Byla e2-398-328/2019
Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Joanai Runelienei, Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovui K. M., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,P.“ atstovams G. J., J. V. P.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,P.“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. ( - ) panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti, kad atsakovės reikalavimas atlyginti žalą už negrąžintas priemones ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos yra neteisėti ir nepagrįsti.

5Ieškinyje nurodė, jog Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija (toliau ir – Komisija, DGK) 2018 m. liepos 09 d. priėmė sprendimą Nr. ( - )(toliau – Sprendimas) kuriuo tenkino uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) P. prašymą dėl 3 489,91 eurų žalos išieškojimo iš buvusio atsakovės darbuotojo - K. M.. Su priimti Sprendimu nesutinka. Nurodė, jog Komisija, priimdama Sprendimą, neatsižvelgė į reikšmingą faktą, jog byloje nėra pateikta jokio dokumento, patvirtinančio, kad ginčo priemonės buvo perduotos ir už jas buvo atsakingas būtent ieškovas. Komisija rėmėsi liudytojų parodymais, kurie yra atsakovės darbuotojai, jai pavaldūs, todėl jų parodymais negalima vadovautis kaip objektyviais ir sąžiningais.

6Ieškovas nurodė, jog Komisija nagrinėdama aplinkybes dėl priemonių atsakovei negrąžinimo neatsižvelgė į tai, jog tapačios aplinkybės ir faktai buvo išnagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – Policija) atlikus tyrimą pagal atsakovės pareiškimą. Policija priėmė sprendimą, jog ieškovas priemonių nepasisavino, todėl jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių. Tą patį faktą patvirtino Klaipėdos apylinkės teismas bei Klaipėdos apygardos prokuratūra, atmesdami atsakovės skundus, kaip nepagrįstus. Todėl kompetentingų ir teisminių institucijų, turinčių didesnes ir objektyvesnes galimybes ištirti faktines aplinkybes, konstatuota, jog ieškovas nepasisavino iš atsakovės priemonių ir atsakovei žalos nepadarė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, galima pagrįstai teigti, jog atsakovė žinodama Policijos, prokuratūros ir teismo sprendimus, piktnaudžiauja savo teisėmis ir dėl to paties objekto, tų pačių aplinkybių ir tuo pačiu pagrindu kreipėsi į Komisiją.

7Ieškovas taip pat nurodė, jog Komisija nagrinėdama atsakovės pareiškimą ir priimdama Sprendimą dėl žalos atlyginimo viršijo savo įgalinimus ir išnagrinėjo ginčą ne dėl darbo ginčo teisės.

8Atsakovė UAB ,,P.“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, priimti sprendimą, kad Komisijos 2018 m. liepos 9 d. sprendimas Nr. ( - ) yra teisėtas ir paliekamas galioti.

9Atsiliepime nurodė, jog Sprendimas, su kuriuo nesutinka ieškovas, yra tinkamai motyvuotas ir išsamiai argumentuotas, pateikti adekvatūs ir pagrįsti sprendimo priėmimo motyvai ir argumentai. Mano, jog Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei nėra pagrindo jo naikinti.

10Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, jog įranga buvo pirkta atsakovės vadovo nurodymu, jis atliko jos paieškas ir pristatė atsakovei. Sąskaitas už įrangą apmokėjo atsakovė. Paaiškino, jog įranga įmonės veikloje niekada nebuvo naudojama ir jam neperduota. Pažymėjo, jog liudytojų parodymai yra tendencingi, prašo jais nesivadovauti, su įmonės vadovo teiginiais nesutinka. Prašo panaikinti Komisijos sprendimą.

11Teismo posėdyje atsakovės atstovas J. V. P. palaikė atsiliepimą ir jame nurodytą poziciją. Mano, jog Komisijoje ginčas buvo išnagrinėtas tinkamai. Mano, jog ieškovas turi atlyginti patirtą žalą dėl negrąžinto turto. Papildomai paaiškino, jog be ieškovo niekas kitas naudotis dronu (bepilote skraidykle) nemoka. Liudytojai paliudijo, jog matė, kad ieškovas buvo atsinešęs fotoaparatą į darbo vietą, todėl nėra pagrindo tikėti, kad jis turtą pristatė vadovui. Mano, jog Komisijos sprendimas teisėtas ir turi būti vykdomas.

12Teismo posėdyje atsakovės atstovas G. J. palaikė atsiliepimą bei atstovo nurodytus argumentus, Papildomai paaiškino, jog buvo priimtas sprendimas įsigyti turtą nuotraukoms daryti įmonės rinkodarai. Tuo pačiu buvo leista jam (ieškovui) tą įrangą parsinešti ir pasinaudoti savo reikmėms. Niekas kitas ja naudotis nemokėjo. Nurodė, jog ieškovas nusprendė išeiti iš darbo ir nusprendė tų daiktų negrąžinti. Paaiškino, jog žinojo, kad ieškovas užsiima fotografija, pats ieškovas siūlė, kad gal reiktų pirkti įrangą, kad jis (ieškovas) galėtų nufotografuoti malkų rietuvę, įdėti į internetą, kad perka ir pan., įmonės veiklai. Nurodė, jog bendrovė turėjo medelių sodinimo šventę, ieškovas su ta įranga filmavo, fotografavo jų įmonę. Pažymėjo, jog ieškovas niekada jokių prekių bendrovei nepristatinėjo, tam yra administratorė; šiuo atveju vienintelis dalykas buvo, kad jis (ieškovas) užsakė, žinojo kokia įranga reikalinga, pats rekomendavo, pats pasiėmė ir naudojosi. Mano, jog Komisijos sprendimas teisėtas, prašo ieškinį atmesti.

13Teismas konstatuoja:

14byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2017 m. sausio 16 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis, kuria ieškovas priimtas dirbti UAB ,,P.“ prekybos vadybininku (b. l. 10-11, t. I). 2017 m. sausio 16 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Tipinė visiškos individualinės materialinės atsakomybės sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo tausoti jam perduotas saugoti arba kitiems reikalams įmonės materialines vertybes (1 punkto c) papunktis); jeigu dėl darbuotojo kaltės nebuvo užtikrintas jam patikėtų materialinių vertybių saugumas, tai įmonei padaryta žala nustatoma ir atlyginama pagal įstatymus (3 punktas) (b. l. 11-12, t. II). Byloje yra pateiktas UAB ,,P.“ direktoriaus 2017 m. spalio 18 d. įsakymu patvirtintas Prekybos vadybininko pareigybės aprašas Nr. 17, kuriame, be kitų, įtvirtinta pardavimų vadybininko pareiga tarpininkauti vedant derybas su pirkėjais ir tiekėjais (2.3 punktas) (b. l. 149-151, t. I; b. l. 2-4, t. II). Ieškovas su aprašu pasirašytinai supažindintas 2017 m. spalio 18 d. (b. l. 152, t. I). 2015 m. balandžio 7 d. UAB ,,P.“ direktoriaus įsakymu patvirtintos darbo tvarkos taisyklės (b. l. 154-165, t. I). Ieškovas su taisyklėmis pasirašytinai supažindintas 2017 m. sausio 17 d. (b. l. 166, t. I).

152018 m. gegužės 22 d. UAB ,,P.“ aktu dėl K. M. neatvykimo į darbą nustatyta, jog ieškovas 2018 m. gegužės 2 d. neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties (b. l. 92, t. I). 2018 m. gegužės 23 d. įspėjimu dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 59 straipsnį, ieškovas informuotas, jog nuo 2018 m. gegužės 28 d. su juo bus nutraukta šalių sudaryta darbo sutartis (b. l. 45, t. I). 2018 m. gegužės 23 d. UAB ,,P.“ raštu atsakovė prašė ieškovo grąžinti įmonės turtą, kuriuo jis naudojosi darbo reikmėms, išvardintas grąžintinas turtas (9 vnt.) (b. l. 42, t. I). Byloje pateikti duomenys, jog ieškovui dokumentas įteiktas antstolio kontoroje (b. l. 43-44, t. I). 2018 m. gegužės 25 d. pranešimu dėl nušalinimo nuo darbo atsakovė UAB ,,P.“ informavo ieškovą apie tai, kad iki 2018 m. gegužės 29 d. imtinai ieškovas nušalinamas nuo darbo, prašoma nedelsiant grąžinti įmonės turtą, naudotą darbo reikmėms (b. l. 46, t. I).

162018 m. gegužės 25 d. pareiškimu dėl įmonės turto pasisavinimo UAB ,,P.“ Klaipėdos apskrities VPK nurodė, jog nušalintas nuo pareigų ieškovas pasisavino įmonei priklausantį turtą ir geranoriškai jo negrąžina, prašo padėti išspręsti situaciją ir susigrąžinti turtą (b. l. 39, t. I). Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2018 m. gegužės 31 d. nutarimu tyrimo medžiagoje Nr. ( - ) atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nustatytos aplinkybės ir pagrindas, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (b. l. 50-56, t. I). Iš byloje pateiktos medžiagos Nr. ( - )matyti, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 2 d. nutartimi nutarimas bei prokurorės nutarimas, kuriuo atsisakyta skundą tenkinti, panaikinti, UAB ,,P.“ pareiškimas perduotas nagrinėti iš naujo. 2018 m. liepos 20 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal UAB ,,P.“ pareiškimą nustačius aplinkybes ir pagrindą, dėl kurių ikiteisminis tyrimas negalimas. Nutarime nurodyta, jog nėra nustatyta pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, kurie atitiktų esminius svetimo turto pasisavinimo požymius; nurodė, jog tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

172018 m. birželio 21 d. prašymu dėl nusikalstamu veikimu, neteisėtai negrąžinus UAB ,,P.“ turto, padarytos turtinės žalos priteisimo iš K. M., atsakovė UAB ,,P.“ DGK prašė priteisti iš K. M. 4700 Eur turtinės žalos atlyginimo, nurodė, jog darbo funkcijų vykdymui K. M. buvo išdavusi naudoti šias darbo priemones: DJI Phantom 4 Advanced dronas, DJI Phantom 4 PRO baterija/Intelligent Flight Battery, Lexar 32GB 1000 X Professional SDHC, kuprinė Compact MB MA-BP-C1, Scandisk Extreme Pro SDHC 32 GB, blykstė Metz 52AF-1 digital Nikon, kroviklis Eneloop K- KJ55HCD40E+4xAA, fotoaparatas Nikon D750 body, Tamron SP 24-70mm F/2.8 DI VC USD G2, tačiau nei darbo sutarties nutraukimo dieną, nei vėliau šių darbo priemonių negrąžino (b. l. 140- 144, t. I). 2018 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. ( - ) Komisija tenkino UAB ,,P.“ prašymą ir nusprendė iš ieškovo K. M. išieškoti UAB ,,P.“ 3 489,91 Eur padarytą žalą dėl atsakovo darbui išduotų, bet darbo santykiams pasibaigus negrąžintų priemonių; Komisija sprendė, jog UAB ,,P.“ įrodė visas sąlygas atsakovo K. M. atsakomybei dėl UAB ,,P.“ padarytos žalos atlyginimo (b. l. 132-136, t. I).

18Byloje pateikta 2017 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KT J000022434, kurioje užfiksuota, jog UAB ,,P.“ iš UAB ,,( - )“ įsigijo prekių už 3 112 Eur sumą (Lexar 32GB 1000 X Professional SDHC, kuprinė Compact MB MA-BP-C1, Scandisk Extreme Pro SDHC 32 GB, blykstė Metz 52AF-1 digital Nikon, kroviklis Eneloop K- KJ55HCD40E+4xAA, fotoaparatas Nikon D750 body, Tamron SP 24-70mm F/2.8 DI VC USD G2) (toliau – Turtas1) (b. l. 24, 147, t. I); prekes, nurodytas sąskaitoje, atsiėmė ieškovas (b. l. 147, t. I). Byloje pateikti duomenys, jog dėl fotoaparato Nikon D750 body (įsigijimo pagrindas – 2017 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaita faktūra) buvo parengta Ilgalaikio turto apskaitos inventorinė kortelė Nr. 1260-72 (b. l. 189, t. I). 2018 m. kovo 23 d. PVM sąskaita faktūra serija ir Nr. PRO 04095 užfiksuota, jog UAB ,,P.“ iš UAB ,,duomenys neskelbtini“ įsigijo prekes bendrai 1 588 Eur sumai (DJI Phantom 4 Advanced dronas, DJI Phantom 4 PRO baterija/Intelligent Flight Battery) (toliau – Turtas2) (b. l. 41, 148, t. I; b. l. 13, t. II). Dėl DJI Phantom 4 Advanced drono (įsigijo pagrindas – 2018 m. kovo 23 d. PVM sąskaita faktūra) buvo parengta Ilgalaikio turto apskaitos inventorinė kortelė Nr. 1260-81 (b. l. 190, t. I).

19Byloje ieškovas pateikė 2018 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ir Nr. PRO 04432, kurioje nurodoma, jog pirkėjas K. M. iš UAB ,,( - )“ pirko DJI Phantom 4 Advanced droną už 1400 Eur sumą (b. l. 83, t. I). Ieškovas byloje pateikė duomenis apie 2015 m. gegužės 12 d., 2015 m. birželio 1 d., 2015 m. birželio 6 d., 2015 m. birželio 21 d., 2015 m. liepos 6 d., 2015 m. rugpjūčio 5 d., 2015 m. rugpjūčio 27 d., 2015 m. lapkričio 17 d., 2016 m. balandžio 6 d., 2016 m. liepos 4 d., 2016 m. rugpjūčio 17 d., 2016 m. spalio 26 d., 2017 m. sausio 25 d., 2017 m. gegužės 4 d., 2017 m. liepos 17 d., išduotus verslo liudijimus fotografavimo veiklai vykdyti (b. l. 17-27, 29-32, t. II).

20Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog 2018 m. birželio 18 d. Komisijos sprendimu Nr. ( - ) DGK tenkino ieškovo K. M. prašymą ir nusprendė iš atsakovės UAB ,,P.“ išieškoti ieškovui 2 556,09 Eur darbo užmokestį už 2018 m. gegužės mėn., kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laikotarpį nuo 2017 m. sausio 17 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. ir šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką (b. l. 7-9, t. I). Ieškovas pateikė byloje įrodymus, jog pagal Komisijos 2018 m. birželio 18 d. sprendimą UAB ,,P.“ pervedė ieškovui 2 159,62 Eur bei 396,47 Eur vidutinį darbo užmokestį (VDU) (b. l. 16, 28, t. II).

21Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti, kad atsakovės reikalavimas atlyginti žalą už negrąžintas priemones ir 2018 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. ( - ) yra neteisėti ir nepagrįsti.

22Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 32 straipsnio 1 dalyje darbo sutartis apibrėžiama, kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise (DK 24 straipsnio 1 dalis). Darbdaviui priklausančias darbo priemones darbuotojas turi naudoti darbo reikmėms, išskyrus atvejus, kai darbo sutarties šalys susitaria dėl darbdaviui priklausančių priemonių naudojimo kitais tikslais sąlygų ir tvarkos (DK 24 straipsnio 4 dalis). Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais (DK 24 straipsnio 6 dalis).

23DK 151 straipsnis įtvirtina, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Žala atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbo sutarties šalies pareiga atlyginti žalą kyla esant šioms sąlygoms: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. DK 153 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip 3 (trijų) vidutinių darbo užmokesčio dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo 6 (šešių) vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Atvejai, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, yra įtvirtinti DK 154 straipsnyje. Vienas iš tokių atvejų – kai žala padaroma tyčia (DK 154 straipsnio 1 punktas).

24Nagrinėjamu atveju, byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovą ir atsakovę nuo 2017 m. sausio 17 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. siejo darbo teisiniai santykiai, ieškovas UAB ,,P.“ dirbo prekybos vadybininku. Byloje tarp šalių ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovas K. M. darbdavio pavedimu surado bei nupirko Turtą1 ir Turtą2, nėra. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino atsakovės atstovai. Bylos duomenimis nustatyta, jog Turtą1 ieškovas tiesiogiai atsiėmė iš pardavėjo, o Turtą2 – siuntų skyriuje autobusų stotyje. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai (ieškovo ir pardavėjo susirašinėjimas, 2017 m. lapkričio 8 d. sąskaitoje faktūroje KT J000022434 prekių atsiėmimas patvirtintas ieškovo parašu, byloje pateiktos siuntos, adresuotos K. M., kvitas), dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, jog Turtą1 ir Turtą2 atsiėmė jis, tačiau nurodė, jog atsiimtus daiktus jis perdavė UAB ,,P.“ direktoriui. Tačiau atsakovės atstovas bendrovės vadovas šią aplinkybę neigė, teismo posėdyje paaiškino, jog Turtas1 ir Turtas2 jam perduoti nebuvo, ieškovui buvo leista šiuo turtu naudotis asmeniniais tikslais tada, kai turto nereikia bendrovės veikloje. Teismo posėdyje liudytoja apklausta bendrovės administratorė K. T. paaiškino, jog nematė, kad ieškovas būtų įgytą turtą nešęs perduoti vadovui, nurodė, jog jos darbo stalas yra trijų metrų atstumu nuo durų, todėl būtų pamačiusi, jei daiktai būtų nešami, be to nurodė, jog darbo klausimais dažnai užeidavo į vadovo kabinetą, tačiau įrangos (Turto1 ir Turto2) nematė. Teismo posėdyje liudytoja bendrovės buhalterė Ž. G. paaiškino, jog ieškovas naudojosi įmonės įranga, tačiau nutraukus darbo santykius jos negrąžino, paaiškino Turto1 ir Turto2 atsiėmimo aplinkybes, papildomai paaiškino, jog ieškovas su ja derino įrangos pirkimą bei atsiskaitymo už ją sąlygas. Abejoti liudytojų pateiktais paaiškinimais teismas neturi pagrindo, paaiškinimai neprieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovas, prašydamas šių liudytojų parodymų nevertinti, įrodymų ar aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti liudytojų paaiškinimais nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Aplinkybė, jog liudytojos yra atsakovės darbuotojos, byloje nesant kitų įrodymų, per se (savaime) nesudaro pagrindo išvadai, jog paaiškinimai yra melagingi ar neatitinka tikrovės.

25Civilinio proceso kodekso 410 straipsnio 2 dalis numato, jog ginčų dėl žalos atlyginimo, kylančių iš darbo teisinių santykių, nagrinėjimui Civilinio proceso kodekso XX skyriaus nuostatos (darbo bylų nagrinėjimo ypatumai) netaikomos. Todėl civilinė byla nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (Civilinio proceso kodekso 410 straipsnio 1 dalis).

26Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami. Be to, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

27Ieškovas ieškinio reikalavimą grindė aplinkybe, jog byloje nėra jokio dokumento, patvirtinančio, kad ginčo priemonės buvo perduotos ir už jas jis materialiai atsakingas. Teismo posėdyje atsakovės atstovas patvirtino, jog ginčo turto perdavimo – priėmimo akto neparengė, ši aplinkybė buvo nustatyta ir ginčijamame DGK Sprendime. Tačiau, minėta, jog byloje yra pateikti duomenys, kad ginčo turtą (Turtas1 ir Turtas2) iš pardavėjų atsiėmė pats ieškovas, o įrodymų ar objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atsiimtos prekės buvo perduotos bendrovės vadovui byloje nėra pateiktos (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Nors ieškovas byloje ir pateikė 2018 m. gegužės 18 d. sąskaitą faktūrą, kurioje nurodoma, jog pirko droną, tačiau pateiktas dokumentas nėra pasirašytas, nėra pateikti duomenys, ar minėta sąskaita faktūra buvo apmokėta, o prekė perduota ieškovui (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

28Ieškovo pateikti verslo liudijimai patvirtina aplinkybę, jog ieškovas individualiai liudijimuose nurodytu laikotarpiu vykdė fotografavimo veiklą, tačiau nepaneigia (nors tiesiogiai ir nepatvirtina) aplinkybės, kad asmeniniam naudojimui darbuotojo ir darbdavio susitarimu ieškovui buvo perduotas bendrovės turtas (Turtas1 ir Turtas2). Byloje liudytojai pateikė paaiškinimus, jog su bendrovės įranga buvo filmuojamas (fotografuojamas) įmonės renginys (medelių sodinimo šventė) ir įrangą naudojo ieškovas, ginčijamame DGK Sprendime fiksuotuose liudytojų (S. S., K. T.) paaiškinimuose nurodytos tapačios aplinkybės (b. l. 133, t. I). Ieškovas aplinkybės, jog filmavo įmonės renginį neginčijo, tačiau nepateikė įrodymų, jog tai atliko naudodamas savo įrangą (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

29Teismas visumos byloje esančių įrodymų kontekste kritiškai vertina ieškovo pateiktus papildomus įrodymus – galimai jo naudojamo drono identifikacinį numerį. Bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu ieškovas paaiškino, jog ginčo metu turėjo ir naudojo du jam priklausančius dronus, tačiau teismui pateikė duomenis tik dėl vieno jų, nepateikė šių daiktų įsigijimą patvirtinančių įrodymų, nepaaiškino turto įsigijimo aplinkybių (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Be to, ieškovo pateikti įrodymai neatitinka civilinio proceso įstatymo įrodymams keliamų reikalavimų, iš pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti pateiktos nuotraukos padarymo laiko, aplinkybių, fotonuotraukoje fiksuojamas daikto fragmentas (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 202 straipsnis, 220 straipsnis).

30Teismas spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą atkreipia dėmesį ir į nenuoseklią bei prieštaringą ieškovo poziciją dėl ginčo turto: iš byloje pateiktos Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato medžiagos Nr. ( - ) turinio matyti, jog ieškovas tyrimo pradžioje neigė ginčo turto buvimą UAB ,,P.“, vėliau poziciją pakeitė ir patvirtino, jog turtą pirko darbdavio pavedimu, tačiau šio turto neturi (medžiagos Nr. ( - ) b. l. 12, 67-70), ginčą nagrinėjant Komisijoje ieškovas teigė, jog turtą pirko, tačiau perdavė jį direktoriui, įmonė šio turto savo veikloje nenaudojo (b. l. 133, t. I), teismo posėdyje ieškovas teigė, jog ginčo turtas perduotas atsakovei, įmonė veikloje šio turto nenaudojo. Tačiau byloje apklausti liudytojai paaiškino, jog tam tikri įmonės renginiai buvo filmuojami (fotografuojami), jiems žinoma, jog tai daryta įmonės įranga. Nors ieškovo pareigybės aprašyme nėra numatytos funkcijos, susijusios su vaizdo fiksavimu (fotografija) (b. l. 149-151, t. I), tai nepaneigia tarp darbo sutarties šalių (ieškovo ir atsakovės) buvus susitarimą ieškovui fiksuoti bendrovės renginius pasitelkus vaizdo fiksavimo priemones, t. y. ginčo turtą (Turtą1 ir Turtą2).

31Ieškovo argumentai, jog ikiteisminio tyrimo institucijos nagrinėdamos tarp šalių kilusio ginčo aplinkybes ir faktus, konstatuota, jog ieškovas atsakovės turto nepasisavino ir atsakovei žalos nepadarė, įvertinus byloje pateiktus duomenis, atmestini, kaip nepagrįsti. Teismas atkreipia dėmesį, jog iš byloje pateiktos tyrimo medžiagos Nr. ( - ), 2018 m. liepos 20 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turinio matyti, jog ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, kadangi byloje nepakako objektyvių ir neginčijamų duomenų, kurie atitiktų esminius svetimo turto pasisavinimo požymius, todėl padaryta išvada, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Kartu nutarime nurodoma, jog tarp ieškovo ir atsakovės yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Medžiagoje Nr. ( - ) duomenų, buvo tirtos aplinkybės dėl atsakovei (darbdaviui) padarytos žalos ar jos dydžio, nėra, šiuo aspektu tyrimas nebuvo atliekamas. Vien aplinkybė, jog asmens veiksmuose nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos požymių, nereiškia, jog šio asmens veiksmų neteisėtumas negali būti vertinamas civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka. Medžiagoje nustatytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai, kadangi neatitinka tokiems faktams įstatymo keliamų reikalavimų (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktas, 3 punktas).

32Bylos duomenis nustatyta, jog 2017 m. sausio 16 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Tipinė visiškos individualinės materialinės atsakomybės sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo tausoti jam perduotas saugoti arba kitiems reikalams įmonės materialines vertybes (1 punkto c) papunktis); atlyginti bendrovei padarytą žalą, jei dėl darbuotojo kaltės jam perduotų vertybių saugumas nebuvo užtikrintas (3 punktas) (b. l. 11-12, t. II). Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (TAR, 2016-09-19, Nr. 2016-23709) 12 straipsnyje įtvirtinta, jog Visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki Darbo kodekso įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui netenka galios. Įvertinus nurodytą aplinkybę, šalių sudaryta Tipinė visiškos individualinės materialinės atsakomybės sutartis, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą teismo nevertinama ir ja nesiremiama.

33Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.

34Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas ginčo turtą – Turtą1 ir Turtą2 pirko, šį turtą atsiėmė pats. Tačiau byloje nėra pateikti įrodymai ar objektyvios aplinkybės, sudarančios pagrindą išvadai, jog ieškovas šį turtą perdavė atsakovei. Atsakovės atstovas šią aplinkybę neigia. Nors byloje nėra pateiktas rašytinis įrodymas, patvirtinantis, jog ieškovui turtas buvo perduotas, tarp šalių turto priėmimo – perdavimo aktas nebuvo sudarytas, visumos byloje esančių įrodymų pagrindu, vien šio dokumento nebuvimas nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog ieškovas ginčo turto neturi (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje nustatytos aplinkybės bei įrodymai sudaro pagrindą išvadai, jog labiau tikėtina, kad ieškovas Turto1 ir Turto2 atsakovei neperdavė. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas paaiškino, jog leido turtą ieškovui naudoti asmeniniais tikslais. Ieškovas šios aplinkybės iš esmės neneigė, nors bylos nagrinėjimo metu teigė, jog įmonės veikloje turtas nebuvo naudojamas.

35Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; kt.). Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas, UAB ,,P.“ dirbdamas pardavimo vadybininku, bendrovei pirko Turtą1 bei Turtą2, pats šį turtą atsiėmė iš pardavėjų, tačiau bendrovei šio turto neperdavė (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovui šis turtas buvo perduotas ir jis už turtą buvo materialiai atsakingas, tai nepašalina asmens pareigos, nutrūkus darbo santykiams ar išnykus teisėtam pagrindui šį turtą naudoti, grąžinti šį turtą jo savininkui (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis). Minėta, jog įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise (DK 24 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti įrodymai, jog atsakovė kreipėsi į ieškovą su reikalavimu grąžinti jo žinioje esantį įmonės Turtą1 ir Turtą2, tačiau reikalavimas nebuvo įvykdytas. Ieškovo pareigybės apraše yra įtvirtina pareiga atsakyti už žalą, padarytą dėl savo kaltės ar neatsargumo (3.2 punktas) (b. l. 149-151, t. I). Ieškovas su pareigybės aprašu buvo supažindintas pasirašytinai, todėl galėjo ir turėjo suprasti, jog pažeidęs apraše įtvirtintas pareigas, įgis prievolę atlyginti pažeidimu padarytą žalą. Įvertinus byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog atsakovės reikalavimas atlyginti žalą už negrąžintas priemones ir Komisijos sprendimas yra neteisėti ir nepagrįsti (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

36Ieškovo argumentas, jog Komisija, nagrinėdama šalių ginčą, viršijo savo kompetenciją, šios bylos kontekste nėra teisiškai reikšmingas. Aplinkybė, jog šalių ginčas buvo nagrinėjamas Komisijoje nevaržo ir neriboja šalių teisės galimai pažeistas savo teises ar teisėtus interesus ginti civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso 5 straipsnis). Šią teisę ieškovas įgyvendino.

37Pažymėtina, jog pagal DK 231 straipsnio 4 dalį darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu (DK 231 straipsnio 3 dalis). Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas neturi pagrindo spręsti ir/ar pripažinti Komisijos sprendimą teisėtu ar palikti jį galioti, todėl atsakovės prašymas negali būti tenkinamas. Atsakovei išaiškintina, jog tai neužkerta kelio atsakovei, manančiai, jog yra pažeistos jos teisės ar teisėti interesai kreiptis į teismą teisminės gynybos reiškiant ieškinį (Civilinio proceso kodekso 5 straipsnis).

38Dėl bylos baigties

39Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, byloje surinktų įrodymų visetą bei teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, ieškovo ieškinys atmestinas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

40Dėl bylinėjimosi išlaidų

41Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

42Atsakovė byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šios nepriteistinos.

43Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

44atmesti ieškovo K. M. ieškinį.

45Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti, kad atsakovės... 5. Ieškinyje nurodė, jog Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos prie socialinės... 6. Ieškovas nurodė, jog Komisija nagrinėdama aplinkybes dėl priemonių... 7. Ieškovas taip pat nurodė, jog Komisija nagrinėdama atsakovės pareiškimą... 8. Atsakovė UAB ,,P.“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu... 9. Atsiliepime nurodė, jog Sprendimas, su kuriuo nesutinka ieškovas, yra... 10. Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė, paaiškino ieškinyje nurodytas... 11. Teismo posėdyje atsakovės atstovas J. V. P. palaikė atsiliepimą ir jame... 12. Teismo posėdyje atsakovės atstovas G. J. palaikė atsiliepimą bei atstovo... 13. Teismas konstatuoja:... 14. byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2017 m. sausio 16 d.... 15. 2018 m. gegužės 22 d. UAB ,,P.“ aktu dėl K. M. neatvykimo į darbą... 16. 2018 m. gegužės 25 d. pareiškimu dėl įmonės turto pasisavinimo UAB... 17. 2018 m. birželio 21 d. prašymu dėl nusikalstamu veikimu, neteisėtai... 18. Byloje pateikta 2017 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KT... 19. Byloje ieškovas pateikė 2018 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitą faktūrą... 20. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog 2018 m. birželio 18 d. Komisijos... 21. Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti, kad atsakovės reikalavimas atlyginti... 22. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 32 straipsnio 1 dalyje... 23. DK 151 straipsnis įtvirtina, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo... 24. Nagrinėjamu atveju, byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovą ir... 25. Civilinio proceso kodekso 410 straipsnio 2 dalis numato, jog ginčų dėl... 26. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso... 27. Ieškovas ieškinio reikalavimą grindė aplinkybe, jog byloje nėra jokio... 28. Ieškovo pateikti verslo liudijimai patvirtina aplinkybę, jog ieškovas... 29. Teismas visumos byloje esančių įrodymų kontekste kritiškai vertina... 30. Teismas spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą atkreipia dėmesį ir į... 31. Ieškovo argumentai, jog ikiteisminio tyrimo institucijos nagrinėdamos tarp... 32. Bylos duomenis nustatyta, jog 2017 m. sausio 16 d. tarp ieškovo ir atsakovės... 33. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog vertinant kiekvieno įrodymo... 34. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės... 35. Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog kiekvienas asmuo... 36. Ieškovo argumentas, jog Komisija, nagrinėdama šalių ginčą, viršijo savo... 37. Pažymėtina, jog pagal DK 231 straipsnio 4 dalį darbo ginčų komisijos... 38. Dėl bylos baigties ... 39. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 41. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su... 42. Atsakovė byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė,... 43. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270... 44. atmesti ieškovo K. M. ieškinį.... 45. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti...