Byla 2-1686-642/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Runelienei, dalyvaujant ieškovui L. P., ieškovo L. P. atstovui advokatui Evaldui Jonui Šoriui, atsakovų V. K. ir J. B. atstovui advokatui Povilui Gruodžiui, atsakovo G. P. kuratoriui advokato padėjėjui Arnui Bareikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovams G. P., V. K. ir J. B., dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

22015-02-02 teisme priimtas ieškovo ieškinys atsakovams G. P., V. K. ir J. B., dėl žalos atlyginimo. Ieškovas prašo iš atsakovų solidariai priteisti 16397,52 Eur (56617,37 Lt) turtinės žalos ir 144810,00 Eur (500000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 1995-11-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atnaujinti terminą ieškiniui paduoti pripažįstant, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Nurodė, 1992-10-27 buvo įregistruota IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“, kurios veiklos pobūdis – investicinių lėšų investavimas į privatizuojamą valstybinį turtą viešai pasirašius akcijas. Ieškovas nurodė, kad pagal 1994-10-05 sudarytą lėšų priėmimo laikinam naudojimui sutartį Nr. 137849 ir 1995-04-07 sutartį Nr. 166932 investavo IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ 5595,46 Eur (19320,00 Lt), kas su numatytais sutartyse palūkanų procentais sudaro 7858,46 Eur (27133,00 Lt). Iš nurodytos sumos atėmus 57,34 Eur (198,00 Lt), neatgavo 7800,91 Eur (26935,00 Lt). Kadangi pinigai dėl infliacijos nuvertėjo ir prisiteisiant jie indeksuojami, tai ieškovui padaryta 164775,53 Eur (56886,72 Lt) žala. Kauno apygardos teismo nuosprendžiais atsakovai buvo pripažinti kaltais padarę nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį, t.y. iššvaistę jiems patikėtą ir jų žinioje buvusį turtą – 7016897,00 Eur (24227942,00 Lt), todėl atsakovai solidariai turi atlyginti padarytą žalą. Ieškovas nurodė, kad dėl pinigų praradimo patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, buvo apgautas ir pažemintas, dėl didžiulės nervinės įtampos tapo ligoniu, todėl kreipiasi į teismą dėl moralinės žalos atlyginimo, kurią įvertino 144810,00 Eur. Ieškovas taip pat nurodė, kad savo pažeistas teises gynė kitais būdais, reikšdamas įvairius prašymus valstybės institucijoms. Visose teisminėse ir neteisminėse institucijose buvo pripažinta jo teisė reikšti ieškininius reikalavimus, todėl atsižvelgiant į tai, į jo amžių, sveikatos būklę bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais prašo teismo termino praleidimo priežastis laikyti svarbiomis ir šį terminą atnaujinti.

3Atsakovai V. K. ir J. B. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovo ieškinį perduoti nagrinėti pagal atsakovų gyvenamąją vietą Kauno miesto apylinkės teismui, ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškiniu keliamas reikalavimas nėra susijęs su žala padaryta asmens turtui, todėl ieškinys turi būti teikiamas pagal teritorinio teismingumo taisykles. Pažymėjo, kad ieškinio senaties termino pradžia – asmens sužinojimas/turėjimas sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Atsakovų neteisėti veiksmai teismo nuosprendžiu konstatuoti dar 2003 metais, o 2005 metais ieškovas turėjo aiškiai suvokti, jog jokios paskolintos sumos iš bendrovės turto nebus grąžintos. Ieškovas jau vėsiausiai 2005 metais sužinojo apie savo teisių pažeidimą, o G. P. nuteisimo faktas neturi jokios įtakos sprendžiant dėl ieškinio termino skaičiavimo pradžios. Atsakovai mano, kad ieškovo nurodytos ieškinio senaties termino praleidimo daugiau kaip 7 metus priežastys neturėtų būti laikytinos svarbiomis ieškinio senaties terminui atnaujinti, kadangi ieškovas ieškinyje nurodytais būdais savo interesus bandė ginti jau po ieškinio termino pabaigos. Taip pat ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios objektyviai trukdė ieškovui kreiptis į teismą. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad tuo metu galiojęs teisins reguliavimas atsakovų atsakomybės už bendrovės prievoles nenumatė, todėl nėra pagrindo iš atsakovų priteisti ieškovo prašomą žalą. Ieškovo ieškinio dalis, kurioje prašoma indeksuoti ieškinio sumą, neatitinka jokių teisėtumo kriterijų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 263 straipsnio 1 dalyje, kadangi ieškinio reikalavimų indeksavimo galimybės nenumato jokie teisės aktai, o prašymas priteisti netesybas už daugiau nei 19 metų yra nepagrįstas. Teigia, kad 1964 metų civilinis kodeksas nenumatė moralinės žalos, padarytos valdymo organų veiksmais, atlyginimo, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

4Atsakovo G. P. kuratorius advokato padėjėjas Arnas Bareika atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį perduoti nagrinėti iš esmės Kauno miesto apylinkės teismui, taikyti ieškinio pareiškimo senaties terminą ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad G. P. nebuvo bendrovės valdymo organu ir nedalyvavo jos valdyme, todėl jo atžvilgiu atsakomybei taikyti nėra pagrindo. Atitinkama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo redakcija nenumatė, jog už bendrovės prievoles tretiesiems asmenims būtų atsakingi bendrovės dalyviai ar valdymo organų nariai. Pabrėžė, kad atsakovų atžvilgiu jau yra taikyta civilinė atsakomybė, kadangi Vilniaus apygardos teismas spendimu priteisė iš atsakovų bendrovės naudai visas jų iššvaistytas lėšas. Teigia, kad ieškovas apie teisių pažeidimą vėliausiai sužinojo po 2003-07-30 nuosprendžio baudžiamojoje byloje paskelbimo, todėl ieškinio senaties termino pabaiga laikytina 2006-07-30. Teigia, kad ieškovas ieškinį pareiškė praleidus ieškinio senaties terminą ilgiau nei 8 metus. Ieškovo nurodytos aplinkybės bandant ginti savo teises kitais būdais vertintinos kaip neturinčios reikšmės sprendžiant dėl ieškinio termino atnaujinimo. Teigia, kad 1964 metų Civilinis kodeksas nenumatė moralinės žalos, padarytos valdymo organų veiksmais, atlyginimo, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

5Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus motyvus bei argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas papildomai paaiškino, kad kitiems indėlininkams keliant bylas teismuose dėl indėlių grąžinimo, jis teikė teismams prašymus įtraukti jį į bylą bendraieškoviu, tačiau teismai prašymų netenkino. Tik Vilniaus apygardos teisme iškėlus bylą prieš Valstybę, jis buvo įtrauktas bendraieškoviu, tačiau teismas ieškinį atmetė. Baudžiamojoje byloje, kurioje buvo teisiami V. K. ir J. B., ieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškė, kadangi baudžiamojoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl indėlių, tačiau prašė pripažinti nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje, kurioje buvo teisiamas G. P., tačiau teismas prašymo netenkino. Ieškovo atstovas prašė teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

6Teismo posėdžio metu atsakovų atstovai palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus bei argumentus, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nepateisina ieškinio senaties termino praleidimo.

7Ieškinys netenkintinas (Civilinio kodekso 1.125, 1.126, 1.127, 1.131 straipsniai).

8Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas 1994-10-05 lėšų priėmimo laikinam naudojimuisi sutartimi investavo į IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ 4633,92 Eur (16000,00 Lt), o 1995-04-07 nutartimi ieškovas investavo 926,78 Eur (3200,00 Lt) (I tomas, b.l. 17-18). 1995-07-21 Kauno apygardos teismo nutartimi IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ buvo iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 1998-10-27 nutartimi patvirtintas IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ fizinių asmenų 9 indėlininkų kreditorinių reikalavimų sąrašas bei patvirtintas ieškovo 7858,26 Eur (27133,00 Lt) dydžio reikalavimas su palūkanomis iki 1995-07-21 (I tomas, b.l. 8-10). 2015-12-30 Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-31 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovams G. P., V. K., J. B. dėl žalos atlyginimo ir nutarė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-31 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (II tomas, b.l. 42-49).

9Dėl ieškinio senaties termino

10Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią teismas įpareigotas priimti nagrinėti reikalavimą apginti pažeistą teisę net ir tais atvejais, kai ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs; ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima nustatyti, žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas; vadinasi, tam būtina ištirti bylos aplinkybes. Be to, praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

11Lietuvos apeliacinis teismas 2012-10-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-879/2012 apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. R., L. P., J. N. apeliacinius skundus, konstatavo, jog: „Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovai apie savo pažeistas teises galėjo ir turėjo sužinoti nuo IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ išregistravimo iš juridinių asmenų registro 2005-01-11, nes tik nuo šios datos neabejotinai tapo aišku, kad ieškovai iš minėtos įmonės neatgaus įmonei paskolintų lėšų. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis), todėl ieškovams ieškinio senaties terminas pasibaigė 2008-01-11 (I tomas, b.l. 143). Šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu 2012-10-30 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu. Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai).

12Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-879/2012 konstatavo, jog ieškovo L. P. ieškinį Vilniaus apygardos teismas 2012-01-24 sprendimu atmetė taikydamas ieškinio senatį nepagrįstai, t. y. vertindamas ir kvalifikuodamas byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas bei teismų praktiką šiuo klausimu, todėl padarė neteisėtą išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudarė pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino (Vilniaus apygardos teismas 2012-01-24 sprendime konstatavo, kad ieškovui L. P. nuo IAB „Investicinės Kauno holdingo kompanija“ išregistravimo 2005-01-11 iš juridinių asmenų registro tapo žinoma, kad dėl likusios negrąžinto indėlio dalies jam yra padaryta žala). Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas konstatavęs aukščiau nurodytą aplinkybę, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-24 sprendimą paliko nepakeistą (II tomas, b.l. 138-146). Klaipėdos apygardos teismas 2015-12-30 rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo (apelianto) L. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-31 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovams G. P., V. K., J. B. dėl žalos atlyginimo nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, neanalizuodamas ir nevertindamas ieškovo L. P. nurodytų aplinkybių ir argumentų dėl ieškinio senaties termino, šio termino atnaujinimo, elgėsi formaliai, o tokie veiksmai nesuderinami su konstitucinių teisingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos bei teisinio saugumo principų užtikrinimu (II tomas, b.l. 42-49).

13Ieškinio senaties termino pradžia pagal įsiteisėjusią Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-30 nutartį laikytina 2005-01-11, kai ieškovas sužinojo apie savo teisių pažeidimą, t.y. kad ieškovo paskola IAB „Investicinės Kauno holdingo kompanija“ lėšomis nebus padengta. Teismas pažymėjo, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas (civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 d.), todėl ieškovams L. P. ir J. N. ieškinio senaties terminas pasibaigė 2008-01-11. Lietuvos apeliacinio 2012-10-30 nutartyje konstatuota, kad ieškovas L. P. senaties terminą yra praleidęs (tai konstatuotina įsiteisėjusiu teismo sprendimu), todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju, kaip nurodė Klaipėdos apygardos teismas 2015-12-30 nutartyje, būtina nustatyti, ar egzistuoja ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindas. Ieškinio senaties instituto paskirtis - užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, todėl ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Stabilumas kaip vertybė saugotinas pagal konkrečias bylos aplinkybes. Klausimą, ar konkrečios ieškinio termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis arba sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, taip pat, ar sprendimas, kurį pavėluota užginčyti, paveikė asmens teises, kokio jos pobūdžio (pavyzdžiui, asmuo neteko turto ar turtinių teisių, suvaržytos esminės akcininko teisės), ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 3, 4 dalys, Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalis) bei į kitas reikšmingas byloje aplinkybes. Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2012). Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesį ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą bei ir palyginti ginamą vertybę su ieškinio senaties termino saugoma vertybe.

14Ieškovas apeliaciniame skunde dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2646-512/2015 nurodo, jo manymu, svarbias ieškinio senaties termino praleidimo priežastis. Ieškovas teigia, jog savo pažeistas teises bandė ginti kitais būdais, reikšdamas įvairius prašymus valstybės institucijoms, reikšdamas ieškinį prieš valstybę, skųsdamas priimtą sprendimą apeliacine ir kasacine tvarka, rašydamas skundą Europos Žmogaus teisių teismui, be to, ieškovas kaip svarbią ieškinio senaties termino praleidimo priežastį nurodo ir savo sveikatos būklę ir amžių, teisinių žinių neturėjimą. Atsakovų atstovai teigia, kad ieškovo nurodytos ieškinio senaties termino praleidimo daugiau kaip 7 metus priežastys neturėtų būti laikytinos svarbiomis ieškinio senaties terminui atnaujinti. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, pagrindžiančius ieškovo pastangas ieškinio senaties termino eigos metu ginti savo pažeistas teises. 2005-09-14 Kauno miesto apylinkės teismo pranešimą Nr. 2-759/2005 (I tomas, b.l. 151) dėl atsisakymo įtraukti L. P. į civilinės bylos Nr. 2-759/2005 iškeltos pagal ieškovo K. J. J. ieškinį atsakovams V. K. ir J. B. dėl žalos atlyginimo, nagrinėjimą ieškovu arba trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais. Pažymėjo, kad teismas protokoline nutartimi L. P. prašymą atmetė, nes neįžvelgė jo suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Pasiūlė L. P. asmeniniu ieškiniu dėl reikalavimų atsakovams V. K., J. B. kreiptis į teismą atskira civilinio proceso tvarka. Ieškovas 2008-04-29 taip pat pateikė prašymą Kauno apygardos teismui dėl įstojimo į bylą, kuriuo prašė jį G. P. baudžiamojoje byloje pripažinti nukentėjusiuoju, bei privačiu kaltintoju (I tomas, b.l. 152). 2008-06-06 Kauno apygardos teismas pranešimu informavo L. P., kad „2008-06-02 Kauno apygardos teisme gautas Jūsų prašymas panaikinti 2008-05-12 Kauno apygardos teismo teisėjo K. Dargužio nutartį, kuria atmestas prašymas pripažinti Jus civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje Nr. 1-125-245/2008 bei nurodė, kad patenkinti pateikto prašymo neturi teisinio pagrindo“ (I tomas, b.l. 150). 2007-02-22 Panevėžio apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-144-278/2007, kuria atmestas ieškovo prašymas įtraukti jį į civilinę bylą pagal ieškovo K. J. J. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, UAB „Valeksa“ ir kt. dėl žalos atlyginimo. Panevėžio apygardos teismas 2007-02-22 nutartimi informavo pareiškėją L. P., kad aplinkybė, jog jis yra nukentėjęs nuo IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ veiksmų ir patyrė žalą, yra pagrindas reikšti atskirą ieškinį (I tomas, b.l. 148). Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu pateikė 2015-01-06 Kauno apygardos teismo nutartį, kuria Kauno apygardos teismo atsisakė priimti ieškovo L. P. ieškinį atsakovams G. P., V. K., J. B., trečiajam asmeniui J. M. E. dėl žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 27 straipsnio reglamentavimą, neatsižvelgiant į reikalavimo dydį, civilines bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai. Esant aptartam teisiniam reguliavimui ir atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra didesnis kaip 43443,00 Eur (150000 Lt), konstatavo, kad ieškinys neteismingas Kauno apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui, todėl ieškinį atsisakė priimti. Kauno apygardos teismas išaiškino ieškovui, kad jis turi teisę ieškinį pareikšti Kauno apylinkės teisme (II tomas, b.l. 60). Kaip konstatuota 2012-10-30 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ieškovas apie savo pažeistas teises galėjo ir turėjo sužinoti nuo IAB „Kauno holdingo kompanija“ išregistravimo iš juridinių asmenų registro, nes tik nuo šios datos neabejotinai tapo aišku, kad ieškovai iš minėtos įmonės neatgaus įmonei paskolintų lėšų. Iš ieškovo į bylą pateiktų aukščiau nurodytų dokumentų nustatyta, jog apie tinkamą būdą apginti galimai savo pažeistas teises ieškovas buvo informuotas dar 2005 metais Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi bei 2007 metais Panevėžio apygardos teismo nutartimi. Nepaisant to, ieškovas negynė savo galimai pažeistų teisių teikdamas teismui savarankišką ieškinį, tačiau 2008-04-29 pateikė prašymą Kauno apygardos teismui dėl įstojimo į bylą, kuriuo prašė jį G. P. baudžiamojoje byloje pripažinti nukentėjusiuoju, bei privačiu kaltintoju. Teismui netenkinus šio pareiškėjo prašymo, sekantį ieškinį pareiškėjas pareiškė tik 2011 metais Vilniaus apygardos teismui prašydamas jo patirtą žalą priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-12-30 nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, t.y. sprendė, jog Lietuvos Respublika nėra atsakinga už ieškovo interesų pažeidimą ir neprivalo atlyginti ieškovui jo galimai patirtos žalos. Taigi, dar 2012-12-30 ieškovui turėjo būti visiškai aišku, kad jo pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas yra netinkamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovas nurodomoje byloje prieš Lietuvos Respublikos valstybę teikė prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, o teismas nutartimi išsamiai apie tai pasisakė, nurodydamas, kad ieškinio senaties termino pradžia yra 2005-01-11, o senaties terminas pasibaigė 2008-01-11 ir ieškinio senaties terminas yra praleistas. Iš šių duomenų konstatuotina, kad jog jau tuo metu ieškovui turėjo būti suprantamas ieškinio senaties termino institutas, ieškinio senaties termino praleidimo teisiniai padariniai bei aplinkybė, jog šiuo atveju ieškinio senatis yra pasibaigusi, kadangi pats ieškovas dar 2012 metais prašė šį praleistą terminą atnaujinti. Net ir po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 2012-12-30 ieškovas dar 3 metus nesiėmė jokių aktyvių veiksmų kreipdamasis į teismą dėl praleisto senaties termino atnaujinimo bei savo galimai pažeistų teisių gynimo. 2015 metų pradžioje ieškovas pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui dėl žalos priteisimo iš G. P., V. K., J. B.. 2015-01-06 Kauno apygardos teismas atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą nurodė ieškovui, kad jis turi teisę kreiptis į Kauno apylinkės teismą, tačiau ieškovas šiais teismo nurodymais nesivadovavo ir ieškinį 2015-01-22 pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui (I tomas, b.l. 2). Net ieškovui ir teigiant, jog jis dėl kokių nors priežasčių nevisiškai suvokė teisminį procesą ir jo metu nagrinėjamus ieškinio senaties praleidimo klausimus, šiuos teisinius neaiškumus turėjo pašalinti apelianto atstovas advokatas Evaldas Jonas Šorius, kuris atstovavo ieškovą ir bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu (ieškinį pateikus Vilniaus apygardos teismui dėl žalos ieškovui iš valstybės priteisimo), kur taip pat buvo sprendžiamas ieškinio senaties praleidimo bei atnaujinimo klausimas. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas 2012-01-24 Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinė byla Nr. 2-260-640/2012, kur aiškiai nurodytas ieškovo atstovavimas (posėdyje dalyvavo tiek pats ieškovas L. P., tiek jo atstovas advokatas Evaldas Jonas Šorius), šias aplinkybes patvirtino ir ieškovas bylos nagrinėjimo metu. Tačiau, net ir po 2012-10-30 nutarties, kuria teismas paliko galioti 2012-01-24 Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas, ieškovas, net ir atstovaujamas profesionalaus teisininko bei turėdamas suprasti, jog visi iki šiol naudoti jo teisių gynimo būdai yra netinkami, dar tris metus delsė pateikti ieškinį atsakovams, nors 2012-10-30 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo konstatuota, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas. Atsakovų atstovų nuomone, toks ieškovo elgesys (neveikimas) turi būti vertinamas kaip jo pasirinkimas neginti savo galimai pažeistų teisių, kadangi jokie byloje esantys įrodymai negali logiškai pagrįsti ir pateisinti ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių. Ieškovas kaip vienu iš ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų remiasi savo garbingu amžiumi bei sveikatos būkle, pažymi, kad neturėdamas teisinio išsilavinimo negalėjo tinkamai įvertinti aplinkybių, susijusių su ieškinio senatimi. Pažymėtina, kad ieškinio senaties eigos metu nuo 2005-01-11 iki 2008-01-11 ieškovas buvo 71-73 metų. Ieškovas 2011-2013, t.y. būdamas dar vyresnio amžiaus nei ieškinio senaties termino eigos metu, sugebėjo kreiptis į teismus, įvairias kitas institucijas ir netgi kaip nurodo pats Europos žmogaus teisių teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Atkreiptinas dėmesys, jog vyresnis amžius pats savaime nėra ieškinio senaties termino praleidimą pateisinanti priežastis, ypač kai ieškinio senaties terminas praleistas žymiai. Ieškovas, bylos nagrinėjimo metu būdamas 81 metų amžiaus sugebėjo ne pirmą kartą pasitelkti teisinę pagalbą bei su ieškiniu šioje byloje kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, kaip ir kitus kartus savo galimai pažeistas teises gindamas reikšdamas prašymu ir ieškinius kituose Lietuvos Respublikos teismuose. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog garbingas amžius šiuo atveju ieškovui nebuvo kliūtis kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo prastą sveikatos būklę, kuri būtų įtakojusi įtakotų jo galimybę ginti savo teises ieškinio senaties termino eigos metu ar laikotarpyje nuo 2008 metų iki 2015 metų. Ieškovas teikdamas kituose teismuose ieškinius ir prašymus sugebėjo įgyvendinti savo teises į teisminę gynybą. Ieškovo pateikti duomenys apie sveikatos būklę pagrindžia, jog nurodyti susirgimai būdingi senyvam amžiui. Ieškovas pats dalyvavo teismo posėdžiuose teikė paaiškinimus, t.y. aktyviai įgyvendino savo teises į teisminę gynybą. Ieškovo ganėtinai gerą sveikatos būklę pagrindžia ir su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovų teismui teiktas 2015-09-14 Nr. 30-S-98839 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos biuro raštas, kuriuo informuojama, jog dar 2002-12-30, o po to 2013-03-25 ieškovui yra išduotas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus (II tomas, b.l. 24). 2012-09-28 įsakymu Nr. 5-V-654 patvirtintos Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklės, galiojusios leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo metu, 7.2 punktas numatė, kad asmuo, pageidaujantis gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teritorinei policijos įstaigai, be visa ko, pateikia sveikatos priežiūros įstaigos medicininio patikrinimo išvadą (Forma 049/a), kad jis neserga liga (-omis), neturi fizinio (-ių) trūkumo (-ų), įrašyto (-ų) į Sveikatos apsaugos ministerijos ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašą, ir neįrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos, nėra sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ligos ar sutrikimo (toliau – medicininio patikrinimo išvada (Forma 049/a). Šie duomenys patvirtina, kad ieškovo sveikatos būklė negalėjo įtakoti ieškinio senaties termino praleidimą.

15Kaip matyti iš į bylą pateikto dokumento - juridinių asmenų registro išrašo - ieškovas nuo 1997-01-09 yra IAB „Investicinės Kauno holdingo kompanijos“ indėlininkų teisių gynimo Klaipėdos bendrijos narys (I tomas, b.l. 170-172). Teismo posėdžio metu ieškovas pats patvirtino, kad ne kartą pats atstovavo kitų indėlininkų interesus teismuose, gindamas jų galimai pažeistas teises, taip pat suprasdamas ir apie savo teisių pažeidimą. Iš šių duomenų nustatytina, kad ieškovas, kaip indėlininkų teisių gynimo Klaipėdos bendrijos narys, ir savo teisių pažeidimo atveju privalėjo elgtis elgtis kaip bonus pater familias, t.y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį. Ieškovas kaip ir kiekvienas normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas apie savo galimą teisių pažeidimą, nepaisant sveikatos sutrikimų ar kitų aplinkybių, žinojo ir turėjo galimybę savo pažeistas teises teismine tvarka ginti ir anksčiau, t.y. tiek iki 2008-01-11 ieškinio senaties termino pabaigos, tiek ir iškart po 2012-10-30 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo, kuria buvo konstatuota, kad ieškovui L. P. ieškinio senaties terminas dėl IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ padarytos žalos atlyginimo pasibaigė 2008-01-11. Ieškovą nuo 2012 metų atstovauja profesionalus teisininkas advokatas Evaldas Jonas Šorius. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas 2012-01-24 Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-260-640/2012, kur aiškiai nurodytas ieškovo atstovavimas, šią aplinkybę patvirtino ir pats ieškovas vykusių teismo posėdžių metu. Šioje byloje ieškovą atstovauja tas pats atstovas, į kurį ieškovas turėjo teisę kreiptis visais teisiniais klausimai. Atstovas dar 2012 metų ieškinio prieš valstybę teikimo momentu galėjo ir privalėjo informuoti ieškovą ne tik apie ieškinio senaties terminus, tačiau ir apie tinkamą pažeistų teisių gynybos įgyvendinimą.

162015-12-30 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi, kuria panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-31 sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nurodė, kad „Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija išsamiai išanalizavusi ir įvertinusi <...> aplinkybę, jog Kauno apygardos teismo 2009-07-27 nuosprendis, kuriuo G. P. (atsakovas) nuteistas pagal BK 24 str. 4 d. ir 184 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose, įsiteisėjo 2012-01-24 (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-24 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-198/2012, kuria atmesti Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, nuteistojo G. P. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai), o šioje byloje ieškovo ieškinys paduotas 2015-01-22 (t. 1, b. l. 2–7, LITEKO, CPK 179 str. 3 d.) (CPK 182 str. 2 p., 177 str., 185 str.), bei padarė išvadą, jog „yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti, jog ieškovas, 2012-01-24 sužinojęs apie minėtą Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-24 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-198/2012 ir ieškinį dėl žalos atlyginimo padavęs 2015-01-22, nepraleido Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reglamentuoto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino, taikomo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo“. Klaipėdos apygardos teismas šioje nutartyje konstatavo dėl ieškinio senaties termino atsakovo G. P. atžvilgiu. Minėta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012-10-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-879/2012, konstatavo, kad „Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovai apie savo pažeistas teises galėjo ir turėjo sužinoti nuo IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ išregistravimo iš juridinių asmenų registro 2005-01-11, nes tik nuo šios datos neabejotinai tapo aišku, kad ieškovai iš minėtos įmonės neatgaus įmonei paskolintų lėšų. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis), todėl ieškovams ieškinio senaties terminas pasibaigė 2008-01-11. Atsakovai J. B. bei V. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad visi neteisėti atsakovų veiksmai buvo konstatuoti 2003-07-30 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, atsakovų nuomone, jau tada ieškovui tapo žinoma, kad atsakovai pažeidė ieškovo teises. Papildomai nurodo, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų galima teigti, kad ieškovas po minėto nuosprendžio baudžiamojoje byloje paskelbimo vis dar nesuvokė ir neturėjo bei negalėjo suvokti apie savo interesų pažeidimą, tai 2005-01-11 kuomet IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro ieškovas neabejotinai suvokė (turėjo suvokti), kad bet kokia, net ir teorinė, paskolos susigrąžinimo iš bendrovės galimybė tapo neįmanoma. Pažymi, kad tokios pozicijos laikėsi ir Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1127-527/2014, Vilniaus apygardos teismas 2011-12-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5413-590/2011, Lietuvos apeliacinis teismas 2012-10-30 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-879/2012. Atsakovų atstovas advokatas Povilas Gruodis pažymėjo, kad teismai nagrinėdami skirtingų ieškovų ginčus, kuriuose sutampa ieškinių faktinės aplinkybės, įsiteisėjusiais teismų sprendimais/ nutartimis ne kartą konstatavo, jog ieškovams, įskaitant ir L. P., apie savo pažeistas teises buvo (turėjo būti) žinoma dar 2005-11-01. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę, tik žinodamas, kad ji yra pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-10-30 nutartimi pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino pradžios nurodė, kad nagrinėjamais atvejais pirmosios instancijos teismai spręsdami ieškinio senaties taikymo klausimus, skirtingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad ieškovai (S. R., L. P., J. N.) apie savo pažeistas teises galėjo ir turėjo sužinoti nuo IAB „Investicinė holdingo kompanija“ išregistravimo iš juridinių asmenų registro 2005-01-11, nes tik nuo šios datos neabejotinai tapo aišku, kad ieškovai iš minėtos įmonės neatgaus įmonei paskolintų lėšų. Pažymėjo, kad ieškovas L. P. ieškinį pirmosios instancijos teismui padavė 2011-06-17, t.y. ieškinį pareiškė praleidęs ieškinio senaties terminą. Lietuvos apeliacinės instancijos teismas ieškinio senaties termino pradžią ieškovams pateikti ieškinį dėl jų galimų teisių pažeidimo susijusių su indėlių padėjimu UAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ siejo ne su apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimu atsakovų V. K. ir J. B. atžvilgiu (nuo 2003 metų), bet nuo IAB „Investicinė holdingo kompanija“ išregistravimo iš juridinių asmenų registro 2005-01-11. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, yra pasisakęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Konstitucijoje įtvirtinta teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. 2012-10-30 Lietuvos apeliacinis teismo priimta nutartis yra įsiteisėjusi. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010), kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 4 dalis). Įgyvendinant teisinės valstybės principą turi būti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kuris nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų galimai padarytų pažeidimų bus inicijuojami teismo procesai bei aukštesniajam teismui konstatavus atitinkamas aplinkybes dėl ieškinio senaties termino pradžios tas pačias teisines situacijas kiti Lietuvos Respublikos teismai traktuotų skirtingai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad 2012-10-30 Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog ieškovas L. P. apie savo pažeistas teises sužinojo 2005-01-11, o ieškinio senaties terminas pasibaigė 2008-01-11, konstatuotina, kad ieškinio senaties termino pradžia tiek atsakovų V. K. ir J. B., tiek atsakovo G. P. atžvilgiu turi būti skaičiuojama nuo tos pačios datos, t.y nuo 2005-01-11.

17Atsakovų atstovai pažymėjo, kad ieškovas ieškinio senaties terminą praleido daugiau kaip 7 metus, o į teismą su ieškiniu kreipėsi praėjus daugiau nei 20 metų po įvykių (paskolos sutarties su IAB „Investicinės Kauno holdingo kompanijos“ sudarymo). Mano, jog tik itin išskirtinės ir ekstraordinarios aplinkybės gali pateisinti tokį delsimą ginti savo pažeistas teises. Šiuo atveju ieškovo delsimas net 7 metus kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynybos negali būti pateisinamas jo nurodytais argumentais ir , atsakovų atstovų nuomone, turėtų būti laikomas kaip nerūpestingas ir aplaidus savo teisių įgyvendinimas. Kadangi įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, ar kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, tai spręsdamas šį klausimą teismas turi diskreciją pripažinti arba nepripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes; jeigu asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą senaties terminą į jį nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas, bylos Nr. 38/06). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, aiškinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo (Garc?a Manibardo v. Spain, judgment of 15 February, no. 38695/97, § 36, 39; Mortier v. France, judgment of 31 July 2001, no. 42195/98, § 33). Teismo praktikoje pabrėžiama, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą turi būti aiškinama teisės viršenybės, kurios vienas pagrindinių aspektų yra teisinio apibrėžtumo principas, reikalaujantis, kad bylos šalys turėtų veiksmingą teisminės gynybos priemonę, suteikiančią galimybę išspręsti jų civilinių teisių klausimą, kontekste (Brumarescu v. Romania [GC], no. 28342/95, § 61, ECHR 1999 – VII; ir kt.). Pagal Teismo jurisprudenciją teisė į teismą nėra absoliuti – galimi tam tikri šios teisės apribojimai, nes teisės kreiptis į teismą pobūdis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreikį. Vien kreipimasis į kompetentingas institucijas dėl savo pažeistų teisių gynimo netinkamai įgyvendinant savo teises bei neginant jų labai ilgą laiką (nuo 2005 metų) nėra pakankamas, kad taptų svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą. Ieškovas, jau 2005 metai kreipdamasis į Kauno miesto apylinkės teismą, 2007 metais kreipdamasis į Panevėžio apygardos teismą, 2012-10-30 Lietuvos apeliaciniam teismui palikus galioti 2012-01-24 Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir nurodžius, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, suvokė savo teisių pažeidimus, todėl konstatuotina, jog jis nepagrįstai delsė kreiptis į teismą. Aplinkybė, kad ieškovas, nepaisydamas minėtų teismų sprendimų, rekomendacijų ir pasiūlymų, pasirinko netinkamus savo teisių gynimo būdus, neatleidžia jo nuo tokio neapdairaus ir nerūpestingo elgesio pasekmių - teisės į teisminę gynybą ribojimo. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (Civilinio kodekso 1.311 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymų nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

18Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad ieškovo nurodytos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys nėra pakankamai svarbios šiam terminui atnaujinti. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju, kai ieškovas su tinkamu ieškiniu į teismą kreipėsi tik po beveik trejų metų nuo 2012-10-30 Lietuvos apeliacinio teismo priimto sprendimo pirma pareikšdamas ieškinį Kauno apygardos teismui, o šiam jį atsisakius priimti ir nurodžius kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą, ieškovas teikė ieškinį Klaipėdos apylinkės teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tokį ieškovo elgesį vertina kaip nerūpestingą ir aplaidų savo pažeistų teisių įgyvendinimą, kuris negali būti pagrindu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą - asmens nerūpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo (Civilinio kodekso 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnio 1 dalis). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovo nurodytos ir teismo išnagrinėtos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys objektyviai nepateisina pernelyg ilgo ieškinio senaties termino praleidimo laikotarpio, todėl ieškinio terminas negali būti atnaujinamas (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis).

19Dėl bylinėjimosi išlaidų

20Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė J. B. byloje pateikė duomenis, jog ji sumokėjo advokato padėjėjui Arnui Bareikai už kuratoriaus paslaugas 600,00 Eur bei 1600,00 Eur už advokato Povilo Gruodžio teisines paslaugas, iš viso 2200,00 Eur (I tomas, b.l. 153-158). 2015-10-30 atsakovų J. B. ir V. K. atstovas advokatas Povilas Gruodis pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą priteisti iš ieškovo atsakovų patirtas 1815,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (II tomas, b.l. 37-40). 2015-12-30 Klaipėdos apygardos teismas nutartyje nurodė, kad kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, paliekant jį spręsti bylą iš naujo nagrinėsiančiam teismui (II tomas, b.l. 49). Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos atsakovams jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Teisinę pagalbą (kuratoriaus paslaugas) atsakovui G. P. suteikė profesionalus teisininkas – advokato padėjėjas Arnas Bareika, todėl preziumuojama, kad atsakovo Jono Petriko teisę į gynybą, surašydamas atsiliepimus į ieškinį ir apeliacinį skundą, jis įgyvendino tinkamai ir profesionaliai. Atsakovų prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų (pakeistų 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.10 ir 8.19 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio, todėl, ieškinį atmetus, atsakovei J. B. priteistina 4015,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnis).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270, straipsniais, teismas

Nutarė

22ieškovo L. P. ieškinį atsakovams G. P., V. K., J. B., dėl žalos atlyginimo atmesti.

23Priteisti atsakovei J. B. iš ieškovo L. P. 4015,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

24Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant... 2. 2015-02-02 teisme priimtas ieškovo ieškinys atsakovams G. P., V. K. ir J. B.,... 3. Atsakovai V. K. ir J. B. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovo ieškinį... 4. Atsakovo G. P. kuratorius advokato padėjėjas Arnas Bareika atsiliepimu į... 5. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinyje... 6. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovai palaikė atsiliepime į ieškinį... 7. Ieškinys netenkintinas (Civilinio kodekso 1.125, 1.126, 1.127, 1.131... 8. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais... 9. Dėl ieškinio senaties termino... 10. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 11. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-10-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje... 12. Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-30 nutartyje civilinėje byloje Nr.... 13. Ieškinio senaties termino pradžia pagal įsiteisėjusią Lietuvos apeliacinio... 14. Ieškovas apeliaciniame skunde dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 15. Kaip matyti iš į bylą pateikto dokumento - juridinių asmenų registro... 16. 2015-12-30 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi, kuria panaikino Klaipėdos... 17. Atsakovų atstovai pažymėjo, kad ieškovas ieškinio senaties terminą... 18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis protingumo,... 19. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 -... 22. ieškovo L. P. ieškinį atsakovams G. P., V. K., J. B., dėl žalos atlyginimo... 23. Priteisti atsakovei J. B. iš ieškovo L. P. 4015,00 Eur bylinėjimosi... 24. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos...