėta, CK 4.103 straipsnio 1 dalis numato draudimą... 18. Tai, kad šį lieptą pastatė ne pats atsakovas nereiškia, kad reikalavimas... 19. Dėl medinės pavėsinės ir medinio tako su laiptais statybos teisėtumo ir... 20. Šioje byloje pateiktas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas... 21. Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalis, tiek aptariamų statinių... 22. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad minėta Saugomų teritorijų įstatymo... 23. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir teisinį statybų reglamentavimą saugomose... 24. Sprendžiant neteisėtos medinės pavėsinės ir medinio tako su laiptais... 25. Anksčiau nurodyti teisės aktai Veisiejų regioniniame parke esančio Ančios... 26. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir šiuo metu galiojantį teisinį statybų... 27. Pabrėžtina, kad tiek Konstitucinis Teismas, tiek Aukščiausiasis Teismas... 28. Kaip ir prieš tai aptartu leipto atveju, reikalavimas nugriauti neteisėtai... 29. Dėl ieškinio senaties termino ir procedūrinių pažeidimų ... 30. Atsakovo atstovas nurodė, kad savavališkos statybos aktas šioje byloje buvo... 31. Vertinant šiuos atsakovo atstovo argumentus visų pirma pabrėžtina, kad 32. Nors reikalavimo pašalinti neteisėtos pavėsinės ir tako su laiptais... 33. Nepagrįstu šioje byloje teismas pripažįsta ir nurodytą argumentą dėl... 34. Be to, pabrėžtina, kad Statybos įstatyme ir STR reglamentuose numatyti... 35. Dėl termino savavališkos statybos padariniams ir neteisėtos statybos... 36. Sprendžiant kokį terminą ieškovo reikalavimo įvykdymui nustatyti... 37. Pabrėžtina, jog CPK 273 straipsnio 1 dalis numato, kad tame... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 39. Bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo... 40. Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 ir 273 straipsniais,... 41. Ieškinį patenkinti.... 42. Įpareigoti atsakovą G. D., a. k. ( - ) per 6 (šešis) mėnesius nuo... 43. Įpareigoti atsakovą G. D., a. k. ( - ) per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo... 44. Priteisti iš atsakovo G. D. 179,40 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt devynis... 45. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno...