Byla 2A-53-577/2013
Dėl sumokėtos kainos grąžinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal UAB „Baltic Carrier“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Baltic Carrier“ ieškinį atsakovui UAB „Altas assistance“ dėl sumokėtos kainos grąžinimo,

Nustatė

2ieškovas UAB „Baltic Carrier“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 5593,53 Lt sumokėtų lėšų, 6 % (šešių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; procesiniuose dokumentuose (b. l. 1-3) bei jo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2011-09-28 ieškovas UAB „Baltic Carrier“ kreipėsi į atsakovą UAB „Altas assistance“ dėl paslaugų suteikimo, t.y. krovininio automobilio VOLVO FH12, valstybinis numeris FAS428, su priekaba DE741, transportavimo iš Vokietijos Braunschweig miesto iki Lenkijos pasienio (apie 300 km). Minėtos paslaugos (transportavimo) prireikė dėl gedimų, kuriems esant šios transporto priemonės eksploatavimas Vokietijos keliuose buvo uždraustas. Ieškovas teigia, kad atsakovas sutiko suteikti ieškovui aukščiau nurodytas paslaugas ir paprašė išankstinio apmokėjimo. 2011-09-28 atsakovas ieškovui išrašė ir pateikė apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą Serija AA-11 Nr. 1699 6266,83 Lt sumai, kurią ieškovas nedelsiant apmokėjo. Tačiau atsakovas nesuteikė visų paslaugų, t. y. 2011-09-29 atsakovas tik nutempė krovininį automobilį VOLVO FH12 iki artimiausio serviso (apie 3 km), o priekaba buvo palikta stovėjimo aikštelėje. Ieškovo teigimu, atsakovas suteikė paslaugų tik 673,30 Lt sumai, todėl jis prašo teismo priteisti iš atsakovo pagal 2011-09-28 PVM sąskaitą-faktūrą už transportavimo paslaugas sumokėtos sumos ir faktiškai suteiktų paslaugų kainos skirtumą, kuris sudaro 5593,53 Lt, bei bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovas UAB „Altas assistance“ procesiniame dokumente – atsiliepime į ieškinį (b. l. 19-21) bei jo atstovai teisminio nagrinėjimo metu su ieškiniu nesutiko ir prašė teismo jį atmesti, priteisti 2420 Lt advokato išlaidų (b.l. 55,62), 393,86 Lt už dokumentų vertimą iš vokiečių ir anglų kalbų į lietuvių kalbą (b.l. 56-57). Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad 2011-09-28 ieškovas UAB „Baltic Carrier“ kreipėsi į atsakovą UAB „Altas assistance“ dėl paslaugų suteikimo, t. y. krovininio automobilio VOLVO FH12, valstybinis numeris ( - ), su priekaba ( - ), transportavimo iš Vokietijos Braunschweig miesto iki Lenkijos pasienio. 2011-09-28 prieš paslaugų suteikimą atsakovas informavo ieškovą, kad artimiausiai esantis vilkikas yra An der Autobahn 1, 14552 Michendorf mieste, t.y. 209 km iki Branschweig Porschestrasse Grenzubergaang Polen, kur buvo sulaikytas automobilis VOLVO su priekaba. Atsakovas taip pat informavo ieškovą apie valandinio tarifo kainą – 1 valandos kaina yra 725,08 Lt (210 eurų). Ieškovas sutiko su atsakovo sąlygomis. Vykdant užsakymą paaiškėjo, jog ieškovo automobilį VOLVO sulaikė Vokietijos policija Branschweig Porschestrasse Grenzubergaang Polen mieste. Sulaikymo priežastis buvo automobilio VOLVO ir priekabos techniniai gedimai, dėl kurių jų negalima eksploatuoti Vokietijos keliuose. Prieš paslaugų teikimo sandorio sudarymą ieškovas neinformavo atsakovo apie automobilio su priekaba sulaikymo priežastį; tik atsakovo vilkikui atvykus į automobilio VOLVO ir priekabos buvimo vietą paaiškėjo, kad jie yra saugomoje aikštelėje ir tam, kad atsiimtų automobilį, yra reikalingas policijos leidimas; atsakovas apie tai informavo ieškovą. Ieškovas nurodė atsakovui nuvykti į atitinkamą policijos įstaigą ir gauti reikiamą leidimą. Vokietijos policijos pareigūnai neleido atsakovo vilkikui transportuoti krovininio automobilio VOLVO su priekaba iki Lenkijos pasienio, o įpareigojo suremontuoti automobilį Vokietijos autoservise. Apie tokį policijos sprendimą atsakovas taip pat informavo ieškovą. Ieškovas nurodė atsakovui nugabenti automobilį VOLVO iki artimiausio autoserviso ir ten palikti. Nuo atsakovo vilkiko išvykimo iš An der Autobahn 1, 14552 Michendorf miesto iki automobilio kaina yra 2100 eurų. Ieškovo sumokėta suma – 6266,83 Lt yra ženkliai mažesnė už faktiškai suteiktų paslaugų kainą. Dėl šių priežasčių atsakovas prašo teismo ieškinį atmesti.

4Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-05-23 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog pagal savo prigimtį šalių susitarimas iš esmės atitinka atlygintinių paslaugų teikimą; įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad atsakovas negalėjo įvykdyti ieškovo užsakymo suteikti transporto paslaugas dėl to, kad ieškovo vilkikas su priekaba buvo sulaikyti policijos pareigūnų, galinė ašis užblokuota grandine, paimti šių transporto priemonių dokumentai, nustatyta daug techninių gedimų, o priekabą eksploatuoti Vokietijos keliais buvo uždrausta; apie visas aplinkybes atsakovas nebuvo informuotas, todėl sprendė, jog atsakovas negalėjo įvykdyti sutarties dėl ieškovo UAB „Baltic carrier“ kaltės, o ieškinys nepagrįstas ir atmestinas (CK 6.270 str. 4 d.). Taip pat teismas priteisė iš ieškovo atsakovui bei valstybei bylinėjimosi išlaidas.

5Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas, skundą grįsdamas ieškinyje išdėstytais motyvais bei argumentais, papildomai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines susidariusios situacijos aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teises normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Nurodo, jog ieškovas informavo atsakovą apie tai, kad automobilis sulaikytas Vokietijos policijos; atsakovas pats prisiėmė galimą nenugalimos jėgos aplinkybių dėl Vokietijos policijos pareigūnų veiksmų (draudimo eksploatuoti ieškovui priklausančias transporto priemones Vokietijos keliais) atsiradimo riziką, todėl negali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės CK 6.212 str. pagrindu. Teismas, vertindamas tarp šalių susiklosčiusius sutartinius civilinius santykius, šių santykių aiškinimui nepagrįstai netaikė CK 6.718 str. 5 d. nuostatų, kurios nustato griežtesnę paslaugų teikėjo atsakomybę už nepasiektą rezultatą. Teismas, sprendime nurodęs, jog sutarties nebuvo galima įvykdyti dėl kliento kaltės, visą atsakomybę už sutarties neįvykdymą perkėlė išimtinai tik ieškovui, tuo pačiu iš esmės eliminuodamas bet kokią atsakovo kaltę dėl sutarties neįvykdymo. Atsakovas, gavęs ieškovo užsakymą, iš karto pareikalavo sumokėti avansu, tuo tarpu neprašė ir nesidomėjo apie paslaugų tiekimo specifiką, transporto priemonių gedimo priežastis, eksploatavimo galimybes ir t.t. Mano, kad atsakovas, kuris yra techninės pagalbos kelyje paslaugų teikimo profesionalas, turėjo veikti taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, ir būtent paslaugų tiekėjo veiksmai turi būti turi būti vertinami laikantis aukštesnio rūpestingumo ir atidumo standarto. Teismas apskritai neanalizavo atsakovo kaltės dėl sutarties neįvykdymo, todėl skundžiamą sprendimą priėmė pilnai neišnagrinėjęs visų byloje esančių aplinkybių.

6Atsiliepime, patikslintame atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-23 sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas pagrįstai nustatė, jog sutartis buvo neįvykdyta dėl to, kad ieškovas nenurodė atsakovui visų transporto priemonių sulaikymo, gedimo, tame tarpe draudimo eksploatuoti transporto priemones Vokietijos keliais, ir kitų aplinkybių. Nurodo, jog ieškovas, kaip logistikos paslaugas Europoje teikianti įmonė, negalėjo nežinoti apie jam priklausančio automobilio ir priekabos netinkamą techninę būklę ir Vokietijoje taikomus reikalavimus; inicijuodamas tesiminį procesą, nori padengti dalį išlaidų atsakovo sąskaita ir perkelti atsakovui atsakomybę prieš krovinio gavėją pagal netinkamai įvykdytą pervežimo paslaugų sutartį. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, jog atsakovas atliko visus būtinus veiksmus ir sudarė visas būtinas sąlygas, kad pasiektų paslaugų sutarties tikslą – ieškovo transporto priemonė pasiektų Lenkijos pasienį, kas pilnai atitinka ieškovo ketinimus prieš sutarties sudarymą CK 6.193 str. 2 d. nuostatų aiškinimo prasme.

7Apeliacinis skundas netenkintinas.

8Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

9Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-03 sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 - 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

10Tarp šalių kilo ginčas dėl šalių sudarytos atlygintinių paslaugų tiekimo sutarties įvykdymo tinkamumo bei apmokėjimo.

11Byloje nustatyta, jog ieškovas UAB „Baltic Carrier“ 2011-09-28 žodžiu kreipėsi į atsakovą UAB „Altas assistance“ dėl transportavimo paslaugų suteikimo, t.y. krovininio automobilio VOLVO FH12, valstybinis numeris ( - ), su priekaba ( - ), priklausančio ieškovui, transportavimo iš Vokietijos Braunschweig miesto iki Lenkijos pasienio (apie 300 km); šalys susitarė dėl 6 266,83 Lt užsakymo sumos, kurią ieškovas 2011-09-28 mokėjimo nurodymu Nr. 2059 (b.l. 7) sumokėjo atsakovui avansu, pastarajam pateikus 2011-09-28 išankstinio apmokėjimo PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AA-11 Nr. 1699 (b.l. 6). Atsakovo vilkikui atvykus į vilkiko VOLVO FH12, v.n. ( - ), su priekaba ( - ), buvimo vietą paaiškėjo, kad vilkikas su priekaba yra saugomoje aikštelėje ir jį atsiimti reikalingas policijos leidimas (b.l. 37). Vilkikas su priekaba buvo sulaikyti dėl to, kad buvo techniškai netvarkingi ir pagal Vokietijos įstatymus jų eksploatuoti Vokietijos keliuose nebuvo galima: 2011-09-27 sunkvežimis-furgonas bei priekaba-furgonas buvo apžiūrėti šio serviso specialistų ir nustatyta daugybė defektų, kurie šalintini (b.l. 39-44), o dėl priekabos buvo įsakmiai nurodyta, kad remiantis įstatymų nuostatomis, transporto priemonę eksploatuoti kelyje draudžiama (b.l. 43). Atsakovas vilkiką nutempė tik 3 km iki artimiausio autoserviso remontuoti, o priekabą paliko Vokietijos Braunschweig miesto stovėjimo aikštelėje; dėl ieškovo sugedusio automobilio tempimo atsakovo partneris Vokietijoje „Automobilių vilkimo ir serviso paslaugos“ pateikė UAB „Altas assistance“ 1450 Eur sąskaitą už 2011-09-28 – 2011-09-29 transporto paslaugų laikotarpį (b.l. 45-46). Priekaba liko stovėjimo aikštelėje su kroviniu, kuris, ieškovui pasamdžius kitą vežėją, buvo perkrautas į kitą vilkiką, o priekaba kito ieškovo pasamdyto tiekėjo – Vokietijos bendrovės Wolfgang Rabe už 195 EUR mokestį (b.l. 10-11) buvo nutempta į autoservisą Vokietijoje, kur ir buvo suremontuota, o po remonto suremontuotas vilkikas su priekaba parvažiavo iki Lenkijos sienos.

12Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines susidariusios situacijos aplinkybes ir netinkamai taikė materialinės teisės normas.

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje ne kartą apibrėžė sutarčių aiškinimo taisyklių pagrindinius kriterijus ir nurodė, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2011-07-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2012-04-11 nutartis, bylos Nr. 3K-3-116/2012 ir kt.).

14Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų tiekimo santykiai; padarė teisingą išvadą, kad ginčo šalių sutartinius teisinius santykius reguliuoja Civilinio kodekso 6 knygos XXXV skyriaus nuostatos ir sprendžiant ginčą pagrįstai analizavo tiek ieškovo, tiek atsakovo elgesį vykdant sutartį.

15Paslaugų teikimo sutarties esminis požymis yra tas, kad šia sutartimi yra susitariama dėl konkrečios paslaugos teikimo ir teikdamas paslaugas, paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai bei protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.716 str., 6.718 str. 1 d.). Paslaugų tiekėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones, pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis (CK 6.717 str. ).

16Nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl konkretaus rezultato, t.y., kad atsakovas nugabens ieškovui priklausantį krovininį automobilį su priekaba iš Vokietijos Braunschweig miestelio iki Lenkijos pasienio, tačiau šalių sulygtas rezultatas pasiektas nebuvo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog sutartis nebuvo įvykdyta dėl kliento (ieškovo) kaltės; pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas negalėjo nugabenti ieškovo vilkiko su priekaba iki Lenkijos pasienio, kaip buvo šalių sulygta, todėl, kad ieškovo vilkiką su priekaba uždraudė eksploatuoti Vokietijos keliais policijos pareigūnai dėl dar 2011-09-27 Braunšveigo m. techninių apžiūros centro serviso specialistų nustatytų defektų (b.l. 43). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2011-09-27 techninių apžiūros centro Braunšveigo m. apžiūros protokolo turinį (b.l. 39-44), pagrįstai sprendė, kad nors ieškovas ir teigė, jog iki sudarant su atsakovu sutartį nežinojęs apie tai, kad jo transporto priemonės yra Vokietijos policijos sulaikytos, paimti transporto priemonių dokumentai, taip draudžiama jas eksploatuoti Vokietijos keliais dėl nustatytų transporto priemonių defektų, tačiau, kaip transporto priemonių savininkas, turėjo būti vairuotojo apie tas aplinkybes informuotas ir turėjo jas žinoti. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog be ieškovo sutikimo ir suderinimo atsakovas negalėtų atsiimti iš policijos transporto priemonių dokumentų ir nutempti į artimiausią autoservisą, esantį 3 km. atstumu nuo Braunšveigo m.

17Byloje nustatyta, kad aukščiau minėtas techninių apžiūrų centro protokolas, kuriame aiškiai nurodyta, kad dėl nustatytų defektų transporto priemonę eksploatuoti kelyje draudžiama, surašytas 2011-09-27, tuo tarpu ieškovas į atsakovą dėl transporto priemonių transportavimo paslaugų kreipėsi 2011-09-28. Taigi, akivaizdu, jog ieškovas prieš sudarydamas su atsakovu sutartį turėjo žinoti ir žinojo jam priklausančių transporto priemonių sulaikymo ir draudimo jas eksploatuoti priežastis; apie jas atsakovo neinformavo, todėl toks ieškovo elgesys, vertinant jį CK 6.200 str. nuostatų, kuriose įtvirtinti sutarties šalių sąžiningumo, bendradarbiavimo, kooperavimosi vykdant sutartį principai, kontekste, nagrinėjamu atveju negali būti pripažintas tinkamu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apelianto paaiškinimai, vertinat duotus pirmosios instancijos teisme ir dėstant argumentus apeliaciniame skunde, nėra nuoseklūs. Kaip minėta, pirmosios instancijos teisme ieškovas teigė nežinojęs apie transporto priemonių sulaikymo aplinkybes, tuo tarpu apeliaciniame skunde dėstydamas vienus argumentus nurodo, jog informavo ieškovą, kad transporto priemones sulaikė Vokietijos policija ir kad draudžiamas vilkiko eksploatavimas Vokietijoje, o jau dėstydamas kitus argumentus nurodo, kad atsakovas, būdamas techninės pagalbos profesionalas, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, neprašydamas pateikti papildomos informacijos, susijusios su prašomomis suteikti paslaugomis, o ieškovas neslėpė nuo atsakovo jokios informacijos; tuo pačiu vėl nurodo, kad jam negalėjo būti žinoma, kad Vokietijos policijos pareigūnai uždraus jam priklausančias transporto priemones eksploatuoti Vokietijos keliais.

18Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas atliko visus būtinus veiksmus ir sudarė visas būtinas sąlygas, kad pasiektų paslaugų sutarties tikslą – ieškovo vilkikas pasiektų Lenkijos pasienį, kas visiškai atitinka ieškovo ketinimus prieš sutarties sudarymą CK 6.193 str. 2 d. nuostatų aiškinimo prasme. Akivaizdu, jog suklosčiusioje situacijoje atsakovas derino visus veiksmus su ieškovu, ėmėsi visų galimų priemonių sutarties įvykdymui, todėl spręstina, kad atsakovas teikdamas paslaugas veikė sąžiningai ir protingai, jo veiksmai labiausiai atitiko kliento interesus (CK 6.718 str. 1 d.). Byloje nustatytų aplinkybių kontekste bei vertinant tai, kad ieškovas yra logistikos paslaugas Europoje teikianti įmonė, atmestini kaip visiškai nepagrįsti apelianto argumentai dėl atsakovo, kaip techninės pagalbos kelyje paslaugų teikimo profesionalo, didesnės pareigos bendradarbiauti vykdant sutartį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog sutartis nebuvo įvykdyta dėl kliento – ieškovo kaltės, todėl tinkamai taikė CK 6.720 str. 4 d. nuostatas ir atmetė ieškovo reikalavimus dėl sumokėtos kainos grąžinimo. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pagrindo taikyti CK 6.718 str. 5 d. nuostatas nėra.

19Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

20Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, no. 16034/90, § 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., mutatis mutandis, Helle v. Finland, judgmentof 19 December 1997, no. 20772/92, § 56; Marini v. Albania, no. 3738/02, judgment of 18 December 2007, § 105). Kadangi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais dėl ginčo dalyko, todėl apeliacinės instancijos teismas kitų pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja, o jiems pritaria.

21Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus ir juos įvertinęs (CPK 185 str.), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

22Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas UAB „Baltic Carrier“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti... 3. Atsakovas UAB „Altas assistance“ procesiniame dokumente – atsiliepime į... 4. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-05-23 sprendimu ieškinį atmetė.... 5. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo... 6. Atsiliepime, patikslintame atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas... 7. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320... 9. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal... 10. Tarp šalių kilo ginčas dėl šalių sudarytos atlygintinių paslaugų... 11. Byloje nustatyta, jog ieškovas UAB „Baltic Carrier“ 2011-09-28 žodžiu... 12. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje ne kartą... 14. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios... 15. Paslaugų teikimo sutarties esminis požymis yra tas, kad šia sutartimi yra... 16. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl konkretaus rezultato, t.y., kad... 17. Byloje nustatyta, kad aukščiau minėtas techninių apžiūrų centro... 18. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad... 19. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys... 20. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad... 21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio... 22. Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 23. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti...