Byla 2S-194-619/2014
Dėl antstolio V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotojas AB „Swedbank“, antstolis V. M

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos N. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. K. skundus dėl antstolio V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotojas AB „Swedbank“, antstolis V. M., ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėja N. K. pateikė keturis skundus dėl antstolio V. M. veiksmų, vykdant skolos išieškojimą iš skolininkės N. K. išieškotojo AB „Swedbank“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0240/13/02417), prašydama: panaikinti 2013-07-08 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir nutraukti vykdomąją bylą; panaikinti 2013-07-18 raginimą įvykdyti sprendimą ir pratęsti terminą skoliniam įsipareigojimui įvykdyti; panaikinti 2013-07-18 antstolio turto arešto aktą; panaikinti 2013-07-18 patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo.

4Antstolis V. M. 2013-08-16 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundus. Nurodė, jog vykdo Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2012-11-09 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. l-5802 dėl 261584,45 eurų, 1038,20 Lt ir 5 proc. palūkanų išieškojimo iš skolininkės N. K. išieškotojo AB „Swedbank“ naudai. AB „Swedbank“ reikalavimui užtikrinti hipotekos lakštu įkeistas skolininkei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Nurodė, kad išieškotojui AB „Swedbank“ pateikus vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių, numatytų LR CPK 651 str. 2 d., šiam vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir nenustačius tokių kliūčių, priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti.

5Dėl pirmojo skolininkės skundo argumentų, jog vykdomasis dokumentas yra priimtas vykdyti nepagrįstai, nes skolininkė tik nežymiai pažeidė kredito sutartį ir išieškotojas neturėjo teisės vienašališkai nutraukti kredito sutarties, antstolis nurodė, jog įstatymai antstoliui nesuteikia teisės revizuoti išduotų vykdomųjų dokumentų pagrįstumo ar atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą nesant tam teisinio pagrindo.

6Dėl antrojo skolininkės skundo argumentų, jog raginime numatytas 30 dienų terminas yra neprotingai trumpas, antstolis nurodė, kad raginimo terminą imperatyviai nustato įstatymas, antstolis neturi teisės nustatyti kitokio raginimo termino negu numato LR CPK 746 str. 1 d. arba šio termino pratęsti, kadangi būtų pažeistos konkrečia įstatymo norma užtikrintos išieškotojo – hipotekos kreditoriaus teisės.

7Dėl trečiojo skolininkės skundo argumentų, jog turto areštas nepagrįstai suvaržo jos teises parduoti turtą surastiems pirkėjams ir atsiskaityti su išieškotojo, antstolis nurodė, kad hipoteka įkeistas skolininkei priklausantis turtas buvo areštuotas LR CPK 746 str. 2 d. numatytu pagrindu, numatančiu, jog išsiuntęs ar įteikęs raginimą įvykdyti hipoteka užtikrintą įsipareigojimą, antstolis areštuoja įkaito davėjo turtą. Taip pat nurodė, kad turto arešto aktas nepažeidžia skolininkės teisės surasti savo pirkėjus, kadangi išieškotojui pateikus vykdyti vykdomąjį dokumentą ir antstoliui pradėjus priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, skolininkė turi teisę pasiūlyti savo pirkėją, šią teisę antstolis skolininkei yra raštu išaiškinęs raginime.

8Dėl ketvirtojo skolininkės skundo argumentų, jog skolininkei nebuvo sudaryta galimybė pačiai atlikti turto vertinimą arba surasti pageidaujamą turto vertintoją, antstolis nurodė, kad hipoteka įkeistas turtas yra didelės vertės, kilus abejonių dėl jo realios vertės, antstolis pasinaudojo įstatymų jam suteikta diskrecijos teise ir paskyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Pažymėjo, jog įstatymai nesuteikia skolininkui teisės reikalauti, kad turto vertinimą atliktų jo pasiūlytas turto vertintojas, kadangi vienos iš šalių pasiūlytas turto vertintojas gali būti šališkas, vykdymo procese tik antstoliui suteikiama teisė priimti sprendimą skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti ir pavesti ją atlikti parinktai ekspertizės įstaigai, o vykdomosios bylos šalys turi teisę pareikšti nušalinimą antstolio paskirtai ekspertizės įstaigai. Nurodė, jog antstolio paskirtas turto vertintojas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus bei turi pakankamą patirtį, nėra abejonių dėl jo profesinių žinių ir objektyvumo.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 9 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjos N. K. skundų dėl antstolio veiksmų. Teismo vertinimu, antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento (šiuo atveju vykdomojo įrašo) teisėtumo ir pagrįstumo, kreditoriaus ir skolininkės sutartinių santykių, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja skunde nenurodė nei vieno CPK 651 str. 2 d. nurodyto pagrindo, susijusio su antstolio nepagrįstu vykdomojo dokumento priėmimu vykdyti. Teismo vertinimu, nėra teisiškai reikšmingi skundo argumentai, jog skolininkė nežymiai pažeidė kredito sutartį ir išieškotojas neturėjo teisės vienašališkai nutraukti kredito sutartį, teismui nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka ir vertinant antstolio veiksmus, kol vykdytinas dokumentas nėra nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Nurodė, kad remiantis informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad skolininkė ginčo dėl kredito sutarties nutraukimo skundo nagrinėjimo dieną nėra iškėlusi, jokios laikinosios apsaugos priemonės šiuo klausimu nepritaikytos. Byloje nėra nustatyta ir pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių vykdomasis dokumentas apskritai negalėjo būti priimtas vykdyti, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog antstolis neteisėtai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir jo pagrindu pradėjo išieškojimą.

11Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš vykdomojo įrašo matyti, kad kreditorius dėl priverstinio išieškojimo į notarą kreipėsi 2012-09-17, taigi iki 2012-11-09 vykdomojo įrašo išdavimo pagal CK 4.192 str. 4 d. skolininkė buvo informuota apie hipotekos kreditoriaus pateiktus duomenis bei prievolės įvykdymo terminus. Nurodė, kad 2013-07-08 raginimas atitinka CPK 656 str. reikalavimus raginimo turiniui, jame nurodytas įstatymo numatytas terminas skolininkės įsipareigojimui įvykdyti. Antstolis neturi teisės keisti CPK 746 str. 1 d. numatyto termino, atsižvelgiant į skolos dydį ar kitas aplinkybes. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šias aplinkybes, CPK 746 str. nuostatas, pareiškėjos prašymas pratęsti terminą skoliniam įsipareigojimui įvykdyti yra nepagrįstas ir netenkintinas.

12Teismas nenustatė, kad antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą bei 2013-07-18 įteikdamas skolininkei raginimą ir kitus procesinius dokumentus, būtų pažeidęs CPK taisykles, todėl padarė išvadą, kad įkeistas turtas areštuotas pagrįstai. Nurodė, kad turto arešto aktas nepažeidžia skolininkės teisės surasti savo pirkėjus, kadangi antstoliui pradėjus priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, skolininkė tokią teisę turi. Dėl nurodyto teismas atmetė skolininkės skundą dėl 2013-07-18 antstolio turto arešto akto panaikinimo.

13Dėl paskirto eksperto teismas nurodė, jog pagal CPK 682 str. skolininkė turi teisę pareikšti ekspertui nušalinimą. Teismas, įvertinęs skolininkės skunde išdėstytus motyvus, konstatavo, kad jie neatitinka CPK 65 str. 1 d. 1-5 p. (67 str. 1 d.) ir 67 str. 2 d. numatytų eksperto nušalinimo pagrindų. Nurodė, kad esant abejonių dėl atliktos ekspertizės išvados teisingumo, skolininkė turės teisę pateikti motyvuotą prieštaravimą CPK 682 str. nustatyta tvarka. Padarė išvadą, kad UAB „Kvadratinis metras“ turto vertintojas S. Š. atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus (turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas išduotas 2000-03-22) (v. b. l. 31-32).

14III. Atskirojo skundo argumentai

15Atskirajame skunde skolininkė N. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį ir tenkinti jos skundus. Nutarties neteisėtumą grindžia šiais argumentais:

161. Nesutinka su teismo pozicija dėl nutartyje padarytų išvadų. Teigia, kad teismas visiškai neatsižvelgė į jos kaip skolininkės teises, kurios, jos nuomone, yra akivaizdžiai pažeidžiamos.

172. Mano, kad teismas skundžiamus patvarkymus išsprendė vien formaliai ir nesiaiškino visos faktinės situacijos. Pažymėjo, kad viena iš pagrindinių vykdymo procesą atliekančio antstolio pareigų yra užtikrinti ne tik išieškotojo interesus, bet ir elgtis taip, jog nepagrįstai nebūtų pažeistos ir skolininko teisės. Antstoliai, vykdydami savo veiklą, privalo vadovautis ir bendraisiais teisės principais, tokiais kaip protingumas, teisingumas ir sąžiningumas.

183. Akivaizdu, kad antstolio nepagrįstas ribojimas skolininkės galimybei surasti ir pačiai atlikti turto vertinimą yra neteisėtas ir neproporcingas jos teisių pažeidimas. Teigia, kad visiškai yra pagrįstos pareiškėjos abejonės, kad antstolio paskirtas turto vertintojas gali būti netinkamas atlikti ekspertizę, nes jis nėra žinomas pareiškėjai ir visuomenei, be to galimai gali būti suinteresuotas ar papirktas, nustatyti kuo mažesnę turto vertę. Mano, kad ta aplinkybė, jog turto vertintojas turi jo kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą, dar nepatvirtina ir neįrodo jo profesionalumo.

19Antstolis V. M. ir išieškotojas AB „Swedbank“ atsiliepimo į skolininkės atskirąjį skundą nepateikė.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Atskirasis skundas netenkintinas.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamo teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), todėl byla nagrinėtina vadovaujantis apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžiančiais atskirojo skundo argumentais.

23Nagrinėjamu atveju yra kvestionuojama pirmos instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmesti pareiškėjos keturi skundai dėl antstolio veiksmų. Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia iš esmės vienu argumentu, kad yra pažeidžiamos jos teisės, o pirmosios instancijos teismas skundžiamus patvarkymus išsprendė vien formaliai ir nesiaiškino visos faktinės situacijos.

24Pareiškėja abejoja antstolio paskirto turto vertintojo profesionalumu, teigia, kad paskirtas ekspertas nėra žinomas pareiškėjai ir visuomenei. Mano, kad paskirtas ekspertas galimai gali būti suinteresuotas ar papirktas, nustatyti kuo mažesnę turto vertę. Šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

25Skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai. Viena iš tokių priemonių yra turto pardavimas iš varžytynių. Varžytynėse skolininko turtas priverstinai realizuojamas (parduodamas), o iš lėšų, gautų už parduotą turtą, atsiskaitoma su kreditoriumi (kreditoriais). Turto pardavimas iš varžytynių yra skolininko nuosavybės teisių ribojimas, kuris turi būti atliekamas atsižvelgiant į privalomus reikalavimus. Priverstinį turto pardavimą organizuoja ir vykdo antstolis. Įstatymai antstolį įpareigoja savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti vykdymo proceso šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Viena iš būtinųjų ir esminių daikto priverstinio pardavimo iš varžytynių sąlygų yra kaina. Kadangi turtą parduoda ne daikto savininkas, bet specialiai tam įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, o pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos, tai tinkamas iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas įgyja ypač svarbią reikšmę. Pažymėtina, jog areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006; ir kt.).

26Vykdomojoje byloje nustatyta, kad antstolis V. M. 2013-07-18 patvarkymu Nr. 0240/13/02417 dėl ekspertizės skyrimo (v.b.l. 27) skyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti hipoteka įkeistam turtui – butui su rūsiu unikalus Nr. ( - ), esančiam adresu ( - ) ir negyvenamajai patalpai – parduotuvei, unikalus Nr. ( - ), esančiai adresu ( - ), nuosavybės teise priklausančiam N. K.. Minėtu patvarkymu ekspertizę pavesta atlikti UAB „Kvadratinis metras“ į.k. 301851583, turto vertintojui S. Š.. Apie patvarkymą skirti ekspertizę pareiškėjai buvo žinoma, ekspertui nušalinimo pareiškėja nereiškia (CPK 598 str.), pareiškėja abejoja paskirto eksperto kompetencija, teigia, kad ekspertas jai nėra žinomas. Kaip nustatyta iš Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenų Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-03-23 priėmė nutartį civilinėje byloje 2-5931-727/2011, kurioje buvo nagrinėjamas N. K. skundas dėl antstolio V. M. veiksmų. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad 2011-01-31 antstolis surašė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, kuriame nurodė, skiriama ekspertizė 0,2478 ha žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), ir gyvenamajam namui, unikalus Nr. ( - ), esantiems ( - ), ekspertizė pavesta atlikti UAB „Kvadratinis metras“. Taigi, minėtoje civilinėje byloje, kaip ir nagrinėjamu atveju, antstolis V. M. pareiškėjos turtui įvertinti skyrė ekspertizę atlikti tai pačiai įmonei UAB „Kvadratinis metras“. Minėtoje byloje pareiškėja išreiškė abejones dėl paskirtos ekspertinės įstaigos nešališkumo ir skunde reiškė nušalinimą paskirtam ekspertui. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nereiškia nušalinimo ekspertui ir teigia, kad paskirtas ekspertas jai nėra žinomas. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytoje civilinėje byloje pareiškėjos turtui įvertinti ekspertizė buvo paskirta atlikti tai pačiai įmonei, kaip ir nagrinėjamu atveju, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad ekspertas jai nėra žinomas. Be to, ji minėtoje civilinėje byloje reiškė nušalinimą ekspertui, tačiau nagrinėjamu atveju ji argumentuose nenurodo šių aplinkybių. Pažymėtina, kad jos abejonės paremtos prielaidomis „ekspertas galimai gali būti suinteresuotas ar papirktas, nustatyti kuo mažesnę turto vertę“, kas nesudaro pagrindo tenkinti jos atskirąjį skundą šioje dalyje. LR CPK 681 str. 3 d. ir 682 str. 3 d. nurodyta, kad skolininkas ar išieškotojas gali pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra išvados dėl turto įkainojimo. Pažymėtina, jog atlikto turto vertinimo nuginčijimais gali būti vykdomas CPK 682 str. 2 d. nustatyta tvarka, t.y. išieškotojui ir skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados bei paprašius antstolio paskirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę. Jokie teisės aktai nenustato antstolio pareigos, pavedant ekspertizę atlikti ekspertinei įstaigai, turinčiai reikiamą kvalifikaciją, vadovautis tam tikrais papildomais kriterijais ir/ar metodikomis dėl skiriamos ekspertinės įstaigos nešališkumu, nesuinteresuotumu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įstatyme įtvirtinta galimybė nušalinti antstolio paskirtą ekspertą bei eksperto teisės atlikti ekspertizę apribojimai, įtvirtinti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 16 straipsnyje, yra pakankamai saugikliai, kad vertinamas turtas būtų įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino nutartyje, kad esant abejonių dėl atliktos ekspertizės išvados teisingumo, pareiškėja turės teisę pateikti motyvuotą prieštaravimą CPK 682 str. nustatyta tvarka.

27Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad antstolis nepagrįstai apribojo skolininko galimybes surasti ir pačiai atlikti turto vertinimą, taip neteisėtai ir neproporcingai pažeisdamas jos teises. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje turtą parduoda ne daikto savininkas, bet specialiai tam įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, o pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos, tai tinkamas iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas įgyja ypač svarbią reikšmę. Antstolis 2013-08-16 patvarkyme Nr. 0240/13/02417 „Patvarkymas atsisakyti tenkinti skolininko skundus“ išsamiai išaiškino pareiškėjai, kad įstatymai nesuteikia skolininkui teisės reikalauti, jog turto vertinimą atliktų jo pasiūlytas turto vertintojas, vykdymo procese tik antstoliui suteikiama teisė priimti sprendimą skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti ir pavesti ją atlikti parinktai ekspertizės įstaigai (LR CPK 681, 682 str.), o vykdomosios bylos šalys turi teisę pareikšti nušalinimą antstolio paskirtai ekspertizės įstaigai. Atsižvelgiant į tai, jog teisės aktai tik antstoliui suteikia teisę priimti sprendimą skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti ir pavesti ją atlikti parinktai ekspertizės įstaigai, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad antstolis nepagrįstai apribojo jos galimybes surasti ir pačiai atlikti turto vertinimą, taip neteisėtai ir neproporcingai pažeisdamas jos teises.

28Nesutiktina su apeliantės skundo argumentais, kad jos teisė buvo pažeista areštavus nekilnojamąjį turtą, nes dėl taikomų suvaržymų ji neturi galimybės parduoti turtą savo pasirinktiems pirkėjams. CPK 704 str. numato, kad iki varžytinių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų teikusi ginčo turto pirkėjo kandidatūrą. Apie minėtą prioritetinę skolininkės teisę pasiūlyti savo pirkėją, antstolis yra nurodęs 2013-07-08 Raginimo įvykdyti sprendimą 8 punkte (v.b.l. 20). Todėl teismas atmeta pareiškėjos argumentus dėl pritaikyto turto arešto pažeistų jos teisių.

29Nesutiktina su apeliantės argumentais dėl antstolio nustatyto neprotingo ir per mažo termino reikalavimui įvykdyti. Byloje nėra duomenų, kad per raginime nustatytą terminą skolininkė būtų pradėjusi vykdyti reikalavimą bent dalimis, nors pritaikytas areštas tokių veiksmų atlikti jai netrukdė. Remiantis Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja N. K. turi nemažą bylinėjimosi patirtį (LITEKO duomenimis apeliantė bylinėjosi/jasi 27 bylose), be to būdama skolininke ne vienoje vykdomojoje byloje, turėjo žinoti, jog bus pradėtas priverstinis išieškojimas jau tada, kai kreditorius dėl priverstinio išieškojimo kreipėsi į notarą ir 2012-11-09 buvo išduotas vykdomasis įrašas (v.b.l. 8). Kreditorius antstoliui pateikė prašymą „Dėl vykdomojo įrašo pateikimo vykdymui“ tik 2013-07-02 (v.b.l. 2), kuriuo prašė priimti vykdymui minėtą vykdomąjį įrašą dėl skolos, notaro mokesčio, priteistų įstatyminių palūkanų išieškojimo iš N. K.. Taigi, nuo vykdomojo įrašo išdavimo iki kreditoriaus kreipimosi į antstolį praėjo beveik 9 mėnesiai. Todėl darytina išvada, kad skolininkė turėjo pakankamai laiko pradėti bent iš dalies vykdyti reikalavimą.

30Kaip jau buvo minėta apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia vienu argumentu, kad yra pažeidžiamos jos teisės, o pirmosios instancijos teismas skundžiamus patvarkymus išsprendė vien formaliai ir nesiaiškino visos faktinės situacijos. Apeliantė nepateikia kokių nors konkrečių argumentų, kuriais ji pagrįstų savo teiginius, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, ji nenurodo kokios jos teisės yra pažeistos.

31Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos N. K. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-09 nutartis paliktina nepakeista.

32Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes akivaizdu, jog pirmosios instancijos tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

33Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336- 339 straipsniais,

Nutarė

34Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, rašytinio proceso... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėja N. K. pateikė keturis skundus dėl antstolio V. M. veiksmų,... 4. Antstolis V. M. 2013-08-16 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundus.... 5. Dėl pirmojo skolininkės skundo argumentų, jog vykdomasis dokumentas yra... 6. Dėl antrojo skolininkės skundo argumentų, jog raginime numatytas 30 dienų... 7. Dėl trečiojo skolininkės skundo argumentų, jog turto areštas nepagrįstai... 8. Dėl ketvirtojo skolininkės skundo argumentų, jog skolininkei nebuvo sudaryta... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 9 d. nutartimi nutarė... 11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš vykdomojo įrašo matyti, kad... 12. Teismas nenustatė, kad antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą... 13. Dėl paskirto eksperto teismas nurodė, jog pagal CPK 682 str. skolininkė turi... 14. III. Atskirojo skundo argumentai... 15. Atskirajame skunde skolininkė N. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 16. 1. Nesutinka su teismo pozicija dėl nutartyje padarytų išvadų. Teigia, kad... 17. 2. Mano, kad teismas skundžiamus patvarkymus išsprendė vien formaliai ir... 18. 3. Akivaizdu, kad antstolio nepagrįstas ribojimas skolininkės galimybei... 19. Antstolis V. M. ir išieškotojas AB „Swedbank“ atsiliepimo į skolininkės... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Atskirasis skundas netenkintinas.... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 23. Nagrinėjamu atveju yra kvestionuojama pirmos instancijos teismo nutartis,... 24. Pareiškėja abejoja antstolio paskirto turto vertintojo profesionalumu,... 25. Skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio... 26. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad antstolis V. M. 2013-07-18 patvarkymu Nr.... 27. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad antstolis nepagrįstai apribojo... 28. Nesutiktina su apeliantės skundo argumentais, kad jos teisė buvo pažeista... 29. Nesutiktina su apeliantės argumentais dėl antstolio nustatyto neprotingo ir... 30. Kaip jau buvo minėta apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia vienu... 31. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad įstatyminė teismo pareiga... 32. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes akivaizdu, jog pirmosios instancijos... 33. Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336- 339... 34. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį palikti...