Byla 2A-810-524/2013
Dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir sutarties kainos gražinimo, tretieji asmenys V. A., M. A. A., bei atsakovo apeliacini skunda del Klaipedos miesto apylinkes teismo 2013-01-09 sprendimo

1Klaipedos apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Erikos Misiunienes, teiseju Virginijos Nijoles Griškevicienes, Žydruno Bertašiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinejusi civiline byla 2-504-618/2013 pagal ieškoves L. V. ieškini atsakovui V. S. (V. S.) del pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir sutarties kainos gražinimo, tretieji asmenys V. A., M. A. A., bei atsakovo apeliacini skunda del Klaipedos miesto apylinkes teismo 2013-01-09 sprendimo.

2Teiseju kolegija

3n u s t a t e:

4ieškovas ieškiniu teismo praše nutraukti šaliu 2009-09-28 sudaryta automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. XXX, 1999 m. gamybos, pirkimo–pardavimo sutarti, ieškovei priteisti iš atsakovo pagal sutarti už automobili sumoketus 5 000 Lt, 5 procentu dydžio procesines palukanas. Nurode, kad 2009-09-28 su atsakovu sudare žodine pirkimo–pardavimo sutarti, kurios pagrindu ta pacia diena sumokejo atsakovui sutarta kaina už perkama automobili, o atsakovas perdave automobili. Atsakovas taip pat iš dalies užpilde švedu kalba surašyta sutarti, kurioje iraše duomenis apie automobili, kaina, pardavejo duomenis – M. A. A., kita sutarties dali pasiule užsipildyti paciai ieškovei nuvykus i VI „Regitra“. Ieškove negalejo iregistruoti automobilio del netvarkingu dokumentu. Ieškove klause atsakovo, ar visi dokumentai tvarkingi, nes dokumentai buvo švediški ir ji su tokiais niekada nebuvo susidurusi, ir atsakovas patvirtino, kad viskas gerai, taciau ta pacia diena iregistruoti automobilio nebuvo galimybes, nes jau buvo maždaug 18.00 val. ir VI „Regitra“ nebedirbo. Grižusi i Šiaulius kita diena ieškove nuvare automobili i autoservisa, kuriame paaiškejo, kad automobilis techniškai netvarkingas, yra daug trukumu, kuriu išoreje nesimate ir apie kuriuos atsakovas neispejo. Del automobilio technines bukles pretenziju atsakovui nereiške, norejo automobili suremontuoti ir tada iregistruoti, taciau iregistruoti nepavyko. Veliau, atliekant ikiteismini tyrima, nustatyta, kad vienas iš automobilio dokumentu yra geras, o kitas liudija automobilio išregistravima Švedijoje ar nurašyma. Neturedama galiojanciu automobilio dokumentu ir negaledama jo iregistruoti, ieškove negalejo automobiliu naudotis pagal paskirti, jis daugiau kaip trejus metus prastovejo aikšteleje ir del ilgo nenaudojimo sugedo. Ieškove praše atnaujinti senaties termina, kadangi aktyviai emesi priemoniu gindama savo pažeistas teises.

5Atsakovai su ieškiniu nesutiko, praše taikyti ieškinio senati. Nurode, kad atsakovas tinkamai ivykde savo pareigas pagal šaliu pirkimo–pardavimo sutarti. Atsakovas nuolat užsiima automobiliu prekyba, taciau jo praktikoje nera buve tokio atvejo, kad nebutu galima automobilio iregistruoti. Jei automobilis buna nurašytas užsienio šalyje, atsakovo dokumentuose buna žyma, jog automobilis netinkamas naudoti. Atsakovas prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutarti siule ieškovei patikrinti automobilio technine bukle šalia buvusiame „Subaru“ servise, taciau ieškove nesutiko, nes patikra brangiai kainavo. Atsakovo teigimu, tokiu automobiliu kaina pardavimo metu sieke 9 500 Lt, atsakovas pardave už 4 500 Lt, nes pats automobili sutvarke, pats gavo nebrangiai, norejo kuo greiciau parduoti ir atgauti investuotus pinigus. Kai atsakovas pirko ginco automobili iš treciojo asmens V. A., šis atsakova informavo, kad Švedijos dokumentuose nurodyta data, iki kurios nesikreipus del iregistravimo, dokumentas nustoja galioti, veliau reikia nauju dokumentu.

6Treciasis asmuo V. A. su ieškiniu nesutiko. Nurode, kad 2009 metu vasara pas ji i Lietuva buvo atvykes treciasis asmuo M. A. A., kuris papraše padeti parduoti automobili „Renault Megane Scenic“, kadangi, kol treciasis asmuo buvo Lietuvoje, pirkejas neatsirado, M. A. A. automobili paliko jam parduoti. Pagal pateikta skelbima atvyko atsakovas, apžiurejo automobili ir ji nusipirko. Automobilio dokumentus perdave atsakovui ir informavo ji, kad del automobilio dokumentu iforminimo kreiptusi i ji, ir jis, reikalui esant, susisieks su M. A. A., taciau atsakovas del dokumentu iforminimo nesikreipe. 2009 metu liepos men. abi Švedijoje išduotu registracijos dokumentu dalys buvo galiojancios, iš karto automobili iregistravus ir gavus lietuviškus numerius, jokiu problemu nebutu iškile, taciau del automobilio registravimo buvo kreiptasi tik 2009 metu rugsejo men., o 2009-08-10 jau buvo išduota nauja antra registracijos dokumentu dalis, pagal kuria automobilis išregistruotas kaip nenaudojamas.

7Treciasis asmuo M. A. A. atsiliepimo i ieškini nepateike, i teismo posedi neatvyko, igalioto asmens Lietuvos Respublikoje nepaskyre, procesiniai dokumentai iteikti tinkamai.

8Klaipedos miesto apylinkes teismas 2013-01-09 sprendimu ieškini tenkino: nutrauke šaliu 2009-09-28 sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutarti, iš atsakovo priteise 5 000 Lt sutarties kaina, 5 procentu dydžio metines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme dienos (2011-05-09) iki teismo sprendimo visiško ivykdymo bei 2 898,62 Lt bylinejimosi išlaidu ieškovei bei 45,75 Lt su procesiniu dokumentu iteikimu susijusiu išlaidu valstybei. Del ieškinio senaties teismas nurode, kad ieškove pirmiausia pasirinkusi netinkama pažeistu teisiu gynimo buda 2010-03-17 kreipesi i Šiauliu apskrities VPK su pareiškimu del ikiteisminio tyrimo pradejimo, 2011-04-12 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir ieškove 2011-04-29 kreipesi i teisma su ieškiniu, taigi nepraleido nustatyto dveju metu termino pretenzijoms del daikto kokybes pareikšti, o senaties sutrumpintas šešiu menesiu senaties terminas ieškiniams del parduotu daiktu trukumu turejo buti pradedamas skaiciuoti tik pasibaigus garantiniam terminui. Del sutarties nutraukimo teismas nurode, kad atliekant ikiteismini tyrima pagal ieškoves pateikta pareiškima Šiauliu apskrities VPK nustatyta, kad ginco automobilis nuo 2009-08-10 išregistruotas Švedijoje kaip nenaudojamas, VI ,,Regitra‘‘ Klaipedos filialas i Klaipedos apskrities VPK pateikta užklausima taip pat atsake, jog automobilio švediško registravimo liudijimo antroji dalis galiojanti, pirmoji dalis negaliojanti, todel iregistruoti transporto priemone nera galimybes. Teismas pažymejo, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobiliu keliais istatymo 27 straipsnio 1 dali Lietuvos Respublikoje viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje arba Europos Sajungos valstybese narese ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse iregistruotoms motorinems transporto priemonems. Teismas konstatavo, kad atsakovas ieškovei pardave transporto priemone su negaliojanciais Švedijoje išduotais registracijos dokumentais ir del šios priežasties transporto priemones iregistruoti Lietuvoje nebuvo galimybes, todel ieškove, pirkimo–pardavimo sutartimi iš atsakovo isigijusi automobili, negalejo jo naudoti pagal paskirti. Teismas padare išvada, kad atsakovas, pripažines savo igudžius automobiliu perpardavimo versle, žinojo, jog ieškovei parduodamo automobilio dokumentai nebegalioja, todel norejo kuo skubiau automobili parduoti ir pardavinejo ji už perpus mažesne kaina nei tuo metu buvusi tokiu transporto priemoniu vidutine rinkos verte. Be to, teismas atkreipe demesi, jog atsakovas apklaustas ikiteisminio tyrimo metu taip ir nenurode pardavejo, iš kurio pats pirko ginco automobili, civilines bylos nagrinejimo teisme metu tik po keliu menesiu nurode, kad automobili pirko iš V. A., pats atsakovas nesieme jokiu veiksmu, siekdamas išspresti kilusi konflikta su ieškove ir sutvarkyti automobilio registracijos dokumentus, nors jau 2011-07-16 VI ,,Regitra‘‘ Klaipedos filialas informavo atsakovo atstova advokata V. Ž., jog automobilis gali buti iregistruotas Lietuvoje, jeigu atsakovas kreipsis i Švedijos transporto priemoniu registravimo tarnyba del naujo registravimo dokumento išdavimo. Esant tokioms aplinkybems teismas pripažino, kad atsakovas perdave ieškovei netinkamos kokybes daikta (nepateike ieškovei tinkamu transporto priemones dokumentu), todel ieškove negalejo iregistruoti transporto priemones ir negalejo jos eksploatuoti, todel automobilis tapo netinkamu naudoti. Pateiktoje 2012-11-16 keliu transporto priemones vertinimo ataskaitoje Nr. 12-0117 nurodyti visi automobilio defektai ir padaryta išvada, jog tvarkingos transporto priemones rinkos verte 4 700 Lt, transporto priemones atkurimo kaštai 5 951,26 Lt, likutine verte 1 000 Lt.

9Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendima panaikinti ir priimti nauja – ieškini tenkinti. Nurodo, kad sprendimas yra neteisetas ir nepagristas, kadangi teismas neteisingai aiškino ir taike pirkimo–pardavimo teisinius santykius, taip pat ir ieškinio senati reglamentuojancias materialines teises normas, todel nepagristai netaike ieškinio senaties del ieškoves patikslinto ieškinio (o ne kaip turetu buti pareiškimo del ieškinio dalyko bei pagrindo pakeitimo) reikalavimu. Pažymi, kad ieškoves ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimai yra identiški ir jie kildinami iš automobilio kokybes trukumu, nors esmine pareikšto ieškinio problema yra negalejimas automobilio iregistruoti del pirmosios Švedijos automobilio registravimo liudijimo dalies (o ne kaip teismas teigia – viso registracijos liudijimo) negaliojimo. Automobilio nuvertejimas yra tiesiogine ieškoves neveikimo, siekiant susigražinti investicijas už pirkta naudota daikta, kurio remontui (nepagristo jokiais irodymais) tariamai išleista papildomu lešu, pasekme. Automobilio neiregistravus, juo negalima dalyvauti viešajame eisme, ieškove, vietoj to, kad kreiptusi i atsakova ar teisma del nupirkto daikto trukumu, samoningai užvilkino automobilio privalomos teisines registracijos procesa 2010-03-15 inicijuodama ikiteismini tyrima del atsakovo sukciavimo ir dokumentu klastojimo, o veliau pareiške nesažininga ieškini del sutarties nutraukimo, nors šalims teises ir pareigos atsiranda nuo sandorio iregistravimo momento. Kad automobilis butu iregistruotas, ieškovei tereikejo paciai nuvykti i VI ,,Regitra‘‘, išsiaiškinti negalejimo iregistruoti automobili priežastis ir kreiptis i atsakova. Taciau ji to nepadare net po to, kai automobilio registracijos priežastys jai paaiškejo ikiteisminio tyrimo metu. Ji savo neveikimu faktiškai sunaikino aprašyta ir jai patiketa automobili (už tai jai turi buti iškelta baudžiamoji byla), kuris ir nutraukus sutarti, t. y. restitucijos atveju, negales buti gražintas atsakovui natura. Jau po pirmojo parengiamojo posedžio atsakovas pateike duomenis apie treciuosius asmenis. V. A. iš dalies taisydamas savo klaida , pateike teismui galiojancius automobilio registracijos dokumentus, kuriuos VI ,,Regitra‘‘ pripažino tinkamais. Taciau ieškove atsisake iregistruoti automobili ir naudoti pagal paskirti, nereikalavo atlyginti jai padarytu nuostoliu, o piktnaudžiaudama procesinemis teisemis pakeite ieškinio pagrinda, t. y. del automobilio trukumu. Ieškoves reikalavimai del kokybes trukumu naudotam automobiliui yra nepagristi, be to, ieškove turejo galimybe prieš pirkdama automobili patikrinti bet kokiu laiku ar metodu, taciau netgi atsakovo siuloma, tai padaryti atsisake. Ieškove nepagristai remiasi CK 6.334 str. 1 d. 4 punktu, kadangi jis taikomas isigyjant naujus daiktus, taip pat ieškove negali remtis ir blanketine CK 6.362 str. 4 d. norma. Be to, ieškove negali pasinaudoti žodines pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo teise, kadangi yra pasibaiges CK 1.125 str. 5 d. 2 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas. Iš esmes ieškove pretenzijas del automobilio kokybes trukumu pareiške tik praejus metams ir septyniems menesiams nuo automobilio perdavimo momento, o pastarieji sukonkretinti tik po treju metu vieno menesio ir 22 dienu, remiantis automobilio technines bukles vertinimu. Ieškove teise i ieškini del parduoto daikto trukumu nepasinaudojo ir ikiteisminio tyrimo metu, vadinasi, ieškove, sužinojusi ir galejusi sužinoti apie teises pažeidima, istatymo nustatytu terminu savo teises negyne. Be to, visiškai nesuprantama teismo iniciatyva, nesant ieškoves argumentacijos sprendžiamu klausimu, paciam irodinejant, kad ieškinys yra pareikštas laiku. Teismas konstatuodamas ieškoves, kuri pati praše atnaujinti praleista ieškinio senaties termina, netinkama pažeistu teisiu gynimo buda, nepagristai pleciamai taike CK 6.338 str. nuostatas. Atsakovas jokiu garantiju ar tinkamumo naudotis terminu ieškovei ir negalejo duoti, nes tikrasis pardavejas buvo M. A. A., tai irodo ir Klaipedos miesto apylinkes teismo 2012-04-24 nutartis atnaujinti bylos nagrinejima iš esmes.

10Ieškove atsiliepime prašo atsakovo apeliacini skunda atmesti. Nurodo, kad atsakovas netiksliai nurodo apeliacinio skundo dalyka, kelia nauja reikalavima del patraukimo baudžiamojon atsakomyben. Apeliantas, kaltindamas ieškove, jog ji samoningai sugadino automobili, kad pati kalta, jog nusipirko automobili su negaliojanciais dokumentais, pripažista fakta, jog automobili pardave netinkamos kokybes – su negaliojanciais registracijos dokumentais. Ieškove 2009-09-29 nuveže automobili patikrinti i viena Šiauliuose esanciu autoservisu, kur buvo nustatyta daugybe automobilio defektu. Ieškove del automobilio remonto patyre 3 000 Lt išlaidu. taigi automobilis jau jo perdavimo ieškovei diena neatitiko kokybes reikalavimu ir negalejo buti eksploatuojamas.

11Tretieji asmenys atsiliepimu i apeliacini skunda nepateike.

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Bylos šalis sieja sutartiniai santykiai, kuriu tinkama ivykdyma gincija ieškove ir pasirinkdama savo teisiu gynimo buda prašo priteisti sumoketa pinigu suma už neivykdyta sutarti. Sutartis yra juridinis faktas, kuris sukuria, keicia ar nutraukia civilinius teisinius santykius. Sukurusi civilini teisini santyki, sutartis pagal teises normu nustatytas ribas reguliuoja jos sukurta teisinio santykio dalyviu elgesi iki to laiko, kol bus pasiektas sutartimi numatytas rezultatas. Istatymas numato priemones sutartims igyvendinti, jos igyvendinamos priverstiniu prievoles ivykdymu, panaudojant gynimo ir atsakomybes priemones, taciau tik tokias, kokias suteikia konkreti subjektine teise, igyta pagal sutarti (CK 1.137 str.). Šios bylos nagrinejimo dalykas yra tinkamas šaliu žodžiu sudarytos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties ivykdymas (b.l.4). Šalys pripažista aplinkybe, jog tokia sutartis buvo sudaryta, iš atsakovo atsiliepimo i ieškini, iš nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima nustatyta, kad atsakovas pripažista jog teisiniame santykyje su ieškove vykde pardavejo pareigas, iteike ieškovei visus turimus ginco automobilio dokumentus.

14Sutartiniu santykiu teisinio kvalifikavimo ir sutarciu aiškinimo taisykles yra reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei nuosekliai formuluojamos Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nagrinetose konkreciose bylose (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 1998 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilineje byloje VSDFV Visagino miesto skyrius v. UAB „Rina“, bylos Nr. 3K-21/1998; 2000 m. lapkricio 8 d. nutartis, priimta civilineje byloje I. B. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-1145/2000; 2001 m. rugsejo 24 d. nutartis, priimta civilineje byloje K. G. v. L. P., bylos Nr. 3K-3-837/2001; 2004 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilineje byloje AB „Rytu skirstomieji tinklai“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-204/2004; 2007 m. gegužes 10 d. nutartis, priimta civilineje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilineje byloje R. M. v. bendra Lietuvos ir Ukrainos imone UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; ir kt.). Esant gincui del sutarties turinio bei jos salygu, sutartis turi buti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyviu ketinimus, atsižvelgiant i sutarties salygu tarpusavio ryši, sutarties esme, tiksla, jos sudarymo aplinkybes, i šaliu derybas del sutarties sudarymo, šaliu elgesi po sutarties sudarymo ir i kitas reikšmingas aplinkybes. Esminis gincas šioje byloje vyksta del sutarto pirkti automobilio bukles, t.y. ar ieškove pirko neregistruotina automobili, ir ši aplinkybe atsakovo jai buvo išaiškinta. Aiškinant šaliu valia darytina išvada, kad ieškoves valia buvo aiškiai išreikšta – isigyti nuosavybes teise automobili, o atsakovas pripažino, kad jis ginco suma gavo automobilio pirkimui. Pirkimo–pardavimo sutartimi pardavejas isipareigoja perduoti daikta pirkejui nuosavybes ar patikejimo teise, o pirkejas – priimti daikta ir sumoketi už ji nustatyta (susitarta) kaina. Pardavejas privalo parduodama daikta perduoti pirkejui, t. y. jam valdyti nuosavybes (patikejimo) teise, ir patvirtinti savo tureta nuosavybes teise i perduodama daikta. Tik savininkas ar jo igaliotas asmuo turi teise perduoti kitam asmeniui nuosavybes teises objekta ir nuosavybes teise (CK 4.37, 6.317 straipsniai). Taigi daikto pardavimas reiškia nuosavybes teisiu i daikta ir nupirkto daikto realu perdavima. Tik esant šiai juridiniu faktu sudeciai pirkejas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu tampa teisetu daikto savininku (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilineje byloje V. J. v. UAB „Transverslas“, N. B., bylos Nr. 3K-3-229/2008). Aukšciausiasis Teismas yra išaiškines, kad automobilis yra kilnojamasis daiktas. Jam privaloma teisine registracija. Nuosavybes teise i toki daikta patvirtina automobilio isigijimo dokumentai ir registravimo istaigos duomenys (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-229/2008). Byloje kilus gincui del parduodamo daikto kokybes, jo nuosavybes teises dokumentu, butent pardavejui tenka našta irodyti, jog jis buvo daikto savininkas daikto perdavimo metu ir jog jis perdave nuosavybes teise daikto pirkejui, taip pat jog jis pardave tinkamos kokybes daikta, todel atsakovas privalejo paminetas aplinkybes irodyti (CPK 178 str.). Taciau tokiu irodymu byloje nera, nes šalys pripažista aplinkybe, jog apie parduodama automobili buvo skelbiama viešai, skelbimo teksta pateike atsakovas, nenurodydamas jokiu šio automobilio ypatybiu, priešingai, skelbime buvo nurodyta jog tai ekonomiška ir galinga mašina (t.1, b.l.9), todel negalima padaryti išvados, kad šis automobilis buvo parduodamas kaip metalo laužas. Be to, atsakovas savo atsiliepime nurodo, jog jo praktikoje nebuvo atvejo, kad butu susidariusios kliutys parduoto automobilio registracijai Lietuvoje (t.1, b.l.21), todel pamineti irodymai irodo, jog šalys nebuvo sutarusios pirkti neregistruojamo automobilio. Byloje irodyta, kad atsakovas nera ginco automobilio savininkas, todel akivaizdu, jog jis vykde tarpininkavimo paslaugas - automobili parduoti, nes tik savininkas ar jo igaliotas asmuo turi teise perduoti kitam asmeniui nuosavybes teises objekta ir nuosavybes teise (CK 4.37, 6.317 straipsniai). Tai, kad atsakovas atliko tarpininko vaidmeni, nurodo atsiliepime i ieškini (t.1, b.l.22).Taigi daikto pardavimas reiškia nuosavybes teisiu i daikta ir nupirkto daikto realu perdavima. Tik esant šiai juridiniu faktu sudeciai pirkejas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu tampa teisetu daikto savininku (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilineje byloje V. J. v. UAB „Transverslas“, N. B., bylos Nr. 3K-3-229/2008). Šioje byloje nustatyta, kad automobilio savininkas jo pardavimo metu buvo treciasis asmuo M. A. A., kuris perdave automobili pardavimui treciajam asmeniui V. A. Baudžiamojoje byloje, nutarime nutraukti ikiteismini tyrima (t.1, b.l.16-17) irodyta, kad 2009-08-10 šis automobilis Švedijoje buvo iregistruotas kaip nebenaudojamas, taciau paminetame 2009-09-24 skelbime apie automobilio pardavima ši aplinkybe buvo nenurodyta, todel pirmosios instancijos teismas padare teisinga išvada, kad pardavejas neaptare su pirkeju visu parduodamo daikto trukumu, kaip nurodyta CK 6.334 str. 1d., todel ieškove šioje byloje turi teise pasinaudoti CK 6.334 str. numatytais pirkejo teisiu gynimo budais. VI ,,Regitra‘‘ Klaipedos filialas raštais(t.1, b.l.44, baudžiamoji byla, b.l.99) irodyta, kad ginco automobilis negali buti registruojamas Lietuvoje. Bylos medžiaga irodo ir apeliaciniame skunde nurodyta, kad tik šios bylos nagrinejimo metu treciasis asmuo 2012-10-04 perdave ieškovei dokumentus, tinkamus automobilio registracijai, t. y. praejus dvejiems metams po automobilio pardavimo. Saugaus eismo automobiliu keliais istatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka iregistruotoms motorinems transporto priemonems, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privaloma technine apžiura ir kuriu valdytojai yra apsidraude transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomuoju draudimu ir sumokeje valstybes nustatytus su transporto priemone ar su dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokescius. Istatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka iregistruotoms motorinems transporto priemonems, priekaboms. Todel šioje byloje atsakovas privalejo irodyti, kad su ieškove buvo susitares del neregistruojamos transporto priemones pardavimo, todel pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino materialines teises normas, nes ieškove ieškinio pareiškimo metu dokumentu, tinkanciu automobilio registracijai, neturejo, todel ji turi teise pasinaudoti paminetais jos teisiu gynimo budais, t.y. reikalauti gražinti sumoketa kaina.

15Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškove nepraleido ieškinio senaties termino, nustatyto CK 6.338 str. 2 d., nes ieškinys buvo pareikštas 2011-04-29, o ginco automobilis ieškovei buvo perduotas 2009 m. rugsejo menesi. Byloje atsakove neirode, kad buvo šaliu nustatytas daikto kokybes garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, todel ieškove turi teise pasinaudoti CK 6.338 str. 2 d. nustatytu terminu. Be to, šioje byloje ieškinio senaties termino eigai reikšmes turi ieškoves kreipimasis del baudžiamosios bylos iškelimo 2010-03-15 ir šios bylos baigimas 2011-04-12 nutarimu nutraukti ikiteismini tyrima, nes pagal CK 1.130 str. 5 d. baudžiamojoje byloje nebuvo išsprestas ieškoves ieškinys, todel ieškinio senaties termino eiga buvo nutraukta tyrimo baudžiamojoje byloje laikotarpiui. Byloje nustacius, kad automobilio dokumentai, tinkami registracijai buvo perduoti ieškovei tik 2012-10-04, darytina išvada, kad ieškove nepraleido termino pasinaudoti CK 6.334 str. nustatytais pirkejo teisiu gynimo budais nepriklausomai nuo to, ar ieškove savo lešomis megino ginco automobili remontuoti ir tvarkyti dokumentus.

16Paminetais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaike ir išaiškino materialines teises normas, todel naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nera pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.). Taciau šis teismo sprendimas papildytinas dalimi del parduoto automobilio gražinimo atsakovui, nes pirmosios instancijos teismas nutraukes šaliu pirkimo - pardavimo teisinius santykius, gražines automobilio kaina, negražino ginco automobilio atsakovui. Gražintino automobilio bukle nera šios bylos nagrinejimo dalykas, todel kolegija placiau del jos nepasisako.

17Iš atsakovo ieškovei priteistini 300 Lt išlaidu, turetu advokato pagalbai apmoketi apeliacines instancijos teisme ( t.2, b.l.36, CPK 93 str.1d., 3d., 98 str.).

18Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

Nutarė

19Klaipedos miesto apylinkes teismo 2013 m. sausio 9 d. sprendima iš esmes palikti nepakeista.

20Papildyti sprendima dalimi ir ipareigoti L. V. gražinti V. S. automobili ,,Renault Megane Scenic,‘‘ valst Nr. XXX.

21Priteisti L. V. iš V. S. 300 Lt bylinejimosi išlaidu, turetu apeliacines instancijos teisme. Kolegijos pirmininke

22Erika Misiuniene

Ryšiai