Byla e2A-1539-413/2015

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-43-217/2015 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui R. R. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir atsakovo R. R. priešieškinį ieškovei D. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija - Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-147-737/2013) buvo nutraukta ieškovės D. R. ir atsakovo R. R. santuoka bendru šalių sutikimu, patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nepilnametės dukters A. R., gim. ( - ), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su jos motina, patvirtinant 4 ir 5 punktuose numatytą tokią bendravimo su vaiku tvarką: 4 p. „iki dukros A. R. pilnametystės jos auklėjime be apribojimų dalyvaus abu tėvai bendru jų sutarimu, atsižvelgdami į vaiko teisėtus interesus ir norus. D. R. įsipareigoja, vaikui susirgus ir/ar persikėlus gyventi kitu adresu, informuoti R. R. per 24 val. D. R., ketindama su vaiku išvykti iš LR teritorijos ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui, įsipareigoja apie tai informuoti R. R. ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki išvykimo ir išvykti turėdama R. R. rašytinį sutikimą. R. R. sutikimą arba motyvuotą atsisakymą įsipareigoja pateikti ne vėliau kaip po 3 dienų nuo prašymo apie sutikimo davimą gavimo dienos; 5 p. „vienam iš jų pažeidus sutarties 4 punkto nuostatas bus laikoma, kad yra piktnaudžiaujama tėvų valdžia vaiko atžvilgiu ir šio fakto papildomai įrodinėti nereikės“.

5Ieškovė D. V. (R.) 2014 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą, prašydama: 1) pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-147-737/2013 4 bei 5 punktus ir nustatyti, kad pasikeitus nepilnametės dukros A. R. gyvenamajai vietai ar jai susirgus, D. V. įsipareigoja per 3 dienas informuoti apie tai raštu ar žodžiu, dukros tėvą R. R.; 2) nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra A. R. tokiomis sąlygomis:

61. Atsižvelgdamas į dukros A. dienos tvarkaraštį ir režimą bei vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo kriterijais, tėvas R. R. kas antrą dieną po 1 valandą bendrauja su dukra telefonu ar kitomis ryšio ir komunikacijos priemonėmis, netrukdydamas dukros režimo, jos ugdymo programos ar ugdymo priemonių. Bendravimas vyksta ne vėliau kaip iki 20 val. pagal dukros gyvenamosios vietos šalies laiką;

72. Dukros vasaros atostogų metu 2 kalendorines savaites (keturiolika dienų) be pertraukos tėvas R. R. praleidžia kartu su A. R., kurią atostogų išvakarėse pristato į tėvo gyvenamąją vietą D. V. ar kitas vaiką lydintis asmuo, ir paima vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos iki 18 val. paskutinę atostogų dieną. Vaiko vasaros atostogos numatomos laisvu nuo vaiko užsiėmimų vaikų ugdymo įstaigoje laiku, jų pradžios ir pabaigos datą abu tėvai ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atostogų pradžios suderina telefonu ir raštu. Dukros kelionės išlaidas apmoka abu tėvai lygiomis dalimis.

8Ieškinio papildymu ieškovė prašė pakeisti sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo, įpareigojant atsakovą mokėti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukros A. R. išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

9Nurodė, kad po santuokos nutraukimo ir dukros A. apsilankymų pas tėvą ieškovė pastebėjo, jog dukra keičiasi į blogąją pusę, dėl atsakovo patiriamo psichologinio smurto mergaitės elgesyje atsirado nerimas. Apie tai ji ne kartą informavo Jonavos rajono vaiko teisių apsaugos skyrių, kalbėjo su pačiu atsakovu, tačiau atsakovas ieškovę ignoravo, į kvietimus atvykti į Jonavos rajono vaiko teisių apsaugos skyrių ar apsilankyti pas psichologą nereagavo. Siekdama pagerinti dukros emocinę būklę, ieškovė metė darbą ir išvažiavo su dukra gyventi į Angliją, kur dukra susirado daug draugų, pritapo prie aplinkos, pradėjo mokytis anglų kalbos bei lankyti mokyklą. Atsakovas pretenzijų nereiškė, su dukra bendravo telefonu, per kompiuterinę programą „Skype“, buvo patenkintas dukters pasiekimais. Tačiau 2014 m. birželio mėn. ieškovė buvo iškviesta į Anglijos Aukščiausiąjį Teismą, kur sužinojo, kad atsakovas ją kaltina nepilnametės dukters pagrobimu. Anglijos teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartimi konstatavo, kad A. buvo išvežta be tėvo leidimo, netinkamai informavus tėvą apie dukros gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl paragino šalis siekti susitarimo derybų būdu. Ieškovės nuomone, dukros gyvenamoji vieta negali būti pakeista, nes tai akivaizdžiai prieštarautų vaiko interesams, būtų pažeistas nusistovėjęs ir įprastas dukters režimas, pakeitus gyvenamąją vietą, ji būtų atstumta nuo savo draugų ir klasiokų, negalėtų lankyti savo ugdymo įstaigos Anglijoje, kas turėtų įtakos jos emociniam ir psichologiniam vystymuisi, sukeltų emocinius išgyvenimus ir darytų socialinę bei psichologinę žalą. Pažymėjo, kad dukra yra aiškiai išreiškusi savo norą likti gyventi su mama Anglijoje.

10A. R. R. su ieškiniu nesutiko ir priešieškiniu prašė pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1-ą punktą, kuris numato, kad po santuokos nutraukimo nepilnametės dukros A. R. gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina D. R. (V.), ir nustatyti nepilnametės dukters A. R., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su tėvu R. R.. Ieškovės ieškinį dėl santuokos sutarties sąlygų pakeitimo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį grindė tuo, kad ieškovė išvyko gyventi į Angliją nepranešusi jam apie tokį ketinimą ir negavusi tam rašytinio jo sutikimo, kaip tai numatyta įsiteisėjusiu Jonavos rajono apylinkės teismo2013 m. vasario 6 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte. Atsakovo nuomone, tokie ieškovės veiksmai ir pasikeitusios aplinkybės, susijusios su dukters gyvenamosios vietos pakeitimu, sudaro pagrindą prašyti teismą nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu (atsakovu), kadangi jam gyvenant Lietuvoje, o ieškovei – Anglijoje, dukters prigimtinė teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais būtų ribojama, atsakovo ir dukros tarpusavio ryšys žymiai susilpnėtų, dukters teisės bendrauti su juo išimtinai priklausytų nuo ieškovės. Dukrai gyvenant Lietuvoje, dukters ir ieškovės tarpusavio ryšys mažiau susilpnėtų, nes ieškovę ir Lietuvą sieja teisinis santykis (ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė), čia gyvena ieškovės tėvas, pati ieškovė turi jai nuosavybės teise priklausantį butą ( - ), kuriame iki išvykimo į Angliją gyveno kartu su dukra ir galėtų jame vėl apsistoti. Gyvenant dukrai Lietuvoje, jai būtų sudarytos sąlygos bendrauti su artimaisiais giminaičiais tiek iš atsakovo, tiek iš ieškovės pusės. Atsakovo nuomone, jo gyvenamoji aplinka yra saugi, atitinkanti vaiko poreikius. Atsakovas užsiima individualia veikla, o gaunamos 2000-3500 Lt mėnesinės pajamos yra pakankamos užtikrinti ne tik būtinus, bet ir papildomus dukters poreikius. Atsakovas prašė pripažinti nepagrįstu ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, nes ieškovės turtinė padėtis nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo pagerėjo, tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis išliko tokia pati.

11Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir VTAS) atsižvelgdamas į tai, kad vaikas išreiškė norą gyventi su mama, teikė išvadą, jog vaiko gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su motina, o tėvui užtikrinti maksimalų bendravimą su dukra, paskirti 50 procentų atostogų trukmės dukros ir tėvo bendravimui. VTAS neprieštaravo, kad būtų padidintas materialinis išlaikymas vaikui. Nagrinėjant bylą, VTAS ieškinį palaikė, priešieškinio prašė netenkinti, kadangi atsakovo reikalavimai prieštarauja vaiko interesams, nes tėvo interesų negalima iškelti aukščiau vaiko interesų.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė; pakeitė Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-147-737/2013, 4 bei 5 punktus, juos išdėstydamas sekančiai:

14„4. Pasikeitus nepilnametės dukros A. R., a. k. ( - ) gyvenamajai vietai ar jai susirgus, D. V. įsipareigoja per 3 dienas informuoti apie tai raštu ar žodžiu, dukros tėvą R. R.;

15Nustatė tokią atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra A. R. tvarką:

16– atsižvelgdamas į dukros A. dienos tvarkaraštį ir režimą bei vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo kriterijais, tėvas R. R. kas antrą dieną po 1 valandą bendrauja su dukra telefonu ar kitomis ryšio ir komunikacijos priemonėmis, netrukdydamas dukros režimo, jos ugdymo programos ar ugdymo priemonių. Bendravimas vyksta ne vėliau kaip iki 20 val. pagal dukros gyvenamosios vietos šalies laiką,

17– dukros vasaros atostogų metu 2 kalendorines savaites (keturiolika dienų) be pertraukos tėvas R. R. praleidžia kartu su A. R., kurią atostogų išvakarėse pristato į tėvo gyvenamąją vietą D. V. ar kitas vaiką lydintis asmuo, ir paima vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos iki 18 val. paskutinę atostogų dieną. Vaiko vasaros atostogos numatomos laisvu nuo vaiko užsiėmimų vaikų ugdymo įstaigoje laiku, jų pradžios ir pabaigos datą abu tėvai ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atostogų pradžios suderina telefonu ir raštu. Dukros kelionės išlaidas apmoka abu tėvai lygiomis dalimis“.

18Pakeitė Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimo dalį dėl priteisto materialinio išlaikymo ir priteistą 86,88 Eur (300 Lt) mėnesinį išlaikymą padidino iki 145 Eur (500 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukros A. R. išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos (2014-08-08) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant priteistomis lėšomis vaiko išlaikymui disponuoti vaiko motinai D. V.; priteisė ieškovei iš atsakovo 62,56 Eur žyminio mokesčio, 893,76 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbą ir 4,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; grąžino ieškovei 62,56 Eur žyminio mokesčio.

19Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

20Teismas pažymėjo, kad šiuo metu šalių dukrai A. R., gim. ( - ), yra 7 metai, dėl ko tokio amžiaus vaikui būtina užtikrinti tinkamą dienotvarkę, apimančią tiek aktyvią, vaiko poreikius tenkinančią veiklą, tiek tinkamą poilsį. Todėl teismas sprendė, kad yra tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką pagal ieškovės pasiūlytą variantą, nes atsakovas kitokios bendravimo su vaiku tvarkos nepasiūlė, o reiškė byloje priešieškinį tik dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

21Dėl materialinio išlaikymo pakeitimo

22Pažymėjęs, kad ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ieškovė grindė išaugusiais vaiko poreikiais, kurių patenkinimui nebeužtenka teismo priteistos 300 Lt mėnesinės išlaikymo sumos, teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, atsakovo vardu registruota transporto priemonė ( - ). Nr. ( - ) pirmosios registracijos data 1999 m. sausio 4 d. 2013 m. atsakovas gaudavo 335,48 Lt dydžio nedarbo išmoką, vėliau 650 Lt, 591,99 Lt, 537,61 Lt, priešieškinyje nurodė, kad gauna per mėnesį 2000 Lt pajamų. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu ( - ). Nuo teismo sprendimo priėmimo ieškovė sukūrė naują šeimą, su vyru V. D. turi dukrą A. D., gim. ( - ). Ieškovei nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2015 m. sausio 23 d. išmokėta pirma motinystės pašalpa 296,10 Eur, nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2015 m. spalio 18 d. mokama 138,18 Eur išmoka kas antrą savaitę. Ieškovė Anglijoje su sutuoktiniu nuomojasi dviejų kambarių butą adresu ( - ), šiai dienai ji niekur nedirba, augina mažametę dukrą. Iš pateiktos vaiko poreikių tenkinimo lentelės teismas nustatė, kad vaiko poreikiams per mėnesį išleidžiama 417 svarų sterlingų. Įvertinęs aptartas aplinkybes ir atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, šalių turtinę padėtį, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo išvadą dėl materialinio išlaikymo padidinimo, teismas padidino vaikui teikiamo išlaikymo dydį nuo 86,89 Eur (300 Lt) iki 145 Eur (500 Lt) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-08-08) iki vaiko pilnametystės, siekiant užtikrinti būtinus vaiko poreikius, atsižvelgus į ekonominę padėtį ir atsakovo galimybes.

23Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pagal priešieškinį

24Teismas nustatė, kad šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimu nustatyta su motina. Ištyręs vaiko gyvenimo sąlygas Didžiojoje Britanijoje, į duotą vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko nuomonę, kad jis nori gyventi su motina, teismas atsakovo priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atmetė, atsakovui neįrodžius, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu labiau atitiktų vaiko interesus.

25III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

26Apeliaciniu skundu atsakovas R. R. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės D. V. ieškinį ir ieškinio papildymą atmesti kaip nepagrįstus ir neįrodytus, o atsakovo priešieškinį tenkinti pilnai – pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-147-737/2013, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1-ą punktą ir nepilnametės dukters A. R., gim. ( - ), gyvenamąją vietą nustatyti su mergaitės tėvu R. R.; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

271. Ieškiniu ieškovė neprašė panaikinti nei vieno pasirašytos ir teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punkto. Todėl toks ieškovės teismui pateiktas ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, dėl ko teismas turėjo imtis priemonių ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau to nepadarė. Be to, nors sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad ieškinį tenkina pilnai, nenurodė kaip po sprendimo priėmimo skambės pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5-as punktas, dėl ko negalima daryti išvados, kad skundžiamu sprendimu būtų panaikintas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5-asis punktas.

282. Dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo. Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 6 d. sprendimu pripažino, jog pateikta tvirtinti sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja nei imperatyvioms įstatymo normoms, nei viešajai tvarkai ir nepažeidžia nei nepilnamečių vaikų, nei vieno iš tėvų teisių ar teisėtų interesų. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, todėl 2015 m. kovo 16 d. priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą teismas neturėjo teisinio pagrindo kvestionuoti ankstesnio teismo procesinio sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo ir priešingai vertinti teismo sprendimu nustatytas faktines aplinkybes. Todėl teismo išvada, jog sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 ir 5 punktai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms yra teisiškai neargumentuota, aiškiai nepagrįsta ir neteisėta. Apeliantas pažymi, jog sutarties 4-me punkte įtvirtintas reikalavimas ieškovei gauti rašytinį atsakovo sutikimą norint išvykti kartu su dukra gyventi į užsienį, galėtų būti laikomas pertekliniu sutarties punktu, tačiau negali būti laikomas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms. Skundžiamu sprendimu teismas pripažino, kad ieškovė, norėdama išvykti kartu su dukterimi gyventi į užsienį, turi gauti atsakovo sutikimą, todėl skundžiamas sprendimas, kuriuo panaikintas (pakeistas) sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktas, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, tuo labiau, kad ieškovė neįrodinėjo nei faktinio, nei įstatyminio pagrindo nurodytam susitarimui panaikinti. Tuo remiantis, apelianto nuomone, ieškovės reikalavimas pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 ir 5 punkto reikalavimus nėra susijęs su CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, bet kildinamas išimtinai iš neteisėto siekio be atsakovo sutikimo išsivežti nepilnametę dukterį gyventi į Angliją.

293. Teismas, aiškindamas Anglijos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimą, iškreipė jo turinį, nes sprendime aiškiai konstatuota, jog šalių dukra buvo neteisėtai išvežta iš Lietuvos ir laikoma Anglijoje pažeidžiant atsakovo globos teises. Be to, nors Anglijos Aukščiausiojo Teismo Šeimos skyriaus teisėjo sprendimu ieškovei buvo nustatytas terminas iki 2014 m. rugpjūčio 19 d., per kurį ji galėjo kreiptis į Lietuvos teismus dėl leidimo jai kartu su nepilnamete dukterimi išvykti gyventi į Angliją, tačiau iki dabar ieškovė tokio reikalavimo teismui nėra pareiškusi.

304. Dėl nepilnametės A. R. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu. Anot apelianto, po Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-147-737/2013, įsiteisėjimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, kadangi ieškovė sukūrė naują šeimą, susilaukė dukters A. D. ir išvyko gyventi į Angliją, kas patvirtina, jog priešieškinis pareikštas egzistuojant CK 3.169 straipsnio 3 dalyje numatytam pagrindui. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, apsiribojo tik Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. vasario 17 d. raštu Nr. 6B-14/308, kuriame nurodyta, jog apklausta šalių dukra išreiškė norą gyventi su motina. Atsakovo nuomone, dėl šalių dukters jauno amžiaus, dukra dar negali išreikšti savo pažiūrų ir nuomonės, šalių dukters nuomonė suformuota vieno iš tėvų elgesio ir/ar nuomonės pagrindu, todėl dukros išsakytas noras, gyventi kartu su ieškove Anglijoje, prieštarauja jos interesams. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar nustačius dukters gyvenamąją vietą su tėvu bus užtikrintos jos teisės ir teisėti interesai, tačiau to nepadarė. Be to, sprendžiant klausimą dėl nepilnametės dukters gyvenimo užsienyje, jei toks reikalavimas teismui būtų pareikštas, teismui turėtų būti pateikti duomenys, kurie patvirtintų, kad A. R. gyvenamoji aplinka Lietuvoje, kur ji gimė ir augo, kalbėjo gimtąja savo kalba, žaidė ir draugavo su savo darželio draugais, turėjo galimybę bendrauti su savo seneliais, staiga tapo jai labai nesaugi, dėl ko jos interesus labiausiai atitiks jos išvežimas gyventi į užsienį. Tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad dukters gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu (tėvu) geriau atitiktų vaiko interesus, kadangi atsakovas turi nuolatinį darbą ir iš jo gaunamas pastovias pajamas, pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad ieškovei gyvenant Anglijoje jos gaunamų pajamų, kurios leistų užtikrinti minimaliausius šeimos, įskaitant ir nepilnametės dukters poreikius, neužtenka, todėl nelogiška teismo išvada, kad dukters gyvenimas su ieškove labiausiai atitiks jos interesus. Be to, teismas neturėjo pagrindo vadovautis 2014 m. spalio 31 d. išvadą teikiančios institucijos raštu, kadangi tuo metu ieškovė dar dirbo ir jos gaunamos pajamos buvo 971,10 Anglijos svarų per mėnesį, tuo tarpu 2015 m. vasario 18 d. duomenimis ieškovės pajamos sudaro tik 544 Anglijos svarus per mėnesį, jos galimybės nuomotis erdvų būstą sumažėjo, todėl nuomojamo būsto sutartis gali būti nutraukta bet kuriuo metu. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas savo iniciatyva nesiėmė jokių priemonių nepilnametės dukters gyvenimo sąlygų įvertinimui užsienio valstybėje ir nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą kreiptis į Anglijos Karališkąjį Teisingumo teismą su prašymu ištirti ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas Jungtinėje Karalystėje, apsiribodamas tik visiškai formalia Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kuri taip pat nesiėmė jokių veiksmų nurodytai informacijai gauti.

31Pirmosios instancijos teismas ignoruodamas Anglijos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimą, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovei neteisėtai išvežus nepilnametę dukterį į Angliją ir ten neteisėtai ją laikant, dukters gyvenimas pasikeitė į gerąją pusę, nes ji pradėjo mokytis anglų kalbos, pritapo prie naujos aplinkos ir susirado naujų draugų. Toks bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų vertinimas, atsakovo įsitikinimu, yra atliktas pažeidžiant CPK 185 straipsnio reikalavimus ir negali būti laikomas atitinkančiu įstatyme įtvirtintus, teisingumo bei protingumo principus. Atsakovo nuomone, dukters išvežimas į Angliją jai padarė žalos.

32Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų, kurie patvirtina, kad atsakovą ir dukrą sieja glaudus tarpusavio ryšys. Apeliantas pažymi, kad nuo santuokos nutraukimo 2013 m. vasario mėnesį iki neteisėto dukters išvežimo į Angliją, šalių sutarimu, dukra dvi dienas gyvendavo pas ieškovę, o dvi dienas pas atsakovą. Todėl tenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimus ir nustačius dukters gyvenamąją vietą su atsakovu, mergaitės gyvenamoji aplinka iš esmės nepasikeis ir tai neturės jai jokios neigiamos įtakos. Byloje pateiktas J. R. S. progimnazijos 2014 m. gruodžio 11 d. raštas Nr. S-223 patvirtina, kad patenkinus priešieškinį A. R. bus sudarytos ir tinkamos sąlygos mokytis. Įstatymas įpareigoja tėvus sudaryti sąlygas nepilnamečiams vaikams bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, todėl tik nustačius nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su atsakovu, bus realiai galima įgyvendinti nepilnametės dukters teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais (seneliais ir kt.) tiek iš atsakovo, tiek ir iš ieškovės pusės, ir artimųjų giminaičių teisę bendrauti su nepilnamete dukra. Tačiau minėtų aplinkybių teismas nevertino, o atsisakydamas tenkinti atsakovo prašymą ir apklausti lopšelio-darželio „Dobilas“, kurį iki išvežimo į Angliją lankė šalių dukra, direktorę, suvaržė atsakovo teisę teikti teismui įrodymus, kuriais jis grindė savo reikalavimo pagrįstumą.

335. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindinės sąlygos išlaikymo dydžio pakeitimui – šalies turtinės padėties esminio pablogėjimo. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas iš esmės vertino ne šalių turtinę padėtį, bet tik jų gaunamas pajamas, kas sąlygojo skundžiamo procesinio sprendimo neteisėtumą šioje dalyje. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą. Teismas nepagrįstai ieškovės turtinės padėties pablogėjimą susiejo su dukters A. D. gimimu, visiškai nevertindamas tos aplinkybės, kad po 2013 m. vasario 6 d. teismo sprendimo ieškovė ne tik susilaukė paminėtos dukters, bet ir ištekėjo, todėl jos naujasis sutuoktinis V. D. turi tokią pačią pareigą kaip ir ieškovė materialiai išlaikyti savo dukterį A. D.. Prašydama padidinti išlaikymą vaikui, ieškovė nepateikė teismui įrodymų, sudarančių pagrindą tenkinti tokį jos prašymą. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas būtiniems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti yra tik orientacinis kriterijus, tačiau jis nėra imperatyvus ir taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Todėl įvertinus tai, kad šalių dukrai tėra 7 metai, jos būtiniausių poreikių tenkinimas negali būti tapatinamas su suaugusio žmogaus poreikių tenkinimu. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Be to, sprendimo aprašomojoje dalyje teismas nurodė, kad šioje dalyje ieškinį tenkina iš dalies, tačiau iš rezoliucinės sprendimo dalies seka, kad ieškinys tenkintas visa apimtimi, padidinant mokamą išlaikymą nepilnametei dukrai A. R. nuo 86,89 Eur (300 Lt) iki 145 Eur (500 Lt). Todėl, atsakovo nuomone, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, šioje dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.192 straipsnio reikalavimus ir nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, dėl ko skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

346. Dėl CPK 376 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Priimdamas skundžiamą sprendimą ir padaręs išvadą, kad siekiant užtikrinti atsakovo ir dukters maksimalų bendravimą turi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, pagal kurią kartu su dukterimi atsakovas praleistų ne mažiau kaip 50 procentų visų jos atostogų laiko, teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, šios sąlygos nenustatė. Vadovaujantis CPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas turėjo nustatyti būtent minėtą bendravimo tvarkos sąlygą nežiūrint į tai, kad atsakovas tokio reikalavimo teismui nebuvo pareiškęs.

357. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo padarytiems materialinės ir procesinės teisės pažeidimams ištaisyti apeliacinės instancijos teismas turėtų atlikti visą eilę procedūrų, kurių atlikimas negalimas nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, todėl prašė atsakovo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

36Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

371. Dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo. Ieškovė pažymi, kad teisės aktai nustato, jog motina (ar tėvas), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, privalo užtikrinti vaikui saugias gyvenimo ir lavinimosi sąlygas, jų gyvenamoje vietoje, neapibrėžiant šios gyvenamosios vietos teritorijos. Ieškovė savo ir vaiko tolesnį gyvenimą mato Anglijoje, kas geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, patvirtiną Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimu, dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė vaiko poreikiai (duktė pradėjo lankyti mokyklą, ieškovės pajamos sumažėjo, jai atsirado pareiga išlaikyti dar vieną vaiką). Ieškovė siekia pakeisti vaiko bendravimo su tėvu tvarką, kadangi pasikeitė jos ir vaiko gyvenamoji vietą – ieškovė su vaiku išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę. Anot ieškovės, iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas davė ieškovei sutikimą su vaiku išvykti į Jungtinę Karalystę, tačiau tai nėra aiškiai įvardinta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, todėl šį trūkumą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis atsakovo apeliacinį skundą, t. y. teismas, pasinaudojęs prioritetine teise išeiti už ieškinio ribų ir patenkinti daugiau reikalavimų nei jų buvo pareikšta, gindamas vaiko teises ir teisėtus interesus, turėtų aiškiai pasisakyti dėl teismo sutikimo leisti ieškovei su vaiku išvykti gyventi į Jungtinę Karalystę.

382. Dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nustačius dukters gyvenamąją vietą su atsakovu, tai labiausiai atitiks vaiko interesus. Pažymi, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nebuvo susieta su konkrečia šalimi ar miestu, o nustatyta su vaiko motina. Teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis netrukdo ieškovei keisti gyvenamosios vietos tiek šalies viduje, tiek už šalies ribų. Esminė sąlyga yra ta, kad tai turi atitikti vaiko interesus, kuriuos apima ir vaiko teisės bendrauti su savo tėvu užtikrinimas. Tiek Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, tiek Anglijos vaiko teisų tarnybos išvada patvirtino, kad vaiko gyvenimas su motina visiškai atitinka jos interesus, motina yra sudariusi puikias ir saugias sąlygas dukteriai lavintis ir gyventi, vaikas šioje aplinkoje jaučiasi saugus ir laimingas. Atsakovas, nurodydamas faktus apie gaunamas pajamas, jų nepagrindė rašytiniais įrodymais. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis turi individualios veiklos liudijimą, nepatvirtina pajamų gavimo ir jų dydžio fakto, dėl ko, ieškovės nuomone, atsakovas neįrodė, kad jis gauna pastovias pajamas. Savo norą gyventi su motina dukra yra išreiškusi tiek žodžiu, tiek raštu, todėl vaiko interesus labiausiai atitinka gyvenimas su ieškove.

39Ieškovė nesutinka su apeliantu, kad teismas buvo neaktyvus. Pažymi, kad teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių ir jautrumą, siekdamas vaiko netraumuoti, išsiaiškinti vaiko norus pavedė specialistams, kas, priešingai nei teigia apeliantas, ne tik atitinka teismų formuojamą praktiką, tačiau ir vaiko interesus. Iš pateiktų specialistų išvadų matyti, kad mergaitė ne tik yra prisirišusi prie motinos, tačiau ji labai nori būti kartu su sese, ką teismas taipogi įvertino spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą.

40Ieškovės nuomone, niekuo nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė šiuo metu negali užtikrinti nepilnametei dukrai kitokių (geresnių) auklėjimo ir auginimo sąlygų nei tas, kurias šiuo metu užtikrina atsakovas. Atsakovas neįrodė, kad vaiko gyvenimas su motina neatitinka vaiko interesų, kaip ir neįrodė fakto, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas jam padarė žalos. Tuo tarpu ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, leidusių teismui padaryti išvadą, kad vaiko gyvenimas su motina atitinka vaiko interesus, o jos gyvenimo sąlygos Jungtinėje Karalystėje yra tinkamos, saugios ir užtikrinančios vaiko vystymąsi. Todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. Ieškovės nuomone, būtent dėl atsakovo veiksmų vaikui buvo padaryta žala, kadangi mergaitė buvo priversta nutraukti mokslus mokykloje.

413. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad po Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimo neatsirado jokių aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų keisti išlaikymo dydį. Ieškovė pažymi, kad pagrindas pakeisti nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį atsirado dėl išaugusių jo poreikių: mergaitė pradėjo lankyti mokyklą, kas reiškia, kad padidėjo jos išlaidos, kadangi atsirado poreikis mokykliniams reikmenims ir kitoms su mokymusi susijusioms išlaidoms (sportinė apranga, išlaidos maistui mokykloje ir kt.). Nors teismas sprendime ir odė, kad atsakovo turtinė padėtis nepasikeitė, tačiau tai neatitinka tikrovės. Santuokos nutraukimo metu atsakovas neturėjo darbo, negaudavo ir pajamų. Šiuo metu atsakovas dirba pagal individualios veiklos liudijimą ir pats teisme deklaravo gaunantis 2 000 Lt/579,24 Eur pajamų per mėnesį, kas įrodo, kad po teismo sprendimo priėmimo atsakovo turtinė padėtis ženkliai pagerėjo ir tai laikytina esminiu jo turtinės padėties pasikeitimu, dėl ko atsakovas gali skirti vaikui daugiau lėšų ir tenkinti ne tik minimalius, tačiau ir kitus vaiko poreikius. Tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, kadangi jai atsirado pareiga išlaikyti dar vieną vaiką, o jos gaunamos pajamos sumažėjo per pusę dėl motinystės atostogų, kas taip pat laikytina esminiu turtinės padėties pasikeitimu. Atsakovo turtinei padėčiai pagerėjus, o ieškovės - pablogėjus, išaugus vaiko poreikiams, būtent atsakovas turėtų skirti didesnį išlaikymą vaikui. Be to, ta aplinkybė, kad šalys dėl vaiko išlaikymo susitarė teismui teiktoje tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, netrukdo ieškovei kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

42Teisėjų kolegija konstatuoja:

43IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

44Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

45Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

46CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

47Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas, kadangi bylos išnagrinėjimui reikšmingos bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, pagrįstos įrodymais ir sprendimo priėmimui pakankamais šalių paaiškinimais, duotais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme žodinio proceso tvarka. Be to, prašymo argumentai, kad tik žodinio proceso metu atlikus visą eilę procedūrų bus galima ištaisyti apylinkės teismo padarytus pažeidimus, šių procedūrų nekonkretizuojant, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo žodiniam bylos procesui.

48Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

49Bylos duomenis nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 6 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-147-737/2013) nutraukė ieškovės D. R. (V.) ir atsakovo R. R. santuoką bendru šalių sutikimu, patvirtindamas šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nepilnametės dukters A. R., gim. ( - )., nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su jos motina. Nagrinėjam ginčui spręsti aktualiais santuokos nutraukimo pasekmių 4 ir 5 punktais teismas nustatė tokią bendravimo su vaiku tvarką:

50- 4 punktas „Iki dukros A. R. pilnametystės jos auklėjime be apribojimų dalyvaus abu tėvai bendru jų sutarimu, atsižvelgdami į vaiko teisėtus interesus ir norus. D. R. įsipareigoja, vaikui susirgus ir/ar persikėlus gyventi kitu adresu, informuoti R. R. per 24 val. D. R., ketindama su vaiku išvykti iš LR teritorijos ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui, įsipareigoja apie tai informuoti R. R. ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki išvykimo ir išvykti turėdama R. R. rašytinį sutikimą. R. R. sutikimą arba motyvuotą atsisakymą įsipareigoja pateikti ne vėliau kaip po 3 dienų nuo prašymo apie sutikimo davimą gavimo dienos“;

51- 5 punktas „Vienam iš jų pažeidus sutarties 4 punkto nuostatas bus laikoma, kad yra piktnaudžiaujama tėvų valdžia vaiko atžvilgiu ir šio fakto papildomai įrodinėti nereikės“.

52Ieškovė 2014 m. kovo mėn. kartu su nepilnamete dukra A. išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę negavusi atsakovo sutikimo kaip tai numatyta Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte. Apeliantas nurodo, kad tokie ieškovės veiksmai CK 3.169 straipsnio 3 dalies prasme sudaro savarankišką pagrindą kitam iš tėvų (atsakovui) pakartotinai kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Be to, apelianto nuomone, ieškovei D. V. sukūrus Anglijoje naują šeimą ir susilaukus dukters A. D., gim. ( - ), pasikeitė ieškovės gyvenimo sąlygos, o jų pasikeitimas lemia, kad yra neužtikrinami šalių mažametės dukters A. poreikiai ir interesai. Anot apelianto, esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, nes jis, turėdamas geresnes buities ir materialines sąlygas, gali labiau užtikrinti vaiko poreikius ir garantuoti jam geresnes gyvenimo bei ugdymo sąlygas. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė eilę procesinių pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir naujų įrodymų pateikimo (neišklausė betarpiškai nepilnamečio vaiko nuomonės, nepatikrino vaiko gyvenimo sąlygų Anglijoje, netinkamai vertino VTAS išvadas, nepagrįstai atmetė atsakovo prašymus dėl naujų įrodymų išreikalavimo ir kt.), dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

53Kasacinio teismo praktikoje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nurodyta, kad, pareiškus tokį ieškinį, reikia įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2003 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Kokios aplinkybės vertintinos kaip esminės, t. y. sudarančios pakankamą pagrindą spręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, kasacinio teismo praktikoje konkrečiai nenurodomos, bet pateikiama jų pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-207/2003); skyrium gyvenančio tėvo sveikatos pagerėjimas, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas bei vaiko noro pasikeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-269/2013); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

54Paminėtų teisės normų ir kasacinio teismo išaiškinimų kontekste sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovei pažeidus Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-147-737/2013, 4 punkto nuostatas ir neteisėtai išvežus vaiką į užsienį, kitam iš tėvų (atsakovui) atsiranda CK 3.169 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis pagrindas kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Tačiau ši teisės norma negali būti taikoma formaliai ir nesudaro besąlygiško pagrindo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų. Taikant minėtą įstatymą būtina atsižvelgti į priežastis, lemiančias šio įstatymo taikymą, į patį ginčo santykių teisinį reglamentavimą, kuris visų pirma grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

55Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka buvo nutraukta neužilgo po to, kai atsakovas ieškovės atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą, už ką jam Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu buvo paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė. Šalių santykiams tapus konfliktiškiems, pablogėjo nepilnamečio vaiko emocinė būsena, dėl ko ieškovė kreipėsi pagalbos į Jonavos rajono savivaldybės VTAS, VšĮ Šeimos santykių institutą, kuris 2014 m. kovo 19 d. rekomendavo neįtraukti mergaitės į skyrybų priežasčių aiškinimąsi, tarpusavio konfliktus, vengti tai kartu aptarinėti su mergaite. Remiantis nurodytu, yra pagrindas išvadai, kad ieškovės ir šalių mažametės dukters išvykimą iš Lietuvos nulėmė objektyvios, su atsakovo netinkamu elgesiu ir ieškovės noru užtikrinti mažametės dukters teisę augti saugioje ir darnioje šeimoje, susijusios aplinkybės. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis tarptautiniais teisės aktais, reglamentuojančiais ES piliečio ir jo šeimos narių teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, prejudicinę reikšmę turinčiu faktu, kad vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, aplinkybe, kad apie išvykimą į užsienį ir naują gyvenamąją vietą Vaikų teisių apsaugos tarnyba ir atsakovas buvo informuoti, teismas pagrįstai sprendė, kad tokiu kaip aptartas atveju šalys turi iš naujo susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau taikyti CK 3.169 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pakeisti vaiko gyvenamąją vietą nėra teisinio pagrindo.

56Pirmosios instancijos teismas, be nurodytos aplinkybės dėl CK 3.169 straipsnio 3 dalies taikymo, geriausių vaiko interesų atitikčiai įvertinti rėmėsi ir kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis patvirtintomis bylos aplinkybėmis: mergaitė su motina gyvena Anglijoje nuo 2014 m. kovo mėn.; naujojoje gyvenamojoje vietoje vaikas pradėjo lankyti pradinę mokyklą, jos pirmąją klasę ir buvo perkelta į antrą klasę; ieškovė sukūrė naują šeimą, kur jai gimė dar vienas vaikas; mergaitė tiek asmeniškai raštu, tiek dalyvaujant vaikų teisių apsaugos specialistams ir psichologui išreiškė aiškų norą gyventi užsienyje su motina ir mažąja sesute; ieškovės ir jos naujosios šeimos turtinė padėtis ir buities sąlygos yra pakankamos užtikrinti būtinus vaiko poreikius, mergaitei sudarytos tinkamos sąlygos jos ugdymui ir vystymuisi naujoje gyvenamojoje vietoje; Vaikų teisių apsaugos skyrius išvada dėl vaiko tolimesnio gyvenimo kartu su motina. Atsakovui šiuos įrodymus interpretuojant savaip, tačiau nepaneigus jų kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtas aplinkybes, todėl nekartodama jų įrodomosios reikšmės pritaria pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimui ir išvadoms (CPK 185 straipsnis).

57Apeliantas teigia, kad nagrinėjant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, teismas turėjo betarpiškai išklausyti mergaitės nuomonės, pareikalauti naujus įrodymus iš šalies, kurioje gyvena ieškovės šeima. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu klausimu pats apeliantas yra nenuoseklus, nes, viena vertus, jis teigia, kad dėl dukters jauno amžiaus ji dar negali išreikšti savo pažiūrų ir nuomonės, kita vertus, šią aplinkybė traktuoja kaip teisės pažeidimą, galėjusį lemti neteisėto sprendimo priėmimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepilnametis vaikas negali tapti įrankiu tėvų tarpusavio ginčui spręsti. Kasacinio teismo praktikoje suformuota aiški taisyklė, jog vertinant vaiko norus, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013); vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių visumos, tačiau nereiškianti, kad galutinį sprendimą priima vaikas; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai jo noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; kt.).

58Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis vaiko nuomone, išreikšta ikiteismine tvarka, pasikeitusia motinos socialine padėtimi ir kitais įrodymais nenustatė, kad išsakytas vaiko noras prieštarautų jo interesams, todėl pagrįstai sprendė, kad vaikas ir toliau išlieka labiau prisirišęs prie motinos, dėl ko apklausinėti vaiką teisme ir dar kartą aiškintis jo norus, atsižvelgiant į vaiko amžių ir galimus neigiamus tokių veiksmų padarinius, nebuvo pagrindo.

59Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo 2 grupės argumentus dėl neva blogesnės ieškovės materialinės ir buitinės padėties, kuri, anot apelianto, sudaro pagrindą pakeisti teismo sprendimą ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu. Visų pirma, skyrium gyvenančių tėvų materialinės sąlygos, kai vieno iš jų yra geros (geresnės), o antrojo - pakankamos, neturi lemiamos reikšmės vaiko gyvenamosios vietos nustatymui, nes paprastai pagrindinę reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, moralinės charakteristikos, vaiko auklėjimo prioritetai. Sprendžiant dėl mažamečio vaiko gyvenamosios vietos atsižvelgtina ir į tai, kad paprastai jį su motina sieja stipresnis biologinis ryšys. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad antrasis iš tėvų turi pareigą išlaikyti (remti) savo vaiką, dėl ko tokios paramos gali užtekti vaikui gyventi su kitu iš tėvų. Antra, bylos įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad dėl ieškovės gyvenimo sąlygų kiltų grėsmė nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams. Iš bylos duomenų nustatyta, kad dėl antrojo vaiko gimimo ieškovė yra laikinai nedarbinga ir gauna per mėnesį 296,10 Eur motinystės pašalpą, gyvena su šeima tinkamai įrengtame dviejų kambarių nuomojamame bute, sutuoktinis dirba neoficialiai, Lietuvoje turi asmeninio turto (dviejų kambarių butą Jonavoje, Chemikų g. 21-17). Atsakovo oficialiai deklaruojama turtinė padėtis nėra ženkliai geresnė. Trečia, atsakovas įrodinėjama aplinkybe manipuliuoja, nes pasisakydamas dėl išlaikymo dydžio ieškovės turtinę padėtį vertina kaip ženkliai geresnę nei atsakovo, tačiau dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo šią aplinkybę vertina kitaip ir bando ją panaudoti prieš ieškovę.

60Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pakitusią vaiko ir motinos socialinę padėtį, gyvenamosios vietos pasikeitimą ir gyvenimo joje trukmę, vaiko integravimosi į naują aplinką sąlygas, naujus motinos ir vaiko ryšius naujojoje valstybėje ir šiuos pasikeitimus lėmusias priežastis bei aplinkybes, pagrįstai atsakovo priešieškinį atmetė ir paliko toliau gyventi nepilnametį vaiką su motina. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad keičiantis vaiko interesams gali keistis ir jo gyvenamoji vieta, todėl teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos neįgyja res judicata galios; skyrium gyvenantis tėvas iš esmės pasikeitus aplinkybėms turi teisę dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; kt.).

61Dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo

62Tenkindamas šią ieškinio reikalavimo dalį, teismas pažymėjo, kad pateiktu reikalavimu ieškovė siekia pakeisti 2013 m. vasario 6 d. teismo sprendimu nustatytą tėvo bendravimo su dukra tvarką motyvuodama tuo, kad pasikeitė vaiko gyvenamoji vieta. Taigi reikalavimu dėl bendravimo tvarkos nustatymo ieškovė iš esmės siekė pakeisti 2013 m. vasario 6 d. teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktą, kuriuo ieškovei (motinai) nustatytas draudimas išvežti vaiką iš Lietuvos negavus atsakovo (tėvo) rašytinio sutikimo, ir nustatyti atsakovui bendravimo su vaiku tvarką jau pasikeitusiomis vaiko gyvenimo sąlygomis, kai jis su motina išvyko gyventi į kitą ES šalį. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo yra atmestas, aukščiau aptartais įrodymais ir aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas turėjo pagrindą spręsti klausimą dėl 2013 m. vasario 6 d. teismo sprendimu nustatytų sąlygų, ribojančių ieškovės ir jos mažametės dukters teises, panaikinimo ir naujų sąlygų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ieškovės pasirinktu teisės gynimo būdu (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 5 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis, 376 straipsnio 3 dalis). Apeliantas tokios bendravimo su vaiku tvarkos iš esmės nekvestionuoja, tik pažymi, kad aptariamu atveju teismas padarė proceso teisės normų pažeidimą, nes ieškiniu ieškovės prašė pakeisti du 2013 m. vasario 6 d. teismo sprendimu patvirtintus santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktus, t. y. 4 p. ir 5 p., tačiau skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakė tik dėl 4 punkto. Be to, anot apelianto, sprendime padaręs išvadą, kad „siekiant užtikrinti atsakovo ir dukters maksimalų bendravimą turi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, pagal kurią kartu su dukterimi atsakovas praleistų ne mažiau kaip 50 procentų visų jos atostogų laiko“, teismas, pažeisdamas CPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas, tokios tvarkos nenustatė. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Atkreiptinas dėmesys, kad Jonavos rajono apylinkės teismo patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punktu nebuvo nustatinėjamos bendravimo su vaiku sąlygos, tačiau įtvirtinta prezumpcija, kad vienam iš tėvų pažeidus sutarties 4 punkto nuostatas, bus laikoma, kad yra piktnaudžiaujama tėvų valdžia vaiko atžvilgiu ir šio fakto papildomai įrodinėti nereikės. Taigi teismui modifikavus santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktą taip, kaip nurodyta sprendimo rezoliucinėje dalyje, neliko būtinybės pasisakyti atskirai dėl 5 sutarties punkto ir ginti ieškovės teises kitokiu būdu nei numatyta ieškinyje. CPK 376 straipsnio, įtvirtinančio teismo vaidmenį šeimos bylose, 3 punkte nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisė viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Tačiau ši procesinė teisės norma negali būti taikoma izoliuotai ir turi būti derinama su kitomis proceso ir materialinės teisės normomis (CPK 5, 13 straipsniai, CK 3.175 straipsnis). Todėl teismas, nesant vieno iš tėvų reikalavimui, prašymui ir/ar pasiūlymui, išreikštam aiškia procesine forma, negali už jį nustatinėti bendravimo su vaiku tvarkos savo iniciatyva. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su kitais apeliacinio skundo argumentais, kuriais atsakovas apeliuoja į vaiko ir jo giminaičių bendravimo tvarkos pažeidimą išvežus vaiką gyventi į kitą šalį. Šiam kontekste pažymėtina, kad toks klausimas gali būti sprendžiamas CK 3.172 ir 3.176 straipsnių nustatyta tvarka. Minėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos, taigi ir dėl bendravimo tvarkos, neįgyja res judicata galios, todėl skyrium gyvenantis tėvas, pasikeitus aplinkybėms, turi teisę prašyti nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri tuo metu geriausiai užtikrintų vaiko poreikius ir interesus.

63Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pakeitė 2013 m. vasario 6 d. teismo sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir nustatė bendravimo su vaiku tvarką.

64Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio

65Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.

66Šios apeliacinės instancijos teismo nutarties dalyje dėl atsakovo reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu jau buvo konstatuotos išlaikymo dydžio pakeitimui svarbios aplinkybės, t. y. kad po 2013 m. vasario 6 d. teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikui, pasikeitė aplinkybės, sudarančios pagrindą ir išlaikymo dydžio padidinimui (išaugo vaiko poreikiai, nes mergaitė pradėjo lankyti mokyklą; ieškovė susilaukė dar vieno vaiko, šiuo metu nedirba ir jos pajamos sumažėjo; atsakovo pajamos, pasak paties apelianto, padidėjo). Todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad išlaikymo padidinimas nuo 86,88 Eur (300 Lt) iki 145 Eur (500 Lt) kas mėnesį mokamų išmokų yra adekvatus šalių turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams, todėl mažinti jį nėra pagrindo. CPK 328 straipsnis draudžia naikinti iš esmės pagrįstą teismo sprendimą ar nutartį formaliais pagrindais. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo gali būti tenkinamas iš dalies, tačiau sprendimo rezoliucine dalimi nusprendė šį ieškovės reikalavimą tenkinti pilnai.

67Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam ginčui spręsti tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių ir nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio klausimuose, todėl panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam teismo sprendimui priėmimui, teisėjų kolegija nepasisako ir palieka pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

68Dėl bylinėjimosi išlaidų

69Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jam tenka pareiga atlyginti kitos šalies išlaidas, kurias ji patyrė apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovė turėjo 600 Eur išlaidų. Minėtos išlaidos neviršija Rekomendacijų maksimalių dydžių, todėl prašymas jas priteisti laikytinas pagrįstu (CPK 98 straipsnis).

70Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

71palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą nepakeistą.

72Priteisti ieškovei D. V. (a. k. ( - ) iš atsakovo R. R. (a. k. ( - ) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimu (civilinė byla... 5. Ieškovė D. V. (R.) 2014 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Jonavos rajono... 6. 1. Atsižvelgdamas į dukros A. dienos tvarkaraštį ir režimą bei... 7. 2. Dukros vasaros atostogų metu 2 kalendorines savaites (keturiolika dienų)... 8. Ieškinio papildymu ieškovė prašė pakeisti sprendimo dalį dėl priteisto... 9. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo ir dukros A. apsilankymų pas tėvą... 10. A. R. R. su ieškiniu nesutiko ir priešieškiniu prašė pakeisti Jonavos... 11. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį... 14. „4. Pasikeitus nepilnametės dukros A. R., a. k. ( - ) gyvenamajai vietai ar... 15. Nustatė tokią atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra A. R. tvarką:... 16. – atsižvelgdamas į dukros A. dienos tvarkaraštį ir režimą bei... 17. – dukros vasaros atostogų metu 2 kalendorines savaites (keturiolika dienų)... 18. Pakeitė Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimo dalį... 19. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo... 20. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu šalių dukrai A. R., gim. ( - ), yra 7... 21. Dėl materialinio išlaikymo pakeitimo... 22. Pažymėjęs, kad ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo... 23. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pagal priešieškinį... 24. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta Jonavos... 25. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 26. Apeliaciniu skundu atsakovas R. R. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės... 27. 1. Ieškiniu ieškovė neprašė panaikinti nei vieno pasirašytos ir teismo... 28. 2. Dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo. Jonavos rajono... 29. 3. Teismas, aiškindamas Anglijos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 31 d.... 30. 4. Dėl nepilnametės A. R. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu. Anot... 31. Pirmosios instancijos teismas ignoruodamas Anglijos Aukščiausiojo Teismo 2014... 32. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų, kurie patvirtina, kad... 33. 5. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė... 34. 6. Dėl CPK 376 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Priimdamas skundžiamą... 35. 7. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo padarytiems materialinės ir... 36. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą... 37. 1. Dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo. Ieškovė... 38. 2. Dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu.... 39. Ieškovė nesutinka su apeliantu, kad teismas buvo neaktyvus. Pažymi, kad... 40. Ieškovės nuomone, niekuo nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad... 41. 3. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Nepagrįstas apeliacinio skundo... 42. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 43. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 44. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 45. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 46. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine... 47. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio... 48. Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo... 49. Bylos duomenis nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario... 50. - 4 punktas „Iki dukros A. R. pilnametystės jos auklėjime be apribojimų... 51. - 5 punktas „Vienam iš jų pažeidus sutarties 4 punkto nuostatas bus... 52. Ieškovė 2014 m. kovo mėn. kartu su nepilnamete dukra A. išvyko gyventi į... 53. Kasacinio teismo praktikoje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nurodyta,... 54. Paminėtų teisės normų ir kasacinio teismo išaiškinimų kontekste... 55. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka buvo nutraukta neužilgo po... 56. Pirmosios instancijos teismas, be nurodytos aplinkybės dėl CK 3.169... 57. Apeliantas teigia, kad nagrinėjant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos... 58. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis vaiko... 59. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo 2 grupės... 60. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 61. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo... 62. Tenkindamas šią ieškinio reikalavimo dalį, teismas pažymėjo, kad pateiktu... 63. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 64. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio... 65. Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias... 66. Šios apeliacinės instancijos teismo nutarties dalyje dėl atsakovo... 67. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 68. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 69. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jam tenka pareiga atlyginti kitos šalies... 70. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 71. palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą... 72. Priteisti ieškovei D. V. (a. k. ( - ) iš atsakovo R. R. (a. k. ( - ) 600 Eur...