Byla e2-2885-430/2018
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, sekretoriaujant Robertai Valkauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai N. G., atsakovo atstovui advokatui A. G.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B. A.“ (toliau – UAB „B. A.“) ieškinį atsakovui D. A. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo D. A.: 66 459,25 Eur skolos, 160,93 Eur delspinigių, 8 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  1. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. gruodžio 28 d. ieškovė ir atsakovas sudarė rašytinę pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PPN161228/37SSO, pagal kurios sąlygas ieškovė įsipareigojo tiekti atsakovui suderinto asortimento gyvulininkystės ir žemės ūkio veiklai vykdyti skirtas prekes, o atsakovas įsipareigojo šias prekes priimti bei sumokėti už jas nustatytą kainą. Vykdydama sutartį ieškovė perdavė atsakovui prekių, o atsakovas prekes priėmė. Ieškovė išrašė ir pateikė atsakovui už nupirktas prekes PVM sąskaitas-faktūras Nr. SS269961, Nr. SS301992, tačiau atsakovas nustatytais terminais sąskaitų neapmokėjo. Ieškovė kelis kartus ragino atsakovą atsiskaityti, tačiau atsakovas geranoriškai su ieškove neatsiskaitė. Už laiku nevykdomas sutartines prievoles, ieškovė papildomai paskaičiavo atsakovui sutartyje numatytus delspinigius 160,93 Eur sumai.
  1. Atsiliepime į ieškinį atsakovas iš dalies nesutiko su ieškiniu. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Atsakovas sutinka, kad bylos šalis siejo sutartiniai santykiai pagal 2016 m. gruodžio 28 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PPN161228/37SSO, atsakovas iš ieškovėsė gavo visas ginčo PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas prekes ir jas priėmė, tačiau su ieškove pagal šias sąskaitas neatsiskaitė.
    1. Atsakovas neatsiskaitė su ieškove dėl nepalankių gamtinių sąlygų – nenugalimos jėgos. Dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių atsakovas ieškovę buvo informavęs, kuris tuomet geranoriškai sutiko palaukti, kol atsakovas pilnai atsiskaitys. Ieškovė pažadėjo atsakovui, jog neskaičiuos sutartinių delspinigių už uždelstas atsiskaityti dienas.
    1. Atsakovas pažymėjo, jog ateityje gavęs pinigus už artimiausiai nuimtą derlių, visiškai atsiskaitys su ieškove.
  1. Teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė patenkinti ieškinį, rėmėsi jame išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad išspręsti ginčo su atsakovu taikiai nepavyko. Nesutinka, kad egzistavo nenugalimos jėgos sąlygos, kurios atleistų atsakovą nuo sutartinės civilinės atsakomybės. Be to, atsakovas remiasi byloje pažyma dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, kuri yra iš kitos civilinės bylos, susijusi su kita sutartimi, dėl to ja remtis šioje byloje nėra pagrindo. Atsakovo atstovas rėmėsi atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais, sutinka su skola visiškai. Paaiškino, kad neatsiskaitė su ieškove, nes egzistavo nepalankios gamtinės sąlygos – nenugalima jėga. Atsakovas šiuo metu derasi su bankais ir gavęs paskolą, geranoriškai atsiskaitys su visais kreditoriais.

6II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7

  1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 28 d. ieškovė ir atsakovas sudarė rašytinę pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PPN161228/37SSO, pagal kurios sąlygas ieškovė (kaip pardavėjas) įsipareigojo sutartyje nurodytais terminais ir tvarka parduoti bei perduoti atsakovui (kaip pirkėjui) suderinto asortimento prekes, o atsakovas įsipareigojo šias prekes nupirkti ir priimti (e. b. l. 8-11). Atsakovui pagal šią sutartį už parduotas prekes buvo išrašytos ir pateiktos apmokėjimui PVM sąskaitos-faktūros: 2016 m. gruodžio 29 d. sąskaita Nr. SS269961 (48 279 Eur sumai) ir 2017 m. rugsėjo 13 d. sąskaita Nr. SS301992 (18 180,25 Eur sumai), bendrai 66 459,25 Eur sumai (e. b. l. 4-5). PVM sąskaitos-faktūros iki sąskaitose nurodytų terminų nebuvo apmokėtos. Ieškovė paskaičiavo atsakovui už praleistą įvykdyti terminą sutartyje numatytus delspinigius bendrai 160,93 Eur sumai (e. b. l. 6). Atsakovas pripažįsta ieškovės reikalavimus visiškai ir nurodė teismui, kad neatsiskaitė su ieškovu dėl nepalankių gamtinių oro sąlygų, force majeure (nenugalimos jėgos).
  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės pripažįsta visus ieškovo reikalavimus, tačiau mano, kad byloje egzistuoja force majeure (nenugalimos jėgos) sąlygos. Todėl nagrinėjamoje byloje taikoma CPK 268 straipsnio 5 dalies norma, surašomi sutrumpinti motyvai dėl pripažintų aplinkybių, o nesutrumpinti motyvai surašomi dėl atsakovo ginčijamų aplinkybių.
  1. Atsakovas sutinka ir pripažįsta, kad bylos šalis siejo sutartiniai santykiai, jis gavo visas ginčo sąskaitose nurodytas prekes, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė, o sutarties vykdyti (apmokėti sąskaitų) negalėjo dėl nepalankių gamtinių sąlygų – esant besikartojančioms liūtims prarado derlių ir planuotas pajamas.
  1. Kiekviena šalis privalo sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnio 1 dalis). Neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę asmuo privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Tokia atleidimo nuo atsakomybės sąlyga yra numatyta ir šalių sudarytos 2016 m. gruodžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PPN161228/37SSO 5.1 punkte, kuriame nurodyta, kad šalis, kuri dėl susiklosčiusių nenugalimos jėgos aplinkybių, kaip jos apibrėžiamos atitinkamuose Lietuvos Respublikos norminiuose aktuose, negali vykdyti sutartyje numatytų įsipareigojimų, turi tuojau pat (bet kokiu atveju ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokių aplinkybių atsiradimo) informuoti apie tai kitą šalį bei pateikti nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinančius dokumentus.
  1. Tam, kad konstatuoti force majeure (nenugalimą jėgą), turi būti nustatyta, kad yra visi nenugalimą jėgą apibrėžiantys požymiai ir sąlygos. Kasacinis teismas išaiškino, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-8-83/2004, 2010 m. spalio 4 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010).
  1. Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodinėdamas aplinkybes dėl nenugalimos jėgos buvimo pateikė teismui Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2017 m. lapkričio 28 d. pažymą Nr. 17-06 (e. b. l. 169). Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 5 straipsnio 11 punktu, rūmai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančias pažymas. Teismui susipažinus su atsakovo pateikta pažyma dėl nenugalimos jėgos, iš jos turinio nustatyta, kad pažyma parengta ne dėl ginčo sutarties Nr. PPN161228/37SSO, o dėl pirkimo-pardavimo sutarties Nr. GPP161216/15SSO, kurios šalimis yra UAB „B. A.“ ir kitas fizinis asmuo – V. A.. Dėl to teismas neturi pagrindo nagrinėjamoje byloje tokia pažyma remtis ir laikoma, jog atsakovas nepateikė Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažymos, patvirtinančios nenugalimos jėgos buvimą dėl ginčo sutarties. Kitų įrodymų, kurie galėtų įrodytų nagrinėjamoje byloje nenugalimos jėgos aplinkybę, atsakovas nepateikė (CPK 178 str.).
  1. Pažymėtina tai, kad liūtys ir lietus, kuriuos atsakovas nurodė prievolės neįvykdymo priežastimis, teismų praktikoje nepriskirtinos prie force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių, šalinančių atsakovo civilinę atsakomybę už sutartinės prievolės neįvykdymą. Kasacinis teismas ir apeliacinės instancijos teismai ne kartą išaiškino, kad tokios oro sąlygos, atsižvelgiant į Lietuvos klimatą, nėra tos aplinkybės, kurių atsakovas, būdamas ūkininku (užsiimdamas gyvulininkyste ir žemdirbyste), nebūtų galėjęs protingai numatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2004, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-687-392/2013). Atsakovas, nors ir fizinis asmuo, tačiau pasirašydamas sutartį veikė tikslais susijusiais su jo verslu, t. y. ūkininkavimu. Šių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad atsakovas, kurio profesinė veikla yra ūkininkavimas, galėjo numatyti nepalankias oro sąlygas, todėl prisiėmė ir aplinkybių, susijusių su gamtos reiškiniais, padarinių atsiradimo riziką. Nesant force majeure (nenugalimos jėgos) nustatymo kriterijų visumos, nepripažintinas nenugalimos jėgos buvimas, kas būtų pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.
  1. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Pagal šalių pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas turėjo pareigą parduoti atsakovui prekes, o atitinkamai atsakovo pareiga yra laiku atsiskaityti su ieškovu. Iš rašytinės bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, pardavė atsakovui prekes, tačiau atsakovas su ieškovu neatsiskaitė. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, taip pat atsižvelgus į tai, kad atsakovas ginčo skolą visiškai pripažįsta, o nenugalimos jėgos sąlygų byloje nenustatyta, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 66 459,25 Eur skolos už parduotas prekes yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.305 ir 6.344 straipsniai).
  1. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai šaliai gali būti taikomos netesybos, kurios yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę, taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma. Nagrinėjamu atveju pagal ginčo pirkimo-pardavimo sutarties 4.2 punkto nuostatas, praleidęs terminą atsiskaityti, atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną atsiskaitymo termino praleidimo dieną. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo paskaičiuotų 160,93 Eur delspinigių. Atsakovas delspinigių dydžio neginčijo, dėl delspinigių yra šalių rašytinis susitarimas, dėl to ieškovui iš atsakovo priteistina 160,93 Eur delspinigių.
  1. Ieškovė, remdamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas, t. y. 8 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas taikomas tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Minėto įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektas yra asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla. Kadangi tarp šalių sudaryta žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartis, jos vykdymą, atsiskaitymo tvarką ir terminus bei teisės į pavėluoto mokėjimo palūkanas atsiradimo aplinkybes, šių palūkanų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato specialusis Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Pagal įstatymo 12 straipsnio 1 dalį palūkanų, kurias žemės ūkio produkcijos pirkėjas privalo sumokėti žemės ūkio produkcijos pardavėjui už pavėluotą mokėjimą, dydis apskaičiuojamas taikant pavėluoto mokėjimo palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį žemės ūkio produkcijos pirkėjui atsirado pareiga mokėti pavėluoto mokėjimo palūkanas. Europos centrinio banko viešais duomenimis, ieškovo kreipimosi į teismą dieną galiojusi vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 0,00 proc., todėl ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo 8 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 8 proc. dydžio palūkanas, kurios neviršija Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymu nustatytos palūkanų normos, todėl iš atsakovo priteistinos 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. sausio 9 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
  1. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
  1. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad jis patyrė 2013,46 Eur bylinėjimosi išlaidų: 1224 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 789,46 Eur už advokatės teisinę pagalbą. Patirtos bylinėjimosi išlaidos laikomos pagrįstomis, atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato nustatytų maksimalių dydžių. Dėl to bylinėjimosi išlaidos (iš viso 2013,46 Eur suma) priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
  1. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo Nr. 1R-298/1K-290“, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo, patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis)

8Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, teismas

Nutarė

9ieškinį tenkinti visiškai.

10Priteisti ieškovei UAB „B. A.“, j. a. k. ( - ), iš atsakovo D. A., a. k. ( - ) 66 459,25 Eur (šešiasdešimt šešis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir 25 ct) skolos, 160,93 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt eurų ir 93 ct) delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (66 620,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. sausio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2013,46 Eur (du tūkstančiai trylika eurų ir 46 ct) bylinėjimosi išlaidų.

11Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai