Byla B2-2489-221/2014

1Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kapitalo grupė“ bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui J. T., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Daitrada“ finansinio reikalavimo bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kauno kapitalo grupė“ patvirtinimo klausimą, ir

Nustatė

2Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi UAB „Kauno kapitalo grupė“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo konsultantai“. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtino BUAB „Kauno kapitalo grupė“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

32014 m. rugpjūčio 28 d. administratorius pateikė prašymą dėl UAB „Daitrada“ kreditorinio reikalavimo UAB „Kauno kapitalo grupė“ bankroto byloje patvirtinimo. Nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. administratorius gavo kreditorės UAB „Daitrada“ prašymą patvirtinti 6 812,03 Lt finansinį reikalavimą atsakovei BUAB „Kauno kapitalo grupė“, kurį sudaro: 3 678,20 Lt skola, 3 133,83 Lt palūkanos ir netesybos. Pagal įmonės apskaitos dokumentus UAB „Daitrada“ skola atsakovei yra 3 678,20 Lt, todėl administratorius jos neginčijo ir prašė ją patvirtinti. Administratorius nesutiko su kreditorės UAB „Daitrada“ pareikštu finansiniu reikalavimu 1 633,83 Lt palūkanų dalyje. Administratoriaus nuomone, šalių sudarytose 2013 m. gegužės 30 d. ir 2013 m. birželio 5 d. nuomos sutartyse nustatytos 0,2 proc. dydžio palūkanos nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, sudarančios 73 procentus per metus, yra aiškiai per didelės, todėl mažintinos iki 0,05 proc. dydžio, t. y. 18,25 proc. metinių palūkanų, kas sudaro 408,46 Lt. Be to, į UAB „Daitrada“ pareikštas 1 500 Lt netesybas turi būti įskaitoma administratoriaus paskaičiuota 408,46 Lt palūkanų suma, kadangi kompensuojamoji palūkanų ir netesybų paskirtis pasireiškia tuo, kad, kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas, ir palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją.

4Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patvirtino 3 678,20 Lt kreditorės UAB „Daitrada“ finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje, o likusios 3 133,83 Lt UAB „Daitrada“ finansinio reikalavimo dalies tvirtinimo klausimą išskyrė į atskirą bylą.

5Kreditorė UAB „Daitrada“ pateikė atsiliepimą į administratoriaus prašymą, prašydama patvirtinti UAB „Daitrada“ 1 633,83 Lt palūkanas, kaip papildomą atsakovės BUAB „Kauno kapitalo grupė“ kreditorinį reikalavimą, kadangi administratorius 1 500 Lt sutartinių netesybų sumos neginčijo, o teismas nepagrįstai atsisakė jas tvirtinti. Nurodė, kad UAB „Daitrada“ atsakovės administratoriui pateiktame kreditoriniame reikalavime apskaičiavo 1 633,83 Lt sutartines 0,2 proc. dydžio palūkanas už atsakovės uždelstą atsiskaityti laiką – 222 kalendorines dienas. Minėtas sutartines palūkanas kreditorė apskaičiavo vadovaudamasi su atsakove pasirašytų transporto priemonių nuomos sutarčių pagrindu, kuriose nurodyta, jog nuomininkui laiku nesumokėjus nuomos mokesčio ar kitų mokėjimų, mokėtinų pagal sutartį, jis įsipareigoja mokėti nuomotojui palūkanas po 0,2 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Sutarties pasirašymo metu ar vykdant sutartį atsakovė nepateikė jokių prieštaravimų nuomotojui dėl 0,2 proc. palūkanų normos, neprašė jų sumažinti arba įskaityti į netesybas. Nagrinėjamu atveju, šalys raštu susitarė dėl didesnių nei nustato įstatymai palūkanų, įvertinę didelę sutarties neįvykdymo riziką, tuo nepažeisdamos imperatyvių teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Taip pat nurodė, kad iš administratoriaus teismui pateikto prašymo matyti, jog jis neginčija 1 500 Lt netesybų sumos, todėl teismas neteisėtai šią sumą atsisakė tvirtinti 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi. Atsakovė (nuomininkė), pasirašydama sutartį, sutiko, kad be 0,2 proc. dydžio palūkanų už uždelstus atlikti mokėjimus papildomai kreditorė (nuomotoja) skaičiuotų 500 Lt netesybas (baudą) už kiekvieną uždelstą laiku padengti sąskaitą. Sutarties sudarymo ar vykdymo metu atsakovė neturėjo jokių prieštaravimų, priekaištų ar pretenzijų dėl to, kad kreditorė vienu metu (kartu) taikys sutartines netesybas ir palūkanas. Kreditorė nesutinka su administratoriaus nuomone, kad į 1 500 Lt netesybas turi būti įskaitomos sutartinės palūkanos. Netesybos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi kreditoriaus pinigais funkcijos, todėl sutarties šalys sąmoningai ir pagrįstai susitarė dėl 0,2 proc. palūkanų, kurios šiuo atveju nuomininkui vengiant atsiskaityti su nuomotoju sudaro kreditorei UAB „Daitrada“ priklausantį mokestį (atlyginimą) už naudojimąsi pinigais pagal nuomininko uždelstas padengti PVM sąskaitas faktūras. Įstatymai nedraudžia kreditorei kartu reikalauti tiek netesybų, tiek sutartinių palūkanų kartu.

6Prašymas dėl patikslinto finansinio reikalavimo tvirtinimo tenkintinas iš dalies.

7Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Todėl administratoriaus pateiktas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašas nereiškia šių reikalavimų pagrįstumo. Teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, o gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus, arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1291/2011; 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2296/2011).

8Nagrinėjamu atveju, viena iš šalių yra bankrutuojanti bendrovė ir dėl šios priežasties nagrinėjamas ginčas yra susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tokiose bylose yra ginamas taip pat ir viešasis interesas, todėl teismai privalo būti aktyvūs, griežtai vykdyti proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų reikalavimus (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010 ir kt.). Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą reglamentuojančiomis taisyklėmis, tarp jų įrodymų pakankamumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 12, 13, 178 straipsniai, 185 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1, 7 dalys).

9Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi UAB „Kauno kapitalo grupė“ iškėlė bankroto bylą. Teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą (ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis). 2014 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Daitrada“ pateikė BUAB „Kauno kapitalo grupė“ administratoriui prašymą patvirtinti jos 6 812,03 Lt kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro 3 678,20 Lt skola dėl nesumokėtų nuompinigių, 1 633,83 Lt sutartinės palūkanos už skolą ir 1 500 Lt sutartinės netesybos.

10Teismo posėdžio metu bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo J. T. neginčijo UAB „Daitrada“ 1 500 Lt netesybų ir minėtą atsakovės įsiskolinimą kreditorei UAB „Daitrada“ pripažino, prašė jį patvirtinti. Taip pat nurodė, kad į kreditorės UAB „Daitrada“ pareikštas netesybas 1 500 Lt turi būti įskaitoma administratoriaus paskaičiuota 408,46 Lt palūkanų suma. Įgalioto asmens nuomone, šalių sudarytose nuomos sutartyse nustatytos 0,2 proc. dydžio palūkanos nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, sudarančios 73 proc. per metus, yra aiškiai per didelės, todėl turi būti mažintinos iki 0,05 proc., t. y. 18,25 proc. metinių palūkanų, kas sudaro 408,46 Lt. Kreditorei iš skolininkės reikalaujant atlyginti ir netesybas, ir palūkanas, atlyginama tik mažesnioji dalis, apimanti mažesnę, t. y. 1 500 Lt.

11Iš byloje esančių UAB „Daitrada“ ir UAB „Kauno kapitalo grupė“ 2013 m. gegužės 30 d. nuomos sutarties Nr. DAT 0917 ir 2013 m. birželio 5 d. nuomos sutarties Nr. DAT 0919 matyti, kad šalys sutarčių 2.2 punktais susitarė, jog praleidęs terminą nuomininkas privalo mokėti 500 Lt baudą už kiekvieną laiku nepadengtą mokėjimą. Nuomininko mokėtina bauda sudaro minimalius nuomotojo nuostolius, kurių įrodinėti nereikia. Minėtų sutarčių 5.2 punktai numato, kad nuomininkui laiku nesumokėjus nuomos mokesčio ar kitų mokėjimų, mokėtinų pagal sutartį, jis įsipareigoja mokėti nuomotojui palūkanas po 0,2 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Kaip minėta, kreditorė UAB „Daitrada“ sutartines 1 633,83 Lt palūkanas paskaičiavo, vadovaudamasi su atsakove sudarytų transporto priemonių nuomos sutarčių 5.2 punktais.

12CK įtvirtinta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos vykdymas (CK 6.205 straipsnis) lemia prievolę pažeidusios šalies civilinę atsakomybę, kurią taikant pasireiškia turtinis (ekonominis) prievolės pobūdis, nes skolininkas už tinkamą prievolių vykdymą atsako savo turtu. Vadovaujantis vienu pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principu, įtvirtintu CK 6.251 straipsnyje, prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą. Prievolės neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Kreditorius, siekdamas apsaugoti teisėtus savo interesus prievolės neįvykdymo ar netinkamo jos vykdymo atveju, gali sudaryti prievolės įvykdymą užtikrinančius susitarimus. Kreditorius, be kita ko, turi galimybę naudotis netesybų ir (ar) palūkanų institutais, taikomais jo pasirinkimu. Nors netesybos ir palūkanos artimos savo paskirtimi ir siekiamais tikslais, tačiau turi ir esminių skirtumų, dėl kurių šie civilinės teisės institutai negali būti tapatinami.

13Netesybų institutas detaliai reglamentuojamas CK 6.71 – 6.75 straipsniuose, įtvirtinančiuose netesybų sampratą, susitarimo dėl netesybų formą, netesybų ir realaus prievolės įvykdymo santykį, netesybų mažinimą ir kitas nuostatas. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis.). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą, reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, netesybos be minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimo gali būti kaip vienas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis). Sutiktina su kreditorės atsiliepime nurodytu argumentu, kad sutarčių 2.2 punktuose šalių numatytos netesybos, kurios nagrinėjamu atveju nuomos sutartyse apibrėžtos kaip 500 Lt bauda už kiekvieną uždelstą atsiskaityti sąskaitą, kartu atlieka tiek pagrindinės prievolės laiku sumokėti nuompinigius užtikrinimo, tiek minimalių kreditorės UAB „Daitrada“ nuostolių atlyginimo funkciją, kurios administratorius neginčija.

14Palūkanų sąvoka, skirtingai negu netesybų, CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma) (toliau – mokėjimo palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis, toliau – kompensuojamosios palūkanos). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tik kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kreditoriaus nuostoliai – tai negautos pajamos, t. y. negautos pelno (mokėjimo) palūkanos, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis).

15Palūkanų ir netesybų institutai turi bendrų bruožų. Pavyzdžiui, tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Praktikoje kompensuojamoji palūkanų ir netesybų paskirtis pasireiškia tuo, kad, kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas, ir palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją. Kita vertus, palūkanų institutą nuo netesybų skiria tai, kad netesybos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos. Kreditorius, siekiantis gauti pelną už pinigų perleidimą naudoti skolininkui, turėtų sutartyje nustatyti skolininko pareigą mokėti pelno (mokėjimo) palūkanas, nes netesybos kompensuoja tik dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Sutarties, kurioje nėra sutarta dėl pelno (mokėjimo) palūkanų ir šių palūkanų mokėjimas nenustatytas įstatymo, pažeidimo atveju kreditorius galėtų reikalauti tik netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų, kurios, atsižvelgiant į kompensuojamąją abiejų institutų paskirtį, būtų įskaitytos viena į kitą, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė.

16Tiek pelno (mokėjimo), tiek kompensuojamosios palūkanos mokamos tik esant piniginei prievolei, t. y. tokiai prievolei, kurios dalyką sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui atitinkamą pinigų sumą ir atitinkamai kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininko ją sumokėti (CK 6.37 straipsnis). Tuo palūkanos skiriasi nuo netesybų, kuriomis gali būti užtikrinamas bet kurios prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2002).

17Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius. Kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, teismas priteisiamas sumas nustato tokia tvarka: į priteistiną nuostolių sumą įskaito ją atitinkančią sutartinių netesybų sumą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis); ex officio sprendžia klausimą dėl likusių sutartinių netesybų dydžio pagrįstumo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) ir nustato galutinę priteisiamą netesybų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013).

18Civiliniame kodekse expressis verbis nustatyta tik netesybų mažinimo teisė (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), o teismo teisė mažinti palūkanas kyla iš CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias šalių susitarimas dėl palūkanų privalo neprieštarauti įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. CK 6.37 straipsnio 3 dalis suteikia galimybę sutarties šalims susitarti dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Nagrinėjamu atveju administratorius nesutinka su 0,2 proc. palūkanų dydžiu. Su tuo nesutikdama kreditorė atsiliepime nurodė, kad sutarčių pasirašymo metu ar vykdant sutartis atsakovė nei žodžiu, nei raštu nepateikė jokių prieštaravimų nuomotojui dėl 0,2 proc. palūkanų normos, neprašė jų sumažinti arba įskaityti į netesybas. Teismo nuomone, nuomos sutarties šalys (nuomotojas ir nuomininkas), įvertinę didelę sutarties neįvykdymo riziką, susitarė dėl 0,2 proc. už kalendorinę dieną palūkanų, nepažeisdamos imperatyvių teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis). Sutarties šalys įvertino tokias aplinkybes ir galimas rizikas: ženklią nuomininkui perduotų daiktų (transporto priemonių) vertę, su transporto priemonių naudojimu susijusias galimas žalas (sugadinimas, sunaikinimas, praradimas, sulaikymas, konfiskavimas ir pan.), nuomotojo gautiną mokestį (atlyginimą) už naudojimąsi pastarojo pinigais, nuomininkui uždelsus atsiskaityti ar nuomininkui negrąžinus transporto priemonių pasibaigus nuomos terminui. Teismas laiko, kad toks laisvanoriškas ir abipusis sutarties šalių susitarimas nepažeidė nė vienos iš jų teisių ir visiškai atitiko jų turtinius interesus. Todėl laikytina, kad kreditorė pagrįstai paskaičiavo 1 633,83 Lt palūkanas.

19Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, kad kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją, tvirtintinas papildomas kreditorės UAB „Daitrada“ 1 633,83 Lt finansinis reikalavimas, kuris apima 1 500 Lt sumą bei patikslintinas Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtintas UAB „Daitrada“ 3 678,20 Lt finansinis reikalavimas.

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 straipsniu, Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, teismas

Nutarė

21Patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kapitalo grupė“ kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Daitrada“ ginčytiną finansinį reikalavimą 1 633,83 Lt (473,19 Eur) sumai.

22Patvirtinti patikslintą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kapitalo grupė“ kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Daitrada“ 5 312,03 Lt (1 538,47 Eur) finansinį reikalavimą.

23Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskirtuoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Editai... 2. Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi UAB „Kauno... 3. 2014 m. rugpjūčio 28 d. administratorius pateikė prašymą dėl UAB... 4. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patvirtino 3 678,20 Lt... 5. Kreditorė UAB „Daitrada“ pateikė atsiliepimą į administratoriaus... 6. Prašymas dėl patikslinto finansinio reikalavimo tvirtinimo tenkintinas iš... 7. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto... 8. Nagrinėjamu atveju, viena iš šalių yra bankrutuojanti bendrovė ir dėl... 9. Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi UAB „Kauno... 10. Teismo posėdžio metu bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo J. T.... 11. Iš byloje esančių UAB „Daitrada“ ir UAB „Kauno kapitalo grupė“ 2013... 12. CK įtvirtinta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei... 13. Netesybų institutas detaliai reglamentuojamas CK 6.71 – 6.75 straipsniuose,... 14. Palūkanų sąvoka, skirtingai negu netesybų, CK neįtvirtinta, todėl... 15. Palūkanų ir netesybų institutai turi bendrų bruožų. Pavyzdžiui, tiek... 16. Tiek pelno (mokėjimo), tiek kompensuojamosios palūkanos mokamos tik esant... 17. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y.... 18. Civiliniame kodekse expressis verbis nustatyta tik netesybų mažinimo teisė... 19. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis kasacinio... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 straipsniu, Įmonių bankroto... 21. Patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kapitalo... 22. Patvirtinti patikslintą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės... 23. Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskirtuoju skundu...