Byla 2A-386-230/2008

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Nijolios Indreikienės, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovei L. D., jos atstovei adv. Zofijai Andriuškevičiūtei, atsakovės J. O. V. atstovams V. P., adv. Daniui Svirinavičiui, atsakovo A. T. atstovui adv. Dominykui Varnui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo J. O. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2521-521/2007 pagal ieškovų L. D. ir V. D. ieškinį atsakovams J. O. V., A. T. dėl kelio servituto pravažiuoti nustatymo ir atsakovo A. T. prevencinį priešieškinį dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę, ieškovams L. D. ir V. D..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovai L. D. ir V. D. ieškiniu prašė nustatyti kelio servitutą per atsakovams J. O. V. ir A. T. bendros dalinės nuosavybės teise priklausantį 717 kv.m dydžio namų valdos žemės sklypą, esantį Jankaus g. 41, Kaune, pagal UAB „Žemėtvarkos darbai” 2007 m. sausio 4 d. parengtą servituto planą, suteikiantį teisę L. D. ir V. D. ir jų šeimos nariams važiuoti transporto priemonėmis šiame plane pažymėtu 77 kv.m ploto, 3,19 m pločio keliu iš Jankaus gatvės į savo namų valdą ( - ), Kaune ir iš jos į Jankaus gatvę.

4Ieškovai nurodė, kad jie yra dalies nekilnojamojo turto, esančio ( - ), Kaune savininkai: jiems priklauso po 1/8 dalį gyvenamojo namo, po 163 kv.m žemės sklypo, garažas nuosavybės teise priklauso ieškovui V. D., ūkinis pastatas 4J1p – ieškovei L. D.. Likusios gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalies savininkė yra I. N.. Atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Jankaus g. 41, Kaune, esantys pastatai ir 717 kv.m žemės sklypas. Ieškovų ir atsakovų gyvenamieji namai sublokuoti, todėl įvažiavimo į ieškovų namų valdą iš Jankaus gatvės nėra, nebuvo ir neįmanoma įrengti - namas stovi prie gatvės ir yra tik 1,24 m pločio takas tarp namų patekti į valdos kiemą iš gatvės. Įvažiavimas iš gatvės į ieškovų namų valdą visą laiką buvo per Jankaus g. 41, Kaune esančią valdą. Šis pravažiavimas buvo jau 1946 m., jis registro įstaigose atžymėtas ieškovų ir atsakovų namų valdų planuose. Ieškovai nuosavybę į pastatus įgijo iš A. I., ir šiuo pravažiavimu visada naudojosi. 1977 m. projektuojant ir statant V. D. (tada A. I.) garažą, patekimas į jį nurodytas per Jankaus g. 41 namų valdos kiemą. Atsakovams projektuojant ir statant savo garažą (apie 1979 metus), įvažiavimas į jį nurodytas toje pačioje vietoje, kaip ir į ieškovų garažą. Ieškovai šiuo pravažiavimu naudojosi iki 1998 metų, kai atsakovai žemės sklypą nusipirko iš valstybės. Pasirašant su atsakovais žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, servitutas pravažiavimui nebuvo nustatytas, nors ir atsakovai, ir Kauno apskrities viršininko administracija žinojo apie šį pravažiavimą ir jo būtinumą ieškovams. Ieškovams nebuvo kliudoma naudotis pravažiavimu iki žemės sklypo, esančio M.Jankaus 41, pardavimo 1998 m. kovo 20 d. atsakovams, todėl ieškovams nebuvo būtinybės prašyti nustatyti kelio servitutą. Nesutarimai prasidėjo, kai šiuo pravažiavimu pareiškė norą naudotis ieškovų valdos bendraturtė I. N., dėl jos ir atsakovų nesutarimų atsakovai nenori leisti ieškovams naudotis jų valda. Nenustačius kelio servituto ieškovai negali pagal paskirtį naudotis jiems priklausančiu garažu ir ūkiniu pastatu, todėl ieškovų teisės bus pažeistos daugiau, nei atsakovų, ir todėl ieškovų prašymas nustatyti kelio servitutą atitinka CK 4.37, 4.126, 4.128 straipsnių nuostatas.

5Atsakovas A. T. prevenciniu priešieškiniu (b.l. 117, t.1) prašė uždrausti ieškovams, jų šeimos nariams ir jų teisių perėmėjams naudotis namo M.Jankaus g. 41, Kaune, kiemu pravažiavimui transporto priemonėmis į sklypą M.( - ), Kaune, kadangi tai sukeltų realią žalos padarymo ateityje grėsmę - namo M.Jankaus g. 41, Kaune, jame esančio turto bei žmonių neišgelbėjimui nuo gaisro. Atsakovas nurodė, kad ieškovų reikalaujamo jiems suteikti kelio servituto per atsakovų sklypą važiuojamosios dalies plotis neatitinka teisės normų reikalavimų: pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 57 punktą gaisrinių mašinų pravažiavimui turi būti numatyti į uždarus ar pusiau uždarus kiemus, kai juose esančių pastatų aukštis viršija 3 aukštus arba kiemo išorinio kontūro ilgis viršija 800 m. Jei pravažiavimas baigiasi aklaviete, joje turi būti bent 12x12 m aikštelė gaisrinėms mašinoms apsisukti. Ieškovų kieme vietos tokio dydžio aikštelės įrengimui nėra, todėl tai sudarytų kliūtis operatyviam gaisro gesinimui, nes gaisro mašina įvažiavusi į kiemą negalėtų apsisukti, ir tai keltų grėsmę atsakovo turto ar gyvybės išgelbėjimui.

6Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, patikslintą prevencinį ieškinį atmetė. Teismas nusprendė: 1) nustatyti kelio servitutą per atsakovams J. O. V. ir A. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 717 kv.m ploto namų valdos žemės sklypą, esantį M.Jankaus g. 41, Kaune, pagal UAB „Žemėtvarkos darbai” 2007 m. sausio 4 d. parengtą servituto planą, suteikiantį teisę L. D. ir V. D. ir jų šeimos nariams važiuoti transporto priemonėmis 77 kv.m ploto, 3,19 m pločio keliu, pažymėtu šiame plane, iš M.Jankaus gatvės į savo namų valdą ( - ), Kaune, ir iš jos į M.Jankaus gatvę, 2) priteisti solidariai iš atsakovų J.O. V. ir A. T. 600 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. D. ir 18,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas sprendime nurodė, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, kad jis yra objektyviai būtinas ir kad jo nenustačius asmuo objektyviai negalėtų naudotis daiktu arba kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis. Todėl byloje buvo būtina įrodyti, kad kito įvažiavimo į ieškovui V. D. priklausantį garažą ir L. D. priklausantį ūkinį pastatą nėra ir nenustačius servituto šių pastatų būtų negalima naudoti pagal paskirtį. Teismas darė išvadą, jog nenustačius kelio servituto ir nesudarius ieškovams galimybės privažiuoti prie garažo ir ūkinio pastato per atsakovų kiemą, ieškovų teisės bus pažeistos daugiau, nei atsakovų. Todėl ieškovų prašymą nustatyti kelio servitutą laikė atitinkančiu CK 4.37, 4.126, 4.128 straipsnių nuostatoms. Teismas vertino, kad projekte nurodytas kelias, kuriam ieškovai prašo servituto, iš esmės atitinka anksčiau buvusį kelią, o kelio buvimo vieta ties posūkiu šiek tiek pakoreguota dėl to, kad atsakovai rekonstravo savo namą. Teismas akcentavo, kad kelio servitutu naudosis ieškovų šeima tik transporto priemonėmis važiuoti iš M.Jankaus gatvės į ieškovų namų valdą ir išvažiuoti iš jos į M.Jankaus gatvę. Teismas nustatė, kad pravažiavimas į namų valdą, buvo nustatytas dar 1946 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartyje (b.l. 6), tai taip pat patvirtina ir Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro pažyma (b.l. 19) bei Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštas, o remiantis Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento 2006 m. spalio 26 d. raštu (b.l. 30) buvo nustatyta, kad namų valdos ( - ), Kaune, pirminė techninė inventorizacija atlikta 1951 m. rugpjūčio 1 d. ir žemės sklypo plane buvo numatytas pravažiavimas iš M.Jankaus gatvės per ( - ) žemės sklypą. Teismas taip pat padarė išvadą, jog atsakovai nepateikė įrodymų, kad ieškovai gali naudotis jiems priklausančiu garažu kitu būdu, nors ir teigė, kad į garažą gali patekti per namų valdą, esančią M.Jankaus 45, Kaune. Todėl teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas nustatyti kelio servitutą per atsakovų sklypą pagal ieškovų pareikštą reikalavimą. Atsakovo A. T. prevencinį priešieškinį teismas laikė nepagrįstu ir neįrodytu. Nurodė, kad ieškovai neprašo nustatyti servitutą transporto priemonių laikymui atsakovų sklype, o prašo tik leisti įvažiuoti į jiems priklausantį garažą, todėl servituto nustatymas netrukdys vykdyti galimo gaisro gesinimo ir gelbėjimo darbus nei atsakovams, nei gelbėjimo tarnyboms.

7Atsakovė J. O. V. apeliaciniu skundu prašo: 1) Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą nutraukti (CPK 293 str. 3 p., 7 str. 1 d.); 2) jei nebūtų nustatytas bylos nutraukimo pagrindas, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; 3) priteisti atsakovei J.O. V. iš ieškovų L. D. ir V. D. solidariai bylinėjimosi išlaidas; 4) su atsakovo A. T. patikslintu prevenciniu ieškiniu sutinka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

81) Ieškovai piktnaudžiauja savo teisėmis, nes antrą kartą kreipiasi į teismą dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu tarp tų pačių šalių, kadangi dėl reikalavimo nustatyti kelio servitutą yra priimtas ir įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. kovo 29 d. sprendimas, kuriuo byla šio reikalavimo dalyje buvo nutraukta. Todėl ieškinys turėjo būti atsisakytas priimti (CPK 137 str. 2 d. 4 p.) o jį priėmus byla turėjo būti nutrakta (CPK 293 str. 3 p.).

92) Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK normas. Ieškinio teiginys apie buvusį pravažiavimą per atsakovų sklypą neatitinka tikrovės. Kauno apskrities viršininko Žemės tvarkymo departamento 2006 m. spalio 26 d. pažymoje nurodyta, kad namų valdos ( - ) 41 pirminė techninė inventorizacija atlikta 1951-08-01, žemės sklypo plane pravažiavimas nenumatytas, atlikus geodezinius matavimus 1996 m. gruodžio mėn. kelias per šį žemės sklypą plane taip pat nenumatytas, su šiuo planu ieškovai buvo supažindinti pasirašytinai ir pasirašė žemės sklypo ( - )41 paženklinimo akte. Be to, ieškovams yra galimybė pasidaryti pravažiavimą per ( - ) 45 esantį žemės sklypą, nes ten įvažiavimas jau yra, ieškovams reiktų tik pasidaryti vartus savo tvoroje. Ieškovams nusistačius kelio servitutą per namo ( - )45 žemės valdą, būtų mažiau nepatogumų aplinkiniams gyventojams, nes ties šiuo įvažiavimu M.( - ) namo dalyje nėra gyventojų langų, o ( - ) 41 name ties ieškovų pageidaujamu pravažiavimu yra namo gyventojų langai bei dviejų butų įėjimo durys. Ieškovai nenurodė, ar svarstė galimybę įsirengti pravažiavimą per kitą kaimyninį sklypą. Tarp šalių susiklostę itin priešiški santykiai, servituto nustatymas dar labiau pagilintų konfliktą. Jokio pravažiavimo anksčiau nebuvo, per atsakovų kiemą buvo galima tik vaikščioti, nes daržas buvo aptvertas tvorele, augo medžiai. Ieškovai pradėjo naudotis atsakovų sklypu pravažiavimui tik tada, kai atsakovai rekonstravo gyvenamąjį namą ir pradėjo savo kieme laikyti mašinas. Ieškovams nėra svarbus jų garažo naudojimas, nes jis visą laiką buvo be automobilio, prie jo privažiuoti reikėtų per ieškovų sodą. Ieškovai nutylėjo, kad jie pasirašė 1996 m. gruodžio 11 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte, ir jame nėra jokių įrašų apie nustatytinus žemės servitutus. Pasirašydami 1996 m. gruodžio 11 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte, ieškovai sutiko su sklypo ribomis ir su servituto nenustatymu bei atsisakė teisės reikšti bet kokias pretenzijas dėl servitutų atsakovų sklype. Ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, nes reikalavimus dėl servituto reiškia praėjus daugiau nei 10 metų. Ieškovų pateiktas garažo projektas ir aiškinamasis raštas nesuteikia jiems teisės reikalauti leisti važiuoti per atsakovų sklypą. Ieškovų garažo statybos dokumentų įrodomoji galia abejotina, nes planas, kuriame nurodomas statomas garažas, sudarytas pagal ieškovų pirmtako S. I. pasiūlymą, be to tai yra sklypo padalinimo tarp bendrasavininkių planas, sudarytas nedalyvaujant atsakovams ar jų pirmtakams, todėl jis, net jei ir yra įregistruotas, negali sukelti jokių teisinių pasekmių atsakovams. Ieškovai nepagrįstai tapatino atsakovų pateiktuose planuose pavaizduotą atsakovų sklype esančio garažo ir įvažiavimo į jį žymėjimą su savo garažo ir įvažiavimo į jį žymėjimu, kadangi planai sudaryti skirtingu metu, be to ieškovų planui reikėjo atsakovų derinimo ir pritarimo. Ieškovų namas, esantis M.( - ), ir jo dalys nuo 1951 m. buvo perleidžiami keliolika kartų, tačiau nei viename sandoryje nėra kalbama apie pravažiavimus į ieškovų namo kiemą. Atsakovų namų valdos kadastro byloje taip pat nėra numatyta jokio pravažiavimo. Atsakovo A. T. prevenciniame priešieškinyje pagrįstai nurodyta, kad bet koks ieškovų naudojimasis atsakovų kiemu kels grėsmę atsakovų namo saugumui, tą patvirtina oficialus rašytinis įrodymas, patvirtinantis, kad ieškovų prašomas nustatyti kelio servitutas neatitinka Statybos techninio reglamento normoms.

103) Byloje trečiuoju asmeniu turėjo dalyvauti gretimos namų valdos M.Jankaus g. 45 savininkas ir ieškovų namų valdos M.( - ) bendraturtis, kadangi bylos nagrinėjimas paliečia jų teises ir teisėtus interesus.

11Ieškovai L. D. ir V. D. atsiliepimu į J.O. V. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

121) Statant ieškovų ir atsakovų sublokuotus namus įvažiavimas į kiemus nebuvo toks aktualus klausimas, kaip dabar, nes vienintelis žemės savininkas buvo valstybė. Ieškovai vaikščiojo per atsakovų kiemą pėsti, žemės naudojimo klausimai buvo sprendžiami paprasčiau. Projektuojant garažą įvažiavimas buvo numatytas per atsakovų naudojamą žemę, ieškovai juo naudojosi, atsakovai dėl to nereiškė pretenzijų žemės savininkui – valstybei. Tik kai atsakovai tapo žemės sklypo savininkais, ieškovams buvo uždrausta važiuoti per jų valdą.

132) Apeliantės prašymas dėl bylos nutraukimo, esant įsiteisėjusiam 2001 m. kovo 29 d. sprendimui tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, nepagrįstas ir neteisėtas. Bylos dalis dėl servituto nustatymo nutraukta tik dėl to, kad iki CK įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d. klausimai dėl servituto nustatymo buvo sprendžiami ne teismine tvarka, tačiau iki šio sprendimo priėmimo jokia institucija klausimo dėl servituto nustatymo nesprendė, o dabar servituto nustatymas yra nagrinėtinas teisme.

143) Teismas nustatė kelio servitutą, vadovaudamasis įstatymu ir įrodymais, patvirtinančiais, kad ieškovai negali naudotis savo garažu, nes negali patekti į jį iš Jankaus gatvės. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad įvažiavimas į ieškovų sklypą buvo kitur, nei per sklypą, esantį M.Jankaus g. 41, Kaune.

154) Kelio servitutas ieškovams reikalingas patiems pravažiuoti iš Jankaus gatvės iki garažo, sandėlio ir atgal, nes ieškovų duktė ir V. D. turi lengvąjį automobilį. Kelio servituto plotis nurodytas toks, kokio reikia ieškovų automobiliams pravažiuoti. Apeliacinio skundo argumentai dėl per mažo servituto pločio nepagrįsti, nes ieškovai neprašė nustatyti kelio servituto gaisrinėms mašinoms pravažiuoti, o teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo išeiti už ieškinio ribų.

165) Apeliantės argumentai dėl galimų nepatogumų, nustačius servitutą, nepagrįsti. Servitutas nustatymas ieškovams yra būtinybė, ir ieškovai neketina piktnaudžiauti šia teise. Atsakovai galėjo pareikšti priešieškinį ir prašyti nustatyti tokį servitutą, kuris jiems darytų minimaliausius nepatogumus.

176) Teismas nagrinėjo bylą pagal ieškovų pareikštą reikalavimą konkretiems asmenims dėl konkretaus dalyko, todėl apeliantės argumentai, kad nebuvo svarstomas klausimas nustatyti servitutą per gretimą kaimyninį sklypą, esantį M.Jankaus g. 45, nepagrįsti. Atsakovai nepareiškė priešieškinio dėl servituto nustatymo per sklypą M.Jankaus g. 45, o ieškovai visada naudojosi pravažiavimu per atsakovų žemės sklypą.

187) Apeliantė neneigia pravažiavimo servituto reikalingumo, tik siūlo jį nustatyti kitur, tai reiškia, kad teismas pagrįstai pripažino būtinu servituto nustatymą.

198) Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl trečiųjų asmenų įtraukimo byloje. Ieškovai turi garažą ir ūkinį pastatą, kuriais negali naudotis. Sprendimas šioje byloje niekaip neįtakoja ieškovų bendraturtės teisių ir pareigų, nes ji neturi nei garažo, nei ūkinio pastato, nei automobilio.

20Atsakovas A. T. atsiliepimu į J.O. V. apeliacinį skundą nurodo, kad visiškai sutinka su apeliaciniu skundu. Atsiliepime nurodo, kad teismas visiškai netyrė, ar nėra galimybės ieškovų poreikius patenkinti kitu ir mažiau nuostolingu atsakovams būdu, nei nustatant kelio servitutą per atsakovų kiemą. Apeliantė ir jos šeimos narys naudojasi kiemo dalimi šalia tvoros su ieškovų sklypu dviems automobiliams laikyti. Nustačius servitutą atsakovė privalės šiuos automobilius patraukti į gatvę. Nugriovus dalį bendros tvoros, atsakovų teisė naudotis daiktu bus apribota, nes automobiliai turės būti laikomi gatvėje, kadangi ne visas kiemas yra tinkamas pravažiavimui ir parkavimui, kitoje kiemo dalyje yra didelis sodas, o dabar išgrįstoje kiemo dalyje atsakovas laiko savo ir jo šeimos narių automobilius. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad negalima nustatyti servituto kitoje vietoje, nes tą įrodo pateiktos nuotraukos. Teismas sprendime nurodė, kad leidžiama važiuoti bet kokiems ieškovų šeimos narių automobiliams, nors ieškovai nurodė poreikį tik vienam automobiliui. Nustačius kelio servitutą, atsakovai patirs nuostolių, nes savo kiemą yra gražiai sutvarkę, dalis jo išklota trinkelėmis, kurios jas naudojant pravažiavimui ilgai netarnaus. Be to, atsakovų šeima negalės saugiai naudotis kiemu, nes jo nebus galima užrakinti nakčiai, važinės daugiau automobilių, važinėjama bus vos keliolikos centimetrų atstumu nuo lango. Servituto nustatymas per Jankaus g. 45 esantį sklypą sukeltų mažesnę žalą šio sklypo savininkams, nei atsakovams. Taip pat nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad dėl servituto nustatymo ieškovų sklypui bei gretimiems sklypams būtų rengiamas ar ketinama rengti teritorijos detalųjį planą (Teritorijų planavimo įstatymo 23 str.). Taip pat mano, kad ieškovų ieškinį teismas privalėjo atsisakyti priimti dėl įsiteisėjusio Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. kovo 29 d. sprendimo.

21Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliantė paduotame apeliaciniame skunde nurodo vieną iš absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų, jog teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kolegija taip pat daro išvadą, jog teismo sprendimu yra nuspręsta dėl neįtrauktos į bylą ieškovų namų valdos, esančios ( - ), Kaune, bendraturtės I. N. teisių ir pareigų. Iš pateiktos namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad gyvenamasis namas ir vienas ūkinis pastatas šioje valdoje bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso ieškovams L. D., V. D. ir bendraturtei I. N., garažas ir dar vienas ūkinis pastatas priklauso V. D. ir L. D.. Žemės sklypas, esantis šioje valdoje, bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso ieškovams ir bendraturtei I. N., kuriai beje priklauso didžioji sklypo dalis (b.l. 22-24, t.1). Ieškovo atstovė pripažino, jog Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla tarp šios namų valdos bendraturčių (ieškovų ir I. N.) dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, kuri šiuo metu yra sustabdyta dėl šios bylos. Ši aplinkybė patvirtina, kad šios bylos tarpusavyje yra betarpiškai susijusios, ir klausimo dėl servituto nustatymo išsprendimas gali turėti įtakos I. N. teisėms, nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, nes pravažiavimo servituto nustatymas iš dalies apsprendžia ir žemės sklypo naudojimosi tvarką. Nustačius pravažiavimo servitutą per atsakovams priklausantį žemės sklypą iškyla poreikis nustatyti pravažiavimą ir ieškovų sklype, nes pravažiavimas ties sklypų riba negali pasibaigti. Todėl nustačius servitutą be bendraturtės I. N. žinios t.y. neįtraukus jos į bylą, faktiškai yra nuspręsta, kaip bus naudojama ir dalis jai priklausančio žemės sklypo t.y. kad sklypas bus naudojamas pravažiavimui ir beje tam tikroje vietoje, prie pat I. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo, kas gali sukelti jai tam tikrų nepatogumų. Ieškovų argumentai, jog I. N. buvo žinoma apie šios bylos nagrinėjimą, ir ji pati galėjo pareikšti pageidavimą įtraukti ją į bylą, teisiškai nereikšmingi, nes teismas bet kuriuo atveju negali nuspręsti dėl asmenų, neįtrauktų dalyvauti byloje, teisių ir pareigų. Teismas, nustatęs, jog nagrinėjami reikalavimai yra susiję su trečiųjų asmenų teisėmis ir pareigomis, privalo juos įtraukti į bylos nagrinėjimą (CPK 47 straipsnio 1 dalis, 266 straipsnis). I. N. teisinį suinteresuotumą išnagrinėta byla patvirtina ir civilinės bylos Nr. 2-335/2001 m. medžiaga, iš kurios matyti, kad I. N. anksčiau pati yra reiškusi reikalavimą dėl pravažiavimo servituto per atsakovams priklausantį sklypą nustatymo. Kadangi byloje yra priimtas sprendimas, kuriuo nustatytas pravažiavimo servitutas, todėl yra pagrindas pripažinti, jog buvo nuspręsta dėl bendraturtės I. N. teisių ir pareigų jos neįtraukus į bylą.

22Kolegija taip pat daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nevisapusiškai išsiaiškino aplinkybes, kurių pagrindu nustatė servitutą. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog servitutas gali būti priverstinai nustatytas tik įrodžius, kad jis yra objektyviai būtinas, nes tai yra susiję su nuosavybės teisės suvaržymu. Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises (CK 4.111 straipsnis), ir teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, yra suformavęs nuostatą, jog teismas šiose bylose turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kitų asmenų sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į kitokių sprendinių galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005, 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007).Tai reiškia, kad nustatant servitutą turi būti padaryta išvada, kad servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu ir kitos galimybės naudoti daiktą pagal paskirtį nėra. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog yra visos sąlygos pravažiavimo servitutą nustatyti per atsakovams priklausantį žemės sklypą. Tačiau atsakovai pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad kur kas racionaliau būtų pravažiavimu naudotis per kitos ieškovams gretimos namų valdos, esančios Jankaus g. 45, Kaune kiemą, kadangi ieškovai tam galėtų panaudoti dalį savo sklypo žemės, esančios greta šios namų valdos, o pravažiavimui tereikėtų panaikinti dalį tvoros, tuo tarpu nustatant servitutą per atsakovų žemės sklypą pravažiavimas eitų aplink atsakovams priklausantį gyvenamąjį namą, įvažiuojant į jų kiemą, dėl ko nukentėtų atsakovų namų valdos privatumas ir jų saugumas. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo kitos pravažiavimo į ieškovų namų valdos sklypą įrengimo galimybės, padaręs išvadą, jog atsakovai nepateikė įrodymų, kad į ieškovams priklausantį garažą galima patekti per kitos namų valdos (Jankaus g. 45) kiemą. Iš tikrųjų atsakovai privalėjo pagrįsti savo atsikirtimus ir teikti arba prašyti teismo išreikalauti tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau kolegijos nuomone, ir ieškovai turi pareiga pagrįsti savo reikalavimus t.y. ieškovai taip pat privalėjo įrodyti, jog yra sąlygos nustatyti servitutą būtent per atsakovų žemės sklypą ir kad tai yra vienintelis įmanomas, racionaliausias ir optimaliausias būdas naudotis garažu, nes tik nesant kitų galimybių būtų galima nustatyti pravažiavimo servitutą. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasi CPK 179 straipsnio 1 dalimi privalėjo pasiūlyti šalims teikti papildomus įrodymus dėl alternatyvios servituto nustatymo galimybės. Ieškovų nurodyta aplinkybė, jog atsakovai, teigdami, kad racionaliau pravažiavimą įrengti per kitą sklypą, turėjo pareikšti priešinį reikalavimą dėl servituto nustatymo per šį sklypą, visiškai nepagrįsta, kadangi atsakovai tik savo interesais gali prašyti nustatyti servitutą, o ne jį prašyti nustatyti kitiems asmenims t.y. atsakovai šiuo atveju neturėtų reikalavimo teisės. Šios aplinkybės neišsiaiškinimas pirmosios instancijos teisme galėjo turėti įtakos neteisingam bylos išsprendimui, todėl sprendimas naikintinas ir CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų ištaisyti negali dėl nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ir būtinybės į bylos nagrinėjimą įtraukti ieškovų bendraturtę I. N.. Be to, svarstant galimybę įrengti pravažiavimą per kito sklypo dalį, turėtų būti trauktini ir šios namų valdos savininkai. Ieškovų atstovė apeliacinės instancijos teisme tvirtino, kad galimybės padaryti pravažiavimą per kitą sklypą nėra, kadangi reiktų griauti ant sklypo ribos esančius pastatus. Tačiau tokios išvados iš byloje pateikto sklypo, esančio Jankaus g. 45, Kaune plano (b.l. 88, t.1) ir nuotraukų (b.l. 135-136, t.1) padaryti negalima, nes nėra aiškūs atstumai iki statinių.

23Atsakovės apeliacinio skundo argumentas, jog byla turėjo būti nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu atmestinas. Civilinė byla Nr. 2-335/2001 pagal ieškovų I. N., L. D. ir V. D. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, A. T. ir J.O. V. ir kt. dėl pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir servituto nustatymo patvirtina, kad ši byla reikalavimo nustatyti žemės servitutą dalyje buvo nutraukta, konstatavus tokio reikalavimo nežinybingumą teismui. Teismas tuomet konstatavo, kad žemės servitutas galėjo būti nustatytas administracine tvarka, tačiau šia tvarka servitutas nebuvo nustatytas, o įsigaliojus 2000 m. CK ieškovams atsirado teisė prašyti nustatyti servitutą kaip daiktinę teisę teismine tvarka. Todėl ieškovų pareikštas ieškinys negali būti pripažintas pareikštu tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, dėl kurio jau yra priimtas teismo sprendimas (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

24Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas servituto nustatymo dalyje naikintinas, ir ši bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

26Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalis, kuriomis nustatytas kelio servitutas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27Sprendimo dalį dėl prevencinio ieškinio atmetimo palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. Ieškovai L. D. ir V. D. ieškiniu prašė nustatyti kelio servitutą per... 4. Ieškovai nurodė, kad jie yra dalies nekilnojamojo turto, esančio ( - ),... 5. Atsakovas A. T. prevenciniu priešieškiniu (b.l. 117, t.1) prašė uždrausti... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį... 7. Atsakovė J. O. V. apeliaciniu skundu prašo: 1) Kauno miesto apylinkės teismo... 8. 1) Ieškovai piktnaudžiauja savo teisėmis, nes antrą kartą kreipiasi į... 9. 2) Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK normas.... 10. 3) Byloje trečiuoju asmeniu turėjo dalyvauti gretimos namų valdos M.Jankaus... 11. Ieškovai L. D. ir V. D. atsiliepimu į J.O. V. apeliacinį skundą prašo... 12. 1) Statant ieškovų ir atsakovų sublokuotus namus įvažiavimas į kiemus... 13. 2) Apeliantės prašymas dėl bylos nutraukimo, esant įsiteisėjusiam 2001 m.... 14. 3) Teismas nustatė kelio servitutą, vadovaudamasis įstatymu ir įrodymais,... 15. 4) Kelio servitutas ieškovams reikalingas patiems pravažiuoti iš Jankaus... 16. 5) Apeliantės argumentai dėl galimų nepatogumų, nustačius servitutą,... 17. 6) Teismas nagrinėjo bylą pagal ieškovų pareikštą reikalavimą... 18. 7) Apeliantė neneigia pravažiavimo servituto reikalingumo, tik siūlo jį... 19. 8) Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl trečiųjų asmenų... 20. Atsakovas A. T. atsiliepimu į J.O. V. apeliacinį skundą nurodo, kad... 21. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine... 22. Kolegija taip pat daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepilnai ir... 23. Atsakovės apeliacinio skundo argumentas, jog byla turėjo būti nutraukta CPK... 24. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas servituto... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,... 26. Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Kauno miesto apylinkės... 27. Sprendimo dalį dėl prevencinio ieškinio atmetimo palikti nepakeistą....