Byla 2-760-252/2012
Dėl ieškovo teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, sekretoriaujant Loretai Girdziušienei, šalims nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui dėl ieškovo teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo ir

Nustatė

2ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo: pripažinti, kad atsakovas Vilniaus apygardos teismas pažeidė ieškovo teisę į teisingą civilinės bylos Nr. 2-1795-262/2010 nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir veiksmingą teisinę gynybą, diskriminavo ieškovą ir taikė jam dvigubus teisingumo standartus; pripažinti, kad atsakovas Vilniaus apygardos teismas sistemingai pažeidinėja ieškovo teises pagal nagrinėjamus ieškinius civilinėse bylose; priteisti iš Lietuvos valstybės 151 000 Lt teisingą atlyginimą už ieškovo teisių pažeidimą civilinėje byloje Nr. 2-1795-262/2010.

3Ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2005-11-11 ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai civilinėje byloje Nr. 2-1795-262/2010 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą teisminės gynybos dėl jo konstitucinių teisių pažeidimo pripažinimo ir pažeidimų pašalinimo bei dėl to padarytos žalos atlyginimo. Tačiau Vilniaus apygardos teismas ir teisėjai, nagrinėję minėtą civilinę bylą, pažeidė ieškovo teisę į teisingą civilinės bylos Nr. 2-1795-262/2010 išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, nes byla yra neišnagrinėta daugiau kaip penkeri metai dėl atsakovo Vilniaus apygardos teismo veiksmų, t. y. skiriant teismo posėdžius kas pusę metų ir vėliau. Tokiu būdu, vilkindamas ir neišnagrinėdamas bylos per įmanomai trumpiausią laiką, Vilniaus apygardos teismas pažeidė ieškovo teisę į veiksmingą teisinę gynybą nuo Kauno apygardos teismo veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-359-378/2005, kuriais buvo suvaržytos jo teisės ir įstatymu saugomi interesai reikalauti pripažinti neteisėtus veiksmus dėl sistemingo jo teisės į laisvę ir saugumą pažeidimo, teisės į kankinimo uždraudimą pažeidimo ir dėl to padarytos žalos atlyginimo. Tokiais veiksmais atsakovas sistemingai vykdė diskriminaciją ieškovo atžvilgiu ir taikė dvigubus teisingumo standartus pagal ieškovo ieškinius nagrinėjamose civilinėse bylose, dėl ko pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13, 14 str. ir LR Konstitucijos 28, 29, 33, 109 str. Ieškovo manymu, patirtą neturtinę žalą sudaro 50 000 Lt atlyginimas už teisės į teisingą civilinės bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas, taip pat 50 000 Lt atlyginimas už teisės į veiksmingą teisinę gynybą nuo Kauno apygardos teismo veiksmų pažeidimas bei 50 000 Lt atlyginimas už diskriminacijos vykdymą ir dvigubų teisingumo standartų taikymą ieškovo atžvilgiu. Be to, padarytą 1 000 Lt turtinę žalą patvirtina 2010-06-22 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-41/2010, kuria jam paskirta 1 000 Lt bauda už atsakovo Vilniaus apygardos teismo darbo kritiką ir reikalavimą nušalinti nuo tolimesnio civilinės bylos Nr. 2-1795-262/2010 nagrinėjimo. Tokiu būdu, atsakovas Lietuvos Respublika privalo sumokėti viso 151 000 Lt kaip teisingą atlyginimą už ieškovo teisių pažeidimus.

4Atsakovas Vilniaus apygardos teismas atsiliepimu į ieškinį bei patikslintą ieškinį su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovo pateikti reikalavimai yra nepagrįsti ir neįrodyti. Vilniaus apygardos teismas nepažeidė ieškovo teisės į veiksmingą teisminę gynybą, nes pats ieškovas viso civilinės bylos proceso metu sąmoningai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, keletą kartų nepašalino teismo nurodytų jo pareiškimų bei prašymų trūkumų, bylos nagrinėjimas buvo atidedamas jo iniciatyva.

5Atsakovas LR Teisingumo ministerija atsiliepimu į ieškinį su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tik tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė. Ieškovui nepateikus įrodymų šiam atsakomybės atsiradimui, valstybė neatsako už teismo sprendimus, kurie yra priimti išnagrinėjus civilinę bylą. Tik konstatavus teisėjo kaltę padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl civilinės atsakomybės.

6Ieškinys atmestinas.

7Ieškovas savo reikalavimus grindžia Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13, 14 straipsniais bei LR Konstitucijos 28, 29, 33, 109 straipsniais ir teigia, kad jo ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-1795-262/2010 nebuvo išnagrinėtas per įmanomai trumpiausią laiką, lygybės ir viešumo sąlygomis, teismas jo atžvilgiu sistemingai vykdė diskriminaciją ir taikė dvigubus standartus. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad civilinė byla Nr. 2-1795-262/2010 dėl sistemingo vilkinimo yra neišnagrinėta ir iki šiol.

8Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad procesinis sprendimas priimtas dar 2011-03-22 (civilinei bylai suteiktas Nr. 2-3811-258/2011), o Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta 2012-10-23, kuria Vilniaus apygardos sprendimas paliktas galioti.

9CPK 178 str. nustatyta, kad šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą. Ieškovo nurodymas, kad ieškinį grindžia civilinių bylų Nr. 2-1800-262/2010, Nr. 2-1007-393/2009, Nr. 2-6131-619/2011 ir kitų bylų medžiaga yra abstraktaus pobūdžio ir teisiškai nepagrįstas (CPK 177 str. 2 d). Pažymėtina, jog Panevėžio apygardos teismas dar 2011-09-02 nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo nurodė, jog įrodymus teismui teikia šalys, ieškovas turi teisę susipažinti su prašomomis išreikalauti bylomis ir pasidaryti jų nuorašus, turi galimybę bylose esančius įrodymus pats pateikti teismui. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovas į teismo posėdį neatvyko, procesinėmis teisėmis dalyvauti tiriant įrodymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais nesinaudojo (CPK 42 str.). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo nurodymas remtis minėtų civilinių bylų medžiaga iš esmės vertinamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat, kai to reikalauja viešasis interesas, ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 str. 1 d., 2 d.). Šioje byloje ieškovas pareiškė ieškinį dėl savo asmeninių interesų, todėl teismui nėra pareigos rinkti įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad civilinę bylą Nr. 2-1795-262/2010 (Nr. 2-3811-258/2011) nagrinėjo šališkas teismas, nepateikė įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad byla išnagrinėta per neproporcingai ilgą laiką, pažeidžiant lygybės principą. Nenurodyti ir nepateikti įrodymai, kad ieškovo atžvilgiu buvo vykdoma diskriminacija, taikomi, kaip nurodo ieškovas, dvigubo teisingumo standartai (CPK 177 str. 1 d., 178 str.). Priešingai ieškovo teiginiams, atsakovas Vilniaus apygardos teismas atsiliepime į ieškinį detaliai išdėstė, dėl kokių priežasčių užsitęsė ieškovo nurodytos civilinės bylos nagrinėjimas. Būtent pats ieškovas viso civilinės bylos Nr. 2-3811-258/2011 proceso metu sąmoningai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, keletą kartų nepašalino teismo nurodytų jo pareiškimų bei prašymų trūkumų, bylos nagrinėjimas buvo atidedamas jo iniciatyva, be to, bylos proceso metu A. B. šešis kartus reiškė nušalinimus tiek bylą nagrinėjusiems teisėjams, tiek ir visam apygardos teismui (visi šie prašymai dėl nušalinimų buvo atmesti aukštesnių teismų kaip nepagrįsti ir neįrodyti), už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise jis buvo du kartus baustas piniginėmis baudomis. Šias aplinkybes konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas, bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka. Teismas, palikdamas Vilniaus apygardos teismo sprendimą galioti, 2012-10-23 nutartyje konstatavo, kad „ieškovas nenurodė pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, kurie sąlygotų būtinumą naikinti teismo sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio tarp esą priešingų teisei Kauno apygardos teismo veiksmų, atliktų civilinėje byloje Nr. 2-359-378/2005, ir ieškovo nuodytos 224 500 Lt dydžio žalos, kuri ieškovui nebuvo priteista civilinėje byloje Nr. 2-359-378/2005. Nurodytas teisinis priežastinis ryšys visuomet turi būti ne abstraktus, o konkretus, neatitrūkęs nuo konkrečių bylos aplinkybių ir faktinių duomenų.”. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ir šioje byloje A. B. laikosi tos pačios teismų ir teisėjų šalinimo taktikos ir nesiekia greito bylos išnagrinėjimo. Teismas pažymi, jog bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantys į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą (Teismų praktika Nr. 14, psl. 154).

10Civilinė atsakomybė dėl civilinės subjektinės teisės pažeidimo atsiranda tik esant įstatymo nustatytoms sąlygoms. Deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatyta civilinio delikto sudėtis, be kurio atsakomybė iš viso negalima, tai yra turi būti nustatyta neteisėta veika, kuria padaryta žala, pati žala (nuostoliai), priežastinis ryšys tarp pažeidėjo priešingų teisei veiksmų (neveikimo) ir žalos nukentėjusiajam atsiradimo bei asmens kaltė (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Pagal CK 6.249 str. 1 d., žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą teismo veiksmais civilinio proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str. 1 d.). Valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos. Teismo veiksmų ir priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, skundžiant priimtą teismo sprendimą ar nutartį aukštesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka. Teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo vertinimas kitokia nei instancine tvarka pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad valstybė, kaip atsakovas, veikė ne taip, kaip privalėjo veikti. Pagal ieškovo nurodytas aplinkybes teismas neturi pagrindo pripažinti, kad dėl Vilniaus apygardos teismo veiksmų civilinėje byloje buvo pažeistos ieškovo teisės į veiksmingą teisinę gynybą. Pažymėtina, jog ieškovo ieškinio reikalavimai, išskyrus reikalavimą priteisti neturtinę žalą, nėra reikalavimai pripažinti ieškovui kokias nors teises ar ginti jo teises kuriuo nors kitu teisių gynimo būdu, nurodytu CK 1.138 straipsnyje ar kitame įstatyme. Tokie reikalavimai negali būti laikomi materialiaisiais teisiniais reikalavimais,o nurodytos aplinkybės, kurios galėtų būti pareikšto reikalavimo priteisti neturtinę žalą faktinis pagrindas, byloje neįrodytos ir nepasitvirtino bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka.

11Be to, išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-1795-262/2010 (Nr. 2-3811-258/2011) apeliacinės instancijos teisme, nebuvo nustatyta esminių teisės aiškinimo bei taikymo klaidų, taip pat byloje nėra duomenų, kad civilinę bylą Nr. 1795-262/2010 (Nr. 2-3811-258/2011) nagrinėjusiam teisėjui dėl jo veiksmų, atliktų nagrinėjant minėtą civilinę bylą, būtų taikyta drausminė atsakomybė ar priimta atskiroji nutartis, o teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota jam padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Taigi nėra konstatuota, jog Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovo nurodytą civilinę bylą, atliko neteisėtus veiksmus (CPK 185 straipsnis), o savo teiginius dėl tokių neteisėtų veiksmų buvimo privalo įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 straipsniai)., todėl pripažintina, jog ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir todėl netenkintinas.

12Taip pat atmestinas ieškovo argumentas, jog jam padarytą 1 000 Lt turtinę žalą patvirtina 2010-06-22 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-41/2010. Įrodymų, kad ieškovas patyrė 1 000 Lt turtinę žalą, nėra pateikta. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, kuria ieškovui už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise skirta 1 000 Lt bauda, yra įsiteisėjusi (b. l. 2).

13Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog byloje nenustatyta, kad ieškovo atžvilgiu buvo taikoma diskriminacija, dvigubi teisingumo standartai ir panašiai. Ieškovo teiginiai deklaratyvūs, reikalavimai nepagrįsti, ir todėl atmestini (CPK 12, 178 str.). Atmetus ieškinį iš ieškovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79, 83, 92 str.) (b. l. 28, 70).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas

Nutarė

15ieškovo A. B., a. k. ( - ) ieškinį atmesti.

16Priteisti iš A. B., a. k. ( - ) 41,00 Lt (keturiasdešimt vieną litą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

17Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai