Byla 3K-3-217/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Vinco Versecko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (teisių perėmėjas – valstybės įmonė Valstybės turto fondas) kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei Kraujo donorystės centrui, Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notarei Ramutei Siliūnienei, tretiesiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, A. J. V., R. B. dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į teismą ir prašė: panaikinti UAB Kraujo donorystės centro 2008 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl įstatų pakeitimo; pripažinti UAB Kraujo donorystės centro 2008 m. liepos 17 d. registruotus įstatus negaliojančiais nuo jų įsigaliojimo momento; panaikinti Juridinių asmenų registro sprendimą įregistruoti pakeistus UAB Kraujo donorystės centro įstatus. Jis nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministerija yra 49 procentų valstybei priklausančių UAB Kraujo donorystės centro akcijų valdytoja, likusios 51 procentas akcijų nuosavybės teise priklauso bendrovės direktoriui A. J. V. 2008 m. balandžio 30 d. vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkėje, pateiktoje Sveikatos apsaugos ministerijai 2008 m. kovo 28 d. bendrovės raštu, buvo įtraukti šie klausimai: 1. Metinio pranešimo už 2007 m. svarstymas ir tvirtinimas; 2. Metinės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2007 m. svarstymas ir tvirtinimas; 3. Sprendimo dėl pelno (nuostolių) paskirstymo priėmimas; 4. Kiti organizaciniai klausimai. Klausimas dėl bendrovės įstatų keitimo nebuvo įtrauktas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę ir apie šio klausimo svarstymą ministerijai nebuvo pranešta, todėl visuotinis akcininkų susirinkimas neturėjo teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais. 2009 m. gegužės 19 d. Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo gauti UAB Kraujo donorystės centro įstatai, kurie, kaip matyti iš užrašo ant jų, buvo sudaryti 2008 m. balandžio 30 d., o įregistruoti Juridinių asmenų registre 2008 m. liepos 14 d. Apie naują bedrovės įstatų redakciją Sveikatos apsaugos ministerija sužinojo tik bendrovės 2009 m. gegužės 19 d. neeiliniame akcininkų susirinkime. Naujoje įstatų redakcijoje, palyginus ją su 2005 m. liepos 11 d. įregistruotų bendrovės įstatų redakcija buvo pakeisti punktai, reglamentuojantys bendrovės direktoriaus kompetenciją, suteikiant bendrovės direktoriui vienvaldiškai sudaryti sandorius, priimti sprendimus bei atlikti kitus veiksmus, nustatytus Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 1.3, 4.5, 6, 8, 9 ir 10 dalyse, bei sumažintas atsakomybės laipsnis. Dėl 2008 m. balandžio 30 d. įstatų pakeitimų buvo sumažintos ir suvaržytos 49 procentų valstybei priklausančių akcijų valdytojos Sveikatos apsaugos ministerijos teisės dalyvauti bendrovės valdymo procese, gauti informaciją apie bendrovės veiklą, taip pat neliko bendrovės direktoriaus pareigos atsakyti už UAB Kraujo donorystės centro padarytą žalą ir akcininko (taip pat –ieškovo) teisės reikalauti žalos atlyginimo. Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo gautas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. kovo 17 d. raštas Nr. (18.5-20)-K-3904, kuriuo pateikiama informacija apie bendrovės turimą mokestinę nepriemoką, paskolų darbuotojams ir įmonės akcininkui teikimą ir pan. Jokios informacijos UAB Kraujo donorystės centras ieškovui neteikia, todėl jis mano, kad tai pažeidžia 49 procentų bendrovės akcininko –valstybės, ir akcijų valdytojos Sveikatos apsaugos ministerijos teises ir interesus.

6Kadangi 2008 m. balandžio 30 d. susirinkimo darbotvarkėje nebuvo įtrauktas klausimas dėl įstatų pakeitimo, o valstybei atstovavęs asmuo neturėjo tinkamo įgaliojimo, tai 2008 m. balandžio 30 d. visuotiniame akcininkų surinkime negalėjo būti priimamas sprendimas dėl įstatų keitimo, nes tam reikėjo 49 procentų akcininko (valstybės) pritarimo, kurio nebuvo. Kauno rajono 1-ojo biuro notarė Ramutė Siliūnienė patvirtino bendrovės įstatų redakciją, neatsižvelgusi į teisės aktų nustatytus įgaliojimų formos ir turinio reikalavimus, kurie suteikia galimybę balsuoti valstybės vardu. Tokiais veiksmais buvo pažeistas valstybės interesas, todėl sprendimas dėl įstatų pakeitimo naikintinas ir pripažintini negaliojančiais registruoti įstatai nuo jų įsigaliojimo momento.

7Atsakovas UAB Kraujo donorystės centras su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senaties terminą, ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

9Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Valstybei iš ieškovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priteisė 199,77 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

10Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 9 dalies nuostata, kad visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, išskyrus atvejus, kai jame dalyvauja visi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia balsavimo teisę, ir nė vienas akcininkas nebalsavo raštu. Tokia pati nuostata buvo įtvirtinta ir bendrovės įstatų 2005 m. redakcijos 26 punkte. Kadangi susirinkime dalyvavo abu akcininkai, turintys 100 procentų akcijų, tai susirinkimo darbotvarkė galėjo būti pakeista ir priimami sprendimai į išankstinę susirinkimo darbotvarkę neįtrauktais klausimais. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ne kartą teigė, kad ieškovui susirinkime atstovavo R. B., neturėjęs tinkamai įforminto įgaliojimo. Tiek tretieji asmenys A. J. V. ir R. B., tiek liudytojas, tuomet sveikatos apsaugos ministras R. T. pripažino, kad apie įstatų pakeitimus visiems buvo žinoma ir jiems pritarta. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ginčija tik vieną 2008 m. balandžio 30 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtą nutarimą, laikydamas, kad susirinkime priimant kitus nutarimus Sveikatos apsaugos ministerijai buvo atstovaujama tinkamai, nors įgaliotas asmuo R. B. veikė pagal tą patį pavedimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šis 2008 m. balandžio 30 d. protokolas pasirašytas kiekvieno į visuotinį akcininkų susirinkimą atvykusio akcininko, t. y. ir ieškovo atstovo, dalyvavusio susirinkime, sprendė, kad šiuo protokolu patvirtinti bendrovės įstatai, 2008 m. liepos 14 d. įregistruoti Juridinių asmenų registre, neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms (CK 2.46 straipsnio 1 daliai, juridinio asmens įstatams (2005 m. įstatų redakcijai)), o taip pat protingumo bei sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis), todėl ieškovo reikalavimą panaikinti UAB Kraujo donorystės centro 2008 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl įstatų pakeitimo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismas laikė nėra pagrindo pripažinti UAB Kraujo donorystės centro 2008 m. liepos 17 d. registruotus įstatus negaliojančiais, todėl atmetė reikalavimą panaikinti Juridinių asmenų registro sprendimą įregistruoti pakeistus bendrovės įstatus. Be to, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą 2008 m. balandžio 30 d. susirinkimo nutarimui apskųsti, o atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškovo teigimu, jis apie įstatų pakeitimą sužinojo 2009 m. gegužės 19 d., kai Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo užregistruota įstatų kopija. Ieškinys teismui išsiųstas 2009 m. birželio 19 d. (AB „Lietuvos paštas“ 2011 m. vasario 9 d. raštas Nr. 3-124). Vadinasi, atsakovas yra praleidęs terminą sprendimams apskųsti, nes įstatymo nustatytas trisdešimties dienų terminas baigėsi 2009 m. birželio 18 d.

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. spalio 13 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.

12Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovo argumentais, kad klausimas dėl bendrovės įstatų keitimo nebuvo įtrauktas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę ir kad apie jo svarstymą Sveikatos apsaugos ministerijai nebuvo pranešta. Ieškovas ginčija tik vieną UAB Kraujo donorystės centro akcininkų susirinkimo, įvykusio 2008 m. balandžio 30 d., nutarimo 4 punktą tuo pagrindu, kad R. B. neturėjo teisės atstovauti Sveikatos apsaugos ministerijai ir balsuoti už priimtą ginčijamą nutarimą, nors priimant kitus nutarimus šis įgaliotas asmuo veikė pagal tą patį pavedimą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad susirinkime priimant visus sprendimus Sveikatos apsaugos ministerijai buvo atstovaujama tinkamai. Susirinkime dalyvavo akcininkai, turintys 100 procentų akcijų, todėl susirinkimo darbotvarkė galėjo būti pakeista, o sprendimai priimami į išankstinę susirinkimo darbotvarkę neįtrauktais klausimais. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, inicijuodami susirinkimą, Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip viešo juridinio asmens, turinčio kvalifikuotų teisininkų skyrių, įgaliotiniai negalėjo nežinoti apie įstatų pakeitimus, todėl atmetė ieškovo argumentus, kad Sveikatos apsaugos ministerija nežinojo apie 2008 m. balandžio 30 d. UAB Kraujo donorystės centro akcininkų susirinkime priimtą sprendimą dėl įstatų pakeitimo. Šiame susirinkime dalyvavo ir ministerijos atstovas, todėl ieškovas turėjo teisę pasinaudoti Akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatytomis teisėmis, bet to nepadarė. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nutarė, kad 2008 m. balandžio 30 d. protokolu patvirtinti bendrovės įstatai, 2008 m. liepos 14 d. įregistruoti Juridinių asmenų registre, neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms (CK 2.46 str. 1 d., juridinio asmens įstatams (2005 m. įstatų redakcijai)), o tuo pačiu ir protingumo bei sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas panaikinti UAB Kraujo donorystės centro 2008 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl įstatų pakeitimo atmestinas, taip pat nėra pagrindo pripažinti bendrovės 2008 m. liepos 17 d. registruotus įstatus negaliojančiais nuo jų įsigaliojimo momento bei panaikinti Juridinių asmenų registro sprendimą įregistruoti pakeistus atsakovo įstatus. Be to, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje bendrovės akcininko (Sveikatos apsaugos ministerijos) prašymas pripažinti bendrovės organo (visuotinio akcininkų susirinkimo) priimtą nutarimą negaliojančiu turi būti pareikštas per sutrumpintą 30 dienų ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškinio senaties terminas buvo pasibaigęs, o atsakovas prašė jį taikyti, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rusėjo 13 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį patenkinti.

15Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

161. Dėl Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 9 dalies, sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-722 patvirtintų Sveikatos apsaugos ministerijos atstovavimo valstybei akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių (toliau – Taisyklės) 5, 6 punktų nuostatų aiškinimo ir taikymo. Sveikatos apsaugos ministerija (ministras) nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka įforminusi įgaliojimo R. B. balsuoti UAB Kraujo donorystės centro 2008 m. balandžio 30 d. susirinkime už bendrovės įstatų pakeitimą, nes susirinkimo darbotvarkėje nebuvo įtrauktas klausimas dėl įstatų keitimo. 2008 m. balandžio 9 d. pavedimas R. B. dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime nėra leidimas, suteikiantis teisę balsuoti už bendrovės įstatų 35, 40 punktų pakeitimą. Esant naujam darbotvarkės klausimui, įgaliotinis R. B. privalėjo balsuoti „prieš“ arba prašyti atidėti akcininkų susirinkimą ir prašyti raštu Sveikatos apsaugos ministeriją pritarimo dėl balsavimo vienokiu ar kitokiu būdu dėl naujo darbotvarkės klausimo, nes, vadovaujantis Taisyklių 8 punktu, įgaliotinis sprendimus dėl balsavimo bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo savarankiškai priima tik procedūriniais klausimais. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bendrovės įstatų 58 punktą, UAB Kraujo donorystės centro įstatai keičiami 2/3 kvalifikuota visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių balsų dauguma. Šios aplinkybės rodo Akcinių bendrovių įstatymo, bendrovės įstatų bei Taisyklių imperatyvių nuostatų pažeidimą. Kauno rajono 1-ojo biuro notarė Ramutė Siliūnienė, neatsižvelgusi į teisės aktuose nustatytus imperatyviuosius įgaliojimų formos ir turinio reikalavimus, suteikiantiems teisę balsuoti valstybės vardu, patvirtino bendrovės įstatų redakciją. Naujoje, palyginus su 2005 m. liepos 11 d. įregistruota, bendrovės įstatų redakcijoje buvo pakeisti punktai, reglamentuojantys bendrovės direktoriaus kompetenciją, ribojimus ir atsakomybę. Bendrovės įstatų 2008 m. balandžio 30 d. pakeitimu buvo sumažintos ir suvaržytos 49 procentų valstybei priklausančių akcijų valdytojos Sveikatos apsaugos ministerijos teisės dalyvauti bendrovės valdymo procese, gauti informaciją, kai bendrovės direktorius priiminėja sprendimus, nustatytus Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1, 3, 4, 5 ir 6 punktuose (sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 dalis bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo ir hipotekos; sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 dalis bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ir garantavimo; sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnė kaip 1/20 dalis bendrovės įstatinio kapitalo).

172. Dėl ieškinio senaties termino taikymo. Valstybė, atstovaujama Sveikatos apsaugos ministerijos, apie naujų įstatų redakciją sužinojo bendrovės 2009 m. gegužės 19 d. neeiliniame akcininkų susirinkime. Iki šio laiko Sveikatos apsaugos ministerijai nebuvo jokio pagrindo abejoti UAB Kraujo donorystės centro įstatų redakcija, nes ji sąžiningai tikėjosi, kad galioja 2005 m. bendrovės įstatų redakcija (2008 m. balandžio 30 d. susirinkimo darbotvarkėje neužsiminta apie įstatų keitimą). Juridinių asmenų registre viešai skelbiami ne visi juridinių asmenų duomenys, o tik – juridinio asmens pavadinimas, kodas ir duomenys apie juridinio asmens statusą. Kitus duomenis apie konkretų juridinį asmenį galima sužinoti tik pateikus nustatytos formos prašymą, kuris gali būti patenkintas tik teisės aktų nustatyta tvarka. 2008 m. lapkričio 4 d. bendrovės neeilinio susirinkimo darbotvarkė buvo susijusi su klausimais dėl filialų steigimo. Nei prieš 2008 m. lapkričio 4 d. neeilinį susirinkimą, nei susirinkimo metu ministerijos atstovei R. V. bei pačiai ministerijai nebuvo užsiminta apie naujų įstatų redakciją (2008 m. liepos 14 d.), todėl, nesant duomenų apie UAB Kraujo donorystės centro įstatų pakeitimus, nebuvo pagrindo tikslintis dėl jų galiojančios redakcijos. Teismo posėdžio metu R. B. patvirtino, kad jis neinformavo raštu tuomečio sveikatos apsaugos ministro R. T. apie 2008 m. balandžio 30 dienos priimtus sprendimus, kaip nustatyta sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. V-722 patvirtintų Atstovavimo valstybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių 18 punkte. Sveikatos apsaugos ministerija terminą ieškiniui paduoti praleido nedaug. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad jei terminas praleistas nedaug, tai sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl numatytos apskundimo procedūros, būtina įvertinti pažeidimo pobūdį, t. y. ar termino atskirajam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis proceso teisėmis, ar įvykusi klaida. Iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybės (klaidos) neturėtų prarasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. G. M., S. K., AB bankas „Hansabankas“, bylos Nr. 3K-320/2004.)

18Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB Kraujo donorystės centras prašo kasacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rusėjo 13 d. nutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

191. Dėl Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 9 dalies, sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-722 patvirtintų Sveikatos apsaugos ministerijos atstovavimo valstybei akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių (toliau - Taisyklės) 5, 6 punktų nuostatų aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad iš UAB Kraujo donorystės centro 2008 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, pasirašyto ieškovo atstovo, matyti, kad susirinkime dalyvavo visi bendrovės akcininkai. Vadinasi, Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje nustatyta esminė sąlyga tam, kad susirinkimas turėtų teisę priimti sprendimus iš anksto į darbotvarkę neįtrauktais klausimais, buvo įvykdyta, todėl kasatoriaus teiginys, kad ši nuostata buvo pažeista, yra nepagrįstas.

20Taisyklių 5 punktas reglamentuoja ieškovo įgaliotinio skyrimo ir įgaliojimo įforminimo formą: įgaliotinis skiriamas ir įgaliojimai įforminami ministro įsakymais. Šio ginčo atveju buvo paskirtas ir jo įgaliojimai buvo įforminti ministro 2008 m. balandžio 9 pavedimu Nr. 17-252. Šis formos trūkumas – pavedimas vietoj įsakymo – nėra esminis, jis nedaro pavedimo negaliojančio, pats ieškovas reikalavimo pripažinti jį negaliojančiu dėl formos trūkumų nereiškia. Vadinasi, kasatoriaus teiginys, kad Taisyklių 5 punkto pažeidimas sudaro pagrindą pripažinti susirinkimo sprendimą dėl atsakovo įstatų pakeitimo negaliojančiu, yra nepagrįstas.

21Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad įgaliotiniui įgaliojimus balsuoti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais suteikia akcijų valdytojas. Kasatorius, atstovaujamas tuomečio ministro R. T., dar iki susirinkimo apie visus, net į iš anksto į darbotvarkę neįtrauktus susirinkime svarstytinus klausimus žinojo, savo valią dėl visų susirinkime priimtų sprendimų atstovui R. B. buvo atskleidęs. Kasatoriaus atstovas R. B. susirinkime veikė pagal ieškovo valią. Pažymėtina, kad Akcinių bendrovių įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visuotiniame akcininkų susirinkime įgaliotinis turi tokias pačias teises, kokias turėtų jo atstovaujamas akcininkas. Aplinkybė, kad įgaliojimai balsuoti nebuvo įforminti raštu, neturi esminės reikšmės, nes nustatyta, kad įgaliojimai buvo suteikti ir tinkamai įvykdyti. Vadinasi, pripažintina, kad Taisyklių 6 punktas nebuvo pažeistas. Be to, CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisinių padarinių atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Priėmus prielaidą, kad ieškovo atstovas R. B. nebuvo tinkamai įgaliotas balsuoti susirinkime dėl atsakovo įstatų pakeitimo, aplinkybė, kad kasatorius, būdamas juridinis asmuo, turintis kvalifikuotų teisininkų skyrių, ir žinodamas apie susirinkimo sprendimą pakeisti atsakovo įstatus, sprendimo neginčijo, turėtų būti aiškinama kaip reiškianti, kad ieškovas sprendimą patvirtino kaip atitinkantį ieškovo valią. Atsakovas sutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad kasatorius, neginčydamas kitų nutarimų, priimtų tame pačiame susirinkime, netiesiogiai pripažįsta, kad pavedimas buvo tinkamas. UAB Kraujo donorystės centras pažymi, kad ginčijamas sprendimas kasatoriui nėra sukėlęs neigiamų padarinių. Ieškovas gali dalyvauti bendrovės valdymo procese, kontroliuoti direktoriaus veiklą, ginčyti pastarojo sprendimus. Jeigu dėl ginčijamo sprendimo ieškovas patyrė žalos, tai jis gali reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakingiems asmenims.

222. Dėl ieškinio senaties termino taikymo. Atsakovas sutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijų teismo išvadomis dėl šio instituto taikymo. Jis taip pat nurodo, kad kasatoriaus argumentai grindžiami faktinėmis aplinkybėmis, ir tai nėra kasacijos dalykas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gegužės 19 nutartis civilinėje byloje P. K. v. G. M., S. K., AB bankas “Hansabankas”, bylos Nr. 3K-3-320/2004, negali būti taikoma, nes joje buvo sprendžiamas ne ieškinio senaties, o procesinio sprendimo termino – termino atskirajam skundui paduoti – atnaujinimo klausimas, ir tai reiškia, kad bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl precedentinės galios pirmiau nurodyta nutartis nagrinėjamai bylai neturi.

233. Dėl tinkamo ieškovo. Atsakovas informuoja, kad 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1236 buvo nuspręsta UAB Kraujo donorystės centro akcijų paketą, nuosavybės teise priklausantį valstybei, o patikėjimo teise valdytą kasatoriaus, įtraukti į privatizavimo objektų sąrašą ir perduoti VĮ Valstybės turto fondui. Perdavus bendrovės akcijas, priklausančias valstybei, VĮ Valstybės turto fondui, ieškovas tapo netinkama šalimi byloje ir turi būti pakeistas (CPK 45 straipsnis).

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Dėl atstovavimo valstybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių aiškinimo

27Esminis šios bylos klausimas, ar turėjo teisę Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujančios uždarosios akcinės bendrovės UAB Kraujo donorystės centras akcininkui – valstybei, bendro pobūdžio pavedimu įgaliotas asmuo balsuoti už bendrovės įstatų pakeitimą, kai susirinkimo darbotvarkėje nebuvo įtrauktas klausimas dėl įstatų keitimo.

28Akcinių bendrovių įstatymo 15 ir 16 straipsniuose įtvirtintos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės išreiškia naudojimosi akcijomis, kaip nuosavybės objektu, turinį. Teisė dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose įstatyme nurodyta kaip viena svarbiausių akcininko teisių (Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1, 3 punktai). Balsuodamas visuotiniame akcininkų susirinkime akcininkas išreiškia savo valią esminiais bendrovės veiklos klausimais, nes tokia ir yra susirinkimo paskirtis. Akcininkas valią gali įgyvendinti pats arba per savo įgaliotą atstovą.

29Įgaliojimas – tai specialus rašytinis atstovavimo santykiams patvirtinti skirtas dokumentas. Tai, kad, išduodant įgaliojimą, susiklosto atstovavimo teisiniai santykiai, atskleidžia materialiąją teisinę įgaliojimo reikšmę. Tačiau įgaliojimas turi ir procesinę teisinę reikšmę, nes jo išdavimas yra įrodomasis faktas, kurį įrodžius darytina išvada apie atstovavimo santykių egzistavimą. Įgaliojimas iš esmės naudojamas atstovavimo faktui patvirtinti santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimo išdavimas reiškia, kad atstovavimo santykis yra aiškiai išreikštas. Teisėjų kolegija pažymi, kad įgaliojimo materialioji teisinė reikšmė atstovavimo santykiams patvirtinti negali būti suabsoliutinama. Įstatyme nenustatyta, kad atstovavimas gali susiklostyti tik išdavus įgaliojimą, todėl aiškiai išreikšto atstovavimo atveju atstovavimui patvirtinti reikia įrodyti įgaliojimo, pavedimo sutarties ar kito atstovavimo susitarimą patvirtinančio dokumento buvimą.

30Valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimas akcinėse bendrovėse, atsižvelgiant į šio turto paskirtį ir valdymo ypatumus, be bendrųjų civilinės teisės normų, yra reglamentuotas specialiųjų teisės aktų, kurie formalizuoja ir detalizuoja įgaliojimų išdavimo tvarką ir griežtai apibrėžia atstovo teises dalyvaujant akcininkų susirinkime bei atsiskaitymo apie atliktus veiksmus atstovaujant valstybei tvarką. Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 567 patvirtintose Valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo akcinėse bendrovėse taisyklėse, kuriose nustatytos akcijų valdytojo (valstybės institucijos, kuriai Vyriausybė teisės aktų nustatyta tvarka perdavė patikėjimo teise valdyti valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas ) teisės, pareigos, įgaliojimų suteikimo tvarka, be kita ko, nustatyta, kad įgaliojime turi būti nurodyta, kaip įgaliotinis turi balsuoti kiekvienu visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimu (9.7 punktas), o įgaliotinis privalo vykdyti tik tuos veiksmus, kuriuos atlikti jis įgaliotas (15.1 punktas). Taisyklių 3 punkte nurodyta, kad akcijų valdytojas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis, turi patvirtinti Atstovavimo valstybei ar savivaldybei taisykles, kuriose, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektų pateikimo akcijų valdytojo (šiuo atveju – Sveikatos apsaugos ministerijos) vadovui sprendimams priimti, įgaliojimui įgaliotiniui suteikimo, įgaliotinio atsiskaitymo akcijų valdytojui tvarka. Šiame punkte nurodyta tvarka buvo įgyvendinta Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. V-722 patvirtintomis Atstovavimo valstybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklėmis. Šių taisyklių 7 punkte nustatyta, kad įgaliotinis bendrovės visuotiniame susirinkime privalo balsuoti pagal išduotą įgaliojimą, o 8 punkte nurodyta, kad įgaliotinis bendrovės visuotinio akcininkų susirinkime sprendimus dėl balsavimo savarankiškai gali priimti tik procedūriniais klausimais. Aptartas įgaliotinio teisių reglamentavimas reiškia, kad valstybei atstovaujančio įgaliotinio teisė balsuoti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais visiškai suvaržyta akcijų valdytojo valios; jis gali balsuoti tik tais klausimais, kurie nurodyti įgaliojime ir tik taip, kaip nurodyta įgaliojime, išskyrus susirikimo procedūrinius klausimus.

31Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta išankstine tvarka į UAB Kraujo donorystės centras 2008 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę nebuvo įtrauktas klausimas dėl įstatų keitimo, o į susirinkimą siunčiamam atstovui valstybės akcijų valdytojos Sveikatos apsaugos ministerijos (ministro) išduotas įgaliojimas buvo nekonkretus, bendro pobūdžio (sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 9 d. pavedimu Nr. 17-252 pavesta R. B. dalyvauti UAB Kraujo donorystės centro visuotiniame akcininkų susirinkime, kuris vyks 2008 m. balandžio 30 d.). Nustatytos aplinkybės rodo, kad akcijų valdytojui (Sveikatos apsaugos ministerijai) įstatymo nustatyta tvarka iš anksto apie numatomą visuotiniame akcininkų susirinkime svarstyti klausimą dėl bendrovės įstatų pakeitimo nebuvo pranešta; Sveikatos apsaugos ministerijos išduotas įgaliojimas neatitiko privalomų reikalavimų; ministerijos atstovas klausimu dėl bendrovės įstatų pakeitimo nebuvo įgaliotas balsuoti ir neturėjo teisės balsuoti; įgalioto asmens R. B. atvykimas fizine prasme visiškai neturėjo reikšmės balsuojant dėl bendrovės įstatų pakeitimo, nes jis negalėjo pasinaudoti savo balsu, todėl ieškiniu ginčijamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, kurio priėmimą lėmė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo balsas, neteisėtas. Teismų išvada, kad įgaliotinis pagal jam duotą įgaliojimą turėjo teisę balsuoti dėl bendrovės įstatų pakeitimo, neatitinka aptartų teisės aktų dėl atstovavimo valstybės interesams ir yra neteisėta. Ginčijamo sprendimo neteisėtumo nepaneigia teismų argumentas, kad tuomet sveikatos apsaugos ministras R. T. žinojo apie numatomą svarstyti klausimą dėl bendrovės įstatų pakeitimo, jam pritarė ir įgaliotiniui R. B. suteikė teisę balsuoti, nes aptarti teisės aktai imperatyviai reglamentuoja įgaliojimų suteikimą, įgaliotinio teises, balsavimo tvarką, ir ministras privalo nustatytų reikalavimų laikytis, ministro žodinis nurodymas negali būti pripažintas tinkamu ir teisėtu įgaliojimu. Be to, apklaustas teismo posėdyje liudytojas R. T. nurodė, kad jam buvo žinoma apie galimus įstatų pakeitimus, tačiau šie klausimai su juo detaliau nebuvo derinti. Kitokių šiuo klausimu reikšmingų faktinių aplinkybių nenustatyta.

32Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta apeliacinės instancijos teismo argumentus, kad kasatorius visuotinio akcininkų susirikimo sprendimo po jo priėmimo neginčijo, todėl ieškovas sprendimą patvirtino. Ieškinio iškėlimas teisme reiškia, kad kasatorius nepripažino šio sprendimo. Be to, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad sveikatos apsaugos ministras kokiais nors aktyviais veiksmais išreiškęs pritarimą šiam sprendimui. Taip pat teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta teismo argumentą, kad ieškovas, ginčydamas tik vieną 2008 m. balandžio 30 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtą nutarimą, netiesiogiai pritarė ir ginčijamam sprendimui. Ginčijamo sprendimo pripažinimas neteisėtu nedaro negaliojančių 2008 m. balandžio 30 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų kitų sprendimų, kurių kasatorius neginčija, nes kasatoriaus teisė spręsti, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai pažeidžia jo atstovaujamos valstybės interesus, ir kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvada dėl akcininko pritarimo ginčijamam sprendimui buvimo padaryta pažeidžiant įrodymų pakankamumo principą. Toks CPK 185 straipsnio pažeidimas gali būti laikomas pažeidimu, kurį kasacinis teismas gali pašalinti ir priimti naują sprendimą, darant išvadą, kad tam tikros aplinkybės neįrodytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Amber cargo“ v. R. J., bylos Nr. 3K-3-439/2009; kt.).

33Teisėjų kolegija pažymi, kad sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. V-722 patvirtintų Atstovavimo valstybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių 18 punkte nustatyta, kad įgaliotinis pagal duotą įgaliojimą privalo informuoti raštu sveikatos apsaugos ministrą apie atliktus veiksmus, kuriuos jam suteikia įgaliojimas, ir visuotinio akcininkų susirinkimo priimtus sprendimus nedelsiant, bet ne vėliau nei prieš tris 3 darbo dienas po visuotinio akcininkų susirinkimo. Byloje nustatyta, kad įgaliotinis R. B. raštu neinformavo sveikatos apsaugos ministro apie visuotiniame akcininkų susirinkime priimtą sprendimą pakeisti bendrovės įstatus, taigi pažeidė ir privalomus valstybės interesų atstovavimo reikalavimus.

34Dėl ieškinio senaties termino

35Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis).

36Nagrinėjamam ginčui aktualus klausimas, nuo kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, todėl ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Stabilumas kaip vertybė saugotinas pagal konkrečias bylos aplinkybes. Klausimą, ar konkrečios ieškinio termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis arba sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, taip pat, ar sprendimas, kurį pavėluota užginčyti, paveikė asmens teises, kokio jos pobūdžio (pavyzdžiui, asmuo neteko turto ar turtinių teisių, suvaržytos esminės akcininko teisės), ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 straipsnio 3,4 dalys, CPK 3 straipsnio 6 dalis) bei į kitas reikšmingas byloje aplinkybes. Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

37Byloje nenustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija gavo bendrovės pakeistų įstatų redakciją iki 2009 m. gegužės 19 d. Tačiau nustatyta, kad klausimas dėl bendrovės įstatų keitimo nebuvo įtrauktas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę ir įgaliotinis R. B. raštu neinformavo sveikatos apsaugos ministro apie 2008 m. balandžio 30 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtą sprendimą pakeisti bendrovės įstatus, taip pažeisdamas sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. V-722 patvirtintų Atstovavimo valstybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių 18 punktą. Be to, liudytojas sveikatos apsaugos ministras R. T. teismo posėdžio metu taip pat negalėjo paaiškinti, kad jis žinojo, kokie konkrečiai pakeitimai atlikti. Dėl to teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliacinės instancijos teismo argumentą, kad apie visus 2008 m. balandžio 30 d. įvykusiame susirinkime priimtus nutarimus kasatorius sužinojo tą pačią dieną. Byloje nustatyta, kad valstybė, atstovaujama Sveikatos apsaugos ministerijos, gavo naujų įstatų kopiją ir apie jų redakciją sužinojo bendrovės 2009 m. gegužės 19 d. neeiliniame akcininkų susirinkime, todėl ieškinio termino eiga skaičiuotina nuo šios dienos.

38Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir dėl to, kad ieškovas skaičiuojant nuo 2009 m. gegužės 19 d. praleido 30 dienų terminą ieškiniui paduoti. Byloje nustatyta, kad kasatorius ieškinio senaties terminą praleido vieną dieną, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdama į tai, kad vienam UAB Kraujo donorystės centro akcininkų (valstybei) buvo esminiai suvaržytos teisės dalyvauti bendrovės valdymo procese, o vienos dienos ieškinio senaties termino praleidimas nepažeidžia civilinių teisinių santykių stabilumo, konstatuoja, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės į teisminę gynybą – dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybės (klaidos) neturi prarasti, todėl atnaujina praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

39Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad teismai, iš esmės tinkamai nustatę faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinių bendrovių akcijų atstovavimą, akcijų valdytojams išduodant įgaliojimus ir suteikiant teisę įgaliotiniams balsuoti akcinių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime priimant nutarimus, dėl to, vertindami nustatytas aplinkybes, padarė neteisėtą išvadą ir nepagrįstai ieškinį atmetė. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija naikina pirmosios ir apeliacinės instancijų procesinius sprendimus ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkina.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

41Patenkinus kasacinį skundą, panaikinus pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus ir priėmus naują procesinį sprendimą, atitinkamai turi būti perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas yra patenkinamas, valstybei iš atsakovo priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu teismuose, atlyginimas – iš viso 255,60 (199,77 Lt pirmosios instancijos teisme ir 55,83 Lt kasacinės instancijos teisme) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidų neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

43Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti.

44Priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.

45Panaikinti uždarosios akcinės bendrovės Kraujo donorystės centro 2008 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl įstatų pakeitimo.

46Pripažinti uždarosios akcinės bendrovės Kraujo donorystės centro 2008 m. liepos 17 d. registruotus įstatus negaliojančiais nuo jų priėmimo dienos.

47Panaikinti Juridinių asmenų registro sprendimą įregistruoti pakeistus uždarosios akcinės bendrovės Kraujo donorystės centro įstatus.

48Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Kraujo donorystės centro (juridinio asmens kodas 110509057) 255,60 Lt (du šimtus penkiasdešimt penkis litus 60 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

49Šios nutarties kopiją išsiųsti VĮ Valstybės turto fondui.

50Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į... 6. Kadangi 2008 m. balandžio 30 d. susirinkimo darbotvarkėje nebuvo įtrauktas... 7. Atsakovas UAB Kraujo donorystės centras su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 9. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį... 10. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Akcinių bendrovių įstatymo 27... 11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m.... 12. Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovo argumentais, kad klausimas dėl... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija... 15. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:... 16. 1. Dėl Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 9 dalies, sveikatos... 17. 2. Dėl ieškinio senaties termino taikymo. Valstybė, atstovaujama Sveikatos... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB Kraujo donorystės centras... 19. 1. Dėl Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 9 dalies, sveikatos... 20. Taisyklių 5 punktas reglamentuoja ieškovo įgaliotinio skyrimo ir įgaliojimo... 21. Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad įgaliotiniui įgaliojimus balsuoti... 22. 2. Dėl ieškinio senaties termino taikymo. Atsakovas sutinka su pirmosios ir... 23. 3. Dėl tinkamo ieškovo. Atsakovas informuoja, kad 2011 m. spalio 27 d.... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Dėl atstovavimo valstybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse... 27. Esminis šios bylos klausimas, ar turėjo teisę Sveikatos apsaugos... 28. Akcinių bendrovių įstatymo 15 ir 16 straipsniuose įtvirtintos akcininkų... 29. Įgaliojimas – tai specialus rašytinis atstovavimo santykiams patvirtinti... 30. Valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimas... 31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta... 32. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta apeliacinės instancijos teismo... 33. Teisėjų kolegija pažymi, kad sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio... 34. Dėl ieškinio senaties termino... 35. Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per... 36. Nagrinėjamam ginčui aktualus klausimas, nuo kada prasidėjo ieškinio... 37. Byloje nenustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija gavo bendrovės... 38. Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir dėl to,... 39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad teismai,... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 41. Patenkinus kasacinį skundą, panaikinus pirmosios bei apeliacinės instancijų... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimą ir Kauno... 44. Priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.... 45. Panaikinti uždarosios akcinės bendrovės Kraujo donorystės centro 2008 m.... 46. Pripažinti uždarosios akcinės bendrovės Kraujo donorystės centro 2008 m.... 47. Panaikinti Juridinių asmenų registro sprendimą įregistruoti pakeistus... 48. Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių... 49. Šios nutarties kopiją išsiųsti VĮ Valstybės turto fondui.... 50. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...