Byla 2A-1212-527/2015

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-02-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2011-11-30 nutarimo Nr. P-2285/11, dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro 2012-02-02 nutarimo Nr. 17.9-506 ir dėl Kauno apygardos prokuratūros įpareigojimo kreiptis į teimą dėl proceso atnaujinimo administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. A-556-2751/2011,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Šioje byloje ginčas kilo dėl prokuratūros atsisakymo inicijuoti teisme bylą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje.

4Ieškovas 2012-02-27 ieškinyje (b. l. 3–5) prašė panaikinti Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2011-11-30 nutarimą Nr. P-2285/11, kuriuo atsisakoma kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo pagal ieškovo 20011-11-02 gautą pareiškimą, ir LR Generalinės prokuratūros prokuroro 2012-02-02 nutarimą Nr. 17.9-506, kuriuo paliktas galioti Kauno prokuroro nutarimas, ir įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-556-2751/2011. Ieškinyje prašoma panaikinti prokurorų nutarimus dėl to, kad jie buvo priimti netyrus įrodymų ir nenustačius faktinių aplinkybių, byla buvo suformuluota paviršutiniškai, bylos lapai susegti netinkamai ir nenumeruoti.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Kauno apylinkės teismas 2015-02-17 sprendimu ieškinį atmetė.

6Teismas susipažinęs su Kauno apygardos prokuratūros prašymo nagrinėjimo byla Nr. 10.8-27-11 dėl ieškovo skundo Nr. P-2285 dėl kryžiaus perkėlimo nuo žemės sklypo nustatė, kad Kauno apygardos prokuratūra, tirdama ieškovo skundą, surinko visą reikiamą medžiagą ieškovo skundui tirti, t. y. teismas nustatė, kad žemės sklypas, esantis( - ), kuriame buvo kryžius, priklauso ne ieškovui, o H. B.. Žemės sklypo paskirtis yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba ir sklype nėra nustatyta jokių kultūros paveldo ar gamtos paminklų apsaugos zonų ar apribojimų. Iš Kauno miesto apylinkės prokuratūros H. B. ir ieškovo skundų nagrinėjimo medžiagos ir teismų sprendimų nustatyta, kad tarp ieškovo ir žemės sklypo, esančio( - ), savininko konfliktai vyksta nuo 2007 m. Kauno apygardos prokuratūra savo nutarime tinkamai išanalizavo 2011-11-03 Kauno miesto savivaldybės administracijos Gričiupio seniūnijos susirinkimo protokolą Nr. 51-8-161 ir nustatė, kad taikiu konfliktuojančių šalių susitarimu buvo nutarta kryžių, esantį( - ), perkelti į Petrašiūnų bažnyčios šventorių 2011-11-05. Tai, kad Kauno apygardos prokuratūros prašymo nagrinėjimo bylos Nr. 10.8-27-11 lapai yra nenumeruoti ir netinkamai įsiūti, nereiškia, kad ieškovo skundas buvo netinkamai išnagrinėtas. Teismas sprendė, jog skundžiami nutarimai yra argumentuoti, priimti išsamiai įvertinus faktines aplinkybes, išanalizavus surinktą medžiagą, o prokuroras atliko visus būtinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl ieškovo skunde nurodytų aplinkybių, vertino ir tinkamai argumentavo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras. Apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo kreipiantis į teismą yra ne pareiga, o prokuroro teisė, o vien tai, kad ieškovas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui. Teismui nenustačius prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimų tiriant ieškovo skundus, ieškovo ieškinys dėl nutarimų panaikinimo atmestas. Įstatymai nenumato, kad teismas galėtų įpareigoti prokuratūrą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ar dėl proceso atnaujinimo, todėl ieškovo prašymas dėl įpareigojimo Kauno apygardos prokuratūrą kreiptis dėl proceso atnaujinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

7Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-02-17 sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

8Ieškovo nuomone, teismas iš esmės pažeidė ir neteisingai pritaikė procesinės teisės normas, nes sprendime nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Teismas, nurodęs, jog ginčo objektas (( - ). atminimo kryžius) ir faktai dėl jo (atminimo kryžiaus perkėlimas nuo žemės sklypo) yra susijęs su žemės sklypu, esančiu( - ), kuris priklauso H. B., kad ginčas yra susijęs su Kauno miesto savivaldybės administracijos Gričiupio seniūnijos susirinkimo protokolu Nr. 51-8-161, kad buvo nutarta kryžių, esantį ( - )perkelti į Petrašiūnų bažnyčios šventorių 2011-11-05, pats pripažįsta, kad šioje byloje yra ir trečiosios šalys, tačiau jų dalyvavimo teismas neužtikrino, neįtraukė į procesą dėl išvados, kuri galėtų būti objektyvesnė ir svarbi sprendžiant dėl viešo intereso ir galiausiai teismas priėmė sprendimą, kuris turės įtaką trečiųjų šalių teisėms ir pareigoms šioms šalims nedalyvaujant. Be to, visiems žinoma informacija, kad ieškovo tėvas A. K. (miręs( - )) buvo narys šeimos, kuri 1941–1944 m. apgyvendino, slėpė ir išgelbėjo gyvybę 16-ai žydų. Jis už tai atsiėmė minėtą apdovanojimą ir yra Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus apdovanojimo saugotojas, apdovanojimą. Ši žmonių gelbėjimo drama vyko tėvo gimtinėje,( - ). Žūvančiųjų gelbėjimo drama truko tris su pusę metų ir giliai įaugo ieškovo tėvo atmintyje. Minėta dramatiška žmonių gelbėjimo akcija ir jos aplinkybės aprašytos ir spaudoje. Ieškovo tėvas, kurio pasaulėžiūra formavosi minėtos žmonių gelbėjimo dramos akivaizdoje, buvo išskirtinai altruistinio mąstymo, nesavanaudis, visada teigdavo, kad minėta žmonių gelbėjimo drama turi būti įamžinta. Vienas iš aktyvių atminimo kryžiaus pastatymo iniciatorių ( - )gatvės skvere buvo ieškovo tėvas, jo intencija inicijuotas kryžiaus pastatymas buvo minėtos žmonių gelbėjimo akcijos įamžinimas. Per eilę metų susiformavo V. gatvės skvero naudojimo tradicijos bei tam tikra aura: skvere aplinkiniai gyventojai renkasi švęsti įvairias šventes, žaidžia vaikai, dažnas praeivis ar vietinis gyventojas meldžiasi atminimo kryžiaus akivaizdoje. Atminimo kryžius ir skveras tapo gyvenamojo kvartalo aplinkos sakralia dalimi, taigi galima tvirtinti, kad valdžios institucijos neteisėtais sprendimais, priešingu teisei veikimu sudarė prielaidas H. B. nevaržomai vykdyti neteisėtus veiksmus, kuriais sunaikinta gyventojų pamėgta ir tvarkoma viena iš gražiausių ir įsimintiniausių kultūros ir gamtos paveldo objektų – V. g. skvero gamtinė aplinka ir V. g. atminimo kryžius. Įvertinusios Antrojo pasaulinio karo metu patirtus masinius kultūros vertybių sunaikinimus, kultūros vertybėms padarytą didžiulę žalą bei pripažinusios, kad tautos kultūros vertybėms daroma žala yra visos žmonijos kultūros paveldui daroma žala, ir laikydamos, kad viso pasaulio tautoms labai svarbu išsaugoti kultūros paveldą tarptautiniu mastu, 1954-05-14 Hagoje, Nyderlanduose, valstybės susitarė dėl nuostatų, kurie vėliau tapo Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencija (toliau - 1954 m. Hagos konvencija). Lietuvos Respublika 1954 m. Hagos konvenciją ir abu jos protokolus ratifikavo 1998-03-17 (įsigaliojo 1998-10-26). 1954 m. Hagos konvenciją yra ratifikavusios 126 valstybės. Vadovaujantis 1954 m. Hagos konvencijos Antruoju protokolu, įsteigtas Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu komitetas. Ieškovo nuomone, byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu turėjo būti įtraukta suinteresuota ir atsakinga už kultūros vertybių saugojimą Lietuvoje institucija, kurios teisių ir pareigų atžvilgiu teismas pasisakė sprendime.

9LR Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teismas pats negali inicijuoti proceso dėl viešojo intereso gynimo. CPK 353 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Kasacinis teismas gali peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas“. Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad Administracinis teismas turi teisę savo iniciatyva taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones, peržengti apeliacinio skundo ribas ir patikrinti tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalies teisėtumą, taip pat atnaujinti procesą, kai to reikalauja viešojo intereso užtikrinimas“. Taigi spręsdamas dėl yra viešojo intereso pažeidimo teismas turi remtis ne vien Prokuratūros įstatymu, bet ir kitais teisės aktais, įskaitant ir Lietuvos Respublikos ratifikuotas tarptautines sutartis (konvencijas). Tačiau teismas to nepadarė. Europos Sąjungos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, JTO/EEK (Orhuso) ir kitos konvencijos bei LR Konstitucija garantuoja Lietuvos piliečiams, bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms teisę visapusiškai atstovauti ir ginti teisingumą, asmenų teises bei laisves ir kitas pamatines visuomenės vertybes. Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos konvencija dėl teisės gauti informaciją apie aplinką, dalyvauti priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (Orhuso konvencija) reglamentuoja pareiškėjo teisę kreiptis į valstybės institucijas, prokuratūrą ir teismą, jeigu yra pažeidžiamos pamatinės visuomenės vertybės. Taigi socialinės teisinės valstybės paskirtis yra padėti piliečiams apginti jų teises arba suteikti teisę kitiems asmenims ginti pastarųjų teises. Šių teisių užtikrinimas šiems asmenims yra viešasis interesas. Prokuroro teisė pareikšti ieškinį, prašymą, pareiškimą, be Prokuratūros įstatymo, atskirais atvejais yra specialiai aptarta ir CK (1.84 str. 4 d., 3.32 str. 2 d., 2.114 str. 5 d., 3.185 str. 3 d.) bei CPK (449 str. 2 d., 454 str. 2 d., 493 str. 3 d.) ir kituose įstatymuose. Šios normos aiškintinos ir kaip įpareigojančios prokurorą ginti viešąjį interesą. Viešąjį interesą ginantys prokurorai yra įgalioti nagrinėti asmenų pateiktus pareiškimus ar skundus dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo ir priima dėl jų sprendimus (Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai, patvirtinti LR generalinio prokuroro 2012-04-17 įsakymu Nr. 1-141 (2012-08-23 įsakymo Nr. 1-268 redakcija)). Taigi, Prokuratūros įstatymo požiūriu viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal prokuratūrai suteiktus įgalinimus, o prokuratūros įstatymas (19 str. 2 d. 1 p.), neribodamas prokuroro kompetencijos šioje srityje konkrečiais atvejais, apibrėžia prokuroro įgalinimus pareikšti ieškinį teisme.

10Šioje byloje nėra ginčo dėl paties vertybių objekto, nėra sprendžiamas klausimas, ar kryžius laikytinas pamatine visuomenės vertybe. Nei prokuroras, nei teismas neneigia fakto, kad kryžius laikytinas sakraline, visuomenes gerbtina ir saugotina vertybe, juolab ir sprendime nurodyta, kad, ieškovas kryžių sieja su kryždirbyste, kuri Lietuvoje yra saugoma UNESCO teisės aktų kaip Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašo objektas. Kadangi visuomenės sakralinės vertybės yra neabejotinai yra viešojo intereso objektas, šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar viešasis interesas nebuvo pažeidžiamas (ar sakralinei vertybei nebuvo daroma žala), ar prokuroras apskritai domėjosi pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais ir ėmėsi adekvačių priemonių viešojo intereso pažeidimui pašalinti, jeigu toks buvo daromas. Sprendžiant, ar nebuvo pažeistas viešasis interesas (ar skundžiamo asmens elgesys nekėlė pavojaus sakralinei vertybei ir šios vertybes nematerialiajai sudėčiai, ar ji nebuvo niekinama, menkinama ar kitaip pažeidžiama), prokuroras turėjo pareigą ištirti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, tačiau, ieškovo nuomone, prokuratūros pateiktoje byloje minėtų aplinkybių tyrimas nėra atliktas.

11Teismas nurodo, kad prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Tačiau teismas nepatikslina, kokius įrodymus prokuroras surinko, kaip juos vertino bei motyvavo savo išvadą, jis tik abstrakčiai nurodo aplinkybes, kur buvo kryžius, kad jis buvo perkeltas į kitą vietą, kad skundžiami nutarimai yra argumentuoti, priimti išsamiai įvertinus faktines aplinkybes, išanalizavus surinktą medžiagą. Teismas prieštarauja sau, nurodydamas, kad Kauno apygardos prokuratūros prašymo nagrinėjimo bylos Nr. 10.8-27-11 lapai yra nenumeruoti ir netinkamai įsiūti, t. y. pati byla rengta netvarkingai, o tai savaime reiškia, kad netvarkingai vykdoma byla negalėjo būti išspręsta tvarkingai ir objektyviai. Ieškovo nuomone, byloje nėra surinkta įrodymų, į kur buvo iškeltas V. g. atminimo kryžius ir dėl V. gatvės atminimo kryžiaus dokumentavimo, apsaugos, kaip ši sąvoka apibrėžiama Nematerialaus paveldo konvencijos 2, 11 straipsniuose.

12KT yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (KT 2006-01-16 nutarimas). Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y., ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Prokuratūros surinktoje medžiagoje, kurioje kaip jau minėta nesunumeruoti ir netvarkingai susegti lapai, nėra įrodymų, kad niokojant ir perkeliant V. g. atminimo kryžių buvo laikomasi Nematerialaus kultūros paveldo konvencijoje numatytos šios konvencijos saugomų vertybių (į kurias patenka kryžiai, kaip kryždirbystės objektas) apsaugos ir išsaugojimo (Nematerialaus kultūros paveldo konvencija, Valstybės žinios, 2004-12-31, Nr. 188-7006, 2, 11 straipsniai). LR Konstitucijos 118 straipsnis, apibrėždamas prokuroro funkcines ribas, nurodo, jog prokuroras, vykdydamas savo funkcijas klauso tik įstatymo, turi kvalifikuotai įvertinti ir rezultatyviai ginti bei turi turėti ne tik doktrininį pagrindimą, bet ir įstatyminį sunorminimą. Darytina išvada, kad prokuroras atsisakydamas imtis ginti viešąjį interesą, šiuo atveju, nesurinko įrodymų, netyrė ir nenagrinėjo aplinkybių dėl Nematerialaus kultūros paveldo konvencijos 2, 11 straipsnių, 1954 m. Hagos konvencijos nuostatų įgyvendinimo V. g. atminimo kryžiaus atžvilgiu.

13Nagrinėjant bylą teisme, LR generalinę prokuratūrą atstovavo Kauno apygardos prokuroras M. Š., kuris nepateikė įgalinimus atstovauti Generalinę prokuratūrą byloje įrodančio dokumento, o teismas posėdžio metu tokio dokumento nepareikalavo, kas kelia abejonių dėl teismo šališkumo.

14Ieškovas byloje buvo pateikęs prašymą Kauno apylinkės teismo pirmininkui nušalinti ar nusišalinti bylą nagrinėjančiai teisėjai R. J., tačiau prašymą išnagrinėjo ir atmetė Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja L. Ž. 2015-01-19 nutartimi, nepranešusi ieškovui apie klausimo nagrinėjimo laiką ir vietą, tokiu būdu pažeidžiant jo procesines teises ir apribojant ieškovo teisę teikti žodinius paaiškinimus, reikšti nušalinimus šį bylos klausimą sprendžiančiam teisėjui. Prašyme ieškovas nurodė, kad teismas nagrinėdamas bylą turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią pagrįstą abejonę. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu reiktų vertinti, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Nacionalinės teismų administracijos tinklapyje yra skelbiama bylą nagrinėjančios teisėjos R. J. biografija. Ji 1995–1999 m. dirbo Kauno miesto savivaldybės teisės skyriuje vyr. juriste, o 1999–2001 m. Kauno miesto apylinkės prokuratūroje stažuotoja ir prokurore. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovu yra LR Generalinė prokuratūra, o byloje prašomi panaikinti prokuratūros sprendimai, kuriais atsisakyta ginti viešąjį interesą siekiant išsaugoti V. g. atminimo kryžiaus nematerialųjį paveldą. Realus faktas yra tai, kad teisėja nagrinėdama bylą ir priimdama sprendimą negali likti nešališka savo buvusių darbdavių (prokuratūros, kurioje dirbo 1999–2001 m.) atžvilgiu. Taip pat pažymėtina ta aplinkybė, kad pagrindinė prokuratūros byla, kuria remiantis yra priimtas Generalinės prokuratūros sprendimas atsisakyti ginti viešąjį interesą, siekiant išsaugoti V. g. atminimo kryžiaus nematerialųjį paveldą, yra prijungta prie nagrinėjamos bylos. Ši prokuratūros byla yra suformuota buvusių teisėjos kolegų – Kauno m. apylinkės/ apygardos prokurorų. Pagrindinės bylos aplinkybės ir sprendimai, kuriais remiantis yra sprendžiamas bylos ginčas, yra priimti Kauno miesto savivaldybės valdininkų, kuriems tuos sprendimus rengė savivaldybės juridinis skyrius, bei kuriame gerb. R. J. 1995–1999 m. dirbo. CPK 66 straipsnyje nustatyta: teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo šališkumo. Esant susidariusiai situacijai, kai teisėja R. J. ėmėsi nagrinėti bylą ir siekė bet kokiomis aplinkybėmis priimti teismo sprendimą savo buvusių darbdavių atžvilgiu, tačiau pati nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo CPK 66 straipsnyje nustatytu pagrindu, kelia objektyvias ir pagrįstas abejones dėl teisėjos šališkumo. Be to, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, sprendžiant teisės į nešališką teismą klausimą svarbu tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žiūrėti EŽTT 2005-09-06 sprendimą byloje Salov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 65518/01). Todėl bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo egzistuoja pagrįstų priežasčių baimintis, turi nusišalinti (žiūrėti EŽTT 2007-07-31 sprendimą byloje Ekeberg ir kt. prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 11106/04 ir kt.).

15Teisėja L. Ž. kartu su teisėja 1997-1999 m. dirbo Kauno savivaldybės teisės skyriuje (L. Ž. – Teisės skyriaus viršininke, R. J. – vyr. juriste) ir galimai buvo taip pat šališka klausimo dėl teisėjos nušalinimo išsprendime. Kadangi ieškovui nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą sprendžiant klausimą bylos dalyje dėl teisėjos nušalinimo, ieškovui buvo apribota procesine teisė pareikšti nušalinimą šį klausimą nagrinėjančiai teisėjai L. Ž.. Papildomai įvertinus tą aplinkybę, kad teisėja R. J. pati nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, darytina išvada, kad byla išnagrinėta šališkai ir priimtas neteisingas ir nepagrįstas sprendimas. Įtarimus, kad byla išnagrinėta šališkai, sustiprina ta aplinkybė, kad sprendžiant klausimą prokuratūros įpareigojimo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-556-2751/2011 nebuvo patenkintas ieškovo rašytinis prašymas išreikalauti ir prijungti šią bylą ir joje surinktus įrodymus prie nagrinėjamos bylos, todėl akivaizdu, kad teismas siekė byloje priimti tik formalų ir šališką sprendimą.

16Atsakovės atstovas - Kauno apygardos prokuratūros prokuroras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17Ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, kad teismas įtraukė ne visus asmenis, kurių teisėms ir pareigoms teismo sprendimas gali turėti Įtakos. Visų pirma, teisė pasirinkti atsakovą ir trečiuosius asmenis priklauso ieškovui, todėl ieškovas, manydamas, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos ir kitų asmenų teisėms ir pareigoms, pats ir turėjo įuos įtraukti atsakovais arba trečiaisiais asmenimis. Be to, ieškovas skunde akivaizdžiai painioja kelis skirtingus proceso subjektus – išvadą teikiančią instituciją, atsakovą ir trečiuosius asmenis. Pastebėtina ir tai, kad net pats ieškovas nenurodo, kokių dar konkrečių asmenų teisėms ir pareigoms teismo sprendimas gali turėti įtakos, o taip pat nekonkretizuoja, kaip šių asmenų teises ar pareigos pasikeistų. Atsižvelgiant į tai, kaip ieškovas formulavo savo ieškinio reikalavimus, teismo sprendimas yra susijęs išimtinai tik su prokuratūros teisėmis ir pareigomis, todėl ieškovo teiginiai dėl kitų asmenų įtraukimo atmestini kaip nepagrįsti.

18Nepagrįsti ir apeliacinio skundo motyvai dėl pažeistų materialinės teisės normų, kurių ieškovas net nekonkretizavo. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylą nėra sprendžiamas klausimas, buvo ar nebuvo pažeistas viešasis interesas. Tai, kad skundo nagrinėjimo medžiaga Nr. 10.8-27-11 nebuvo sunumeruota, nedaro prokurorų priimtų nutarimų nepagrįstais ar neteisėtais. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus bylai reikšmingus įrodymus, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad skundžiami nutarimai yra argumentuoti, priimti išsamiai įvertinus faktines aplinkybes, išanalizavus surinktą medžiagą, o Kauno apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroras atliko visus būtinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl ieškovo skunde nurodytų aplinkybių, vertino ir tinkamai argumentavo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras.

19Taip pat nepagrįstos ieškovo abejonės dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro M. Š. atstovavimo tinkamumo. Teisę teritorinės prokuratūros prokurorui atstovauti tokio pobūdžio bylose suteikia prokuratūros įstatymas, LR generalinio prokuroro 2012-04-17 įsakymu Nr. 1-141 patvirtinti LR prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai bei LR generalinio prokuroro 2014-01-31 įsakymu Nr. 1-25 patvirtintos Rekomendacijos dėl viešojo intereso gynimo.

20Ieškovas nepagrįstai abejoja teismo nešališkumu. Pastarasis klausimas jau buvo išspręstas 2015-01-19 Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos nutartimi, kuria atmestas ieškovo pareikštas nušalinimas teisėjai R. J.. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl teismo nešališkumo yra hipotetinio pobūdžio, besiremiančios subjektyviais ieškovo pasvarstymais, o ne objektyviais ir neginčijamais įrodymais. Atsakovės atstovas nurodė, jog teismas teisėjos R. J. nušalinimo klausimą išsprendė objektyviai, griežtai vadovaujantis CPK nuostatomis. Tai kad tiek teisėja, nagrinėjusi bylą, tiek teismo pirmininko pavaduotoja, nagrinėjusi nušalinimo klausimą, kažkada dirbo vienoje darbovietėje niekaip negalėjo įtakoti galutinio teismo sprendimo byloje. Ieškovas visus jam žinomus faktus ir įrodymus, susijusius su teismo šališkumu, turėjo teisę ir galimybę pateikti reiškiant nušalinimą, todėl tai, kad teismas nušalinimo klausimą sprendė rašytinio proceso tvarka, negali būti vertinama kaip ieškovo procesinių teisių pažeidimas.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, išvados ir argumentai

21Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pareiškėjo teisės skųsti teismui prokurorų nutarimus, kuriais atsisakyta inicijuoti proceso atnaujinimą baigtoje administracinėje byloje.

22Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad viena iš prokuratūros funkcijų yra viešojo intereso gynimas. Pagal to paties įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktą prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. ABTĮ 154 straipsnio 1 dalyje numatyta prokuroro teisė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje. Pažymėtina, kad prašymą teismui dėl proceso atnaujinimo prokuroras gali paduoti tik esant dviejų sąlygų visetui: 1) esant pagrindo manyti, kad pažeistas viešasis interesas, 2) esant bent vienam iš ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Prokuroras, atlikdamas savo funkcijas, yra nepriklausomas, sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu (Prokuratūros įstatymo 3 str. 2 d. ir 11 str. 2 d.). Prokuroras savarankiškai atlieka tyrimą, vertina medžiagą, susijusią su galimai viešąjį interesą pažeidžiančiais sprendimais, taiko teisės normas, ir taip savarankiškai konstatuoja (ar nekonstatuoja) esant viešojo intereso pažeidimą. Nors galutinį viešojo intereso buvimą ir pažeidimo konstatavimą atlieka teismas, prokuroras yra pirminė šio proceso grandis ir pagal įstatymus bei suformuotą teismų praktiką prokurorui yra suteikta teisė spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas taikyti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje nustatytas viešojo intereso gynimo priemones, ar jo nėra. Vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis, prokuroras negali būti įpareigotas imtis viešojo intereso gynimo priemonių, jeigu nenustatė pagrindų tokiam prašymui teikti. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pagal Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Prokuratūros įstatymo 19 str. 4 d. įtvirtinta, kad prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones; skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos. Tuo tarpu Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalis, numatanti, kad proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui, skirta prokurorų veiksmams, reglamentuojamiems Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje, apskųsti. Nors ir skirtos viešajam interesui ginti, šios nuostatos taip pat turi bendrąjį pobūdį ir turėtų būti sukonkretintos atitinkamų teisės šakų normose, tačiau CPK asmenims tokios skundimo teisės nenustatyta. Pagal Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 16.9.1 p. generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras, esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą, rengia ir teikia teismui prašymus dėl proceso atnaujinimo, tačiau šie nuostatai taip pat nenumato, kad prokuroro atsisakymas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kuri yra išnagrinėta ir joje priimtas teismo sprendimas, gali būti skundžiamas teismui.

23LAT civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014 buvo sprendžiamas klausimas dėl asmenų teisės kreiptis į teismą, skundžiant Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti paduoti prašymą atnaujinti civilinį procesą, siekiant apginti viešąjį interesą. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad LR generalinio prokuroro prašymas atnaujinti procesą ir naujos bylos užvedimas dėl tokios teisės (ne)įgyvendinimo nėra konstitucinės, konvencinės teisės į teisingą teismą garantija ar jos elementas, todėl suteikti teisę skųsti LR generalinio prokuroro nutarimą, kai jis atsisako pateikti prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, reikštų galimybės asmeniui kreiptis į teismą suteikimą dėl teisės, kuri jam nepriklauso. LR generalinio prokuroro prašymas atnaujinti procesą ir naujos bylos užvedimas dėl tokio teisės (ne) įgyvendinimo nėra konstitucinės, konvencinės teisės į teisingą teismą garantija ar jos elementas, todėl suteikti teisę skųsti LR generalinio prokuroro nutarimą, kai jis atsisako pateikti prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, reikštų galimybės asmeniui kreiptis į teismą suteikimą dėl teisės, kuri jam nepriklauso. Todėl išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad LR generalinio prokuroro nutarimas atsisakyti teikti teismui prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje nėra skundžiamas teismine tvarka.

24Teismų įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad LAT formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (LAT 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2014-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014; 2014-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014; kt.). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, tiek nagrinėjamoje byloje pareiškėjai kreipėsi į prokurorą, prašydami kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo baigtose bylose, pareiškimus grindžiant siekiu apginti viešąjį interesą. Nors minėtoje LAT byloje buvo siekiama proceso atnaujinimo civilinėje byloje, o nagrinėjamoje byloje to paties rezultato siekiama administracinėje byloje, tačiau pažymėtina, kad tiek civilinėje, tiek administracinėje byloje proceso atnaujinimas yra išimtinė viešojo intereso gynimo priemonė, t. y. abejose bylose buvo kreiptasi dėl tos pačios viešojo intereso gynimo priemonės taikymo. Be to, nors kasacinio teismo byloje buvo skundžiamas vien tik LR generalinio prokuroro nutarimas (CPK 365 str. 2 d.), o nagrinėjamoje byloje – ir žemesniojo prokuroro nutarimas, kurį LR generalinis prokuroras skundžiamu nutarimu paliko nepakeistą (ABTĮ 154 str. 1 d.), vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatuotina, jog abejose bylose galiausiai buvo skundžiami aukštesniojo prokuroro priimti nutarimai. Nustatytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo daryti išvados, kad minėtų bylų faktinės aplinkybės skiriasi.

25Atsižvelgiant į LAT formuojamą vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką dėl galimybės skųsti prokuroro atsisakymą teikti teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje byloje, kuri nuosekliai plėtojama ir kitose bylose (pvz.: LAT 2014-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2014; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-440-413/2015; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-802-577/2015; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-101-160/2015; Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-106-544/2015), kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti, kad pareiškimas dėl prokurorų atsisakymo inicijuoti proceso atnaujinimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje panaikinimo yra nenagrinėtinas teisme, ir civilinę bylą nutraukti (CPK 293 str. 1 p.).

26Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir civilinę bylą nutraukia (CPK 293 str. 1 p., 326 str. 1 d. 5 p.).

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Nutarė

28Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Šioje byloje ginčas kilo dėl prokuratūros atsisakymo inicijuoti teisme... 4. Ieškovas 2012-02-27 ieškinyje (b. l. 3–5) prašė panaikinti Kauno... 5. Kauno apylinkės teismas 2015-02-17 sprendimu ieškinį atmetė.... 6. Teismas susipažinęs su Kauno apygardos prokuratūros prašymo nagrinėjimo... 7. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 8. Ieškovo nuomone, teismas iš esmės pažeidė ir neteisingai pritaikė... 9. LR Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog teisingumą... 10. Šioje byloje nėra ginčo dėl paties vertybių objekto, nėra sprendžiamas... 11. Teismas nurodo, kad prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų... 12. KT yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai... 13. Nagrinėjant bylą teisme, LR generalinę prokuratūrą atstovavo Kauno... 14. Ieškovas byloje buvo pateikęs prašymą Kauno apylinkės teismo pirmininkui... 15. Teisėja L. Ž. kartu su teisėja 1997-1999 m. dirbo Kauno savivaldybės... 16. Atsakovės atstovas - Kauno apygardos prokuratūros prokuroras atsiliepime į... 17. Ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, kad teismas įtraukė ne visus... 18. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo motyvai dėl pažeistų materialinės teisės... 19. Taip pat nepagrįstos ieškovo abejonės dėl Kauno apygardos prokuratūros... 20. Ieškovas nepagrįstai abejoja teismo nešališkumu. Pastarasis klausimas jau... 21. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pareiškėjo teisės skųsti teismui... 22. Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta nuostata,... 23. LAT civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014 buvo sprendžiamas klausimas dėl... 24. Teismų įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad LAT formuoja... 25. Atsižvelgiant į LAT formuojamą vienodą bendrosios kompetencijos teismų... 26. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 28. Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir...