Byla 3K-3-208-248/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Andžej Maciejevski, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. S. ir atsakovo akcinės bendrovės DNB banko kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. S. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei DNB bankui dėl skolinimo obligacijų sutarčių sąlygų pakeitimo; trečiasis asmuo – B. S.; išvadą teikiančios institucijos: Lietuvos bankas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas I. S. kreipėsi į teismą, prašydamas: pakeisti jo ir atsakovo AB DNB banko sudarytas 2007 m. gruodžio 4 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis (toliau – ir Skolinimo sutartys) Nr. K-2400-2007-887 ir Nr. K-2400-2007-889, nustatant, kad kreditai pagal šias sutartis ieškovui I. S. suteikiami neatlygintinai.

5Byloje nustatyta, kad ieškovas I. S. su atsakovu AB DNB banku (toliau – Bankas) 2007 m. gruodžio 4 d. sudarė skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis: sutartį Nr. K-2400-2007-889, pagal kurią ieškovui buvo suteikta 1 337 444,64 Lt (387 350,74 Eur) paskola su 7,8 procentų dydžio fiksuota metine palūkanų norma su akcijų indeksais susietoms obligacijoms įsigyti bei sutartį Nr. K-2400-2007-887, pagal kurią ieškovui buvo suteikta 753 000 Eur paskola su 4,8 procentų dydžio fiksuota metine palūkanų norma su akcijų indeksais susietoms obligacijoms įsigyti. Šiomis sutartimis Bankas įsipareigojo ieškovui suteikti kreditą tam, kad šis galėtų įsigyti 13 412 vnt. obligacijų pagal sutartį Nr. K-2400-2007-889 ir 7530 vnt. obligacijų pagal sutartį Nr. K-2400-2007-887. Skolinimo sutarčių 3.2.1 punkte nurodyta, kad Bankas suteikia kreditą, jeigu tarp ieškovo ir Banko sudaryta obligacijų pasirašymo sutartis (toliau – ir Obligacijų sutartis). Skolinimo sutartyse šalys nurodė sąlygas, kada ir kokiu būdu grąžinamas kreditas, o 5.1 punkte buvo nustatyta, kad ieškovas įsipareigoja Bankui sumokėti palūkanas nuo visos negrąžintos sumos, taip pat, kad palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki atitinkamos kredito sumos grąžinimo Bankui dienos. Skolinimo sutarčių 6.1 punkte nurodyta, kad kreditas grąžinamas, palūkanos ir kitos pagal sutartį mokėtinos sumos sumokamos Banko ir ieškovo priešpriešinių vienarūšių įsipareigojimų įskaitymo būdu, t. y. įskaitomas ieškovo įsipareigojimas grąžinti kreditą, sumokėti palūkanas ir kitas pagal sutartį mokėtinas sumas už Banko įsipareigojimą sumokėti ieškovui už išperkamas obligacijas. Jeigu įskaičius šalių tarpusavio įsipareigojimus Banko mokėtina ieškovui suma yra didesnė, tai Bankas likutį nedelsdamas perveda į atsiskaitomąją sąskaitą, o jeigu ieškovo Bankui mokėtina suma yra didesnė, tai ieškovas ne vėliau kaip kredito grąžinimo dieną įsipareigoja sumokėti Bankui trūkstamą sumą, sukaupdamas ją ieškovo atsiskaitomojoje sąskaitoje, bei užtikrindamas galimybę sukauptą sumą nurašyti.

6Skolinimo sutarčių 1.11, 7.2 punktuose nustatyta, kad įkeičiamas nekilnojamasis turtas (žemės sklypai su pastatais, priklausantys ieškovui), o pagal 7.1 punktą buvo įkeistos ir visos obligacijos. Bylos duomenimis, buvo sudaryti nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriai, t. y. ieškovo prievolių pagal Skolinimo sutartis įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka.

7Bylos šalys 2007 m. gruodžio 4 d. sudarė dvi Obligacijų sutartis, pagal kurias ieškovas už pirmiau nurodytą pinigų sumą įsigijo SASO (su akcijomis susietas obligacijas). Šiomis sutartimis ieškovas pasirašė 13 412 vnt. obligacijų iš obligacijų emisijos, išleistos 2007 m. spalio 12 d. pagal 700 000 000 Lt (202 734 012,97 Eur) vidutinės trukmės obligacijų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijoje (toliau – ir VPK) 2007 m. rugpjūčio 23 d.; 7530 vnt. obligacijų iš obligacijų emisijos, išleistos 2007 m. gruodžio 3 d. pagal 1 250 000 000 Lt (362 025 023,17 Eur) vidutinės trukmės obligacijų programą, patvirtintą VPK 2007 m. spalio 4 d. Obligacijų sutarčių 1.13 punkte nurodoma, kad jose neaptarti su obligacijomis susiję klausimai yra reglamentuojami Programos prospekte, o investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su Programos prospektu.

8Ieškovas teigia, kad jis nėra profesionalus investuotojas, todėl Bankas, sudarydamas su juo ginčijamus sandorius, turėjo taikyti maksimalaus interesų apsaugos režimą. Ieškovo manymu, Bankas, siūlydamas jam įsigyti savo išleistas Obligacijas skolintomis lėšomis, nesurinko reikiamos informacijos apie ieškovo finansinę padėtį, žinias ir patirtį investavimo srityje bei investavimo tikslus, jos neįvertino bei teikė investavimo rekomendacijas, kurios buvo klaidingos, o ne bendro pobūdžio informaciją apie finansinius produktus. Dėl to ieškovas buvo suklaidintas ir sudarė sau nenaudingas sutartis.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė ieškovo ir atsakovo 2007 m. gruodžio 4 d. sudarytų skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarčių Nr. K-2400-2007-887 ir Nr. K-2400-2007-889 dalis dėl nustatyto palūkanų normos dydžio, 50 proc. sumažindamas nustatytas palūkanas; kitą ieškinio dalį atmetė.

11Teismas konstatavo, jog ieškovas yra neprofesionalus rinkos dalyvis, negalintis įvertinti skolinimosi rizikos, o atsakovas yra savo srities profesionalas, todėl jam taikomi ypač aukšti atidumo ir profesionalumo reikalavimai. Vertybinių popierių rinkos įstatymo (toliau – VPRĮ) 24 straipsnyje atsakovui buvo nustatyta pareiga prieš teikiant investicines paslaugas rinkti informaciją apie potencialaus kliento žinias ir investavimo tikslus. Be to, remiantis Finansinių priemonių rinkų įstatymu (toliau – FPRĮ), atsakovas turėjo pareigą aiškiai ir suprantamai ieškovui suteikti visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu šis galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių prievolių esmę bei joms būdingą riziką ir priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Tačiau šiuose įstatymuose nustatytas pareigas bankas, teismo nuomone, atliko netinkamai.

12Teismas pripažino, kad Bankas, siūlydamas ieškovui įsigyti jo išleistas obligacijas skolintomis lėšomis, teikė investavimo rekomendacijas (kurios, be kita ko, buvo klaidingos), o ne bendro pobūdžio informaciją apie finansinius produktus. Tačiau siūlydamas investicijas, Bankas nevertino ir neanalizavo, ar ieškovas yra finansiškai pajėgus sumokėti palūkanas, nes buvo vertinama tik Banko rizika ir tikrinami duomenys apie tai, ar įkeičiamo turto vertės pakaktų palūkanoms už suteiktus kreditus apmokėti. Teismo manymu, atsakovo veiksmai surenkant ir vertinant informaciją apie ieškovą neatitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, todėl, nesurinkęs informacijos apie ieškovą ir jos neįvertinęs, jis neteisėtai teikė ieškovui investavimo rekomendacijas ir tokiais neteisėtais veiksmais nulėmė ieškovo apsisprendimą investuoti į obligacijas Banko skolintomis lėšomis.

13Ginčijamu sprendimu taip pat pripažinta, kad atsakovas tinkamu būdu neatskleidė ieškovui informacijos, kurią pagal tuo metu galiojusius įstatymus buvo būtina atskleisti, kad būtų užtikrinta neprofesionalaus kliento pasverto pasirinkimo investuoti galimybė, t. y. tinkamai neįvykdė FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos – aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Aplinkybė, kad ieškovas turi aukštąjį išsilavinimą, yra įmonės vadovas, akcininkas, teismo manymu, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad jis sugebėjo savarankiškai suvokti su investavimu susijusią riziką bei suprasti specifines investavimo rizikas, juolab kad jokios investavimo patirties ieškovas neturėjo.

14Įvertinęs ginčo sutartis, teismas nustatė, kad Banko iš sandorių su ieškovu galimai gautiną naudą sudaro palūkanos, iš kurių atimama už opcionų įsigijimą Banko sumokėta kaina, bei tai, kad Bankas, parduodamas obligacijas ieškovui, iš jų pardavimo gauna pajamas – visą obligacijų kainą. Taigi, nors visą sumą obligacijoms įsigyti Bankas ir skolino ieškovui, iš tikrųjų ta pati ieškovui skolinama suma lieka Banke ir ją Bankas toliau galėjo naudoti ir naudojo pagrindinėje savo veikloje. Be to, ieškovas kreditų, už kuriuos įsigijo obligacijas, užtikrinimui įkeitė savo nekilnojamąjį turtą, kurio vertė buvo didesnė nei jam Banko paskolintos lėšos. Iš to teismas padarė išvadą, kad Bankas užsitikrino sau naudą ir apsidraudė nuo bet kokios rizikos, visą ją perkeldamas ieškovui, kuris Banko naudai įkeitė nekilnojamąjį turtą ir dar įsipareigojo iš nuosavų lėšų mokėti palūkanas už kreditus. Tačiau Banko darbuotoja šio interesų konflikto turinio ieškovui neatskleidė; tai reiškia, kad šis negalėjo nei objektyviai ir nepriklausomai nuspręsti, ar jam tinka toks investavimo būdas, nei objektyviai įvertinti Banko darbuotojos teikiamų rekomendacijų.

15Teismas taip pat sprendė, kad Banko darbuotoja N. G. neturėjo reikiamos kvalifikacijos tam, kad galėtų konsultuoti ieškovą ir teikti jam investavimo rekomendacijas, dėl to tikėtina, kad tokios finansinės paslaugos galėjo būti suteiktos nekokybiškai ir netinkamai. Nepaisant to, Banko darbuotoja veiksmus atliko, pažeisdama ne tik pirmiau nurodytų taisyklių nuostatas, bet ir FPRĮ 14 straipsnio 1 dalį. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas, sudarydamas ginčo sutartis, pažeidė VPRĮ bei FPRĮ nustatytus reikalavimus, t. y. netinkamai teikė investavimo rekomendacijas ir konsultacijas ieškovui, nesurinko apie ieškovą reikiamos informacijos, neatskleidė jam su investavimu susijusios rizikos, informacijos apie galimą interesų konfliktą. Teismas konstatavo, kad sutarties sudarymo metu egzistavo esminė šalių nelygybė, o sutarties sąlyga, nustatanti palūkanų dydį, suteikė atsakovui perdėtą pranašumą.

16Teismas pažymėjo, kad pagal šalių sudarytas Skolinimo sutartis klientas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti Bankui kreditą bei sumokėti nustatyto dydžio palūkanas. Iš šios sutarties prigimties ir tikslo matyti, kad palūkanos yra esminis skolinimosi sutarties požymis. Iš ieškovo paaiškinimų teismas nustatė, kad jis suvokė arba turėjo suvokti sudarytų Skolinimo sutarčių esmę, suprato, kad paskola suteikiama atlygintinai už palūkanas, tačiau sutarčių ir jų sąlygų neskaitė, į jas nesigilino, todėl ieškovo veiksmus sudarant sutartis vertino kaip didelį neatsargumą, nes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis sudarant skolinimo sutartį yra būtina, taigi privalo prisiimti proporcingą dalį su tuo susijusios rizikos. Įvertinęs ginčo sutarčių šalių elgesį ir veiksmus, atsakovo padarytus teisės aktų pažeidimus, teismas sprendė, kad protinga ir sąžininga yra pakeisti šalių sudarytų sutarčių sąlygos dalį dėl nustatyto palūkanų dydžio, sumažinant sutartyse nustatytas palūkanas 50 proc., t. y. per pusę.

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais ir padarytomis išvadomis.

18III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

19Ieškovas kasaciniu skundu prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 16 d. nutartį bei ieškinį tenkinti visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

201. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo konstatavo ieškovo didelį neatsargumą. Išvados, kad ieškovas, sudarydamas ginčo sutartis, elgėsi labai neatsargiai, neleidžia padaryti nustatytos aplinkybės: įmonės vadovo pareigos ir turimas išsilavinimas nėra susiję su finansinėmis priemonėmis; ginčo sandorių sudarymo metu ieškovą lydėjęs ir jam patarinėjęs A. A. nėra profesionalus investuotojas. Ieškovo nuomone, protinga tikėtis, kad vartotojas ir neprofesionalus investuotojas analogiškoje situacijoje pasitikės Banku ir nebūtinai itin išsamiai analizuos pasirašomas sutartis, todėl asmuo, detaliai neperskaitęs sutarties ir neišanalizavęs jos su atitinkamos srities specialistu, negali būti laikomas veikiančiu neprotingai ir neapdairiai. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas didelį ieškovo neatsargumą, tinkamai neįvertino Banko neteisėtų veiksmų, lėmusių ieškovo apsisprendimą sudaryti su Banku ginčo sutartis: Bankas, teikdamas ieškovui investavimo rekomendacijas, tinkamai neatskleidė jam su investavimu skolintomis lėšomis susijusių rizikų; jo darbuotoja N. G. neatskleidė egzistavusio interesų konflikto turinio. Ieškovas, įvertinęs jam pateiktą informaciją apie neva garantuotai pelningą ir saugią investiciją, pasitikėjo Banku kaip profesionalu, todėl sutarčių itin dėmesingai neskaitė ir sudarė ginčo sutartis net nežinodamas, kad jose nurodyta, jog, obligacijoms pelno neuždirbus, palūkanas Bankui jis turės sumokėti iš nuosavų lėšų.

212. Patenkinus ieškinį tik iš dalies, Bankui sudaryta galimybė, gaunant 50 proc. planuotų palūkanų, iš neteisėtų veiksmų gauti pelną.

22Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo šiuos argumentus:

231. Ieškovo didelio neatsargumo nelėmė Banko tariamai neteisėti veiksmai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad visa investavimo į SASO sprendimui priimti būtina informacija ieškovui pirmiausia buvo suteikiama žodžiu susitikimų su Banko darbuotojais metu ir tik po to – raštu (Prospektuose, obligacijų programos prospekto galutinių sąlygose (toliau – Galutinės sąlygos), Kliento anketoje, Skolinimo sutartyse, hipotekos lakštuose). Ieškovas turėjo pakankamai laiko susipažinti su Skolinimo sutartimis. Įrodymai taip pat patvirtina, kad sutarčių sudarymo metu jam buvo žinoma apie pareigą mokėti palūkanas pagal Skolinimo sutartis nepriklausomai nuo SASO uždarbio. Ieškovo asmeninės savybės, įgyta patirtis, įskaitant investavimo patirtį, buvo pakankamos suprasti, kad jis sudaro ne garantuotus, o rizikingus sandorius, todėl turi susipažinti su sutartimis ir išsiaiškinti prisiimamus įsipareigojimus. Ieškovas sudarė du investavimo (rizikos) sandorius, iš viso investavo 3 937 403,04 Lt (1 140 350,74 Eur), sandoriai buvo sudaryti 3 metų laikotarpiui. Priešingai, nei nurodo ieškovas, – pagrįsta ir protinga tikėtis, kad kiekvienas asmuo analogiškoje situacijoje perskaitys pasirašomas sutartis ir susipažins su jam pateiktais dokumentais, o to neatlikęs prisiims visas tokio neveikimo rizikas. Ieškovo buvimas neprofesionaliu investuotoju ir negalėjimas maksimaliai įvertinti visų su investavimu į SASO susijusių rizikų nepaneigia jo bendrosios pareigos skaityti pasirašomus dokumentus bei domėtis sudaromais sandoriais; ieškovas to neatliko ir būtent dėl to teismas konstatavo didelį jo neatsargumą sudarant investavimo į SASO sandorius.

242. Nors palūkanų sumažinimas iš esmės pažeidžia materialiosios teisės normas, nėra pagrindo teigti, kad palūkanų sumažinimas būtent dėl ieškovo didelio neatsargumo pažeidžia bendruosius teisės principus.

25Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. gegužės 16 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

261. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja visos CK 6.228 straipsnio taikymo sąlygos. Teismas nurodė, kad Bankas sandorio sudarymo metu buvo palankesnėje padėtyje nei ieškovas, o tai lėmė sandorių šalių nelygybę – išimtinai ieškovui tenkančią finansinę riziką (sutartyje numatytų palūkanų mokėjimą). Toks argumentas yra nepagrįstas, nes viena iš pagrindinių kredito gavėjo prievolių yra pareiga mokėti palūkanas už suteiktą kreditą ar paskolą. Kreditavimo sutarčių sudarymo metu vidutinė Lietuvos komercinių bankų siūlyta palūkanų norma buvo 8,39 proc. paskoloms litais ir 5,12 proc. paskoloms eurais, o Skolinimo sutartimis nustatytos 7,8 proc. kreditui litais ir 4,8 proc. kreditui eurais metinės palūkanos buvo mažesnės nei tuo metu komercinių bankų siūlyta metinė palūkanų norma. Tokiomis pat sąlygomis kiti protingi ir apdairūs asmenys ne tik būtų sudarę, bet ir realiai sudarė investavimo į SASO skolintomis lėšomis sandorius. Juos sudarė 640 investuotojų. Apie rizikos proporcingumą reikia spręsti vertinant sandorio šalies prisiimamą riziką ir gaunamą galimybę uždirbti (potencialią naudą). Ieškovo sudarytas rizikos sandoris, t. y. lėšų pasiskolinimas iš Banko ir jų investavimas įsigyjant SASO, turėjo ekonominę prasmę ieškovui, nes jis, neinvestuodamas nuosavų lėšų, įgijo galimybę uždirbti neribotą pelną. Bankas įgijo ribotą galimybę uždirbti (palūkanų už ieškovui suteiktą kreditą suma), tačiau prisiėmė neribotą riziką išmokėti ieškovui SASO prieaugį, taip pat ieškovo nemokumo riziką.

27CK 6.228 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad esminė šalių nelygybė turi egzistuoti sutarties sudarymo metu, o ne atsirasti vėliau. Teismas nenustatė šios sąlygos. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo priklausomumą nuo Banko, jo ekonominius sunkumus, neatidėliotinus poreikius, neinformuotumą, nepatyrimą.

28Net nustačius visas CK 6.228 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties pakeitimo sąlygas, teismas galėtų sutartį pakeisti tik taip, kad ji atitiktų sąžiningumo ir sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. Sumažindamas Skolinimo sutartyse nustatytas palūkanas 50 proc., teismas iš esmės nustatė tokias metines palūkanų normas, už kurias tuo metu Lietuvos komerciniai bankai neteikė 3 metų laikotarpio kreditų.

292. Nenustatęs pagrindo pakeisti Skolinimo sutartis CK 6.228 straipsnio pagrindu, teismas nepagrįstai ginčo santykiui savo iniciatyva taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas – CK 6.248 straipsnio 4 dalį ir 6.282 straipsnio 1 dalį. Šalis siejančių teisinių santykių pakeitimas (modifikavimas) yra atskiras civilinių teisių gynybos būdas ir nelaikomas civiline atsakomybe. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, neva tiek sutarčių pakeitimu CK 6.288 straipsnio pagrindu, tiek civilinės atsakomybės taikymo atveju iš esmės yra siekiama to paties tikslo – sumažinti ar panaikinti ieškovo prievoles Bankui mokėti palūkanas ir užkirsti kelią galimam ieškovo nuostolių atsiradimui. Toks aiškinimas yra nepagrįstas ir paneigia civilinės atsakomybės bei sutarties pakeitimo CK 6.228 straipsnio pagrindu prigimtį. CK 6.228 straipsnio tikslas – atkurti sutartinių teisių ir pareigų pusiausvyrą, kuri buvo nepateisinamai iš esmės iškreipta, dėl aplinkybių, kurios priklausė nuo vienos šalies valios, kuriomis ta šalis nesąžiningai pasinaudojo. Civilinės atsakomybės tikslas – kompensuoti patirtus nuostolius (žalą), nepriklausomai nuo konkrečios sutarties sąlygų.

303. FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos apie ieškovą surinkimą užpildant Kliento anketą teismas nepagrįstai laikė formaliu pareigos įgyvendinimu. Atsakovas pažymi, kad Banko surinktos apimties informacijos apie ieškovą visiškai pakako sprendžiant dėl ginčo sandorių su ieškovu sudarymo. Kliento anketa yra tam tikra kompiuterinė programa, todėl Banko darbuotojai, pildydami Klientų anketas, negalėjo reikalauti iš klientų pateikti papildomą, anketoje nenurodytą informaciją ir ją užfiksuoti anketoje, nes kompiuterinė programa jos nebūtų galėjusi įvertinti. Informacija, kuri turi būti surenkama apie investuotoją prieš teikiant jam investavimo rekomendacijas ar finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugas, apibrėžta FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje. Teismas, nurodęs, kad informacijos surinkimui yra taikomi „aukšti reikalavimai“, nedetalizavo nei ką ši sąvoka reiškia, nei iš kur šie reikalavimai kyla, nei to, kodėl informacijos apie ieškovą surinkimas ginčo atveju laikytinas neatitinkančiu aukštų standartų. Lieka neaišku, kokią dar FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje nenurodytą informaciją Bankas turi surinkti apie savo klientus ir kokia forma ją fiksuoti.

314. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovas privalėjo pateikti ieškovui apibendrintą rizikų aprašymą, taip pat, kad nepateikė įrodymų, jog ieškovui buvo tinkamai atskleista SASO įsigijimo skolintomis lėšomis rizika, netinkamai aiškino ir taikė FPRĮ 22 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai praplėsdamas jos turinį, bei pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtinus įrodymų vertinimo reikalavimus. Visa informacija apie SASO ir su jomis susijusias rizikas pateikta Prospekte ir Galutinėse sąlygose, o SASO įsigijimo, finansavimo sąlygos bei rizikos yra išdėstytos investuotojo su Banku sudaromose skolinimo obligacijų apmokėjimui, Obligacijų bei hipotekos sutartyse. Bankas, įvertinęs ieškovo pateiktą informaciją Kliento anketoje, tinkamai jį įspėjo, kad investavimas į SASO skolintomis lėšomis jam nėra tinkama finansinė priemonė, todėl į ją investuoti nepatarė. Ieškovas savo parašu Kliento anketoje patvirtino, kad susipažino su šiuo įspėjimu.

325. Ne bet koks bendravimas su klientais gali būti prilyginamas investavimo rekomendacijai. FPRĮ 3 straipsnio 12 dalies, 3 straipsnio 13 dalies 5 punkto ir 22 straipsnio 7 dalies sisteminis vertinimas parodo, kad investavimo rekomendacija yra atskira investicinė paslauga – asmeniškai klientui teikiamas individualizuotas patarimas dėl konkrečių veiksmų, susijusių su konkrečia finansine priemone. Bankas ieškovui investavimo rekomendacijų neteikė.

336. Pareiga įrodyti, kad parašu patvirtintas susipažinimo su tam tikra informacija faktas yra neteisingas, tenka būtent šį faktą parašu patvirtinusiai šaliai. Ieškovas neįrodė, kad iki sandorių sudarymo nebuvo susipažinęs su Prospektais ir kad nežinojo Prospektuose pateikiamos informacijos, nors pasirašė, patvirtindamas susipažinimą su šia informacija.

347. Kad būtų galima konstatuoti interesų konfliktą, turi egzistuoti Banko ir ieškovo interesų priešprieša ar tikslų nesuderinamumas. Ieškovo ir Banko interesai bei tikslai dėl ieškovo investicijų sutapo – abi šalys buvo suinteresuotos investicijų sėkme, todėl interesų konflikto šiuo atveju nebuvo. Pripažinti, kad visos Banko vykdomos operacijos išduodant klientams paskolas ir kreditus yra vykdomos interesų konflikto sąlygomis, kurių Bankas privalo vengti, būtų nepagrįsta.

35Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas šiuos argumentus:

361. Priešingai nei nurodo atsakovas, CK 6.228 straipsnio 1 dalyje pateikiamas tik pavyzdinis sąrašas kriterijų, į kuriuos būtina atsižvelgti, taikant CK 6.228 straipsnį, tačiau šie kriterijai nelaikytini būtinomis nurodyto straipsnio taikymo sąlygomis. Vertinant Skolinimo sutarčių sąlygas, kurios suteikia atsakovui perdėtą pranašumą, kompleksiškai turi būti vertinama ir bendra investavimo strategija bei visi ieškovo ir atsakovo tokios strategijos įgyvendinimui sudaryti sandoriai, o ne vien tik Skolinimo sutartis. Esminė šalių nelygybė nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, kad pelnas atsakovui užtikrinamas ieškovo sąskaita tiek SASO kainai kylant, tiek jai krentant, o visos su investavimu susijusios rizikos yra perkeliamos ieškovui. Šios aplinkybės egzistavo jau sutarčių sudarymo metu.

37Esminis ginčo sutarčių skirtumas nuo įprastų kredito sutarčių yra tai, kad pagal Skolinimo sutartis ieškovas kredito, kurio dalykas yra pinigai, negavo, nes kreditu su atsakovu atsiskaitė už SASO. Atsižvelgiant į tai, kad palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais, o ieškovas šiuo atveju atsakovo pinigais nepasinaudojo, nėra teisinio pagrindo Skolinimo sutartyse numatytas palūkanas vertinti tik pagal tai, kokio vidutinio dydžio palūkanos Skolinimo sutarčių sudarymo metu vyravo finansų rinkose.

38Bankas vertino tik savo rizikas, bet nevertino, ar ieškovas galės sumokėti palūkanas nepardavęs įkeisto turto. Banko anketomis nebuvo renkama informacija apie ieškovo nuolatinių pajamų šaltinį, turtą, investicijas bei nuolatinius finansinius įsipareigojimus. Bankas siūlė finansinį produktą, prieš tai nerinkdamas ir nevertindamas informacijos apie klientus. Tai patvirtina informacija 2007 m. rugsėjo mėn. reklaminiame laikraštyje.

392. Bankas tinkamai neįvykdė FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos, t. y. nepateikė ieškovui visos reikalingos informacijos, kurios pagrindu jis galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagristus investicinius sprendimus. Pagrindinė rizika, susijusi su investavimu į SASO (tačiau ne skolintomis lėšomis), buvo nurodyta Baziniuose prospektuose. Ieškovui nebuvo nurodyta, kur galima susipažinti su baziniais prospektais ar Galutinėmis sąlygomis, kurios pateiktos tik po ginčo sutarčių pasirašymo. Ieškovas neišreiškė sutikimo susipažinti su baziniais prospektais atsakovo interneto tinklapyje. VPK 2011 m. liepos 28 d. sprendime dėl teisės pažeidimo bylos Nr. 12K-10 pažymėta, kad Bankas, siūlydamas investuoti į SASO skolintomis lėšomis, iš esmės pakeitė santykinai saugų finansinį produktą (SASO), kurio aprašymą pateikė Prospektuose ir Galutinėse sąlygose. Nagrinėjamu atveju Bankas siūlė ieškovui finansinę priemonę, kurią sudarė dvi skirtingos finansinės priemonės ir paslaugos: SASO bei tikslinė paskola joms įsigyti. Tokiu atveju pagal VPK 2007 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 1K-22 36 punktą finansų maklerio įmonė privalo pateikti tinkamą finansinės priemonės sudedamųjų dalių aprašymą ir paaiškinimą, kaip sudedamųjų dalių sąveika padidina bendrą galutinę riziką. Bankas šios pareigos neatliko.

40Banko darbuotoja N. G. teikė rekomendacijas, atitinkančias FPRĮ 3 straipsnio 12 dalyje nurodytą investavimo rekomendacijos sąvoką, neturėdama finansų maklerio-konsultanto licencijos. Bankas, leidęs nekvalifikuotam darbuotojui teikti ieškovui investavimo rekomendacijas, padarė FPRĮ 14 straipsnio pažeidimą, kuris kartu su kitais pažeidimais lėmė esminę šalių nelygybę pagal Skolinimo sutartį.

413. Faktas, kad šaliai buvo suteikta galimybė susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, gali būti pripažįstamas tik tada, jeigu jos visos įtrauktos į rašytinės sutarties tekstą arba pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai šaliai iki sutarties pasirašymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasirašymo metu. Šias aplinkybes privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis. Dėl to pareiga įrodyti, kad ieškovas susipažino su Baziniu prospektu, tenka Bankui.

424. Bankas, teikdamas paslaugą, susidedančią iš kitų dviejų finansinių paslaugų (parduodamas savo išleistas SASO už savo paskolintas lėšas), gauna dvigubą naudą: nors jis ir skolina atitinkamą pinigų sumą, tačiau už tai įgyja teisę reikalauti sumokėti palūkanas (jų mokėjimas užtikrintas ieškovo nekilnojamojo turto įkeitimu), be to, paskolintos pinigų sumos neperduoda naudotis klientui, o toliau naudoja savo veikloje. Ieškovui buvo perkelta visa rizika, o Bankas vienareikšmiškai užsitikrino naudą tik sau, esant bet kokioms rinkos sąlygoms. Tai sudaro Banko interesų konflikto turinį. Tokios paslaugos negalima sutapatinti su kitomis Banko teikiamomis paslaugomis.

43Teisėjų kolegija

konstatuoja:

44IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

45Nagrinėjama byla buvo sustabdyta, kol Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išplėstinės septynių teisėjų kolegijos bus išnagrinėta civilinė byla L. S. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-7-168-687/2015, kurioje nustatytos aplinkybės ir kilę teisės taikymo bei aiškinimo klausimai panašūs į esančius šioje byloje. Išnagrinėjus minėtą civilinę bylą priimtoje nutartyje (toliau – ir Išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis) suformuluotos atitinkamų FPRĮ nuostatų bei ginčo teisinių santykių kvalifikavimui taikytinų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklės. Nagrinėjamoje byloje bus remiamasi šiomis taisyklėmis, ginčo sprendimui aktualios teisės normos, esant vienodai faktinei situacijai, bus aiškinamos ir taikomos taip pat, kaip Išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje.

46Dėl Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų reikalavimų finansų tarpininko profesinei veiklai

47Pagal CK 6.38 straipsnio 2 dalį, jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Finansų tarpininko profesinės veiklos reikalavimai įtvirtinti Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 21 d. direktyvoje dėl finansinių priemonių rinkų Nr. 2004/39/ES (MiFID), kuria siekiama suvienodinti valstybių narių investicinių paslaugų teikimo taisykles ir kurios vienas iš pagrindinių tikslų – užtikrinti aukšto lygio apsaugą investuotojams (2 konstatuojamoji dalis). MiFID taisyklėmis, be kita ko, nustatytos investuotojų apsaugos priemonės, susijusios su informacijos apie klientą surinkimu, atitinkamos informacijos esamiems ir būsimiems klientams pateikimu suprantama forma, pareiga pateikti teisingą, aiškią ir neklaidinančią informaciją, vykdyti pavedimus geriausiomis klientams sąlygomis ir kt. (19–25 straipsniai).

48Lietuvos valstybėje MiFID įgyvendinta, perkeliant jos nuostatas į FPRĮ. Finansų maklerio įmonės pareigos teikiant klientui investicines paslaugas apibrėžtos FPRĮ 22 straipsnyje, jame nustatyti reikalavimai mutatis mutandis taikomi ir licencijuotoms kredito įstaigoms (FPRĮ 22 straipsnio 14 dalis). Šiame straipsnyje nustatyta, kad finansų maklerio įmonė, teikdama klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, turi sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų (1 dalis); visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti; reklaminio pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama (2 dalis); finansų maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus; informacija gali būti pateikiama standartizuota forma (3 dalis). Aiškindamas šias įstatymo normas kasacinis teismas yra nurodęs, kad FPRĮ 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kurią vykdydamas jis privalo teikti klientams ir (arba) potencialiems klientams teisingą ir aiškią informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta aktyvi finansų tarpininko pareiga aiškiai, išsamiai ir suprantamai atskleisti investuotojui informaciją, reikalingą investicinių sprendimų priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-391/2014). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal FPRĮ 22 straipsnio 3 dalį teikiama informacija turėtų būti suprantama investuotojams, kuriems ji yra skirta, t. y. šiuo atveju neprofesionaliesiems investuotojams. Rizikos mastas yra vienas svarbiausių aspektų, kuris turi būti atskleistas neprofesionaliam investuotojui, tinkamai įgyvendinant informacijos atskleidimo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. L. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-265/2014; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-391/2014; išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-7-168-687/2015; kt.).

49Atsakovas kasaciniame skunde nesutinka su teismų konstatuotu jo, kaip finansų tarpininko, pareigų investuotojui, nustatytų FPRĮ 22 straipsnio 2 ir 3 dalyse, netinkamu vykdymu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bankas investuotojams siūlė įsigyti investavimo produktą – obligacijas, susietas su akcijų indeksais. Ieškovas įsigijo atsakovo išleistas SASO (su akcijomis susietas obligacijas) ne nuosavomis, o atsakovo paskolintomis lėšomis, sudarydamas su banku Skolinimo sutartį.

50Išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, remiantis joje nurodyta ankstesne kasacinio teismo praktika, konstatuota, kad įsigyjant obligacijas skolintomis lėšomis, už kurias įsipareigojama mokėti palūkanas, siūlomo investavimo produkto rizikos laipsnis pasikeičia, nes tokiu atveju tam, kad siūlomas investicinis produktas būtų pelningas, jo gaunama priemoka turi atsverti už kreditą mokamas palūkanas. Šį skirtumą bankas turi aiškiai ir suprantamai atskleisti neprofesionaliesiems investuotojams ir įspėti juos dėl obligacijų, susietų su akcijų indeksais, skolintomis lėšomis įsigijimo rizikos. Finansų tarpininkas tokiais atvejais privalo aiškiai ir suprantamai atskleisti investuotojui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo neigiamus padarinius: tiek tai, kad obligacijų išpirkimo metu susiklosčius rinkoje nepalankiai situacijai jis atgaus tik nominaliąją obligacijų vertę, o pagal Skolinimosi sutartį turės sumokėti sutartas palūkanas, palūkanų išieškojimas bus vykdomas iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto, tiek ir tokios situacijos susiklostymo tikimybes, t. y. atskleisti obligacijų įsigijimo skolintomis lėšomis specifikos nulemtą rizikos padidėjimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą pasisakęs dėl pareigos pateikti teisingą, aiškią ir neklaidinančią informaciją klientams apie atsakovo platinamą investavimo produktą ? obligacijas, susietas su akcijų indeksais, skolintomis lėšomis, ir daugeliu atvejų nurodęs, kad atsakovas šios pareigos tinkamai neįvykdė, nes iš esmės akcentavo tik galimą investicijos naudą, tinkamai neatskleisdamas rizikos masto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-206/2014; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-517/2014; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. L. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-265/2014; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-391/2014; 2015 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-77-378/2015; kt.).

51Nagrinėjamoje byloje teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad atsakovas neatskleidė visos informacijos apie išleistų SASO (su akcijomis susietų obligacijų) įsigijimo skolintomis lėšomis riziką, šio investavimo produkto veikimo mechanizmą, aplinkybes, nuo kurių priklauso SASO pelningumas ar pelno negavimas, ir dėl to galimai kilsiančias pasekmes. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovas priskirtinas neprofesionaliųjų investuotojų kategorijai. Sutiktina su teismų išvada, kad bankas, būdamas profesionaliu verslininku, turėjo aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškinti ieškovui, kaip neprofesionaliam investuotojui, kad nuolatinis akcijų vertės augimas rinkose negalimas arba bent jau pagrįstai abejotinas, todėl akcijų vertės augimo perspektyvos iki obligacijų išpirkimo momento (po trejų metų) nėra ir negali būti garantuotos. Byloje nustatyta, kad ieškovas, nors ir yra įmonės vadovas, turintis verslo žinių, tačiau investavimo srityje nepatyręs, todėl tikėtina, kad, neturėdamas pakankamos informacijos apie investicijų rizikingumą, ginčo sandorius sudarė paveiktas jų sudarymo metu buvusios akcijų vertės augimo tendencijos. Minėta, informacijos dėl investicijų rizikos tinkamas atskleidimas yra banko pareiga, jam tenka ir procesinė pareiga įrodyti, kad tokia informacija buvo aiškiai ir suprantamai atskleista (CPK 178 straipsnis). Atsakovas nurodo, kad visa būtina informacija dėl rizikos buvo pateikta Programos prospekte bei Galutinėse sąlygose. Išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje konstatuota, kad Programos prospekte ir Galutinėse sąlygose su investavimu skolintomis lėšomis susijusi rizika nebuvo atskirai aprašyta ir aiškiai atskirta nuo investavimo rizikos nuosavomis lėšomis. Atmestinas kasatoriaus (atsakovo) argumentas, kad tokio atskiro aprašymo nereikia, nes SASO platinimas ir kredito suteikimas vertintini kaip atskiros finansinės priemonės, obligacijų įsigijimas skolintomis lėšomis nėra naujas produktas, įsigydamas obligacijas skolintomis lėšomis asmuo kartu su obligacijų įsigijimo nuosavomis lėšomis rizika prisiima papildomą, su kreditavimo sutartimi susijusią riziką. Taigi, atsakovo manymu, pakanka kiekvienos finansinės priemonės riziką atskleisti atskirai, o ją apibendrinti ir įvertinti turėtų pats klientas. Toks aiškinimas reikštų finansų tarpininko pareigų perkėlimą investuotojui. Atsakovas taip pat nurodo, kad investavimo rizika buvo atskleista asmeninių susitikimų su ieškovu metu. Ieškovas, priešingai, nurodo, kad šių susitikimų metu investicinis produktas buvo pristatomas kaip itin patrauklus, akcentuojant jo pelningumą. Liudytojos N. G. parodymai, kad ji skaičiavo ieškovui, kokio dydžio būtų mokėtinos palūkanos, nesudaro pagrindo teigti, jog ji išaiškino ir investavimo rizikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismai pagrįstai sprendė, kad atsakovas minėtų aplinkybių neįrodė. Prieidami tokios išvados teismai rėmėsi visais į bylą pateiktais įrodymais, tiek šalių paaiškinimais, tiek liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, taip pat vertino ir Programos prospektą bei Galutines sąlygas turinio bei susipažinimo su šiais dokumentais galimybių aspektais, išvada išsamiai motyvuota. Atsakovo kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad atsakovas tinkamai vykdė informavimo pareigą, nustatytą FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje, ir atskleidė ieškovui visą riziką, būdingą įsigyjamam investiciniam produktui, ir investavimo strategijos veikimo principus.

52Atsakovas kasaciniu skundu taip pat nesutinka su teismų išvada, kad informacijos apie investuotoją surinkimas prieš teikiant jam investavimo rekomendaciją neatitiko teisės aktų reikalavimų. Finansų tarpininkui nustatyta pareiga surinkti informaciją apie kliento žinias ir patirtį konkretaus produkto ar paslaugų srityje, jo finansinę padėtį, investicinius tikslus, kurie leistų investicinei įmonei rekomenduoti klientui tinkančius finansinius produktus ar finansines paslaugas (FPRĮ 22 straipsnio 5-9 dalys). Tokia informacija reikalinga tam, kad finansų tarpininkas galėtų įsitikinti, ar konkreti rekomenduojama investicinė priemonė atitinka konkretaus kliento investavimo tikslus, išsiaiškinti, kokios kliento žinios ir patirtis suvokiant konkretaus investavimo riziką ir kokią investicinę riziką jis finansiškai pajėgus prisiimti.

53Byloje nustatyta, kad ši informacija apie ieškovą buvo renkama ne iš anksto, prieš teikiant investicinę rekomendaciją, o tik šiam užpildant anketą prieš pat pasirašant sandorius, teismų vertinimu, surinkta informacija neišsami, atsakovas pareigą surinkti informaciją vykdė formaliai. Atsakovas ir jo darbuotoja, teikusi paslaugas ieškovui, byloje apklausta kaip liudytoja, tvirtina, kad informacija buvo renkama ne tik anketavimo, bet ir pokalbių su ieškovu metu. Atsakovas šios aplinkybės neįrodė, taip pat neatskleidė, kokia papildoma informacija buvo surinkta ir kokią įtaką turėjo teikiant ieškovui investavimo rekomendaciją. Kita vertus, nagrinėjamu atveju svarbi ne tiek renkamos informacijos aprėptis (nors sutiktina su teismų išvada, kad informacija apie ieškovo turtinę padėtį nėra išsami) ar surinkimo laikas, nes ir pagal surinktą informaciją ieškovui buvo pateikta neigiama rekomendacija dėl SASO įsigijimo skolintomis lėšomis, kiek jos panaudojimo tinkamumas po to, kai buvo nustatyta, kad tokia investicinė paslauga ieškovui nerekomenduotina. FPRĮ nėra nustatytas ribojimas investicinei įmonei parduoti produktą (suteikti paslaugą) klientui, kuriam pagal surinktą informaciją ir atliktą vertinimą toks produktas ar paslauga nėra rekomenduojami. Tačiau, kaip pažymėta ir Išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, informacijos apie potencialų klientą surinkimas neatskiriamai susijęs su informacijos klientui apie ketinamą įsigyti finansinį produktą tinkamu atskleidimu. Neigiamos rekomendacijos dėl SASO pateikimas neatleidžia banko nuo savarankiškos pareigos atskleisti SASO investavimo riziką ir įspėti apie galimas neigiamas investavimo pasekmes. Todėl tokiu atveju, jei klientas pageidauja įsigyti nerekomenduojamą produktą, finansų tarpininkas, veikdamas geriausiomis kliento sąlygomis ir interesais (FPRĮ 22 straipsnio 1 dalis), turi itin rūpestingai ir išsamiai atskleisti jam investicijos riziką ir įsitikinti, kad klientas ją suprato. Teismai, minėta, pagrįstai sprendė, kad atsakovas šios pareigos neįvykdė.

54Atmestinas atsakovo kasacinio skundo argumentas, kad jis nagrinėjamu atveju ieškovui iš viso neteikė investavimo rekomendacijos, nes ieškovas pats kreipėsi dėl konkrečios finansinės priemonės įsigijimo ir jam buvo suteikta tik bendro pobūdžio informacija. Pagal FPRĮ 3 straipsnio 12 dalį investavimo rekomendacija apibrėžiama kaip finansų maklerio įmonės arba kliento iniciatyva klientui teikiama asmeninio pobūdžio rekomendacija dėl vieno ar kelių sandorių, susijusių su finansinėmis priemonėmis. Taigi, iš šios investavimo rekomendacijos apibrėžties matyti, kad ji gali būti teikiama ir kliento iniciatyva. Pažymėtina, kad išvadą, ar konkreti klientui suteikta konsultacija, rekomendacija gali būti pripažįstama FPRĮ 3 straipsnio 12 dalyje apibrėžta investavimo rekomendacija, lemia faktiškai pateiktos rekomendacijos požymių atitiktis įstatyme nustatytiesiems. Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas aplinkybę, ar atsakovas ieškovui teikė investavimo rekomendaciją, atsižvelgė į Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto 2009 m. spalio 14 d. konsultacijoje Nr. CESR/09-665 nurodytus investavimo rekomendacijos kriterijus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, byloje nustatęs aplinkybes, identifikuojančias faktiškai atsakovo ieškovui teiktą rekomendaciją dėl obligacijų įsigijimo Banko paskolintomis lėšomis pagal šiuos kriterijus, turėjo pagrindą padaryti išvadą dėl jos priskyrimo investavimo rekomendacijai.

55Atsakovas kasaciniame skunde teikia argumentus, kad teismai be pagrindo konstatavo esant interesų konfliktą, kurio atsakovas prieš sudarant sandorį neatskleidė ieškovui. Teisėjų kolegija pažymi, kad Išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje analogiškoje situacijoje konstatuotas interesų konflikto egzistavimas, nes bankas buvo suinteresuotas sudaryti tokio pobūdžio sandorius, banko filialas buvo skatinamas už pasiektus rezultatus ir pan. Esant tokiai pačiai faktinei situacijai teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitokią išvadą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovui interesų konfliktas buvo tinkamai atskleistas.

56Dėl ieškovo kasacinio skundo argumentų, susijusių su neprofesionaliesiems investuotojams taikoma apsauga

57Ieškovo kasaciniame skunde nurodoma, kad nustačius atsakovo, kaip savo srities profesionalo, netinkamą pareigų vykdymą – įstatymais nustatytos informacijos nesuteikimą, kurią turėdamas ieškovas nebūtų sudaręs ginčijamų investicinių sandorių, negali būti konstatuojamas ieškovo neatsargumas ar nerūpestingumas ir dėl šios priežasties jo reikalavimas negalėjo būti tenkinamas iš dalies.

58Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką neprofesionaliojo investuotojo statuso turėjimas lemia papildomą šio investuotojo teisių ir interesų apsaugą, kuri užtikrinama nustatant papildomas pareigas bankui (pvz., pareigą parengti ir paskelbti prospektą, suteikti visą informaciją klientui ir pan.), tačiau neeliminuoja neprofesionaliojo investuotojo bendrųjų pareigų (pvz., pareigos atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, konsultuotis dėl jų sąlygų, domėtis savo teisėmis bei pareigomis, elgtis rūpestingai, protingai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. L. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-265/2014). Išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje pažymėta, kad tokiais atvejais, kai investuotojas nebuvo rūpestingas ir atidus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina išsiaiškinant investavimo skolintomis lėšomis riziką bei įsigyjant šį investavimo produktą, atsiradusios pasekmės vykdant skolinimo sutartį dėl palūkanų mokėjimo negali tekti išimtinai bankui.

59Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas, disponuodamas nors ir neišsamia jam suteikta informacija apie investicijų saugumą, pats taip pat nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas; atsakovo tinkamai neatskleista informacija iš esmės buvo susijusi su investavimo rizika, o aplinkybės, jog už paskolą, nepasitvirtinus teigiamoms investavimo prognozėms, teks mokėti palūkanas, ieškovui buvo žinomos arba turėjo būti suprantamos, nes jis turėjo pakankamai gyvenimiškos patirties, verslo praktikos.

60Ieškovas su tokia teismų išvada nesutinka, kasaciniame skunde nurodo, kad jis nesuvokė ne tik investavimo skolintomis lėšomis rizikos masto, bet nežinojo ir to, kad palūkanas jam gali tekti mokėti ne iš investicijų prieaugio, o nuosavomis lėšomis, nes į pasirašomą sutartį nesigilino. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis ieškovo argumentas kaip tik ir patvirtina jo atidumo, rūpestingumo, apdairumo stoką. Palūkanų mokėjimas pagal paskolos sutartį yra šios kategorijos sutartims būdinga sąlyga, sudarant sutartį su banku – įprasta, todėl kiekvienam apdairiam ir rūpestingam asmeniui lengvai suvokiama. Ieškovo su atsakovu sudarytose skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartyse numatyta ne tik sąlyga dėl palūkanų mokėjimo, bet ir jų mokėjimo šaltinis tais atvejais, kai už išperkamas obligacijas gaunamos sumos nepakanka palūkanoms sumokėti (6.1 punktas). Dėl to netgi neprofesionalus finansų rinkos dalyvis, tačiau turintis verslo ir gyvenimiškos patirties, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėtų suvokti, kad kredito teikimas yra atlygintinė paslauga, todėl palūkanas, nepakankant investicijų pelno, vis tiek teks mokėti.

61Apibendrinant konstatuotina, kad, nagrinėjamos bylos duomenimis, finansų tarpininkas pažeidė įstatyme įtvirtintas pareigas, nevisapusiškai atskleisdamas investavimo riziką, ieškovas taip pat nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, aiškindamasis investavimo į SASO (su akcijomis susietas obligacijas) banko paskolintomis lėšomis riziką, todėl ir neigiami investavimo padariniai turėtų tekti abiem sandorio šalims. Ieškovas kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad investavimo neigiamų padarinių paskirstymas ieškovui ir atsakovui prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes atsakovas, pažeidęs įstatymus, gaus pelną. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie principai nėra pažeidžiami, nes, padalijant nesėkmingos investicijos nuostolius, išlaikoma priešingų šalių interesų pusiausvyra, atitinkanti šių principų esmę.

62Dėl investuotojo į SASO (su akcijomis susietas obligacijas) banko paskolintomis lėšomis teisių gynimo būdo, ginčo teisinių santykių tinkamo kvalifikavimo

63Ieškovas ieškiniu siekė pakeisti sutarties sąlygas, numatančias palūkanų mokėjimą, faktiniu reikalavimo pagrindu nurodydamas atsakovo netinkamą pareigų, nustatytų FPRĮ, vykdymą, o teisiniu pagrindu – CK 6.223, 6.228 straipsnius. Bylą nagrinėję teismai su tokiu teisiniu kvalifikavimu iš esmės sutiko. Civilinėje byloje, nagrinėtoje Išplėstinės teisėjų kolegijos, ieškinys buvo reiškiamas tokiu pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu, kaip ir šioje byloje. Išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje pažymėta, kad toks teisių gynybos būdas, kuriuo keliamas sutarčių dėl SASO įsigijimo ar jų atskirų sąlygų galiojimo klausimas ir kuriuo siekiama prievolės bankui pagal Skolinimo sutartį mokėti palūkanas apimties sumažinimo ir visiško ar dalinio atleidimo nuo prievolės vykdymo, yra priimtinas. Tačiau kolegija taip pat nurodė, kad pagal CK 6.228 straipsnį atsisakyti sutarties sąlygos investuotojas galėtų tik įrodęs, kad sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Šią aplinkybę galėtų patvirtinti banko nesąžiningumo faktas arba iš anksčiau susiklostę pasitikėjimo santykiai tarp banko darbuotojų ir kliento, dėl ko jis nekritiškai sutiko sudaryti minėtus sandorius. Be to, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad esminė šalių nelygybė turi egzistuoti sutarties sudarymo metu, o ne jos vykdymo ar pabaigos momentu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-206/2014). Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi formuojama kasacinio teismo praktika, taip pat išaiškino, kad tokiu atveju, kai sprendžiama dėl investuotojo prievolės bankui pagal Skolinimo sutartį mokėti palūkanas apimties, kai ir pats kreditorius yra laikomas pažeidusiu prievolę, gali būti taikoma prievolių teisės norma – CK 6.64 straipsnis. Vienas iš atvejų, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, – jei skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kai kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas gali kreiptis į teismą ir prašyti visiškai ar iš dalies, su sąlyga ar besąlygiškai atleisti jį nuo prievolės vykdymo (CK 6.64 straipsnio 2 dalis). Taikant šią normą, skolininko negalėjimas vykdyti prievolę sietinas ir su jo prievolės nepagrįsta apimtimi, kai tai įvyksta dėl kreditoriaus kaltės. Šalių sutartų mokėjimo palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas, tarp jų ir CK 6.206 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad už Skolinimo sutarties sąlygos dėl palūkanų mokėjimo tinkamą įvykdymą yra atsakingos abi šalys, todėl, vadovaujantis CK 6.64 ir 6.206 straipsnių nuostatomis, paskirstytini joms tenkantys neigiami padariniai, atleidžiant skolininką nuo dalies palūkanų mokėjimo.

64Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybių, nurodytų Išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, kurioms esant galima būtų konstatuoti esminę šalių nelygybę pagal CK 6.228 straipsnį, nenustatyta, todėl teismų atliktas ieškovo reikalavimo kvalifikavimas pagal šį straipsnį netikslus. Pirmiau nutartyje pasisakyta, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, jog atsakovas pažeidė įstatyme įtvirtintas pareigas dėl informacijos suteikimo, neatskleidė ieškovui kaip neprofesionaliam klientui visos investavimo rizikos, o ieškovas taip pat nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, aiškindamasis investavimo į SASO (su akcijomis susietas obligacijas) banko paskolintomis lėšomis riziką, ir kad už Skolinimo sutarčių sąlygų dėl palūkanų mokėjimo tinkamą įvykdymą yra atsakingos abi šalys. Esant tokiai situacijai teisėjų kolegija, vadovaudamasi Išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje pateiktais išaiškinimais, sprendžia, kad CK 6.64 ir 6.206 straipsnių pagrindu ieškovas atleistinas nuo dalies palūkanų, mokėtinų pagal jo ir Banko sudarytas Skolinimo sutartis, mokėjimo. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų nustatytomis neigiamų padarinių paskirstymo proporcijomis, kasatoriai dėl jų argumentų neteikia, siekdami visiškai išvengti šių padarinių.

65Perkvalifikavus ginčo teisinius santykius tampa nebeaktualūs atsakovo kasaciniame skunde dėstomi argumentai dėl nepagrįsto civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo kartu su CK 6.228 straipsniu, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

66Dėl procesinės bylos baigties

67Bylą nagrinėję teismai nustatė ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai konstatavo kiekvienai iš sutarties šalių tenkančių pareigų netinkamą vykdymą, tinkamai paskirstė neigiamų investavimo padarinių naštą, tačiau ginčo sprendimui taikė netinkamas materialiosios teisės normas. Dėl to rezoliucinė apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis tikslintina, nurodant, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis išdėstytina taip: „Atleisti ieškovą I. S. nuo 50 procentų palūkanų, nustatytų ieškovo I. S. ir atsakovo AB DnB banko sudarytose 2007 m. gruodžio 4 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartyje Nr. K-2400-2007-887 ir 2007 m. gruodžio 4 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartyje Nr. K-2400-2007-889, mokėjimo“.

68Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

69Pakeitus teisinių santykių kvalifikavimą, sprendimas dėl ieškinio reikalavimo, susijusio su palūkanų mokėjimu, tenkinimo apimties byloje nesikeičia, t. y. atmetami abiejų šalių kasaciniuose skunduose suformuoti prašymai tokia pat apimtimi jiems naudinga linkme pakeisti skundžiamus teismų sprendimus dėl ieškinio reikalavimo tenkinimo. Dėl to, vadovaujantis CPK 93 straipsnyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų proporcingo paskirstymo šalims pagal jų reikalavimų patenkinimo apimtį taisykle, šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos, o kasaciniame teisme kiekvienos iš šalių turėtos išlaidos joms neatlygintinos.

70Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 5 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šalims paskirstyta nurodyta suma sudarytų po 2,50 Eur kiekvienai iš jų. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalies ir teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nuostatomis, ši suma nepriteistina.

71Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

72Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 16 d. nutarties rezoliucinę dalį, kuria ieškinys iš dalies patenkintas, ją išdėstant taip:

73Atleisti ieškovą I. S. nuo 50 procentų palūkanų, nustatytų ieškovo I. S. ir atsakovo AB DnB banko sudarytose 2007 m. gruodžio 4 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartyje Nr. K-2400-2007-887 ir 2007 m. gruodžio 4 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartyje Nr. K-2400-2007-889, mokėjimo.

74Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 16 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

75Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas I. S. kreipėsi į teismą, prašydamas: pakeisti jo ir atsakovo AB... 5. Byloje nustatyta, kad ieškovas I. S. su atsakovu AB DNB banku (toliau –... 6. Skolinimo sutarčių 1.11, 7.2 punktuose nustatyta, kad įkeičiamas... 7. Bylos šalys 2007 m. gruodžio 4 d. sudarė dvi Obligacijų sutartis, pagal... 8. Ieškovas teigia, kad jis nėra profesionalus investuotojas, todėl Bankas,... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino... 11. Teismas konstatavo, jog ieškovas yra neprofesionalus rinkos dalyvis,... 12. Teismas pripažino, kad Bankas, siūlydamas ieškovui įsigyti jo išleistas... 13. Ginčijamu sprendimu taip pat pripažinta, kad atsakovas tinkamu būdu... 14. Įvertinęs ginčo sutartis, teismas nustatė, kad Banko iš sandorių su... 15. Teismas taip pat sprendė, kad Banko darbuotoja N. G. neturėjo reikiamos... 16. Teismas pažymėjo, kad pagal šalių sudarytas Skolinimo sutartis klientas... 17. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014... 18. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 19. Ieškovas kasaciniu skundu prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo... 20. 1. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo konstatavo ieškovo didelį... 21. 2. Patenkinus ieškinį tik iš dalies, Bankui sudaryta galimybė, gaunant 50... 22. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, priteisti... 23. 1. Ieškovo didelio neatsargumo nelėmė Banko tariamai neteisėti veiksmai.... 24. 2. Nors palūkanų sumažinimas iš esmės pažeidžia materialiosios teisės... 25. Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 26. 1. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, ar nagrinėjamu atveju... 27. CK 6.228 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad esminė šalių nelygybė turi... 28. Net nustačius visas CK 6.228 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties... 29. 2. Nenustatęs pagrindo pakeisti Skolinimo sutartis CK 6.228 straipsnio... 30. 3. FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos apie ieškovą... 31. 4. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovas privalėjo pateikti ieškovui... 32. 5. Ne bet koks bendravimas su klientais gali būti prilyginamas investavimo... 33. 6. Pareiga įrodyti, kad parašu patvirtintas susipažinimo su tam tikra... 34. 7. Kad būtų galima konstatuoti interesų konfliktą, turi egzistuoti Banko ir... 35. Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir... 36. 1. Priešingai nei nurodo atsakovas, CK 6.228 straipsnio 1 dalyje pateikiamas... 37. Esminis ginčo sutarčių skirtumas nuo įprastų kredito sutarčių yra tai,... 38. Bankas vertino tik savo rizikas, bet nevertino, ar ieškovas galės sumokėti... 39. 2. Bankas tinkamai neįvykdė FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos,... 40. Banko darbuotoja N. G. teikė rekomendacijas, atitinkančias FPRĮ 3 straipsnio... 41. 3. Faktas, kad šaliai buvo suteikta galimybė susipažinti su standartinėmis... 42. 4. Bankas, teikdamas paslaugą, susidedančią iš kitų dviejų finansinių... 43. Teisėjų kolegija... 44. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 45. Nagrinėjama byla buvo sustabdyta, kol Lietuvos Aukščiausiajame Teisme... 46. Dėl Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų reikalavimų finansų... 47. Pagal CK 6.38 straipsnio 2 dalį, jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas... 48. Lietuvos valstybėje MiFID įgyvendinta, perkeliant jos nuostatas į FPRĮ.... 49. Atsakovas kasaciniame skunde nesutinka su teismų konstatuotu jo, kaip finansų... 50. Išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, remiantis joje nurodyta ankstesne... 51. Nagrinėjamoje byloje teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir... 52. Atsakovas kasaciniu skundu taip pat nesutinka su teismų išvada, kad... 53. Byloje nustatyta, kad ši informacija apie ieškovą buvo renkama ne iš... 54. Atmestinas atsakovo kasacinio skundo argumentas, kad jis nagrinėjamu atveju... 55. Atsakovas kasaciniame skunde teikia argumentus, kad teismai be pagrindo... 56. Dėl ieškovo kasacinio skundo argumentų, susijusių su neprofesionaliesiems... 57. Ieškovo kasaciniame skunde nurodoma, kad nustačius atsakovo, kaip savo... 58. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką neprofesionaliojo investuotojo... 59. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad... 60. Ieškovas su tokia teismų išvada nesutinka, kasaciniame skunde nurodo, kad... 61. Apibendrinant konstatuotina, kad, nagrinėjamos bylos duomenimis, finansų... 62. Dėl investuotojo į SASO (su akcijomis susietas obligacijas) banko... 63. Ieškovas ieškiniu siekė pakeisti sutarties sąlygas, numatančias palūkanų... 64. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybių, nurodytų... 65. Perkvalifikavus ginčo teisinius santykius tampa nebeaktualūs atsakovo... 66. Dėl procesinės bylos baigties... 67. Bylą nagrinėję teismai nustatė ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes,... 68. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 69. Pakeitus teisinių santykių kvalifikavimą, sprendimas dėl ieškinio... 70. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 5 Eur bylinėjimosi išlaidų,... 71. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 72. Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 73. Atleisti ieškovą I. S. nuo 50 procentų palūkanų, nustatytų ieškovo I. S.... 74. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 75. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...