Byla 2K-484/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Albino Sirvydžio, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekiš, gynėjai Vandai Laukevičienei, išteisintiesiems V. K., J. S., nukentėjusiajam S. A. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. A. bei Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo nukentėjusiojo S. A. apeliacinis skundas atmestas, o Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo nuspręsta V. K. ir J. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, ir vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu jiems bylą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nutraukti esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai, o nukentėjusiojo S. A. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

2Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendžiu V. K. ir J. S. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu dvylikai mėnesių, pagal BK 63 straipsnį bausmes subendrinus apėmimo būdu kiekvienam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant juos laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu, ir uždraudžiant jiems laisvės apribojimo laikotarpiu lankytis kavinėse, baruose, restoranuose, lošimo namuose bei viešose vietose vartoti alkoholinius gėrimus. Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo iš nuteistųjų solidariai priteista S. A. 6245,71 Lt už turtinę žalą ir 5000 Lt už neturtinę žalą.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio patenkinti prokuroro kasacinį skundą ir iš dalies patenkinti nukentėjusiojo kasacinį skundą, nukentėjusiojo, prašiusio patenkinti jo kasacinį skundą, išteisintųjų ir jų gynėjos, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4V. K. ir J. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteisti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2006 m. lapkričio 21 d., apie 20.20 val., viešoje vietoje – aikštelėje prie parduotuvės ( - ) įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tyčia smogė ne mažiau kaip du smūgius S. A. į galvą, sudavė ant žemės gulinčiam S. A. ne mažiau kaip devynis smūgius į įvairias kūno vietas, taip jam padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdydami visuomenės rimtį bei tvarką. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad įvykio metu V. K. ir J. S. veikė esant būtinajai ginčiai, nes savo veiksmais gynėsi nuo paties nukentėjusiojo pradėto realaus ir akivaizdaus pavojingo kėsinimosi, ir kad jie nepadarė veikos, turinčios BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, juos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisino, o bylą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį jiems nutraukė esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai.

5Kasaciniu skundu S. A. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, padidinant jam priteistos neturtinės žalos dydį iki 15 000 Lt. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, nes neįsigilino į esmines bylos aplinkybes, iš kurių matyti, kad kaltinamieji įvykio vietoje elgėsi nusikalstamai, ir nepagrįstai vadovavosi kaltinamųjų versija, jog jie gynėsi nuo nukentėjusiojo veiksmų ir nepažeidė viešosios tvarkos. Kolegija neatsižvelgė ir į tai, kad prokuroras yra priėmęs nutarimą dėl minėto įvykio nutraukti ikiteisminį tyrimą nukentėjusiajam ir jo bendrakeleiviams. S. A. laiko, kad teisingas išvadas dėl kaltinamųjų veiksmų padarė pirmosios instancijos teismas, o šio teismo nuosprendžiu jam priteistos neturtinės žalos dydis turėtų būti didesnis.

6Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas V. K. ir J. S. išteisinamąjį nuosprendį, padarė esminį BPK pažeidimą ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, neanalizavo byloje esančių įrodymų visumos, neįvertino aplinkybių, turinčių reikšmės tinkamam baudžiamojo įstatymo taikymui, nepagrįstai kritiškai vertino nukentėjusiojo ir liudytojų A. bei A. Š. parodymus, taip pat nepagrįstai svaresniais laikė išteisintųjų bei liudytojų V. P., E. K., D. S., A. K., A. K., V. A. parodymus. Išteisintųjų parodymai apie esmines bylos aplinkybes yra nenuoseklūs, D. S. parodymai – prieštaringi, E. K. ir V. A. parodymai – neinformatyvūs, A. K. ir A. K. parodymai dėl kai kurių įvykio aplinkybių prieštarauja ne tik nukentėjusiojo, bet ir išteisintųjų parodymams, o V. P. pirminių įvykio aplinkybių apskritai nematė, be to, visi šie asmenys taip pat yra pažįstami, tuo tarpu nukentėjusiojo ir liudytojų A. bei A. Š. parodymai yra nuoseklūs. Tačiau kolegija į tai neatsižvelgė, todėl dėl įvykio padarė neteisingas išvadas ir priėmė įstatymo neatitinkantį nuosprendį. Kasatorius, skunde analizuodamas įvykio aplinkybes, taip pat laiko, kad dėl minėtų priežasčių kolegija netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Iš bylos matyti, kad konflikto pradžia, priešingai nei teigia apeliacinės instancijos teismas, buvo išteisintųjų išsakyti priešiški žodžiai; iš teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų parodymų matyti, kad išteisintieji sudavė smūgius nukentėjusiajam, jį stumdė, o šis taip pat sudavė smūgius. Kasatoriaus nuomone, tarp nukentėjusiojo ir išteisintųjų prasidėjo muštynės, po kurių nukentėjusiajam antrą kartą sugrįžus į įvykio vietą vyko prieš tai prasidėjusio konflikto tęsinys. Išteisintiesiems nebuvo padaryta sužalojimų, tuo tarpu nukentėjusysis įvykio metu buvo nesunkiai sužalotas, be to, smurtas prieš nukentėjusįjį buvo naudojamas ir tuo metu, kai šis nukrito ant žemės. Kasatorius laiko, kad esant tokioms aplinkybėms analizuojamojoje situacijoje nebuvo būtinosios ginties sąlygų, todėl apeliacinės instancijos teismas išteisintiesiems netinkamai taikė BK 28 straipsnio nuostatas. Taip pat kolegija V. K. ir J. S. nepagrįstai išteisino pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes neįvertino, jog minėtas konfliktas vyko viešoje vietoje ir prasidėjo dėl išteisintųjų priešiškų žodžių, išsakytų nukentėjusiajam ir su juo buvusiems asmenims. Be to, išteisintieji naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį norėdami pademonstruoti savo pranašumą, priešpastatyti save aplinkiniams, t. y. elgėsi įžūliai, o konflikto metu buvo ne tik sužalotas nukentėjusysis, bet ir sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka. Kasatorius teigia, kad V. K. ir J. S. veiką teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, todėl šio teismo nuosprendis turi būti paliktas galioti.

7Prokuroro kasacinis skundas tenkintinas. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. A. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8Pirmosios instancijos teismas V. K. ir J. S. nuteisė už tai, kad jie, pažeisdami viešąją tvarką, padarė S. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad V. K. ir J. S. padarė S. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą ne pažeisdami viešąją tvarką, o gindamiesi nuo paties nukentėjusiojo pradėto realaus ir akivaizdaus pavojingo kėsinimosi, taigi, veikdami esant būtinajai ginčiai. Kolegija laiko, kad tokios apeliacinės instancijos teismo išvados yra nepagrįstos.

9Dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo

10Iš byloje esančių įrodymų – nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, kitų duomenų, matyti, kad įvykio vietoje tarp nukentėjusiojo S. A. ir V. K. bei J. S. įvyko konfliktas. Viešoje vietoje – prie parduotuvės esančioje aikštelėje – prie nukentėjusiojo priėjo J. S., po to – V. K., kuris išsakė nukentėjusiajam ir su juo buvusiems asmenims nepagarbius žodžius. Tai pripažino ir V. K., nurodęs, kad, jo nuomone, įvykio vietoje buvę asmenys prikibo prie J. S., tuo tarpu iš bylos matyti, kad to nebuvo. Po šių žodžių prasidėjo konfliktas, kurio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje nėra patikimų duomenų, kuris iš įvykio vietoje buvusių asmenų pirmas panaudojo fizinį smurtą, tuo tarpu iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir kitų duomenų matyti, kad konflikto metu V. K. ir J. S. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip devynis smūgius, be kita ko, ir tuo metu, kai nukentėjusysis nugriuvo ant žemės ir kai jis, pasigedęs savo daiktų, grįžo į įvykio vietą, o duomenų, kad sužalojimai būtų padaryti V. K. ir J. S., byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad minėtas konfliktas prasidėjo ne dėl V. K. ir J. S. elgesio, o po to, kai nukentėjusysis pirmas smogė V. K. į veidą, tačiau ši išvada neatitinka pirmiau nurodytų įrodymų. Todėl pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtas konfliktas prasidėjo dėl V. K. ir J. S. elgesio, kurį apylinkės teismas teisingai įvertino kaip viešosios tvarkos pažeidimą. V. K. ir J. S. patys viešoje vietoje inicijavo konfliktą, įžūliu elgesiu – panaudodami fizinį smurtą prieš viešoje vietoje buvusį nukentėjusįjį – demonstravo nepagarbą aplinkiniams – įvykio vietoje buvusiems liudytojams – ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Išvadai, kad V. K. ir J. S. įvykio metu gynėsi nuo paties nukentėjusiojo pradėto realaus ir akivaizdaus pavojingo kėsinimosi, kurią padarė apeliacinės instancijos teismas, pagrindo nėra.

11Būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimas galimas tik tada, kai yra būtinosios ginties situacija.

12Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad V. K. ir J. S. įvykio metu padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau konstatavo, kad taip jie gynėsi nuo paties nukentėjusiojo pradėto realaus ir akivaizdaus pavojingo kėsinimosi. Tokia išvada prieštarauja pirmiau nurodytiems įrodymams. V. K. ir J. S. patys viešoje vietoje inicijavo konfliktą, panaudojo fizinį smurtą net ir tuo metu, kai nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis savo veiksmais realiai ir akivaizdžiai pavojingai kėsinosi į V. K. ir J. S. gyvybę ar sveikatą ir taip sudarė pagrindą būtinajai ginčiai. Byloje nėra neginčijamų duomenų, kad nukentėjusysis pirmas prieš juos panaudojo fizinį smurtą. Be to, iš bylos matyti, kad V. K. ir J. S. panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo žymiai intensyvesnis.

13Išvadas, kurių pagrindu buvo panaikintas V. K. ir J. S. priimtas pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, apeliacinės instancijos teismas padarė iš esmės pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus.

14BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o šio straipsnio 5 dalies nuostatos reikalauja, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šioje byloje apygardos teismas nevertino įrodymų visumos, o V. K. ir J. S. kaltę patvirtinančius liudytojų parodymus atmetė vien dėl to, kad šie asmenys yra susiję giminystės ryšiais su nukentėjusiuoju. Toks parodymų vertinimas esmingai prieštarauja BPK 20 straipsnyje nurodytoms įrodymų vertinimo taisyklėms. Vien tai, kad liudytojai yra susiję giminystės ryšiais su nukentėjusiuoju, nėra pagrindas atmesti jų parodymus. Teisėjo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei įstatymu. Pažymėtina ir tai, kad minėtų liudytojų parodymai, skirtingai nei asmenų, kurių parodymais rėmėsi apygardos teismas, proceso metu buvo nuoseklūs, jais abejoti pagrindo nėra.

15Pirmosios instancijos teismo išvados dėl V. K. ir J. S. veikos yra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl laikytinos atitinkančiomis įstatymą. Iš esmės pažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimus apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino šioje byloje nagrinėjamo įvykio situaciją, netinkamai pritaikė V. K. ir J. S. BK 28 straipsnio nuostatas ir juos nepagrįstai išteisino pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

16Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir esminio BPK pažeidimo apeliacinės instancijos teismo nuosprendis negali būti laikomas teisingu, todėl jis naikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

17Dėl S. A. priteistos neturtinės žalos

18BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.

19Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

20Kasatorius ginčija tik jam priteistos neturtinės žalos dydį ir teigia, kad šios žalos dydis turi būti didesnis. Kolegija laiko, kad šie S. A. teiginiai nepagrįsti.

21Iš šios bylos matyti, kad dėl minėto įvykio nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti, be kita ko, 20 000 Lt už nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas nustatė 5000 Lt dydžio priteistiną neturtinę žalą. Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad teismas, priimdamas tokį sprendimą, išsamiai išanalizavo visas įstatyme nurodytos aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui, ir įstatymo nepažeidė. Teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarinius, kaltinamųjų kaltę bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, nukentėjusiojo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino. Nesutikdamas su tokiu sprendimu nukentėjusysis kasaciniame skunde nenurodo svarių motyvų, pagrindžiančių jo prašymą, tuo tarpu kolegija laiko, kad nustatant S. A. priteistinos neturtinės žalos dydį buvo racionaliai vadovautasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgta į visas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui. Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl S. A. priteistos neturtinės žalos dydžio nėra pagrindo.

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

23Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendį ir palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendį be pakeitimų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendžiu V. K. ir J.... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio... 4. V. K. ir J. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteisti pagal... 5. Kasaciniu skundu S. A. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 6. Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 7. Prokuroro kasacinis skundas tenkintinas. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo... 8. Pirmosios instancijos teismas V. K. ir J. S. nuteisė už tai, kad jie,... 9. Dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo ... 10. Iš byloje esančių įrodymų – nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, kitų... 11. Būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame... 12. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad V. K. ir J. S. įvykio metu... 13. Išvadas, kurių pagrindu buvo panaikintas V. K. ir J. S. priimtas pirmosios... 14. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie... 15. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl V. K. ir J. S. veikos yra pagrįstos... 16. Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir esminio BPK pažeidimo... 17. Dėl S. A. priteistos neturtinės žalos ... 18. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 19. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis... 20. Kasatorius ginčija tik jam priteistos neturtinės žalos dydį ir teigia, kad... 21. Iš šios bylos matyti, kad dėl minėto įvykio nukentėjusysis pareiškė... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 4... 23. Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...