Byla 2S-967-622/2011
Dėl antstolio veiksmų vykdant turto varžytines

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj ir Broniaus Valiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. S. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011-02-24 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovams Teismo antstolių kontorai, Teisingumo ministerijai dėl antstolio veiksmų vykdant turto varžytines.

2Kolegija, išnagrinėjusi skundą,

Nustatė

3ieškovas L. S. kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti 5 600 Lt už 1998-01-28 sumokėtą ir negrąžintą žyminį mokestį pagal kvitą Nr. 070225, priskaičiuojant 5 procentų dydžio metines palūkanas.

4Palangos miesto apylinkės teismas 2011-02-24 nutartimi įpareigojo ieškovą L. S. iki 2011-03-04 ištaisyti procesinio dokumento – ieškinio trūkumus ir pateikti teismui įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą. Konstatavo, kad ieškovas neaiškiai suformulavo savo reikalavimą, rezoliucinėje dalyje ieškovas prašo priteisti 5 600 Lt, tačiau nenurodė, iš ko ši suma turėtų būti priteistina. Pagal pareiškimo turinį šis reikalavimas laikytinas turtiniu, todėl turi būti nagrinėjamas ieškininės teisenos tvarka, sumokėtas žyminis mokestis. Pateikti įrodymai nepagrindžia ieškinyje nurodytų aplinkybių, nėra įrodymų apie sumokėtą žyminį mokestį. Ieškinys neatitinka CPK 113 straipsnio 3 dalies, 114 straipsnio 1 dalies, 135 straipsnio 1 dalies 6 punkto, nustatytų formos ir turinio reikalavimų. Ieškovo pateiktos dokumentų kopijos patvirtintos netinkamai.

5Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo

62011-02-25 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad jis nurodė, iš ko reikalauja priteisti 5 600 Lt sumą, tai yra iš antstolio, kuris atitinkamu laikotarpiu vykdė jam valstybės suteiktus įgaliojimus. Dėl sprendimo už akių priėmimo jis neprieštarauja (CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punktas), byla nebus vedama per advokatą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teigia, kad byloje pateikta kopija patvirtinta tinkamai, nes notaras kopijų netvirtina, o byloje pateikta kopija buvo patvirtinta notaro, notarinio registro Nr. 1462. Žyminio mokesčio jam mokėti nereikia, nes pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, skundai dėl antstolio veiksmų neapmokestinami žyminiu mokesčiu (CPK 510 straipsnio 2 dalis).

7Ieškovo L. S. atskirasis skundas atmestinas.

8Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

10Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis), reiškia, jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos. Antra, ši norma reiškia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

11Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes.

12CPK 115 straipsnio 5 dalis numato, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus nėra skundžiama atskiruoju skundu. Dėl šios priežasties Palangos miesto apylinkės teismo 2011-02-24 nutartis neskundžiama, išskyrus nutarties dalį, kuria ieškovas įpareigojamas pateikti įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 100 straipsnio 1 dalis nurodo, kad dėl teismo nutarties, priimtos dėl bylinėjimosi išlaidų, gali būti duodamas atskirasis skundas. Todėl Palangos miesto apylinkės teismas neteisingai nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2011-02-24 nutartis skundžiama visa apimtimi. Dėl šios priežasties teismas tikrina tik skundžiamos nutarties dalį dėl žyminio mokesčio.

13Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK numato, jog civilinė byla gali būti nagrinėjama arba ginčo (ieškinio) teisena, arba ypatingąja teisena. Tokios teisenos išskiriamos tam, kad civilinio proceso tvarka nagrinėjamos civilinės bylos yra nepaprastai įvairios ir skirtingos. Todėl jos visos negali būti nagrinėjamos pagal vienodas taisykles. Ginčo (ieškinio) teisena nagrinėjamos visos civilinės bylos, iškeliamos paduodant teismui ieškinį. Šiai teisenai būdinga tai, kad ji pritaikyta dviejų šalių (ieškovo ir atsakovo), turinčių priešingų interesų, tarpusavio ginčui nagrinėti. Ypatingoji teisena yra tik specialiųjų taisyklių, t.y. ieškinio teisenos išimčių, sistema. Iš Palangos miesto apylinkės teismui adresuoto procesinio dokumento, įvardinto kaip ieškininis pareiškimas, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kokia tvarka L. S. siekia ginti savo teises. Iš pareiškimo antraštėje nurodytų procesinių normų (CPK 442, 710, 510 straipsniai) būtų galima daryti išvadą, kad L. S. skundžia antstolio veiksmus ypatingosios teisenos tvarka (CPK V dalis). Tačiau iš procesiniame dokumente išdėstyto reikalavimo darytina priešinga išvada, nes suformuotas turtinio pobūdžio reikalavimas – priteisti 5 600 Lt. Daugiau jokių kitų reikalavimų šiame ieškininiame pareiškime nėra.

14CPK 510 straipsnio 4 dalis, kuria remiasi L. S. formuodamas savo reikalavimą, numato, kad skundo nepadavimas neatima teisės kreiptis į teismą dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Tokia įstatyminė norma taip pat nukreipia į ieškinio teiseną ir patvirtina turtinio pobūdžio reikalavimą – priteisti žalos atlyginimą. Toks aiškinimas atitinka Kasacinio teismo praktiką, kad bylos dėl antstolių procesinių veiksmų nagrinėjamos ypatingąja teisena. Pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę. Tai leidžia padaryti išvadą, kad, vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės turėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-225/2009)

15Dėl procesinių dokumentų neaiškumų bei techninio pobūdžio reikalavimų neatitikimo Civiliniame procese numatytas trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 straipsnis). Jo paskirtis yra ta, kad nebūtų pagrindo vilkinti ar kitokiu būdu apsunkinti procesą, o bylą nagrinėjančiam teismui nekeltų abejonių proceso dalyvių suformuoti reikalavimai.

16Konkrečiu nagrinėjamu atveju L. S. kreipėsi į teismą ieškininiu pareiškimu, kurio prašo priteisti konkrečią pinigų sumą. Nors antraštėje jis ir nurodo, kad ieškininis pareiškimas yra dėl antstolio veiksmų, tačiau suformuotas aiškus turtinio pobūdžio reikalavimas. Tokios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad L. S. kreipėsi ginčo (ieškinio) teisena. Kadangi ieškinio reikalavimas kvalifikuotinas turtiniu, todėl jis turi būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas L. S. teismui nepateikė įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl tinkamai nustatė tokį trūkumą ir įpareigojo ieškovą šį trūkumą ištaisyti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

18Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19Vadovaudamasi CPK 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

20Palangos miesto apylinkės teismo 2011-02-24 nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi skundą,... 3. ieškovas L. S. kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą, prašydamas... 4. Palangos miesto apylinkės teismas 2011-02-24 nutartimi įpareigojo ieškovą... 5. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo... 6. 2011-02-25 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti... 7. Ieškovo L. S. atskirasis skundas atmestinas.... 8. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės,... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 10. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas... 11. Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos... 12. CPK 115 straipsnio 5 dalis numato, kad teismo nutartis pašalinti procesinio... 13. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK numato, jog civilinė byla gali būti... 14. CPK 510 straipsnio 4 dalis, kuria remiasi L. S. formuodamas savo reikalavimą,... 15. Dėl procesinių dokumentų neaiškumų bei techninio pobūdžio reikalavimų... 16. Konkrečiu nagrinėjamu atveju L. S. kreipėsi į teismą ieškininiu... 17. Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas L. S.... 18. Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra... 19. Vadovaudamasi CPK 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija... 20. Palangos miesto apylinkės teismo 2011-02-24 nutartį palikti nepakeistą....