Byla 2A-519-467/2018
Dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys - UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ ir UAB „Naujamiesčio būstas“, išvadą teikianti institucija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų T. M. ir L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams T. M. ir L. M. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys - UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ ir UAB „Naujamiesčio būstas“, išvadą teikianti institucija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2016 m. gegužės 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams T. M. ir L. M., kuriuo prašė priteisti iš atsakovų solidariai 129,92 EUR skolą, 1,30 EUR palūkanas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad tiekia šilumos energiją namui adresu ( - ). Atsakovams priklauso butas, esantis K( - ), kuris yra atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos. Tačiau atsakovai nemoka ir susidarė 129,92 EUR skola per laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2016-04-31 už šilumą, naudojamą bendroms patalpoms šildyti.
  3. Atsakovai T. M. ir L. M. atsiliepime prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad jie, kaip buto savininkai, yra atsijungę nuo centralizuotos šildymo sistemos teisės aktų nustatyta tvarka, bendrojo naudojimo patalpos nėra šildomos, todėl jie neturi pareigos apmokėti ieškovo sąskaitas už bendro naudojimo patalpų šildymą. Paaiškino, kad jų butas turi atskirą įėjimą, laiptine jie nesinaudoja, taigi nemato pagrindo mokėti už jos šildymą.
  4. Tretieji asmenys UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ ir UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepimuose į ieškinį prašė teismo dėl ieškovo reikalavimo spręsti teismo nuožiūra, kadangi šioje byloje nagrinėjami klausimai nėra susiję su jų vykdoma veikla.
  5. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija teismui pateiktoje išvadoje patvirtino ieškovo argumentus, kad atsakovams prievolė sumokėti ieškovui už bendrojo naudojimo patalpų šildymą kyla vadovaujantis įstatyminiu ir poįstatyminiu reglamentavimu bei teismų praktika.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai - priteisė solidariai iš atsakovų T. M. ir L. M. 129,92 EUR skolą, 1,30 EUR palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (131,22 EUR) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją pastatui, esančiam ( - ). Šiame pastate yra atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 5, kuris yra atjungtas nuo pastato centralizuotos šildymo sistemos. Pastate yra šildomos bendro naudojimo patalpos (laiptinė, koridorius, šilumos punktas), kurios yra šio pastato butų (patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė.
  3. Ginčo laikotarpiu atsakovams ir visiems kitiems pastate esantiems vartotojams priskiriamas šilumos kiekis buvo nustatomas, skirstant įvadiniu šilumos skaitikliu apskaičiuotą kiekį pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 (toliau – Metodas Nr. 4), kartu taikant 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41 patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5 (toliau – Metodas Nr. 5).
  4. Teismas 2016 m. gruodžio 21 d. išvažiuojamajame posėdyje nustatė, kad pastate yra šildomos bendro naudojimo patalpos (laiptinė, koridorius, šilumos punktas), kurios yra šio pastato butų (patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Buto apžiūros metu nustatyta, kad atsakovų butą kerta vamzdis, priklausantis centralizuotai šildymo sistemai.
  5. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovai ginčo laikotarpiu turėjo prievolę kas mėnesį proporcingai savo daliai mokėti mokesčius už pastate suvartotą šilumos energiją, ieškovės tiekiamą bendrojo naudojimo patalpų šildymui. Todėl priteisė iš jų solidariai skolą ir netesybas.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Apeliaciniu skundu atsakovai T. M. ir L. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą. Apeliantai laikosi pozicijos, kad jiems nuosavybės teise priklausantis butas yra teisės aktų nustatyta tvarka atjungtas nuo bendrų šildymo ir karšto vandens sistemų, sutarties su ieškovu dėl tiekiamos energijos neturi, jie nėra ieškovo klientai ir šilumos vartotojai.
  2. Apeliantai sutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad per jiems priklausantį butą eina vamzdis, tačiau akcentavo, kad jis nėra jiems reikalingas ir yra skirtas tenkinti kitų vartotojų poreikius. O tai, kad laiptinėje buvo rastas skardinis radiatorius, negali būti laikoma, kad laiptinė yra šildoma. Pažymėjo, kad gyvenamasis namas buvo šildomas kietu kuru, todėl laiptinė visais laikais nebuvo šildoma. Nesutinka mokėti už laiptinės šildymą, nes radiatorius įrengtas savavališkai, jis nebuvo įrengtas ir nebuvo numatytas statant pastatą.
  3. Apeliantai dar kartą pažymi, kad įėjimas į apeliantų butą yra per lauko tambūrą, kuris yra priešingoje pusėje nei laiptinė. Teismas išvažiuojamojo posėdžio metu įsitikino, kad atsakovų butas neturi jokio funkcionalaus ryšio su laiptine, kuri reikalinga tik butams Nr. 1, 2, 3, 4 eksploatuoti. Tik šių butų savininkų valia, kaip laiptinę tvarkyti.
  4. Apeliantų teigimu, šilumos punktas, apžiūrėtas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, iš kurio paskirstoma į butus, visi vamzdynai privalo būti gerai izoliuoti, nes šilumos nuostolius tenka padengti vartotojams.
  5. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nėra ginčijama aplinkybė, jog apeliantai gyvena bute, esančiame ( - ), o pastate ( - ) yra šildomos bendro naudojimo patalpos – laiptinė, šilumos punktas, kurios yra pastato ir butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai nurodyta, jog bendraturčiai turi apmokėti šilumos dalį, tenkančią daugiabučio namo bendro naudojimo patalpoms.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Vilniaus apygardos teisme 2017-12-15 gautas ieškovo UAB „Vilniaus energija“ pareiškimas dėl ieškovo procesinių teisių perėmimo. Nurodoma, kad 2017-03-29 nustojo galioti šilumos ūkio nuomos sutartis, pagal kurią UAB „Vilniaus energijai“ buvo perduotas visas šilumos ūkis. Pasibaigus galioti šiai nuomos sutarčiai, UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ perėmė visą UAB „Vilniaus energija“ veiklą, taip pat ir nuomos laikotarpiu administruotus debitorinius klientų įsiskolinimus. Reikalavimų perleidimo procedūra baigta 2017-06-15. Prašoma pakeisti pradinį ieškovą UAB „Vilniaus energija“ jo procesinių teisių perėmėju AB „Vilniaus šilumos tinklai“.
  2. Apeliantai (atsakovai) pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl procesinių teisių perėmimo, kuriame nurodo, kad tokios organizacijos kaip UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ nežino, sutarčių sudarę neturi ir pretenzijų pateikti negali.
  3. Procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra reikalavimo teisės perleidimas. Šalį jos procesiniu teisių perėmėju rašytinio proceso tvarka pakeičia teismas, nustatęs, kad procesinių teisių perėmėjas pagrindė savo dalyvavimą procese (CPK 48 straipsnio 1, 3 dalys).
  4. Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Perimdamas materialiąsias subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti jas ginti, taip pat pareigą atsakyti pagal tenkančias prievoles. Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, atnaujinant procesą, taip pat vykdymo procese (CPK 48 straipsnio 1 d.). Įstojusiam vietoj buvusios šalies į procesą asmeniui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, procesinį teisių perėmėją saisto priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 str. 2 d.).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateiktus įrodymus –2002-02-01 nuomos sutarties išrašą, 2017-06-16 rašto dėl nuosavybės teisių perleidimo išrašą, sprendžia, kad yra pakankamas ir pagrįstas pagrindas pradinį ieškovą UAB „ Vilniaus energija“ pakeisti naujuoju ieškovu UAB „Vilniaus šilumos tinklai“.
  6. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  7. Ši byla nagrinėjama atsakovų T. M. ir L. M. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
  8. Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas - kad apeliantai nesinaudoja jų name esančia laiptine, už kurios šildymą ieškovas yra paskaičiavęs skolą, o kitus bendrosios nuosavybės teise esančius inžinerinius objektus (vamzdžius) iš esmės šildo patys atsakovai, kadangi jie yra įrengti atsakovų bute. Taigi atsakovai laiko, kad neturi ir nesutinka mokėti už namo, kuriame yra jų butas, bendro naudojimo objektų šildymą.
  9. Byloje nustatyta, kad pradinis ieškovas UAB „Vilniaus energija“ ginčo laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2016-04-31 tiekė centralizuotą šilumos energiją pastatui, esančiam ( - ). Šiame pastate yra atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 5, kuris yra atjungtas nuo pastato centralizuotos šildymo sistemos. Tačiau pastate yra šildomos bendro naudojimo patalpos (laiptinė, koridorius, šilumos punktas), kurios yra šio pastato butų (patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kas taip pat pasitvirtino išvažiuojamojo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.
  10. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Iš esmės tapačiai bendrosios dalinės nuosavybės objektus apibrėžia ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 punktas, pagal kurį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
  11. Apeliantai neginčija, kad laiptinė gyvenamajame name ( - ) jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais šio namo bendraturčiais. Taigi, neatsižvelgiant į tai, jog apeliantai tiesiogiai nesinaudoja tam tikromis namo bendro naudojimo patalpomis ar bendrosiomis inžinerinėmis konstrukcijomis (stogo dalimi, namo sienomis, kurios nepriklauso apeliantų butui, vamzdžiais, laiptine ir panašiai), tai nepanaikina apeliantų pareigos tas patalpas ir (ar) konstrukcijas prižiūrėti, saugoti ir apmokėti jų išlaikymą.
  12. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendrojo naudojimo patalpoms šildyti sunaudotą šilumos energiją.
  13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-13 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-421/2017; 2016-01-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016; kt.).
  14. Nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 25 straipsnio pakeitimo įstatymu (2014-12-01 Nr. 2014-18286) buvo nutarta papildyti 25 straipsnį 2 dalimi, pagal kurią daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, šiuo atveju į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad bendro naudojimo patalpos (laiptinė) buvo šildomos; nėra pateikta įrodymų, kad daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkai teikė reikalavimą nutraukti bendro naudojimo patalpų šildymą. Taigi atsakovams, kuriems laiptinė ir kitos inžinerinės konstrukcijos priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, kyla pareiga bendro naudojimo patalpas ir konstrukcijas išlaikyti.
  15. Kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
  16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

4Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

5Civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams T. M. ir L. M. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys - UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ ir UAB „Naujamiesčio būstas“, išvadą teikianti institucija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, pradinį ieškovą UAB „ Vilniaus energija“ pakeisti naujuoju ieškovu UAB „Vilniaus šilumos tinklai“

6Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai