Byla 2-5770-911/2016

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio, dienpinigių, vidutinio darbo užmokesčio už pradelstą atsiskaityti laiką, išeitinės kompensacijos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, įpareigojimo atsakovą nereikalauti išlaidų, susijusių su mokymu, atlyginimo, pripažinimo 2015-03-09 darbo sutarties nutrūkusia pagal Darbo kodekso 128 straipsnio 1 dalį

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, Saturninai Kazbaraitytei, dalyvaujant ieškovei V. M., atsakovo atstovei E. D.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei UAB „Orange Group Baltic“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, dienpinigių, vidutinio darbo užmokesčio už pradelstą atsiskaityti laiką, išeitinės kompensacijos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, įpareigojimo atsakovą nereikalauti išlaidų, susijusių su mokymu, atlyginimo, pripažinimo 2015-03-09 darbo sutarties nutrūkusia pagal Darbo kodekso 128 straipsnio 1 dalį,

Nustatė

3Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašo priteisti iš atsakovės 17 000,74 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, 1590 Eur delspinigus, remiantis Darbo kodekso (toliau – DK) 141 straipsnio 3 dalimi priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką atsiskaityti su ieškove iki visiško atsiskaitymo su ieškove dienos, remiantis DK 128 straipsnio 1 dalimi pripažinti šalių sudarytą 2015-03-09 darbo sutartį Nr. TA-20 nutrūkusia ir įforminti 2015-03-09 darbo sutarties Nr. TA-20 nutraukimą DK 128 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, nuo darbo sutarties nutraukimo dienos išmokant ieškovei 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją bei išmokant ieškovei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Taip pat prašo įpareigoti atsakovą nereikalauti iš ieškovės darbo sutarties 9.17 ir 11.2 punktų pagrindu atlyginti atsakovo, patirtų išlaidų, susijusių su ieškovės mokymu, kvalifikacijos kėlimu bei nereikalauti iš ieškovės 2014-11-10 mokymo sutarties, sudarytos tarp atsakovo, ieškovės ir UAB „Scandinavian Language School” 2.3.6 punkte nurodytos 4033 Eur sumos, kurią sudaro atsakovo patirtos išlaidos, susijusios su ieškovės švedų kalbos mokymu pagal Švedų kalbos mokymo programą bei šios programos apmokėjimu. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

4Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad nuo 2015-03-16 buvo priimta dirbti pas atsakovą ( - ) pagal 2015-03-09 neterminuotą darbo sutartį Nr. TA-20, jos darbo vieta numatyta išimtinai ( - ). 2016-02-11 ieškovė išsiuntė atsakovui prašymą nutraukti 2015-03-09 darbo sutartį pagal DK 128 straipsnio 1 dalį nuo 2016-02-17. Teigia, kad atsakovas nuo darbo sutarties įsigaliojimo (2015-03-16) daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemokėjo viso jai priklausančio darbo užmokesčio pagal darbo sutartimi sulygtus valandinius įkainius (darbo sutarties 4.5 ir 4.6 punktai) bei sistemingai nemokėjo Švedijoje garantuoto darbo užmokesčio dydžio, kuris buvo sulygtas darbo sutarties 4.8 punkte. Darbo sutartyje nėra nurodyta, kad ieškovė komandiruojama dirbti į ( - ), bet nustatyta, kad ieškovė siunčiama dirbti į ( - ). Nėra duomenų, kad atsakovas priėmė įsakymus dėl jos komandiruočių į Švediją, nėra įrodymų, kad su įsakymais ieškovė buvo supažindinta. Todėl nėra pagrindo taikyti imperatyvų Europos Sąjungos teisės aktų nustatytą komandiruoto darbuotojo apsaugos standartą, numatytą Europos Sąjungos tarybos direktyvoje 96/71/EB „Dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje”, kurio teisės normos perkeltos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę ir įtvirtintos 2005-05-12 Lietuvos Respublikos garantijų komandiruojamiems darbuotojams įstatymu. Šalių sudarytos darbo sutarties 4.4 punkte įtvirtinta, kad atsakovas sumoka ieškovei už išdirbtas valandas pagal pateiktą darbo laiko apskaitos žiniaraštį; be to, darbo sutarties 4.6 punkte įtvirtinta, kad ieškovei gali būti mokami priedai ir premijos atsakovo sprendimu ir nuožiūra, kurie priklauso nuo darbuotojo darbo. Darbo sutarties 4.8 punkte sulygta, kad 4.4 punkte nurodytas išmokas ieškovei sudaro mokami priedai – pilnai įskaičiuotos visos ieškovei priklausančios pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus išmokos, į kurių sąrašą patenka ir dienpinigiai. Šalys darbo sutarties 4.8 punkte sulygo, kad kartu su visomis ieškovei pagal įstatymą priklausančiomis išmokomis, atsakovas išmokės ieškovei ir dienpinigius. Dienpinigių mokėjimo faktą įrodo atsakovo 2016-01-19 pažymoje apie gautas pajamas pateikti duomenys, kad ieškovei priskaičiuota ir sumokėta dienpinigių suma yra 8056 Eur. Šalys taip pat darbo sutartyje sulygo, kad ieškovei be visų priklausančių išmokų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, ieškovė turi teisę gauti darbo užmokesčio dydį, garantuotą Švedijoje, t.y. užtikrinami Švedijos teisės aktų reikalavimai dėl Švedijoje garantuojamo darbo užmokesčio dydžio mokėjimo (4.8 p.). Ieškovei turėjo būti išmokėtas darbo užmokesčio dydis bent toks, koks būtų mokamas, jeigu Švedijoje veikiantis darbo naudotojas būtų ją tiesiogiai įdarbinęs toje pačioje darbo vietoje. Ši būtinoji darbo sutarties sąlyga įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte. Pažeidžiant Darbo kodekso nuostatas bei sąžiningumo principą, darbo sutartyje nėra apibrėžtas minimalus mėnesinis darbdavio užtikrintas darbo krūvis (darbo dienų skaičius) ir nėra nustatytas aiškiai apibrėžtas darbo užmokesčio dydis, t.y. sutartyje konkrečiai nenurodytas darbo užmokesčio dydis. Darbo sutarties 4.5 punktu šalys sulygo tik darbo užmokesčio skaičiavimą dirbant darbo naudotojo naudai – už darbo valandą mokama 11,70 Eur (pagrindinis tarifas), atskaičius visus galimus mokesčius; darbo sutarties 4.6 punktu papildomai nustatytos priemokos prie pagrindinio tarifo vakarinėmis, naktinėmis, savaitgalio ir švenčių dienomis. Remiantis atsakovo 2016-01-19 pažymos apie gautas pajamas duomenimis, ieškovei priskaičiuotas darbo užmokestis nuo darbo sutarties įsigaliojimo dienos 4152,91 Eur; išskaičiuotas pajamų mokestis 488,89 Eur ir socialinio draudimo įmokos 411,61 Eur; priskaičiuota išmokėti darbo užmokesčio suma yra 3252,41 Eur. Remiantis darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir atsiskaitymo lapeliuose pateiktais duomenimis, sudėjus pas darbo naudotoją faktiškai dirbtas valandas ir jas padauginus iš darbo sutartimi sulygtų darbo valandos įkainių, išmokėtina darbo užmokesčio suma yra 11 308,41 Eur, kuri sutampa su atsakovo išduotos pažymos duomenimis – stulpelyje „Iš viso priskaičiuota išmokėti Eur”. Iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto pagal faktiškai dirbtas valandas, sumos 11 308,41 Eur, atėmus faktiškai ieškovei išmokėtą priskaičiuotą darbo užmokesčio sumą 3 252,41 Eur, gaunama iš atsakovo priteistiną neišmokėtą darbo užmokesčio dydį 8056 Eur. Be to, iš darbo sutartyje sulygtų darbo valandos įkainių matosi, kad atsakovas neišmokėjo ieškovei viso jai priklausančio darbo užmokesčio, t.y. ieškovės darbo užmokestis darbo pas darbo naudotoją laikotarpiu turėjo būti bent toks, koks būtų taikomas, jeigu Švedijoje esantis darbo naudotojas būtų ieškovę tiesiogiai įdarbinęs toje pačioje darbo vietoje. Pažeidžiant darbo įstatymus, darbo sutartyje konkrečiai nenurodytas darbo užmokesčio dydis, kurį ieškovei turėtų mokėti Švedijos darbo naudotojas, jei pastarasis ieškovę tiesiogiai įdarbintų toje pačioje darbo vietoje. 2010 metais Švedijoje dirbančio ( - ) preliminarus vidutinis mėnesinis darbo užmokestis gali būti ne mažesnis kaip ( - ) SEK (Švedijos kronų) arba apytiksliai ( - ) Eur, t.y. ( - ) darbo valandos įkainis Švedijos ( - ) įstaigoje gali būti didesnis nei 15,56 Eur. Vidutinis darbo sutartimi sulygtas ir faktiškai išmokėtas darbo valandos įkainis yra 8,69 Eur. Skirtumas tarp sulygto darbo valandos vidutinio užmokesčio ir preliminaraus Švedijos darbo valandos vidutinio užmokesčio yra 8 944,74 Eur (15,56 Eur – 8,69 Eur x1302 val.). Pastaroji 8 944,74 Eur suma iš atsakovo papildomai priteistina kaip atsakovo neišmokėtas visas ieškovei priklausantis darbo užmokestis. Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už ilgesnį kaip 5 darbo dienos iš eilės nedarbo laikotarpį tarp siuntimų dirbti laikinajam darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga – 325 Eur / mėn.. Atsakovas daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nesumokėjo ieškovei priklausančio darbo užmokesčio – MMA, 119 Eur sumą uždelsdamas sumokėjo tik 2016-02-12. Nedarbo laikotarpiai tarp siuntimų į komandiruotes yra: nuo 2015-06-04 iki 2016-06-16 (9 darbo dienos), 2015-08-19 iki 2015-09-05 (13 darbo dienų), 2015-10-19 iki 2015-11-01 (10 darbo dienų), nuo 2016-01-05 iki 2016-01-21 (13 darbo dienų). Atėmus iš kiekvieno nedarbo laikotarpio tarp siuntimų dirbti po 5 darbo dienas, gaunamos 24 darbo dienos, už kurias yra mokėtina minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Nurodo, kad bendra preliminari neišmokėto darbo užmokesčio priteistina suma yra 17 000,74 Eur (8056 Eur + 8944,74 Eur). Jei bylos nagrinėjimo metu bus gauta duomenų apie ieškovės dirbtą darbą Lietuvoje ir bus nustatyta, kad ieškovės darbo vieta numatyta ne ( - ), bet Lietuvos Respublikoje, ieškovei taikytinas imperatyvus Europos Sąjungos teisės aktų nustatytas komandiruoto darbuotojo apsaugos standartas, numatytas Europos Sąjungos Tarybos direktyvoje 96/71/EB „Dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje”, kurio normos perkeltos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę ir įtvirtintos 2005-05-12 Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymu. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nesumokėjo jai 1590 Eur dienpinigių. Nurodo, kad komandiruotėje buvo 182 dienas, todėl jai turėjo būti paskaičiuota 9646 Eur suma (182 d. x 53 Eur.). Darbo sutartyje nenurodytas konkretus dienpinigų dydis, t.y. šalys nesulygo dėl dienpinigių mažinimo. Teigia, kad Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje klaidingai nurodoma, kad „dienpinigiai, išskyrus su komandiruote susijusios faktines kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidas, laikomi minimalaus darbo užmokesčio dalimi“. Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio 7 dalyje nurodyta kitaip – „šios straipsnio 1-6 dalys netrukdo taikyti darbuotojams palankesnių darbo sutarties ąlygų. Komandiruotpinigiai laikomi minimaus darbo užmokesčio dalimi, nebent jie mokami kompensuojant su komandiruote susijusias faktiškąsias kelionės, buto ir maisto išlaidas“. Minėtoje direktyvoje iš viso nepasisakoma apie dienpinigus, bet siekiama užtikrinti garantijas komandiruojamiems darbuotojams, jų teisę į teisingą apmokėjimą už darbą. Teigia, kad dienpinigių įtraukimas į darbo užmokesčio sumą, atitinkama dienpinigų suma sumažinant darbo užmokestį, yra neteisėtas. Taip pat nurodo, kad ieškovė 2016-02-11 išsiuntė atsakovui laišką su prašymu nutraukti šalių sudarytą darbo sutartį remiantis DK 128 str. 1 d., prašydama darbo sutartį nutraukti nuo 2016-02-17. Prašymą grindė tuo, kad atsakovas nemokėjo darbo užmokesčio – Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos ir daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemokėjo viso jai priklausančio darbo užmokesčio, kaip tai numatyta darbo sutarties 4.5 ir 4.6 punktuose. Pažymi, kad darbo ginčų komisija 2016-02-17 sprendime nepasisakė dėl šio reikalavimo, o darbo ginčų komisija 2016-03-23 sprendimu šį ieškovės prašymą atmetė. Iš atsakovo 2016-01-19 pažymos matosi, kada atsakovas ieškovei mokėjo kiekvieną mėnesį vietoje darbo užmokesčio dienpinigius, todėl jai nesumokėjo 8056 darbo užmokesčio ir 8944,74 Eur sumos, kurią ieškovei turėtų mokėti Švedijos darbo naudotojas, jei pastarasis ieškovę būtų tiesiogiai įdarbinęs. Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už ilgesnį kaip 5 darbo dienos iš eilės nedarbo laikotarpį tarp siuntimų dirbti laikinajam darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga – 325 Eur. Atsakovas daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nesumokėjo ieškovei priklausančio darbo užmokesčio, 113,74 Eur sumą uždelsdamas sumokėjo tik 2016-02-12. Dėl šių priežasčių prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį iki visiško atsiskaitymo. Taip pat ieškovė nurodo, kad tarp šalių ir UAB „Scandinavian Language School“ 2014-11-10 buvo sudaryta trišalė mokymo sutartis. Mano, kad šiai sutarčiai turi būti taikomos darbo teisės normos. Mokymo sutartis buvo sudaryta siekiant pakelti ieškovės kvalifikaciją, taip pat numatyta, kad sutartyje šalys susitarė, kad ieškovė privalo įgyti švedų kalbos B1 lygį, būtiną tinkamam jos darbo pareigų vykdymui tam, kad pastaroji galėtų išvykti į Švediją, kadangi atsakovas šioje šalyje turi užsakovų – darbo naudotojų. Todėl atsakovas turi būti įpareigotas nereikalauti iš ieškovės darbo sutarties 9.17 ir 11.2 punktuose numatytu pagrindu atlyginti jokių atsakovo patirtų išlaidų, susijusių su ieškovės mokymu, jos kvalifikacijos kėlimu, bei nereikalauti iš ieškovės mokymo sutarties 2.3.6. punkte numatytos sumos- 4033 Eur, kurią sudaro atsakovo patirtos išlaidos, susijusios su ieškovės švedų kalbos mokymu pagal švedų kalbos mokymo programą bei šios programos apmokėjimu (t. 36-55 b.l.).

5Atsakovė su ieškiniu nesutinka visiškai. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad palaiko 2016-04-08 pateiktu atsiliepimu išsakytus argumentus ir prašymus. Nurodo, kad darbo ginčų komisijoms ir teismui teikto ieškinio (patikslinto ieškinio) dalykas nesutampa. Ieškovė nesilaikė ikiteisminės procedūros privalomumo dėl 17 000,74 Eur darbo užmokesčio, todėl prašo teismo atmesti šį reikalavimą dėl DK numatytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos nesilaikymo. 2016-02-26 prašymu, dėl kurio buvo primtas 2016-03-23 darbo ginčų komisijos sprendimas, ieškovė jokių piniginių ar civilinio pobūdžio reikalavimų nereiškė, kadangi tiksliai žinojo, kad visi reikalavimai formuoti ankstesniais 2016-01-20, 2016-02-15 prašymais yra išspręsti ir dėl jų priimtas 2016-02-17 darbo ginčų komisijos sprendimas. Mano, kad 2016-02-26 prašymas yra susijęs su ieškovės daugkartiniais skundais darbo inspekcijai dėl ieškovę netenkinančių darbo inspektorių ar darbo ginčų komisijų sprendimų, kadangi ieškovė šių procedūrų eigoje bandė įtakoti komisijų darbą ir tikėjosi pakartotinio, priešingo pirmajam sprendimui rezultato. Mano, kad darbo ginčų komisija neturėjo teisės spręsti tapatų ginčą, o primdama 2016-03-23 sprendimą pažeidė lis pendens taisyklę. Todėl ieškiniui turėtų būti taikoma ieškinio senatis, skaičiuojama nuo pirmojo – 2016-02-17 darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos. Teigia, kad šalių sudaryta darbo sutartis savo esme yra laikinojo įdarbinimo sutartis, turint tikslą darbuotoją siųsti dirbti ( - ) esančių darbo naudotojų naudai. Šis darbo santykio modelis buvo aiškus ieškovei darbo sutarties pasirašymo momentu ir visu darbo santykių tęstinumo laikotarpiu, yra apibrėžtas pasirašyta darbo sutartimi. Ieškovė kelia nepagrįstus reikalavimus, kuriuos grindžia motyvacija, iškraipančia susiklosčiusio darbo santykio modelį bei šalių prisiimtas pareigas. Atsakovas palaiko 2016-04-18 atsiliepimu į ieškinį išsakytą argumentaciją dėl piniginių reikalavimų, kildinamų iš Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų, t.y. papildomo apmokėjimo už nedarbo (laukimo) laikotarpius, kuriuos išsiskaičiuoja ieškovė, ir papildomai paaiškina, kad darbo sutarties 6.2 punkto turinys, t.y. darbo pagal poreikį sąlyga, yra glaudžiai susijęs su darbo santykio struktūra, kadangi darbo naudotojas renkasi atsakovo siūlomą darbuotoją, atsižvelgdamas į jo profesinę kvalifikaciją, gebėjimą bendrauti vietos kalba ar asmenines savybes. Tokiu būdu darbuotojo darbo laikotarpiai ar darbo laikas, kuris yra glaudžiai susijęs su darbo užmokesčiu, ženkliai įtakojami ne tik objektyvių kriterijų, t.y. kvalifikacijos ar kalbos žinių, bet ir subjektyvių kriterijų, tokių kaip darbuotojo etiškas elgesys, noras dirbti ar atsakomybės lygis. Darbo sutarties 4.2 punktu iš esmės darbdavys įsipareigoja užtikrinti ne mažesnį nei 20 valandų darbo krūvį per savaitę apskaitiniu laikotarpiu. Ieškovės atžvilgiu nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2016 m. šis darbo krūvis buvo užtikrintas. Atsakovas vykdė pareigą skaičiuoti ir mokėti darbo užmokestį už nedarbo (laukimo) periodus nuo 2016 m. sausio mėn. iki darbo sutarties nutraukimo 2016-03-31. Minėto pobūdžio darbo santykio struktūros galimybę patvirtino ir įstatymų leidėjas nuo 2010-08-01 (DK 149 str. 3 d.). panaikinęs draudimą dirbti pagal suminę darbo laiko apskaitą ne visą darbo laiką dirbantiems asmenims. Nurodo, kad dėl 17 000,74 Eur sumos priteisimo palaiko 2016-04-18 atsiliepime nurodytus motyvus ir papildomai paaiškina, kad pilnai vykdė darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, papildomai patyrė kitas sąnaudas (už ieškovės apgyvendinimą). Nurood, kad Švedijoje nėra reglamentuotas minimalus darbo užmokesčio dydis, preziumuojama, kad šalys yra laisvos susitarti dėl atlyginimo dydžio. Atkreipia dėmesį į darbo sutarties 4 .8 punktą – „Darbuotojas turi teisę gauti darbo užmokesčio dydį garantuotą Švedijoje, į kurį įeina ir dienpinigiai. Šalys patvirtina, kad į 4.4 punkte nurodytas sumas įeina ir pilnai įskaičiuotos visos darbuotojui priklausančios išmokos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus (įskaitant dienpinigus) ir užtikrinami Švedijos teisės aktų reikalavimai dėl šalyje garantuojamo darbo užmokesčio dydžio“, kuri įtvirtina, kad šalys žino, kad į darbo sutartimi sulygtą darbo užmokestį įtraukiamos visos su darbo užmokesčiu susijusios sumos. Ši nuostata sutarties pasirašymo metu buvo aiški ieškovei, ką patvirtina ir jos elgesys darbo santykių tęstinumo laikotarpiu, t.y. 9 mėnesius ieškovė pretenzijų dėl netinkamai priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio atsakovui nereiškė. Ieškinyje nurodomas darbo užmokesčio dydis Švedijoje, kurio pagrindu yra keliami reikalavimai, yra statistinio pobūdžio matmuo. Ieškovė naudoja ( - ) Švedijoje vidutinio darbo užmokesčio matmenį, tačiau darbo santykio tęstinumo laikotarpiu ieškovė ne visuomet faktiškai ( - ) pareigas dėl kvalifikacijos trūkumų. Dėl ko buvo sudarytas darbo sutarties priedas, kuriame aiškiai įvardinta, kad ieškovė pirmąsias 200 val. dirbs ( - ) pareigose, bei vėlesnis šalių susirašinėjimas, kurio metu ieškovė pripažįsta, kad ( - ) pareigų, nepaisant darbo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, negali atlikti. Darbo sutarties nuostatos ir šalių elgesys rodo, kad darbo užmokesčio mokėjimo sistema buvo priimtina ir aiški darbo santykio šalims. Darbo santykio turinys nepažeidžia imperatyvių teisės normų ir atitinka tikruosius šalių ketinimus, o atsakovas pilnai vykdė savo įsipareigojimus pagal darbo sutartį bei mokėjo sulygtą darbo užmokestį. Ieškovės reikalavimas dėl 17 000,74 Eur, 1590 Eur ir kitų pinigų sumų atmestinas. Kiti ieškovės reikalavimai taip pat neturi pagrindo. Prašo ieškinį atmesti (t. 2,130-134 b.l.). Atsakovas 2016-04-18 atsiliepime papildomai nurodė, kad ieškovė, sudarydama darbo sutartį puikiai suprato prisiimamų įsipareigojimų pagrindus - mokymo sutartį ir darbo sutartį turinį. Ieškovė nuo 2015-11-02 iki 2016-01-04 buvo nedarbinga, atsakovo darbuotojai bendravo su ieškove, kad būtina nustatyti jos kalbos lygį, kadangi šie duomenys yra teikiami darbo naudotojams. Ieškovė 206-01-26 kviesta kalbos lygio nustatymui 2016-01-28, tačiau 2016-01-26 ieškovė susirgo, ieškovės nedarbingumo laikotarpiai tęsėsi nuo 2016-01-26 iki 2016-02-18. Ieškovė buvo nedarbinga ir 2016-02-02 ir 2016-02-17 dienomis, nors iš pažiūros jautėsi puikiai ir dalyvavo darbo ginčų komisijos posėdžiuose. Be to ieškovė nuo 206-03-01 iki 2016-03-04 buvo pakartotinai nedarbingume, kas nesuderinama su ieškovės reikalavimu įforminti darbo sutarties nutraukimo datą DK 128 str. pagrindu nuo 2016-02-17. Šie ir kiti veiksmai galimai rodo ieškovės piktnaudžiavimą socialine sistema. Laikotarpiais tarp nedarbingumų ieškovė atsisakydavo vykdyti atsakovo nurodymus. 2016-03-31 už darbo drausmės pažeidimus ieškovė atleista pagal DK 136 str. 3 d. l p.. Nutraukus darbo sutartį, atsakovas įgijo teisę reikalauti iš ieškovės atlyginti mokymosi išlaidas mokymo sutarties 2.3.6 punkto pagrindu. Mano, kad ieškovės siekis išvengti šių išlaidų atlyginimo ją galimai ir skatina reikšti nepagrįsto pobūdžio reikalavimus. Prašo taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimą terminas suėjo 2016-03-17. Ieškovės argumentai, kad ji klaidingai manė, kad atsakovo buveinės adresas yra ( - ), yra nepagrįsti. Ieškovė žinojo atsakovo veiklos adresą, jis yra nurodytas ir darbo sutartyje, be to, 4 prašymuose darbo ginčų komisijai ieškovė nurodė atsakovo adresą-( - ). Ieškovė žinojo koks atsakovo kontaktinis asmuo, su kuriuo ji privalo bendrauti darbo santykių tęstinumo eigoje, randasi atsakovo faktiniu veiklos vykdymo adresu - ( - ). Mano, kad ieškovė už reikalavimą, susijusį su mokymo sutarties turiniu, nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Dėl reikalavimo priteisti 17 000,74 Eur darbo užmokesčio atsakovas pažymi, kad yra sunku gintis, kadangi ieškovės argumentai ir reikalavimų dydis bei struktūra kiekvienu pareiškimo pateikimo atveju (darbo ginčų komisijai ir teismui) yra skirtingi (nėra tapatūs) ir reiškiami vis kitais pagrindais, nors ieškovė tiek 2016-02-03, tiek 2016-02-17 vykusiuose darbo ginčų komisijų posėdžiuose buvo atstovaujama advokato ir advokato padėjėjo. Kyla klausimas dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesu ir procesinėse normose numatyto reikalavimo laikytis ikiteisminės darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos išlaikymo. Mano, kd šis reikalavimas nebuvo išlaikytas, o ieškovės elgesys rodo norą praturtėti – gauti šalių susitarimu nepagrįstas lėšas. Šį ieškovės teiginį patvirtina ir grasinančio pobūdžio elektroniniai laiškai, kuriais ieškovė ragina atsakovą sumokėti pinigines sumas. Nurodo, kad ieškovė dirbo 914,25 val., ką patvirtina darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Ieškovė ne visą darbo santykių laikotarpį galėjo atlikti savo pareigas savarankiškai. Tai patvirtina ir darbo sutarties priedas Nr. 1. Praėjus 6 mėn. nuo darbo santykių pradžios ieškovė elektroniniu laišku atsakovui patvirtina, kad dirba ne su ( - ), o su ( - ). Ieškovės paskaičiavimai dėl 15.56 Eur vidutinio valandinio tarifo yra nepagrįsti logika ir faktine situacija, kadangi ieškovė negalėjo pilnai atlikti darbo sutartimi prisiimtų pareigų. Atsakovas nurodo, kad ieškovei sumokėjo visas pinigines sumas, sumokėjo mokesčius Lietuvoje ir 8606,80 Eur Švedijoje, taip pat patyrė sąnaudas už ieškovės nakvynę, kas sudaro 2839,10 Eur. Gauna valandinį įkainį 19,08 Eur. Teigia, kad ieškovės reikalavimas poilsio laiką tarp pamainų suminės darbo laiko apskaitos periodu apmokėti papildomai yra nepagrįstas. Prašo ieškinį atmesti (t. 1, 123-133 b.l.).

6Teismo posėdžių metu šalys palaikė savo argumentus ir motyvus nurodytus procesiniuose dokumentuose. Šalys nurodė, kad ieškovė Švedijoje praleido 182 kalendorines dienas. Ieškovė prašo ieškinį tenkinti, o atsakovo atstovė – ieškinį atmesti.

7Ieškinys atmetamas.

8Byloje nustatyta, kad šalys 2015-03-09 sudarė darbo sutartį Nr. TA-20, pagal kurią ieškovė priimta dirbti neterminuotai ( - ) nuo 2015-03-16, kadangi ieškovė siekia per įdarbinimo įmonę išvykti dirbti į Švediją ir tam tikslui įgijo B1 švedų kalbos lygį, kuris yra būtinas jos tinkamam darbo pareigų vykdymui, o atsakovas toje šalyje turi užsakovų (darbo naudotojų). Darbo sutartyje nurodoma, kad darbuotojas turi veikti darbo naudotojų ir darbdavio naudai. Darbuotojas supranta ir sutinka, kad jis bus siunčiamas atlikti darbo funkcijas darbdavio nurodytų laikino darbo naudotojų, kuriems darbdavys tiekia laikinojo įdarbinimo paslaugas, darbo vietose. Darbo naudotojai yra Švedijoje veikiančios ( - ) ir ( - ) įstaigos (1.1.1.- 1.1.2 p.). Šalys susitarė, kad darbo užmokestis dirbant pas darbo naudotoją ar projekte nustatomas pagal faktiškai dirbtą valandų skaičių, kuris žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba nurodant darbo naudotojo ar darbdavio darbo laiko apskaitos sistemą (tame tarpe ir elektroninę) (4.1 p.). Už nedarbo laikotarpius tarp siuntimų dirbti darbuotojui mokama ne mažesnė kaip 4 darbo valandų per dieną minimali mėnesinė alga (4.2 p.). Darbo sutarties 4.5 punkte šalys susitarė, kad darbuotojo atlikto darbo užmokesčio skaičiavimas jam dirbant darbo naudotojo naudai ir/ar projekte: už darbo valandą, išdirbusiam Švedijoje iki 1850 valandų, mokama 11,70 Eur, atskaičius visus galimus mokesčius („į rankas“); už darbo valandą kaip ( - ), išdirbusiam Švedijoje daugiau kaip 1850 valandų, mokama 14,05 Eur, atskaičius visus galimus mokesčius („į rankas“). Papildomai bus mokama šiais atvejais (visos sumos žemiau yra nurodytos atskaičius visus galimus mokesčius („ į rankas“): vakarinėmis valandomis priemoka prie pagrindinio tarifo – 1,31 Eur; naktinėmis darbo valandomis priemoka prie pagrindinio tarifo – 2,47 Eur; savaitgalio valandomis priemoka prie pagrindinio tarifo – 2,90 Eur; švenčių nustatomų pagal Švedijos teisės aktus priemoka prie pagrindinio tarifo – 6,38 Eur. Darbo užmokestis, atskaičius teisėtas išskaitas, mokamas 2 kartus per mėnesį. Esant darbuotojo raštiškam prašymui, darbo užmokestis gali būti mokamas vieną kartą per mėnesį. Darbo užmokestis mokamas, pervedant jį į darbuotojo sąskaitą banke. Darbuotojui gali būti mokami priedai ir premijos darbdavio sprendimu ir jo nuožiūra, kurie priklauso nuo darbdavio veiklos rezultatų ir darbuotojo darbo. Šiame punkte nurodytas darbo užmokestis ir jo mokėjimo sąlygos gali būti keičiami tik šalių susitarimu (išskyrus atvejus, nurodytus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalyje) (4.6 punktas). 4.8 punktas nustatė, kad atsižvelgiant į tai, kad darbuotojo bendra komandiruotės trukmė viršija 30 dienų, darbuotojo komandiravimui į Švediją taikomos 1996-12-16 E. P. ir Tarybos direktyvos 96/71/EB nuostatos ir jam nustatomas specialus komandiravimo režimas pagal paslaugų teikimo sutartį su „Orange Personal“ AB. Remdamosi 2005-05-12 Garantijų komandiruojamiems darbuotojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, darbuotojas turi teisę gauti darbo užmokesčio dydį, garantuotą Švedijoje, į kurį įeina ir dienpinigiai. Šalys patvirtina, kad į 4.4 punkte nurodytas sumas įeina ir yra pilnai įskaičiuotos visos darbuotojui priklausančios išmokos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus (įskaitant ir dienpinigius) ir užtikrinami Švedijos teisės aktų reikalavimai dėl šalyje garantuojamo darbo užmokesčio dydžio mokėjimo. 9.17 punkte šalys nustatė, kad yra sudariusios civilinę mokymo sutartį, pagal kurią darbuotojas prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus dėl darbo įmonėje nustatytą laiką ir įsipareigoja jų tinkamai laikytis. Nutraukus darbo santykius su darbdaviu anksčiau mokymo sutartyje nustatyto termino ir joje nustatytais pagrindais, darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui visas mokymo sutartyje nustatytas išlaidas, susijusias su švedų kalbos mokymu. Su mokymo sutartimi susijusios darbdavio išmokos darbuotojui ir darbdavio sąnaudos darbuotojo naudai (tokios kaip stipendija, išlaidos autorizacijai gauti ir pan.) priskiriamos darbdavio patirtos sąnaudoms darbuotojo naudai, vadovaujantis taikytinais Lietuvos ir Švedijos teisės aktų reikalavimais. Darbo santykiams visais atvejais taikoma Lietuvos Respublikos teisė, nepaisant to, ar darbuotojas dirba Lietuvoje ar pagal darbdavio pavedimą darbo naudotojo naudai – užsienyje. Lietuvos Respublikos darbo teisės normų galiojimas nėra siejamas su darbuotojo darbo atlikimo vieta. Šalių darbo teisinius santykius bet kuriuo atveju reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo įstatymai ir kiti norminiai aktai (13.3 p.) (t. 1, 164-177 b.l.).

92016-03-09 šalys pasirašė priedą Nr. 1 prie darbo sutarties Nr. TA-20, kuriame susitarė, kad šalys sutinka ir patvirtina, kad pirmosiomis darbo savaitėmis projekto Švedijoje metu dėl darbo specifikos ypatumų ieškovė negali vykdyti ( - ) funkcijų savarankiškai. Todėl sutarė, kad ieškovės darbo pas darbo naudotoją laikotarpiu, kol ieškovė nevykdys savo darbo funkcijų savarankiškai, yra nustatomas 9,90 Eur vienos valandos įkainis, atskaičius visus galimus mokesčius („į rankas“). Tikslus šio valandinio įkainio galiojimo laikotarpis yra nustatomas atsakovo ir darbo naudotojo sprendimu, darant specialią atžymą darbo valandų apskaitos žiniaraštyje, tačiau šis laikotarpis negali viršyti 200 darbo valandų (t. 1, 178 b.l.).

10Nustatyta, kad šalys ir UAB „Scandinavian Language School“ 2014-11-10 sudarė mokymo sutartį, pagal kurią atsakovas apmoka UAB „Scandinavian Language School“, o UAB „Scandinavian Language School“ teikia ieškovei ne mažiau 500 akademinių valandų švedų kalbos mokymus pagal Švedų kalbos mokymo programą (1.1 p.). Šalys numatė, kad ieškovei sėkmingai baigus programą ir išlaikius švedų kalbos mokymo programos B1 lygio egzaminą, atsakovas įsipareigoja sudaryti su ja laikinojo darbo sutartį (nebent šalys sutartų kitaip), o ieškovė įsipareigoja išdirbti pas atsakovą ne mažiau kaip 24 mėnesius nuo laikinojo darbo sutarties su atsakovu sudarymo dienos (1.4, 2.3.6 p.). Jeigu laikinojo darbo sutartis tarp ieškovės (kaip darbuotojos) ir atsakovo nutraukiama ieškovės iniciatyva ir pareiškimu be svarbios priežasties ar atsakovo iniciatyva dėl ieškovės kaltės anksčiau negu praėjus 24 mėnesiams nuo laikino darbo sutarties su atsakovu sudarymo dienos, tai ieškovė privalės kompensuoti atsakovui programos išlaidas, kurios sudaro 4033 Eur (13 924 Lt) ir su kurios sąmata ieškovė buvo supažindinta prieš sudarant sutartį (2.3.6 p.). (t. 1, 157-163 b.l.).

11Dėl ieškinio senaties taikymo, ikiteisminės darbo ginčo nagrinėjimo procedūros laikymosi

12Byloje nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriuje 2016-01-20 gautas ieškovės prašymas (registracijos Nr. APS-1-1002), kuriuo ji prašo įpareigoti atsakovą sumokėti 650 Eur darbo užmokestį, 9646 Eur dienpinigius bei pakeisti ar panaikinti darbo sutarties sąlygas (4.8, 9.17, 9.18, 11.1, 11.3 bei kt).

13Ieškovė 2015-01-25 pateikė prašymą Nr. 2 (registracijos Nr. APS-36-1202 (papildymas)), kuriuo prašo įpareigoti atsakovą sumokėti darbo užmokestį už 36 darbo valandas – 359,60 Eur, sumokėti skolą už kelionės transporto išlaidas (bilietus) 25,29 Eur ir 938 SEK (Švedijos kronos), panaikinti 2015-03-09 priedą Nr. 1 prie darbo sutarties, įpareigoti atsakovą sumokėti 360 Eur darbo užmokesčio skirtumą už neteisėtai sumažintą valandinį įkainį už 200 val., pakeisti mokymo sutarties 2 dalies 2.3.6 punktą.

14Ieškovė 2016-02-15 darbo ginčų komisijai teikė patikslintą prašymą (registracijos Nr. APS-36-1202), kuriuo prašo įpareigoti atsakovą sumokėti 650 Eur, 9646 Eur dienpinigius, 360 Eur darbo užmokesčio skirtumą už neteisėtai sumažintą valandinį įkainį už 200 val., nutraukti 2015-03-09 darbo sutartį pagal DK 128 str. 1 d., išmokant ieškovei 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, nutraukti 2015-03-09 darbo sutartį pagal DK 139 str., įpareigoti atsakovą nereikalauti iš ieškovės sutarties 9.17 ir 11.2 punktų pagrindu atlyginti darbdavio išlaidas su jos mokymusi, kvalifikacijos kėlimu, stažuotėmis ir kt., 2014-11-10 mokymo sutarties 2.3.6 pukte numatytos sumos. Taip pat prašo darbdaviui pavėlavus sumokėti šiame prašyme nustatytas sumas ar sumokėjus tik jų dalį, ieškovė turi teisę išieškoti visą prašyme nurodytą skolą ir paskaičiuoti 0,2 procento dydžio delspingius už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną.

15Darbo ginčų komisija visus 3 ieškovės minėtus prašymus nagrinėjo kartu, suteikiant pagrindinį darbo bylos Nr. APS-1-1002 bei 2016-02-17 sprendimu ieškovės prašymą dėl darbdavio skolos (darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių) išmokėjimo ir nesąžiningos darbo sutarties sąlygų pakeitimo netenkino ir atmetė kaip nepagrįstą, ieškovės prašymą dėl nereikalavimo iš jos išlaidų, susijusiu su mokymu, kvalifikacijos kėlimu, stažuotėmis paliko nenagrinėtą kaip nepriskirtą darbo ginčų komisijos kompentencijai.

16Darbo ginčų komisijoje ieškovė 2016-02-26 pateikė prašymą (registracijos Nr. APS-36-3473), kuriuo prašo įforminti jos atleidimą pagal DK 128 str. 1 d. (kai darbdavys nemoka darbuotojui 2 mėnesius iš eilės viso priklausančio darbo užmokesčio), išmokant ieškovei 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

17Darbo ginčų komisija 2016-03-23 sprendimu atmetė ieškovės prašymą atsakovui dėl darbo sutarties pripažinimo nutrūkusia DK 128 str. 1 d. pagrindu bei išeitinės išmokos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas išieškojimo kaip nepagrįstą.

18Atsakovas nurodo, kad ieškovė praleido 2016-02-17 darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo terminą. Nurodo, kad 2016-03-27 suėjo senaties terminas apskųsti minėtą sprendimą. Ieškovės argumentai, kad ji klaidingai manė, kad atsakovo buveinė yra ( - ), nepagrįsti. Ieškovė visu darbo santykių laikotarpiu aiškiai žinojo savo darbdavio (atsakovo) veiklos vykdymo ir registracijos adresą. Tai rodo ieškovės elgesys. Visuose 4 darbo ginčų komisijai teiktuose prašymuose ieškovė nurodo atsakovo veiklos vykdymo ir registracijos adresą –( - ), taip pat atsakovo faktiniu veiklos adresu ieškovė siuntė ir pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo, prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo. Ieškovė aiškiai žinojo koks atsakovo kontaktinis asmuo, su kuriuo ji privalo bendrauti darbo santykių tęstinumo eigoje, randasi atsakovo faktiniu veiklos vykdymo adresu – ( - ). Šis atsakovo aiškiai nurodomas ir šalių pasirašytoje darbo sutartyje bei mokymo sutartyje. Ieškovės nurodytu adresu ( - ), teikiamos paslaugos nesusijusios su ieškovės darbo santykiais (1 t., 125-126 b.l., 2 t., 131 b.l.). Taip pat atsakovas nurodo, kad ieškovė 2016-02-26 teiktu darbo ginčų komisijai prašymu jokių piniginių ar civilinio pobūdžio reikalavimų nereiškė, kadangi tiksliai žinojo, kad visi reikalavimai suformuluoti ankstesniais 2016-01-20, 2016-02-15 prašymais yra išspręsti ir dėl jų priimtas 2016-02-17 darbo ginčų komisijos sprendimas. Mano, kad darbo ginčų komisija neturėjo teisės spręsti tapatų ginčą, o priimdama 2016-03-23 sprendimą pažeidė lis pendens taisyklę. Todėl ieškiniui turėtų būti taikoma senatis, skaičiuojama no pirmojo – 2016-02-17 darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo datos (t. 2, 131 b.l.). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė šiuos argumentus.

19Nustatyta, kad ieškovė 2016-03-23 paštu išsiuntė Klaipėdos miesto apylinkės teismui ieškinį (t. 1, 3-94 b.l.). Ieškinys teisme gautas 2016-03-24 (t. 1, b.l. 3). Ieškovė taip pat pridėjo prie ieškinio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-16 nutartį bei ieškinio pirmo lapo kopiją, iš kurių matyti, kad ieškovės ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas 2016-03-15. Minėta nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui (t. 1, 21-22 b.l.).

20DK 296 straipsnis nustato, kad, jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Laikytina, kad terminas 2016-02-17 darbo ginčų komisijos sprendimui apskųsti suėjo 2016-03-17. Ieškovė kreipėsi dėl minėto darbo ginčo komisijos apskundimo į teismą su ieškiniu 2016-03-15, todėl pripažintina, kad termino apskųsti minėtą darbo ginčų komisijos sprendimo nepraleido. Tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-16 nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė elgėsi pasyviai, priimto darbo ginčų komisijos neskundė per DK 296 straipsnyje nustatytą terminą. Teismas mano, kad atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas.

21Nustatyta, kad dėl 2016-03-23 darbo ginčų komisijos sprendimo ieškovė nepraleido termino, nustatyto DK 296 straipsnyje, paduoti skundą teismui, kadangi patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovė skundžia šį darbo ginčų komisjos sprendimą, teisme gautas 2016-04-21 (t. 2, 36-55 b.l.).

22Atsakovas teigia, kad ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos dėl ieškinio reikalavimų priteisti 17 000,74 Eur darbo užmokesčio, todėl prašo teismo šį reikalavimą atmesti dėl DK nustatytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos nesilaikymo (t. 2, 131 b.l.). Atsakovo atstovė bylos nagrinėjimo metu palaikė šį prašymą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad mano, kad ji turi teisę tikslinti ieškinį, keisti ieškinio pagrindą ar dalyką.

23Iš teismui pateiktų darbo ginčų komisijų medžiagų, kuriose buvo priimti 2016-02-17 ir 2016-03-23 sprendimai, teismas daro išvadą, kad ieškovė nereiškė atsakovui reikalavimo dėl 17 000,74 Eur darbo užmokesčio sumos priteisimo. Ieškovės pareikštas reikalavimas 2016-02-15 darbo ginčų komisijai teiktu patikslintu prašymu (registracijos Nr. APS-36-1202) dėl darbo užmokesčio buvo dėl 650 Eur (minimalios mėnesnės algos nesumokėjimo už 2 mėnesius už nedarbo laikotarpį tarp siuntimų dirbti), 360 Eur darbo užmokesčio skirtumo už sumažintą valandinį įkainį už 200 val..

24Pripažintina, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 17000,74 Eur nesumokėto darbo užmokesčio nebuvo nagrinėtas darbo ginčų komisijoje. Ieškovė nesilaikė DK nustatytos darbo ginčo išankstinės nagrinėjimo tvarkos darbo ginčų komisijoje. Teismas visiškai sutinka su atsakovo argumentu, kad darbo ginčų komisijoms ir teismui pateikto ieškinio, kurį ieškovė patikslino, dalykas nesutampa.

25Pagal DK 299 straipsnio 2 dalies 3 punktą tiesiogiai teisme nagrinėjami darbo ginčai dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo. DK 299 straipsnyje pateiktas ginčų, nagrinėtinų tiesiogiai teismuose, sąrašas nėra baigtinis, šio straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad teisme ginčai sprendžiami ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. CPK 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad byloje sujungus kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Lietuvos Aukščiausiais Teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: tais atvejais, kai darbo santykiai yra pasibaigę ir darbuotojas teisme reiškia reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei kartu reiškia kitus su atleidimu susijusius reikalavimus, kuriems, atskirai imant, privalomas išankstinis ginčo sprendimas ne teisme, o darbo ginčų komisijoje, visi reikalavimai gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme (2016 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-193-248/2016).

26Iš šalių paaiškinimų, byloje esančio atsakovo 2016-03-31 įsakymo bei Sodros duomenų nustatyta, kad ieškovė pas atsakovą ( - ) (t. 1, 198, t. 2, 96 b.l.). Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad šalių nebesieja darbo teisiniai santykiai, o ieškovė reiškia reikalavimą dėl atleidimo iš darbo DK 128 str. 1 d. pagrindu nustatymo, todėl, siekdamas išspręsti iš esmės šalių ginčą, nagrinėja ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 17000,74 Eur darbo užmokesčio priteisimo iš atsakovo bei teismo sprendime pasisako dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo.

27Nustatyta, kad kiti ieškinio reikalavimai (dėl darbo užmokesčio, dienpinigių, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už pradelstą atsiskaityti laiką, dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 128 str. 1 d. pagrįstumo, išeitinės kompensacijos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, įpareigojimo atsakovą nereikalauti mokymosi išlaidų) buvo nagrinėti darbo ginčų komisijoje.

28Atsakovas nurodo, kad ieškovė 2016-02-26 teiktu darbo ginčų komisijai prašymu jokių piniginių ar civilinio pobūdžio reikalavimų nereiškė, kadangi tiksliai žinojo, kad visi reikalavimai suformuluoti ankstesniais 2016-01-20, 2016-02-15 prašymais yra išspręsti ir dėl jų priimtas 2016-02-17 darbo ginčų komisijos sprendimas. Mano, kad darbo ginčų komisija neturėjo teisės spręsti tapatų ginčą, o priimdama 2016-03-23 sprendimą pažeidė lis pendens taisyklę. Todėl ieškiniui turėtų būti taikoma senatis, skaičiuojama nuo pirmojo – 2016-02-17 darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo datos (t. 2, 131 b.l.). Nustatyta, kad darbo ginčų komisija, priimdama 2016-02-17 sprendimą Nr. DGKS-803,804, jame nepasisakė kaip sprendžia ieškovės reikalavimą dėl darbo sutarties pripažinimo nutrūkusia pagal DK 128 str. 1 d., nors ieškovė patikslintu prašymu (registruotas 2016-02-15 Nr. APS-36-1202) reiškė reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 128 str. 1 d. numatytu pagrindu, kai darbuotojui daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis. Nustatyta, kad po 2016-02-17 darbo ginčų komisijos priėmimo, ieškovė iš naujo kreipėsi į darbo ginčų komisiją su 2016-02-23 prašymu dėl darbo sutarties nutraukimo įforminimo (registruotas 2016-02-26 Nr. APS-36-3473), kuriuo prašo įforminti darbo sutarties nutraukimą DK 128 str. 1 d. pagrindu, kai darbuotojui daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovė pažeidė lis pendens taisyklę – draudimą reikšti tapatų reikalavimą. Spręstina, kad 2016-02-17 darbo ginčų komisijai sprendime nepasisakius dėl ieškovės reikalavimo - įforminti darbo sutarties nutraukimą DK 128 str. 1 d. pagrindu, kai darbuotojui daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis, ieškovė turėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl papildomo sprendimo priėmimo, o ne reikšti iš naujo tapatų reikalavimą. Nustatyta, kad ieškovė sprendžiant ginčą darbo ginčų komisijoje buvo atstovaujama advokato ir advokato padėjėjo. Byloje ir darbo ginčų komisijų pateiktose medžiagose nėra jokių duomenų, kad buvo priimtas papildomas sprendimas dėl minėto ieškovės reikalavimo. Darbo ginčų komisija 2016-03-23 sprendimu Nr. DGKS-1402 išsprendė šį ieškovės reikalavimą, kuriuo jį atmetė. Ieškovė skundžia 2016-03-23 darbo ginčų komisijos sprendimą. Nustytyta, kad ieškovė nepraleido termino apskųsti teismui minėtą darbo ginčų komisijos sprendimą, todėl taikyti senatį nėra pagrindo. Teismas šioje byloje nagrinėja ieškovės reikalavimą dėl darbo sutarties pripažinimo nutrūkusia pagal DK 128 str. 1 d., kai darbuotojui daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis.

29Dėl šalių sudarytos darbo sutarties

30Ištyręs byloje šalių paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad ieškovės darbo vieta buvo Švedijoje, šalys darbo sutartyje susitarė dėl ieškovės darbo Švedijoje pas darbo naudotojus - Švedijoje veikiančias ( - ) įstaigas.

31Teismas pažymi, jog darbuotojo komandiruotė – tai darbdavio nurodymu darbo sutartimi sulygto darbo funkcijos atlikimas ne nuolatinėje darbo vietoje. Tarnybine komandiruote nekvalifikuojamas darbuotojo atliekamas darbas kitoje vietovėje, negu įsikūręs ar nuolat veikia darbdavys, jeigu darbo sutartyje sulygta, kad darbo pobūdis bus kilnojamasis. Tokiais atvejais svarbu aiškinti darbo sutartį t.y. kokios darbo funkcijos ir kokia jų atlikimo vieta nustatyta šalių susitarimu. Kilnojamojo darbo pobūdis, kaip specifinis ir neretai nuolat išliekantis darbo santykiuose, turi būti nustatytas darbo sutartimi. Pažymėtina, kad, kai darbuotojas komandiruojamas į ES valstybę narę (taip pat ir į Europos ekonominei erdvei priklausančią valstybę) atlikti paslaugų, darbuotojo atžvilgiu galioja imperatyvusis ES teisės aktų nustatytas minimalus komandiruoto darbuotojo apsaugos standartas, įtvirtintas 1996 m. gruodžio 16 d. E. P. ir Tarybos direktyvoje 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (toliau – Direktyva 96/71/EB). Direktyva 96/71/EB Lietuvoje įgyvendinta 2005 m. gegužės 12 d. Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymu Nr. X-199, kurio 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad į ES valstybę narę komandiruoto darbuotojo garantijos, susijusios su minimaliu darbo užmokesčiu, taikytinos tais atvejais, kai komandiruotės trukmė viršija 30 dienų. Darytina išvada, kad tuo atveju, jeigu šalys darbo sutartyje sutarė, kad darbuotojas atliks darbą kitoje vietoje nei įsikūręs ar nuolat veikia darbdavys, ar darbas bus kilnojamojo pobūdžio, su darbuotojo komandiravimu susijusios teisės aktų nuostatos neturi būti taikomos.

32Nagrinėjamoje byloje esančios šalių sudarytos darbo sutarties turinys leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškovės darbo vieta buvo tiksliai apibrėžta - ( - ), dirbanti Švedijoje pas darbo naudotojus - Švedijoje veikiančias ( - ) įstaigas. Spręstina, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė buvo atsakovo komandiruojama dirbti į Švediją, nors šalių sudarytoje darbo sutarties 4.7, 4.8 punktuose naudojama „komandiravimo“ sąvoka.

33Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 92 str.). Šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis Kodeksas, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis (DK 94 str. 2 d.).

34Nustatyta, kad šalys sudarytos darbo sutarties 4.8 punkte susitarė, kad yra taikomos Direktyvos 96/71/EB nuostatos ir nustatomas specialus komandiravimo rėžimas, o taip pat pagal Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalį darbuotojas turi teisę gauti darbo užmokesčio dydį, garantuotą Švedijoje, į kurį įeina ir dienpinigiai (1 t., 168-169 b.l.). Teismas sprendžia, kad šalys susitarė, kad ieškovės atžvilgiu yra taikomas komandiruojamo darbuotojo teisinės apsaugos rėžimas. Pripažintina, kad toks šalių susitarimas ieškovės kaip darbuotojos padėties nepablogino, o priešingai – šalys susitarė, kad ieškovei už darbą Švedijoje atsakovas mokės dienpinigius, kurių mokėjimas atsakovui pagal teisės aktus nėra privalomas tuo atveju, jeigu šalys darbo sutartyje nebūtų susitarusios dėl ieškovei komandiruojamo darbuotojo teisinio rėžimo taikymo. Dėl šių priežasčių sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą būtina remtis su darbuotojo komandiravimu susijusių teisės aktų nuostatomis – Darbo kodekso 220 straipsnio 1, 2 dalimis, 2004 m. lapkričio 3 d. Vyriausybės nutarimu „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos”, 1996 m. gruodžio 16 d. E. P. ir Tarybos direktyva Nr. 96/71/EB „Dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje“, šios direktyvos pagrindu 2005 m. gegužės 12 d. priimtu Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymu ir kitais teisės aktais.

35Dėl 17 000,74 Eur darbo užmokesčio priteisimo

36Ieškovė nurodo, kad atsakovas jai nesumokėjo 8056 Eur darbo užmokesčio, kurį apskaičiuoja taip: iš atsakovo 2016-01-19 pažymos apie gautas pajamas (1 t., 18 b.l.) matyti, kad atsakovas išmokėjo ieškovei „į rankas“ 3252,41 Eur darbo užmokestį (4152,91 Eur – (488,89 Eur + 411,61 Eur). Iš darbo užmokesčio 11 308,41 Eur sumos atėmus ieškovei išmokėtą 3252,41 Eur sumą, gauna atsakovo nesumokėtą 8056 Eur darbo užmokesčio sumą. Taip pat ieškovė nurodo, kad atsakovas jai turi sumokėti 8944,74 Eur sumą, kadangi tarp sulygto darbo valandos vidutinio užmokesčio ir preliminaraus Švedijos darbo valandos vidutinio užmokesčio susidaro tokio dydžio skirtumas. Ieškovės darbo užmokestis darbo pas darbo naudotoją laikotaropiu turėjo būti bent toks, koks būtų taikomas, jeigu Švedijoje esantis darbo naudotojas būtų ieškovę įdarbinęs tiesiogiai. 8944,74 Eur darbo užmokesčio skirtumą skaičiuoja taip: iš 15,56 Eur ( - ) darbo valandos įkainio Švedijos ( - ) įstaigoje atima 8,69 Eur vidutinį šalių sulygtą ir faktiškai išmokėtą atsakovo darbo valandos įkainį, gautą sumą daugina iš 1302 valandų. Bendra iš atsakovo priteistina gauta suma yra 17 000,74 Eur (t. 2, 44-45 b.l.).

37Atsakovas nurodo, kad 2016-01-19 pažymoje buvo padaryta buhalterės klaida dėl ieškovės dirbtų valandų skaičiaus – nurodyta, kad ieškovė dirbo 1302 val., tačiau iš tikro ieškovė dirbo 914,25 val. (t. 3, 77 b.l.). Tai patvirtina atsiskaitymų lapeliai, žiniaraščiai (1 t., 128 b.l.). Šias aplinkybes atsakovo atstovė nurodė ir teismo posėdžio metu, duodama paaiškinimus. Taip pat nurodė, kad šalys darbo ginčų komisijos posėdžio metu aiškinosi ieškovės dirbtų valandų skaičių ir išsiaiškino, kad ieškovė prie darbo valandų buvo pridėjusi ir pietų pertrauką, tuomet ieškovė sutiko, kad dirbo 914,25 val.

38Iš byloje esančių darbo užmokesčio žiniaraščių nustatyta, kad ieškovė per laikotarpį nuo 2015 m. kovo mėn. iki lapkričio mėn. iš viso dirbo 914,25 valandų (t. 2, 179-187 b.l.). Šalys darbo sutarties 4.4 punkte numatė, kad darbuotojui, dirbant pas darbo naudotojo naudai projekte ar kitaip, darbuotojo atlikto darbo užmokesčio skaičiavimas vyksta pagal darbdaviui pateiktame darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodytas darbo valandas, kurias patvirtina ir darbo naudotojas. Taip pat nustatyta, kad darbuotojas privalo atsiųsti darbo laiko apskaitos žiniaraštį darbdavio padaliniui atskirai nurodytu fakso numeriu arba užpildyti ir užregistruoti darbo laiko paskaitos žiniaraščio elektroninę versiją per 2 darbo dienas nuo ataskaitinių laikotarpių (30 arba 31 kiekvieno mėnesio dienos) pabaigos. Darbdavys sumoka darbuotojui už išdirbtas valandas pagal pateiktą darbo laiko apskaitos žiniaraštį kiekvieno mėnesio 15 dieną už praėjusio mėnesio darbo valandas. Taigi, darytina išvada, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose už laikotarpį nuo 2015 m. kovo mėn. iki lapkričio mėn. nurodytas ieškovės darbo valandų skaičius yra teisingas, kadangi ieškovė pati pagal darbo sutarties 4.4 punktą privalėjo jį užpildyti, o jį patvirtinus darbo naudotojui, pateikti atsakovui, kuris, vadovaudamasis žiniaraštyje ieškovės nurodytais duomenimis apie jos dirbtą laiką, išmokėdavo ieškovei atlyginimą. Pripažintina, kad atsakovo pateiktoje į bylą 2016-01-19 pažymoje apie ieškovės pajamas nurodyta klaidinga informacija, jog ieškovė pas atsakovą per laikotarpį nuo 2016 m. kovo mėn. iki lapkričio mėn. išdirbo 1032 val. (t. 1, 18 b.l.). Nustatyta, kad ieškovė pas atsakovą per minėtą laikotarpį išdirbo 914,25 val. Pripažintina, kad ieškovė, žinodama ir suprasdama, kad atsakovo 2016-01-19 pažymoje yra nurodyta klaidinga informacija, t.y. jog ji dirbo daugiau valandų nei iš tikrųjų, nepagrįstai reiškia reikalavimą atsakovui, prašydama teismo priteisti darbo užmokestį už darbo laiko dalį, kurio faktiškai nedirbo.

39Darbo sutarties 4.8 punkte šalys numatė, kad remdamosi Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, darbuotojas turi teisę gauti darbo užmokesčio dydį, garantuotą Švedijoje, į kurį į įeina ir dienpinigiai. Šalys patvirtino, kad į darbo sutarties 4.4 punkte nurodytas sumas įeina ir yra pilnai įskaičiuotos visos darbuotojui priklausančios išmokos pagal Lietuvos teisės aktus (įskaitant ir dienpingius) ir užtikrinami Švedijos teisės aktų reikalavimai dėl šalyje garantuojamo darbo užmokesčio dydžio mokėjimo (t. 1, 169 b.l.). Iš byloje esančios 2016-05-25 pažymos apie ieškovės gautas pajamas (t. 3, 79 b.l.) matyti, kad už laikotarpį nuo 2015 m. kovo mėn. iki gruodžio mėn. atsakovas ieškovei paskaičiavo 4152,91 Eur darbo užmokestį ir kitų išmokų, iš kurių išskaičiavo 488,89 Eur pajamų mokestį bei 411,61 Eur socialinio draudimo įmokas bei priskaičiavo 8056 Eur dydžio dienpinigius, iš viso ieškovei priskaičiuota išmokėti 11308,41 Eur. Pažymėtina, kad šie duomenys atitinka ir byloje esančią atsakovo 2016-01-19 pažymą (t. 1, 18 b.l., t. 3, 79 b.l.). Ginčo tarp šalių, kad 11308,41 Eur suma neišmokėta ieškovei, nėra. Byloje esantys mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovei atsakovas sumokėjo šią sumą (t. 3, 80-87, 89-90). Ieškovė teigia, kad atsakovas jai turi sumokėti 8056 Eur dydžio darbo užmokestį, kadangi iš šių pažymų matyti, kad 8056 Eur suma yra paskaičiuota kaip dienpinigiai, todėl mano, kad 8056 Eur darbo užmokestis atsakovo jai yra nesumokėtas. Kaip minėta, šalys darbo sutarties 4.8 punkte sutarė, kad į darbo užmokestį įeina ir yra visiškai įskaičiuojami dienpinigiai. Todėl pripažintina, kad atsakovo pažymose apie ieškovės gautas pajamas už laikotarpį nuo 2015 m. kovo mėn. iki gruodžio mėn. nurodyta 8056 Eur dienpinigių suma yra įskaitoma į ieškovei priklausantį darbo užmokestį, t.y. į priskaičiuotą ir išmokėtą ieškovei 11308,41 Eur sumą. Pažymėtina, kad Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad dienpinigiai, išskyrus su komandiruote susijusias faktines kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidas, laikomi minimalaus darbo užmokesčio dalimi. Direktyvos 96/71/EB 2 straipsnio 7 dalis nustato, kad komandiruotpinigiai laikomi mninimaliaus darbo užmokesčio dalimi, nebent jie yra mokami kompensuojant ar su komandiruote susijusias faktiškąsias kelionės, buto ir maisto išlaidas. Iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas mokėjo už ieškovės nuvykimą į Švediją ir grįžimą į Lietuvą, atsakovas taip pat patyrė už ieškovės gyvenimą Švedijoje būsto nuomos išlaidas (t. 2, 152-168 b.l.). Pripažintina, kad 8056 Eur piniginė suma atsakovo paskaičiuota kaip dienpinigiai yra sudedamoji ieškovės darbo užmokesčio dalis, ši suma ieškovei yra sumokėta, todėl ieškovės reikalavimo dalis dėl 8056 Eur darbo užmokesčio priteisimo yra nepagrįsta.

40Ieškovė nurodo, kad atsakovas neišmokėjo viso jai priklausančio darbo užmokesčio – ieškovės darbo užmokestis darbo pas darbo naudotoją laikotarpiu turėjo būti bent toks, koks būtų taikomas, jeigu Švedijoje esantis darbo naudotojas būtų ieškovę tiesiogiai įdarbinęs toje pačioje darbo vietoje. Nurodo, kad iš jos pateiktų neoficialių duomenų – straipsnio iš internetinio portalo, 2010 m. Švedijoje dirbančio ( - ) preliminarus valandinis mėnesinis darbo užmokestis gali būti ne mažesnis kaip ( - ) SEK (Švedijos kronų) arba apytiksliai ( - ) Eur, t.y. ( - ) darbo valandos įkainis Švedijos ( - ) įstaigoje gali būti didesnis nei 15,56 Eur (2800 Eur/22,5 darbo dienų per mėnesį /8 val. = 15,56 Eur). Teigia, kad vidutinis darbo sutartimi sulygtas ir faktiškai išmokėtinas darbo valandos įkainis yra 8,69 Eur (11308,41 Eur / faktiškai dirbtų 1302 val. = 8,69 Eur / val.). Skirtumas tarp sulygto darbo valandos vidutinio užmokesčio ir preliminaraus Švedijos darbo valandos vidutinio užmokesčio yra 8944,74 Eur ((15,56 Eur – 8,69 Eur) x 1302 val. = 8944,74 Eur). Dėl šių priežasčių 8944,74 Eur suma turi būti priteista iš atsakovo kaip neišmokėtas ieškovei visas priklausantis darbo užmokestis (t. 2, 44-45 b.l.).

41Ištyręs byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimo dalis dėl 8944,74 Eur darbo užmokesčio priteisimo yra nepagrįsta.

42Iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatyta, kad Švedijoje norminiai aktai nenustato minimalaus atlyginimo normų, t.y. minimalaus valandinio ar mėnesinio darbo užmokesčio.

43Ieškovės pateiktame į bylą straipsnyje iš internetinio portalo nurodyti duomenys apie ( - ) preliminarų vidutinį mėnesinį darbo užmokestį yra 2010 metų, nurodo, kad ( - ) darbo užmokestis yra ( - ) SEK (Švedijos kronų) (t. 1, 110 b.l.). Ieškovė ieškinyje nurodo (t. 2, 45 b.l.), kad straipsnyje teikti duomenys yra neoficialūs.

44Ieškovės teiktame į bylą Dalarna žmogiškųjų išteklių pagrindinės buveinės Dalarnos grafystės tarybos rašte nurodoma, kad ( - ) valandinis darbo užmokestis gali svyruoti nuo 116 SEK iki 136 SEK už valandą, priklausomai nuo turimos patirties ir ( - ) asmens tipo. Bendra darbo užmokesčio sąmata, skirta ( - ), būtų 126 SEK už valandą. ( - ) bazinis atlyginimas svyruoja tarp 25 000 ir 29 000 SEK. Vidutinė suma būtų 27 500 SEK, kuri po atostoginių pinigų pridėjimo ir mokesčių atėmimo, sudarytų 20 682 SEK mėnesinį uždarbį (t. 3, 30-31 b.l.)

45Švedijos ( - ) specialistų asociacijos ( - ) profesinė sąjunga 2016-05-11 rašte nurodo, kad 2014 m. vidutinis mėnesinis ( - ) darbo užmokestis ( - ) regione, kuriame yra įsikūrusi ( - ), buvo 29 900 SEK. 2014 m. vidutinis mėnesinis ( - ) darbo užmokestis Dalarna apskrityje, kur yra ( - ) ir ( - ), buvo ( - ) SEK. Taip pat nurodo, kad šios sumos yra neatskaičius mokesčių. Mokesčiai Švedijoje priklauso nuo rajono, kuriame gyvenama, dažniausiai mokesčiai yra kiek didesni nei 30 procentų (t. 3, 73-74 b.l.).

46( - ) 2016-05-23 rašte nurodoma, kad 2015 m. vidutinis (bruto) mėnesinis ( - ) atlyginimas ( - ) buvo ( - ) SEK. 2015 m. vidutinis (bruto) mėneisnis specilaisto ( - ) atlyginimas ( - ) buvo ( - ) SEK. Į sumą įskaičiuotas atostogų metu gaunamas įprastas mėnesinis atlyginimas ir aukščiau paminėti atlyginimo priedai. Neįskaičiuojamas, pavyzdžiui, atostogų priedas arba kompensacija už nepatogias darbo valandas arba kiti užmokesčiai (t. 3, 130-131 b.l.).

47Iš ieškovės pateiktų į bylą Dalarna žmogiškųjų išteklių pagrindinės buveinės Dalarnos grafystės tarybos, Švedijos ( - ) asociacijos ( - ) profesinės sąjungos, ( - ) raštuose nurodytų ( - ) vidutinio darbo užmokesčio dydžio darytina išvada, kad mažiausias ( - ) vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra nurodomas – ( - ) SEK, o didžiausias – ( - ) SEK, todėl šių dydžių vidurkis yra 29 350 SEK. Ieškovė nurodo, kad ji dirbo ( - ) įstaigose Švedijoje (t. 2, 45 b.l.). Laikytina, kad 2015 m. vidutinis mėnesinis ( - ) atlyginimas Švedijos ( - ) įstaigose, kuriose ieškovė dirbo, buvo 29 350 SEK, kas sudaro 3099,78 Eur (SEK kursas euro atžvilgiu 9,4684). Skaičiuojant, kad darbuotojas dirba visą mėnesį 8 darbo dienų savaitę gaunamas 17,61 Eur vidutinis valandinis atlyginimas neatskaičius mokesčių (3099,78 Eur / 22 dienos / 8 val.). Švedijos ( - ) asociacijos ( - ) profesinė sąjunga rašte nurodo, kad mokesčiai Švedijoje priklauso nuo rajono, kuriame gyvenama, dažniausiai mokesčiai yra kiek didesni nei 30 procentų (t. 3, 73-74 b.l.), todėl iš 17,61 Eur sumos išskaičiavus 30 procentų dydžio mokesčius, kurie sudaro 5,28 Eur, darbo užmokestis Švedijoje dirbant tiesiogiai pas darbo naudotoją už 1 darbo valandą yra gaunamas 12,32 Eur, atskaičius mokesčius (“į rankas”). Šalys darbo sutarties 4.5 punkte susitarė, kad darbuotojo atlikto darbo užmokesčio skaičiavimas jam dirbant darbo naudotojo naudai ir/ar projekte: už darbo valandą, išdirbusiam Švedijoje iki 1850 valandų, mokama 11,70 Eur, atskaičius visus galimus mokesčius („į rankas“); už darbo valandą kaip ( - ), išdirbusiam Švedijoje daugiau kaip 1850 valandų, mokama 14,05 Eur, atskaičius visus galimus mokesčius („į rankas“) (t. 1, 168 b.l.). Pripažintina, kad gaunamas apytikslis užmokesčio už darbo valandą 0,62 Eur skirtumas, laikant kad ieškovei yra mokamas 11,70 Eur dydžio valandinis atlyginimas (kai Švedijoje dirbama iki 1850 val.), nėra didelis teismo paskaičiuotam apytikriam valandiniam ( - ) Švedijos darbo užmokesčiui. Pabrėžtina, kad teismas, skaičiuodamas pagal ieškovės į bylą pateiktuose raštuose nurodomą ( - ) atlyginimą Švedijoje, rėmėsi juose nurodyta mažiausia ir didžiausia atlyginimo suma, išvesdamas jų vidurkį, o skaičiuodamas mokesčius laikė, kad mokesčių dydis yra lygus 30 procentų. Paminėtina, kad Švedijos ( - ) specialistų asociacijos ( - ) profesinė sąjunga rašte nurodo, kad dažniausiai mokesčiai yra kiek didesni nei 30 procentų (t. 3, 73-74 b.l.). Be to, darbo užmokestis ( - ) apskrityje, kur yra ( - ) ir ( - ) (jose dirbo ieškovė), vidutinis mėnesinis ( - ) atlyginimas buvo 29 100 SEK (t. 3, 73-74 b.l.). Taigi, teismo išvestas darbo užmokesčio už valandą 0,62 Eur skirtumas yra tik apytikris. Pripažintina, kad kiekvienu individualiu atveju darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo jo turimos patirties, ( - ) asmens tipo ir kitų darbdaviui reikšmingų kriterijų. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, turėdama tik B1 švedų kalbos lygį, pradėjo dirbti Švedijos ( - ) įstaigose ( - ). Akivaizdu, kad kalbos mokėjimas turi įtakos darbo atlikimui. Atkreiptinas dėmėsys ir į tai, kad šalys darbo sutarties 4.5 punkte susitarė ir tai, kad už darbo valandą kaip ( - ), išdirbusiam Švedijoje daugiau kaip 1850 valandų, mokama 14,05 Eur, atskaičius visus galimus mokesčius („į rankas“) (t. 1, 168 b.l.). Akivaizdu, kad 14,05 Eur suma yra didesnė nei 12,32 Eur valandinio atlyginimo Švedijoje už ( - ) darbą vidurkiui (“į rankas”), paskaičiuotam pagal ieškovės į bylą pateiktus rašytinius įrodymus – aukščiau paminėtus Švedijos ( - ) įstaigų raštus.

48Pažymėtina, kad šalys darbo sutarties 4.5 punkte susitarė dėl darbo užmokesčio mokėjimo už darbo valandą, atskaičius visus mokesčius („į rankas”). Ieškovės į bylą pateiktame straipsnyje bei teiktuose aukščiau paminėtuose Švedijos įstaigų raštuose yra nurodoma ( - ) preliminarus vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra neatskaičius privalomų mokėti mokesčių.

49Pabrėžtina, ieškovė skaičiuodama prašomą priteisti 8944,74 Eur darbo užmokesčio skirtumą, remiasi tikrovės neatitinkančiu ieškovės dirbtų darbo valandų skaičiumi – 1302 valandų (t. 2, 45 b.l.). Byloje įrodyta, kad ieškovė nedirbo Švedijoje 1302 valandų, o dirbo tik 914,25 val.. Pripažintina, kad mažesnis dirbtų valandų skaičius turi tiesioginės įtakos ieškovės reiškiamo reikalavimo dydžiui.

50Dėl šių priežasčių daryti išvadą, kad ieškovas mokėjo atsakovei 8,69 Eur valandinį atlyginimą negalima.

51Paminėtina ir tai, kad šalys sudarydamos darbo sutarties priedą Nr. 1 aiškiai nurodė ir susitarė, kad pirmosiomis darbo savaitėmis projekto Švedijoje metu dėl darbo specifikos ypatumų ieškovė negali vykdyti ( - ) funkcijų savarankiškai. Todėl sutarė, kad ieškovės darbo pas darbo naudotoją laikotarpiu, kol ieškovė nevykdys savo darbo funkcijų savarankiškai, yra nustatomas 9,90 Eur vienos valandos įkainis, atskaičius visus galimus mokesčius („į rankas“). Tikslus šio valandinio įkainio galiojimo laikotarpis yra nustatomas atsakovo ir darbo naudotojo sprendimu, darant specialią atžymą darbo valandų apskaitos žiniaraštyje, tačiau šis laikotarpis negali viršyti 200 darbo valandų (t. 1, 178 b.l.). Konstatuotina, kad šis šalių susitarimas atitiko šalių valią, o ieškovė suprato šio susitarimo esmę. Atsakovo atstovė teismo posėdžių metu nurodė, kad pradėjusi dirbti Švedijoje pas darbo naudotojus ieškovė negalėjo atlikti ( - ) pareigų pilnavertiškai, kaip jas atlieka pas darbo naudotoją tiesiogiai įdarbinti darbuotojai. Ieškovei trūko švedų kalbos patirties, buvo kita aplinka, trūko patirties. Šias aplinkybes 2016-05-17 teismo posėdžio metu pripažino ir pati ieškovė (garso įrašo 02:48:46 – 02:50:30 min.), nors vėlesniuose teismo posėdžiuose pradėjo tai neigti.

52Ieškovė teigia, kad atsakovas iš minimalių už mokesčių normų neteisėtai pašalino fiksuotų dienpinigų sumą – 8045. Byloje nustatyta, kad, priešingai, nei teigia ieškovė – atsakovas įskaitė dienpinigius į darbo užmokesčio dydį.

53Baigiamojoje kalboje, sakytoje 2016-06-21 teismo posėdžio metu, ieškovė nurodė, kad atsakovas jai neišmokėjo 17451,76 Eur sumos, kadangi už darbą Švedijoje 2015 m. kovo – spalio mėn. jai priklauso 20 703,76 Eur dydžio darbo užmokestis, todėl iš 20 703,76 Eur atima 3252,541 Eur ir gauna priteistiną iš atsakovo 17 451,76 Eur sumą (garso įrašo 01:28:09 – 01:29:04 min.). Šį ieškovės pasisakymą teismas vertina kaip ieškinio pagrindo ir dalyko išplėtimą.

54Dėl 1590 Eur dydžio delspinigių priteisimo

55Nustatyta, kad šalys darbo sutarties 4.8 punkte susitarė, kad yra taikoma Direktyvos 96/71/EB nuostatos ir nustatomas specialus komandiravimo rėžimas, o taip pat pagal Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalį darbuotojas turi teisę gauti darbo užmokesčio dydį, garantuotą Švedijoje, į kurį įeina ir dienpinigiai (1 t., 168-169 b.l.). Teismas sprendžia, kad šalys susitarė, kad ieškovės atžvilgiu yra taikomas komandiruojamo darbuotojo teisinės apsaugos rėžimas. Nustatyta, kad šalys darbo sutartyje neaptarė konkretaus dienpinigių dydžio. Spręstina, kad šalių sudarytos darbo sutarties 4.8 punkto nuostatai dėl delspinigių mokėjimo turi būti taikomos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios jų dydį. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų, vykstantiems į užsienio komandiruotes, patvirtinimo“ dienpinigių norma Švedijoje yra 53 Eur. Vyriausybės 2004-11-03 nutarime Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 6 punktas numato, kad dienpinigiai, mažesni už Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse nustatyto dydžio dienpinigius, gali būti mokami, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta, – darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių 3 ir 9 punktų nuostatas.

56Iš atsakovo atstovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas nėra pasirašęs kolektyvinės sutarties. Nustatyta, kad nors šalys darbo sutartyje neaptarė konkretaus dienpinigių dydžio, tačiau susitarė, kad į 4.4 punkte nurodytas sumas įeina ir yra pilnai įskaičiuotos visos darbuotojui priklausančios išmokos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus (įskaitant ir dienpinigius). Darbo surtarties 4.4 punktas nustato darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką. Darbo sutarties 4.5, 4.6 punktuose šalys sutarė dėl darbo užmokesčio skaičiavimo ir jo valandinio įkainio dydžio (t. 1, 168 b.l.). Teismas aiškindamas ir vertindamas šalių sudarytą darbo sutartį, pripažįsta, kad šalys darbo sutartyje aiškiai ir konkrečiai susitarė dėl valandinio darbo apmokėjimo dydžio ir apmokėjimo tvarkos, sutariant, kad atsakovas moka ieškovei už darbo valandą, išdirbusiai Švedijoje iki 1850 valandų - 11,70 Eur, atskaičius visus galimus mokesčius („į rankas“); už darbo valandą, išdirbusiai Švedijoje daugiau kaip 1850 valandų -14,05 Eur, atskaičius visus galimus mokesčius („į rankas“). Papildomai bus mokama šiais atvejais (visos sumos žemiau yra nurodytos atskaičius visus galimus mokesčius („į rankas“): vakarinėmis valandomis priemoka prie pagrindinio tarifo – 1,31 Eur; naktinėmis darbo valandomis priemoka prie pagrindinio tarifo – 2,47 Eur; savaitgalio valandomis priemoka prie pagrindinio tarifo – 2,90 Eur; švenčių nustatomų pagal Švedijos teisės aktus priemoka prie pagrindinio tarifo – 6,38 Eur. Šalys darbo sutarties 2015-03-09 priede Nr. 1 sutarė, kad šalys sutinka ir patvirtina, kad pirmosiomis savaitės projekto Švedijoje metu dėl darbo specifikos ypatumų ieškovė negali vykdyti ( - ) funkcijų savarankiškai. Todėl sutariama, kad ieškovės darbo pas darbo naudotoją laikotarpiu, kol ieškovė nevykdys savo darbo funkcijų savarankiškai, yra nustatomas 9,90 Eur vienos valandos įkainis, atskaičius visus galimus mokesčius („į rankas“). Tikslus šio valandinio įkainio galiojimo laikotarpis yra nustatomas atsakovo ir darbo naudotojo sprendimu, darant specialią atžymą darbo valandų apskaitos žiniaraštyje, tačiau šis laikotarpis negali viršyti 200 darbo valandų (t. 1, 178 b.l.).

57Konstatuotina, kad šalys 2015-03-09 darbo sutartimi sulygdamos dėl ieškovei mokamo valandinio darbo užmokesčio dydžio, taip pat 4.8 punkte sutarė, kad į aukščiau paminėtas valandinio atlyginimo sumas yra įskaičiuojami ir dienpinigiai. Pripažintina, kad šalys susitardamos dėl konkrečių valandinio darbo užmokesčio tarifų, į šią sumą įskaičiavo ir dienpinigius, tokiu būdu sulygdamos ir dėl dienpinigių dydžio, t.y. jį susiejant su valandiniu darbo užmokesčio dydžiu. Paminėtina ir tai, kad šalys darbo sutarties 6.6 punkte susitarė, kad yra taikoma suminė darbo laiko apskaita, ataskaitinis laikotarpis - 3 mėnesiai (179 b.l.). Iš atsakovo atstovės paaiškinimų, byloje esančių atsakovo atsiliepimo bei atsakovo pažymų apie ieškovės gautas pajamas nustatyta, kad atsakovas ieškovei paskaičiavo dienpinigius, kurie sudaro vidutiniškai 44,26 Eur už kiekvieną komandiruotės dieną (t. 1, 131 b.l., t. 2, 21 b.l.). Pripažintina, kad ši dienpinigių suma nėra mažesnė uži Vyriausybės 2004-11-03 nutarime Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 6 punkte nustatytą galimų sumažinti dienpinigų ribą – ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigų sumos. Šiuo atveju 50 procentų dienpinigų suma atiktų 26,50 Eur sumą.

58Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo įstatymai nenumato sutarčių aiškinimo taisyklių, todėl, aiškinant darbo sutartyje išreikštą šalių valią, įvertinus darbo sutarties specifiką ir tikslus, vadovaujantis DK 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės šakų normų taikymą pagal analogiją, atsižvelgtina į CK 6.193, 6.195 straipsniuose nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos socialdemokratų partija, bylos Nr.3K-3-235/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-202/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis, pariimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Flakt“, bylos Nr. 3K-3-86/2013; kt.). Kasacinio teismo praktikoje dėl sutarčių aiškinimo nuosekliai pasisakoma, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. J. v. UAB „Filana“, bylos Nr. 3K-3-65/2005; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-202/2011; kt.). Darbo teisės normų taikymas nereiškia išimtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos socialdemokratų partija, bylos Nr.3K-3-235/2010) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2014)

59Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovei, sudariusiai su atsakovu darbo sutartį, darbo sutarties sąlygos buvo aiškios, ieškovė yra visapusiškai išsilavinusi – turi ne tik ( - ) kvalifikaciją, bet ir ( - ) m. baigė ( - ) universtitetą, įgijo ( - ) diplomą (t. 1, 179 b.l.). Pripažintina, kad ieškovė, sudarydama su atsakovu darbo sutartį, suprato jos sąlygas, kurios atitiko jos valią, jog į gaunamą atlyginimą yra įskaitomi ir dienpinigiai, dėl ko 2015 m. dirbdama pas atsakovą gaudavo atlyginimą, dėl jo pretenzijų atsakovui nekėlė. Ieškovei nusprendus nutraukti darbo sutartį su atsakovu ir atsakovui netenkinus jos prašymo, ieškovė pradėjo atsakovui reikšti įvairias pretenzijas, tai įrodo ir byloje esantis šalių susirašinėjimas.

60Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 1560 Eur dienpinigių priteisimo yra nepagrįstas.

61Dėl pripažinimo darbo sutarties nutrūkusia pagal DK 128 straipsnio 1 dalį

62DK 128 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui, jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga).

63Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, yra pasisakęs, kad ji reiškia, jog darbuotojui darbo užmokestis turi būti mokamas reguliariai, nes yra atlyginimas už darbą (DK 186 straipsnio 1 dalis). Jis turi būti mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas, ne rečiau kaip kartą per mėnesį (DK 201 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys du mėnesius iš eilės nemoka darbo užmokesčio, ši aplinkybė yra juridinis pagrindas, nustatantis darbuotojui teisę nutraukti darbo sutartį remiantis DK 128 straipsnio 1 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. AB „Narūnas“, bylos Nr. 3K-313/2004). Šios normos aiškinimas išplėtotas vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje, nurodant, kad DK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma suteikia teisę darbuotojui nutraukti darbo sutartį, jei darbo sutarties galiojimo metu yra ne mažesnis kaip dviejų mėnesių laikotarpis, kuriuo darbdavys nevykdo savo pareigos mokėti darbo užmokestį (visą ar iš dalies), t. y. DK 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas reiškia laikotarpį, už kurį buvo nesumokėtas darbo užmokestis, o ne pavėlavimo mokėti trukmę. Pagal šią normą darbdavio įsiskolinimas darbuotojui kaip pagrindas reikalauti nutraukti darbo sutartį atsiranda, kai už du mėnesius iš eilės darbuotojui darbo užmokestis nemokamas arba mokamas ne viso dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. AB „Dvarčionių keramika“, bylos Nr. 3K-3-532/2013) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014).

64Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2016-02-11 išsiuntė atsakovui prašymą nutraukti 2015-03-09 darbo sutartį pagal DK 128 straipsnio 1 dalį nuo 2016-02-17, nurodydama, kad atsakovas nemoka jai darbo užmokesčio – Vyriausybės nustatyto minimalios mėnesinės algos, taip pat nesumokėjo viso jai priklausančio darbo užmokesčio pagal darbo sutarties 4.5, 4.6 punktus (t. 1, 29 b.l.). Atsakovas šį prašymą gavo 2016-02-15 (t. 2, 22 b.l.). Atsakovas informavo ieškovę, kad prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 128 straipsnio 1 dalį yra netenkinamas, nes neturi juridinio pagrindo (t. 2, 25 b.l.).

65Ieškovė teigia, kad atsakovas nesumokėjo viso jai priklausančio darbo užmokesčio už 2015 m. – nesumokėjo priklausančio 8056 Eur darbo užmokesčio ir 8944,74 Eur Švedijoje garantuotą darbo užmokestį, kurį ieškovei turėtų mokėti Švedijos darbo naudotojas, jei pastarasis ieškovę tiesiogiai įdarbintų toje pačioje darbo vietoje. Taip pat nurodo, kad Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už ilgesnį kaip 5 darbo dienos iš eilės nedarbo laikotarpį tarp siuntimų dirbti laikinajam darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) – 325 Eur/mėn. Atsakovas daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nesumokėjo ieškovei priklausančio darbo užmokesčio – MMA, 113,74 Eur MMA sumą uždelsdamas sumokėjo tik 2016-02-16. Nedarbo laikotarpiai tarp siuntimų į komandiruotes yra: nuo 2015-06-04 iki 2015-06-16 (9 darbo dienos), 2015-08-19 iki 2015-09-04 (13 darbo dienų), 2015-10-19 iki 2015-11-01 (10 darbo dienų), 2016-01-05 iki 2016-01-21 (13 darbo dienų). Atėmus iš kievieno nedarbo laikotarpio tarp siuntimų dirbti po 5 darbo dienas, gauna 24 darbo dienas, už kurias nebuvo sumokėtas MMA. Taip pat nurodo, kad 8944,74 Eur suma yra atsakovo uždelsta daugiau kaip 2 mėnesius neišmokėtas visas ieškovei priklausantis darbo užmokestis (t. 2, 50 b.l.).

66Nustatyta, kad šalys darbo sutarties 4.2 punkte susitarė, kad už nedarbo laikotarpius tarp siuntimų dirbti darbuotojui mokama ne mažesnė kaip 4 darbo valandų per dieną minimali mėnesinė alga (t. 1, 167 b.l.). Nustatyta, kad ieškovės nedarbo laikotarpiai tarp siuntimų į komandiruotes yra: nuo 2015-06-04 iki 2015-06-16 (9 darbo dienos), 2015-08-19 iki 2015-09-04 (13 darbo dienų), 2015-10-19 iki 2015-11-01 (10 darbo dienų), 2016-01-05 iki 2016-01-21 (13 darbo dienų) (t. 2. 179-186 b.l.). Ieškovė nuo 2015-11-02 iki 2016-01-04 bei nuo 2016-01-26 iki 2016-02-18 turėjo nedarbingumą (t. 2, 187-189 b.l.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad atsakovas laikėsi šios darbo sutarties 4.2 p. nuostatos ir mokėjo ieškovei už jos nedarbo laikotarpius darbo sutarties 4.2 punkte sutartą atlyginimą (t. 3, 78, 79 b.l.). Iš byloje esančių mokėjimo nurodymų matyti, kad nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2016 m. kovo mėn. atsakovas kas mėnesį mokėjo darbo užmokestį, išskyrus 2016 m. sausio mėn., kadangi ieškovė visą 2015 m. gruodžio mėn. buvo nedarbinga (t. 3, 80-93 b.l.). Ieškovės teiginys, kad tik 2016-02-12 atsakovas uždelsdamas sumokėjo 113,74 Eur sumą yra nepagrįstas. Iš byloje esančio mokėjimo pavedimų bei pažymos apie ieškovės gautas pajamas nustatyta, kad 2016-02-12 atsakovas sumokėjo ieškovei ne 113,74 Eur sumą, kaip teigia ieškovė, bet 2016-02-12 sumokėjo 150,56 Eur sumą, 2016-03-15 – 22,75 Eur sumą, 2016-03-31 – 151,63 Eur sumą (t. 3, 78, 88, 92-93 b.l.). Pažymėtina, kad iš šalių sudarytos darbo sutarties 6.2 punkto matyti, kad šalys susitarė, kad ieškovė dirba pagal poreikį, t.y. ieškovė dirba tiek darbo valandų, kiek yra sutarta su darbo naudotoju, neviršijant darbo naudotojo šalyje taikomų maksimalių darbo valandų skaičiaus. Byloje nustatyta, kad per visą ieškovės darbo laikotarpį pas atsakovą ieškovei buvo mokamas visas darbo užmokestis. Byloje nustatyta, kad ieškovės reikalavimai atsakovui dėl 17 000,74 Eur darbo užmokesčio bei 1560 Eur dienpinigių priteisimo yra nepagrįsti. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo tenkinti šio ieškovės reikalavimo, todėl jis atmetamas.

67Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą nereikalauti iš ieškovės darbo sutarties 9.17 ir 11.2 punktų pagrindu atlyginti atsakovo išlaidas, susijusias su ieškovės mokymu

68Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovą nereikalauti iš ieškovės darbo sutarties 9.17 ir 11.2 punktų pagrindu atlyginti atsakovo išlaidas, susijusias su ieškovės mokymu, jos kvalifikacijos kėlimu bei nereikalauti iš ieškovės 2014-11-20 mokymo sutarties, sudarytos tarp šalių, 2.3.6 punkte nurodytos 4033 Eur sumos, kurią sudaro atsakovo patirtos išlaidos, susijusios su ieškovės švedų kalbos mokymo pagal Švedų kalbos mokymo programą bei šios programos apmokėjimu.

69Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis laiduoja asmeniui, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja.

70Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimą tvarką numato Lietuvos Respublikos civilinio procoeso kodeksas, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo pareiškimo formai ir turiniui. Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas – nėra teisių be pareigų. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų. Asmuo, pareiškiantis ieškinį, privalo tinkamai surašyti ieškininį pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Nesant ieškinio dalyko ar pagrindo, teisminis nagrinėjimas negalimas, nes nėra teisminio nagrinėjimo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-21 nutartis Nr. 3K-3-203/2000).

71Kaip ne kartą savo aktuose yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, iš konstitucinio teisinės valstybės principo, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, kitų Konstitucijos nuostatų kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. sausio 22 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

72Teismas sprendžia, kad šis ieškovės ieškinio reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pripažintina, kad iš esmės ieškovė reiškia reikalavimą dėl uždraudimo atsakovui pareikšti ieškovės atžvilgiu materialų reikalavimą dėl piniginių lėšų, susijusių su mokymo išlaidomis, grąžinimo. CPK 13 straipsnis nustato, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklasančiomis teisėmis. Byloje atsakovas nereiškė reikalavimo priteisti iš ieškovės mokymosi išlaidas. Nesant atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovės jo turėtas išlaidas, susijusias su ieškovės mokymu, teismas šiuo atveju nesprendžia atsakovo patirtų mokymosi išlaidų dėl ieškovės švedų kalbos mokymosi pagrįstumo. Kaip jau minėta, byloje nėra pareikštas atsakovo reikalavimas dėl mokymosi išlaidų priteisimo iš ieškovės, kurį nagrinėdamas teismas galėtų pasisakyti dėl šio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl šių priežasčių teismas nevertina ir nepasisako dėl šalių į bylą teiktų įrodymų, susijusių su mokymosi išlaidų patyrimu bei dėl šalių sudarytos mokymosi sutarties pagrindu susiklosčiusio teisinio santykio tarp šalių pobūdžio. Teismas sprendžia, kad tik esant šalies reikalavimui priteisti minėtas išlaidas, teismas šį reikalavimą galėtų nagrinėti iš esmės ir dėl jo pasisakyti procesiniame sprendime. Šiuo atveju byloje ieškovė reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovą nereikalauti iš jos mokymosi išlaidų. Teismas šį ieškovės reikalavimą vertina kaip reikalavimą uždrausti atsakovui naudotis konstitucine teise kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teismas sprendžia, kad šis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Dėl šių priežasčių minėtas ieškovės reikalavimas yra atmetamas.

73Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo

74Iš šalių paaiškinimų 2016-06-21 teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovei buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo ( - ) iki ( - ). Šią aplinkybę patvirtina ir darbo ginčų komisijos pateiktoje medžiagoje esantis atsakovo 2015-08-27 įsakymas, kuriuo ieškovei laikotarpiu nuo ( - ) iki ( - ) suteiktos kasmetinės atostogos. Ieškovė nenurodo kokio dydžio jai nesumokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, o apsiriboja tik bendro pobūdžio teiginiu, kad atsakovas jai nesumokėjo kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Pripažintina, kad ieškovė neįrodė šio reikalavimo pagrįstumo (CPK 178 str.). Iš byloje esančio atsakovo įsakymo matyti, kad atsakovas ieškovę atleido pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. nuo 2016-03-31 (t. 1, 198 b.l.). byloje esantys mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovei 2016 m. kovo mėn. buvo sumokėta: 2016-03-15 – 22,75 Eur, o 2016-03-31 – 151,63 Eur (t. 3, 88, 93 b.l.). Spręstina, kad pasibaigus tarp šalių darbo teisiniams santykiams, t.y. 2016-03-31, atsakovas sumokėjo ieškovei visas jai priklausančias pinigines sumas, įskaitant ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas (CPK 178 str.).

75Dėl reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį

76Byloje teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimai dėl 17 000,74 Eur darbo užmokesčio, 1590 Eur dienpinigių priteisimo yra nepagrįsti, todėl teismo atmetami. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką iki visiško atsiskaitymo su ieškove dienos yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

77Dėl procesinių palūkanų priteisimo

78Ieškovė prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas sprendžia, kad šis ieškovės prašymas yra nepagrįstas.

79Darbo kodekso nuostatomis yra reglamentuoti kompensavimo darbuotojams už piniginius praradimus dėl neteisėto atleidimo iš darbo, negauto darbo užmokesčio bei teismo sprendimų darbo bylose nevykdymo teisinių pasekmių klausimai. DK 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga darbdaviui išmokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą dėl neteisėto atleidimo iš darbo susidariusį priverstinės pravaikštos laiką. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi sumokėti jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės. DK 303 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos ar teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos.

80Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir teismo sprendimo nevykdymo teisinių padarinių, yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 303 straipsnis. DK 303 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Kartu taikant tiek DK 303 straipsnį, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 303 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. N. v. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-209-469/2015; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. v. VĮ Kėdainių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-424/2010; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-245/2012; 2016 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-193-248/2016).

81Atsižvelgiant į teisminę praktiką, susijusią su ieškovės reikalavimu dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo, bei į tai, kad teismas ieškovės reikalavimus atsakovui dėl piniginių sumų priteisimo atmeta kaip nepagrįstus, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės prašymą, todėl jis atmetamas.

82Dėl darbo ginčų komisijų sprendimų

83Ieškovė ieškinyje nurodo, kad nesutinka su 2016-02-17 sprendimu darbo byloje Nr. APS-1-1002 bei su 2016-03-23 sprendimu darbo byloje Nr. APS-36-3473 (t. 2, 38-41). Nurodo, kad 2016-02-17 sprendime apstu tikrovės neatitinkančių teiginių, prieštaringų, nelogiškų argumentų, kuriais pagrindžiama atsakovui palanki išvada. Teigia, kad 2016-03-23 sprendime komisija grindė ne darbo įstatymuose įtvirtintomis normomis ar teisine argumentacija, bet vadovavosi neteisingomis, atsakovo pasiūlytomis prielaidomis. Teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai dėl darbo ginčų komisijų sprendimų yra nepagrįsti, teismas juos analizavo vertindamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, todėl plačiau dėl jų nebepasisako. Pažymėtina, kad tai, jog ieškovės netenkina darbo ginčų komisijos sprendimai nėra pagrindas juos pripažinti neteisėtais. Tai, kad darbo ginčų komisijų sprendimai yra ieškovei nepalankūs, nereiškia, kad jie priimti remiantis tikrovės neatitinkančiais teiginiais, nelogiškais argumentais. Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo 2016-02-17 sprendimą darbo byloje Nr. APS-1-1002 bei 2016-03-23 sprendimą darbo byloje Nr. APS-36-3473 naikinti ar keisti.

84Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (LR CPK 185 str.).

85Ištyręs byloje sančius įrodymus teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas.

86Pažymima, kad priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas išimtis. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalimi faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Taigi, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

87Pagal Civilinio proceso kodekso 178 straipsnio nuostatas šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas sprendimą priėmė įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

88Ištyręs byloje esančius įrodymus – šalių paaiškinimus, bylos rašytinę medžiagą, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

89Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje atsakovas nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidų buvimą, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovui nepriteisiamos.

90Nustatyta, kad ieškovė nemokėjo žyminio mokesčio už ieškinio padavimą. CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 puktas nustato, kad ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių. Ieškovė reiškė atsakovui reikalavimą dėl jo įpareigojimo nereikalauti iš ieškovės mokymosi išlaidų atlyginimo. Išnagrinėjęs bylą, šį reikalavimą teismas vertina kaip uždraudimą atsakovui kreiptis į teismą dėl mokymosi išlaidų atlyginimo. Toks reikalavimas turi būti apmokamas 41 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į tai, kad teismas minėtą reikalvimą atmeta kaip nepagrįstą, iš ieškovės yra priteisiamas 41 Eur dydžio žyminis mokestis valstybei (CPK 96 str. 2 d.).

91Valstybės naudai iš ieškovės priteistinos teismo patirtos 7,53 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 93 straipsniai).

92Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

93Ieškinį atmesti.

94Priteisti iš ieškovės V. M., a.k. ( - ) 7,53 Eur (septyni eurai 53 centai) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas bei 41 Eur (keturiasdešimt vienas euras) žyminį mokestį į valstybės biudžetą, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas ( - ), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

95Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.