Byla 2A-2037-259/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Arvydo Žibo (pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-722-475/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų autobusų parkas“ ieškinį atsakovui V. V., trečiajam asmeniui V. V. individualiai įmonei „( - )“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė ieškiniu (t.1, b.l.3-6) prašė priteisti atsakovo 91 767,41 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2000-12-22 ieškovė su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 189 (t.1, b.l.33), kuria atsakovas buvo priimtas į generalinio direktoriaus pareigas. Atsakovas atleistas iš darbo 2008-10-31 pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą, t. y. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą - atsakovo darbinėje veikloje buvo vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo požymiai. Dėl to jo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai. Atsakovo iniciatyva 2006-08-19 buvo sudaryta transporto priemonės nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, sutartis Nr. 060601 (t.1, b.l.23-25) tarp ieškovės ir V. V. individualios įmonės „( - )“, kuria ieškovei buvo išnuomotos transporto priemonės Iveco Unic (v. n. ( - ) pagaminta 1985 m.) ir Scania BR116 (v. n. ( - ) pagaminta 1980 m.). 2008-07-16 atsakovo iniciatyva buvo sudaryta transporto priemonės nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, sutartis Nr. 32 (t.1, b.l.30-32) tarp ieškovės ir V. V. individualios įmonės „( - )“, kuria ieškovei buvo išnuomota transporto priemonė Mercedes Benz 208 (v. n. ( - ), pagaminta 1994 m.). Kadangi V. V. individuali įmonė „( - )“ priklauso atsakovui, atsakovui inicijavus sandorių sudarymą su jam pačiam priklausančia įmone, tokių sandorių sudarymas vertintinas kaip interesų konfliktas (CK 2.87 str. 3 d.), kurio metu buvo pažeisti ieškovės interesai – ieškovei buvo išnuomoti automobiliai, kurių ieškovei nereikėjo (tuo metu ieškovė pati turėjo daug neeksploatuojamų transporto priemonių). Ieškovė nurodė, jog vadovaujantis sutarčių 4.1 p., nuomos mokestis apskaičiuojamas pagal transporto priemonių nuvažiuotą kilometrų skaičių, t. y. jis priklauso nuo naudojimosi transporto priemonėmis intensyvumo. Už kiekvieną Iveco Unic ir Mercedes Benz 208 nuvažiuotą kilometrą mokama 0,4 Lt + PVM, o už Scania BR116 - 0,5 Lt + PVM. Ieškovės nuomone, atsakovas sąmoningai nurodė dispečeriams iš V. V. individualios įmonės „( - )“ nuomojamas transporto priemones traukti į maršrutus, kad būtų mokamas didesnis nuomos mokestis už jas, nors ieškovė tuo metu turėjo daug neeksploatuojamų transporto priemonių, kurios galėjo būti panaudotos tiems patiems maršrutams aptarnauti. Tokiu būdu sumokėjusi atsakovo įmonei už transporto priemonių nuomą, ieškovė patyrė 80 698,55 Lt nuostolių (t.1, b.l.16). Be to, atsakovo nurodymu už 11 068,86 Lt sumą buvo suremontuotas iš V. V. individualios įmonės „( - )“ nuomojamas Scania BR116, nors atsižvelgiant į jo amžių ir likutinę vertę, tokio masto remontas prieštaravo ekonominei logikai. Ieškovės paskaičiavimais dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ji iš viso patyrė 91767,41 Lt žalos.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu (t.4, b.l.124-132) ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovo 91 767,41 žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (91 767,41 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-10-07) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 000 Lt žyminio mokesčio, taip pat priteisė valstybei iš atsakovo 1753Lt žyminio mokesčio ir 187,95 Lt už procesinių dokumentų siuntimą. Teismas nustatė, kad nuo 2000-12-22 iki 2008-10-31 atsakovas buvo ieškovės generaliniu direktoriumi (t.1, b.l.33). Atsakovas iš pareigų buvo atleistas pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2011-06-10 daliniu sprendimu atleidimo iš darbo formuluotę pakeitė, pripažindamas, kad darbo sutartis 2008-10-30 buvo nutraukta Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 34 straipsnio 2 dalies, 37 straipsnio 3 dalies ir DK 124 straipsnio 1 punkto numatytu pagrindu (t.3, b.l.22-27). Teismas, vadovaudamasis byloje pateiktais įrodymais bei nepriklausomo auditoriaus ataskaita (t.1, b.l.106-107), nustatė, jog vykdyti savo funkcijas ieškovei transporto priemonių netrūko, todėl trijų transporto priemonių nuoma iš V. V. individualios įmonės „( - )“ ieškovei buvo ekonomiškai nenaudinga. Atsakovo argumentus, jog jis nėra atsakingas už jo vadovavimo bendrovei metu sudarytus sandorius vien todėl, jog 2006-08-19 sutartis sudaryta ieškove atstovaujant vyr. mechanikui A. B., o 2008-07-16 sutartis sudaryta ieškovę atstovaujant valdybos pirmininkui J. C., teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas, vadovaudamasis liudytojų J. C. ir P. L. parodymais, nustatė, jog sudaryti sutartis pasiūlė ir apie transporto priemonių trūkumą informavo atsakovas, kiti valdybos nariai apie šių sutarčių sudarymą nežinojo ir mano, jog jos sudarytos pažeidžiant ieškovės interesus (t.1, b.l. 121-123). Atsakovas neginčijo, jog šios sutartys buvo sudarytos be jo žinios, be to, būdamas ieškovės generaliniu direktoriumi, šių įmonei nenaudingų sutarčių neginčijo. Todėl teismas konstatavo, jog atsakovo, kaip ieškovės vadovo, veiksmai, sudarant 2006-08-19 ir 2008-07-16 sutartis, o taip pat priimant sprendimą išmokėti V. V. IĮ „( - )“ priklausančios transporto priemonės Scania BR116 remonto išlaidas, akivaizdžiai sukelia interesų konfliktą, yra nesąžiningi, prieštaraujantys bendrovės interesams, o sprendimai priimti asmeniniais atsakovo, kaip IĮ „( - )“ savininko, interesais (CK 2.87 str.). Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai (t.4, b.l.106-112) patvirtino, kad mėnesiniai maršrutai yra sudaromi direktoriaus įsakymu, maršrutų pakeitimus turi teisę koreguoti direktorius per vyriausiąjį dispečerį, kuris duoda nurodymus kitiems dispečeriams. Teismas nustatė, jog atsakovas, būdamas ieškovės generaliniu direktoriumi, šia teise naudodavosi (t.4, b.l.111), todėl pripažino, jog siekdamas didesnio uždarbio savo IĮ „( - )“ priklausančioms transporto priemonėms, atsakovas galėjo nukreipti jas važiuoti pelningesniais maršrutais, t. y. pasinaudoti savo tarnybine padėtimi. Atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį teismas atmetė, kadangi nustatė, jog ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido: ieškovė atsakovo galimai neteisėtus veiksmus, padariusius turtinės žalos bendrovei, pastabėjo 2008-10-30, su pareiškimu į prokuratūrą kreipėsi 2008-11-28, išvadą ikiteisminio tyrimo byloje dėl UAB „Druskininkų autobusų parkas“ turto išvaistymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimo Lietuvos teismo specialistizės centras pateikė 2009-09-17 (t.1, b.l.124-144), ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu prokuratūra nutraukė 2010-11-16 (t.1, b.l.121-123). Todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovei nepavykus apginti savo teisių baudžiamojo proceso tvarka, senaties termino eiga ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka prasidėjo 2010-11-16 ir ieškovė senaties termino nepraleido, nes ieškinį teismui pateikė 2010-09-21 (t.1, b.l.3-6).

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

8Atsakovas V. V. apeliaciniu skundu (t.4, b.l.140-158) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atsakovui atmesti kaip nepagrįstą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; teismo posėdžio metu apklausti liudytojus: P. M. (adresas ( - ), Druskininkai), G. M. (adresas ( - ), Druskininkai), V. K. (adresas ( - ), Druskininkai) ir M. L. (adresas ( - ), Druskininkai); prijungti prie bylos rašytinius įrodymus - V. V. IĮ „( - )“ transporto priemonių grąžinimo iš UAB „Druskininkų autobusų parkas“ priėmimo-perdavimo aktus; priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

91. Teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, liudytojų apklausos tvarką bei sąlygas, rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos tvarką bei sąlygas, rungimosi principą, teismingumo taisykles. Sprendimu taip pat netinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminus bei ieškinio senaties taikymo civilinėse bylose pagrindus.

102. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį, nors to byloje atsakovas reikalavo. Teismas nepagrįstai nurodė, jog senaties terminas byloje reiškiamiems reikalavimams prasidėjo tik 2010-11-16, t. y. tą dieną, kuomet buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu. Ieškovė ieškinį šioje byloje pareiškė dar 2010-09-21, t. y. beveik 3 mėnesiais anksčiau, nei skundžiamame sprendime nurodyta, jog ieškovė sužinojo apie galimybę savo tariamai pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka. Todėl akivaizdu, jog teismo nurodytos išvados yra nepagrįstos, prieštarauja protingumo principui. Ieškovė apie sudarytas sutartis sužinojo šių sutarčių sudarymo dieną – 2006-07-14, ką teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas J. C., ginčo laikotarpiu buvęs ieškovės valdybos pirmininku ir pasirašęs vieną iš ginčo sutarčių, nurodydamas, jog valdyba sprendė nuomos sutarčių sudarymo klausimą. Taigi, ieškovė neabejotinai žinojo apie sudarytas sutartis. Analogiškus aiškinimus teismo posėdžio metu pateikė ir liudytojas P. L., ginčo laikotarpiu buvęs ieškovės valdybos nariu. Todėl ieškovė dar 2006-07-14 sužinojusi apie atsakovo atliktus veiksmus, galėjo laisvai pasirinkti savo tariamai pažeistų teisių gynimo būdą, pareikšdama ieškinį civilinėje byloje. Tai, kad ieškovė savo laisvu pasirinkimu nusprendė tariamai pažeistas teises ginti baudžiamojo proceso tvarka, negali nulemti ieškinio senaties civiliniam ieškiniui pareikšti termino sustabdymo. Be to, neegzistuoja jokie apribojimai, trukdę ieškovei savo tariamai pažeistas teises ginti tiek baudžiamojo, tiek civilinio proceso tvarka vienu metu, t. y. lygiagrečiai inicijuojant keletą teisminių procesų. Kadangi ieškovė tokių veiksmų nesiėmė, ieškovės reikalavimai laikotarpyje nuo 2006-07-14 iki 2007-09-21 nenagrinėtini ir atmestini kaip pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą.

113. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog sudarydamas sutartis dėl autobusų nuomos, atsakovas veikė prieš ieškovės interesus, bendrovės nenaudai, savo veiksmais sukūrė interesų konfliktą. Atsakovo veiksmai nesukelia jokio interesų konflikto, kadangi sudarydamas ginčo nuomos sutartis, atsakovas veikė ieškovės interesais, siekė, kad ieškovė iš sudaromų sutarčių patirtų naudos, gautų pelno, turėtų galimybę tinkamai ir sėkmingai vykdyti veiklą, teikti viešojo transporto paslaugas. Iš sutarčių turinio matyti, jog nuomos mokestis už autobusus yra mokamas tik tuo atveju, jei nuomojami autobusai ieškovės yra faktiškai naudojami (nuomos mokestis apskaičiuojamas pagal autobusų maršrutais nuvažiuotą atstumą), nuomos sutartys sudarytos su ieškovės valdybos bei akcininkų žinia, jų pritarimu, valdybai priėmus atitinkamą sprendimą, ką teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai J. C. ir P. L.. Esant bendrovės valdybos pritarimui, klausimai dėl tariamai neteisėtų atsakovo veiksmų negali būti keliami, kadangi atsakovo veiksmai pilnai atitiko bendrovės valdybos valią. Aplinkybė, jog byloje nepateiktas rašytinis ieškovės valdybos sprendimas sudaryti nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu, jokiu būdu nereiškia, kad tokių sandorių sudarymui buvo nepritarta, kad tokie sandoriai sudaryti asmenine atsakovo valia, veikiant prieš ieškovės interesus. Teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, neatsižvelgė į teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus ir sprendime padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog tariamai nebuvo ieškovės valdybos valios dėl ginčo sutarčių sudarymo.

124. Teismo argumentas, jog atsakovas, kaip ieškovės tuometinis vadovas, duodavo nurodymus ieškovės darbuotojams, atsakingiems už autobusų skyrimą į maršrutus, į pelningesnius maršrutus paskirti būtent trečiojo asmens autobusus, tokiu būdu siekdamas didesnio nuomos mokesčio sumokėjimo trečiajam asmeniui, yra visiškai nepagrįstas. Jokių nurodymų ieškovės darbuotojams atsakovas niekuomet neteikė, visi autobusai būdavo skiriami pagal vyr. dispečerės patvirtintą mėnesinį grafiką (t.4, b.l.107), ką patvirtino visi teismo posėdžio metu apklausti ieškovės dispečeriai A. B., Z. P., S. G. ir V. I. (t.4, b.l.107-109). Mėnesinius autobusų priskyrimo maršrutams grafikus sudaranti ieškovės darbuotoja vyr. dispečerė V. L. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad trečiojo asmens autobusai ieškovės bendrovėje kaip ir kiti ieškovės autobusai buvo įtraukti į bendrą sąrašą, jiems priskirti vairuotojai, kurie dirbdavo su konkrečiu autobusu. Autobusai dirbdavo nuolat, išskyrus atvejus, kai jie būdavo sugedę, kaip ir visi kiti ieškovės autobusai. Iš liudytojos V. L. parodymų matyti, jog atsakovo nurodymai dėl autobusų skyrimo į konkrečius maršrutus neviršydavo eilinių kasdienių bendrovės vadovo nurodymų, t. y. atsakovas nesiekdavo konkrečiu autobusu dažnesnio priskyrimo tam tikriems maršrutams, taip pat nesiekdavo tam tikrų autobusų priskyrimo į tariamai pelningesnius ar ilgesnius maršrutus.

135. Trečiojo asmens autobusas dažnai būdavo skiriamas važiuoti 14 numeriu pažymėtu maršrutu iš Druskininkų į Alytų per Ryliškių miestelį būtent dėl to, jog šis maršrutas yra nukreiptas itin prastos būklės keliais, dalinai be asfalto dangos. Ieškovės turimi autobusai jau po kelių kartų sugesdavo. Trečiojo asmens autobusas turi fiziškai paprastesnę bei atsparesnę pakabos konstrukciją, todėl daug mažiau gesdavo, važiuodamas prastos kokybės keliu. Šio autobuso eksploatavimas sutaupė ieškovei daug lėšų autobusų remontui, kurios neišvengiamai būtų patirtos, jei atitinkamą maršrutą aptarnautų kiti ieškovės autobusai. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai.

146. Teismo argumentas, jog trečiojo asmens autobusų tam, kad tinkamai įvykdytų visus maršrutus ir aptarnautų visus klientus, ieškovei tariamai nereikėjo, yra nepagrįstas, prieštarauja liudytojų parodymams ir rašytiniams įrodymams. Sutartys tarp trečiojo asmens ir ieškovės buvo sudaromos, siekiant tinkamai organizuoti ieškovės vykdomą veiklą. Ieškovė turi skirtingų rūšių autobusų (miesto, priemiesčio ir tarpmiesčio). Atskirų rūšių autobusai negali būti priskiriami maršrutams, kuriuose tokios rūšies autobusai yra negalimi. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ieškovei autobusų, kurie galėtų aptarnauti tam tikrus maršrutus, dažnai trūko. Didelė dalis ieškovės autobusų parką sudarančių autobusų yra gana seni (per 20 metu senumo), dažnai gesdavo, būdavo remontuojami, daliai autobusų būdavo atliekamas ir ilgalaikis remontas. Būtent dėl to ieškovės valdyba ėmė svarstyti papildomų autobusų pirkimo ir/ar nuomos variantus, ko pasėkoje buvo sudaryti ginčo sandoriai su trečiuoju asmeniu. Visų byloje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina tiek ieškovės nuosavų autobusų trūkumą, tiek poreikį turėti papildomų autobusų. Byloje apklaustų liudytojų parodymai ir kiti įrodymai taip pat patvirtina, kad Druskininkų miesto savivaldybei nutrauktus sutartį su ieškove dėl miesto maršrutų aptarnavimo, bendrovės turėti miesto autobusai iš esmės tapo nenaudojami, kilo poreikis juos parduoti arba išnuomoti. Dėl šių priežasčių buvo sudaryti nuomos sandoriai su UAB „Druskininkų autobusai“.

157. Tai, kad ieškovės bendrovėje ginčo laikotarpiu egzistavo autobusų trūkumas, patvirtina ir vairuotojų darbo paskirstymo grafikai, kuriuose nurodyta, kiek kiekvieną ginčo laikotarpio dieną buvo remontuojamų ieškovės autobusų, kiek autobusų buvo rezerve. Iš šių rašytinių įrodymų matyti, jog remonte dažnai būdavo net po 10-13 ieškovės autobusų, rezerve likdavo tik po 1-2 autobusus, o neretai ir apskritai nei vieno. Todėl sutartys dėl autobusų nuomos su trečiuoju asmeniu buvo sudarytos išimtinai siekiant vieno tikslo - užtikrinti tinkamą ir nepertraukiamą ieškovės bendrovės paslaugų teikimą. Skundžiamame sprendime nepateikiami jokie konkretūs duomenys ar išvados dėl ieškovės turimų autobusų kiekio bei dėl to, kiek autobusų, teismo vertinimu, būtų užtekę tinkamam viešojo transporto paslaugų teikimui.

168. Ginčo sutartimis nustatytos trečiojo asmens autobusų naudojimo kainos yra mažesnės, nei pačios ieškovės savų autobusų eksploatacijos kaina. Pačios ieškovės į bylą pateikti 2011-12-07 rašytiniai paaiškinimai patvirtina, jog ieškovės autobusų eksploatacijos kaštai sudaro nuo 0,47 Lt iki 0,85 Lt už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą. Tuo tarpu sutartimis nustatytas nuomos mokestis už trečiojo asmens autobusų nuvažiuotą kilometrą yra nuo 0,40 Lt iki 0,50 Lt. Todėl žala ieškovei ginčo sutartimis padaryta nebuvo. Priešingai, šių sutarčių sudarymas padėjo išvengti ieškovei didelių papildomų išlaidų. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad trečiojo asmens autobusais buvo naudojamasi net beveik pusę metu po to, kai atsakovas jau buvo atleistas iš pareigų.

179. Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateikta 2010-11-16 UAB „Mgi in Salvo“ parengta nepriklausomo auditoriaus ataskaita (toliau – Ataskaita)(t.1, b.l.106-107), kurioje nurodyta, kad dėl trečiojo asmens transporto priemonių nuomos ieškovė patyrė 80 698,55 Lt žalos. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo pateiktus dokumentus, paneigiančius Ataskaitoje pateikiamas išvadas, nepagrįstai nevertino 2009-09-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-904(09) 11-905(09) (toliau – Išvada) (t.1, b.l.124-144). Ši išvada patvirtina, kad trečiojo asmens autobusų nuoma nebuvo nuostolinga ieškovei. Išvadoje nurodoma, kad trečiojo asmens autobusų nuomos sąnaudos (nuomos mokestis) sudaro tik 1/3 dalį iš šių autobusų eksploatavimo gaunamų pajamų dydžio; naujo autobuso pirkimas (išperkamosios nuomos būdu) ir jo nusidėvėjimo sąnaudos viršytų esamas nuomos iš trečiojo asmens sąnaudas; lyginant išnuomotų autobusų uždirbtas pajamas ir sąnaudas 2006-2009 metų laikotarpiu, gaunamas 17849,96 Lt pelnas. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog specialistas, pateikęs išvadą, nebuvo kompetentingas vertinti sutarčių sudarymo teisiniu aspektu ir nustatyti, ar sutartys sudarytos pažeidžiant teisės aktus. Išvada atsakovas neįrodinėja sutarčių sudarymo teisinių aplinkybių, teisėtumo ar pan. Išvada į bylą pateikta, atsakovui siekiant pagrįsti, jog ieškovė žalos nepatyrė. Išvadoje pateiktas ne teisinis sutarčių sudarymo aplinkybių vertinimas, o ieškovės finansinių dokumentų analizė, atskleidžianti, jog trečiojo asmens autobusų nuoma ieškovei nebuvo nuostolinga. Išvadą rengė Lietuvos teismo ekspertizių centro nepriklausomas specialistas, Išvada rengta ikiteisminio tyrimo metu, atsakovas nebuvo Išvados rengimo iniciatorius, todėl Išvada yra nešališka ir, vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, laikytina įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Ieškovės pateikta Ataskaita parengta ieškovės iniciatyva šiai civilinei bylai ieškovės pasirinkto auditoriaus, todėl kyla abejonės dėl Atskaitos objektyvumo, ją rengusio auditoriaus nešališkumo. Juo labiau, kad Ataskaitoje pateiktos išvados prieštarauja visiems kitiems byloje surinktiems duomenims. Nustatęs, kad į bylą yra pateikti vienas kitam iš esmės prieštaraujantys rašytiniai įrodymai, teismas galėjo skirti ekspertizę, kuri nustatytų, kuris iš rašytinių įrodymų pateikia teisingas išvadas dėl bylos išnagrinėjimui svarbių faktinių aplinkybių, tačiau to nepadarė. Priešingai, teismas rėmėsi išimtinai Ataskaitoje nurodytais duomenimis, visiškai nemotyvuotai ir nepagrįstai atmesdamas Išvadoje nurodomus duomenis.

1810. Visą ginčo laikotarpį ieškovės veikla buvo pelninga, atsakovui, kaip bendrovės vadovui, būdavo mokami priedai prie darbo užmokesčio dėl bendrovės gerų finansinių rezultatų.

1911. Ieškovės reikalavimas dėl 11 068,86 Lt priteisimo yra patenkintas nepagrįstai ir nemotyvuotai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių transporto priemonės remonto kainos apmokėjimą, kadangi PVM sąskaita-faktūra nėra mokėjimo faktą patvirtinantis dokumentas. Tačiau net ir tuo atveju, jei ieškovė apmokėjo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą ir patyrė išlaidas dėl transporto priemonės remonto, reikalavimas atsakovui atlyginti transporto priemonės remonto kainą yra visiškai nepagrįstas, kadangi pagal 2006-08-19 Sutarties 3.1. punktą ieškovė įsipareigojo prižiūrėti transporto priemonės techninę būklę bei prireikus atlikti einamąjį transporto priemonės remontą. Sutarties 2.2. p. numato, jog ieškovei perduotos transporto priemonės buvo tinkamos techninės būklės. Gedimams atsiradus dėl ieškovės veiksmų - transporto priemonės naudojimo, teikiant viešojo transporto paslaugas, būtent ieškovei teko pareiga atlikti einamąjį transporto priemonės remontą, siekiant grąžinti transporto priemonę į tokią techninę būklę, kokios ji buvo sutarties sudarymo bei transporto priemonės perdavimo ieškovei metu. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė jau buvo iškėlusi teisminį ginčą dėl transporto priemonei Scania BR116 atlikto remonto išlaidų priteisimo iš IĮ „( - )“. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2009-12-15 sprendimu civ. byloje Nr. 2-804-297/2009 ieškovės ieškinį dėl 20 948,90 Lt transporto priemonės remonto išlaidų priteisimo atmetė, konstatuodamas, jog transporto priemonei buvo atliktas einamasis remontas, kurio išlaidas pagal Sutartį įsipareigojo padengti ieškovė.

2012. Nagrinėdamas bylą, teismas padarė eilę kitų procesinių pažeidimų: 1) nepagrįstai neatliko liudytojų apklausos, nors pats teismas 2011-06-01 buvo priėmęs nutartį liudytojais apklausti P. M., G. M., V. K. ir M. L.. Šių liudytojų apklausa buvo itin svarbi, siekiant tinkamai nustatyti bylos nagrinėjimui svarbias aplinkybes, kadangi jie ginčo laikotarpiu dirbo ieškovės bendrovėje. Šiuo metu visi šie prašyti apklausti liudytojai ieškovės bendrovėje nebedirba, todėl jų parodymai būtų labiau objektyvūs ir nešališki, kadangi šiems asmenims nebedirbant bendrovėje, ieškovė nebeturi galimybės daryti jiems įtakos (teismo apklausti liudytojai ieškovės bendrovėje iki šiol dirba); 2) teismas nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus - trečiojo asmens transporto priemonių grąžinimo iš ieškovės priėmimo-perdavimo aktus. Savo atsisakymą teismas motyvavo tuo, jog įrodymų prijungimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Tuo tarpu tame pačiame teismo posėdyje ieškovės pateiktus naujus įrodymus teismas prijungė. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK įtvirtintą rungimosi principą, užkirsdamas atsakovui kelią tinkamai pagrįsti savo atsikirtimus į ieškinio reikalavimus. Atsakovo prašyti prijungti įrodymai patvirtina bylos išnagrinėjimui svarbias aplinkybes - kad ieškovė net ir po atsakovo atleidimo iš pareigų trečiojo asmens transporto priemones naudojo daugiau nei pusę metų. Ši aplinkybė pagrindžia, kad trečiojo asmens transporto priemonių naudojimas nebuvo ieškovei nuostolingas ar nulemtas išimtinai atsakovo valios. Kadangi pirmosios instancijos teismas rašytinius įrodymus atsisakė priimti nepagrįstai, šie dokumentai prie bylos turėtų būti prijungti apeliacinės instancijos teismo; 3) teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl šios civilinės bylos nagrinėjimo perdavimo pagal atsakovo gyvenamąją vietą - į Druskininkų miesto apylinkės teismą. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, nepagrįstai vadovavosi CPK 30 straipsnio 6 dalimi, nustatančia, kad ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. CPK 30 straipsnio 6 dalyje nustatyta taisyklė taikytina deliktinės asmens atsakomybės atveju, kuomet žala padaroma asmens materialiam turtui - kilnojamiems bei nekilnojamiems daiktams. Šis ginčas kilęs dėl mokėjimų pagal sutartinius santykius. Žala materialiajam asmenų turtui nebuvo padaryta ir tokios žalos padarymo bei atlyginimo klausimas šioje byloje nekeliamas. Atsakovo argumentus dėl bylos teismingumo patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl CPK 30 straipsnio 6 dalies aiškinimo (civ. byloje Nr. 2-1172/2011; 2010-03-24 nutartis civ. byloje Nr. 2-381/2010). Savo sprendimą atmesti atsakovo prašymą dėl bylos perdavimo teismas motyvavo visiškai nepagristu, su šia civiline byla nesusijusiu argumentu - tariamu Druskininkų miesto apylinkės teismo šališkumu. Tokiu būdu teismas pasisakė dėl kitame mieste veikiančio teismo šališkumo (teismo nušalinimo dėl šališkumo), nors tokią kompetenciją, vadovaujantis CPK, turi ne Kauno miesto apylinkės teismas, o aukštesnės pakopos - Kauno apygardos teismas.

2113. Ieškovė iki šiol neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti rašytinius įrodymus. Tokiu būdu ieškovė galimai siekia nuslėpti tam tikras jai nepalankias aplinkybes. Teismo nutartimi ieškovė buvo įpareigota į bylą pateikti visų dieninių darbo paskirstymo grafikų per visą ginčo laikotarpį nuorašus. Tačiau ieškovė pateikė tik tam tikrą šių dokumentų dalį. Nors teismo posėdžių metu apklausti liudytojai patvirtino, kad ginčo laikotarpiu ieškovės dispečerio pareigose (būtent dispečeriai ieškovės bendrovėje rengia dieninius darbo paskirstymo grafikus) dirbo S. V., tačiau ieškovė nepateikė nei vieno grafiko, kuris būtų pasirašytas ar parengtas šio ieškovės darbuotojo. Ši aplinkybė leidžia spęsti apie galimą ieškovės nesąžiningumą, nuslepiant dalį rašytinių įrodymų, kuriuos ieškovė buvo teismo įpareigota pateikti.

22Ieškovė UAB „Druskininkų autobusų parkas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.5, b.l.3-14) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-12 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat priimti su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikiamus įrodymus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

231. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo momento, kai ieškovė sužinojo apie savo teisių pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Todėl aplinkybė, kada buvo padaryta žala, yra teisiškai nereikšminga. Skundo argumentai, jog apie atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovė sužinojo sutarčių sudarymo metu, nepagrįsti, kadangi tuo metu valdybos nariais buvę J. C., P. L. ir M. L. yra glaudžiai susiję su atsakovu ir kartu su juo veikė priešingai ieškovės interesams. J. C. ir P. L. teismo posėdyje davė parodymus apie tariamą pritarimą nuomos sandoriams su trečiuoju asmeniu, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl šie sandoriai buvo reikalingi ieškovei ar kodėl autobusai buvo nuomojami atsakovo siūlymu iš jam priklausančios įmonės. Jie taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl pritarimas nebuvo išreikštas įstatymų nustatyta tvarka, surašant protokolą, arba visiems valdybos nariams pasirašant vieną dokumentą (CK 2.90 str.). Šie asmenys buvo atleisti iš darbo dėl netinkamo pareigų atlikimo. Su J. C. bylinėjamasi dėl netinkamu darbo pareigų atlikimu padarytos žalos. Šių asmenų galimo žinojimo apie sutartis prilyginamas ieškovės žinojimui apie šias sutartis prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 1.5 str.), kadangi šie asmenys dėl savo sąsajų su atsakovu nebūtų gynę ieškovės pažeistų teisių. Ieškovės akcininkams nebuvo žinoma apie atsakovo neteisėtus veiksmus. Tuometiniai ieškovės valdymo organai, t. y. atsakovas su valdyba, jiems nedavė informacijos apie šias sutartis, o ABĮ 18 straipsnis nesuteikia teisės akcininkams susipažinti su bendrovės sudarytais sandoriais. Dėl to jie negalėjo imtis veiksmų ieškovės interesams apginti. Apie atsakovo neteisėtus veiksmus sužinota tik 2008 m. pabaigoje, kai buvo atliktas ieškovės veiklos patikrinimas. Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog atsakovo veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos požymių ir dėl to jis atleistas iš darbo. Ieškovės akcininkas 2008-11-28 kreipėsi į Druskininkų rajono apylinkės prokuratūrą dėl atsakovo galimai padarytos nusikalstamos veikos ištyrimo. Tai rodo, kad ieškovės teisėtus interesus atstovaujantys asmenys apie atsakovo neteisėtus veiksmus sužinojo 2008 m. pabaigoje ir nedelsiant ėmėsi veiksmų jiems apginti, t. y. atleido atsakovą iš darbo ir kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Jeigu apeliacinis instancijos teismas nuspręstų, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas, ieškinio senatis negalėtų būti taikoma. Įrodymai byloje patvirtina pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą: pirma, ieškovė negalėjo pareikšti ieškinio anksčiau, nes ją atstovaujantys valdymo organai (bendrovės vadovas ir valdyba) veikė priešingai juridinio asmens interesams; antra, pradėjus ikiteisminį tyrimą, atsakovo atžvilgiu nebuvo reikalo kreiptis į teismą su ieškiniu, nes priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, būtų priteista nusikalstamais veiksmais padaryta žala. Iš ikiteisminio tyrimo eigos tapus aišku, kad nebus surašytas kaltinamasis aktas, atsirado pagrindas kreiptis į teismą su ieškiniu; trečia, atleidus atsakovą iš darbo, kilo konfliktas tarp ieškovės akcininkų, dėl ko buvo pritaikytas laikinas turto administravimas. Turto administratorius keitėsi kelis kartus. Jis neperdavė visų dokumentų pareigas perėmusiems asmenims. Tai sukėlė sumaištį bendrovėje ir neleido pareikšti ieškinio anksčiau.

242. Teismas pagrįstai atsakovo veiksmus pripažino neteisėtais. Skunde nepagrįstai aiškinama, jog sutartys su trečiuoju asmeniu žalos ieškovei nepadarė. Skaičiuojant nuomos mokestį pagal transporto priemonių nuvažiuotą atstumą, ieškovės mokėtinas nuomos mokestis buvo ženkliai didesnis nei UAB „Druskininkų autobusai“ mokėtinas fiksuotas 1100 Lt dydžio nuomos mokestis pagal atsakovo ieškovės vardu sudarytas sutartis. Tai patvirtina atsakovo nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu.

253. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad sutartys su jam priklausančia įmone buvo sudarytos su akcininkų žinia. Atsakovas nepateikė jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.). Atsižvelgdama į tokius naujus apeliacinio skundo argumentus, ieškovė teikia papildomus įrodymus apie atsakovo, kaip direktoriaus, atsisakymą akcininkams suteikti informaciją apie valdybos ir direktoriaus veiklą. Atsakovas neperdavė dokumentų jo pareigas perėmusiam turto administratoriui.

264. Skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovas veikė turėdamas valdybos pritarimą dėl sutarčių su atsakovo įmone sudarymo. Valdybos sprendimas dėl sutarčių su atsakovo įmone sudarymo galėjo būti priimtas tik valdybos posėdyje, valdybos nariams balsuojant už sutarties sudarymą, ir privalėjo būti išreikštas objektyvia forma valdybos posėdžio protokole (CK 2.90 str., ABĮ 35 str. 8 d.). Tačiau valdybos posėdžio protokolo, kuriame būtų užfiksuotas valdybos sprendimas dėl sutarčių su atsakovo įmone sudarymo, nėra. Šios aplinkybės įrodo, kad įstatymų nustatyta tvarka valdybos sprendimas dėl sutarčių su atsakovo įmone sudarymo nebuvo priimtas. J. C. ir P. L. parodymai apie tariamą valdybos pritarimą sutarčių su atsakovo įmone sudarymui vertintini kritiškai, juo labiau, kad jie yra susiję su atsakovu asmenys.

275. Atsakovo veiksmai negalėtų būti laikomi teisėtais, net jeigu būtų įrodyta, kad jis veikė su valdybos žinia ir/ar pritarimu, kadangi valdybos sprendimai neatleidžia bendrovės vadovo nuo CK 2.87 straipsnyje nurodytų pareigų vykdymo - atsakovas privalėjo visada būti ištikimas ieškovei ir veikti išimtinai ieškovės naudai bei vengti interesų konflikto.

286. Atsakovas bando iškraipyti liudytojų parodymus, aiškindamas juos atsietai nuo jų konteksto. Aplinkybė, kad atsakovas neduodavo nurodymų tiesiogiai dispečeriams, yra teisiškai nereikšminga, nes nurodymai dispečeriams dėl autobusų naudojimo būdavo duodami per vyriausiąją dispečerę ir direktoriaus tvirtinamus mėnesinius autobusų priskyrimo maršrutams grafikus, kuriais dispečeriai privalėjo vadovautis, sudarydami konkrečios dienos grafikus. Duodami parodymus, dispečeriai patvirtino, kad darbe vadovavosi vyriausiosios dispečerės nurodymais ir atsakovo patvirtintais mėnesiniais autobusų priskyrimo maršrutams grafikais. Apklausiama liudytoja vyriausioji dispečerė V. L. patvirtino, jog būtent atsakovas tvirtino mėnesinius grafikus, kuriuose buvo numatytas iš jo įmonės išnuomotų autobusų nuolatinis naudojimas. Liudytoja paaiškino, jog iš atsakovo įmonės išnuomoti autobusai buvo naudojami nuolat, išskyrus kai jie buvo sugedę. Todėl teismo išvada, kad atsakovas netiesiogiai duodavo nurodymus dispečeriams dėl iš jo įmonės išnuomotų autobusų, yra pagrįsta. Iš nurodymų dispečeriams davimo akivaizdu, jog atsakovas siekė kuo didesnio iš jo įmonės išnuomotų autobusų naudojimo. Ieškovė turėjo pakankamai nuosavų autobusų visiems maršrutams aptarnauti, todėl nuolatinis nuomojamų autobusų įtraukimas į mėnesinius grafikus akivaizdžiai buvo nenaudingas ieškovei. Tvirtindamas mėnesinius grafikus su nuomojamais autobusais atsakovas veikė savo asmeniniais interesais, o ne ieškovės interesais, nes tai sudarė prielaidas didėti jo įmonės pajamoms iš nuomos ir atitinkamai sumažino ieškovės pajamas iš veiklos.

297. Skunde be pagrindo aiškinama, jog iš atsakovo įmonės išnuomotas autobusas MB v.n. Nr. ( - ) buvo skiriamas važiuoti maršrutu Nr. 14 iš Druskininkų į Alytų, siekiant apsaugoti ieškovės transporto priemonės nuo blogo kelio. Pagal sutartis pareiga remontuoti iš atsakovo įmonės išnuomotus autobusus teko ieškovei, todėl tai negalėjo duoti jokios naudos ieškovui. Be to, iš vyriausiosios dispečerės V. L. 2011-10-24 paaiškinimų matyti, jog maršrutu Nr. 14 važiavo tik iš atsakovo įmonės išnuomotas autobusas, nes dėl savo dydžio, nepatogių sėdynių ir prasto estetinio vaizdo jis netiko kitiems maršrutams aptarnauti. Byloje pateikta iš IĮ „( - )“ išnuomotų transporto priemonių veiklos analizė įrodo, kad maršrutas Nr. 14 buvo itin nuostolingas. Per visą autobuso naudojimo laiką šiame maršrute buvo sumokėta 20 992,4 Lt nuomos mokesčio, nors iš maršruto patirta 19 595,01 Lt nuostolių. Vadinasi, atsakovo įmonė turėjo pelno iš maršruto, kuris ieškovei buvo nuostolingas. Visa tai liudija apie tikslingą iš nuosavos įmonės išnuomotų autobusų naudojimą ieškovės veikloje, siekiant asmeninės naudos.

308. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovei priklausančių autobusų būtų užtekę veiklai vykdyti, t. y. tinkamai aptarnauti visus maršrutus. Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovė 2006 m. - 2007 m. laikotarpiu aptarnavo 10 maršrutų, o 2008 m. - 2010 m. aptarnavo 11 maršrutų. Visiems maršrutams tinkamai aptarnauti reikėjo po vieną autobusą kiekvienam maršrutui bei 3 autobusų rezerve. Vadinasi, ieškovei iš viso reikėjo 14 autobusų veiklai vykdyti. Aptariamu laikotarpiu ieškovei nuosavybės teise priklausė 18-20 maršrutams aptarnauti tinkamų transporto priemonių, todėl nebuvo poreikio nuomoti papildomus autobusus. Papildomų autobusų nuoma tik didino veiklos sąnaudas.

319. Skundo argumentas, jog ieškovei priklausė skirtingų rūšių autobusai (miesto, priemiesčio, tarpmiesčio), kurie buvo netinkami naudoti tam tikruose maršrutuose, yra nepagrįstas, jį paneigia ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie jai priklausančių transporto priemonių charakteristikas. Atsakovas nepaaiškino, dėl kokių priežasčių ieškovei priklausantys autobusai negalėjo būti naudojami tuose maršrutuose, kuriuose buvo naudojami iš atsakovo įmonės išnuomoti autobusai. Ieškovė iki šiol su tokiu pačiu skaičiumi nuosavybės teise priklausančių autobusų aptarnauja visus tuos pačius maršrutus (įskaitant tuos, kuriuos aptarnavo atsakovo įmonės autobusai) ir kitų transporto priemonių nuo atsakovo atleidimo iš darbo nenuomojo. Tai patvirtina, jog ieškovei pakako nuosavų autobusų ir nebuvo reikalo nuomoti autobusus iš atsakovo įmonės.

3210. Skundo argumentas neva vairuotojų darbo paskirstymo grafikai įrodo tariamą autobusų trūkumą, yra deklaratyvaus pobūdžio, nes nenurodyta, kokių konkrečiai laikotarpių vairuotojų darbo paskirstymo grafikuose yra duomenys apie tariamai nepakankamą autobusų kiekį. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kokie konkrečiai vairuotojų darbo paskirstymo grafikai įrodo jo atsikirtimus į ieškinį (CPK 12 str., 178 str.).

3312. Atsakovas akivaizdžiai įsivėlė į interesų konfliktą, nes asmeniškai veikė kaip ieškovės vadovas santykiuose su jam pačiam priklausančia įmone ir buvo materialiai suinteresuotas, kad jam priklausanti įmonė iš šių santykių gautų maksimalią naudą. Autobusai iš atsakovo įmonės buvo išnuomoti ieškovei ženkliai nepalankesnėmis sąlygomis, nei tuo pačiu laikotarpiu atsakovo sprendimu ieškovės išnuomoti naujesni ir geresnės techninės būklės autobusai UAB „Druskininkų autobusai“. Atsakovas negalėjo paaiškinti, kodėl šios nuomos sutartys buvo sudarytos iš esmės skirtingomis sąlygomis (autobusai UAB „Druskininkų autobusai“ išnuomoti už 1100 Lt per mėnesį). Iš atsakovo įmonės išnuomotų autobusų eksploatacija buvo brangesnė, nei ieškovei priklausančių autobusų, nes išnuomoti autobusai buvo senesni ir juos reikėjo dažniau remontuoti, jie sunaudodavo daugiau degalų nei nuosavi autobusai. Tai patvirtina į bylą pateiktos paties atsakovo patvirtintos kuro normos. Be nustatyto 0,4 -0,5 Lt už kilometrą mokesčio, reikia skaičiuoti išlaidas kurui, darbo jėgai, techninei priežiūrai ir t. t. Todėl akivaizdu, jog atsakovui priklausančios įmonės nuomojamų transporto priemonių eksploatavimas ieškovei kainavo brangiau, nei būtų kainavęs nuosavų autobusų eksploatavimas. Dėl to nuomojamų transporto priemonių naudojimas buvo ekonomiškai nenaudingas. Atsakovas klaidina teismą, lygindamas ieškovės nuosavų autobusų eksploatacinius kaštus su nuomos mokesčio dydžiu už iš atsakovo įmonės išnuomotus autobusus, nes nuomos mokestis sudaro tik dalį šių autobusų eksploatacinių kaštų.

3413. Atsakovas nepagrįstai aiškina, jog atleidus jį iš darbo, ieškovė toliau naudojo iš jo įmonės išnuomotus autobusus. Atsakovo įmonė po jo atleidimo iš darbo neišrašė sąskaitų už pagal nuvažiuotą atstumą skaičiuojamą nuomos mokestį, t. y. išnuomoti autobusai nebuvo naudojami.

3514. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė nebūtų patyrusi 91 767,41 Lt žalos, jeigu nebūtų sudarytos sutartys su atsakovui priklausančia įmone. Šią aplinkybę patvirtinta 2010-11-16 nepriklausomo auditoriaus ataskaita ir kiti į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovas nenuginčijo ieškovės pateiktų įrodymų apie nuosavų autobusų pakankamumą veiklai vykdyti.

3615. Skunde nepagrįstai aiškinama, kad teismas privalėjo išimtinai vadovautis Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 70-2-00033-05. Byloje nebuvo paskirta teismo ekspertizė, todėl specialisto išvada yra tik paprastas rašytinis įrodymas. Be to, specialisto išvada turi būti aiškinama visų bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų kontekste. Sandorių ir komercinių santykių teisinį vertinimą atlieka teismas, o ne ikiteisminio tyrimo metu tyrimą atliekantys specialistai, todėl specialisto išvadoje nebuvo įvertinti santykių tarp ieškovės ir atsakovo įmonės teisiniai aspektai, kurie yra reikšmingi šiai bylai. Tai nurodyta pačioje išvadoje. Specialistas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė turėjo nenaudojamų nuosavų autobusų (taip pat pusvelčiui išnuomotų autobusų UAB „Druskininkų autobusai“), kurie galėjo būti naudojami vietoj nuomojamų autobusų. Naudojant nuosavus autobusus, būtų išvengta nuomos mokesčio mokėjimo, dėl ko būtų ženkliai padidėjęs ieškovės pelnas. Šios aplinkybės neįvertinimas specialisto išvadą daro neišsamią. Be to, tų pačių aplinkybių vertinimas baudžiamojoje teisėje ir civilinėje teisėje gali esmingai skirtis (LAT 2008-04-07 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008-11-04 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009-10-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-378/2009). Specialisto išvada buvo parengta atsižvelgiant į baudžiamojo proceso specifiką, todėl ji turi būti vertinama labai atsargiai civilinėje byloje.

3716. Atsakovas klaidina teismą aiškindamas, kad specialisto išvadoje yra vertinami tie patys atsakovo veiksmai, iš kurių ieškovė kildina jai padarytą žalą. Specialistas tik patikrino, ar atsakovo nuomojamų autobusų generuojamos pajamos yra didesnės/mažesnės už jų naudojimo sąnaudas. Jis netikrino, ar galėjo būti priimtas palankesnis ieškovei sprendimas dėl jų naudojimo/nenaudojimo ieškovės veikloje. Ieškinys yra grindžiamas tuo, kad ieškovei būtų buvę palankiau nenaudoti nuomojamų autobusų veikloje, nes ji turėjo pakankamai nuosavų autobusų, o autobusų nuoma iš atsakovo įmonės tik didino veiklos sąnaudas. Neteisėtas veiklos sąnaudų padidinimas sudaro ieškovei padarytą žalą. Šiuo teisiškai reikšmingu aspektu specialistas nepasisakė, todėl jo išvada vertintina kritiškai.

3817. Atsakovas nepagrįstai aiškina, kad specialisto išvada yra oficialus rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią. Ekspertinė įstaiga ar joje dirbantis specialistas nėra valstybės ar savivaldybės institucijos, turinčios įstatymų suteiktą teisę neginčijamai nustatyti žalos padarymo faktą ar dydį. Šią teisę turi tik bylą nagrinėjantis teismas. Dėl to specialisto išvada yra paprastas rašytinis įrodymas.

3918. Skundo argumentas, kad 2010-11-16 nepriklausomo auditoriaus ataskaitą parengęs asmuo buvo neobjektyvus, yra nepagrįsta jokiais įrodymais.

4019. Aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu ieškovė veikė pelningai ar kad atsakovui, kaip ieškovės vadovui, buvo mokami priedai prie darbo užmokesčio už tariamai gerą darbą, yra teisiškai nereikšmingos.

4120. Teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo įmonės nuomojamo autobuso remonto išlaidas. Atsakovo minimas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009-12-15 sprendimas neturi prejudicinės galios, nes skiriasi bylose dalyvaujantys asmenys. Šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovei padarytos žalos atlyginimas. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtų sutarčių sudarymu ieškovės vardu su savo įmone. Šių sutarčių sudarymas prieštaravo ieškovės interesams, todėl jų pagrindu ieškovės patirtos išlaidos yra jos nuostoliai, įskaitant už remontą mokėtinas sumas. Jeigu nebūtų sudarytos nuomos sutartys su atsakovo įmone, šios išlaidos nebūtų patirtos, todėl tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Vadinasi, teismas pagrįstai priteisė išlaidas atsakovo įmonės autobuso remontui, nes šios išlaidos yra atsakovo, kaip valdymo organo, pareigų pažeidimo pasekmė.

4221. Atsakovas nepagrįstai aiškina, jog neapklausus liudytojais apeliaciniame skunde nurodytų asmenų, buvo pažeistos procesinės teisės normos. Šie asmenys buvo iškviesti liudytojais, tačiau neatvyko į teismo posėdį be pateisinamų priežasčių. Atsakovas žadėjo pasirūpinti jų atvykimu į teismo posėdį, tačiau to nepadarė. Todėl pats atsakovas netinkamai vykdė savo procesines pareigas. Liudytojais apklausti kiti dispečeriai ir valdybos nariai davė nuoseklius parodymus apie atsakovo nurodymus naudoti iš jo įmonės išnuomotus autobusus ir valdybos veiklą, todėl nebuvo pagrindo apklausti papildomų liudytojų, kurie galėjo paaiškinti tik tas pačias aplinkybes. Atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo trukmę (ieškinys paduotas 2010 m. rugpjūtį) bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.), teismas nusprendė bylą nagrinėti toliau, neapklausęs papildomų liudytojų. Tokie teismo veiksmai yra teisėti, nes priešingu atveju būtų nepagrįstai užvilkintas bylos nagrinėjimas. Atsakovas nenurodė, kokias naujas aplinkybes prašomi iškviesti liudytojais asmenys galėtų paliudyti ir kaip šios naujos aplinkybės galėtų pakeisti bylos baigtį. Po šalių, jų atstovų ir atvykusių liudytojų apklausos, teisėja paklausė, ar šalys nemato kliūčių baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nei vienas proceso dalyvis, įskaitant atsakovą ir jo atstovą, tokių kliūčių nematė. Todėl atsakovas šiuo argumentu skunde naudojasi nesąžiningai.

4322. Kartu su skundu pateikti ir prašomi prijungti prie bylos automobilio grąžinimo priėmimo-perdavimo aktai negali patvirtinti ar paneigti bylai reikšmingų aplinkybių. Šie aktai tik įrodo teisinio autobusų perdavimo momentą. Liudytojų parodymais nustatyta, kad atsakovas atsiėmė autobusus anksčiau, nei nurodyta aktuose, tačiau tada pasirašyti aktus atsisakė. Autobusų turėjimas savaime nereiškia, kad jie buvo naudojami. Į bylą nepateikta įrodymų, kad atsakovo įmonė būtų išrašiusi sąskaitas už išnuomotų autobusų naudojimą, atleidus atsakovą iš darbo. Kadangi nuomos mokestis buvo mokamas už nuvažiuotą atstumą, sąskaitų neišrašymas įrodo, kad autobusai nevažiavo, t. y. nebuvo naudojami.

4423. Skunde nepagrįstai aiškinama, kad teismas išnagrinėjo bylą, pažeisdamas teismingumo taisykles. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais sumenkino ieškovės finansinio turto masę, t. y. padarė žalos ieškovės turtui, todėl vadovaujantis CPK 30 straipsnio 6 dalimi, ieškinys buvo pareikštas pagal ieškovės buveinės vietą. Atsakovas nepagrįstai siaurinamai aiškina CPK 30 straipsnio 6 dalį. Iš šios teisės normos turinio matyti, kad žalos turtui padarymo būdas neturi reikšmės šios normos taikymui. Atsakovas nepagrįstai sutapatina turto ir materialinio turto sampratas. Įstatymuose nėra apibrėžta turto sąvoka, tačiau teisės doktrinoje pripažįstama, kad turtas plačiąja prasme apima visas asmens teises ir įsipareigojimus, įskaitant vertybinius popierius, turtines teises ir intelektinės veiklos rezultatus (CK 1.97 str.). Todėl asmens finansai yra sudėtinė jo turto dalis ir atitinkamai asmens finansų sumenkinimas reiškia žalą jo turtui. Vadinasi, ieškinys buvo pareikštas pagal teismingumo taisykles. Vilniaus apygardos teismas 2010-11-30 nutartimi nušalino visus Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjus nuo bylų, kuriose dalyvaujančiu asmeniu buvo ieškovas. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas pripažino esant pakankamą pagrindą abejoti Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjų nešališkumu ieškovės atžvilgiu. Todėl bylos perdavimas Druskininkų miesto apylinkės teismui pažeistų ieškovės teises. Dėl to teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo perduoti bylą Druskininkų miesto apylinkės teismui.

4524. Atsakovas nepagrįstai kaltina ieškovę nesąžiningumu. Ieškovė pateikė į bylą visus atsakovo prašymu teismo išreikalautus dokumentus. Šie dokumentai atspindėjo konkrečios dienos situaciją bendrovėje, todėl racionaliam naudojimui procese dokumentuose esančius duomenis reikėjo susisteminti. Tai turėjo padaryti atsakovas, nes jis šiais duomenimis grindė savo atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.). Jis to nepadarė ir vadovavosi šiais dokumentais kaip visuma, tariamai patvirtinančia konkrečias aplinkybes. Toks elgesys vertintinas kaip nesąžiningas, nes dokumentų išreikalavimas užvilkino bylos nagrinėjimą, o atsakovas jais nesinaudojo tiek aktyviai, kiek atitinkamomis aplinkybėmis buvo būtina. Atsakovas skunde nenurodė, kokios konkrečios dienos grafiko į bylą nepateikė ieškovė. Todėl šis skundo argumentas yra nepagrįstas ir neįrodytas.

4625. Ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamų naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiais įrodymais siekiama paneigti apeliaciniame skunde nurodytus naujus argumentus, todėl ieškovės pateiti įrodymai turėtų būti prijungti prie bylos.

47IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

48Nagrinėjamoje byloje ieškovo įmonės interesais keliamas buvusio įmonės vadovo civilinės teisinės atsakomybės klausimas, atsakomybė įrodinėjant tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog buvęs bendrovės vadovas, pažeisdamas bendrovės įstatus, sudarė bendrovei nenaudingas sutartis su jam priklausančia individualia įmone, dėl ko ieškovo bendrovė patyrė turtinę žalą. Civilinei atsakomybei nagrinėjamu atveju kilti buvo būtina nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltę (CK 2.87 str. 7 d., 6.245 str. 1 d., 6.246-6.249 str.). Pareiga įrodyti pirmąsias tris sąlygas teko ieškovui, o atsakovas turėjo paneigti savo kaltės prezumpciją (CPK 178 str.).

49Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog nuo 2000 12 22 iki 2008 10 31 ieškovo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ generaliniu direktoriumi buvo atsakovas V. V. (b.l. 33, I t.). Atsakovas iš pareigų buvo atleistas Akcinių bendrovių įstatymo (toliau tekste – ABĮ) 34 str. 2 d., 37 str. 3 d. ir DK 124 str. 1 p. numatytu pagrindu (b.l. 22-27, III t.). 2006 08 19 ieškovas sudarė su V. V. IĮ „( - )“ transporto priemonės nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, sutartį Nr. 060601, kuria ieškovui buvo išnuomotos transporto priemonės Iveco Unic (v.n. ( - ) pagaminta 1985 m.) ir Scania BR116 (v.n. ( - ) pagaminta 1980 m.) (b.l. 27-29, I t.). Taip pat ieškovas su V. V. IĮ „( - )“ 2008 07 16 sudarė transporto priemonės nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, sutartį Nr. 32, kuria ieškovui buvo išnuomota transporto priemonė Mercedes Benz 208 (v.n. ( - ), pagaminta 1994 m.) (b.l. 30-32, I t.). Minėtų sutarčių sudarymo metu ieškovo generaliniu direktoriumi buvo V. V., jis taip pat buvo IĮ „( - )“ savininkas. Ieškovas įrodinėjo, jog sudarydamas minėtus sandorius su vadovaujama ir jam priklausančia bendrove, atsakovas veikė nesąžiningai, šie sandoriai prieštaravo bendrovės interesams, o sudarytos sutartys padarė žalą bendrovės turtiniams interesams. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, byloje įrodinėjo, jog sandoriasi yra teisėti ir ekonominiu požiūriu pagrįsti, bendrovė dėl sudarytų sandorių nuostolių nepatyrė.

50Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu (t.4, b.l.124-132) ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovo 91 767,41 žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (91 767,41 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-10-07) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 000 Lt žyminio mokesčio, taip pat priteisė valstybei iš atsakovo 1753Lt žyminio mokesčio ir 187,95 Lt už procesinių dokumentų siuntimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo, kaip ieškovės vadovo, veiksmai, sudarant 2006-08-19 ir 2008-07-16 sutartis, o taip pat priimant sprendimą išmokėti V. V. IĮ „( - )“ priklausančios transporto priemonės Scania BR116 remonto išlaidas, akivaizdžiai sukelia interesų konfliktą, yra nesąžiningi, prieštaraujantys bendrovės interesams, o sprendimai priimti asmeniniais atsakovo, kaip IĮ „( - )“ savininko, interesais (CK 2.87 str.).

51Apeliaciniu skundu (t.4, b.l.140-158) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atsakovui atmesti kaip nepagrįstą, skundą grindė grindžiamas tais argumentais, jog teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį, nepagrįstai konstatavo, jog sudarydamas sutartis dėl autobusų nuomos, atsakovas veikė prieš ieškovės interesus, bendrovės nenaudai, savo veiksmais sukūrė interesų konfliktą, išnuomoti atsakovo individualios įmonės autobusai davė pelną atsakovui, o jis kaip bendrovės direktorius nesikišo į išnuomotų autobusų panaudojimo tvarką, sutartys tarp trečiojo asmens ir ieškovės buvo sudaromos, siekiant tinkamai organizuoti ieškovės vykdomą veiklą, užtikrinti tinkamą ir nepertraukiamą ieškovės bendrovės paslaugų teikimą. Žala ieškovei ginčo sutartimis padaryta nebuvo, nes ieškovės autobusų eksploatacijos kaštai sudaro nuo 0,47 Lt iki 0,85 Lt už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą, tuo tarpu sutartimis nustatytas nuomos mokestis už trečiojo asmens autobusų nuvažiuotą kilometrą yra nuo 0,40 Lt iki 0,50 Lt. Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateikta 2010-11-16 UAB „Mgi in Salvo“ parengta nepriklausomo auditoriaus ataskaita ir nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo pateiktus dokumentus, paneigiančius Ataskaitoje pateikiamas išvadas, nepagrįstai nevertino 2009-09-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-904(09) 11-905(09) (t.1, b.l.124-144), kuri patvirtina, kad trečiojo asmens autobusų nuoma nebuvo nuostolinga ieškovei. Ieškovės reikalavimas dėl 11 068,86 Lt priteisimo yra patenkintas nepagrįstai ir nemotyvuotai. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2009-12-15 sprendimu civ. byloje Nr. 2-804-297/2009 ieškovės ieškinį dėl 20 948,90 Lt transporto priemonės remonto išlaidų priteisimo atmetė, konstatuodamas, jog transporto priemonei buvo atliktas einamasis remontas, kurio išlaidas pagal Sutartį įsipareigojo padengti ieškovė. Teismas taip pat padarė eilę kitų procesinių pažeidimų: nepagrįstai neatliko liudytojų apklausos; nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus - trečiojo asmens transporto priemonių grąžinimo iš ieškovės priėmimo-perdavimo aktus; nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl šios civilinės bylos nagrinėjimo perdavimo pagal atsakovo gyvenamąją vietą - į Druskininkų miesto apylinkės teismą. Ieškovė iki šiol neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti rašytinius įrodymus (skundo 1-13 punktai).

52Ieškovė UAB „Druskininkų autobusų parkas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.5, b.l.3-14) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-12 sprendimą palikti nepakeistą.

53Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog Kauno miesto apylinkės teismas teisingai nustatė visas svarbias bylos aplinkybes, jas tinkamai įvertino, teisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178, 185 str.), taip pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias įmonės vadovo civilinę teisinę atsakomybę, jos atsiradimo pagrindus ir dydį (LR CK 2.87 str., 6.245 str. 1 d., 6.246-6.249 str.), dėl ko skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje ir dėl šių aplinkybių skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.), o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.).

54Nagrinėjamoje byloje atsakovas kėlė ieškinio senaties ieškovo reikalavimams taikymo klausimą, todėl teisėjų kolegija dėl šios ginčo dalies pasisako.

55Dėl ieškinio senaties.

56Ieškinio senatis – tai įstatymo leidėjo nustatytas terminas, per kurį asmuo gali ginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Yra objektyvusis ir subjektyvusis teisės į ieškinį atsiradimo pagrindai, t. y. asmens teisės pažeidimas ir asmens sužinojimas arba turėjimas sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trijų metų senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. (LAT 2010 12 10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010, 2012 05 02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2012)

57Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti 2006 08 19 d. ir 2008 07 16 d.. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 12 08 UAB „Druskininkų autobusų parkas“ akcininkas D. S. kreipėsi su 2008 11 28 pareiškimu į Druskininkų miesto apylinkės prokuratūrą dėl valdybos pirmininko J. C. ir generalinio direktoriaus V. V. galimai neteisėtų veiksmų, padariusių turtinės žalos bendrovei (b.l. 121, I t.). 2010 11 16 Druskininkų miesto apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą atsakovo V. V. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių jo kaltę pagal BK 183 str. 1 d., 184 str. 4 d., 228 str. 1 d., 228 str. 1 d., 222 str. ir 300 str. 1 bei 2 d. (b.l. 124-123, I t.). Iš šių nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad ieškovas savo pažeistas teises atsakovo padarytais veiksmais baudžiamojo proceso tvarka pradėjo ginti 2008 12 08, dėl to matyti, kad ieškovas senaties termino nepraleido, nes ieškinį civilinėje byloje teismui pateikė 2010 09 21 (b.l. 3-6, I t.), dar iki 2010 11 16 nutarimo Druskininkų miesto apylinkės prokuratūroje priėmimo. Be to teisėjų kolegija nustatė, jog byloje yra duomenų, jog apie atsakovo sudarytus sandorius, pagal kuriuos ieškovas kildina atsakovo civilinę atsakomybę, ieškovo valdymo organai sužinojo 2008 m. pabaigoje, kai buvo atliktas ieškovės veiklos patikrinimas. Patikrinimo metu konstatavus, jog atsakovo veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos požymių, jis buvo atleistas iš darbo 2008-10-31 pagal LR DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą, t. y. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nurodžius, jog atsakovo darbinėje veikloje buvo vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo požymiai. Nors vėlesniais teismų procesiniais sprendimais šis atsakovo atleidimo iš darbo pagrindas buvo pakeistas, tačiau šios aplinkybės įrodo, kad apie savo pažeistas turtines teises ieškovas sužinojo 2008 metų pabaigoje, kai kreipėsi dėl atsakovo atsakomybės baudžiamojo proceso tvarka, o po to 2010 09 21 ieškiniu civilinio proceso tvarka. Šios nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog senaties termino ieškovas nepraleido, todėl apeliacinio skundo argumentai ginčijant šį faktą yra teisėjų kolegijos vertinimu nepagrįsti.

58Dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės

59Byloje sprendžiamas klausimas dėl bendrovės buvusio vadovo civilinės teisinės atsakomybės už jo veiksmais bendrovei padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju vertinant įrodymus ir sprendžiant dėl įmonės vadovo civilinės teisinės atsakomybės atsiradimo, pažymėtina, kad bendrovės direktorius kaip vienasmenis bendrovės valdymo oraganas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais (CK 2.87 straipsnis); administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, gautų pelną, ir dėl priimamų sprendimų nepatirtų nuostolių.

60Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog paskirtasis ieškovo bendrovės generalinis direktorius V. V., turėdamas nuosavybės teise kitą, savo individualią įmonę, kuri vertėsi ta pačia veiklos rūšimi, kaip ir įmonė, kurios samdomu direktoriumi buvo V. V., t. y. būdamas abiejų susitariančių įmonių vadovu, sudarinėjo nagrinėjamus byloje autobusų nuomos sandorius tarp susijusių įmonių, taip neišvengė situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštaravo juridinio asmens interesams, tokiu būdu atsakovas supainiojo savo asmeninės ir patikėtos valdyti bendrovės turtą, neinformavo kitus vadovaujamos įmonės juridinio asmens dalyvius (akcininkus) apie minėtus sudarytus sandorius, tokiu būdu V. V. iš esmės pažeidė įstatymo leidėjo įtvirtintus reikalavimus ir pareigas juridinio asmens valdymo organui-veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliu juridiniam asmeniui, neišvengė situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštaravo valdomo juridinio asmens interesams, supainiojo savo ir juridinio asmens turtą sudaręs sandorius, sandorius sudarė be juridinio asmens dalyvių sutikimo, apie sudarytus sandorius nepranešė juridinio asmens dalyviams (LR CK 2.87 straipsnio 1-6 dalys). Pirmosios instancijos teismas nustatęs šias aplinkybes, pagrįstai ir teisingai sprendė, jog atsakovas turi prievolę padarytą žalą bendrovei atlyginti visiškai (LR CK 2.87 str. 7 d.). Dėl to teisėjų kolegija laiko, kad atsakovo neteisėti veiksmai sudarant minimas nuomos sutartis yra nustatyti ir įrodyti (LR CK6.246 str.). Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo teiginius, jog nuomos sutartys buvo sudarytos su ieškovės valdybos bei akcininkų žinia, jų pritarimu, valdybai priėmus atitinkamą sprendimą. Atsakovas byloje nepateikė jo teiginius pagrindžiančių rašytinių įrodymų, jog numatomus sudaryti sandorius svarstė bendrovės akcininkai ar bendrovės valdyba, jog buvo pritarta tokių sandorių sudarymui, taip įrodymų apie tą faktą, jog apie sudarytus nuomos sandorius buvo tinkamai pranešta bendrovės akcininkams (CPK 178 str.. LR CK 2.87 str. 5 ir 6 dalys).

61Sprendžiant dėl ieškovui atsakovo veiksmais padarytos žalos ir jos dydžio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog byloje esantis rašytinis įrodymas auditoriaus ataskaita (b.l. 106-107, I t.) įrodo, kad ieškovas tiriamuoju laikotarpiu nuo 2006 08 01 iki 2008 12 31 turėjo pakankamą transporto priemonių parką savo pagrindinei veiklai vykdyti. Kita pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog ieškovui 12 priklausančių transporto priemonių 2008 kovo – 2008 liepos mėnesiais buvo išnuomotos UAB „Druskininkų autobusai“ (b.l. 21-23, I t.), t.y. kitai transporto paslaugas teikiančiai bendrovei, paneigia atsakovo apeliacinio skundo teiginius, jog ieškovui trūko autobusų savo veiklai vykdyti ir buvo poreikis išsinuomoti autobusus iš atsakovui priklausančios individualios įmonės.

62Konstatavus, jog nuomos sutartis atsakovas su vadovaujama ir jam priklausančia bendrove sudarė be faktinio poreikio ir tinkamo pagrindo, neteisėtai, veikiant nesąžiningai juridinio asmens atžvilgiu, savo asmeninei naudai gauti, laikytina, kad bendrovės išmokėtos sumos atsakovui pagal nuomos sandorius yra atsakovo gauta neteisėta nauda, tokiu būdu dėl neteisėtai sudarytų sandorių yra bendrovei padaryta, žala, kuri turi būti ieškovui atsakovo atlyginta (LR CK 2. 87 str. 7 d., 6. 249 str.). Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus, kuriuose atsakovas nurodo, jog ieškovas galimai gavo naudos iš sudarytų nuomos sutarčių, jog iš atsakovo bendrovės nuomotų autobusų kaštai pateisino sutarčių sudarymą, jie buvo mažesni nei kitos bendrovės nuomos kaštai ir kt., pažymėdama, jog dėl neteisėtais pripažintų veiksmų V. V. negali gauti teisėtos naudos (LR CK 6.249 str. 2 d.). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti ieškovui iš atsakovo 80698, 55 lt sumą, sumokėtą jam kaip mokestį už nuomotus autobusus, yra pagrįstas ir teisėtas. Teisėjų kolegija aukščiau nutartyje nurodytais motyvais atmeta ir atsakovo apeliacinio skundo motyvus, jog teismas be faktinio ir teisinio pagrindo priteisė 11068, 86 lt sumą, už kurią buvo suremontuotas atsakovui priklausantis autobusas ieškovo lėšomis. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame teismo sprendime konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai sąlygojo ieškovo patirtus nuostolius (LR CK 6.247 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas nagrinėjamu atveju nepaneigė savo kaltės prezumpcijos (CPK 178 str.).

63Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus, kuriuose įrodinėjama aplinkybė, jog Kauno miesto apylinkės teismas taip pat padarė eilę procesinių pažeidimų: nepagrįstai neatliko liudytojų apklausos; nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus - trečiojo asmens transporto priemonių grąžinimo iš ieškovės priėmimo-perdavimo aktus; nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl šios civilinės bylos nagrinėjimo perdavimo pagal atsakovo gyvenamąją vietą - į Druskininkų miesto apylinkės teismą, jog ieškovė iki šiol neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti rašytinius įrodymus (skundo 12-13 punktai). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti įrodymų visetą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į įstatymo leidėjo įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, nustatytas įrodymų rinkimo ir vertinimo procedūras, vertina, jog Kauno miesto apylinkės teismui pakako surinktų įrodymų ir to pagrindu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kad padaryti pagrįstas ir teisingas išvadas byloje sprendžiant šalių ginčą. Tuo labiau, kad apeliantas skunde ir nenurodo kokių aplinkybių teismas nenustatė neatlikęs kai kurių liudytojų apklausos ir neprijungęs prašomų rašytinių įrodymų, kokią tai reikšmę turėtų ginčo teisiniam santykiui, kadangi pats savaime procesinės teisės pažeidimas nelemia teismo sprendimo neteisėtumo, o tik tada svarbus kai dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla (LR CPK 329 str. 1 d. 1 p.).

64Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvą, jog ginčas byloje dėl autobuso remonto išlaidų yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu Druskininkų miesto apylinkės teismas 2009-12-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-804-297/2009. Teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėtoje Druskininkų miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-804-297/2009 ginčas buvo sprendžiamas tarp kitų bylos šalių ir kitu teisiniu pagrindu nei nagrinėjamoje byloje, todėl minimoje byloje priimtas teismo sprendimas neturi teisinės reikšmės ir prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje.

65Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo motyvų,kuriuose teigiama, jog atsakovo įmonės autobuso eksploatavimas sutaupė ieškovei daug lėšų autobusų remontui, kurios neišvengiamai būtų patirtos, jei atitinkamą maršrutą aptarnautų kiti ieškovės autobusai (skundo 5 p.), kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir šie argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

66Byloje nustatyta, kad ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 2904 lt bylinėjimosi išlaidų (5 t. b.l. 30), atmetus atsakovo apeliacinį skundą, šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovo (LR CPK 98 str.).

67Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

68Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

69Priteisti UAB „Druskininkų autobusų parkas (į.k. 152035473) iš V. V. (a.k( - ) 2904 lt turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė ieškiniu (t.1, b.l.3-6) prašė priteisti atsakovo 91 767,41 Lt... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu (t.4,... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 8. Atsakovas V. V. apeliaciniu skundu (t.4, b.l.140-158) prašo Kauno miesto... 9. 1. Teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų... 10. 2. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį, nors to byloje... 11. 3. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog sudarydamas sutartis dėl autobusų... 12. 4. Teismo argumentas, jog atsakovas, kaip ieškovės tuometinis vadovas,... 13. 5. Trečiojo asmens autobusas dažnai būdavo skiriamas važiuoti 14 numeriu... 14. 6. Teismo argumentas, jog trečiojo asmens autobusų tam, kad tinkamai... 15. 7. Tai, kad ieškovės bendrovėje ginčo laikotarpiu egzistavo autobusų... 16. 8. Ginčo sutartimis nustatytos trečiojo asmens autobusų naudojimo kainos yra... 17. 9. Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateikta 2010-11-16 UAB „Mgi in... 18. 10. Visą ginčo laikotarpį ieškovės veikla buvo pelninga, atsakovui, kaip... 19. 11. Ieškovės reikalavimas dėl 11 068,86 Lt priteisimo yra patenkintas... 20. 12. Nagrinėdamas bylą, teismas padarė eilę kitų procesinių pažeidimų:... 21. 13. Ieškovė iki šiol neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti rašytinius... 22. Ieškovė UAB „Druskininkų autobusų parkas“ atsiliepimu į apeliacinį... 23. 1. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškinio senaties terminas nebuvo... 24. 2. Teismas pagrįstai atsakovo veiksmus pripažino neteisėtais. Skunde... 25. 3. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad sutartys su jam priklausančia įmone... 26. 4. Skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovas veikė turėdamas valdybos... 27. 5. Atsakovo veiksmai negalėtų būti laikomi teisėtais, net jeigu būtų... 28. 6. Atsakovas bando iškraipyti liudytojų parodymus, aiškindamas juos atsietai... 29. 7. Skunde be pagrindo aiškinama, jog iš atsakovo įmonės išnuomotas... 30. 8. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovei priklausančių autobusų... 31. 9. Skundo argumentas, jog ieškovei priklausė skirtingų rūšių autobusai... 32. 10. Skundo argumentas neva vairuotojų darbo paskirstymo grafikai įrodo... 33. 12. Atsakovas akivaizdžiai įsivėlė į interesų konfliktą, nes asmeniškai... 34. 13. Atsakovas nepagrįstai aiškina, jog atleidus jį iš darbo, ieškovė... 35. 14. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė nebūtų patyrusi 91 767,41 Lt... 36. 15. Skunde nepagrįstai aiškinama, kad teismas privalėjo išimtinai... 37. 16. Atsakovas klaidina teismą aiškindamas, kad specialisto išvadoje yra... 38. 17. Atsakovas nepagrįstai aiškina, kad specialisto išvada yra oficialus... 39. 18. Skundo argumentas, kad 2010-11-16 nepriklausomo auditoriaus ataskaitą... 40. 19. Aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu ieškovė veikė pelningai ar kad... 41. 20. Teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo įmonės nuomojamo autobuso... 42. 21. Atsakovas nepagrįstai aiškina, jog neapklausus liudytojais apeliaciniame... 43. 22. Kartu su skundu pateikti ir prašomi prijungti prie bylos automobilio... 44. 23. Skunde nepagrįstai aiškinama, kad teismas išnagrinėjo bylą,... 45. 24. Atsakovas nepagrįstai kaltina ieškovę nesąžiningumu. Ieškovė... 46. 25. Ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamų naujų... 47. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 48. Nagrinėjamoje byloje ieškovo įmonės interesais keliamas buvusio įmonės... 49. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog nuo... 50. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu (t.4,... 51. Apeliaciniu skundu (t.4, b.l.140-158) prašo Kauno miesto apylinkės teismo... 52. Ieškovė UAB „Druskininkų autobusų parkas“ atsiliepimu į apeliacinį... 53. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog... 54. Nagrinėjamoje byloje atsakovas kėlė ieškinio senaties ieškovo... 55. Dėl ieškinio senaties.... 56. Ieškinio senatis – tai įstatymo leidėjo nustatytas terminas, per kurį... 57. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti 2006... 58. Dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės... 59. Byloje sprendžiamas klausimas dėl bendrovės buvusio vadovo civilinės... 60. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog paskirtasis ieškovo bendrovės... 61. Sprendžiant dėl ieškovui atsakovo veiksmais padarytos žalos ir jos dydžio,... 62. Konstatavus, jog nuomos sutartis atsakovas su vadovaujama ir jam priklausančia... 63. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus, kuriuose įrodinėjama... 64. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvą, jog ginčas byloje dėl... 65. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo motyvų,kuriuose... 66. Byloje nustatyta, kad ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 2904 lt... 67. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 68. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą palikti... 69. Priteisti UAB „Druskininkų autobusų parkas (į.k. 152035473) iš V. V....