Byla 1-665-990/2019

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,

2dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei- Liobienei, kaltinamiesiems R. U., A. T. (A. T.), nukentėjusiesiems G. E. L., M. B., prokurorei Vitai Gedvilienei,

3viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. U., gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvos Respublikos piliečio asmens kodas ( - ) lietuvis, gyvenantis ( - ), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, ir A. T., gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvos Respublikos piliečio asmens kodas ( - ) rusas, gyvenantis ( - ), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 284 straipsnyje.

4Teismas

Nustatė

5I.

6Teismo nustatytos aplinkybės

72017 m. gruodžio 26 d. apie 04.50 val. viešoje vietoje- prie fontano šalia pastato, esančio Vokiečių g. 18, Vilniuje, R. U., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,80 promilės girtumas), dėl menkavertės dingsties kumščiu sudavė M. B. ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį, nuo ko M. B. nukrito ant žemės, tokiais veiksmais padarė M. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės akies vokų poodine kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu ir kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, dešinio kelio odos nubrozdinimu su minkštųjų audinių patinimu ir paraudimu, po ko, bandydamas smūgiuoti M. B., smogė kumščiu G. E. L. į pakaušį, tokiu būdu sukeldamas G. E. L. fizinį skausmą, po ko, veikdamas kartu su apsvaigusiu nuo alkoholio A. T. (nustatytas 1,05 promilių girtumas), spyrė ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas ant žemės nukritusiam D. Š., tokiais veiksmais padarydami D. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais: dešinės ausies kaušelyje, kaktos dešinėje, dešiniame skruoste, kairio kelio priekiniame paviršiuje, nubrozdinimu lūpos gleivinėje, poodine kraujosruva kairio kelio išoriniame paviršiuje, dešinės čiurnos sumušimu, pasireiškusiu minkštųjų audinių patinimu.

8II.

9Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

10Teisiamojo posėdžio metu R. U. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltę jis pripažįsta, išskyrus tai, kad jis sudavė smūgius G. E. L.. Jis sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio vakarą jis buvo Vilniuje naktiniame klube. Su draugais P. ir D. išėjęs iš klubo praeivių jis paprašė cigaretės. Praeiviams davus jam vieną cigaretę jis paprašė dar vienos cigaretės. Tada prie jo priėjo jam cigaretę davusio žmogaus draugas ir įžūliai jam cigaretę davusiam žmogui pasakė „kam tu duodi tas cigaretes“. Tarp jo ir minėto įžūlaus žmogaus kilo konfliktas, kurio metu jis sudavė smūgį į veido sritį minėtam įžūliam žmogui. Pastarajam nukritus, prieš tai cigaretę jam davęs žmogus trenkė jam. Tada A. T. puolė jį ginti, suduodamas smūgį jam cigaretę davusiam žmogui į veido sritį. Po muštynių jis ir A. T. nuėjo. Tada kažkuris iš nukentėjusiųjų priėjo ir iš už nugaros trenkė jam, po ko jis su A. T. minėtus jaunuolius pasivijo. Kažkuris iš nukentėjusiųjų bėgdamas nukrito. Tada jis ir A. T. nukritusiam jaunuoliui sudavė apie aštuonis smūgius kojomis į nugaros sritį bei kojas. Merginai jis nesudavė, galbūt vykstant susistumdymui pastarąją kažkas netyčia pastūmė ar užkabino. Nukentėjusioji mergina buvo prie nukentėjusiųjų vaikinų. Kai jis ir A. T. sudavinėjo smūgius minėtiems jaunuoliams, merginos nebuvo. Suduodamas smūgius jis girdėjo merginą sakant „baikit“. Mergina priėjo, kai jis nukentėjusiajam sudavė pirmą smūgį. Mergina juos skyrė žodžiais. Mergina stovėjo vieno ar dviejų metrų atstumu nuo jų. Iš visos kompanijos jis vienintelis yra šviesiaplaukis. Dėl savo veiksmų jis gailisi- dėl menkaverčio konflikto tokių veiksmų neturėjo įvykti. Jis buvo išgėręs alkoholio, neadekvatus. Jei jis būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Jis niekur nedirba, jam padeda tėvai, jis šoka. Civilinio ieškinio jis nepripažįsta. Jis galėtų atlyginti žalą nukentėjusiajam, patyrusiam sunkesnius kūno sužalojimus ir dėl to negalėjusiam dirbti. M. B. patirta neturtinė žala yra per didelė. Jis nesutinka atlyginti žalą G. E. L., kadangi ši nenukentėjo. Be to, jis taip pat nukentėjo, bet dėl sumuštos lūpos į medikus jis nesikreipė, nes jis manė, kad sumušimas greitai praeis.

11Ikiteisminio tyrimo metu R. U. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2017 m. gruodžio 25 d. vakare su draugais D. M., A. T. ir P. M. jis atvyko į Vokiečių gatvėje, Vilniuje, esantį klubą „Mojo lounge“, kur jis gėrė alkoholinius gėrimus. 2017 m. gruodžio 26 d. apie 03.30 val. išėjęs iš klubo jis pamatė jaunuolį, kuris rūkė cigaretę. Priėjęs prie jaunuolio pastarojo jis paprašė cigaretės. Jaunuolis davė jam cigaretę. Kartu su minėtu jaunuoliu buvo pastarojo draugas ir mergina. Su jaunuoliais ir mergina jis pradėjo kalbėtis, vėliau tarp jų kilo žodinis konfliktas, po ko jis su draugais pradėjo mušti abu jaunuolius. Jis ir jo draugai merginos nemušė. Jis galėjo muštynių metu merginą užgauti. Jis labai gailisi, kad kartu su savo draugais be priežasties sumušė jaunuolius. Jis norėtų jaunuolių atsiprašyti ir atlyginti šiems padarytą žalą ir susitaikyti. Jis pažada nedaryti nusikalstamų veikų. P. M. muštynėse nedalyvavo, besimušančius tik skyrė (T. 2, b. l. 20, 22).

12Teisiamojo posėdžio metu A. T. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis su R., P. ir D. buvo klube. Apie 4 val. nakties jie išėjo iš klubo. Jis buvo išgėręs alkoholio. Jis negirdėjo ir nematė pokalbio apie cigaretes. Prie klubo įvyko incidentas, tačiau jis nematė, kaip konfliktas prasidėjo. Jis matė, kad puola jo draugą. Jis buvo penkių metrų atstumu nuo R., kai pamatė, kad vyksta muštynės. Jis nematė, kuris pirmas sudavė. Jis nematė, ar buvo nukritusių žmonių. Priėjęs jis įsivėlė į konfliktą, po ko pradėjo muštis. Jis prisimena, kad jis spardė gulintį nukentėjusįjį, jis spyrė gal 3-4 kartus. Nukentėjusįjį jis spardė kartu su R.. Merginai jis nesudavė. Jis nematė, kas merginai galėjo suduoti. Jis mušė tik gulintį nukentėjusįjį. Jis nepamena, kad būtų trenkęs kitam žmogui. Jis merginą matė, ši stovėjo 3-5 metrų atstumu nuo jų. Jis neatsimena, kokie buvo merginos veiksmai. Jis dirba ( - ). Jis teistas ir baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau jis sumokėjo ne visas jam skirtas baudas. Jis po truputį moka antstoliams. Jis turi tris mažamečius vaikus. Su žmona jis išsituokęs, jis privalo mokėti vaikams išlaikymą. Jis galėtų sumokėti baudą, jei baudos mokėjimas būtų išdėstytas ilgesniam laikotarpiui. Civilinius ieškinius turtinės žalos dalyje jis pripažįsta. Jis galėtų sumokėti po 100 eurų neturtinės žalos kiekvienam nukentėjusiajam.

13Teisiamojo posėdžio metu paskelbus išrašą iš antstolių informacinės sistemos registro (T. 2, b. l. 112-150), A. T. parodė, kad jis yra nesumokėjęs apie 5 000 eurų baudų. Nuosprendžiu skirtą baudą jis moka. Paskutiniu nuosprendžiu jam skirta bauda sumokėta iš dalies, iš jo atlyginimo atskaito antstoliai.

14Teisiamojo posėdžio metu paskelbus A. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 2, b. l. 9), A. T. parodė, kad jis iš pareigūno žodžių suprato, kad konfliktas kilo dėl cigaretės. Jis matė, kaip kažkas trenkė R. Kaip jis supranta, R. trenkė ne tas žmogus, kuris davė šiam cigaretę. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai surašyti teisingai, išskyrus tai, kad jis neatsimena konflikto pradžios. Jis viską atsimena miglotai. Jis nori nuoširdžiai atsiprašyti nukentėjusiųjų.

15Ikiteisminio tyrimo metu A. T. parodė, kad 2017 m. gruodžio 25 d. vakare su draugais D. M., R. U. ir P. M. jis nuvyko į Vokiečių gatvėje, Vilniuje, esantį klubą „Mojo lounge“, kuriame jie gėrė alkoholinius gėrimus. 2017 m. gruodžio 26 d. apie 03.30 val. išėjęs iš klubo jis pamatė jaunuolį, kuris rūkė cigaretę. Jaunuolis buvo su draugu bei mergina. R. U. paprašė jaunuolio cigaretės. Jaunuolis davė R. U. cigaretę. Po to tarp R. U. ir minėtų jaunuolių kilo žodinis konfliktas, kurio metu vienas iš jaunuolių, bet ne tas kuris davė R. U. cigaretę, sudavė R. U. vieną kartą ranka į veido sritį. Po to tarp jaunuolio ir R. U. įvyko muštynės. Jis prisimena, kad jis ir R. tikrai mušėsi su minėtais jaunuoliais. Muštynių metu jis girdėjo, kaip P. M. ragino baigti muštynes. Jis negali nurodyti, ar muštynėse dalyvavo D.. Muštynės vyko su vaikinais. Jis negali nurodyti, kokiu būdu nukentėjo ten buvusi mergina- jis merginos nemušė, nestumdė. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų. Jis norėtų atsiprašyti nukentėjusiųjų bei atlyginti šiems padarytą žalą (T. 2, b. l. 9, 11).

16Teisiamojo posėdžio metu M. B. parodė, kad įvykis įvyko seniai, bet jis kai kuriuos įvykio momentus gerai atsimena. Jis su D. ir G. ėjo iš vieno naktinio baro į kitą barą, esantį Vokiečių gatvėje, Vilniuje. Vidury Vokiečių gatvės kažkur netoli fontanų jis pastebėjo, kad D. nuo jo ir G. atsilieka. Pamatęs, kaip D. bendrauja su 3-4 jaunuoliais ir dalina šiems cigaretes, jis priėjo prie D., pastarąjį apsikabino ir pasakė „gal einam pas draugus, draugai laukia“. Jis tiksliai neatsimena, ką jis D. pasakė. Tada asmuo, kuriam D. davė cigaretes, piktai įsiterpė į jo ir D. pokalbį ir liepė duoti daugiau cigarečių, sakė jam, kad jis neaiškintų. Žodinis konfliktas kilo būtent tada, kai jis kartu su G. priėjo prie D..G. visą laiką buvo šalia jų. Vykstant žodiniam konfliktui G. žodžiu skyrė juos, sakydama „nesimuškit“. Tada jis gavo smūgį iš šviesiaplaukio vaikino. Po smūgio jis suklupo ir pamatė, kad šalia muša D.. Jis ir D. gavo ne po vieną ir ne po du smūgius. Pagrindinis konfliktas buvo su šviesiaplaukiu vaikinu, pastarasis jam sudavė mažiausiai penkis smūgius į veido sritį. Jis nematė, ar kas nors mušė G.. D. mušė šviesiaplaukis vaikinas, kitų vaikinų jis nelabai atsimena. D. mušė stovintį, taip pat gulintį spardė kojomis. Vėliau jaunuoliai nueidinėjo, bet jis buvo G. paprašęs, kad ši iškviestų policijos pareigūnus. Nenorėdamas, kad jaunuoliai pabėgtų, pastaruosius jis pašaukė, bet jaunuolių iš už nugaros jis nemušė. Pašaukti jaunuoliai vėl agresyviai šoko ant D. ir jo bei vėl smūgiavo. Šviesiaplaukis vaikinas jam sudavė į veido sritį, šviesiaplaukis buvo agresyviausias. Vienas vaikinas iš jaunuolių kompanijos bandė savo draugus raminti. Šio įvykio metu sudužo jo telefonas, kurį jis laikė kišenėje, o gal striukėje, kurią jis davė G.. Jis net nežinojo, kad buvo pametęs telefoną, kol policijos pareigūnas jam telefoną atnešė. Tuo metu, kai šviesiaplaukis jaunuolis sudavė jam į veido sritį G. stovėjo tarp jo ir minėto jaunuolio, taigi pastarasis galėjo G. užkabinti. Teismo posėdžių salėje esantis P. M. panašus į jaunuolį, kuris buvo prie jo priėjęs ir sakė „viskas baikit, skirstomės“: pastarąjį jis atpažįsta pagal ūgį, kūno sudėjimą. Kiek jis pamena, P. M. buvo be akinių ir vilkėjo tamsia stiuke. Jam padaryta turtinė žala pasireiškė telefono sudaužymu, vairuotojo pažymėjimo sulaužymu, marškinių suplėšymu. Taip pat jis patyrė ir moralinę žalą, nes po sužeidimo jis negalėjo dirbti ir rodytis viešumoje, jam padaryta 1 000 eurų dydžio moralinė žala. Telefono taisymas jam kainavo apie 50 eurų, suplėšytus marškinius jis įvertina 20 eurų, naujas vairuotojo pažymėjimas kainavo 15 eurų. Kaltinamieji jam atlygino 150 eurų. Jis prašo priteisti 50 eurų turtinės ir 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

17Teisiamojo posėdžio metu paskelbus M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b. l. 50), M. B. parodė, kad jo parodymai yra teisingi. G. jam papasakojo gavusi smūgį, bet jis pats to momento nematė.

18Ikiteisminio tyrimo metu M. B. parodė, kad 2017 m. gruodžio 26 d. apie 03.30 val. jis kartu su draugais D. ir G. išėjo iš klubo „Solento“ ir ėjo Vokiečių gatve, Vilniuje, link Vilniaus gatvės. Prie jo ir jo draugų priėjo 4-5 nepažįstamų jaunuolių kompanija, kurie D. paprašė cigaretės. D. sustojo ir padavė kelias cigaretes. Paėjęs tolėliau jis pasakė, kad D. nestovėtų su jaunuoliais ir eitų kartu. Jis priėjo prie minėtų jaunuolių, o mergina liko toliau stovėti. Jis paėmė D. už rankos ir pasakė eiti kartu. Jaunuolių kompanija dar prašė cigarečių, jaunuoliai liko nepatenkinti, kad jis su D. išeina. Jaunuoliai pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais. Žodinio konflikto metu apie 20 metų amžiaus jaunuolis šviesiais trumpais plaukais, apie 186 cm ūgio, kelis kartus smūgiavo į jo pusę. Pirmu smūgiu minėtas jaunuolis pataikė jam į veido sritį. Jis ir D. atsitraukė. Vienas iš jaunuolių atitraukė minėtą agresyvų šviesų plaukų jaunuolį. Jis su D. nuėjo savo keliais, o minėtų jaunuolių kompanija vėl priėjo prie jo ir D. bei pradėjo prie D. kabinėtis, po ko du asmenys pradėjo D. spardyti. Vienas iš smurtautojų buvo minėtas šviesus jaunuolis, kitas- žemesnis, apie 180 cm ūgio tamsių trumpų plaukų jaunuolis. Jis paliko savo striukę ir mobiliojo ryšio telefoną draugei, o pats priėjo ginti D.. Tada prie jo priėjo vienas iš jaunuolių, kuris bandė jį raminti. G. stovint tarp jo ir minėtų jaunuolių kompanijos jaunuolis šviesiais plaukais prasibrovė per G. ir trenkė jam kumščiu į veido sritį. Jam iš nosies pasipylė kraujas, todėl jis paprašė G. iškviesti policijos pareigūnus. Po minutės atvyko policijos pareigūnai. Jaunuolių kompanija buvo paėjusi keliasdešimt metrų nuo jo. Jis parodė policijos pareigūnams jaunuolius. Jį mušę jaunuoliai buvo sulaikyti. Jis nematė, kur buvo D. ir G.. Jis žinojo, kad šie yra šalia. Būdamas policijos komisariate jis sužinojo, kad jo telefonas buvo paimtas iš kitų asmenų. Telefoną su sudaužytu ekranu ir be silikoninės nugarėlės jam padavė policijos pareigūnas. Jis nežino, pas ką tiksliai buvo rastas jo telefonas ir kaip telefonas atsidūrė pas kitą asmenį. Paskutinį kartą telefoną jis padavė G.. Konflikto metu jį mušė šviesus jaunuolis ir tamsių plaukų putlesnių žandų jaunuolis. Vaikinas, kuris jo nemušė, o tik ramino, buvo apie 20 metų amžiaus, tamsesnių plaukų, galėjo vilkėti striukę, buvo žemesnis už jį, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Jis nematė, kas mušė D.. Jį mušusius jaunuolius jis galėtų atpažinti. Muštynių metu buvo apgadintas jo mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 6“- sudužo telefono ekranas, kurio taisymas kainuoja 165 eurus. Jis nematė, kuris iš vaikinų sudaužė telefoną, pastarasis galėjo būti sudaužytas tada, kai buvo nukritęs ant žemės, kai jis buvo mušamas. Dėl sumušimų jis kreipėsi į „Baltijos-Amerikos kliniką“, kur jam buvo skirtas nedarbingumas nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. sausio 8 d. Muštynių metu buvo per pusę sulaužytas jo vairuotojo pažymėjimas Nr. ( - ), kurio pakeitimas kainuoja 15 eurų, suplėšyti jo marškiniai, kurių vertė 20 eurų. Po šio įvykio savo mobiliojo ryšio telefono ekraną jis pakeitė į neoriginalų ekraną. Telefono ekrano keitimo, marškinių įsigijimo čekio jis neturi (T. 1, b. l. 50, 55-57).

19Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu M. B. atpažino R. U. kaip asmenį, apie kurį jis davė parodymus, kaip apie agresyviausią iš visos kompanijos, iš visų sudavusių jam daugiausiai smūgių (T. 1, b. l. 58-59).

20Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu M. B. atpažino D. M., apie kurį jis davė parodymus, kaip apie asmenį, kuris jo nemušė (T. 1, b. l. 62-63).

21Teisiamojo posėdžio metu G. E. L. parodė, kad nagrinėjamo įvykio naktį ji su M. ir D. ėjo iš vieno naktinio klubo į kitą. Ji su M. ėjo dviese, o vėliau pastebėjo, kad D. nuo jų atsilikęs. M. nuėjo prie D., ji girdėjo, kaip M. D. sakė „einam toliau“. Ji neatsimena, ką konkrečiai kalbėjo kaltinamieji, bet girdėjosi agresyvus tonas. Ji priėjo ir žiūrėdama į kaltinamuosius pasakė „kam tos muštynės“. Kaltinamųjų jos žodžiai nesustabdė ir prasidėjo muštynės. Smūgį ji gavo muštynių pradžioje ir tikrai vienas iš kaltinamųjų draugų matė smūgį. Smūgis buvo duslus ir jai pasipylė ašaros. Tada vienas iš kaltinamųjų draugų priėjo prie jos ir klausė, ar viskas gerai. Ji gavo smūgį į pakaušį. Tuo metu ji stovėjo tarp draugų ir tarp kaltinamųjų. Buvo momentas, kai šviesiaplaukis kaltinamasis agresyviai nusiteikęs stovėjo pusės metro atstumu priešais ją ir kažkoks šviesiaplaukio kaltinamojo draugas šį ramino sakydamas „ko tu lendi prie panelės“. Kaltinamasis tuo metu jai jokio fizinio smūgio nesudavė, bet buvo nusiteikęs agresyviai. Ji pati nematė, kas jai sudavė smūgį. Tuo metu, kai viskas vyko, agresyviausiai buvo nusiteikęs šviesiaplaukis vaikinas. Ji mano, kad būtent šviesiaplaukis kaltinamasis galėjo jai suduoti, nes jis tuo metu mosikavo rankomis. Muštynėms įsibėgėjus M. buvo nukritęs, pastarąjį spardė du žmonės- šviesiaplaukis vaikinas, kito ji neatsimena. Ji matė, kai šviesiaplaukis vaikinas sudavė ranka į veido sritį M., po ko pastarasis sukniubo. Ji išsigando. Ji matė, kai spardė M., bet tai buvo vėliau- Vokiečių gatvės viduryje. Ji nematė, kaip mušė D.. M. jai padavė striukę ir telefoną. Kai spardė M., ji bandė prieiti, bet kaltinamųjų draugai jai sakė ten neiti. Ji ėjo artyn prie besimušančiųjų, ją kažkas pastūmė, ji nukrito ir greičiausiai tada pametė telefoną. Šviesiaplaukio vaikino parodymai, esą kai jis M. sudavė pirmą smūgį M. jam davė atgal, yra neteisingi, nes M. iš karto suklupo ir negalėjo smūgiuoti atgal.

22Teisiamojo posėdžio metu paskelbus G. E. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1 b. l. 29, 34, 36 ),G. E. L. parodė, kad nagrinėjamo įvykio vakarą ji buvo klube, kur linksminosi, šoko, gėrė alkoholį. Ji neatsimena, kokius alkoholinius gėrimus ji gėrė, ji išgėrė daugiau kaip vieną bokalą alkoholio. Šiuo metu ji tiksliai neatsimena įvykio. Ji neatsimena, kas tiksliai jai sudavė smūgį. Tuo metu ji buvo streso būsenoje, taip pat veikė ir išgertas alkoholis. Ji patvirtina parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu. Ji mano, kad jai sudavė šviesiaplaukis vaikinas, nes šis tuo metu mojavo rankomis ir ji nematė kito žmogaus, kuris galėjo jai suduoti. Kiti vaikinai tuo metu stovėjo ramiai. Paties smūgio ji nematė. Ji spėja, kad jai sudavė agresyviausias vaikinas, o tuo metu agresyviausias buvo šviesiaplaukis vaikinas. Ji palaiko civilinį ieškinį. Po šio įvykio jai buvo sutrikęs miegas, išsivystė baimė.

23Ikiteisminio tyrimo metu G. E. L. parodė, kad 2017 m. gruodžio 26 d. apie 03.30 val. ji su draugais M. B. ir D. Š. išėjo iš klubo „Salento“ ir ėjo link Trakų gatvės. Prie jų iš kairės pusės priėjo nepažįstamų penkių jaunuolių kompanija. Vienas iš jaunuolių paprašė pavaišinti cigarete. Ji nesustojo ir nuėjo į priekį, o jos draugai sustojo ir D. pavaišino jaunuolį cigarete. Paėjusi apie 15 metrų ji atsisuko pažiūrėti, kur yra atsilikę jos draugai, ir pamatė, kad nepažįstamų jaunuolių kompanija stovi prie jos draugų. Jaunuolių kompanija buvo agresyviai nusiteikusi. Tarp minėtų jaunuolių stovėjo D., o M. priėjęs prie D. šiam sakė eiti toliau. Ji priėjo šalia ir girdėjo tarp D. ir minėtų jaunuolių vykstantį žodinį konfliktą. Ji atsistojo tarp draugų ir nepažįstamo vaikino, apie 20-23 metų amžiaus, apie 190 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, kaulėto veido, trumpų šviesių plaukų, vilkinčio šviesius marškinius. Ji bandė paaiškinti, kad vaikinai apsiramintų, tačiau minėtas vaikinas per ją prasibrovė ir pradėjo mušti jos draugus. Ji nematė kuriam- D. ar M. pirmam smūgiavo. Prie minėto vaikino pribėgo kiti kompanijoje buvę jaunuoliai, kurie pradėjo mušti D. ir M.. Pamačiusi muštynes ji atsitraukė tolėliau. Atsitraukusi ji pamatė, kad M. guli susirietęs ant šaligatvio ir laikosi už galvos, o prie jo buvo du ar trys jaunuoliai, kurie M. spardė. D. ji nematė. Pribėgusi prie jaunuolių ji pastebėjo, kad M. muša šviesus jaunuolis. Pastarąjį ji ranka atstūmė nuo M., tuomet jaunuolis jai kumščiu vieną kartą trenkė į pakaušio sritį. Po smūgio jai pradėjo trūkti oro, ji juto didelį skausmą. Ji apsiverkė ir nieko daugiau nematė. Prie jos priėjo jaunuolis iš minėtos kompanijos ir bandė ją raminti. Kiti vaikinai laikė agresyvų šviesių plaukų jaunuolį, kuris toliau užgauliojo ją. Ji nepastebėjo, kur tuo metu buvo D.. Jaunuoliai nubėgo Vokiečių gatve. Ji priėjo prie gulinčio M., šio veidas buvo kruvinas, marškiniai suplėšyti, striukė iki pusės numauta. M. jai padavė savo striukę ir mobiliojo ryšio telefoną, sakydamas, jog eina pas D., kadangi nepažįstami jaunuoliai nusivijo D.. M. paprašė jos iškviesti policijos pareigūnus. M. nubėgo pas D., o ji- M. iš paskos. M. pribėgus prie minėtos kompanijos nepažįstami jaunuoliai priėjo prie M.. Ji atsistojo tarp M. ir minėtos kompanijos. Kažkas stovėjęs iš už nugaros ją pastūmė, po ko ji nugriuvo ant važiuojamosios kelio dalies. Rankoje ji laikė M. telefoną ir striukę. Po kurio laiko atsipeikėjusi ji pamatė į ją važiuojantį taksi automobilį. Ji ranka parodė, kad automobilis sustotų. Automobilis ją apvažiavo. Atsikėlusi ji pakėlė šalia gulinčią M. striukę. M. mobiliojo ryšio telefono šalia jos nebuvo. Apžiūrėjusi aplinką ji nieko nepastebėjo. Ji savo telefonu paskambino M.. Atsiliepė nepažįstamas jaunuolis, kuris pasakė radęs telefoną. Ji paaiškino, kad ji yra Vokiečių gatvėje ir prašė telefoną gražinti, tačiau jaunuolis nieko jai nepasakęs baigė pokalbį. Ji paskambino dar du kartus, tačiau skambutis buvo atmestas arba linija užimta. Ji paskambino pagalbos telefonu, tačiau dėl sukelto streso ji nesugebėjo kalbėti. Privažiavo automobilis, kuriame buvo nepažįstami jaunuoliai, kurie paklausė, ar viskas gerai. Ji verkė ir nesugebėjo šnekėti. Jai paskambino policijos pareigūnai, bet ji nesugebėjo nieko pasakyti. Prie jos priėjo nepažįstamas jaunuolis, kuris pradėjo klausinėti, ar jai viskas gerai. Neužilgo ji pastebėjo policijos pareigūnų automobilį, prie kurio stovėjo M. ir D.. Ji M. paaiškino praradusi jo telefoną. M. paaiškino, kad policijos pareigūnai telefoną rado. Ji matė, kad jaunuoliai, kurie dalyvavo muštynėse, buvo policijos pareigūnų automobilyje. Ji suprato, kad po jos kritimo ant kelio praėjo daugiau laiko. Ji nežino, ar ji buvo praradusi sąmonę. Nukritusi ant kelių ji suplėšė kelnes, ant kelių liko nubrozdinimai. Policijos komisariate ją apžiūrėjo medikai. Nuo teismo medicininės ekspertizės ji atsisakė, kadangi žymių sužalojimų ji nepatyrė. Ji galėtų atpažinti asmenis, mušusius ją ir draugus. Ji reiškia pretenzijas visiems vaikinams, kurie sukėlė muštynes ir sumušė jos draugus. Šviesiaplaukis vaikinas trenkė jai į galvos sritį, taip pat mušė M. B. ir D. Š.. Kiti vaikinai, kurie buvo kompanijoje su šviesiaplaukiu vaikinu, mušė M. B. ir D. Š.. Kai ji buvo pargriauta vieno iš muštynių dalyvių, jai suplyšo 25 eurų vertės kelnės. Įvykio dieną pamačiusi, kad aukšto ūgio randuoto veido šviesių plaukų vaikinas užpuolė M. B., ji tarp pastarojo ir minėto jaunuolio atsistojo. Ji stovėjo šonu, t. y. ne veidu arba nugara į vieną arba kitą vaikiną, vaikinai jai atsidūrė iš šonų. Šviesaus vaikino draugai buvo šalia šio ir pastarąjį laikė, o kai ji ir M. pradėjo nueidinėti nuo šviesaus vaikino, ji pasisuko į šį nugara. Šviesus vaikinas laikomas draugų mosikavo rankomis ir bandė trenkti M. ir bemojuodamas rankomis smogė jai į pakaušį (T. 1, b. l. 29, 34-36).

24Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu G. E. L. atpažino R. U. kaip asmenį, apie kurį ji davė parodymus, kuris buvo agresyviausias, kuris mušė jos draugą M. B. ir kuris trenkė jai į galvos sritį (T. 1, b. l. 37-38).

25Teisiamojo posėdžio metu J. D. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos Pirmojo būrio vyriausiuoju patruliu. Teismo posėdžių salėje sėdintys kaltinamieji jam matyti, tačiau jis neatsimena, kokiomis aplinkybėmis jis šiuos matė.

26Teisiamojo posėdžio metu paskelbus J. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b. l. 114-115), J. D. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Kaip jis supranta, telefonas iškrito muštynių metu. Žmogus, kuris jam padavė telefoną, paaiškino telefoną radęs nukritusį.

27Teisiamojo posėdžio metu paskelbus J. D. tarnybinį pranešimą (T. 1, b. l. 20), J. D. parodė, kad atvykus į įvykio vietą buvo sulaikyti asmenys, kurie pateikė dokumentus, taip ir buvo nustatyta, kad mobilų telefoną pateikė D. M.. Jis negalėtų nurodyti šviesių plaukų vaikino, kuris buvo kruvinais krumpliais.

28Ikiteisminio tyrimo metu J. D. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos Pirmojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2017 m. gruodžio 26 d. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad Vokiečių gatvėje, Vilniuje, prie fontano mušasi 7-8 žmonės. Važiuodamas Vokiečių- Vilniaus gatvių sankryžoje jis pastebėjo kruviną vaikiną, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo M. B.. Jam sustojus prie jo pribėgo minėtas vaikinas, kuris paaiškino, kad būnant su draugais, kaip vėliau paaiškėjo-G. E. L. ir D. Š., Vokiečių gatvėje prie fontano priėjo vaikinai, kurie paprašė cigarečių, po ko minėti vaikinai užpuolė D. Š. ir M. B. bei šiuos sumušė. Vienas iš vaikinų trenkė G. E. L. į galvą. Vaikinai nuėjo Vilniaus gatve. Važiuodamas Vilniaus gatve jis pastebėjo keturis vaikinus, kurie atitiko M. B. nurodytus požymius. Jis sustojo prie minėtų vaikinų. Vieno iš vaikino, kurio plaukai buvo šviesūs, krumpliai buvo kruvini. Vienas iš keturių vaikinų rankose turėjo mobiliojo ryšio telefoną. Minėtas vaikinas paprašė jį gražinti telefoną „iPhone6“ nukentėjusiesiems. Vaikinas paaiškino, kad telefonas iškrito iš kažkurio iš nukentėjusiųjų muštynių metu. Vėliau paaiškėjo, kad mobiliojo ryšio telefonas priklauso M. B.. Sulaikius vaikinus prie jų priėjo nukentėję asmenys ir atpažino užpuolikus. Jis mobiliojo ryšio telefoną grąžino M. B.. Visi keturi vaikinai buvo neblaivūs, nuo pastarųjų sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Jaunuoliai keikėsi necenzūriniais žodžiais, bet jo ir kolegų akivaizdoje vaikinai elgėsi neagresyviai. Vaikinai buvo pristatyti į policijos komisariatą (T. 1, b. l. 114-115).

29Teisiamojo posėdžio metu Š. Č. parodė, kad nagrinėjamo įvykio naktį išėjęs į lauką jis pamatė, kad mušasi 5-7 vaikinai. Vaikinai garsiai rėkavo, judėjo nuo Vokiečių gatvės link Salomėjos Neries mokyklos. Jis paskambino policijai. Prie įvykio vietos jis nesiartino, nes neatrodė saugu. Po to jis išvažiavo namo. Merginų jis nematė. Įvykio metu nuo jo iki besimušančiųjų buvo apie 60-70 metrų atstumas. Jis negalėtų atpažinti nei vieno asmens, nes buvo gana toli nuo besimušančiųjų. Lauke buvo tamsu, gelsvai švietė gatvės žibintai. Tuo metu važiuojančių automobilių gatvėje nebuvo. Jis nepastebėjo, kad aplink būtų dar pašalinių asmenų.

30Ikiteisminio tyrimo metu Š. Č. parodė, kad 2017 m. gruodžio 26 d. apie 05.00 val. jis važiavo Vokiečių gatve, Vilniuje, link AB „SEB“ bankomato. Sustojęs automobilių stovėjimo aikštelėje jis pastebėjo, kad prie fontano mušasi vaikinų kompanija. Jis nematė, kaip prasidėjo muštynės, jis tik matė ir girdėjo, kad vyksta konfliktas, žmonės šūkavo, stumdėsi. Jis nepažįsta nei vieno žmogaus iš kompanijoje buvusių asmenų. Pamatęs muštynes jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Tvarkydamas savo reikalus jis matė, kad muštynės persikėlė nuo fontano link restorano „Pizza Jazz“. Policijos pareigūnų jis nelaukė ir išvažiavo iš Vokiečių gatvės. Būdamas Pylimo gatvėje jis pastebėjo policijos pareigūnų ekipažą, kuris galėjo važiuoti į įvykio vietą (T. 1, b. l. 126).

31Teisiamojo posėdžio metu P. M. parodė, kad įvykio vakarą jis, A., R., D. ir R. draugė buvo viename Vilniaus naktiniame klube. Pabuvę klube jie skirstėsi namo. Jis su D. išėjo, A., R. ir pastarojo draugė liko prie naktinio klubo durų parūkyti. Pastariesiems jis sakė greičiau eiti. Jis su D. ėjo link automobilio. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai. Jis nematė, kas ten įvyko, kas mušėsi. Įvykio vakarą jis buvo išgėręs alkoholio. Įvykio metu jis buvo su kontaktiniais lęšiais, vilkėjo šviesius mėlynus džinsus ir striukę.

32Teisiamojo posėdžio metu paskelbus P. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b. l. 110-112), P. M. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi.

33Teisiamojo posėdžio metu paskelbus D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b. l. 141), P. M. parodė, kad D. galėjo skirti besimušančius. Jis nematė, kad D. būtų kažką skyręs. Šiuo metu D. yra Anglijoje.

34Ikiteisminio tyrimo metu P. M. parodė, kad 2017 m. gruodžio 25 d. apie 22.00 val. su draugais A. T., D. M. ir R. U. jis atvyko į naktinį klubą „Mojo lounge“, esantį Vilniaus miesto senamiestyje. Klube jis gėrė alkoholinius gėrimus. 2017 m. gruodžio 26 d. apie 05.00 val. jis su D. M. išėjo į lauką ir ruošėsi vykti namo. A. T. ir R. U. į lauką buvo išėję anksčiau. Jam ir D. M. išėjus į lauką kieme buvo daug žmonių, kadangi naktinis klubas jau užsidarinėjo. Jis kieme priėjo prie rūkančių asmenų. D. M. ir A. T. jis pasakė, kad vyksta namo, ir nuėjo link automobilio. Jis nematė, kur ir tarp ko vyko muštynės, kadangi jis su D. M. išėjo iš naktinio klubo kiemo. Iki automobilio reikėjo nueiti nemažą atstumą. Jis su D. M. ėjo priekyje, o vėliau juos pasivijo ir A. T. su R. U.. Maždaug po minutės prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie jį, A. T. ir D. M. sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą (T. 1, b. l. 110-112).

35Ikiteisminio tyrimo metu D. M. parodė, kad 2017 m. gruodžio 2 d. vakare su draugais R. U., A. T. ir P. M. jis nuvyko į Vokiečių gatvėje esantį klubą „Mojo lounge“, kuriame jie gėrė alkoholinius gėrimus. 2017 m. gruodžio 26 d. apie 03.30 val. jis išėjo iš klubo. Būdamas prie klubo jis pamatė, kad kažkas mušasi. Jis negali nurodyti, kas mušėsi, nes jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, t.y. jis nežino, ar muštynėse dalyvavo R. U., A. T. ir P. M.. Jis tiktai skyrė besimušančius asmenis. Po to jį ir jo draugus sulaikė policijos pareigūnai. Jis pamena, kad kažkokia mergina, vardu G., rodydama į jį policijos pareigūnams sakė, jog jis nieko nemušė (T. 1, b. l. 141).

36Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. parodė, kad 2017 m. gruodžio 26 d. apie 03.30 val. su draugais M. B. ir G. E. L. jis ėjo iš klubo „Salento“ link klubo „Mojito nights“. Vokiečių gatvėje prie fontano jis matė stovinčių 4-5 asmenų kompaniją. Kai jis buvo netoli minėtos kompanijos, vaikinai pašaukė jį ir jo draugus bei paprašė pavaišinti cigaretėmis. Negalvodamas, kad gali atsitikti kažkas blogo, jis priėjo prie vaikinų ir pavaišino šiuos cigarete. Tarp jo ir vaikinų užsimezgė pokalbis. M. ir G. tuo metu stovėjo nuošalyje. Tada M. paprašė jo eiti, bet vaikinai dar kartą paprašė cigaretės. Jis šiems davė dar vieną cigaretę. Tada prasidėjo muštynės. Jis neatsimena, kam smogė pirmam- ar jam, ar M.. Jis pamena, kad jam smogė vaikinas šviesiais plaukais. Jis neatsimena, į kurią kūno vietą jam smogė. Šviesių plaukų vaikinas jį pargriovė ant žemės. Jis atsikėlė ir pradėjo bėgti. Du žmonės iš vaikinų kompanijos ramino šviesių plaukų vaikiną. Jį pradėjo vytis du ar trys vaikinai iš minėtos kompanijos. Vienas iš vaikinų (jis nematė, kuris) smogė jam į kojas, po ko jis nukrito ir vaikinai pradėjo jį spardyti. Jam gulinčiam buvo smogta mažiausiai 10 smūgių į įvairias kūno vietas- šonus, kojas, galvą, rankas. Vaikinams nustojus jį mušti jis pagulėjo kelias minutes ir atsikėlė. Jis pamatė, kad vaikinai pasišalino. Atsikėlęs jis ėjo link G. ir M.. Jis pamatė, kad policijos pareigūnai sodina vaikinus, kurie jį sumušė, į tarnybinį automobilį. Jis asmeniškai nematė, ar kažkuris iš vaikinų smogė G.. Jis matė, kad vaikinai mušė M., tačiau jis negali pasakyti, kurie vaikinai mušė M.. Muštynių iniciatorius buvo vaikinas šviesiais plaukais, pastarasis elgėsi agresyviausiai. Dėl to, kad buvo sumuštas, jis negalėjo dalyvauti darbo pokalbyje, kuris turėjo įvykti 2018 m. sausio 3 d., ir dėl to jis prarado galimą darbo vietą. Jis buvo sumuštas, sunkiai galėjo pajudėti, jautė stiprų fizinį skausmą. Jis reiškia pretenzijas visiems vaikinams, kurie sukėlė muštynes bei dalyvavo muštynėse (T. 1, b. l. 75-76, 79).

37Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu D. Š. atpažino R. U. kaip asmenį, apie kurį jis davė parodymus, kaip agresyviausią vaikiną, provokavusį muštynes, jam sudavusį daugiausiai smūgių (T. 1, b. l. 84-85).

38Ikiteisminio tyrimo metu A. N. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiuoju patruliu. 2017 m. gruodžio 26 d. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad Vokiečių gatvėje, Vilniuje, prie fontano mušasi jaunuolių kompanija. Važiuodamas Trakų gatve prie Vokiečių- Vilniaus gatvių sankryžos jis pastebėjo vaikiną, kurio veidas buvo kruvinas. Pastarasis mojavo ranka ir nurodė į kelis einančius asmenis. Jei jis neklysta, buvo keturi asmenys. Vėliau paaiškėjo, kad kruvinas vaikinas yra M. B.. Jis su kolegomis iš karto privažiavo prie keturių vaikinų. Priėjo M. B., vėliau priėjo mergina- kaip vėliau paaiškėjo-G. E. L., su kitu vaikinu. M. B. ir pastarojo draugai paaiškino, kad einant prie fontano Vokiečių gatvėje nepažįstamų vaikinų kompanija paprašė cigaretės. Vaikinas davė dvi cigaretes, po ko nepažįstamų žmonių kompanija sukėlė muštynes, kurių metu buvo sumuštas M. B., D. Š. beiG. E. L. buvo trenkta į galvos sritį bei ši buvo pargriauta ant žemės. Vienas iš vaikinų kompanijos, į kuriuos nurodė nukentėjusieji, ištiesė mobiliojo ryšio telefoną „iPhone6“ ir pasakė „perduok“. Vaikinas jam nesakė, kam perduoti telefoną. Telefono ekranas buvo sudaužytas. Vienas iš nukentėjusiųjų vaikinų pasakė, kad telefonas priklauso jam- minėtam nukentėjusiam vaikinui, todėl telefonas buvo grąžintas minėtam vaikinui. Keturi vaikinai ir nukentėjusieji buvo pristatyti į policijos komisariatą (T. 1, b. l. 117-118).

39Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiasis patrulis A. T. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, analogiškus J. D. parodymams (T. 1, b. l. 120-121).

40Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėja. 2017 m. gruodžio 26 d. buvo gautas pranešimas, kad Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate laukia pranešėjai, kurie buvo sumušti. Atvykus komisariatą į ją kreipėsi mergina ir vaikinas, kurie pranešė buvę sumušti nepažįstamų jaunuolių. Taip pat buvo sumuštas minėtų vaikino ir merginos draugas, kuris tuo metu iš policijos komisariato buvo išvykęs. Ji apklausė nukentėjusiuosius. Į policijos komisariatą taip pat buvo pristatyti keturi vaikinai, kurie sumušė nukentėjusiuosius. Vienas iš jų buvo D. M.. Ant pastarojo drabužių- džinsinių kelnių bei marškinėlių buvo raudonos spalvos dėmės, krumpliai sudraskyti. Ant R. U. kelnių buvo raudonos spalvos dėmės, pastarojo krumpliai buvo paraudonavę. A. T. krumpliai buvo paraudonavę. Ant P. M. rankų nebuvo jokių smurto žymių, pastarojo drabužiai neturėjo raudonų dėmių. P. M. atitiko nukentėjusiųjų apibūdinimą kaip vaikino, kuris ramino draugus ir nukentėjusiąją merginą. Pastarasis nesielgė agresyviai, buvo ramus (T. 1, b. l. 123-124).

41Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus M. B. pateiktus marškinėlius, nustatyta, kad išplėšta skylė prie kaklo. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus M. B. pateiktą mobiliojo ryšio telefoną „iPhone6S“, nustatyta, kad ant ekrano matosi didesni bei mažesni skilimai (T. 1, b. l. 64-66).

42Specialistas, apžiūrėjęs M. B. kūną, nustatė kairės akies vokų poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu ir kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, dešinio kelio odos nubrozdinimus su minkštųjų audinių patinimu ir paraudimu. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu (daiktais) 2017 m. gruodžio 26 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, iš kurių mažiausiai vienas į kairės akies sritį ir mažiausiai vienas į dešinio kelio sritį. Nustatytas dešinio kelio odos nubrozdinimas su minkštųjų audinių patinimu ir paraudimu galėjo būti padarytas nugriuvus ir dešinio kelio sritimi kontaktavus su kietu paviršiumi. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamojo ranka. Nustatytų sužalojimų vietose individualūs požymiai, pagal kuriuos galima būtų nustatyti žalojusį daiktą (daiktus), neužsifiksavo (T. 1, b. l. 70).

43Specialistas, apžiūrėjęs D. Š. kūną, nustatė odos nubrozdinimus- dešinės ausies kaušelyje, kaktos dešinėje, dešiniame skruoste, kairio kelio priekiniame paviršiuje, nubrozdinimą lūpos gleivinėje, poodinę kraujosruva kairio kelio išoriniame paviršiuje, dešinės čiurnos sumušimą pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu (daiktais) 2017 m. gruodžio 26 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. Nustatytose kūno sužalojimuose požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį objektą, neužsifiksavo (T. 1, b. l. 90-91).

44Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus Bendrojo pagalbos centro pateiktą garso įrašą nustatyta, kad garso įraše užfiksuotas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir pranešėjo Š. Č.. Pokalbio metu Š. Č. pranešė, kad Vokiečių gatvės viduryje prie fontano vyksta muštynės, mušasi 7-8 asmenys, kurie gali būti apsvaigę nuo alkoholio. Kompanija sklaidosi pakelėje (T. 1, b. l. 130-132).

45Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 26 d. 05.20 val. R. U. iškvepiamame ore nustatyta 0,80 promilės alkoholio (T. 2, b. l. 46).

46Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 26 d. 05.30 val. A. T. iškvepiamame ore nustatyta 1,05 promilės alkoholio (T. 2, b. l. 80).

47Vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus duomenis teismas pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu tiek R. U., tiek ir A. T. prisipažino viešoje vietoje, veikdami kartu, mušę D. Š.. Pažymėtina ir tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu R. U. prisipažino viešoje vietoje mušęs M. B., taigi teismas detaliau šių aplinkybių neanalizuoja, nurodydamas, kad šiuos R. U. ir A. T. parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- nukentėjusiųjų M. B.,G.s E. L. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kuriuos patvirtina jų pačių ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, taip pat nukentėjusiojo D. Š., liudytojų P. M., J. D., A. N., A. T., V. K., Š. Č., D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialistų išvados, apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, alkotesterio šaknelės- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad R. U. ir A. T. viešoje vietoje, veikdami kartu, mušė D. Š., kuriam padarė sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius sveikatą, taip pat R. U. viešoje vietoje mušė M. B., kuriam padarė sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius sveikatą. Visgi teismas pažymi, kad R. U. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė konflikto metu sudavęs smūgį G. E. L.. Teismas pažymi neturintis pagrindo abejoti, kad nagrinėjamo įvykio metu G. E. L. buvo suduotas smūgis į pakaušį: viena vertus, šias aplinkybes G. E. L. papasakojo iš karto po nagrinėjamo įvykio į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, kita vertus tai, kad G. E. L. nagrinėjamo įvykio metu buvo padarytas fizinis poveikis, patvirtina ir jos būklė iš karto po nagrinėjamo įvykio: įvykio metu dėl patirto streso ją reikėjo raminti, skambindama telefonu ji dėl patirto streso negalėjo bendrauti, taigi teismas laiko nustatyta aplinkybę, kad nagrinėjamo įvykio metu G. E. L. buvo suduotas vienas smūgis į pakaušį. Spręsdamas, kokiomis aplinkybėmis ir kas sudavė G. E. L. minėtą smūgį į pakaušį, teismas įvertina tiek nukentėjusiųjų, tiek ir kaltinamųjų parodymus, iš kurių matyti, kad konflikto iniciatoriumi buvo R. U., kuris nagrinėjamo įvykio metu buvo agresyviausiai nusiteikęs, sužalojo ne vieną asmenį. Kaip parodė G. E. L., smūgį į pakaušį ji pajuto įsiterpusi tarp konfliktuojančių jaunuolių. Nors paties smūgio ji nematė, tačiau pajutusi smūgį ji iš karto atsisuko į smūgiavimo pusę ir pamatė rankomis besimosikuojantį R. U., kiti kartu su pastaruoju buvę jaunuoliai tuo metu laikė R. U., taigi teismas turi pagrindo teigti nustatęs, kad smūgį į pakaušį G. E. L. sudavė R. U.. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teisiškai nėra svarbu, ar minėtą smūgį R. U. sudavė tyčia, ar neatsargiai: bet kuriuo atveju R. U., smūgiuodamas M. B., suvokė, kad jis gali pataikyti tarp jo ir M. B. stovinčiai ir juos išskirti besistengiančiai G. E. L.. Pažymėtina ir tai, kad R. U. kaltinamas padaręs ne nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, o pažeidęs viešąją tvarką (BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika).

48Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas pažymi, jog baudžiamojo proceso metu surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad 2017 m. gruodžio 26 d. apie 04.50 val. viešoje vietoje- prie fontano šalia pastato, esančio Vokiečių g. 18, Vilniuje, R. U., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl menkavertės dingsties kumščiu sudavė M. B. ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį, nuo ko M. B. nukrito ant žemės, tokiais veiksmais padarė M. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko, bandydamas smūgiuoti M. B., smogė kumščiu G. E. L. į pakaušį, tokiu būdu sukeldamas G. E. L. fizinį skausmą, po ko, veikdamas kartu su apsvaigusiu nuo alkoholio A. T., spyrė ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas ant žemės nukritusiam D. Š., tokiais veiksmais padarydami D. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą.

49III.

50Veikos kvalifikavimo motyvai

51Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

52BK 284 straipsnis.

53Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką,

54baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

55R. U. ir A. T. savo veiksmais, t. y. viešoje vietoje be aiškios priežasties sumušdami žmones, demonstravo nepagarbą aplinkai, sukeldami nesaugumo jausmą aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taigi R. U. ir A. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

56IV.

57Bausmių skyrimo motyvai

58Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

59BK 27 straipsnio 1 dalis.

601. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

61BK 41 straipsnis.

621. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

632. Bausmės paskirtis:

641) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

652) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

663) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

674) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

685) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

69BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

701. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

712. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

721) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

732) kaltės formą ir rūšį;

743) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

754) nusikalstamos veikos stadiją;

765) kaltininko asmenybę;

776) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

787) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

798) nusikalstama veika padarytą žalą.

80BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

811. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

822) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

8360 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktai.

841. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:

851) veiką padarė bendrininkų grupė. Teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia;

869) veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui;

8713) veiką padarė recidyvistas.

88BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalys.

891. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

903. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.

919. Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

92BK 66 straipsnis.

931. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

942. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.

95Spręsdamas dėl R. U. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. R. U. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina R. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. R. U. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, R. U. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje. R. U. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, savo nusikalstamais veiksmais R. U. trims asmenims padarė žalos. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad R. U. administracinėmis nuobaudomis nebaustas, jis niekur nedirba. Teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. U. skyrus laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su R. U. elgesio korekcija bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole: už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą R. U. skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant R. U. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant R. U. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per keturis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

96R. U. nuo 2017 m. gruodžio 26 d. 05.05 val. iki 2017 m. gruodžio 27 d. 10.51 val., t. y. dvi paras buvo laikinai sulaikytas (T. 2, b. l. 17, 18), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis R. U. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

97Spręsdamas dėl A. T. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. T. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. A. T. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje. A. T. nusikalstamą veiką padarė jau būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą (Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje; Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje), taigi, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, A. T. yra recidyvistas, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas įvertina ir tai, kad A. T. dirba, jis baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau pastarųjų jis nevykdo, savo nusikalstamais veiksmais A. T. vienam asmeniui padarė žalos. Teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. T. skyrus laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su A. T. elgesio korekcija bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole: už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą A. T. skirtina devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant A. T. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant A. T. būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o šį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

98Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu A. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam skirta galutinė 50 MGL, t.y. 1 883 eurų bauda, taigi šiuo nuosprendžiu A. T. skirtina bausmė bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu A. T. skirta bausme jas visiškai sudedant ir A. T. skirtina galutinė subendrinta bausmė- devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant A. T. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant A. T. būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o šį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir 1 883 eurų dydžio bauda.

99A. T. nuo 2017 m. gruodžio 26 d. 05.05 val. iki 2017 m. gruodžio 27 d. 10.50 val., t. y. dvi paras buvo laikinai sulaikytas (T. 2, b. l. 6, 7), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis A. T. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms. Taip pat į A. T. skirtiną bausmę įskaitytina Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu A. T. skirtos bausmės atlikta dalis.

100V.

101Civiliniai ieškiniai

102Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

103Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 109 straipsnis.

104Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

105BPK 115 straipsnio 1 dalis.

1061. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

107Šio baudžiamojo proceso metu M. B. pareiškė 1 200 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl R. U. nusikalstamais veiksmais jam padarytos 200 eurų turtinės žalos ir 1 000 eurų neturtinės žalos (T. 1, b. l. 67, 68),G. E. L. pareiškė 725 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl R. U. nusikalstamais veiksmais jai padarytos 25 eurų turtinės žalos ir 700 eurų neturtinės žalos (T. 1, b. l. 43, 44), D. Š. pareiškė 1 000 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl R. U. ir A. T. nusikalstamais veiksmais jam padarytos neturtinės žalos (T. 1, b. l. 86, 87), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 206,96 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl R. U. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (T. 1, b. l. 93-99).

108Vertindamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta priede prie civilinio ieškinio (T. 1, b. l. 95-97), dėl 2017 m. įvykusio įvykio metu patirtų sužalojimų nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. sausio 5 d. M. B. buvo laikinai nedarbingas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (9.2) VPA-SP1-11182 M. B. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. sausio 5 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 206, 96 eurų ligos išmoka.

109Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.279 straipsnio 4 dalyje nustatyta to paties straipsnio 1 dalies išimtinė taisyklė, reglamentuojanti atvejus, kai keli asmenys atliko atskirus, o ne bendrus veiksmus. Įrodžius, kad žala atsirado būtent dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, atsako tik tas asmuo, o kitiems asmenims atsakomybė neatsiranda. Tada būtina nustatyti, kad tarp jų veiksmų ir žalos nėra priežastinio ryšio, o toks ryšys sieja žalą ir kito asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 2K-151/2006). Teismas pažymi nustatęs, kad M. B. sumušė R. U., taigi būtent R. U. yra atsakingas už savo nusikalstamais veiksmais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai padarytą žalą, kilusią dėl laikino M. B. nedarbingumo. Šios žalos baudžiamojo proceso metu R. U. neatlygino, dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 206,96 eurų dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš R. U. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai priteistina 206,96 eurų.

110Vertindamas M. B. civilinį ieškinį dėl jam padarytos 200 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimo teismas pažymi nustatęs, kad nagrinėjamo įvykio metu R. U. smogė M. B. ne mažiau kaip du smūgius, po ko M. B. nukrito, po ko iškrito M. B. mobiliojo ryšio telefonas, kuris apsidaužė, taip pat šio įvykio metu buvo sulaužytas M. B. vairuotojo pažymėjimas ir suplėšyti M. B. 20 eurų vertės marškiniai. Teisiamojo posėdžio metu M. B. parodė, kad telefono taisymas jam kainavo apie 50 eurų, suplėšytus marškinius jis įvertina 20 eurų, naujas vairuotojo pažymėjimas kainavo 15 eurų. Kaltinamieji jam sumokėjo 150 eurų, tokiu būdu atlygindami dalį jam padarytos žalos. Pažymėtina, kad M. B. buvo padaryta ne 200 eurų dydžio, bet 85 eurų dydžio turtinė žala, kuri baudžiamojo proceso metu buvo atlyginta, taigi M. B. civilinis ieškinys dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

111Vertindamas G. E. L. civilinį ieškinį dėl jai padarytos 25 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimo teismas pažymi nustatęs, kad nagrinėjamo įvykio metu G. E. L. buvo suplėšytos kelnės, kurias G. E. L. įvertino 25 eurais. Baudžiamojo proceso metu G. E. L. minėta turtinė žala buvo atlyginta, taigi G. E. L. civilinis ieškinys dėl jai padarytos turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

112Vertindamas M. B., G. E. L. ir D. Š. civilinius ieškinius dėl jiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymi, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, o neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį- teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis). Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis- sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas- pinigai ar materialus turtas- negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

113CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Be to, pagal formuojamą teismų praktika būtina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kuriais siekiama, kad esant panašiomis faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose būtų sprendžiami vienodai. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą siekiama ne nubausti žalą padariusio asmenį, o atkurti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą.

114Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra- papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

115Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką yra patikrinta ir įtvirtinta ar paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems nuo nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, priteisiama nuo 150 eurų iki 1 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (baudžiamosios bylos Nr. 2K-12/2012, 2K-605/2011, 2K-269/2011, 2K-484/2010, 2K-447/2010 ir kt.). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, tokiu laikytina ir nukentėjusiojo reikalaujama suma, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (civilinė byla Nr. 3K-3-529/2008). Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, pripažįstamų atitinkančiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teismas pripažįsta, kad M. B.,G. E. L. ir D. Š. dėl padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, baimę ir nerimą dėl savo sveikatos. Be to, vertintina tai, kad smurtiniai veiksmai prieš juos buvo panaudoti viešoje vietoje, nusikaltimas padarytas tyčiniais veiksmais. Nors R. U. šiuo metu yra nedirbantis, tačiau ši aplinkybė yra tik laikino pobūdžio- R. U. ir A. T. yra jauno amžiaus, darbingi, be to, A. T. yra dirbantis, tad jų turtinė padėtis didelės įtakos žalos dydžio nustatymui neturi. Teismas įvertina ir tai, kad R. U. ir A. T. nusikalstama veika nepasireiškė brutalumu, iš nukentėjusiųjų nebuvo tyčiojamasi, veika nesitęsė ilgą laiką. Apibendrinant išdėstytus argumentus M. B.,G. E. L. ir D. Š. prašomos priteisti neturtinės žalos sumos mažintinos: atsižvelgiant į tai, kad specialistas M. B. ir D. Š. nustatė objektyvius kūno sužalojimus, pastariesiems buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, M. B. ir D. Š. šio įvykio metu patyrė fizinį skausmą, iš R. U. M. B. naudai priteistinas 500 eurų neturtinės žalos atlyginimas, iš R. U. ir A. T. solidariai D. Š. naudai priteistinas 600 eurų neturtinės žalos atlyginimas; atsižvelgiant į tai, kad G. E. L. nebuvo nustatyta objektyvių kūno sužalojimų, tačiau G. E. L. šio įvykio metu patyrė fizinį skausmą, iš R. U. G. E. L. naudai priteistinas 100 eurų neturtinės žalos atlyginimas.

116Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

Nutarė

117Pripažinti R. U. kaltu padarius, nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant R. U. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant R. U. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per keturis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

118Į R. U. skirtą bausmę įskaityti R. U. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- dvi paras, kas atitinka keturias laisvės apribojimo dienas.

119Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

120Pripažinti A. T. kaltu padarius, nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant A. T. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant A. T. būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o šį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

121Šiuo nuosprendžiu A. T. skirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu A. T. skirta bausme jas visiškai sudedant ir A. T. skirti galutinę subendrintą bausmę- devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant A. T. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant A. T. būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o šį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir 1 883 eurų dydžio baudą.

122Į A. T. skirtą bausmę įskaityti A. T. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- dvi paras, kas atitinka keturias laisvės apribojimo dienas, ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu A. T. skirtos bausmės atliktą dalį.

123Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

124Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. U. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai priteisti 206,96 eurų, pervedant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir arbo ministerijos sąskaitą Nr. LT33 7044 0600 0774 0589, AB „SEB“ banke, gavėjo pavadinimas- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM, gavėjo kodas- 191630223, įmokos kodas- 282, mokėjimo paskirtis: žala VSDFV Vilniaus skyriui.

125M. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. U. M. B. naudai priteisti 500 eurų.

126D. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. U. ir A. T. solidariai D. Š. naudai priteisti 600 eurų.

127Gintarės E. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. U.G. E. L. naudai priteisti 100 eurų.

128Išaiškinti R. U. ir A. T., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1291) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

1302) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

1313) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

132Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.

133Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

134Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,... 2. dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei-... 3. viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 4. Teismas... 5. I.... 6. Teismo nustatytos aplinkybės... 7. 2017 m. gruodžio 26 d. apie 04.50 val. viešoje vietoje- prie fontano šalia... 8. II.... 9. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai... 10. Teisiamojo posėdžio metu R. U. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta,... 11. Ikiteisminio tyrimo metu R. U. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir... 12. Teisiamojo posėdžio metu A. T. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta,... 13. Teisiamojo posėdžio metu paskelbus išrašą iš antstolių informacinės... 14. Teisiamojo posėdžio metu paskelbus A. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus... 15. Ikiteisminio tyrimo metu A. T. parodė, kad 2017 m. gruodžio 25 d. vakare su... 16. Teisiamojo posėdžio metu M. B. parodė, kad įvykis įvyko seniai, bet jis... 17. Teisiamojo posėdžio metu paskelbus M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus... 18. Ikiteisminio tyrimo metu M. B. parodė, kad 2017 m. gruodžio 26 d. apie 03.30... 19. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu M. B. atpažino R. U. kaip... 20. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu M. B. atpažino D. M., apie... 21. Teisiamojo posėdžio metu G. E. L. parodė, kad nagrinėjamo įvykio naktį ji... 22. Teisiamojo posėdžio metu paskelbus G. E. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus... 23. Ikiteisminio tyrimo metu G. E. L. parodė, kad 2017 m. gruodžio 26 d. apie... 24. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu G. E. L. atpažino R. U.... 25. Teisiamojo posėdžio metu J. D. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities... 26. Teisiamojo posėdžio metu paskelbus J. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus... 27. Teisiamojo posėdžio metu paskelbus J. D. tarnybinį pranešimą (T. 1, b. l.... 28. Ikiteisminio tyrimo metu J. D. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities... 29. Teisiamojo posėdžio metu Š. Č. parodė, kad nagrinėjamo įvykio naktį... 30. Ikiteisminio tyrimo metu Š. Č. parodė, kad 2017 m. gruodžio 26 d. apie... 31. Teisiamojo posėdžio metu P. M. parodė, kad įvykio vakarą jis, A., R., D.... 32. Teisiamojo posėdžio metu paskelbus P. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus... 33. Teisiamojo posėdžio metu paskelbus D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus... 34. Ikiteisminio tyrimo metu P. M. parodė, kad 2017 m. gruodžio 25 d. apie 22.00... 35. Ikiteisminio tyrimo metu D. M. parodė, kad 2017 m. gruodžio 2 d. vakare su... 36. Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. parodė, kad 2017 m. gruodžio 26 d. apie 03.30... 37. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu D. Š. atpažino R. U. kaip... 38. Ikiteisminio tyrimo metu A. N. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities... 39. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos... 40. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities... 41. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus M. B. pateiktus marškinėlius,... 42. Specialistas, apžiūrėjęs M. B. kūną, nustatė kairės akies vokų... 43. Specialistas, apžiūrėjęs D. Š. kūną, nustatė odos nubrozdinimus-... 44. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus Bendrojo pagalbos centro pateiktą garso... 45. Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 26 d. 05.20 val. R. U.... 46. Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 26 d. 05.30 val. A. T.... 47. Vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus duomenis teismas pažymi, kad... 48. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas pažymi, jog baudžiamojo... 49. III.... 50. Veikos kvalifikavimo motyvai... 51. Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:... 52. BK 284 straipsnis.... 53. Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai... 54. baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba... 55. R. U. ir A. T. savo veiksmais, t. y. viešoje vietoje be aiškios priežasties... 56. IV.... 57. Bausmių skyrimo motyvai... 58. Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:... 59. BK 27 straipsnio 1 dalis.... 60. 1. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį... 61. BK 41 straipsnis.... 62. 1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu... 63. 2. Bausmės paskirtis:... 64. 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;... 65. 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;... 66. 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas... 67. 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl... 68. 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.... 69. BK 54 straipsnio 1-2 dalys.... 70. 1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio,... 71. 2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:... 72. 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;... 73. 2) kaltės formą ir rūšį;... 74. 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;... 75. 4) nusikalstamos veikos stadiją;... 76. 5) kaltininko asmenybę;... 77. 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir... 78. 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;... 79. 8) nusikalstama veika padarytą žalą.... 80. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.... 81. 1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:... 82. 2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir... 83. 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktai.... 84. 1. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:... 85. 1) veiką padarė bendrininkų grupė. Teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno... 86. 9) veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių... 87. 13) veiką padarė recidyvistas.... 88. BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalys.... 89. 1. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už... 90. 3. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos... 91. 9. Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po... 92. BK 66 straipsnis.... 93. 1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis... 94. 2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio... 95. Spręsdamas dėl R. U. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas... 96. R. U. nuo 2017 m. gruodžio 26 d. 05.05 val. iki 2017 m. gruodžio 27 d. 10.51... 97. Spręsdamas dėl A. T. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas... 98. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu... 99. A. T. nuo 2017 m. gruodžio 26 d. 05.05 val. iki 2017 m. gruodžio 27 d. 10.50... 100. V.... 101. Civiliniai ieškiniai... 102. Šiai bylai reikšmingos teisės normos:... 103. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 109... 104. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi... 105. BPK 115 straipsnio 1 dalis.... 106. 1. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl... 107. Šio baudžiamojo proceso metu M. B. pareiškė 1 200 eurų dydžio civilinį... 108. Vertindamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus... 109. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.279 straipsnio 4 dalyje... 110. Vertindamas M. B. civilinį ieškinį dėl jam padarytos 200 eurų dydžio... 111. Vertindamas G. E. L. civilinį ieškinį dėl jai padarytos 25 eurų dydžio... 112. Vertindamas M. B., G. E. L. ir D. Š. civilinius ieškinius dėl jiems... 113. CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra... 114. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji... 115. Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu... 116. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48... 117. Pripažinti R. U. kaltu padarius, nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 118. Į R. U. skirtą bausmę įskaityti R. U. laikinai sulaikytam išbūtą laiką-... 119. Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio... 120. Pripažinti A. T. kaltu padarius, nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 121. Šiuo nuosprendžiu A. T. skirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės... 122. Į A. T. skirtą bausmę įskaityti A. T. laikinai sulaikytam išbūtą laiką-... 123. Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio... 124. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį... 125. M. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. U. M. B. naudai... 126. D. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. U. ir A. T. solidariai... 127. Gintarės E. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. U.G. E. L.... 128. Išaiškinti R. U. ir A. T., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme,... 129. 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;... 130. 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų... 131. 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.... 132. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų... 133. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam... 134. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...