Byla e2-1816-798/2017
Dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eurostatybų koncernas“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr.eB2-3363-781/2017 pagal pareiškėjų Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus ir L. T. pareiškimus dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eurostatybų koncernas“ bankroto byloje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Bylos esmė
  1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi iškelta bankroto byla atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Eurostatybų koncernas“, bankroto administratoriumi paskyrė G. Č.; 2017 m. liepos 10 d. nutartimi patvirtintas atsakovės BUAB „Eurostatybų koncernas“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, įskaitant ir kreditorių Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus 164 520,11 Eur bei L. T. 115 848,00 Eur finansinius reikalavimus; 2017 m. liepos 20 d. nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties dalis dėl kreditorių Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus 164 520,11 Eur bei L. T. 115 848 Eur dydžio finansinių reikalavimų patvirtinimo atsakovės bankroto byloje bei nustatytas terminas šalims pateikti teismui papildomus paaiškinimus ir (ar) įrodymus, paneigiančius / pagrindžiančius ginčijamus finansinius reikalavimus; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi iš atsakovės bankroto administratoriaus pareigų atstatydintas G. Č. ir bankroto administratore paskirta UAB „Ius Positivum“.
  2. Papildomuose paaiškinimuose (atsiliepime į UAB „Medicinos bankas“ atskirąjį skundą) pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrius (toliau – ir NŽT Elektrėnų skyrius) prašė patvirtinti 164 520,11 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Eurostatybų koncernas“ bankroto byloje; jeigu teismas taikytų ieškinio senaties terminą delspinigiams ir palūkanoms, prašė patvirtinti 114 463,77 Eur dydžio finansinį reikalavimą.
  3. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų savivaldybės žemėtvarkos skyriaus vedėjos (dabar Nacionalinė žemės tarnyba) ir UAB „Eurostatybų koncernas“ sudarė 2008 m. gegužės 23 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 192, pagal kurią atsakovei buvo parduotas žemės sklypas, esantis Rungos g. 9. Elektrėnų m., Elektrėnų sav. (toliau – ir ginčo žemės sklypas) už 450 000,00 Lt. Atsakovė sumokėjo 110 724,00 Lt ir nurodytoje sutartyje nustatytomis sąlygomis įsipareigojo sumokėti likusią 339 276,00 Lt sumą per 15 metų, papildomai mokant 2 proc. metines palūkanas, o laiku nesumokėjus metinės skolos sumos ir palūkanų – mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl jai kilo prievolės neįvykdymo pasekmės, t. y. sumokėti nustatytas netesybas. Likusi mokėtina suma už parduotą valstybinę žemę sudaro 98 261,20 Eur, taip pat 16 389,42 Eur palūkanų ir 49 869,49 Eur delspinigių. Teigė, kad nėra pagrindo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą dėl netesybų, nes atsakovės veiksmai ir neveikimas, tinkamai bei laiku nevykdant sutartinių prievolių, neatleidžia atsakovės nuo netesybų ir palūkanų skaičiavimo, o sukelia jų skaičiavimo pasekmes. Šiuo atveju pareiškėjas ne kartą ragino atsakovę sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir informavo, jog bus skaičiuojamos netesybos, tačiau atsakovė jokių veiksmų nesiėmė. Jeigu teismas taikytų ieškinio senaties terminą delspinigiams ir palūkanoms, prašė patvirtinti 114 463,77 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro 98 261,20 Eur skola už parduotą valstybinę žemę, 10 493,74 Eur palūkanos ir 5708,83 Eur delspinigiai.
  4. Papildomuose paaiškinimuose (atsiliepime į UAB „Medicinos bankas“ atskirąjį skundą) pareiškėjas L. T. prašė patvirtinti atsakovės bankroto byloje 115 848 Eur dydžio finansinį reikalavimą.
  5. Nurodė, kad UAB „Eurostatybų koncernas“ susidūrus su finansiniais sunkumais L. T. paskolino įmonei 125 600,00 Lt pagal 2013 m. balandžio 8 d. paskolos sutartį bei 274 400,00 Lt pagal 2013 m. lapkričio 4 d. paskolos sutartį. Dėl įmonės dokumentų vagystės ir sunaikinimo negalėjo pateikti UAB „Medicinos bankas“ tikslių ir teisingų įmonės buhalterinių ataskaitų ir pateikė tik preliminarias buhalterines ataskaitas, todėl kreditorė UAB „Medicinos bankas“, nesutinkanti su pareiškėjo finansiniu reikalavimu, jomis remiasi nepagrįstai.
  6. Atsiliepime į pareiškėjo NŽT Elektrėnų skyriaus prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovė BUAB „Eurostatybų koncernas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Ius Positivum“, prašė taikyti šešių mėnesių ieškinio senaties terminą dėl 49 869,49 Eur dydžio priskaičiuotų delspinigių bei taikyti penkių metų ieškinio senaties terminą dėl 16 389,42 Eur dydžio priskaičiuotų palūkanų ir įtraukti kreditorių NŽT Elektrėnų skyrių į atsakovės hipotekos kreditorių sąrašą su 114 025,01 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, kurį sudaro 98 261,12 Eur pagrindinė skola, 9826,11 Eur palūkanos ir 5937,78 Eur delspinigiai.
  7. Nurodė, kad atsakovės pradelsta skola iki 2017 m. gegužės 3 d. iš viso sudarė 56 149,20 Eur, todėl atitinkamai ir 2 proc. palūkanų skaičiuotinos nuo 56 149,20 Eur dydžio sumos, o 0,05 proc. dydžio delspinigiai skaičiuotini tiek nuo apskaičiuotų nesumokėtų sutartinių palūkanų, tiek nuo viso 98 261,12 Eur dydžio įsiskolinimo. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pareiškėjui priklausantys delspinigiai gali būti skaičiuojami tik už 180 dienų (6 mėn.), t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. gegužės 3 d. Delspinigiai sudaro 5 937,78 Eur sumą. Remiantis CK 1.125 straipsnio 9 dalimi palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už penkis metus (laikotarpiu nuo 2012-05-03 iki 2017-05-03). Palūkanos sudaro 9 826,11 Eur sumą.
  8. Atsiliepime į pareiškėjo L. T. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovė BUAB „Eurostatybų koncernas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Ius Positivum“, prašė: i) įpareigoti L. T. pateikti originalius finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus bei pateikti įrodymus, jog jis laikotarpiu nuo 2013-04-08 iki 2013-04-24 disponavo 36 376,27 Eur (125 600,00 Lt) dydžio suma, o nuo laikotarpiu 2013-11-04 iki 2013-12-11 – 79 471,73 Eur (274 400,00 Lt) suma; ii) atidėti L. T. finansinio reikalavimo pagrįstumo svarstymą iki administratoriui bus perduoti visi atsakovės dokumentai; iii) atveju, jeigu teismas neatidės klausimo svarstymo, netvirtinti pareiškėjo L. T. 115 848,00 Eur dydžio finansinio reikalavimo atsakovės bankroto byloje.
  9. Teigė, jog iš byloje pateiktų įrodymų labiau tikėtina, kad L. T. suteikė atsakovui 115 848,00 Eur dydžio paskolą, tačiau pareiškėjas turi įrodyti, jog paskolų suteikimo metu turėjo pakankamai lėšų. Kadangi paskolos suma neapskaityta įmonės balanse ir L. T. nėra perdavęs administratoriui jokių atsakovės dokumentų bei turto, todėl administratorius neturi galimybės nustatyti aplinkybės dėl atsakovės sugrąžintos / nesugrąžino paskolos pareiškėjui.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi įtraukė į BUAB „Eurostatybų koncernas“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą kreditorių NŽT Elektrėnų skyrių su 113 970,29 Eur hipoteka užtikrintu finansiniu reikalavimu, kitoje dalyje pareiškėjo NŽT Elektrėnų skyriaus pareiškimo netenkino; netenkino pareiškėjo L. T. pareiškimo dėl 115 848,00 Eur dydžio finansinio reikalavimo įtraukimo į BUAB „Eurostatybų koncernas“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą.

7Dėl pareiškėjo NŽT Elektrėnų skyriaus finansinio reikalavimo

  1. Teismas nustatė, kad pareiškėjas NŽT Elektrėnų skyrius prašė patvirtinti 164 520,11 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro 98 261,20 Eur pagrindinė skola už parduotą valstybinę žemę, 16 389,42 Eur palūkanos ir 49 869,49 Eur delspinigiai. Byloje nėra ginčo dėl pagrindinės 98 261,12 Eur (339 276,00 Lt) dydžio skolos. Ginčas kilo dėl 16 389,42 Eur palūkanų ir 49 869,49 Eur delspinigių dydžių. Kreditorė UAB „Medicinos bankas“ ir atsakovės bankroto administratorius prašė palūkanoms ir delspinigiams taikyti ieškinio senaties terminus.
  2. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju patvirtinti pareiškėjo reikalavimus dėl delspinigių ir palūkanų už ilgesnį laikotarpį, kaip šešių mėnesių (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.) ir penkerių metų, nėra pagrindo, tuo labiau kad vienas iš atsakovės kreditorių bei administratorius prašo taikyti ieškinio senatį delspinigiams ir palūkanoms, o priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas terminas delspinigiams ir palūkanoms išieškoti už laiką, ilgesnį kaip atitinkamai šeši mėnesiai ir penkeri metai iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Eurostatybų koncernas“ , byloje nenustatyta. Taigi, atsakovės mokėtinos palūkanos pareiškėjui už penkerių metų laikotarpį iki 2017 m. gegužės 3 d., nes 2017 m. gegužės 4 d. įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, sudaro 9 826,11 Eur (98 261,12 Eur x 2 proc. metinės palūkanos / 100 proc. / x 5 metai (nuo 2012-05-03 iki 2017-05-03)), o mokėtini delspinigiai už šešių mėnesių laikotarpį (nuo 2016-11-03 iki 2017-05-03) nuo pradelstos skolos ir palūkanų sudaro 5 883,06 Eur (56 149,20 Eur (pradelsta pagrindinė skola) + 8 856,96 Eur (palūkanų suma, paskaičiuota nuo 2012-05-03 iki 2016-11-03) x 0,05 proc. / 100 proc. x 181 d.). Teismas konstatavo, kad pareiškėjo NŽT Elektrėnų skyriaus 113 970,29 Eur 98 261,12 Eur pagrindinė skola už parduotą valstybinę žemę + 9 826,11 Eur palūkanos + 5 883,06 Eur delspinigiai) dydžio finansinis reikalavimas, užtikrintas hipoteka, tvirtintinas BUAB „Eurostatybų koncernas“ bankroto byloje.

8Dėl pareiškėjo L. T. finansinio reikalavimo

  1. Teismas nustatė, jog pareiškėjas L. T. 115 848 Eur dydžio finansinį reikalavimą grindė 2013 m. balandžio 8 d. ir 2013 m. lapkričio 4 d. paskolos sutartimis bei kasos pajamų orderio kvitais. Į 2013 m. birželio 30 d., 2014 m. kovo 31 d. balansų, 2014 m. gruodžio 31 d., 2015 m. sausio–birželio 30 d. preliminarių balansų duomenis, paskolos sutartys ir iš jų kylantys įsipareigojimai nebuvo įtraukti / apskaityti nurodytuose įmonės balansuose, t. y. šiuose balansuose užfiksuotos mokėtinos sumos tik kredito įstaigoms, o duomenų apie minėtų paskolos sutarčių įtraukimą į atsakovės apskaitą nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog minėti balansai neatitiko tuo metu faktinės bendrovės finansinės padėties; nepateikė aktualių, jo manymu, įmonės balansų, paneigiančių nurodytų balanso duomenų, kuriuos yra pasirašęs. Dėl to teismas sprendė, jog nėra pagrindo nesivadovauti byloje pateiktais įmonės balansais.
  2. Taip pat teismas nustatė, kad ginčo paskolos sutartys ir kasos pajamų orderio kvitai pasirašyti tik pareiškėjo, kuris tuo metu buvo ir UAB „Eurostatybų koncernas“ direktorius, todėl žinojo / privalėjo žinoti tiek įstatymų reikalavimus, tiek vadovaujamos įmonės vardu atliekamų veiksmų esmę, teisines pasekmes ir, akivaizdu, grėsmes (riziką), kurios nesilaikant šių reikalavimų gali atsirasti kilus ginčams dėl piniginių lėšų faktinio perdavimo, reikalavimo pagrįstumo ir pan. Be to, teismui abejonių dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių sukėlė ir tai, kad visus dokumentus, kuriais pareiškėjas įrodinėja savo reikalavimą, pasirašė tik jis (ir kaip kreditorius, ir kaip skolininko atstovas), todėl, teismo vertinimu, sudarant tokio pobūdžio sandorius, įforminant savo veiksmus ir pan., sandorio šalims taikytini didesni atidumo, protingumo ir rūpestingumo reikalavimai. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ginčo paskolos sutartyse nurodyta, jog paskola su palūkanomis turi būti grąžinta atitinkamai iki 2015 m. gegužės 1 d. ir 2015 m. gruodžio 19 d., tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „Eurostatybų koncernas“ (2017 m. kovo 27 d.) būtų pareikalavęs, jog atsakovė grąžintų paskolas, o finansinį reikalavimą pareiškė tik po bankroto bylos iškėlimo.
  3. Teismas pažymėjo ir tai, kad 2017 m. kovo 27 d. nutartyje, kuria UAB „Eurostatybų koncernas“ iškelta bankroto byla, be kita ko, atsakovės valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus; nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 4 d., todėl terminas atlikti minėtą teismo įpareigojimą baigėsi 2017 m. gegužės 19 d. ir teismo nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta. Teismo vertinimu, pareiškėjui neperduodant administratoriui įmonės dokumentų, iš esmės apribotos galimybės bankroto administratoriui, kitiems kreditoriams ir teismui įvertinti atsakovės veiklą ir iš jos kylančius įsipareigojimus, todėl teismas klausimą dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo sprendė pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes; iš esmės pareiškėjui, kaip buvusiam įmonės vadovui, prisiimant riziką dėl tokio neveikimo kylančių pasekmių.
  4. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo pateiktos paskolos sutartys ir kasos pajamų orderio kvitai patys savaime nepatvirtina paskolinių teisinių santykių buvimo, todėl pareiškėjo L. T. prašymas, dėl 115 848 Eur finansinio reikalavimo (negrąžintos paskolos) patvirtinimo atsakovės bankroto byloje, atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10

  1. Atskirajame skunde pareiškėjas L. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo L. T. pareiškimas dėl 115 848 Eur dydžio finansinio reikalavimo įtraukimo į BUAB „Eurostatybų koncernas“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti kreditoriaus L. T. 115 848,00 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Eurostatybų koncernas“ bankroto byloje.
  2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas į skundžiamą nutartį perkėlė atsakovės bankroto administratoriaus 2017 m. rugpjūčio 28 d. prašyme išdėstytus teiginius ir ignoravo L. T. 2017 m. rugpjūčio 28 d. atsiliepime išdėstytus argumentus bei prie atsiliepimo pridėtus rašytinius įrodymus. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, rėmėsi pradelstų kreditoriams finansinių reikalavimų visuma, taip pat ir L. T. pareikšto 115 848,00 Eur dydžio finansinio reikalavimo suma. Paaiškino, kad L. T. abipusiu susitarimu su UAB „Medicinos bankas“ atstovu J. S. teikė preliminarias buhalterines ataskaitas UAB „Medicinos bankas“ ir VĮ „Registrų centras“, kadangi teikti preliminarias ataskaitas reikalavo J. S.. Ant ataskaitų buvo nurodyta, jog jos yra preliminarios. Kauno apygardos prokuratūros prokurorės R. V. 2012 m. vasario 8 d. nutarimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00009/2012 dėl Viliaus ir A. V. sukčiavimo itin stambiu mastu (dėl atsakovei padarytos 111 062,00 Lt žalos). Dėl V. ir A. V. neteisėtų veiksmų L. T. buvo priverstas skolinti įmonei asmenines pinigines lėšas, kad atkurti įmonės mokumą. Paskola buvo įforminta remiantis galiojančiais įstatymais ir teisės aktais. Pagal V. V. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-00554/2012, o 2013 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus apskrities VPK įvykdė kratą, kurios metu paėmė atsakovės veiklos dokumentus, L. T. asmeninius kompiuterius, USB laikmenas ir pinigines lėšas; buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 02-1-00003/2013. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-00554/2012 buvo nutrauktas 2015 m. vasario 20 d. prokuroro nutarimu, tačiau L. T. buvo sugrąžinta tik maža dalis paimtų dokumentų. Dėl šios aplinkybės apeliantas buvo kreipęsis į Vilniaus apskrities VPK, į prokuratūrą. Siekdamas atkurti atsakovės mokumą L. T. antrą kartą paskolino įmonei 274 400,00 Lt paskolos sutarties pagrindu ir įformino kasos pajamų orderius. Galiojančios ir teisėtos 2013 m. balandžio 8 d. ir 2013 m. lapkričio 4 d. paskolos sutartys yra pakankamas rašytinis įrodymas finansiniam reikalavimui pagrįsti. Būdamas kredito sutarties laiduotoju L. T. yra suinteresuotas atsakovei paskolintų lėšų atgavimu ir atsakovės realizuojamo turto objektyvios vertės nustatymu.
  3. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Eurostatybų koncernas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Ius Positivum“, prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo L. T. pareiškimas dėl 115 848,00 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje, nepakeistą bei prijungti prie bylos išrašą iš VSDFV informacinės sistemos apie apelianto draudžiamąsias pajamas laikotarpiu 2013-01-01–2013-12-31.
  4. Nurodo, jog didžioji dalis atskirajame skunde nurodytų faktinių aplinkybių nesusijusios su nagrinėjamu klausimu dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pagrįstumo. Šiuo atveju apelianto reikalavimas grindžiamas paskolos teisiniais santykiais, o įmonė, kuriai buvo suteiktos paskolos, bankrutavo, todėl kreditorių pareikšti reikalavimai turi būti pagrįsti įmonės finansinės apskaitos dokumentais. Apeliantas neperdavė bankroto administratoriui BUAB „Eurostatybų koncernas“ buhalterinės apskaitos dokumentų bei turto, todėl nėra objektyvių galimybių patikrinti pareikšto 115 848,00 Eur dydžio finansinio reikalavimo pagrįstumą. Be to apeliantas neatsižvelgia į aplinkybę, kad pagal 2013 m. balandžio 8 d. sutartį atsakovė įsipareigojo paskolą sugrąžinti iki 2015 m. gegužės 1 d., o pagal 2013 m. lapkričio 4 d. paskolos sutartį – iki 2015 m. gruodžio 19 d. Kadangi nėra perduoti įmonės dokumentai, nėra galimybės patikrinti aplinkybių dėl atsakovės sugrąžintos / nesugrąžintos paskolos. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog paskolos atsakovė nesugrąžino. Taip pat apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad laikotarpiu 2013-01-01–2013-12-31 disponavo 125 600,00 Lt ir 274 400,00 Lt sumomis, t. y. turėjo finansines galimybes suteikti atsakovei 115 848,00 Eur paskolą. Pagal VSDFV duomenis apelianto gaunamas darbo užmokestis 2013 m. balandžio mėn. sudarė 7,02 Eur neatskaičius mokesčių, o 2013 m. lapkričio mėn. – 1,76 Eur. Pasak administratoriaus, šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantas, pagal gautą darbo užmokestį, neturėjo finansinių galimybių suteikti atsakovei daugiau kaip 115 000,00 Eur paskolą. Taip pat apeliantas neatsižvelgė į atsakovės atsiliepimo argumentą dėl paskolos sutarčių originalų pateikimo.
  5. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Medicinos bankas“ prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo L. T. pareiškimas dėl 115 848,00 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje, nepakeistą.
  6. Nurodo, jog iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus VPK pareigūnai paėmė iš apelianto įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, pastarasis dokumentais disponavo ir neturėjo trukdžių apskaityti įsipareigojimus pagal 2013 m. balandžio 8 d. paskolos sutartį UAB „Eurostatybų koncernas“ balanse. Abi paskolos sutartys buvo sudarytos tarp to paties asmens: įmonės direktoriaus ir įmonės buhalterio bei kasininko L. T.. Visa atsakovės apskaita buvo vieno asmens žinioje, todėl žinodamas aplinkybę dėl dingusių (nurodomų, kaip pavogtų) įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, už buhalterinės apskaitos vedimą ir dokumentų saugojimą atsakingas apeliantas galėjo bent iš dalies atkurti įmonės buhalterinę apskaitą, juolab, jog turėjo paskolos sutarties, kasos orderius. Pagal 2013 m. birželio 30 d., 2014 m. kovo 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. balansų duomenis įmonė apeliantui nėra skolinga. Be to, jei L. T. skolino įmonei pinigus, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių aplinkybes: i) kam tos paskolintos pinginės lėšos buvo panaudotos (neįrodyta, jog lėšos panaudotos įmonės veikloje ir interesais); ii) ar piniginės lėšos nebuvo jam sugrąžintos.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėtos ribos ir kurių neperžengus būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės bei teisėti interesai, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 320 str. 2 d., 338 str.).
  2. Apeliacijos objektas – Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalies, kuria, netenkintas pareiškėjo L. T. pareiškimas dėl 115 848 Eur dydžio finansinio reikalavimo įtraukimo į BUAB „Eurostatybų koncernas“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, pagrįstumas ir teisėtumas.

13Dėl finansinio reikalavimo

  1. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl atsakovės bankroto byloje pareikšto L. T. 115 848,00 Eur dydžio finansinio reikalavimo, kuris grindžiamas 2013 m. balandžio 8 d. ir 2013 m. lapkričio 4 d. paskolos sutartimis ir kasos pajamų orderio kvitais. Pagal 2013 m. balandžio 8 d. paskolos sutartį, tuometinis UAB „Eurostatybų koncernas“ vadovas ir buhalteris L. T. įmonės vardu iš savęs, kaip fizinio asmens, laikotarpyje tarp 2013-04-08 – 2013-04-24 priėmė 125 600 Lt (36 376,27 Eur). Šios lėšos turėjo būti grąžintos iki 2015-05-01. Pagal 2013 m. lapkričio 4 d. paskolos sutartį UAB „Eurostatybų koncernas“ vadovas ir buhalteris L. T. iš savęs, kaip fizinio asmens, laikotarpyje tarp 2013-11-04 – 2013-12-11 priėmė 274 400 Lt (79 471,73 Eur). Šios lėšos turėjo būti grąžintos iki 2015-12-19.
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Bankroto bylose yra viešojo intereso, kuris, be kita ko, užtikrinamas, kai bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėja bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėja kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).
  3. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad byloje iš pateiktų UAB „Eurostatybų koncernas“ (buvęs pavadinimas UAB „Eurostatybos“) 2013 m. birželio 30 d. balanso, 2014 m. kovo 31 d. balanso, 2014 m. gruodžio 31 d. preliminaraus balanso, 2015 m. sausio-birželio 30 d. preliminaraus balanso, kurie buvo pasirašyti paties L. T. matyti, kad pareiškėjo nurodytos paskolos sutartys ir iš jų kylantys įsipareigojimai nebuvo įtraukti/apskaityti nurodytuose įmonės balansuose. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 6 str. 2 d., į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.
  4. Pagal nagrinėjamai bylai aktualios Mokesčių administravimo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys (išskyrus kredito įstaigas) privalėjo kartą per metus pateikti VMI informaciją apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas ir iš fizinių asmenų gautas paskolas bei jų dydį centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas L. T. deklaracijos VMI apie savo įmonei suteiktas paskolas nepateikė. Pagal galiojusį teisinį reglamentavimą L. T. turėjo pareigą pateikti VMI deklaraciją apie suteiktas įmonei paskolas, tačiau nepateikė.
  5. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad dėl įmonės dokumentų išgrobstymo nebuvo galimybės vesti buhalterinės apskaitos, dėl ko buvo sudaromos tik preliminarios finansinės ataskaitos, o banko pateiktose teismui finansinėse ataskaitose buvo nurodyta, jog minėti dokumentai yra preliminarūs, t.y.: 2014-03-31 balansas; 2014-12-31 balansas, 2015 m. sausio – birželio 30 d. preliminarus balansas. Todėl teismas, vertindamas L. T. pareikšto reikalavimo pagrįstumą, negalėjo remtis šiais dokumentais, o turėjo vadovautis 2013-04-08 paskolos sutartimi ir 2013-11-04 paskolos sutartimi. Apeliantas akcentuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, tirdami bylą Nr. 10-1-00554/2014, 2013-09-30 atliko kratą, kurios metu buvo išgrobstyti Įmonės bei L. T. asmeniniai kompiuteriai, USB laikmenos, 92 200 Lt. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas tik 2015-02-20, tačiau įmonei buvo grąžinta tik maža dalis jos dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto teiginiai apie dokumentų išgrobstymą yra neparemti įrodymais ir mažai tikėtini. Antra vertus, jei ir dalis apskaitos dokumentų buvo prarasti, tai jie turėjo būti atstatyti. Akcentuotina, kad paskolos teisinius santykius patvirtinantys duomenys galėjo būti patvirtinti pagal priešingos šalies patvirtinimus. Apeliantas L. T. būdamas įmonės vadovu ir kreditoriumi, turėjo pareigą atstatyti savo reikalavimo teisės faktą įmonės buhalterinėje apskaitoje, tačiau to nepadarė ir pažeidė BAĮ 20 straipsnio 1 dalį.
  6. Kaip jau buvo anksčiau minėta, paskoliniuose santykiuose L. T. buvo tiek kreditorius, tiek skolininko įmonės atstovas, todėl visiškai sutiktina su kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ atsiliepime nurodytais argumentais, jog jeigu visgi įmonė būtų skolinga L. T., tai L. T., kaip kreditorius, būtų buvęs pats suinteresuotas apskaityti savo paties reikalavimo teisę skolininko (įmonės) finansinėje atskaitomybėje, atkurti šią skolą patvirtinančius dokumentus, juos perduoti bankroto administratoriui ir netgi turėdamas visas galimybes atkurti įmonės buhalterinėje apskaitoje savo paties reikalavimo teisę, L. T. to nepadarė.
  7. Paskolos sutartis įstatyme apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes tam, kad atsirastų paskolos sutartiniai santykiai, yra būtina pinigus arba rūšies požymiais apibūdinamus suvartojamuosius daiktus perduoti paskolos gavėjui, todėl, nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684-313/2015 ir kt.).
  8. Aplinkybių dėl esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus, įrodinėjimo pareiga tenka paskolos davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Bet kokios informacijos įrodomąją vertę, vadovaudamasis nurodytais principais, nustato bylą nagrinėjantis teismas; jis taip pat sprendžia, ar konkrečiu atveju byloje esančių įrodymų pakanka tam tikrai faktinei aplinkybei nustatyti. Faktą yra pagrindas pripažinti įrodytu, t. y. pakankamai patikimai nustatytu, jeigu iš byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertina teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad šis faktas buvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).
  9. Atsakovės administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, jog L. T. buvo finansiškai nepajėgus suteikti įmonei paskolas, kadangi pagal VSDFV duomenis apelianto gaunamas darbo užmokestis 2013 m. balandžio mėn. sudarė 7,02 Eur neatskaičius mokesčių, o 2013 m. lapkričio mėn. – 1,76 Eur. Vienam iš BUAB „Eurostatybos koncernas“ kreditorių UAB „Medicinos bankas“ ginčijant paskolų suteikimo bendrovei faktą, bei sumai esant gan didelei fiziniam asmeniui (115 848,00 Eur), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas L. T. (paskolos davėjas), byloje neįrodė, kad turėjo finansinių galimybių suteikti nurodytas anksčiau paskolas įmonei. Vadinasi, tuo kartu yra paneigiama ir esminė paskolos sutarties sąlyga – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjui, kadangi akivaizdu, jog atitinkamos lėšų sumos nuosavybėje neturintis asmuo, objektyviai negali šios pinigų sumos perleisti kito asmens (įmonės) nuosavybėn.
  10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pareiškėjo pateiktos paskolos sutartys ir kasos pajamų orderio kvitai patvirtina paskolinių teisinių santykių buvimo faktą. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šie dokumentai patys savaime neįrodo, paskolos teisinių santykių buvimo. Priešingai, byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visuma (įmonės vadovui ir kreditoriui nevykdant teisės aktais nustatytos pareigos vesti įmonės buhalterinę apskaitą, nepateikus VMI deklaraciją apie suteiktas įmonei paskolas, neperduodant ĮBĮ nustatyta tvarka įmonės apskaitos administratoriui, esant įmonės buhalteriniams dokumentams, pasirašytiems paties L. T., jog įmonė jam nieko neskolinga, neįrodžius jog apeliantas turėjo finansinių galimybių suteikti paskolas įmonei) iš esmės paneigia paskolų suteikimo faktą.
  11. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta tinkamai paskirsčius šalims įrodinėjimo pareigą, tinkamai įvertinus į bylą pateiktus įrodymus jų patikimumo ir pakankamumo aspektu. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, todėl ginčijama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai