Byla 2-28-753/2017
Dėl skolos priteisimo

1Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė, sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei, dalyvaujant atsakovės J. Š. personalinės įmonės savininkei J. Š., nedalyvaujant ieškovės A. J. firmos „Arjanta“ atstovui, atsakovės atstovei advokatei J. S.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. firmos „Arjanta“ ieškinį atsakovei J. Š. personalinei įmonei dėl skolos priteisimo ir

Nustatė

3A. J. firma „Arjanta“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama išduoti teismo įsakymą 374 Eur skolai, 134,64 Eur delspinigiams, 6 proc. dydžio metinėms palūkanoms nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 4 Eur žyminiam mokesčiui bei 100 Eur kitoms bylinėjimosi išlaidoms iš skolininkės J. Š. personalinės įmonės išieškoti (b. l. 3-4). Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 15 d. išdavė teismo įsakymą, visiškai tenkinantį A. J. firmos „Arjanta“ reikalavimus (t. 1, b. l. 15).

42016 m. rugpjūčio 1 d. teisme gautas J. Š. personalinės įmonės prieštaravimas, kuriame nurodyta, jog su teismo įsakymu nesutinka, prašo jį panaikinti, mano, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesine teise reikšti ieškinį, nepagrįstai trukdo tiek atsakovės, tiek teismų laiką. Todėl, jei ir toliau bus reiškiami nepagrįsti reikalavimai, prašo ieškovui skirti baudą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnį. Prieštaravime teigiama, jog pagal 2007 m. kovo 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį A. J. firma „Arjanta“ tiekė J. Š. personalinei įmonei produkciją. Tuo metu įmonė vykdė mažmeninę prekybą. Ieškovė periodiškai vežė prekes, pateikdavo sąskaitas faktūras. Šios sąskaitos buvo apmokamos įvairiomis sumomis, priimami pinigų priėmimo kvitai. 2008 m. gruodžio 31 d. atsakovės apskaitos duomenimis, ji buvo skolinga ieškovei 954,86 Lt (276,54 Eur) sumą. Šią sumą apmokėjo 2009 m. sausio 9 d. pagal PPK ser. ACA Nr. 649559. Tai buvo galutinis apmokėjimas, nes ieškovė daugiau prekių neteikė, vėliau šalių nesiejo jokie komerciniai santykiai. Ieškinyje neteisingai nurodytos kaip neapmokėtos sąskaitos faktūros, t. y.: 2008 m. gruodžio 10 d. (ser. ARJ Nr. 0006680) 354,49 Lt (102,66 Eur), 2008 m. gruodžio 17 d. (ser. ARJ Nr. 0006726) 420,10 Lt (121,66 Eur), 2008 m. gruodžio 23 d. (ser. ARJ Nr. 0006765) 456,14 Lt (132,10 Eur), 2008 m. gruodžio 30 d. (ser. ARJ Nr. 0006786) 146,89 Lt (42,54 Eur), buvo apmokėtos pagal šiuos pinigų priėmimo kvitus: 2009 m. sausio 7 d. (ser. ACA Nr. 649559) 954,86 Lt (276,54 Eur), 2008 m. gruodžio 17 d. (ser. ACA Nr. 649544) 200 Lt (57,92 Eur), 2008 m. gruodžio 10 d. (ser. ACA Nr. 649521) 800 Lt (231,69 Eur). 2008 m. gruodžio 10 d. pagal tą patį kvitą apmokėtos ankstesnės sąskaitos. Nuo 2011 m. J. Š. personalinė įmonė nutraukė mažmeninės prekybos veiklą. Su visais tiekėjais buvo suderinti likučiai, visiškai atsiskaityta. A. J. firma „Arjanta“ nereiškė jokių pretenzijų. Į atsakovę ieškovė pirmą kartą kreipėsi raštu 2014 m. liepos mėnesį su pretenzija dėl nesumokėtos skolos. Pateikė raštišką atsakymą, prašė dokumentų kopijų, tačiau iš ieškovės atsakymo, tolesnių veiksmų nebuvo, nebuvo jokio tarpusavio skolų suderinimo akto, nebuvo bendradarbiavimo. Pakartotinę pretenziją gavo 2016 m. vasario 3 d. su prisegtomis sąskaitų faktūrų kopijomis. J. Š. personalinės įmonės savininkė J. Š. skambino telefonu A. J. firmos „Arjanta“ savininkui A. J. dėl pretenzijos pagrįstumo. Jis žodžiu tik patvirtino, kad apie skolą jį informavo firmos buhalterė, pažadėjo pateikti papildomus dokumentus. Ieškovė daugiau su atsakove nesusisiekė (t. 1, b. l. 19-20).

52016 m. rugpjūčio 22 d. teisme gautas A. J. firmos „Arjanta“ ieškinys, kuriuo prašoma jai iš atsakovės J. Š. personalinės įmonės priteisti 374 Eur skolos, 134,64 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškinyje nurodyta, kad 2007 m. kovo 28 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. AL-142 (toliau – Sutartis), pagal kurią pardavėja A. J. firma „Arjanta“ įsipareigojo parduoti pirkėjai J. Š. personalinė įmonei prekes, o ji įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti pardavėjai pagal Sutartyje numatytas sąlygas (Sutarties 1 p.). Prekių kaina ir asortimentas buvo nustatytas šalių susitarimu ir nurodomas PVM sąskaitose faktūrose, kurios yra neatskiriama Sutarties dalis (Sutarties 2 p.). Ieškovė pažymi, jog ji savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė – prekės atsakovei buvo pristatytos į jos nurodytus prekybos taškus ieškovės sąskaita, kaip tai numatė Sutarties 7 punktas. Už pristatytas prekes ieškovė išrašė keturias PVM sąskaitas faktūras: 2008 m. gruodžio 10 d. (serija ARJ Nr. 0006680) 354,49 Lt (102,66 Eur) sumai, 2008 m. gruodžio 17 d. (serija ARJ Nr. 0006726) 420,10 Lt (121,66 Eur) sumai, 2008 m. gruodžio 23 d. (serija ARJ Nr. 0006765) 456,14 Lt (132,10 Eur) sumai, 2008 m. gruodžio 30 d. (serija ARJ Nr. 0006786) 146,89 Lt (42,54 Eur) sumai, iš viso 398,98 Eur (1377,62 Lt). Atsakovė tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, kadangi už gautas prekes neatsiskaitė Sutartyje numatytu laiku, t. y. per 14 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo dienos (Sutarties 6 p.). Iki šios dienos atsakovė nėra pilnai atsiskaičiusi pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras, pradelstų įsipareigojimų bendra suma šiai dienai – 374 Eur (1291,52 Lt). Atsakovės pateikti pinigų priėmimo kvitai nepatvirtina, jog buvo atsiskaityta būtent už anksčiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras – juose nėra nurodyti sąskaitų faktūrų numeriai, neatitinka sumos, nurodytos ginčijamose PVM sąskaitose faktūrose ir atsakovės pateiktuose pinigų priėmimo kvituose. Kaip matyti iš pateikiamo Apyvartos žiniaraščio, nuo pat 2007 metų, kai buvo pradėti prekybiniai santykiai su atsakove (pradėtos tiekti prekės), įsiskolinimas vis augo, todėl atsakovės pateikti pinigų priėmimų kvitai tik patvirtina, jog buvo atsiskaitoma už susidariusius ankstesnius įsiskolinimus, t. y. anksčiau pateiktas PVM sąskaitas faktūras, o ne už nurodomas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovės pateiktas Tarpusavio atsiskaitymo aktas, kuriame nurodoma, esą su ieškove yra pilnai atsiskaityta, yra vidinis įmonės, o ne buhalterinis dokumentas. Atsakovė duomenis pateikia tik už 2008-2009 metų laikotarpį, bet nepateikia duomenų už 2007 metus, nuo kada susiklostė sutartiniai su atsakove ir nuo kada pradėjo augti skola. Tokiu būdu atsakovės pateiktas Tarpusavio atsiskaitymo aktas apskritai neturi jokios įrodomosios galios. Tuo tarpu ieškovės teikiamas Apyvartos žiniaraštis yra buhalterinis dokumentas, kuriame konkrečiai atsispindi ieškovės ir atsakovės atsiskaitymo ir įsiskolinimo rodikliai. Ieškovė pažymi, jog ne kartą kreipėsi į atsakovę su pretenzijomis (2014 m. liepos 7 d. ir 2016 m. vasario 3 d.), tačiau iki šiol piktybiškai nėra atsiskaitoma ir nereaguojama į daugkartinius raginimus. Atsakovei 2016 m. vasario 3 d. gavus pakartotinę pretenziją su prisegtomis sąskaitų faktūrų kopijomis, atsakovės savininkė J. Š. paskambino telefonu atsakovės savininkui A. J. dėl pretenzijos pagrįstumo. 2016 m. vasario 12 d. elektroninio pašto adresu jolanta.spakauskiene@gmail.com buvo pateiktas apyvartos žiniaraštis, kuriame matosi susidaręs įsiskolinimas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, ji ieškovei privalo mokėti Sutarties 6 punkte nustatytus 0,2 procentų delspinigius nuo negrąžintos sumos (374 EUR), už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne ilgiau kaip už 180 dienų, kas sudaro 134,64 Eur (374 x 0,2 % = 0,748 (už vieną pradelstą dieną) x 180 dienų). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės priteistinos 6 (šešių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 1, b. l. 37-40).

7Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi ieškovės A. J. firmos „Arjanta“ ieškinys atsakovei J. Š. personalinei įmonei dėl skolos priteisimo buvo priimtas ir teismo 2016 m. liepos 15 d. išduotas įsakymas 374 Eur skolai, 134,64 Eur delspinigiams, 6 proc. dydžio metinėms palūkanoms, 4 Eur žyminiam mokesčiui ir 100 Eur kitoms išlaidoms iš skolininkės J. Š. personalinės įmonės kreditorei A. J. firmai „Arjanta“ išieškoti buvo panaikintas (t. 1, b. l. 50).

8Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus, nurodė analogiškas prieštaravime išdėstytoms aplinkybes.

9Papildomai atsakovė paaiškino, jog ieškovė elektroninį laišką išsiuntė ne adresu “, bet ( - ) Kadangi prie pavardės klaidingai buvo prirašyta raidė „s“, J. Š. personalinė įmonė dėl ieškovės neatidumo ir nerūpestingumo jo negavo. Atsakovė nėra gavusi apyvartos žiniaraščio už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 28 d. iki 2016 m. sausio 1 d. ir nėra susipažinusi su jame esančia informacija. Jeigu ieškovė pateiktų jai pilną apyvartos žiniaraštį už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 4 d. iki 2009 m. sausio 7 d., atsakovė galėtų pilnai suderinti apyvartas. Ji niekada neatsisakė bendradarbiauti su ieškove siekdama išsiaiškinti, ar susidariusi skola tikrai yra, neatmeta galimybės, kad 374 Eur suma už prekes nesumokėta. Ieškovė vėl kreipdamasi į teismą neįvertino atsakovės kartu su prieštaravimu pateiktų dokumentų ir nesiėmė jokių veiksmų, kad išsiaiškintų neatitikimą. 2008 m. gruodžio 31 d. atsakovės apskaitos duomenimis, ji buvo skolinga ieškovei 954,86 Lt (276,54 Eur) sumą. Šią sumą apmokėjo 2009 m. sausio 9 d. pagal PPK ser. ACA Nr. 649559. Tai buvo galutinis apmokėjimas, nes ieškovė daugiau prekių neteikė, vėliau šalių nesiejo jokie komerciniai santykiai. Ieškinyje neteisingai nurodytos kaip neapmokėtos sąskaitos faktūros – 2008 m. gruodžio 10 d. (ser. ARJ Nr. 0006680) 354,49 Lt (102,66 Eur), 2008 m. gruodžio 17 d. (ser. ARJ Nr. 0006726) 420,10 Lt (121,66 Eur), 2008 m. gruodžio 23 d. (ser. ARJ Nr. 0006765) 456,14 Lt (132,10 Eur), 2008 m. gruodžio 30 d. (ser. ARJ Nr. 0006786) 146,89 Lt (42,54 Eur) – buvo apmokėtos pagal šiuos pinigų priėmimo kvitus: 2009 m. sausio 7 d. (ser. ACA Nr.649559) 954,86 Lt (276,54 Eur), 2008 m. gruodžio 17 d. (ser. ACA Nr. 649544) 200 Lt (57,92 Eur), 2008 m. gruodžio 10 d. (ser. CA Nr. 649521) 800 Lt (231,69 Eur). 2008 m. gruodžio 10 d. pagal tą patį kvitą apmokėtos ankstesnės sąskaitos, t. y. neturėdama duomenų apie kitokias skolas, atsakovė padengė visų skolų likučius. Ieškovė nenurodo, kokie dar papildomi teisiniai santykiai jas siejo, nenurodo, kokios dar kitokios skolos galėjo būti apmokėtos. Teisės aktuose nėra imperatyvaus reikalavimo nurodyti, kokia sąskaita konkrečiai dengiama, dėl to atsakovė, darydama įmokas pagal kelias sąskaitas ir jų sumą nustatydama iš savo apskaitos dokumentų, įstatymo nepažeidė. CK 6.55 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Ieškovė taip ir nenurodė, kokias skolas padengė (jei nedengė pagal nurodytas sąskaitas faktūras), gavusi apmokėjimus pagal pinigų priėmimo kvitus: Nr. ACA649544, Nr. ACA649521, Nr. ACA649559. Ieškovė nėra pateikusi pilnos informacijos, todėl pasisakyti dėl neatitikimų 2007 m. atsakovė negali. Jei paaiškėtų neatitikimas, atsakovė išaiškintus neatitikimus ir trūkumą padengtų gera valia. Atsakovė neturi jokių priežasčių vengti galimo įsiskolinimo sumokėjimo (šiuo metu tai yra moki, didelių prekybos tinklų pasitikėjimą turinti įmonė). Atsakovei nėra aiški pateikiama delspinigių skaičiuotė. Tuo labiau, kad, netgi paaiškėjus kokiems nors neatitikimams, pagal CK 6.54 straipsnį, pirmiausia prieš pagrindinę skolą turėjo būti dengiami delspinigiai, o jeigu įsiskolinimas susidaręs nuo 2007 m., tai 6 mėnesių senatis netesyboms turėjo būti suėjusi. Ir apskritai, teismų praktikoje 0,2 proc. už uždelstą dieną dažniausiai vertinami kaip nepagrįstai dideli ir netesybos turėtų būti mažintinos papildomai dar ir dėl to, kad prievolė buvo vykdoma dalinai (CK 6.73 str. 2 d.). Be to, iki šiol jokio priverstinio išieškojimo nebuvo ir 2008-2009 m. atlikti mokėjimai buvo gera valia, o ieškovė nėra pasisakiusi bei apskaičiavusi, kokios prievolės ir kokia tvarka jais buvo padengtos (t. 1, b. l. 55-59).

10Į teismo posėdį, apie kurį pranešta tinkamai, ieškovės atstovas neatvyko.

11Teismo posėdyje J. Š. personalinės įmonės savininkė J. Š. paaiškino, kad gavę skolos dokumentus, iš karto sumokėjo visą skolos likutį. Prieš tai nebuvo gavusi jokių skolos dokumentų. Dar praeitais metais jos buvusi buhalterė D. V., kai buvo gauta pirmoji ieškovės pretenzija, siuntė ieškovei registruotą laišką, prašydama atsiųsti dokumentus, nes galvojo, kad gal kokio neturi, kadangi mažmeninė atsakovės prekyba jau buvo uždaryta. Ji rašė, kad gavusi dokumentus sužiūrės likutį. Bet niekas nieko jiems neatsiuntė. Prieš pat teismą gavo antrą pretenziją, kurioje buvo nurodytas skolos likutis, tačiau, paprašius atsiųsti skolą pagrindžiančius dokumentus, ieškovė juos išsiuntė visai ne jų el. pašto adresu. Paskui atsakovė gavo šaukimą į teismą. Dėl to ji nesutinka mokėti tokio dydžio delspinigių, 6 proc. palūkanų, ieškovės išlaidų advokatui. Sutinka sumokėti žyminį mokestį. Prašo atsižvelgti į tai, kad su ieškove ginčą galėjo išspręsti be teismo ar teisme pasirašydami taikos sutartį. Čia niekas nedaroma ir taip trukdomas visų laikas.

12Ieškinys tenkintinas iš dalies.

13CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus.

14Pagal civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2007 m. kovo 28 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. AL-142 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pardavėja A. J. firma „Arjanta“ įsipareigojo parduoti pirkėjai J. Š. personalinei įmonei prekes, o ji įsipareigojo priimti prekes ir už jas sumokėti pardavėjai pagal Sutartyje numatytas sąlygas (Sutarties 1 p.). Ieškovė nurodė, kad atsakovė pagal jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras atsiskaitydavo ne laiku ir įvairiomis sumomis bei pagal keturias PVM sąskaitas faktūras, t. y.: 2008 m. gruodžio 10 d. (serija ARJ Nr. 0006680), 2008 m. gruodžio 17 d. (serija ARJ Nr. 0006726), 2008 m. gruodžio 23 d. (serija ARJ Nr. 0006765) ir 2008 m. gruodžio 30 d. (serija ARJ Nr. 0006786) liko jai skolinga 374 Eur. Nors bylos pradžioje atsakovė ginčijo nurodytą sumą, teigdama, jog jos buhalterija apskritai nefiksavo jokio skolos likučio ieškovei, ir pagal A. J. firmos „Arjanta“ nurodytas PVM sąskaitas faktūras ji su ieškove yra atsiskaičiusi, ieškovės savininkas parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad atsakovės nenuosekliai mokamomis sumomis buvo dengiamos vėliausios sąskaitos, taigi tai, ką atsakovė laiko sumų pagal anksčiau minėtas PVM sąskaitas faktūras padengimu, iš tiesų yra padengimas ankstesnių PVM sąskaitų faktūrų. Teismo posėdyje atsakovės savininkė paaiškino, kad ieškovė jai pateikė visus skolos dokumentus, taip įrodydama prašomos skolos likutį, todėl skolą ieškovei ji apmokėjo. Byloje yra 2017 m. sausio 3 d. atsakovės „Swedbank“, AB atliktas mokėjimo nurodymas Nr. 176.19, iš kurio matyti, kad ji A. J. firmai „Arjanta“ sumokėjo 373,92 Eur (t. 2, b. l. 3). Šį dokumentą atsakovė pateikė teismui, kaip įrodymą, kad ji ne tik pripažino ieškovės reikalaujamą skolą, bet ir iš esmės visą ją sumokėjo.

15Kadangi atsakovė ieškovei sumokėjo reikalaujamą sumą, laikytina, kad šioje dalyje ieškinį ji pripažino (CPK 428 str. 1 d.). Atsakovė teismo posėdyje, be to, nurodė, kad neprieštarauja atlyginti ieškovei jos šioje civilinėje byloje sumokėtą žyminį mokestį, tačiau pasisakė, kad nesutinka sumokėti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat prašė sutartyje numatytus 0,2 proc. delspinigius sumažinti iki 0,04 proc. dydžio.

16Asmeniui, nevykdžiusiam arba netinkamai vykdžiusiam savo sutartines prievoles taikytina civilinė atsakomybė, todėl prievolę pažeidęs asmuo privalo atlyginti kitai sutarties šaliai jos patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 str. 2 d.). Teismas gali mažinti netesybas skolininko prašymu arba savo iniciatyva. Skolininko prašymas mažinti netesybas turi būti argumentuotas, jame turi būti pagrįsta, kodėl kreditoriaus prašomos priteisti netesybos yra neprotingai didelės, pateikti nurodytus argumentus patvirtinantys įrodymai. Tik esant argumentuotam skolininko reikalavimui mažinti netesybas, kyla kreditoriaus pareiga, atsikertant į skolininko argumentus, įrodyti, kad netesybų dydis pagrįstas, jos atitinka kreditoriaus nuostolius ar kitus turtinius praradimus. Nagrinėjamoje byloje ieškovė netesybas prašė priteisti, remdamasi būtent tuo, kad atsakovė nevykdė savo sutartinių pareigų. Atsakovė prašymą sumažinti delspinigių dydį parengiamajame posėdyje grindė tuo, kad ieškovė nesilaikė bendradarbiavimo pareigos – paprašyta nepateikė skolą pagrindžiančių dokumentų, o, atsižvelgiant į situaciją (kad pinigai ieškovei už prekes buvo mokami grynais, sąskaitas surinkdavo atsakovės darbuotojai, kurie galimai galėjo neperduoti jų visų atsakovės buhalterijai) ji sąžiningai klydo, manydama, jog su ieškove yra visiškai atsiskaičiusi, niekada neatsisakė sumokėti skolos, jei paaiškėtų, kad yra ieškovei skolinga. Savo argumentų dėl darbo pobūdžio ir galimo sąskaitų dingimo, kad įmonė nutraukė mažmeninę veiklą ir dėl šių aplinkybių įvyko klaida – jos buhalterijoje nebuvo fiksuota skola ieškovei, atsakovė nepagrindė. Tačiau, šio proceso metu ieškovei pateikus atsakovės prašomus dokumentus ji įsitikino 373,92 Eur dydžio skolos likučiu ir pateikė teismui jo sumokėjimą pagrindžiantį dokumentą. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad J. Š. personalinė įmonė anksčiau minėto dydžio skolos ieškovei negrąžino ne piktybiškai, bet sąžiningai klysdama. Todėl šioje byloje nėra pateisinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinti (2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016) du iš trijų netesybų tikslai (jomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma; netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškovė nurodė, kad civilinėje teisėje galioja visiškas nuostolių atlyginimo principas ir iš esmės rėmėsi trečiuoju kasacinio teismo nurodomu netesybų tikslu – tuo, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais; tokiu atveju netesybų tikslas – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą, reikalaujant atlyginti nuostolius. Ieškinyje ir nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2007 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 yra išaiškinusi, kad sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes tokiu būdu būtų paneigtas sutarčių laisvės principas; šiuo atveju abi sutarties šalys – verslininkai, Sutartis buvo sudaryta abipusiu susitarimu, atsakovė pati sutiko dėl šių nuostolių dydžio, t. y. 0,2 proc. už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog laisva valia šalių abipusiu sutarimu sutarta netesybų suma yra neprotinga ar prieštaraujanti protingumo principui. Taigi ieškovė neįrodinėjo patirtų nuostolių dydžio (jo santykio su prašomų priteisti netesybų dydžiu), nes laikėsi pozicijos, kad Sutartyje nustatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai ir yra jos minimalūs nuostoliai, kurių, net ir dėl to prieštaraujant atsakovei, jai nereikia įrodinėti.

17Tokia pozicija neatitinka kasacinio teismo praktikos dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant ginčą dėl netesybų dydžio nustatymo ir jų mažinimo kriterijų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; kt.). CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Taigi mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.).

18Pripažintina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl pavėluotai jai sumokėtos skolos patyrė nuostolių, kokie jie buvo, ar jai dėl to kilo kitų neigiamų padarinių, taigi neįrodinėjo priteistinų netesybų santykio su realiai patirtais nuostoliais, kada galima įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus (CK 1.5 str. 1 d.), atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumą. Atsakovė pateikė duomenis, pagrindžiančius jos nurodytą aplinkybę, kad, 2014 m. gavusi ieškovės pretenziją, jos neatmetė, paaiškino, kad jos apskaitoje įsiskolinimo A. J. firmai „Arjanta“ nėra, todėl prašė atsiųsti parašu ir antspaudu patvirtintą paskutinį likučių suderinimo aktą, nurodė, kad, įsitikinus duomenų teisingumu, reikalaujamą sumą apmokės (t. 1, b. l. 30). Pažymėtina, kad ieškovė neneigė aplinkybės, jog skolą patvirtinančių dokumentų atsakovei tuo metu nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė pakartotinę pretenziją atsakovei pateikė beveik po dvejų metų – 2016 m. vasario 3 d., pridėdama PVM sąskaitas faktūras ir pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau nepridėdama nei atsakovės 2014 m. prašyto paskutinio likučių suderinimo akto, nei apyvartos žiniaraščio, vėliau pateikto teismui. Šis žiniaraštis dėl ieškovės klaidos buvo išsiųstas neteisingu el. pašto adresu: „jolanta.spakauskienes@gmail.com“.

19Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2007 m. kovo 28 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. AL-142 netesybos buvo numatytos tik atsakovei, todėl laikytina, kad Sutartyje nebuvo laikytasi šalių lygiavertiškumo principo. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad nenustatyta atsakovės piktybiškų veiksmų nesumokant ieškovei skolos likučio, laikant, kad ji įrodė, jog nežinojo apie susidariusią skolą iki 2014 m., o po to jos nesumokėjo, nes ieškovė nepateikė pagrindžiančių duomenų, į tai, kad, gavusi šiuos duomenis, skolą ieškovei iš karto sumokėjo, kad ieškovė dėl skolos kreipėsi po labai ilgo laiko, nepateikė įrodymų dėl nuostolių, atsakovei praleidus skolos sumokėjimo terminą, atsiradimo, nepagrindė patirtų nuostolių dydžio, vadovaudamasis proporcingumo principu, teismas sprendžia, kad ieškovei iš atsakovės priteistinas netesybų dydis mažintinas iki 27 Eur (373,92 Eur x 0,04 proc. x 180 d.).

20CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 2 d.). Todėl ieškovei iš atsakovė priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. liepos 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

21Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės priteistinos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str.). Atsakovė prieštaravo bylinėjimosi išlaidų iš jos priteisimui, prašydama atsižvelgti į tai, kad su ieškove ginčą galėjo išspręsti be teismo ar teisme pasirašydami taikos sutartį. Teismas pažymi, kad byloje pakanka duomenų, pagrindžiančių, jog abi šalys pažeidė bendradarbiavimo pareigą, abi yra atsakingos, kad byla buvo nagrinėjama teisme ir nebuvo pasiekta taikos sutartis. Be to, aplinkybė, kad ieškovė ilgą laiką atsakovei nepateikė pagrindžiančių duomenų teismo įvertinta sumažinant delspinigių dydį. Teismas laiko, kad atsakovė yra atsakinga už savo įmonės buhalteriją, dėl to galėjo būti dar aktyvesnė, gavusi ieškovės pretenzijas. Be to, 2002 m. kovo 28 d. – 2016 m. sausio 1 d. apyvartos žiniaraštis, kuriame detalizuota J. Š. personalinės įmonės skola, ieškovės buvo pateiktas 2016 m. rugpjūčio 22 d. kartu su ieškiniu, todėl atsakovė jau gavusi ieškinį turėjo galimybę susipažinti su juo, tačiau sumokėjusi yra tik 2017 m. sausio 3 d., įvykus trims parengiamiesiems posėdžiams, bylos nagrinėjimo iš esmės dieną. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas laiko, kad J. Š. personalinė įmonė yra atsakinga dėl to, kad byla buvo nagrinėjama teisme, todėl bylinėjimosi išlaidas priteisia, nenukrypdamas nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje suformuluotos taisyklės.

22Ieškovė pagrindė sumokėtą 20 Eur žyminį mokestį (t. 1, b. l. 6, 41) ir 200 Eur sumą teisinei pagalbai (t. 1, b. l. 5, 83), atsakovė pateikė 150 Eur advokatei sumokėjimo kvitą (t. 1, b. l. 60). Kadangi ieškinys buvo patenkintas 79 proc. reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 15,80 Eur dydžio ieškovės sumokėto žyminio mokesčio ir 158 Eur teisinės pagalbos išlaidų dalys, o atsakovei iš ieškovės – 31,50 Eur (21 proc.) bylinėjimo išlaidų. Apibendrinant teismas nustato, jog atsakovė atlygina ieškovei 142,30 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

23Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos tik iš atsakovės, nes jos yra 4,98 Eur, taigi 79 proc. sudaro 3,93 Eur, suapvalinus – 4 Eur (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.). Ieškovei tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis (21 proc.) yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 su pakeitimu).

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, teismas

Nutarė

25ieškinį tenkinti iš dalies.

26Priteisti iš atsakovės J. Š. personalinės įmonės, j. a. k. 158919023, 27 Eur (dvidešimt septynių eurų) delspinigius, 6 proc. (šešių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016 m. liepos 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 142,30 Eur (vieno šimto keturiasdešimt dviejų eurų, 30 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei A. J. firmai „Arjanta“, j. a. k. 159997726.

27Priteisti iš atsakovės J. Š. personalinės įmonės, j. a. k. 158919023, 4 Eur (keturių eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

28Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J.... 3. A. J. firma „Arjanta“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama... 4. 2016 m. rugpjūčio 1 d. teisme gautas J. Š. personalinės įmonės... 5. 2016 m. rugpjūčio 22 d. teisme gautas A. J. firmos „Arjanta“ ieškinys,... 6. Ieškinyje nurodyta, kad 2007 m. kovo 28 d. tarp ieškovės ir atsakovės... 7. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi... 8. Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas... 9. Papildomai atsakovė paaiškino, jog ieškovė elektroninį laišką išsiuntė... 10. Į teismo posėdį, apie kurį pranešta tinkamai, ieškovės atstovas... 11. Teismo posėdyje J. Š. personalinės įmonės savininkė J. Š. paaiškino,... 12. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 13. CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kai atsakovas ieškinį... 14. Pagal civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2007 m.... 15. Kadangi atsakovė ieškovei sumokėjo reikalaujamą sumą, laikytina, kad... 16. Asmeniui, nevykdžiusiam arba netinkamai vykdžiusiam savo sutartines prievoles... 17. Tokia pozicija neatitinka kasacinio teismo praktikos dėl įrodinėjimo naštos... 18. Pripažintina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl... 19. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2007 m. kovo 28 d. tarp ieškovės ir... 20. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti... 21. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos... 22. Ieškovė pagrindė sumokėtą 20 Eur žyminį mokestį (t. 1, b. l. 6, 41) ir... 23. Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 25. ieškinį tenkinti iš dalies.... 26. Priteisti iš atsakovės J. Š. personalinės įmonės, j. a. k. 158919023, 27... 27. Priteisti iš atsakovės J. Š. personalinės įmonės, j. a. k. 158919023, 4... 28. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Kauno...