Byla 2A-1592-109/2010

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos ir Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant ieškovei L. D., jos atstovui advokatui Jonui Skalskui, atsakovo A. T. teisių perėmėjo M. T. atstovui advokatui Dominykui Varnui, tretiesiems asmenims I. N., I. T. D., N. S., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. D. ir V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-443-454/2010 pagal ieškovų L. D. ir V. D. ieškinį atsakovams J. O. V. teisių perėmėjui V. P., A. T. teisių perėmėjui M. T. dėl kelio servituto pravažiuoti nustatymo, tretieji asmenys byloje I. N., I. T. D, V. V., N. S. ir S. S..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovai L. D. ir V. D. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą prašydami nustatyti kelio servitutą per atsakovams J.O. V. ir A. T. bendros dalinės nuosavybės teise priklausantį 717 kv. m. dydžio namų valdos žemės sklypą, esantį ( - ), pagal UAB „Žemėtvarkos darbai” 2007 m. sausio 4 d. parengtą servituto planą, suteikiantį teisę L. D. ir V. D. ir jų šeimos nariams važiuoti transporto priemonėmis šiame plane pažymėtu 77 kv. m. ploto, 3,19 m. pločio keliu iš ( - ) gatvės į savo namų valdą ( - ) ir iš jos į ( - ) gatvę. Nurodė, kad jie yra dalies nekilnojamojo turto, esančio ( - ) savininkai: jiems priklauso po 1/8 dalį gyvenamojo namo, po 163 kv. m. žemės sklypo, garažas nuosavybės teise priklauso ieškovui V. D., ūkinis pastatas 4J1p – ieškovei L. D.. Likusios gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalies savininkė yra I. N.. Atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ( - ), esantys pastatai ir 717 kv. m. žemės sklypas. Ieškovų ir atsakovų gyvenamieji namai sublokuoti, todėl įvažiavimo į ieškovų namų valdą iš ( - ) gatvės nėra, nebuvo ir neįmanoma įrengti - namas stovi prie gatvės ir yra tik 1,24 m. pločio takas tarp namų patekti į valdos kiemą iš gatvės. Įvažiavimas iš gatvės į ieškovų namų valdą visą laiką buvo per ( - ) esančią valdą. Šis pravažiavimas buvo jau 1946 m., jis registro įstaigose atžymėtas ieškovų ir atsakovų namų valdų planuose. Ieškovai nuosavybę į pastatus įgijo iš A. I., ir šiuo pravažiavimu visada naudojosi. 1977 m. projektuojant ir statant V. D. (tada A. I.) garažą, patekimas į jį nurodytas per ( - ) namų valdos kiemą. Atsakovams projektuojant ir statant savo garažą (apie 1979 metus), įvažiavimas į jį nurodytas toje pačioje vietoje, kaip ir į ieškovų garažą. Ieškovai šiuo pravažiavimu naudojosi iki 1998 metų, kai atsakovai žemės sklypą nusipirko iš valstybės. Pasirašant su atsakovais žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, servitutas pravažiavimui nebuvo nustatytas, nors ir atsakovai, ir Kauno apskrities viršininko administracija žinojo apie šį pravažiavimą ir jo būtinumą ieškovams. Ieškovams nebuvo kliudoma naudotis pravažiavimu iki žemės sklypo, esančio ( - ), pardavimo 1998 m. kovo 20 d. atsakovams, todėl ieškovams nebuvo būtinybės prašyti nustatyti kelio servitutą. Nesutarimai prasidėjo, kai šiuo pravažiavimu pareiškė norą naudotis ieškovų valdos bendraturtė I. N., dėl jos ir atsakovų nesutarimų atsakovai nenori leisti ieškovams naudotis jų valda. Nenustačius kelio servituto ieškovai negali pagal paskirtį naudotis jiems priklausančiu garažu ir ūkiniu pastatu, todėl ieškovų teisės bus pažeistos daugiau, nei atsakovų, ir todėl ieškovų prašymas nustatyti kelio servitutą atitinka CK 4.37, 4.126, 4.128 straipsnių nuostatas.

4Byloje atsakovas A. T. buvo pareiškęs prevencinį priešieškinį (b. l. 117, t.1), kuriuo prašė uždrausti ieškovams, jų šeimos nariams ir jų teisių perėmėjams naudotis namo ( - ), kiemu pravažiavimui transporto priemonėmis į sklypą ( - ) kadangi tai sukeltų realią žalos padarymo ateityje grėsmę - namo M. J. g. 41, Kaune, jame esančio turto bei žmonių neišgelbėjimui nuo gaisro.

5Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino, patikslintą prevencinį ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi iš dalies patenkindamas atsakovės J.O. V. apeliacinį skundą, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalis, kuriomis nustatytas kelio servitutas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, sprendimo dalį dėl prevencinio ieškinio atmetimo paliko nepakeistą.

6Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 25 d. sprendimu (3 t. b. l. 97-100) ieškinį atmetė, priteisė solidariai iš ieškovų L. D. ir V. D. 900,- Lt bylinėjimosi išlaidų tretiesiems asmenims I.T. D., V. V., N. S.. Priteisė solidariai iš ieškovų L. D. ir V. D. 149 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad ieškovai gali prieiti prie jiems priklausančio statinio, įvardinto garažu, ieškovų nurodymas, jog negalima įvažiuoti ir išvažiuoti automobiliu, paneigtas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. iš byloje pateiktų nuotraukų abejotina dėl techninio automobilio stovio ir galėjimo su juo važiuoti (II t. b. l. 71), todėl abejotina, kad statinys naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį. Ieškovai taip pat nurodė, kad transporto priemonę turi jų dukra, kuri taip pat negali naudotis garažu (I t. b. l. 78, 79), tačiau ieškovai ir byloje įtraukta trečiuoju asmeniu I. N. nėra nusistatę jiems priklausančiame sklype tarpusavyje naudojimosi tvarkos. Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo tarp paminėtų šalių byla sustabdyta, kol bus išnagrinėta ši byla. Todėl teismas laikė, jog ieškovai ir tretysis asmuo I. N. turėtų nusistatyti jiems priklausančiame sklype naudojimosi tvarką, įvertinant servituto galimybę, o tik tada, esant būtinam reikalui keisti nusistovėjusią naudojimosi tvarką pas atsakovus. Nustatyta, kad sklype, ( - ), priklausančiame atsakovams, jau yra tarpusavyje nusistovėjusi tvarka, ieškovai ir tretysis asmuo I. N. praėjimu gali naudotis iš ( - ) gatvės į kiemą. Kauno apygardos teismui 2008-04-10 nutartyje pasiūlius pateikti papildomus įrodymus dėl galimo kito pravažiavimo, šalys nepateikė jokių alternatyvių servituto nustatymo galimybės (CPK 179 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai neišnaudojo galimybių susitarti su atsakovais ar trečiaisiais asmenimis dėl servituto ar kitokio būdo, užtikrinančio galimybę naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu garažu. Be to, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, konkrečiai - leidimo Nr. C-301 1997-12-05 išduoto A. I. mūriniam ūkio pastatui (I t. b. l. 99), pažyma Nr. 14, 1981-02-02 išduota A. I., kad pagal projektą ir statybos kontrolės išduotą 1997-12-05 statybos leidimą Nr. C-301 ūkinis pastatas tinkamas eksploatuoti (I t. b. l. 102), matyti, jog pirmajam savininkui buvo leista statyti mūrinį ūkinį pastatą, o ne garažą. Todėl teismui kilo abejonių, ar ginčo pastatas pagal paskirtį turėtų būti naudojamas kaip garažas. Taigi, teismas nenustatė aplinkybių, ar ieškovams nėra neįmanoma įrengti kito įvažiavimo į savo sklypą, todėl byloje esančių įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad servituto nustatymas pažeis atsakovų teises daugiau, nei būtų pažeista ieškovų teisė nesudarius jiems galimybės turėti privažiavimo prie savo namų valdos pro ( - ) g. ( - ).

7Ieškovai L. D. ir V. D. apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 103-109) prašė panaikinti 2010 m. gegužės 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos motyvus:

81. Apylinkės teismas be jokių įrodymų nutarė, kad „Iš byloje pateiktų nuotraukų abejotina dėl techninio automobilio stovio ir jo galėjimo važiuoti“. Byloje yra pateikti įrodymai, jog pagal 1977 m. parengtą garažo projektą, buvusiam namo ( - ) bendraturčiui A. I. garažo statybai 1978-11-13 buvo išduotas leidimas Nr. „C-264, kuriame aiškiai įvardyta: „I. A., S., gyv. ( - ), leidžiama statyti mūrinį garažą sklype ( - )“. Dabar šis garažas priklauso V. D. ir yra įregistruotas VĮ Registrų centre (pažymėjimas plane 3Glp). Projekte aiškiai numatytas privažiavimo prie garažo kelias per žemės sklypą ( - ). Kad statinys 3Glp yra garažas, o ne kažkokios tai kitos paskirties statinys, įrodo byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Teismas visiškai susipainiojo pateiktuose įrodymuose, tvirtindamas sprendime, kad „todėl kyla abejonių ar ginčo pastatas pagal paskirtį turėtų būti naudojamas kaip garažas“. V. ir L. D., 1982-12-02 iš A. I. pirkimo-pardavimo sutartimi R Nr. 1-4007 pirko ne tik ¼ dalį namo, bet ir mūrinį garažą (3Gl/p) bei ūkio mūrinį pastatą (411/p). Sprendime minėtas leidimas C-301, 1997-12-05 išduotas A. I. ūkiniam pastatui statyti, o leidimas C-264, išduotas 1978-11-13 - mūriniam garažui. Šie rašytiniai įrodymai nepaneigiamai patvirtina, kad statinys, pažymėtas plane 3Gl/p, yra garažas, o ne kažkoks kitas pastatas. Teismas, neišnagrinėjęs pateiktų nepaneigtų įrodymų, kad statinys 3Gl/p yra garažas, nustatė, jog „kyla abejonių, ar ginčo pastatas pagal paskirtį turėtų būti naudojamas kaip garažas“. 2007-12-07 nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2521-521/2007 Kauno miesto apylinkės teisme, o 2008-04-10 civ. bylą Nr. 2A-386-230/2008 Kauno apygardos teisme, nekilo jokių abejonių, kad statinys 3Gl/p yra garažas, o ne koks nors kitas statinys.

92. Teismas be jokių įrodymų tvirtina, kad „ieškovai gali prieiti prie jiems priklausančio statinio, įvardyto garažu“. Toks teismo traktavimas (garažą pervadinant statiniu įvardytu garažu) nesuprantamas. Ieškinyje aiškiai nurodyta, kad privažiavimui prie garažo nebuvo jokių trukdžių iki 1998 m. tai įrodo ir garaže stovintis automobilis, kurio techniniu stoviu suabejojo teismas. Iš tikrųjų, nuo 1998-03-20, kai tik atsakovai iš valstybės išsipirko žemės sklypą, ieškovai prie garažo negali nei privažiuoti, nei išvažiuoti iš jo, nes atsakovai neleidžia to padaryti. Nuo tada visokiais būdais reikalaujama privažiavimo servituto per atsakovų žemės sklypą ir galų gale 2007-01-08 ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą.

103. Teismas, nenustatydamas privažiavimo servituto per atsakovų žemės sklypą iki V. D. priklausančio garažo bei ieškovams priklausančio ūkinio pastato, grubiai suvaržė ieškovų nuosavybės teises, kurias gina Konstitucija (23 str.). Pravažiavimo servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis apeliantams priklausančiais daiktais - garažu ir ūkiniu pastatu. Kad pravažiavimas į žemės sklypą ( - ) visą laiką buvo per žemės sklypą ( - ), įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai: 1946 m trobesių pirkimo-pardavimo sutartis; sklypo planas, kuriame po 1951-08-01 atliktos inventorizacijos, yra pažymėtas pravažiavimas per ( - ); sklypo planas iš VĮ Registrų centro archyvinės bylos, parengtas 1977-07-29; 1977 m. garažo projektas ir leidimas jo statybai Nr. „C“-264, išduotas 1978-11-13; KAVA valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 1997-08-27 raštas Nr. 343 „Dėl ( - ) gyventojų pareiškimo“; 1998-10-21 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Kauno Fil. Raštas Nr. 2020-20-8297; KAVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros sk. 2006-05-30 raštas Nr. 11-B-390-531. Atsakovai, iš valstybės išpirkdami žemės sklypą ( - ), žinojo, kad per jį yra įvažiavimas į žemės sklypą ( - ), tačiau sugebėjo įtikinti valdininkus, kurie pardavė jiems žemės sklypą be pravažiavimo servituto. Tai įrodo žemėtvarkos archyvinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai: 1997-08-27 KAVA raštas Nr. 343 Kauno miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininkei V. K. dėl būtinumo numatyti įvažiavimą į ( - ); Kauno m. žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos užklausa dėl pravažiavimo į ( - ) sklypą per sklypą ( - ) būtinumo; 1997-12-01 NT kadastro ir registro VĮ raštas Nr. 2029-91-4169 Kauno m. žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai dėl privažiavimo būtinumo į sklypą ( - ); žemės sklypo ( - ) planas su privažiavimu per ( - ) sklypą; Kauno m. savivaldybės urbanistikos ir architektūros skyriaus raštas Kauno m žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai dėl įvažiavimo į ( - ) žemės sklypą; gyventojų ( - ) 1998-05-21 raštas Kauno m. žemėtvarkos tarnybai dėl pravažiavimo servituto. Kauno miesto apylinkės teismo 2007-12-07 sprendime civ. byloje Nr. 2-2521-521/2007 padaryta išvada absoliučiai teisinga, kad „Pasirašant su atsakovais žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 17-18), servitutas pravažiavimui nebuvo nustatytas, nors abi šalys, t. y. atsakovai ir Kauno apskrities viršininko administracija, apie pravažiavimo egzistavimą ir būtinumą ieškovams, žinojo“ (sprendimo 5 1.). Tuo tarpu Kauno miesto apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas šią bylą, visiškai nekreipė dėmesio į aukščiau įvardintus rašytinius įrodymus. Taip pat teismas nekreipė dėmesio ir į rašytinius įrodymus, esančius Kauno m. žemėtvarkos skyriaus archyvinėje byloje. Teismas ne tik nevertino minėtų įrodymų, bet ir nepadarė jokių išvadų šiuo klausimu minėtoje byloje, nors tai yra labai svarbios aplinkybės.

114. Teismas nepagrįstai tvirtina, kad L. ir V. D., bei tretysis asmuo I. N. „nėra nusistatę jiems priklausančiame sklype tarpusavyje naudojimosi tvarkos“. Naudojimosi sklypu tvarka nustatyta 1978-10-27 notarine sutartimi tarp tuo metu buvusių bendrasavininkių. Ši sutartis įregistruota VĮ Registrų centre ir galioja visiems tretiesiems asmenims, kurie įsigijo nuosavybę po sutarties įregistravimo VĮ Registrų centre. V. ir L. D., iš tuometinio bendrasavininkio A. I. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo nuosavybę į ¼ dalį namo ( - ). 1993-06-10 buvo pasirašytas susitarimas pirkti žemės sklypą tokiomis dalimis, kokios buvo numatytos 1978-10-27 notaro patvirtintoje sutartyje tarp žemės sklypo naudotojų. Tokiu būdu ieškovai vieni naudojosi sklypo dalimi, plane pažymėta „A“ - 236 kv. m, I. N. - sklypo dalimi, plane pažymėta „B“, „C“, „D“ - 199 kv. m., sklypo dalimi, plane pažymėta „F“ - 178 kv. m., naudojosi su I. N. bendrai. Užstatytas gyvenamuoju namu plotas - 169 kv. m. Bendro naudojimo sklype „F“ jau 1977 m. yra nurodytas pravažiavimas per ( - ) į sklypą ( - ). Minėta naudojimosi žemės sklypu tvarka galioja ir dabar, todėl teismo sprendime nepagrįstai tvirtinama, jog nėra nustatyta naudojimosi sklypu tvarka. Todėl teismo pasiūlymas pirma nusistatyti naują naudojimosi tvarką, o paskui reikalauti pravažiavimo servituto per žemės sklypą ( - ), niekuo nepagrįstas.

125. Teismas nepagrįstai tvirtina, kad ieškovai neįvykdė pareigos pagrįsti savo reikalavimus. Byloje surinkta pakankamai rašytinių įrodymų, kad pravažiavimas į ieškovų žemės sklypą nuo 1946 m. buvo per ( - ) žemės sklypą. Šie rašytiniai įrodymai nepaneigti. Taip pat yra pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai iki 1998-03-20 žinojo, kad jų sklype privalo būti nustatytas pravažiavimo servitutas į ieškovams priklausantį garažą, ūkinį pastatą ir dalį žemės sklypo. Šią aplinkybę visiškai teisingai įvertino 2007-12-07 Kauno miesto apylinkės teismas savo sprendime civ. byloje Nr. 2-2521-521/2007. Dėl nesuprantamų priežasčių teismas, naujai nagrinėdamas ieškinį, nevertino pateiktų įrodymų, susijusių su servituto nustatymu administracine tvarka. Teismas net nepasisakė dėl šios aplinkybės, kuri yra labai reikšminga. Jeigu atsakovai būtų buvę sąžiningi ir nebūtų „paveikę“ žemėtvarkos specialistų, minėtas pravažiavimo servitutas administracine tvarka būtų nustatytas 1998-03-20, sklypo ( - ) išpirkimo iš valstybės metu. Dėl pravažiavimo servituto per sklypą ( - ) ieškovai pateikė fotonuotraukas, o suinteresuotieji asmenys, šio žemės sklypo bendraturčiai, pateikė rašytinius įrodymus apie pravažiavimo servituto per minėtą žemės sklypą negalimumą. Tarpe tarp ( - ) žemės sklypo bendraturčiams priklausančios kapitalinės tvoros su betoniniu pamatu ir gyvenamojo namo yra į garažus įrengtas įvažiavimas, kuriame nuolat stovi mašinos. Šio namo bendraturčiai pateikė įrodymus, kad jie ir jų šeimų nariai šiame pravažiavime laiko transporto priemones. Nenugriovus visos tvoros iki garažų ir tame tarpe nesujungus abiejų žemės sklypų ( - ) ir ( - ), įvažiavimo į ieškovų žemės sklypą įrengti neįmanoma. Be to, net nustačius minėtą pravažiavimo servitutą, ginčas nebūtų išspręstas, nes ieškovams reikėtų važiuoti per žemės sklypą „D“ (53 kv. m.), kuriuo naudojasi mūsų žemės sklypo bendraturtė I. N.. Dėl pravažiavimo servituto per ( - ) kategoriškai prieštaravo ir tretieji asmenys, žemės sklypo savininkai - I. T. D., N. S., S. S. (įgaliotas asmuo V. V.). Vienas iš pagrindinių jų argumentų buvo tai, kad tokio pravažiavimo niekada gyvenime čia nebuvo. Tretieji asmenys kategoriškai pasisakė prieš jų nuosavybės - kapitalinės tvoros, kurios ilgis yra apie 20 m, išgriovimą ir žemės sklypų sujungimą. Ieškovai teismui pateikė pakankamai rašytinių įrodymų, kurių nė vienas nebuvo paneigtas, kad vienintelis, racionaliausias ir optimaliausias būdas naudotis garažu, ūkiniu pastatu, yra istoriškai nuo 1946 m. nusistovėjęs pravažiavimas per žemės sklypą ( - ). Kaip tik, atsakovai savo atsikirtimuose nepateikė jokių įrodymų, kad pravažiavimo per jų žemės sklypą į ( - ) žemės sklypą niekada nebuvo. Taip pat nepateikta jokių įrodymų, jog yra objektyvios priežastys, dėl kurių negalima nustatyti pravažiavimo servituto pagal ieškinio reikalavimą. Atsakovai atsiliepime nepateikė prašymo ir dėl tokio servituto, kuris darytų jiems minimalius nepatogumus; pvz., kad ieškovai tam tikru paros laikotarpiu nesinaudotų pravažiavimu, važiuotų ne didesniu nei tam tikru greičiu ir t. t., be to, atsakovas A. T. pirmajame teismo posėdyje civ. byloje Nr. 2-2521-521/2007 pripažino, kad minėtas privažiavimas per jų žemės sklypą buvo visą laiką iki 1998 m.

136. Kauno apygardos teismas aiškiai nurodė, kad „Pirmosios instancijos teismas neanalizavo kitos pravažiavimo į ieškovų namų valdos sklypą įrengimo galimybės, padaręs išvadą, jog atsakovai nepateikė įrodymų, kad į ieškovams priklausantį garažą galima patekti per kitos namų valdos ( - ) kiemą. Iš tikrųjų atsakovai privalėjo pagrįsti savo atsikirtimus ir teikti arba prašyti teismo išreikalauti tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).“t. y. nagrinėjant ieškinį iš naujo, buvo būtina išanalizuoti kitą pravažiavimo į ieškovų namų valdos sklypą įrengimo galimybę. Nors atsakovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų teiginį, kad minėto įvažiavimo įrengimas yra optimalesnis ir lengviau įgyvendinamas, negu prašomas servitutinis pravažiavimo kelias pagal ieškinį, teismas vis tiek priėmė jiems palankų sprendimą.

147. Byloje nėra nepaneigiamų įrodymų, tačiau teismas padarė išvadą: „jog servituto nustatymas pažeis atsakovų teises daugiau, nei būtų pažeista ieškovų teisės, nesudarius jiems galimybės turėti privažiavimą prie savo namų valdos ( - )“. Atvirkščiai, ieškovai pateikė visus įrodymus, kad, nenustačius pravažiavimo servituto, ieškovai negali naudotis daiktu (garažu) ir kitos galimybės naudotis daiktu nėra. Teismas, nenustatydamas parvažiavimo servituto, grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės teisės apsaugojimo nuostatą.

15Atsakovas V. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 124-131) prašo sprendimą palinkti nepakeistą, skundą atmesti ir priteisti atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad apylinkės teismo sprendime kai kuriems klausimams buvo be reikalo skirta per daug reikšmės, o kai kurie klausimai nebuvo akcentuoti, tačiau savo esme sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas nurodo šiuos motyvus:

161. Apeliantų teiginys apie buvusį pravažiavimą per atsakovų sklypą neatitinka tikrovės. Kauno apskrities viršininko Žemės tvarkymo departamento 2006-10-26 pažymoje nurodyta, kad namų valdos ( - ) pirmine techninė inventorizacija atlikta 1951-08-01, žemės sklypo plane pravažiavimas nenumatytas, atlikus geodezinius matavimus 1996 m. gruodžio mėn. kelias per šį žemės sklypą plane taip pat nenumatytas, su šiuo planu ieškovai buvo supažindinti pasirašytinai ir pasirašė žemės sklypo ( - ) paženklinimo akte. Be to, ieškovams yra galimybė pasidaryti pravažiavimą per ( - ) esantį žemės sklypą, nes ten įvažiavimas jau yra, ieškovams reiktų tik įrengti vartus tvoroje. Ieškovams nusistačius kelio servitutą per namo ( - ) žemės valdą, būtų mažiau nepatogumų aplinkiniams gyventojams, nes ties šiuo įvažiavimu namo dalyje nėra gyventojų langų, o ( - ) name ties ieškovų pageidaujamu pravažiavimu yra namo gyventojų langai bei dviejų butų įėjimo durys. Nors byla nagrinėjama po to, kai apeliacinis instancijos teismas šioje byloje jau buvo nurodęs į aukščiau paminėtąsias pastarąsias aplinkybes, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovai ir toliau nesvarstė galimybės prašyti servituto pravažiavimui per kitą kaimyninį sklypą. Tarp šalių susiklostę itin priešiški santykiai, ieškovų prašomo servituto nustatymas dar labiau pagilintų konfliktą. Jokio pravažiavimo anksčiau nebuvo, per atsakovų kiemą buvo galima tik vaikščioti, nes daržas buvo aptvertas tvorele, augo medžiai. Ieškovams nėra svarbus jų nurodomo statinio naudojimas, nes jis visą laiką buvo be automobilio, prie jo privažiuoti reikėtų per ieškovų sodą. Ieškovai ir apeliaciniame skunde bando apeiti tą aplinkybę, jog jie pasirašė 1996 m. gruodžio 11 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte, su tuo aktu visiškai sutiko ir tame akte nėra jokių įrašų apie nustatytinus žemės servitutus. Pasirašydami 1996-12-11 žemės sklypo ribų paženklinimo akte, ieškovai sutiko su sklypo ribomis ir su servituto nenustatymu bei atsisakė teisės reikšti bet kokias pretenzijas dėl servitutų atsakovų sklype. Ieškovų buvę byloje pateikti garažo projektas ir aiškinamasis raštas bei kiti dokumentai nesuteikia jiems teisės reikalauti leisti važiuoti per atsakovų sklypą.

172. Nustačius ieškovų prašomą kelio servitutą, atsakovai patirtų nuostolių, nes savo kiemą yra gražiai sutvarkę, dalis jo išklota trinkelėmis, kurios, jas naudojant pravažiavimui, ilgai netarnaus. Be to, atsakovai negalės saugiai naudotis kiemu, nes jo nebus galima užrakinti nakčiai, važinės automobiliai, važinėjama bus vos keliolikos centimetrų atstumu nuo lango. Servituto nustatymas per ( - ) esantį sklypą būtų akivaizdžiai racionalesnis, nepažeistų ir to sklypo ( - ) savininkų teisių.

183. Kauno apygardos tesimo 2008-04-10 nutartimi buvo iš dalies pakeistas 2007-12-07 Kauno miesto apylinkes sprendimas. Keičiant iš dalies sprendimą, buvo atkreiptas dėmesys dėl įtraukimo į bylą trečiųjų asmenų, kad išsiaiškinti galimybę dėl kito pravažiavimo. Šalims, tame tarpe, suprantama, visų pirma - ieškovams - buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus dėl reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo. Atsakovai pateikė papildomus duomenis (įrodymus), patvirtinančius jų ir anksčiau šioje civilinėje byloje nurodytą aplinkybę, jog servituto nustatymas ieškovams iš namų valdos ( - ) pusės būtų žymiai racionalesnis, tos kitos namų valdos savininkų teisių iš esmės net ir nepažeistų (arba jau tikrai ženkliai mažiau pažeistų, nei pažeidžia atsakovų teises ieškovų ieškinyje suformuluotas servitutas). Tokiu būdu atsakovai pateikė byloje antstolio sudarytą ir patvirtintą faktinės padėties konstatavimo protokolą, papildomas pažymas. Iš visų tų atsakovų byloje papildomai pateiktų įrodymų matyti, jog be jokių ypatingų sąnaudų ir minimaliai paliečiant valdos ( - ) savininkų interesus ieškovai gali realizuoti savo kelio servituto reikalavimus būtent iš tos kitos valdos pusės. Tuo tarpu ieškovai nepateikė jokių projektinių pasiūlymų (ar pan.) dėl pravažiavimo per ( - ). Ieškovai paaiškino, kad esą neturį moralinės teisės prašyti nustatyti pravažiavimą per ( - ) g. ( - ), nes tariamai būtų pažeistos kito sklypo savininkų turtinės teisės. Ieškovai nepagrįstai mano, kad turi pagrindą prašyti naudotis (ir dar neatlygintinai) būtent ieškovų sklypo dalimi (kuri būtų ženkliai didesnė, nei tai ieškovams būtų įmanoma realizuoti naudojantis jau įrengtu pravažiavimu į ( - ) Nr. ( - ). Tikrai neracionalu važiuoti per visą atsakovui priklausančią sklypo dalį, nes, naudojimosi kaimynų iš ( - ) g. Nr. ( - ) pravažiavimu (jau įrengtu) per ( - ) g. ( - ), reikėtų nuardyti tik dalį tvoros, t. y., įsirengti vartus, o tai nėra susiję su didelėmis sąnaudomis, nereikėtų važinėti per visą atskirą sklypą.

194. Ieškovai apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad servituto nustatymas per namų valdą ( - ), ( - ) (naudojantis jau esamu tos valgos pravažiavimu) esą pažeistų tos valdos savininkų teises, būtų neįmanomas ir pan., nes tame pravažiavime kaimynai tariamai laiko transporto priemones. Tokie ieškovų (apeliantų) argumentai yra nepagrįsti jau vien dėl tos aplinkybės, jog minėtosios kaimynų (( - ). g. ( - )) teritorijos, kuri galėtų būti naudojama servitutui ieškovams, paskirtis ir yra būtent „pravažiavimas“, „kelias“ ir pan. Be to aplinkybė apie tą transporto priemonių tariamą laikymą tame pravažiavime yra išgalvota ir visiškai nepagrįsta iš faktinės pusės. Taigi, Kauno apygardos teismo 2008-04-10 nutartyje atkreipus dėmesį ir teismui pasiūlius pateikti papildomus įrodymus dėl galimo kito pravažiavimo, ieškovai nepateikė jokių alternatyvių servituto nustatymo projektų (CPK 179 str. 1 d.). Ieškovai turėjo pareigą pagrįsti savo reikalavimus t. y. ieškovai privalėjo įrodyti, jog yra sąlygos nustatyti servitutą būtent tik per atsakovų žemės sklypą ir kad tai yra vienintelis įmanomas, racionaliausias ir optimaliausias būdas naudotis garažu, nes tik nesant kitų galimybių būtų galima nustatyti ieškovų dabar prašomą pravažiavimo servitutą. Pagal CPK 178 str. šalys pačios privalo įrodinėti reikalavimų bei atsikirtimų pagrįstumą, teismas neturi pagrindo kuriai nors šaliai perkelti įrodinėjimo pagrindą. Pažymėtina, jog šioje civilinėje byloje buvusioje priimtoje, jau minėtoje įsigaliojusioje ir tebegaliojančioje Kauno apygardos teismo 2008-04-10 nutartyje buvo konstatuota, jog „ieškovų nurodyta aplinkybė, kad atsakovai, teigdami, kad racionaliau pravažiavimą įrengti per kitą sklypą, turėjo pareikšti priešinį reikalavimą dėl servituto nustatymo per šį sklypą, visiškai nepagrįsta, kadangi atsakovai tik savo interesais gali prašyti nustatyti servitutą, o ne jį prašyti nustatyti kitiems asmenims, t. y. atsakovai šiuo atveju neturėtų reikalavimo teisės“. Todėl apylinkės teismo sprendime pagrįstai konstatuota, jog ieškovai neišnaudojo galimybių susitarti su trečiaisiais asmenimis dėl servituto ar kitokio būdo, užtikrinančio galimybę naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu statiniu.

205. Byloje teismas pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta duomenų, kad ieškovams nėra neįmanoma įrengti kito įvažiavimo į savo sklypą; todėl byloje esančių įrodymų pagrindu ir CK 4.126 straipsnio prasmę atitinkanti išvada, būtų tai, jog servituto nustatymas pažeis atsakovų teisės daugiau, nei būtų pažeista ieškovų teisės nesudarius jiems galimybės turėti privažiavimą prie savo namų valdos pro ( - ) g. ( - ). Ir apylinkės teismo sprendime, ir ieškovų apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama tokiems klausimams, kaip, kokia buvusi susiformavusi naudojimosi žemės sklypu tvarka, kokia ieškovų statinio, į kurį jie norį patekti pasinaudojant servitutu, paskirtis bei pan. Visi šie ir panašūs klausimai byloje nėra esminiai. Ieškovai visiškai nepagrįstai apeliuoja į tariamai anksčiau buvusią susiformavusią padėtį. Kaip žinia, žemės sklypas buvo privatizuotas atitinkamais rašytiniais, oficialiai patvirtintais ir tebegaliojančiais bei niekieno iki šiol neginčijamais sandoriais.

21Tretieji asmenys I. T. D., N. S., S. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą patenkinti, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį patenkinti skunde nurodytais motyvais (3 t. b. l. 115-116).

22Atsakovo A. T. teisių perėmėjas M. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą (3 t. b. l. 133-134). Nurodo šiuos motyvus:

231. Teismas priėmė pagrįstą sprendimą, kadangi jokio pravažiavimo į ieškovų sklypą niekada nebuvo, be to ieškovams nėra svarbus jų garažo naudojimas pagal paskirtį, kadangi jis visą laiką stovėjo be automobilio, prie garažo privažiuoti reiktų per ieškovų sodą. Tuo tarpu servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, kad jis yra objektyviai būtinas. Nagrinėjamu atveju privažiuoti prie ieškovų sklypo galima tik per trečiųjų asmenų arba atsakovų žemės sklypų teritoriją. Kadangi kelias, einantis per trečiųjų asmenų sklypą, yra nutiestas per sklypo vidurį, yra neasfaltuotas ir nepritaikytas nuolat važiuoti, leidimas juo naudotis ieškovams suteiktas laikinai, tuo tarpu per atsakovų sklypą einantis kelias buvo numatytas dar kai sklypas priklausė valstybei, ir byloje nenustatyta, kad servitutas sukeltų atsakovams neproporcingų išlaidų ar nepatogumų, teismas pagrįstai konstatavo, jog labiausiai visų trijų sklypų savininkų interesų pusiausvyrą bei proporcingumo principą užtikrins servituto nustatymas būtent atsakovų žemės sklype.

242. Teismas rėmėsi byloje esančia medžiaga, ir teisingai nustatė, kad ieškovai neieškojo galimybių susitarti su atsakovas ir III asmenimis dėl servituto ar kitokio būdo, užtikrinančio galimybę naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu garažu; kad neracionalu važiuoti per visą atsakovų sklypo dalį visiškai šalia jų gyvenamojo namo langų ir durų kieme, tuo tarpu kai III asmenų sklype ( - ) g. ( - ), reikėtų nuardyti tik dalį tvoros, o tai nėra susiję nei su didelėmis sąnaudomis, nei su III asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, nei su viso jų kiemo panaudojimu.

253. Teismas teisingai sprendė apie tai, jog ieškovų paaiškinimais dėl jų „neturėjimo moralinės teisės prašyti servituto iš III asmenų“ (b. 1. 90, III t.) nebuvo paneigti atsakovų atsikirtimai bei teisiniai argumentai. Ieškovai, o ne atsakovai privalėjo pagrįsti, kad nėra kito, alternatyvaus ir mažiausiai suinteresuotų asmenų interesus pažeidžiančio varianto nei teikiamas su ieškiniu. Maža to, atsakovų iniciatyva ir teismo pavedimu buvo atliekamas faktinių aplinkybių konstatavimas antstolio pagalba, surenkant duomenis apie galimų pravažiavimų atstumus ieškovų, atsakovų ir III asmenų sklypuose (b. l. 82-85, II t.). Tokia forma atsakovai pagrindė savo atsikirtimus bei teisinę poziciją byloje, kadangi teisė rinktis ir nurodyti atsakovus, formuluoti ieškinio reikalavimus yra išimtinė ieškovo teisė bei prerogatyva (CPK 5 str., 178 str.). 2008-09-11 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole aiškiai nurodoma, jog per atsakovų sklypą ( - ) g. ( - ) į ieškovų sklypą pro pat M. T. namą reiktų važiuoti 15+13,20= 28,30 m ilgio pravažiavimu (šiuo metu naudojamu tiek automobilių parkavimui, tiek visų gyventojų vaikščiojimui, vaikų žaidimams, išėjimui/įėjimui į gyvenamąjį namą). Tuo tarpu III asmenų sklype 3,32 m pločio (atstumas tarp taškų D-Y minus atstumas D-G) pravažiavimas būtų nuo taško L iki M (12,25), po kurio 3,32 m pločio pravažiavimas suktų kairėn į ieškovų sklypą, t.y. III asmenų sklype pravažiavimas tęstųsi ne daugiau kaip 15,57 m ilgiu, nepakliūnant į čia prasidedantį III asmenų kiemą, neprivažiuojant prie jų gyvenamojo namo durų, dalies langų ir ūkinių pastatų. Iš šių skaičiavimų matyti, kad galimi pravažiavimų variantai tiek funkcine-vertine, tiek matematine išraiška yra nevienodi: daug racionaliau, patogiau, teisingiau ir paprasčiau būtų naudoti III asmenų sklypo dalį servituto nustatymui tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad jis objektyviai yra reikalingas. Be to, toks servitutas keltų kuo mažiau savininkų ginčų dėl jo naudojimo ateityje. Bylos nagrinėjimo metu teismas prijungė ir fotonuotraukas (b.l.135,141, 11., 87, III t.), kurios kartu su antstolio medžiaga iliustruoja, kaip būtų patogiau įvažiuoti per III asmenų, o ne atsakovų sklypą. Galiausiai, ieškovai ir patys turi galimybę panaudoti savo sklypo dalį pravažiavimui nuo pat gatvės įrengti. Ta dalis yra 1,32 m pločio ir 12,25 m ilgio (taškai D-G ir L-M) bei ribojasi su gatve ties III asmenų, o ne ties atsakovų žemės sklypu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovai įsigijo savo žemės sklypą vėliau nei atsakovai - savo, todėl jiems buvo žinoma apie sklypų duomenis ir nesuteikimą jokių galimybių pravažiuoti per atsakovų sklypą. LAT analogišku atveju 2009-05-29 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-2/2009 konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti kelio servituto, kadangi ieškovai, įgydami nuosavybės teises į savo žemės sklypus 1997 ir 2002 m., privalėjo žinoti apie savo sklypų naudojimo sąlygas, nes atsakovas savo žemės sklypą buvo įgijęs anksčiau už ieškovus, t. y. 1993 m. administracinių teisės aktų pagrindu.

264. Byloje taip pat yra 1996-12-11 d. atsakovų Žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktas (61, 62, I t.), su kuriuo atsakovai sutiko, servituto ar pravažiavimo būtinybės per atsakovų sklypą nustatymo klausimo nekėlė. 1998-01-13 d. Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyrius rašte (b. l. 13, I t.) taip pat konstatuota, jog į ieškovų naudojamą sklypą galima patekti plotu, esančiu tarp jų namo ir III asmenų sklypo ( - ) g. ( - ) ribos, o jei šis plotas per siauras, yra pagrindas prievartą sudaryti sąlygas naudotis šia gretima privačia valda. 2007-03-01 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo atsakyme (b.1.80, I t.) pripažįstama, kad ieškovų namo kadastro byloje pavaizduotas pravažiavimas į jį per atsakovų sklypą yra niekinis, o 3 įrašai ieškovų valdos kadastro byloje padaryti vien pagal ieškovės 2006 metais pateiktus užsakymus.

275. Vienintelis ieškovų ir III asmenų argumentas dėl tariamo negalimumo nustatyti servitutą per pastarųjų sklypą yra statinio - tvoros tarp sklypų - buvimas. Šis faktas objektyviai negali užkirsti kelio geriausios alternatyvos svarstymui, kadangi ardyti tvorų dalis reiktų abiem atvejais. Be to, ieškovai nurodė, kad dėl šios bylos nagrinėjimo yra sustabdyta kita civilinė byla dėl jų sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp jų ir III asmens I. N., todėl nepagrįstas apeliantų skundo teiginys, kad prašomo servituto nenustatymas pakenks jų interesams. Priešingai, po šios bylos išnagrinėjimo apeliantai galės vertinti savo galimybes dėl jų sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir tęsti minėtą civilinę bylą.

28Patikrinusi ieškovų apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis atmestinas.

29Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

30Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

31Servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančio) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Dėl to taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų.

32Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu daiktų savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. G.,bylos Nr. 3K-3-1524/2002; 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-246/2005; 2005 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-315/2005; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-496/2005; 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeI. G. v. O. K., bylos Nr. 3K-3-82/2007; kt.).

33Teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo tikslingumo, turi nustatyti ir įvertinti, ar servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, taip pat ar nėra kitų būdų prašančiojo nustatyti servitutą teisei naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktui įgyvendinti, be to, ar servituto nustatymas nelems didesnio patogumo, o ne objektyviai pagrįstos galimybės naudotis daiktu pagal paskirtį tarnaujančiojo daikto savininkui suteikimo. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, priverstinai (teismų sprendimu) nustatant servitutą, turi būti siekiama viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-496/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007; 2008 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. M. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-190/2008); servitutas neturi riboti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių daugiau nei yra būtina tinkamam naudojimuisi viešpataujančiuoju daiktu užtikrinti, t. y. teismas, nustatydamas servitutą, kartu turi laikytis proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „N. B.“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; kt.).

34Proporcingumo ir interesų derinimo principai sprendžiant servituto nustatymo klausimą gali būti svarbūs ir kitu aspektu – kai esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iš tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutą. Tokiu atveju teismas turi parinkti tokį servitutą, kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises; tos pačios taisyklės turi būti laikomasi ir tada, kai sprendžiama dėl skirtingiems savininkams priklausančių tarnaujančiųjų daiktų.

35Kaip matyti iš byloje esančių ieškovų sklypo, esančio ( - ) g. ( - ), ir jame esančių pastatų išdėstymo schemų, eksplikacijų ir planų (T.I, 7, 9, 21, 27, 28, 29, 95 b.l.), ieškovai, nenustačius servituto per vieną iš kaimyninių sklypų (( - ) ar ( - )), neturi galimybės iš ( - ) gatvės su transporto priemone įvažiuoti į jiems bendrosios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei jame esantį garažą 3G1p (T.I, 104 b.l.). Kad nenustačius kelio servituto ieškovai negali su transporto priemone įvažiuoti į savo sklypą iš esmės neginčija ir atsakovai bei tretieji asmenys, tačiau tarp byloje dalyvaujančių asmenų kyla ginčas per kurį iš gretimų sklypų – atsakovų ar trečiųjų asmenų, turėtų būti nustatytas kelio servitutas važiuoti transporto priemonėms.

36Ieškovai įrodinėja, kad jie, o iki jų kiti asmenys, kurie buvo pastatų, esančių ( - ), savininkai, į žemės sklypą transporto priemone patekdavo per žemės sklypą ( - ) g. ( - ). Tik po to, kai atsakovai pirkimo-pardavimo sutartimis nupirko iš valstybės žemės sklypą, esantį ( - ), jie uždraudė ieškovams naudotis faktiškai nuo 1946 m. esančiu pravažiavimu.

37Atsakovai ginčija, kad toks pravažiavimas apskritai buvo, be to, įrodinėja, kad jeigu ir reikia ieškovams kelio servituto, tai jis turėtų būti nustatytas per žemės sklypą, esantį ( - ) g. ( - ), nes toks servitutas yra ekonomiškiausias ir mažiausiai varžo kitų asmenų teises.

38Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo vienas iš argumentų, dėl kurių ieškinys dėl kelio servituto per atsakovų žemės sklypą, esantį ( - ), nustatymo buvo atmestas, yra tai, jog teismo vertinimu, servituto nustatymas per atsakovų sklypą nėra pats racionaliausias servituto nustatymo būdas. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais teisėjų kolegija sutinka.

39Visų pirma, teisėjų kolegija akcentuoja, jog apeliaciniame skunde ieškovų nurodoma aplinkybė, kad jie iki 1998 m., kai atsakovai iš valstybės nupirko žemės sklypą, esantį ( - ) g. ( - ), naudojosi šiame sklype esančiu pravažiavimu patekti į žemės sklypą, esantį ( - ), pati savaime nėra pakankamu pagrindu pripažinti, jog servitutas būtinai turi būti nustatytas per atsakovų sklypą. Kaip jau minėta, nustatant servitutą, proporcingumo ir interesų derinimo principai lemia, jog esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iš tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutą. Tokiu atveju teismas turi parinkti tokį servitutą, kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises; tos pačios taisyklės turi būti laikomasi ir tada, kai sprendžiama dėl skirtingiems savininkams priklausančių tarnaujančiųjų daiktų. Būtent į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas ir vertino. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ieškovų pateikto servituto nustatymo atsakovų žemės sklype projektą (T.I, 14 b.l.), nustačius ieškovų siūlomą servitutą per atsakovų žemės sklypą pravažiavimas eitų aplink atsakovams priklausantį gyvenamąjį namą, tektų skersai pervažiuoti visą atsakovų sklypą toje dalyje, kurioje yra kiemas. Dėl šių priežasčių nukentėtų atsakovų namų valdos privatumas ir jų saugumas.

40Antra, iš teismo pavedimu antstolio S.Užkuraičio 2009 m. rugsėjo 11 d. surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr.88 ir jo priedų matyti, kad nustačius servitutą atsakovų sklype, jo ilgis būtų 28,20 m (T.II, 82-84 b.l.), o plotas 77 m2 (T.I, 14 b.l.), kai tuo tarpu jei kelio servituto nustatymas būtų inicijuojamas žemės sklype, esančiame ( - ) g. ( - ), jo ilgis siektų tik apie 15 m (T.II, 82-83, 85 b.l.), o plotas, priklausomai nuo to ar įvažiavimui į žemės sklypą, esantį ( - ), būtų panaudotas ir šiame žemės sklype esantis 1,32 m pločio praėjimas tarp gyvenamojo namo sienos ir sklypų, esančių ( - ) g. ( - ) ar ( - ), ribos, galėtų siekti apie 50 m2 (jei praėjimas į įvažiavimą nebūtų įtrauktas) ir apie 30 m2 (jei praėjimas į įvažiavimą būtų įtrauktas). Be to, iš fotonuotraukų matyti, kad tiek nustatant servitutą atsakovų žemės sklype, tiek trečiųjų asmenų žemės sklype, tektų ardyti arba griauti šiuos sklypus ir viešpataujantį žemės sklypą skiriančią tvorą (T.II, 123-126 b.l.; T.III, 85-86 b.l.). Nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia, kad servituto nustatymas tiek per atsakovų sklypą, tiek per trečiųjų asmenų sklypą pareikalautų panašių sąnaudų. Tačiau servituto nustatymas per atsakovų sklypą žymiai labiau suvaržytų jų nuosavybės teisę, nei servituto nustatymas per trečiųjų asmenų sklypą. Nustačius servitutą per trečiųjų asmenų sklypą, servitutas eitų ties sklypo riba, nekirstų skersai viso sklypo ir būtų tiesios formos, be to, servituto ilgis, plotis būtų mažesni.

41Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovų prašomas nustatyti servitutas pažeis atsakovų teises daugiau, nei būtų pažeista ieškovų teisė, nesudarius jiems galimybės turėti pravažiavimą į savo sklypą per atsakovų sklypą.

42Apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabejojo ar statinys, pažymėtas indeksu 3G1p, yra garažas, šioje byloje neturi lemiamos teisinės reikšmės, nes byloje nagrinėjamas ginčas dėl servituto nustatymo, o ne dėl statinių paskirties.

43Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog ieškovai ir jų sklypo bendraturtė yra nusistatę naudojimosi žemės sklypu tvarką, negali lemti servituto nustatymo tarnaujančiame daikte, o turi būti priešingai, t.y. tik tuo atveju, kai nustatomas servitutas mažiausiai suvaržantis tarnaujančio daikto savininko teises, viešpataujančio daikto savininkai turi nusistatyti tokią naudojimosi daiktu tvarką, kuri būtų parengta atsižvelgiant į nustatytą servitutą. Tokią išvadą teisėjų kolegija grindžia argumentu, kad servituto nustatymas negali būti nulemtas viešpataujančio daikto savininko siekiu patogiau naudotis daiktu, o tik objektyviai pagrįsta būtinybe naudotis daiktu pagal paskirtį.

44Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovų reikalavimus, o naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

45Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

46Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovams neužkertamas kelias ateityje reikalauti nustatyti tokį servitutą, kuris atitiktų viešpataujančio ir tarnaujančio daiktų savininkų proporcingumo ir interesų derinimo principus.

47Be to, įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus, susijusius su servituto nustatymu. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 straipsnis), šios dvi teisės yra savarankiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. UAB „ Dextera“, bylos Nr. 3K-3-468/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009).

48Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantų priteistina atsakovo A. T. teisių perėmėjui M. T. po 500,- Lt advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

49Iš apeliantų valstybės naudai priteistina po 25,13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese (CPK 96 str.).

50Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

52Apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

53Priteisti iš ieškovų L. D. (a/k ( - ) gyv. ( - )) ir V. D. (a/k ( - ) gyv. ( - )) atsakovo A. T. teisių perėmėjui M. T. (a/k ( - ) ( - )) po 500,- Lt (penkis šimtus litų) teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliaciniame procese.

54Priteisti iš ieškovų L. D. (a/k ( - ) gyv. ( - )) ir V. D. (a/k ( - ) gyv. ( - )) valstybės naudai po 25,13 Lt (dvidešimt penkis litus 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaita Nr.( - ), įmokos kodas 5660.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovai L. D. ir V. D. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą... 4. Byloje atsakovas A. T. buvo pareiškęs prevencinį priešieškinį (b. l. 117,... 5. Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 25 d. sprendimu (3 t. b. l.... 7. Ieškovai L. D. ir V. D. apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 103-109) prašė... 8. 1. Apylinkės teismas be jokių įrodymų nutarė, kad „Iš byloje pateiktų... 9. 2. Teismas be jokių įrodymų tvirtina, kad „ieškovai gali prieiti prie... 10. 3. Teismas, nenustatydamas privažiavimo servituto per atsakovų žemės... 11. 4. Teismas nepagrįstai tvirtina, kad L. ir V. D., bei tretysis asmuo I. N.... 12. 5. Teismas nepagrįstai tvirtina, kad ieškovai neįvykdė pareigos pagrįsti... 13. 6. Kauno apygardos teismas aiškiai nurodė, kad „Pirmosios instancijos... 14. 7. Byloje nėra nepaneigiamų įrodymų, tačiau teismas padarė išvadą:... 15. Atsakovas V. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 124-131) prašo... 16. 1. Apeliantų teiginys apie buvusį pravažiavimą per atsakovų sklypą... 17. 2. Nustačius ieškovų prašomą kelio servitutą, atsakovai patirtų... 18. 3. Kauno apygardos tesimo 2008-04-10 nutartimi buvo iš dalies pakeistas... 19. 4. Ieškovai apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad servituto nustatymas... 20. 5. Byloje teismas pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta duomenų, kad... 21. Tretieji asmenys I. T. D., N. S., S. S. atsiliepime į apeliacinį skundą... 22. Atsakovo A. T. teisių perėmėjas M. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą... 23. 1. Teismas priėmė pagrįstą sprendimą, kadangi jokio pravažiavimo į... 24. 2. Teismas rėmėsi byloje esančia medžiaga, ir teisingai nustatė, kad... 25. 3. Teismas teisingai sprendė apie tai, jog ieškovų paaiškinimais dėl jų... 26. 4. Byloje taip pat yra 1996-12-11 d. atsakovų Žemės sklypo ribų... 27. 5. Vienintelis ieškovų ir III asmenų argumentas dėl tariamo negalimumo... 28. Patikrinusi ieškovų apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą,... 29. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 30. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2... 31. Servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo)... 32. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu daiktų savininkai nesusitaria, o... 33. Teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo tikslingumo, turi... 34. Proporcingumo ir interesų derinimo principai sprendžiant servituto nustatymo... 35. Kaip matyti iš byloje esančių ieškovų sklypo, esančio ( - ) g. ( - ), ir... 36. Ieškovai įrodinėja, kad jie, o iki jų kiti asmenys, kurie buvo pastatų,... 37. Atsakovai ginčija, kad toks pravažiavimas apskritai buvo, be to, įrodinėja,... 38. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo vienas iš argumentų,... 39. Visų pirma, teisėjų kolegija akcentuoja, jog apeliaciniame skunde ieškovų... 40. Antra, iš teismo pavedimu antstolio S.Užkuraičio 2009 m. rugsėjo 11 d.... 41. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 42. Apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 43. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad apeliaciniame skunde nurodoma... 44. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 45. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo... 46. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovams neužkertamas kelias ateityje... 47. Be to, įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui... 48. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantų priteistina atsakovo A. T. teisių... 49. Iš apeliantų valstybės naudai priteistina po 25,13 Lt išlaidų, susijusių... 50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 52. Apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės... 53. Priteisti iš ieškovų L. D. (a/k ( - ) gyv. ( - )) ir V. D. (a/k ( - ) gyv. (... 54. Priteisti iš ieškovų L. D. (a/k ( - ) gyv. ( - )) ir V. D. (a/k ( - ) gyv. (...