Byla eA-298-756/2020

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kuršėnų vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kuršėnų vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys Šiaulių rajono savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija), dėl įsakymo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kuršėnų vandenys“ (toliau – Bendrovė, pareiškėjas, Projekto vykdytojas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-725 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-041 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Kuršėnų vandenys“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (2016 m. birželio 16 d. redakcija, toliau – ir Rekomendacijos) 263.2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 1 ir 3 punktuose įtvirtintiems įstatymo viršenybės ir proporcingumo principams, o tuo pačiu ir teisinės valstybės principui; sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su klausimu, ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 5 straipsnyje, 69 straipsnyje įtvirtintas bendrasis Europos Sąjungos teisės proporcingumo principas, kuris Europos Sąjungos fondų finansavimo teisiniame reguliavime yra detalizuotas Europos Komisijos 2006 m. gruodžio 8 d. reglamento (EB) Nr. 1828/2006 ir Rekomendacijų dėl principų, kriterijų ir indikacinių skalių, kuriomis turi vadovautis Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinius koregavimus, numatytus Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedo H straipsnio 2 dalyje [C(2002)2871], turi būti aiškinamas taip, jog, esant šiame skunde nurodytoms faktinėms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (2016 m. rugsėjo 20 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintos Rekomendacijos, tiek, kiek nenumato galimybės finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį Europos Sąjungos proporcingumo principą.

72.

8Pareiškėjas paaiškino, kad kartu su partneriu Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2009 m. birželio 22 d. pateikė paraišką dėl projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Šiaulių rajone (Kairiai, Vijoliai, Kuršėnai)“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-041, (toliau – ir Projektas) finansavimo, kurią tikslino 2009 m. spalio 16 ir 20 d. Be to, pareiškėja 2011 m. gegužės 20 d. raštu Nr. KV1-181 pateikė paraišką dėl papildomo finansavimo, ją tikslino 2011 m. rugsėjo 13 d. (toliau paraiškos su visais jų patikslinimais vadinama Paraiška). Projekto vykdytojas, veikiantis kartu su partneriu Šiaulių rajono savivaldybės administracija, ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir APVA, Agentūra) 2009 m. gruodžio 11 d. sudarė Projekto finansavimo ir administravimo sutartį Nr. V/2009/NS/24 (toliau – ir Sutartis). Sutartyje numatyta Projekto finansavimo pabaiga – 2012 m. rugpjūčio 11 d. Dalis Sutarties sąlygų buvo išdėstyta nauja redakcija. Vienu iš pakeitimų pratęstas Projekto finansavimo pabaigos terminas iki 2014 m. sausio 11 d. Be to, pakeista Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 7 lentelė „Stebėsenos rodikliai“, gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų, skaičių padidinant iki 2 086. 2013 m. lapkričio 11 d. susitarimu prie Sutarties Nr. 2 buvo pratęstas Projekto finansavimo pabaigos terminas iki 2014 m. gegužės 14 d., taip pat pakeistas Projekto veiklų įgyvendinimo grafikas. 2013 m. gruodžio 10 d. šalys pasirašė susitarimą prie Sutarties Nr. 3 „Dėl projekto „Vandens tiekimo ir nuo-tekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šiaulių rajone (Kairiai, Vijoliai, Kuršėnai)”, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-041, kuriuo susitarė: „1. Pakeisti Sutarties 1 Priedo „Projekto aprašymas“ 5 lentelę „Projekto loginis pagrindimas“, nurodant, kad įgyvendinus veiklas bus paklota 22,96 km vandentiekio tinklų, 32 km nuotekų tinklų, sudaryta galimybė prisijungti prie nuotekų tinklų 853 būstams, prie vandentiekio tinklų 605 būstams (1 priedas). 2. Pakeisti Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 7 lentelę „Stebėsenos rodikliai“, nurodant, kad prie nuotekų tinklų bus prijungta 853 būstai ir taikant 2,6 koeficientą apskaičiuota, kad prie nuotekų tinklų bus prijungta 2 218 gyventojų, prie vandentiekio tinklų bus prijungti 605 būstai ir, atitinkamai, 1 573 gyventojai (1 priedas) <...>“. Dalis kitų Sutarties nuostatų taip pat buvo išdėstyta nauja redakcija. 2014 m. gegužės 14 d. šalys pasirašė susitarimą prie Sutarties Nr. 4 „Dėl projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šiaulių rajone (Kairiai, Vijoliai, Kuršėnai)“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-041. Šiuo susitarimu, be kita ko, partneriu papildomai įtraukta UAB „Šiaulių vandenys“, be to, buvo pratęstas Projekto finansavimo pabaigos terminas iki 2014 m. birželio 13 d.

93.

10Pareiškėjas pažymėjo, kad Projekto įgyvendinimo metu Projekto vykdytojas, laikydamasis Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1.1 p. reikalavimų, visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį Įgyvendinančiai institucijai teikė tarpines Projekto įgyvendinimo ataskaitas, nurodydamas būstų, prijungiamų prie vandens ir nuotekų tinklų skaičių bei kitus duomenis. Įgyvendinančiajai institucijai buvo pateiktos tarpinės Projekto vykdymo ataskaitos, iš kurių matyti nuolat didėjantis, sistemingas gyventojų (būstų), prijungiamų prie naujai įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų skaičius. Taip pat Projekto vykdytojas visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį dėjo maksimalias pastangas tam, kad, užtikrintų savalaikį ir tinkamą gyventojų (būstų) prisijungimą prie naujai nutiestų vandens tiekimo ir nuotekų tinklų. Agentūra 2017 m. birželio 14 d. raštu informavo pareiškėją, jog nustatė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-401 „Dėl VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto finansavimo sąlygų aprašo (toliau – ir Finansavimo sąlygų aprašas) 34 punkto, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto pažeidimą dėl stebėsenos (rezultato) rodiklių nepasiekimo vykdant Projektą. Pateiktoje 2017 m. birželio 14 d. pažeidimo tyrimo išvadoje (toliau – ir Išvada) konstatuota, kad pareiškėjo pa-siektas stebėsenos rodiklis yra: prie nuotekų surinkimo tinklų prijungti 2 021 gyventojai, stebėsenos rodiklio nepasiekimas yra 5,25 proc., prie vandentiekio tinklų prijungti 1 294 gyventojai, stebėsenos rodiklio nepasiekimas yra 14 proc. Todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 262.2 punktu, pažeidimas šioje dalyje nenustatomas. Išvadoje taip pat konstatuota, kad pareiškėjas nepasiekė rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“, nepasiekimas yra 14 proc., tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą, taigi taikomas finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) yra 5 proc. ir iš viso netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta 228 941,33 Eur (4 578 826,55 Eur x 5 proc.).

114.

12Pareiškėjas teigė, kad Agentūra 2017 m. liepos 25 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1580 „Dėl įtariamų pažeidimų“ informavo pareiškėją apie tai, jog Pažeidimo tyrimas buvo atnaujintas, nes 2017 m. liepos 18 ir 21 d. buvo gauti Valstybės kontrolės elektroniniai laiškai, kuriuose Valstybės kontrolė pateikė pastebėjimus dėl šio tipo pažeidimų tyrimų. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. KV1-122 pakartotinai pateikė Agentūrai duomenis apie veiksnius, kurių įtakos stebėsenos rodiklių nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti. Agentūra 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1730 informavo pareiškėją, kad atliko atnaujintą Pažeidimo tyrimą ir 2017 m. rugpjūčio 10 d. parengė Išvadą, kurioje konstatavo, jog pareiškėjas, vykdydamas Sutartį, nepasiekė rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“, nepasiekimas yra 16 proc. Rašte taip pat buvo nurodyta, kad tiek pirminio, tiek atnaujinto įtariamo Pažeidimo tyrimo metu nustatytas vienodas netinkamų finansuoti išlaidų dydis (228 941,33 Eur). Pareiškėjas vertino, kad Pažeidimo tyrimas, kuris buvo užbaigtas priėmus 2017 m. birželio 14 d. Pažeidimo tyrimo išvadą, Agentūros buvo atnaujintas neteisėtai bei nepagrįstai. Iš Valstybės kontrolės gauta informacija apie tokio pobūdžio pažeidimo tyrimų vertinimą nėra nauja aplinkybė Rekomendacijų 271 punkto prasme, nes ši informacija yra susijusi ne su pažeidimo aplinkybėmis, o su tokio pobūdžio pažeidimo tyrimo aspektais. Įsakyme tik formaliai išvardintos teisės aktų nuostatos, darant nuorodą į Pažeidimo tyrimo išvadą, jos tinkamai neištyrus ir neišanalizavus, nepriėmus savarankiškos nuomonės ir jos nemotyvavus. Dėl to Įsakymas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

135.

14Pareiškėjas nurodė, tiek Agentūra, priimdama Išvadą, tiek Ministerija netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 1911 punkto nuostatą dėl rodiklių nepasiekimo priežasčių ir nepagrįstai inicijavo pažeidimo tyrimą bei nustatė pažeidimą, netinkamai įvertino aplinkybę, jog rodikliai nepasiekti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjos ir nežinomų Sutarties pasirašymo metu. Vertino, kad ne tik Išvadoje pateiktame sąraše nurodytos priežastys turi būti vertinamos. Pateiktas sąrašas negali būti laikomas baigtiniu. Pažymėjo, kad stebėsenos rodikliai nepasiekti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Projekto vykdytojo ir nebuvo žinomos Sutarties pasirašymo metu. Esminė priežastis, dėl kurios nebuvo pasiekti stebėsenos rodikliai, yra gyventojų nesijungimas prie Projekto vykdytojo naujai įrengtos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Vertinant rodiklių nepasiekimą ir to priežastis, būtina įvertinti ir tai, jog Projekto vykdytojas, įgyvendindamas Projektą, visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį dėjo maksimalias pastangas tam, kad, užtikrintų savalaikį ir tinkamą gyventojų (būstų) prisijungimą prie naujai nutiestų vandens ir nuotekų surinkimo tinklų, tačiau gyventojų prijungimo rezultatus pavyko pagerinti tik iš dalies. Tiek Agentūra, tiek Ministerija apskritai nevertino aplinkybės, jog po 2016 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas pasiekė stebėjimo rodiklį „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ iki ribos (mažiau 10 proc.), nuo kurios pažeidimas nėra nustatomos ir finansinių korekcijų taikymas nenumatytas. Taigi, pareiškėjas sudarė visas sąlygas būstų prisijungimui. Be to, Išvada, kuria grindžiamas Įsakymas, buvo priimta netinkamai taikant Rekomendacijų 261, 262 bei 263 punktus. Pareiškėjo įsitikinimu, pažeidimas, priešingai nei Išvadoje nurodė Agentūra ir Įsakyme patvirtino atsakovas, neturėjo būti konstatuotas dar ir todėl, kad toks pažeidimo konstatavimas prieštarauja tiek pažeidimo sampratai, tiek teisės aktų reikalavimams. Agentūra, vertindama Projekto stebėsenos rodiklių nepasiekimo faktą ir priimdama sprendimą dėl tariamo pažeidimo, apskritai ignoravo Lėšų administravimo taisyklių 3 punkte numatytą pažeidimo sampratą. Agentūra neužtikrino visapusiško, išsamaus ir objektyvaus visų reikšmingų aplinkybių ištyrimo, todėl priėmė nepagrįstą ir teisės aktų nuostatoms prieštaraujančią Išvadą dėl tariamo pažeidimo konstatavimo. Teigė, kad jam turėjo būti suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodiklių pasiekimui. Tačiau net po 2017 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. D1-584 priėmimo pareiškėjas pagerino stebėsenos rodiklių pasiekimo reikšmes ir 2017 m. liepos 21 d. duomenimis prijungtų prie vandentiekio tinklų gyventojų skaičius yra mažesnis nei 10 proc. nuo Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės, taigi, vadovaujantis Rekomendacijų 262.2 punktu, nėra pagrindo pažeidimui konstatuoti.

156.

16Pareiškėjas vertino, kad Rekomendacijų 263.2 punkte nustatytas finansinės korekcijos dydis ir pritaikyta finansinė korekcija akivaizdžiai neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nustatant korekcijos dydį, nebuvo atsižvelgta į pažeidimo (jei jis buvo padarytas) pobūdį, svarbą ir finansinius nuostolius, taip pat tikslus, kurių siekiama finansinių korekcijų taikymu. Pažymėjo, kad finansinės korekcijos taikomos tik tada, kai pažeidimas turi esminės reikšmės Europos Sąjungos biudžetui. Agentūra žalos padarymo fakto nekonstatavo, be to, pažeidimas 2017 metais yra visiškai ištaisytas ir pasiektas prijungtų prie vandentiekio tinklų gyventojų skaičius yra mažesnis nei 10 proc. nuo Sutartyje nustatytos stebėsenos rodiklio reikšmės, be to, jis toliau yra gerinamas. Korekcija yra neproporcinga taip pat dėl to, kad 5 proc. dydžio korekcija taikyta nuo visos Sutarties sumos, neatsižvelgiant į tai, kad pažeidimas dalyje dėl prijungtų prie nuotekų tinklų gyventojų skaičiaus nebuvo konstatuotas. Todėl Išvada bei Įsakymas neatitinka proporcingumo principo, pažeidžia VAĮ 3 straipsnio 1 dalį.

177.

18Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

198.

20Atsakovas nurodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. baigėsi terminas, per kurį pareiškėjas turėjo su gyventojais sudaryti vandens tiekimo sutartis. Atlikus pažeidimo tyrimą, nustatyta, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas Sutartį, nepasiekė rodiklio „gyventojai prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“, tačiau nepasiekimas yra 5,25 proc., todėl vadovaujantis Rekomendacijų 262.2 punktu pažeidimas šioje dalyje nenustatytas. Projekto vykdytojas, vykdydamas Sutartį, taip pat nepasiekė rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“, nepasiekimas yra 14 proc. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės nurodymus, 2017 m. liepos 25 d. Agentūra atnaujino pažeidimo tyrimą ir 2017 m. liepos 25 d. raštu apie tai informavo pareiškėją. 2017 m. rugpjūčio 10 d. atnaujinto pažeidimo tyrimo išvadoje konstatuota, jog Projekto vykdytojas, vykdydamas Sutartį, nepasiekė rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“, nepasiekimas yra 16 proc., taigi Projekto vykdytojas pažeidė Aprašo 34 punktą, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir šios Sutarties 1 priedo 7 punktą. Vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu, nustatytas taikomas finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) – 5 proc. Iš viso netinkamomis finansuoti išlaidomis buvo pripažinta 228 941,33 Eur. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2017 m. rugpjūčio 31 d. priėmė Įsakymą, kurio 1.1 punktu nustatė, kad lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta projekto vykdytojui išmokėta lėšų suma yra 215 367,90 Eur (šioje sumoje neįskaityta projekto vykdytojo įnašo dalis – 13 573,43 Eur).

219.

22Atsakovas teigė, kad Agentūra neturėjo teisės ir nevertino 2017 m. sudarytų sutarčių ir jų sudarymas po nustatyto termino negali būti laikomas pažeidimo ištaisymu. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato pareigos sprendimą priimančiai institucijai (šiuo atveju Ministerijai) atlikus pažeidimą tyrusios institucijos sprendimo vertinimą, atkartoti sprendime/Įsakyme nustatytas pažeidimo aplinkybes, pateikti savarankišką nuomonę dėl pažeidimo, juolab nesant tam teisiniam pagrindui. Įsakymas yra priimtas remiantis APVA pažeidimo tyrimo išvada. APVA sprendimas dėl pažeidimo ir siūlymas dėl lėšų susigrąžinimo yra sprendimo dėl finansavimo sumažinimo sudedamoji dalis. Agentūros darbuotojai (projektų vadovai), tikrindami Ataskaitą po projekto užbaigimo nustatė, kad Projekto apimtyje nustatyti rodikliai nėra pasiekti iki Projektų finansavimo sąlygų apraše nurodytos datos – 2016 m. gruodžio 31 d. Nustačius, jog rodiklis iš dalies nepasiektas dėl ne nuo projekto vykdytojo priklausančių aplinkybių, rodiklių nepasiekimo procentas buvo perskaičiuojamas atsižvelgiant į projekto vykdytojo nurodytas aplinkybes ir tik tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentas viršijo 10 proc., buvo inicijuojamas įtariamo pažeidimo tyrimas (Rekomendacijų 261.2 punkte numatytu atveju nepasiekta rodiklio reikšmė sudaro 10 proc. ar mažiau nuo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės). Projekto vykdytojas galėjo ir privalėjo vertinti gyventojų galimybes jungtis prie naujai nutiestų tinklų, bei su tuo susijusias rizikas. Pareiškėjas skunde nepagrįstai viena iš stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių nurodo teisinio reglamentavimo kitimą. Sutartinių įsipareigojimų neįvykdymas sukelia teisines pasekmes, prielaidas pažeidimui konstatuoti. Remiantis tuo, jog Projekto vykdytojas pažeidė Aprašo 34 punkto, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto, 1 priedo 7 punkto nuostatas bei tuo, jog yra atsiradę nuostoliai nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui, vertinama, jog yra nustatytos abi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punkte bei Lėšų administravimo taisyklių 3 punkte numatytos pažeidimo sąlygos, todėl pareiškėjos teiginys, jog Agentūra nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo tariamą pažeidimo egzistavimą dėl Projekto stebėsenos rodiklių nepasiekimo bei įpareigojo Projekto vykdytoją grąžinti dalį išmokėtų finansinės paramos lėšų yra neteisingas ir nepagrįstas. Tiek Ministerija, priimdama Įsakymą, vadovavosi nagrinėjamai situacijai aktualių teisės aktų nuostatomis. Įsakymas buvo priimtas remiantis Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 „Dėl finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Lėšų grąžinimo taisyklės), 5.2.3, 8,1 papunkčiais ir 11 punktu, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d, nutarimu Nr. 1443 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės), Aprašo nuostatomis. Netinkamų finansuoti išlaidų suma Agentūroje paskaičiuota remiantis Rekomendacijų 263.2 punktu. Rekomendacijos yra skelbiamos viešai. Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą ir jo metu remdamasi Rekomendacijose įtvirtinta tvarka, parinkdama taikytiną finansinę pataisą bei ją siūlydama pritaikyti Ministerijai, vadovavosi proporcingumo principu – parinkta poveikio priemonė ir jos mastas buvo visiškai adekvatūs padarytam pažeidimui.

2310.

24Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

2511.

26Agentūra atsiliepimą grindė iš esmės tokiais pačiais argumentais kaip ir atsakovas, papildomai nurodydama, kad nustačius, jog rodiklis nepasiektas dėl ne nuo projekto vykdytojo priklausančių aplinkybių, rodiklių nepasiekimo procentas buvo perskaičiuojamas ir tik tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentas viršijo 10 proc., buvo inicijuojamas įtariamo pažeidimo tyrimas. Pažymėjo, kad Sutarties pasirašymo metu taip pat galiojo teisės aktai, kurie neįpareigojo gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų, todėl, žinodamas šią aplinkybę, Projekto vykdytojas privalėjo atidžiau vertinti gyventojų galimybes jungtis prie naujai nutiestų tinklų. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl nepalankaus teisinio reguliavimo nelaikytina veiksniu, kurio įtakos Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Be to, pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, turėjo numatyti ir įsivertinti, ar gyventojai, iki kurių būstų tiesiami tinklai, turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis. Lėšų neturėjimas yra abstrakti priežastis, iš kurios nėra aišku, kokioms išlaidoms, susijusioms su prisijungimu prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, gyventojams trūksta lėšų ir ar Bendrovė negalėjo šios priežasties masto sumažinti. Pareiškėjui pasiekus rodiklius mažiau nei 90 proc., buvo inicijuotas ir nustatytas pažeidimas. Kadangi prie vandentiekio prijungtų gyventojų skaičiaus ir pagrįstai neprijungtų gyventojų skaičiaus suma buvo mažesnė nei 90 proc. nuo Sutartyje nurodytos reikšmės, taikyti Rekomendacijų 262.4 punkto nebuvo pagrindo. Nurodė, kad parinkdama taikytiną finansinę pataisą bei ją siūlydama pritaikyti Ministerijai, Agentūra vadovavosi proporcingumo principu, t. y. parinkta poveikio priemonė ir jos mastas buvo visiškai adekvatūs padarytam pažeidimui.

2712.

28Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą su skundu sutiko. Vertino, kad atsakovo pritaikytų finansinių korekcijų mastas neproporcingas, neužtikrinantis siekiamo efektyvumo ir pažeidžiantis viešojo administravimo principus. Pasiekti laiku numatytus tikslus pareiškėjui kliudė objektyvios aplinkybės, kurias pareiškėjas nurodė skunde. Teigė, kad neproporcingas finansinių korekcijų pritaikymas lems, kad bus pažeistos teisės turėti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas už kaip galima mažesnę kainą ne tik tų žmonių, kuriems nutiesti tinklai, bet ir kitų Šiaulių rajono savivaldybės gyventojų, sustabdys kitų projektų įgyvendinimą, dėl rizikos gauti finansines korekcijas, nes nėra atsižvelgiama į objektyvias aplinkybes.

2913.

30Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimo į skundą nepateikė.

31II.

3214.

33Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Kuršėnų vandenys“ skundą atmetė.

3415.

35Teismas, išsamiai aprašęs nustatytas faktines aplinkybes, nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad Sutartimi, kuri vėliau buvo tikslinama, Projekto vykdytojas įsipareigojo įgyvendinti Projektą taip, kad būtų pasiekti rezultatų rodikliai (t. y. „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų – 2133“, „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų – 1513“) ir kad pareiškėjas Projekto veikas įgyvendino, t. y. nagrinėjamu atveju Projekto vykdymo apimtis nesumažėjo, tačiau Sutartyje nustatytų rezultato rodiklių (gyventojų prisijungimo prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų) ji nepasiekė. Tačiau pareiškėjas nurodo, kad jo atžvilgiu neturėjo būti pradėtas pažeidimo tyrimas ir neturėjo būti nustatytas pažeidimas, kadangi stebėsenos rodiklis nebuvo pasiektas dėl aplinkybių, kurioms jis negalėjo daryti įtakos.

3616.

37Teismas nurodė, kad šiuo atveju rodiklio reikšmės nepasiekimo pagrįstumas taip pat gali būti vertinamas pagal ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos parengtą ir su įgyvendinančiąja institucija suderintą metodiką, kurioje, nepažeidžiant šiose Rekomendacijose pateiktų nuostatų, gali būti detalizuoti rodiklių nepasiekimo pagrįstumo vertinimo principai atsižvelgiant į atitinkamų veiksmų programų prioritetų įgyvendinimo priemonių specifiką. Šis atvejis taikomas tik rezultato rodikliams (stebėsenos rodiklių tipas), kurių nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu. Teismas vertino, kad PAFT ir Rekomendacijų nuostatos suponuoja išvadą, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimas nesudaro besąlyginės pareigos inicijuoti pažeidimo tyrimą, ar juo labiau, nustatyti pažeidimą. Teismas padarė išvadą, kad vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, galimybė nepradėti pažeidimo tyrimo ar nenustatyti pažeidimo gali būti siejama su nuo projekto vykdytojo nepriklausančiomis aplinkybėmis, kurių įtakos stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimui jis negalėjo sumažinti.

3817.

39Teismas nustatė, kad apie tai, jog Projekto fiziniai veiklos įgyvendinimo rodikliai apima konkretaus gyventojų skaičiaus prijungimą prie tiesiamų tinklų, nurodyta Paraiškoje. Tai, kad fiziniai veiklos įgyvendinimo rodikliai ir stebėsenos rodikliai apima prie Projekto metu naujai įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų naujai prisijungusių gyventojų skaičių nustatyta Sutartyje, o galutinai stebėsenos rodikliai patikslinti Sutarties pakeitimu. Todėl teismas atmetė pareiškėjo teiginį, jog nagrinėjamu atveju Agentūra pažeidimo tyrimą pradėjo dėl aplinkybių, kurios pareiškėjui buvo nežinomos, kaip prieštaraujantį surinktiems rašytiniams įrodymams.

4018.

41Teismas, įvertinęs Agentūros nustatytas aplinkybes atnaujintame pažeidimo tyrime, konstatavo, kad Agentūra, atsižvelgdama į su Ministerija suderintą sąrašą veiksnių, priskirtinų prie tų, kurių įtakos rodiklių (prisijungusių gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų) reikšmėms nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, įvertino pareiškėjo pateiktus duomenis ir nurodytas stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis. Išvadoje taip pat konstatuota, kad Kuršėnų miesto seniūnijos rašte nurodyti du būstai, kurie yra parduodami, negali būti vertinami kaip pagrįsta aplinkybė, nes nenurodoma jokių konkrečių priežasčių, kodėl gyventojai nesijungė prie vandentiekio tinklų iki 2016 m. pabaigos ir nepateikta įrodymų, ar jų įtakos projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Teismas vertino, kad Projekto vykdytojo nurodytos stebėsenos rodiklio nepasiekimo priežastys, t. y. gyventojai turi šachtinį šulinį; ruošiasi parduoti namą; neturi lėšų nelaikytinos tokiomis, kurių įtakos Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo vertinamas kaip veiksnys, kurio įtakos rodiklio reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai tyrimo metu nustatytų aplinkybių nepaneigia. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo nurodytas pastangas siekiant Sutartyje įtvirtintų stebėsenos rodiklių – gyventojų prijungimo prie naujai įrengtų nuotekų tvarkymo ir vandentiekio tinklų. Projektas buvo vykdomas pakankamai ilgą laiką, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas tik nuo 2014 m. balandžio mėnesio ėmėsi atitinkamų priemonių stebėsenos rodikliams pasiekti.

4219.

43Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentą, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato gyventojams imperatyvios pareigos geriamajam vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, pažymėjo, jog vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, pažeidimo nustatymui reikšmės turi tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek šiuo metu galiojančioje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijoje (2018 m. sausio 12 d. įstatymo redakcija), tiek ir Sutarties sudarymo metu galiojusioje minėto įstatymo redakcijoje (2006 m. liepos 13 d. įstatymo redakcija) gyventojams nebuvo numatyta besąlyginė pareiga jungtis prie nutiestų vandentiekio tinklų ir buvo sudaryta galimybė individualiam vandens išgavimui. Todėl teismas padarė išvadą, kad dar Sutarties sudarymo metu pareiškėjas turėjo ir galėjo įvertinti galiojusio teisinio reglamentavimo įtaką stebėsenos rodiklių pasiekimui, ir ši aplinkybė nelaikytina pagrįsta priežastimi, lėmusia stebėsenos rodiklio nepasiekimą, o priešingai, pareiškėjas, žinodamas apie teisės aktų suteiktą galimybę gyventojams apsirūpinti geriamuoju vandeniu individualiai, prisiėmė su šiuo veiksniu susijusių neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Todėl teisinio reglamentavimo pasikeitimas pagrįstai nepripažintas aplinkybe, pateisinančia stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimą.

4420.

45Teismas nenustatė aplinkybių, kurių Agentūra neįvertino kaip sudarančių pagrindą nenustatyti pažeidimo, kadangi šių aplinkybių atsiradimo riziką ir jų įtaką stebėsenos rodiklio pasiekimui pareiškėjas, kaip atsakingas ūkio subjektas, galėjo ir turėjo įvertinti Sutarties sudarymo metu.

4621.

47Teismas kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius nustatytoms faktinėms aplinkybėms, vertino pareiškėjo teiginius, kad jam nebuvo suteikta galimybė per papildomą terminą ištaisyti rodiklių nepasiekimo trūkumų. Teismas pažymėjo, kad Projekto vykdytojas, pasirašydamas Sutartį, prisiėmė įsipareigojimus, be kita ko, ir dėl rodiklių pasiekimo; pagal Aprašo 34 punktą pareiškėjas turėjo užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., visi Paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis. Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 buvo pakeistas Aprašo 34 punktas ir terminas rodiklių pasiekimui pratęstas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Taigi projekto vykdytojas turėjo dar papildomus vienerius metus rodiklių pasiekimui palyginus su laikotarpiu, kuris buvo suteiktas Sutarties pasirašymo metu. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, sąlygojusios stebėsenos rodiklio nepasiekimą, nelaikytinos veiksniais, kurių įtakos nustatytų stebėsenos rodiklių nepasiekimui jis negalėjo sumažinti, ir nesudarė pagrindo Agentūrai nepradėti pažeidimo tyrimo arba nenustatyti pažeidimo. Išvadoje nustatytų rodiklių nepasiekimas viršija Rekomendacijose nustatytą 10 proc. ribą, kuriai esant pažeidimo tyrimas nėra pradedamas. Todėl teismas konstatavo, kad APVA pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungė prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ 16 proc. ir pažeidė Aprašo 34 punkto, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 papunkčio ir Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatas.

4822.

49Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį, kad Išvadoje ir Įsakyme nebuvo nustatyta, kokie nuostoliai dėl konstatuoto pažeidimo buvo padaryti Europos Sąjungos ir nacionaliniam biudžetams, pažymėjo, jog šiuo atveju Projektas buvo vykdomas ir atitinkamai Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto lėšos buvo naudojamos, siekiant labai konkrečių su pareiškėju (Projekto vykdytoju) Sutartimi aptartų tikslų, vienas iš kurių – stebėsenos rodiklių pasiekimas (t. y. atitinkamo kiekio gyventojų prijungimas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų). Be kita ko, nuo to priklausė ir iš šių biudžetų Projektui skirtų išmokų dydis. Todėl pareiškėjo įsipareigojimų pasiekti stebėsenos rodiklių neįvykdymas kartu reiškia ne tik Sutarties (jos pakeitimų) nuostatų pažeidimą, bet ir nuostolius Europos Sąjungos ir nacionaliniam biudžetams, kurių dydis yra 5 proc. nuo Sutarties vertės. Fakto, kad, nepasiekus stebėsenos rodiklių ES ir nacionaliniam biudžetams buvo padaryti nuostoliai, savaime nepaneigia pareiškėjo teiginiai, jog Projektu buvo siekiama ir kitų tikslų, kurie buvo pasiekti. Teismas atkreipė dėmesį, kad už kitų savo įsipareigojimų tinkamą įvykdymą pareiškėjas gavo 95 procentus numatyto finansavimo.

5023.

51Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 261.2, 263 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą, sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad šiuo atveju Rekomendacijų 263.2. punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas buvo pritaikytas netinkamai. Konstatavus Sutarties stebėsenos rodiklio nepasiekimą, vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai taikyta finansinė korekcija (5 proc.) būtent nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl galimo sankcijos diferencijavimo už atskirus nepasiektus stebėsenos rodiklius.

5224.

53Dėl pareiškėjo teiginio, kad ginčo finansinės korekcijos pritaikymas prieštarauja proporcingumo principui, teismas nurodė, jog tyrimas buvo pradėtas dėl dviejų stebėsenos rodiklių, kurių pareiškėjas neįgyvendino. Finansinė korekcija taikyta už vieno stebėsenos rodiklio nepasiekimą, kuris yra 16 proc. Pareiškėjui taikytas mažiausias finansinės korekcijos dydis – 5 proc., numatytas Rekomendacijose. Teismas pažymėjo, kad Rekomendacijose įtvirtintos nuostatos – tai savo esme tam tikros pažeidimų tyrimo ir nustatymo gairės, skirtos jose nurodytoms institucijoms (jų darbuotojams). Atsižvelgdamas į Projekto įgyvendinimo tikslus, pažeidimo mastą, teismas sprendė, kad pritaikytos finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui ir yra teisingas. Ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl negalėjimo įgyvendinti rodiklių buvo išsamiai įvertintos, taikytos poveikio priemonės yra motyvuotos. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad ginčijamas Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

5425.

55Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nekilo abejonių dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo, todėl pareiškėjo prašymo kreiptis dėl prejudicinio sprendimo netenkino, taip pat atmetė pareiškėjo prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Rekomendacijų, kaip norminio teisės akto, teisėtumo ištyrimo. Teismas taip pat nutarė, kad sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. ir 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimis pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti panaikintos.

56III.

5726.

58Pareiškėjas UAB „Kuršėnų vandenys“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir ištirti, ar: 1) Finansavimo sąlygų aprašo 30 punktas (2010 m. kovo 25 d. redakcija), Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (2011 m. birželio 9 d. redakcija), Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (2012 m. lapkričio 5 d. redakcija) neprieštarauja GVTNTĮ (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 redakcija) 15 straipsnio 7 daliai; 2) Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (2013 m. rugsėjo 3 d. redakcija) neprieštarauja GVTNTĮ (2006 m. liepos 13 d. redakcija) 15 straipsnio 7 dalies ir GVTNTĮ (2014 m. birželio 12 redakcija) 23 straipsnio nuostatoms; 3) Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (2016 m. sausio 29 d. redakcija) neprieštarauja GVTNTĮ (2014 m. birželio 12 d, redakcija) 23 straipsnio nuostatoms; 4) Rekomendacijų (2016 m. birželio 16 d. redakcija) 263.2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui. Be to, pareiškėjas prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prejudiciniu klausimu: ar SESV 5 straipsnyje, 69 straipsnyje įtvirtintas bendrasis Europos Sąjungos teisės proporcingumo principas, turi būti aiškinamas taip, jog esant šios bylos faktinėms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (2016 m. rugsėjo 20 d. redakcija) ir Rekomendacijos, tiek, kiek nenumato galimybės finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį Europos Sąjungos proporcingumo principą.

5927.

60Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir ištirti: 1) ar Finansavimo sąlygų aprašo 30 punktas (2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. D1-237 redakcija), Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (2011 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. D1-480 redakcija) Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. D1-650 redakcija) neprieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 redakcija) 15 straipsnio 7 daliai, įtvirtinusiai asmenų teisę individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, bei teisinės valstybės principui; 2) ar Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. D1-650 redakcija) neprieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 redakcija) 15 straipsnio 7 dalies ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2014 m. liepos 12 d. įstatymo Nr. XII-939 redakcija) 23 straipsnio nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui; 3) ar Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcija) neprieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2014 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XII-939 redakcija) 23 straipsnio nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui; ar Rekomendacijų (2016 m. birželio 16 d. įsakymo redakcija) 263.2 punktas neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, konstitucinės teisinės valstybės principui bei įstatymo viršenybės principui.

6128.

62Pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prejudiciniu klausimu, ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 5 straipsnyje, 69 straipsnyje įtvirtintas bendrasis Europos Sąjungos teisės proporcingumo principas, kuris ES fondų finansavimo teisiniame reguliavime yra detalizuotas Europos Komisijos 2006 m. rugpjūčio 8 d. reglamento (EB) Nr. 1828/2006 ir Rekomendacijų dėl principų, kriterijų ir indikacinių skalių, kuriomis turi vadovautis Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinius koregavimus, numatytus Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedo H straipsnio 2 dalyje [C(2002) 2871], turi būti aiškinamas taip, jog, esant toliau nurodomoms faktinėms aplinkybėms – pirma, pareiškėjui tinkamai įvykdžius visas pagal Sutartį numatytas veiklas bei įgyvendinus Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje, Aprašo 7 punkto, Projekto, Sutarties tikslus ir panaudojus skirtas lėšas išimtinai infrastruktūros sukūrimui, t. y. nesukeliant žalos ES biudžetui; antra, pareiškėjui nepasiekus rezultatų stebėsenos rodiklių dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios; trečia, pareiškėjui visomis priemonėmis ir būdais siekus įgyvendinti rezultatų stebėsenos rodiklius bei nuolat nuosekliai didinus rezultatų stebėsenos rodiklių pasiekimą, tačiau šių rezultatų rodiklių nepasiekus iki nustatyto termino tik nedideliu procentu (apie 25,25 proc.), kuris toliau yra mažinamas po galutinės ataskaitos pateikimo; ir ketvirta, pažeidimo tyrimo metu bendradarbiavus su Įgyvendinančiąja institucija bei teikus įrodymus dėl aplinkybių, kurios pagrįstų finansinės korekcijos netaikymą ar mažesnės, pažeidimo pobūdžiui proporcingos finansinės korekcijos pritaikymą, – PAFT (2016 m. gruodžio 20 d. redakcija ) ir Rekomendacijos (2016 m. birželio 16 d. suvestinė redakcija ), tiek, kiek nenumato galimybės finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį Europos Sąjungos proporcingumo principą.

6329.

64Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nevisapusiškai ištyrus byloje pateiktus įrodymus bei nurodytas reikšmingas aplinkybes dėl prie įrengtų nuotekų tinklų prisijungusių gyventojų ir aplinkybių, nulėmusių gyventojų neprisijungimą prie Projekto įgyvendinimo metu nutiestų tinklų, netinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas. Be to, teismas neįvertino, jog nėra visų pažeidimo sudėties elementų – neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo kaltės. Teismas nepagrįstai pareiškėjui priskyrė riziką už gyventojų nesijungimą prie naujai įrengtų tinklų, neįvertinęs to, kad pareiškėjas neturi jokių teisinių priemonių pats prijungti ar priversti gyventojus prisijungti prie tinklų. Nei viena Sutarties nuostata neįpareigoja pareiškėjo įrengti nuotekų tinklus (įvadus) gyventojų privačiuose žemės sklypuose, pastatų vidaus vandentiekį ir sanitarinius prietaisus būstuose, be kurių gyventojų prisijungimas prie pareiškėjo nutiestų tinklų yra neįmanomas. Pareiškėjas pagal Sutartį privalėjo tik sudaryti galimybę Sutartyje nurodytam gyventojų skaičiui prisijungti prie nuotekų tinklų. Teismas nepagrindė, kuo pasireiškė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto pažeidimas. Teismas nepagrįstai pažeidimą grindė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktu, prieš tai neišanalizavęs pareiškėjo pastangų užtikrinti, kad visi planuojami naujai prijungti gyventojai turės nuotekų tvarkymo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Sutarties sudarymo metu teisės aktuose nebuvo numatyta galimybė taikyti finansinį koregavimą už stebėsenos rodiklių nepasiekimą. Be to, pareiškėjas Sutarties sudarymo metu negalėjo numatyti, kad Aplinkos ministerija nesiims iniciatyvos įstatymo lygmeniu įtvirtinti nuostatas, apribojančias galimybę viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijose individualiai išgauti geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas. Neįvertindamas byloje esančių įrodymų ir netinkamai aiškindamas teisės aktų nuostatas, teismas taip pat klaidingai konstatavo, kad susitarimai dėl Sutarties pakeitimo buvo sudaryti Pareiškėjo ir APVA bendru sutarimu, tačiau tokio pobūdžio sutartis nevertintina kaip lygiateisių šalių susitarimas, nes pareiškėjui nesutinkant su Sutarties pakeitimu, ji būtų nutraukta.

6530.

66Pareiškėjas teigia, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo ir iš esmės be motyvų atmetė pareiškėjo argumentus, pritardamas atsakovo ir APVA pozicijai. Pareiškėjas akcentuoja, jog per 2017 m. prijungtų prie vandentiekio tinklų gyventojų skaičius (įvertinus pateisinamas neprisijungimo priežastis), buvo tik 8,92 proc., t. y. mažesnis nei 10 proc. nuo Sutartyje nustatytos stebėsenos rodiklio reikšmės, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 262.3 punktu, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimą. Teisės aktuose nėra įtvirtino veiksnių, kurie gali turėti įtakos stebėsenos rodiklių reikšmės nepasiekimui, bet kurių projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, sąrašo. Tokį veiksnių sąrašą nustatė Agentūra 2017 m. kovo 23 d. raštu Nr. (29-2-2)-APVA-638, kurį atsakovas suderino 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (15-l)-D8-2727 (toliau – ir Veiksnių sąrašas). Teismas nepateikė jokio Veiksnių sąrašo teisinio vertinimo, be to, jis nelaikytinas teisės aktu.

6731.

68Pareiškėjas akcentuoja, kad tai, jog rodiklis nepasiektas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Projekto vykdytojo, bei priežasčių, buvusių nežinomų Sutarties pasirašymo metu, todėl, remiantis PAFT 1911 punktu, sudaro pakankamą teisinį pagrindą nepradėti pažeidimo tyrimo dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo, o jį pradėjus, sudaro teisinį pagrindą jį pabaigti, stebėsenos rodiklio nepasiekimo nepripažįstant pažeidimu. Pareiškėjas, siekdamas įvykdyti aptariamą įpareigojimą, elgėsi kaip protingai apdairus ir rūpestingas asmuo ir bendradarbiavo su Agentūra. Teismas tinkamai neįvertino, kokius pažeidimus atliko pareiškėjas, ir padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė finansavimo suma, negu priklauso, ir tai galėjo sukelti nuostolių nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui. Atsakovas byloje net neįrodinėjo aplinkybės, jog dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo būtų padaryta žala nacionaliniam ir (ar) Europos Sąjungos biudžetams. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog Projektui skirto finansavimo dydis nepriklausė nuo Sutartyje įtvirtintų stebėsenos rodiklių. Pareiškėjas akcentuoja, kad Projekto vykdytojas, įgyvendindamas Projektą, laikėsi tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinių teisės aktų, tiek Sutarties nuostatų, tinkamai ir laiku įgyvendino visas Projekto veiklas, už Projekto paraiškoje numatytą lėšų sumą sukūrė funkcionuojančią vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų sistemą. Nagrinėjamu atveju pažeidimo konstatavimas prieštarauja tiek pažeidimo sampratai, tiek teisės aktų reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė prielaidomis dėl galimų nuostolių nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetams atsiradimo ir nepasisakė dėl pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų dėl Įsakymu pritaikytos finansinės korekcijos prieštaravimo finansinių korekcijų tikslui, tinkamai neįvertino, kokia konkrečiai žala buvo ar galėjo būti padaryta nacionaliniam ar Europos Sąjungos biudžetui. Pareiškėjas negali būti baudžiamas už tinkamą ir iš anksto suplanuotą, su APVA Sutartyje suderintą Projekto veiklų įgyvendinimą, taikant finansinę korekciją nepriklausomai nuo to, kad nebuvo pasiekti stebėsenos rodikliai, juolab, kad tai yra nuolat kintantis veiksnys.

6932.

70Pareiškėjas vertina, kad Įsakymu pritaikyta finansinė korekcija prieštarauja viešajam interesui, proporcingumo principui, finansinių korekcijų taikymo tikslui. Taip pat pareiškėjui nepagrįstai nebuvo suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodikliui pasiekti. Teismas nepagrįstai visą riziką ir atsakomybę už stebėsenos rodiklio įtvirtinimą Sutartyje perkėlė išimtinai Projekto vykdytojui, visiškai ignoruodamas aplinkybę, kad Sutartį pasirašė ne tik pareiškėjas, bet ir Agentūra, kuri pagal teisės aktus turėjo pareigą įsitikinti, kad projekto uždaviniai yra pasiekiami, t. y. realūs. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, sukūrė infrastruktūrą, kuria gali naudotis visi vartotojai, kurie iki Projekto įgyvendinimo neturėjo tokios galimybės. Kitaip tariant, pareiškėjas pasiekė Projekto tikslą, o nepasiektas stebėsenos rodiklis neturėjo jokios neigiamos įtakos valstybės ar ES biudžetams. Teismas privalėjo vadovautis horizontaliojo precedento galią turinčiais ir analogiškose bylose priimtais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu administracinėje byloje eI-599-790/2018 ir 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu administracinėje byloje eI-535764/2018, kuriose teismas sprendė, jog finansinė korekcija yra neproporcinga nustatytam pažeidimui.

7133.

72Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju jis sujungė du projektus, t. y. teikė vieną paraišką, apimančią du projektus (projektus turinio, o ne formos prasme), nukreiptus į skirtingų problemų sprendimą (Sutarties sudarymo metu, t. y. dar 2009 m. pareiškėjas negalėjo numatyti, kad 2013 m. bus įvestos finansinės korekcijos, kurios skaičiuojamos ne nuo pažeidimo veiklos, o nuo visos Sutarties vertės). Aplinkybę, kad nuotekų tinklų tiesimas ir vandentiekio tinklų tiesimas vertintini kaip atskiri projektai, patvirtina Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl to, jog buvo atliktos visos Projekto veiklos ir pareiškėjas ėmėsi visų priemonių stebėsenos rodikliui pasiekti, o netikslingos ir neproporcingos finansinės korekcijos turėtų didelę neigiamą įtaką tolesnei pareiškėjo veiklai, tiesiogiai susijusiai su viešojo intereso užtikrinimu, galimai net bankrotą. Aplinkybė, kad po 2016 m. gruodžio 31 d. prie naujai įrengtų tinklų prisijungia vis daugiau gyventojų, privalo būti vertinama atitinkamai pridedant šiuos gyventojus prie bendro stebėsenos rodiklio dydžio. Net jeigu būtų pripažinta, kad objektyviai egzistuoja pažeidimas, pirmosios instancijos teismas turėjo sumažinti taikomą finansinę korekciją arba nuspręsti netaikyti atsakomybės, atsižvelgiant į proporcingumo principą ir finansinės korekcijos tikslus. Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų.

7334.

74Prašymą ištirti Finansavimo sąlygų aprašo normų teisėtumą pareiškėjas grindžia tuo, kad, jo įsitikinimu, jo nurodytose Finansavimo sąlygų aprašo normose įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami nauji vartotojai (nuo 2011 m. birželio 22 d. – naujai prijungti gyventojai) turės vandens tiekimo sutartis (pagal šiuo metu galiojančią Aprašo 34 punkto redakciją ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d.), nustatyta neatsižvelgus į Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme įtvirtintą asmenų teisę individualiai išgauti vandenį ir tvarkyti nuotekas.

7535.

76Prašymą ištirti Rekomendacijų 263.2 punkto teisėtumą pareiškėjas grindžia tuo, kad jame įtvirtinta finansinės korekcijos dydžio skaičiavimo metodika neleidžia finansinės korekcijos dydžio apskaičiuoti proporcingai nepasiektai projekto rezultato stebėsenos rodiklio daliai (atskirai dėl nepajungimo prie nuotekų, atskirai prie vandentiekio tinklų ir atskirai tik nuo šių tinklų verčių), todėl prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui, taip pat prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės ir įstatymų viršenybės principams, kadangi finansinės korekcijos (sankcijos) dydžio apskaičiavimas reglamentuojamas ne įstatymais, o poįstatyminiu teisės aktu.

7736.

78Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

7937.

80Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas neginčija, jog teisės aktai nei Sutarties sudarymo metu, nei šiuo metu neįpareigoja gyventojų prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, pareiškėjas taip pat neneigia, kad teisinis reglamentavimas jam buvo žinomas. Kadangi pažeidimo nustatymui svarbu yra nustatyti ar veiksniai, galėję lemti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu, nėra pagrindo spręsti, kad vandentvarkos srities teisinis reglamentavimas, nenumatantis imperatyvios pareigos gyventojams prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, laikytinas aplinkybe, kuri nebuvo nežinoma Sutarties sudarymo metu, sudaranti prielaidas nepradėti pažeidimo tyrimo, o jį pradėjus nutraukti nenustačius pažeidimo. Teismo sprendimo pagrįstumo nepaneigia ir pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad Projekto įgyvendinimo metu buvo rengiamas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo buvo ketinama apriboti galimybę viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijose individualiai išgauti geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, nei tai, kad Lietuvos vandens tiekėjų asociacija 2011 m. lapkričio 10 d. ir 2013 m. vasario 28 d. raštais teikė siūlymus papildyti įstatymą įpareigojimu asmenims, individualiai tvarkantiems nuotekas ir (arba) individualiai išgaunantiems geriamąjį vandenį, per nustatytą terminą prisijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, sudarydamas Sutartį ir prisiimdamas įsipareigojimus dėl nurodytų stebėsenos rodiklių pasiekimo ir gaudama finansavimą, prisiėmė riziką dėl lėšų grąžinimo nepasiekus nustatytų rodiklių.

8138.

82Atsakovas akcentuoja, kad rezultato stebėsenos rodiklių nepasiekimo mastas yra ženklus, teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad finansinė korekcija atitinka proporcingumo principą. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai jog aplinkybėmis, kurios buvo nežinomos Sutarties sudarymo metu laikytina tai, kad dalis būstų yra negyvenami, gyventojai neturi finansinių galimybių prisijungti prie naujai įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų, dalis gyventojų apskritai neturi sanitarinių mazgų arba naudoja vandenį iš šulinių / gręžinių, turi individualius nuotekų šalinimo įrenginius, dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus. APVA dalį pareiškėjo nurodytų aplinkybių laikė pagrįstomis ir atsižvelgė į jas vertindama sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, rezultatų stebėsenos rodiklių pasiekimą. Tai, kad skundžiamame sprendime teismas sutiko su APVA atliktu pareiškėjo nurodytų aplinkybių, dėl kurių buvo nepasiekti stebėsenos rodikliai, vertinimo, nesudaro pagrindo spręsti dėl sprendimo nepagrįstumo ir jo neteisėtumo.

8339.

84Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas, veikiantis kartu su partneriu Šiaulių rajono savivaldybės administracija, ir Agentūra 2013 m. gruodžio 10 d. pasirašė susitarimą prie Sutarties Nr. 3 „Dėl projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šiaulių rajone (Kairiai, Vijoliai, Kuršėnai)”, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-041”, kuriuo susitarė: „2. Pakeisti Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 7 lentelę „Stebėsenos rodikliai“, nurodant, kad prie nuotekų tinklų bus prijungta 853 būstai ir taikant 2,6 koeficientą apskaičiuota, kad prie nuotekų tinklų bus prijungta 2 218 gyventojų, prie vandentiekio tinklų bus prijungti 605 būstai ir, atitinkamai, 1 573 gyventojai (1 priedas) <...>“. Pareiškėjas klaidina teismą, kad pasirašant Sutarties pakeitimą buvo nurodytas naujas stebėsenos rodiklis: „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“.

8540.

86Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui ir perskaičiavus stebėsenos rodiklių reikšmes pareiškėjas objektyviai negalėjo atsisakyti sudaryti Susitarimą Nr. 3. Pareiškėjas pasirašė Susitarimą Nr. 3 galiojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 568 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-23 nutarimo Nr. 787 „Dėl Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo patvirtinimo“ pakeitimui. Taip pat nepagrįsti ir teiginiai, kad Projekto vykdytojas, rengdamas Paraišką ir pasirašydamas Susitarimą Nr. 3 negalėjo numatyti būsimų teisinio reguliavimo pokyčių ir, tuo labiau, neturėjo galimybės jų kontroliuoti. Neatitinka tikrovės ir teiginiai, kad buvo pakeistas ir Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede nurodytas rodiklių skaičiavimo būdas, nurodant, jog skaičiuojamas ne gyventojų, kaip tokių, prisijungusių prie naujos infrastruktūros skaičius, bet skaičiuojamas būstų, prijungtų prie naujų infrastruktūros tinklų skaičius.

8741.

88Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs bylos faktines aplinkybes bei atlikęs jų teisinį vertinimą, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo nelaikytinos veiksniais, kurių įtakos nustatytų stebėsenos rodiklių nepasiekimui pareiškėja negalėjo sumažinti, ir nesudarė pagrindo APVA nepradėti pažeidimo tyrimo arba nenustatyti pažeidimo. Pažymi, kad šiuo atveju nustatyti abu Lėšų administravimo taisyklių 2 punkte nurodyti pažeidimo elementai, todėl pažeidimas konstatuotas ir finansinė korekcija, nepasiekus Sutartyje ir Susitarime įsipareigotų stebėsenos rodiklių, pritaikyta pagrįstai. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepasisakė ir nevertino, kokius pažeidimus atliko pareiškėjas ir ar dėl jų atsirado ar galėjo atsirasti nuostoliai nacionaliniam ir (arba) Europos Bendrijų biudžetui, nes dėl minėto klausimo sprendime teismas pasisakė. Pažymi kad pareiškėjui buvo suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodikliams pasiekti, ką galima netiesiogiai vertinti ir kaip papildomą terminą pažeidimui ištaisyti.

8942.

90Atsakovas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pritaikytos finansinės korekcijos atitikimo viešajam interesui, proporcingumo principui, finansinių korekcijų tikslui ir VAĮ 8 straipsnio nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, kad rezultato stebėsenos rodiklio nepasiekimo mastas yra žymus, kad nepasiekti abu Sutartyje nustatyti stebėsenos rodikliai, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad finansinė korekcija atitinka proporcingumo principą. Apeliaciniame skunde nurodytos bylos neturi precedento galios.

9143.

92Dėl Aprašo ir Rekomendacijų norminės patikros atsakovas nurodo, kad Finansavimo sąlygų aprašo normose nėra įtvirtinta projekto vykdytojo pareiga iki nustatyto termino pabaigos prijungti prie įrengtų inžinerinių tinklų visus projekto teritorijoje gyvenančius asmenis, neatsižvelgiant į Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas dėl individualaus nuotekų tvarkymo ir geriamojo vandens tiekimo, tačiau įtvirtinta pareiga prijungti visus gyventojus, kurie yra suplanuoti paraiškoje dėl projekto finansavimo. Tuo atveju, jeigu projekto vykdytojas paraiškoje dėl projekto finansavimo nurodytų realų ir pagrįstą gyventojų, numatomų prijungti prie įrengtų tinklų, skaičių, jis galėtų įgyvendinti šį stebėsenos rodiklį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-2896/2011 konstatavo, kad Rekomendacijos nėra laikomos norminio pobūdžio aktu, todėl pareiškėjo prašymas ištirti Rekomendacijų teisėtumą turėtų būti atmestas. Atsakovo nuomone, taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

9344.

94Trečiasis suinteresuotas asmuo APVA atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

9545.

96APVA teigia, kad teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Tokio požiūrio laikosi ir ESTT, pabrėždamas, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Sąjungos interesus (žr., 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Airija prieš Komisiją, C 199/03,, 31 punktą; 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą Ministre de l'Intérieur, de l'Outre-mer, dėl Collectivités territoriales et de l'Immigration prieš Chambre del commerce et d'industrie de l'Indre, C-465/10). Atsižvelgiant į tai, jog Projekto vykdytojas pažeidė Aprašo 34 punkto, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatas bei tuo, jog yra atsiradę nuostoliai nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui, vertinama, jog yra nustatytos abi Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punkte numatytos pažeidimo sąlygos.

9746.

98APVA nurodo, kad nors teisės aktuose ir nėra nurodyto konkretaus sąrašo veiksnių, kurių įtakos sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, tačiau Rekomendacijos (261.2 p.) suteikia diskrecijos teisę toki sąrašą parengti ministerijai (šiuo atveju – Aplinkos ministerijai). Nagrinėjamu atveju Aplinkos ministerija 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (15-D)-D8-2727 suderino sąrašą veiksnių, kurie nepriklauso nuo projekto vykdytojo. Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, atsižvelgė į šį sąrašą. Agentūra Išvadoje labai aiškiai nurodė, kokius kriterijus atitinkantys būstai priskiriami prie veiksnių, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, o kurie – ne. Pažymėtina, kad šie kriterijai pareiškėjui buvo žinomi (nurodyti Agentūros 2017 m. liepos 25 d. rašte Nr. (29-2-7)-APVA-1580). Agentūra, atlikdama įtariamo pažeidimo tyrimą, tinkamai ir pagrįstai įvertino visas nurodytas gyventojų neprisijungimo priežastis. Teisinio reglamentavimo kitimą, kaip rodiklio nepasiekimo priežastį, Projekto vykdytojas nurodė tik kreipdamasis i teismą, nors atliekant įtariamo pažeidimo tyrimą šios priežasties neminėjo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. Dl-650 atliktą Aprašo 4 priedo, kuriame nurodytas rodiklių skaičiavimo būdas, pakeitimą, tačiau nepateikia argumentų, kokiu būdu tai neigiamai paveikė Projekto rodiklių pasiekimą. Be to, kitęs teisinis reguliavimas suteikė ir papildomą vienerių metų terminą rezultato stebėsenos rodikliams pasiekti. Apeliaciniame skunde nurodomas teiginys, kad pareiškėjas visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį dėjo maksimalias pastangas, kad laiku prijungtų gyventojus, yra nepagrįstas įrodymais. Sutartys su gyventojais, sudarytos po 2016 m. gruodžio 31 d., nebuvo ir neturi būti vertinamos nustatant pažeidimo padarymo faktą ir parenkant taikytiną finansinę korekciją.

9947.

100APVA teigia, kad už tokio pobūdžio pažeidimus, kaip nustatytas nagrinėjamu atveju, Rekomendacijose numatytos 20, 15, 10 ar 5 proc. dydžio finansinės korekcijos (procentinė dalis nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos), priklausomai nuo rodiklio nepasiekimo procentinės dalies (skaičiuojama nuo Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės). Rekomendacijose nustatyti ne abstraktūs principai, bet įtvirtinti konkretūs kriterijai, kuriais tiek Agentūra kaip įgyvendinančioji institucija, tiek Aplinkos ministerija turi vadovautis. Teisės aktuose įtvirtintos nuostatos formuluojamos remiantis vienodo vertinimo principu ir taikomos visiems projektams vienodai.

10148.

102Pareiškėjas UAB „Kuršėnų vandenys“ pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos: 38 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 6 292 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

103Teisėjų kolegija

konstatuoja:

104IV.

10549.

106Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. D1-725, kuriuo nuspręsta susigrąžinti netinkamomis finansuoti lėšomis pripažintą, pareiškėjui kaip Projekto vykdytojui išmokėtą 215 367,90 Eur lėšų sumą, pagrįstumo ir teisėtumo.

10750.

108Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos byloje nenustatytos, nenustatyti ir sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

10951.

110Apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

11152.

112Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

11353.

114Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020, iš esmės nagrinėdama analogišką ginčą, pareiškėjo UAB ,,Aukštaitijos vandenys“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl ko neturėtų vadovautis teismo išaiškinimais paminėtoje byloje.

11554.

116Byloje nustatyta, kad pareiškėjas (veikdamas kartu su partneriu Šiaulių rajono savivaldybės administracija) su Agentūra 2009 m. gruodžio 11 d. sudarė Projekto finansavimo ir administravimo sutartį Nr. V/2009/NS/24, kuri kelis kartus buvo tikslinama ir keičiama. Šalys 2014 m. gegužės 14 d. pasirašė susitarimą prie Sutarties ,,Dėl projekto ,,Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šiaulių rajone (Kairiai, Vijoliai, Kuršėnai)“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-041, kuriuo partneriu papildomai įtraukta UAB ,,Šiaulių vandenys“, Projekto finansavimo pabaigos terminas nustatytas 2014 m. birželio 13 d. Sutarties 1 priedo ,,Projekto aprašymas“ 7 lentelėje ,,Stebėsenos rodikliai“ nurodyta, kad prie nuotekų tinklų bus prijungta 853 būstai ir taikant 2,6 koeficientą apskaičiuota, kad prie nuotekų tinklų bus prijungta 2 218 gyventojų, prie vandentiekio tinklų – 605 būstai, ir atitinkamai, 1 573 gyventojai.

11755.

118Agentūra, išanalizavusi faktines aplinkybes ir duomenis (be kita ko, pripažinusi, kad turėjo būti taikytas ne 2,6, o 2,5 koeficientas, galiojęs Susitarimo Nr. 3 pasirašymo metu) 2017 m. birželio 14 d. pažeidimo tyrimo išvadoje konstatavo, kad prie nuotekų surinkimo tinklų prijungti 2 021 gyventojai, t. y. stebėsenos rodiklio nepasiekimas sudaro 5,25 proc., todėl pagal Rekomendacijų 262.2 punktą, pažeidimas šioje dalyje nenustatytas. Tačiau vykdydamas Sutartį projekto vykdytojas nepasiekė ir rodiklio ,,gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“, nepasiekimas yra 14 proc., todėl projekto vykdytojas pažeidė Aprašo 34 punktą, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir šios Sutarties 1 priedo 7 punktą. Pagal Rekomendacijų 263.2 punktą taikomas finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) yra 5 proc., ir iš viso netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstama 228 941,33 Eur.

11956.

120Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. D1-725 nustatyta, kad grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta projekto vykdytojui išmokėta lėšų suma yra 215 367,90 Eur, iš jų 192 697,60 Eur Europos Sąjungos fondų lėšos ir 22 670,30 Eur Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos.

12157.

122Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Projekto įgyvendinimo rodiklių nepasiekimo priežastimis ir jų vertinimu, pažymi, kad Įsakymu pareiškėjas, be kita ko, pripažintas pažeidusiu Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, nustačiusį, kad pareiškėjas turi užtikrinti, jog visi Paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Priemonės, Projekto tikslai ir Sutartimi prisiimti įsipareigojimai apėmė ne tik reikalavimą nutiesti ginčo tinklus ir įrengti susijusią infrastruktūrą, bet ir užtikrinti, kad šiais tinklais būtų naudojamasi, šiuo tikslu sudarant paslaugų teikimo sutartis su gyventojais. Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktu pareiškėjas, be kita ko, įsipareigojo siekti Sutarties 1 priede numatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų. Projekto tikslų aspektu pažymėtina ir tai, kad Sutarties sudarymo (2009 m. gruodžio 11 d.) metu galiojęs Finansavimo sąlygų aprašo 23 punktas nustatė, kad Projektas turi siekti priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodiklių, nustatytų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priede, patvirtintame Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 (toliau – ir Veiksmų programos priedas).

12358.

124Veiksmų programos priedo VI skyriaus „Prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonės“ I skirsnyje „VP3-3.1-AM-01-V priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos renovavimas ir plėtra“ (Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 220 redakcija) buvo nurodytas papildomas rodiklis, kurio reikia priemonės įgyvendinimo stebėsenai atlikti – „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“. Šis rodiklis paaiškintas Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede (aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. D1-650 redakcija) „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ – „gyventojai laikomi prisijungę sudarius su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmone paslaugų teikimo sutartį“.

12559.

126Šiomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į tai, kad pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.6 punktu pareiškėjas įsipareigojo laikytis teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, nagrinėjamu atveju galima teigti, kad minėtų Projekto vykdytojo pareigų turinys buvo (turėjo būti) žinomas jau teikiant paraišką, o sudarydamas Sutartį pareiškėjas įsipareigojo šias pareigas tinkamai įvykdyti.

12760.

128Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-900, be kita ko, iš naujo išdėsčius Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, buvo nustatyta, kad „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis. Per nustatytą terminą neprijungus gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, iš projekto vykdytojo proporcingai bus susigrąžintos paramos lėšos.“ Tuo pačiu įsakymu buvo pakoreguotas ir 4 priedas, nurodant, kad aptariamo rodiklio įgyvendinimo terminas yra nustatytas Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte.

12961.

130Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas, kurį pažeidusiu buvo pripažintas pareiškėjas, buvo išdėstytas taip: „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, [Projektų administravimo taisyklėse] ir [Veiksmų programų administravimo taisyklėse], nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.“

13162.

132Paminėtina ir tai, kad Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ pirminiais dokumentais, pagrindžiančiais ginčo rodiklio pasiekimą, įvardinti sudarytų vandens tiekimo sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašas, patvirtintas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo, bei prisijungimo aktų kopijos.

13363.

134Visa tai patvirtina, kad tiek Sutarties sudarymo, tiek Projekto įgyvendinimo metu ginčo rodiklio įgyvendinimas buvo siejamas su paslaugų sutarčių sudarymu su gyventojais (būstų savininkais), o ne vien tik su šių gyventojų galimybe prisijungti prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų. Ginčo rodiklio turinys šiuo aspektu yra ir buvo aiškus. Nepaisant kai kurių reglamentavimo pasikeitimų, pareiškėjo Sutartimi (Sutarties pakeitimu) prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su paslaugų sutarčių su gyventojais sudarymu, turinys nagrinėjamu atveju iš esmės liko nepakitęs.

13564.

1362017 m. sausio 25 d. ataskaitoje po projekto užbaigimo Nr. 3 pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. stebėsenos rodiklio ,,gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ faktiškai pasiekta reikšmė – 1 109 gyventojai iš planuotų 1 573.

13765.

138Pareiga įrodyti (pagrįsti), kad stebėsenos (rezultato) rodiklio reikšmė nebuvo pasiekta dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei nebuvo galima sumažinti, tenka projekto vykdytojui (pareiškėjui). Iš Agentūros 2017 m. birželio 14 d. pažeidimo tyrimo išvados matyti, kad Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, nustatė, jog 137 gyventojai neprijungti prie vandentiekio tinklų dėl veiksnių, kurių projekto vykdytojas negalėjo sumažinti.

13966.

140Pažymėtina, kad pagal Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą projekto vykdytojas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės nuotekų ir vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose 2008 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1225 „Dėl veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti. Byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 31 d. suėjo terminas, per kurį pareiškėjas turėjo su gyventojais sudaryti nuotekų ir vandens tiekimo sutartis. Šis terminas yra naikinamasis, nes nei Finansavimo sąlygų apraše, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta galimybė šį terminą pratęsti ar atnaujinti. Termino pratęsimo ar papildomo termino pažeidimui ištaisyti teisės aktai neįtvirtina.

14167.

142Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Išvada ir Įsakymu pagrįstai yra pripažintas pažeidęs Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, kuriuo, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad bus pasiekti Projekto tikslai, susiję su gyventojų prisijungimu (prijungimu) prie naujai nutiestų tinklų (paslaugų sutartys su visais planuotais prijungti gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo sudarytos; ginčo rodiklis nebuvo pasiektas). Be to, pripažinimas, kad ginčo rodiklis nepasiektas ir, atitinkamai, minėtoje Finansavimo sąlygų aprašo nuostatoje įtvirtinta pareiga neįvykdyta ne dėl veiksnių, kurių įtakos šio rodiklio reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti, paneigia pareiškėjo argumentus dėl kaltės nebuvimo.

14368.

144Vien ta faktinė aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju iš Europos Sąjungos (fondo) ir nacionalinio biudžetų lėšų buvo finansuojamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su ginčo tinklų tiesimu ir šie darbai buvo atlikti, nepaneigia neigiamo poveikio biudžetams.

14569.

146Teisingumo Teismas jau ne kartą yra nusprendęs, kad finansinės korekcijos, kurias valstybės narės atlieka nustačiusios pažeidimų veiksmuose arba veiklos programose, tikslas yra susigrąžinti atitinkamų ūkio subjektų nepagrįstai gautą naudą, visų pirma įpareigojant juos grąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas. Pareiga grąžinti neteisėtais veiksmais nepagrįstai gautą naudą yra ne sankcija, o tiesiog pripažinimo, kad nesilaikyta sąlygų, reikalingų norint gauti pagal Sąjungos taisykles kylančią naudą, ir kad dėl to nauda suteikta nepelnytai, pasekmė. Aplinkybė, kad grąžintina suma konkrečiu atveju gali nevisiškai sutapti su struktūrinių fondų faktiškai patirta žala, nepaneigia šios išvados (žr. 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo sujungtose bylose Jude?ul Neam?, C-260/14 ir C-261/14, EU:C:2016:360 (toliau – ir Sprendimas Neam?) 49 ir 50 p. bei juose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).

14770.

148Sprendimo Neam? 51 punkte Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antras sakinys turi būti aiškinamas taip, kad valstybių narių atliekamos finansinės korekcijos, taikomos išlaidoms, bendrai finansuojamoms iš struktūrinių fondų, yra administracinės priemonės, kaip jos suprantamos pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 4 straipsnį, kurio 4 dalis eksplicitiškai nustato, kad „šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis“.

14971.

150Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad „įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama: įpareigojant sumokėti nustatytas sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas <...>“. Taikant šias priemones „<..> apsiribojama įgytos naudos panaikinimu ir, jei taip yra numatyta, palūkanomis, kurias galima nustatyti pagal vienodą palūkanų normą“ (Reglamento Nr. 2988/95 4 str. 2 d.).

15172.

152Kad taikant tokias administracines priemones, kaip minėta finansinė korekcija, privalu paisyti ir proporcingumo reikalavimo, yra aiškiai matyti iš Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad „administraciniai patikrinimai, priemonės ir nuobaudos pradedamos taikyti tais atvejais, kai tai yra būtina užtikrinant, kad būtų tinkamai taikomi Bendrijos teisės aktai. Jos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasinančios, kad galėtų tinkamai apsaugoti Bendrijų finansinius interesus.“ Paminėtina ir Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalis, kuria šiuo metu aiškiai reikalaujama, kad „valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir fondų <...> finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą“.

15373.

154Be aptarto reikalavimo taikyti proporcingą finansinę korekciją, Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, kad Reglamento Nr. 1083/200 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, be kita ko, reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos dydį nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Jeigu (kaip yra nagrinėjamu atveju) tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tas reikalavimas reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C-406/14, EU:C:2016:562 (toliau – ir Sprendimas Wrocław – Miasto na prawach powiatu) 47 ir 48 p.).

15574.

156Nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikytos finansinės korekcijos dydis nustatytas vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu, t. y. išimtinai pagal lentelėje nurodytą rodiklio nepasiekimo procentinę dalį. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta vienodo tarifo korekcija.

15775.

158Teisėjų kolegija pastebi, kad dėl priemonių, kuriomis siekiama ginti Sąjungos finansinius interesus, Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Europos Komisija gali nuspręsti taikyti vienodo tarifo korekciją, kai neįmanoma tiksliai nustatyti Europos Sąjungos patirtų nuostolių (žr. 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo byloje Belgija prieš Komisiją, C-418/06 P, EU:C:2008:247, 136 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką). Savo ruožtu teigtina, kad ir kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos gali taikyti vienodo dydžio korekciją, kai nustato pažeidimą. Iš tiesų, tokio, kaip ginčo stebėsenos rodiklio, nepasiekimo atveju gali būti sudėtinga tiksliai nustatyti biudžeto (fondų) patirtus nuostolius, o vienodo tarifo korekcija palengvina šių institucijų užduotį ir sustiprina teisinį saugumą, nes tokį koregavimą lengviau numatyti (šiuo klausimu taip pat žr. Generalinio advokato 2015 m. lapkričio 17 d. išvados byloje C-406/14, EU:C:2015:761, 60 ir 61 p.).

15976.

160Vis dėlto minėto Sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu 49 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad nors prieš tai aptarti reikalavimai dėl vertinimo kriterijų netrukdo, kad pirmasis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą.

16177.

162Rekomendacijų 263.2 punkte numatytas vienodo tarifo koregavimas yra siejamas išimtinai su neįgyvendinta stebėsenos rodiklio reikšme, o ne paties pažeidimo ypatybėmis bei aplinkybėmis. Be to, kaip minėta, negali būti neproporcingo koregavimo. Tačiau aptariamos Rekomendacijų nuostatos nenumato galimybės atsižvelgti į visas aplinkybes, kurioms esant gali reikėti patikslinti dėl konkretaus pažeidimo taikomą vienodo tarifo korekciją. Vien tai, kad finansinės korekcijos dydis yra diferencijuojamas išimtinai pagal stebėsenos rodiklio nepasiekimo mąstą (intervalus) (vienoda korekcija taikoma, pvz., kai nepasiekiama 14 proc., 26 proc., ar kai nepasiekiama 40 proc. rodiklio reikšmės), visiškai neatsižvelgiant į pačio rodiklio turinį ir juo siekiamus tikslus bei nėra galimybės jo (tarifo) koreguoti pagal individualias kiekvieno atvejo aplinkybes, neleidžia konstatuoti, kad šie Rekomendacijose nustatyti dydžiai visais atvejais yra proporcingi. Todėl vertintina, kad Rekomendacijos, tiek, kiek nenumato galimybės keisti jų 263.2 punkte nustatytų dydžių atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus bei proporcingumo reikalavimus, negali būti pripažintos atitinkančiomis minėtas Sąjungos teisės nuostatas.

16378.

164Vadovaujantis nuoseklia Teisingumo Teismo praktika, nacionalinis teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, įpareigotas taikyti Europos Sąjungos teisės nuostatas, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veikimą, jei būtina, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti bet kokią, net vėlesnę, joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą, ir šis teismas neprivalo prašyti arba laukti, kol ši nuostata bus panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis (pvz., žr. Teisingumo Teismo 1978 m. kovo 9 d. sprendimo byloje Simmenthal, 106/77, EU:C:1978:49, 24 p.; 2003 m. kovo 20 d. sprendimo byloje Kutz-Bauer, C 187/00, EU:C:2003:168, 73 p.; 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo byloje Filipiak, C-314/08, EU:C:2009:719, 81 p. ir kt.). Be to, pareiga užtikrinti Sąjungos teisės taikymą priimant sprendimus ir prireikus netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, prieštaraujančių tiesioginį poveikį turinčioms Sąjungos teisės nuostatoms, yra nustatyta visoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, o ne tik teisminėms institucijoms (žr. Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos 2020 m. sausio 21 d. sprendimo byloje Banco de Santander, C-274/14, EU:C:2020:17, 78 p.).

16579.

166Šios aplinkybės eliminuoja teismo pareigą atskirai pasisakyti dėl pareiškėjo prašymo inicijuoti norminę bylą dėl Rekomendacijų nuostatų teisėtumo; be to, minėtos Sąjungos teisės nuostatos, kiek jos taikytinos ginčo teisiniams santykiams, yra aiškios, todėl nėra pagrindo kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

16780.

168Sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad nei Agentūra, nei atsakovas, nustatydami taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės nevertino visų reikšmingų aplinkybių bei pažeidimų pobūdžio, svarbos ir fondų finansinių nuostolių, kas, be kita ko, neleidžia spręsti ir dėl korekcijos dydžio proporcingumo, t. y. ar finansinės korekcijos dydis yra proporcingas šia korekcija siekiamiems tikslams. Todėl Įsakymas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Šių reikšmingų aspektų, nustatant taikytinos finansinės korekcijos dydį, iš esmės visiškai nevertinus administracinių procedūrų metu, tokia analizė negali būti atliekama bylą nagrinėjant teisme, nes tai, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, reikštų viešojo administravimo veiksmus, kurie nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai. Todėl klausimas dėl PAFT ir Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, numatyto sprendimo priėmimo bei pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio grąžintinas atsakovui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 str. 2 p., 144 str. 1 d. 2 p.).

16981.

170Sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos dydžio, nacionalinių nuostatų, kurias pažeidusiu pripažintas pareiškėjas, paskirties ir turinio kontekste, taip pat, be kita ko, turėtų būti įvertinta tai (su sąlyga, kad atsakovas šias aplinkybes patikrins), kad: (1) nėra duomenų, jog Įsakyme konstatuotas pažeidimas padarytas pareiškėjui piktnaudžiaujant, kad Projekto tikslai nepasiekti dėl didelio pareiškėjo nerūpestingumo; nėra nustatytas trečiųjų asmenų teisių, saugomų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Sąjungos ir (ar) nacionalinės teisės aktų nuostatomis, pažeidimas (pvz., konkurencijos, viešųjų pirkimų, vartotojų teisių ir kt.); (2) sudaryta galimybė gyventojams prisijungti prie šių tinklų; (3) byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų informuoti ir skatinti gyventojus prisijungti prie naujų tinklų; taip pat nėra jokių duomenų, ypač įvertinus ginčo vietovės dydį, leidžiančių teigti, kad aktualios teritorijos gyventojai nebuvo informuoti (nežinojo, galėjo nežinoti) apie galimybę prisijungti prie ginčo tinklų, kad kokiu nors būdu pareiškėjas būtų apsunkinęs ar net paneigęs gyventojų galimybę prisijungti; (4) po 2016 m. gruodžio 31 d. su gyventojais sudarytos naujos sutartys dėl paslaugų teikimo (pareiškėjo teigimu, iki Įsakymo priėmimo stebėsenos rodiklio nepasiekimas buvo mažesnis nei 10 proc.), iš esmės galimybę sudaryti sutartis ateityje turi ir kiti gyventojai.

17182.

172Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes dėl netinkamai pritaikytos finansinės korekcijos, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

17383.

174Pareiškėjas prašo inicijuoti tyrimą dėl Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto (redakcijos, galiojusios nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. vasario 3 d.) atitikties Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio (2014 m. liepos 12 d. įstatymo Nr. XII 939 redakcija) nuostatoms. Pareiškėjo nurodytos įstatymo nuostatos reglamentuoja (reglamentavo) asmenų, individualiai išgaunančių ir naudojančių geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkančių nuotekas, teises ir pareigas, tokio vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sąlygas. Tačiau aptartos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nereguliuoja (nekeičia, nepaneigia) įstatyme nustatytų asmenų teisių ir pareigų, o tik numato (numatė) Projekto vykdytojo pareigą užtikrinti, kad bus sudarytos atitinkamos paslaugų sutartys su tais paslaugų vartotojais, kuriuos jis pats įsipareigojo prijungti prie naujai nutiestų tinklų. Kitaip tariant, minėtos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos niekaip nekonkuruoja su minėtomis įstatymo nuostatomis, nepatenka į šių nuostatų reglamentavimo sritį. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo inicijuoti norminio administracinio akto tyrimą ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 2017 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-14-552/2017; 2019 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1-629/2019).

17584.

176Kadangi nagrinėjamu atveju teismo sprendimas iš esmės yra priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju priimamas naujas sprendimas, todėl yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

17785.

178Nustatyta, kad pareiškėjas teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui sumokėjo 23 Eur, o apeliacinės instancijos teismui – 15 Eur žyminio mokesčio, todėl šios išlaidos (iš viso 38 Eur) priteistinos pareiškėjui iš atsakovo.

17986.

180ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

18187.

182Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos dėl teisinės pagalbos išlaidų) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

18388.

184Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nagrinėjant bylą teisme buvo atstovaujamas advokatų B. V. ir L. V. iš A. V. ir partnerių kontoros AVIP (2017 m. rugpjūčio 1 d. atstovavimo sutartis, 2017 m. rugsėjo 15 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. KV1-141). Pareiškėjas prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad prašo priteisti 6 292 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimą pagal pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Byloje yra pateikti prašomo priteisti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys mokėjimo nurodymai, 2017 m. rugsėjo 8 d., 2017 m. lapkričio 24 d., 2017 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitos faktūros; 2020 m. sausio 7 d. suteiktų teisinių paslaugų ataskaita; banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis 2017 m. rugsėjo 11 d., 2017 m. gruodžio 5 d. ir 2018 m. sausio 4 d. atliktus pareiškėjo mokėjimus atstovui.

18589.

186Vadovaujantis Rekomendacijų dėl teisinės pagalbos išlaidų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

18790.

188Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose dėl teisinės pagalbos išlaidų nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, į pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, pareiškėjui priteisia: už skundo dėl pradinio byloje ginčyto 2017 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. D1-584 panaikinimo parengimą (dėl kurio pateikta 2017 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaita-faktūra) – 1 960,30 Eur; už 2017 m. lapkričio 7 d. prašymo dėl papildomų įrodymų bei prašymų atidėti posėdį parengimą – 100 Eur (50+50); už atstovavimą 2017 m. lapkričio 8 d., 2018 m. gegužės 24 d. teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme – 172,35 Eur (83,87+88,48); už apeliacinio skundo parengimą – 1 500 Eur; už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą – 50 Eur. Atlygintinomis bylinėjimosi išlaidomis nepripažintinos Suteiktų teisinių paslaugų ataskaitoje nurodytos išlaidos, susijusios su atstovavimu pareiškėjui (ir kitoms vandentvarkos įmonėms) Aplinkos ministerijoje ir Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžiuose ir pasiūlymų Aplinkos ministerijai bylą baigti taikiai rengimu (200 Eur), patikslinto skundo dėl aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. D1-725 teisėtumo rengimu (1 715 Eur), taip pat išlaidos, susijusios su atstovavimu 2018 m. sausio 24 d. ir 2018 m. kovo 27 d. teismo posėdžiuose, kadangi jie vyko atitinkamai 10 min ir 4 min. (Rekomendacijų dėl teisinės pagalbos išlaidų 8.19 ir 9 p.).

18991.

190Apibendrinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 3 820,65 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 782,65+15+23), patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

191Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

192Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kuršėnų vandenys“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

193Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

194Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-725 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-041 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Kuršėnų vandenys“, grąžinimo“ ir grąžinti atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai klausimą dėl sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo.

195Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kuršėnų vandenys“ naudai 3 820,65 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt eurų, 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.

196Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kuršėnų... 7. 2.... 8. Pareiškėjas paaiškino, kad kartu su partneriu Šiaulių rajono savivaldybės... 9. 3.... 10. Pareiškėjas pažymėjo, kad Projekto įgyvendinimo metu Projekto vykdytojas,... 11. 4.... 12. Pareiškėjas teigė, kad Agentūra 2017 m. liepos 25 d. raštu Nr.... 13. 5.... 14. Pareiškėjas nurodė, tiek Agentūra, priimdama Išvadą, tiek Ministerija... 15. 6.... 16. Pareiškėjas vertino, kad Rekomendacijų 263.2 punkte nustatytas finansinės... 17. 7.... 18. Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį... 19. 8.... 20. Atsakovas nurodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. baigėsi terminas, per kurį... 21. 9.... 22. Atsakovas teigė, kad Agentūra neturėjo teisės ir nevertino 2017 m.... 23. 10.... 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą... 25. 11.... 26. Agentūra atsiliepimą grindė iš esmės tokiais pačiais argumentais kaip ir... 27. 12.... 28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija... 29. 13.... 30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija... 31. II.... 32. 14.... 33. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 13 d. sprendimu... 34. 15.... 35. Teismas, išsamiai aprašęs nustatytas faktines aplinkybes, nurodė, jog... 36. 16.... 37. Teismas nurodė, kad šiuo atveju rodiklio reikšmės nepasiekimo pagrįstumas... 38. 17.... 39. Teismas nustatė, kad apie tai, jog Projekto fiziniai veiklos įgyvendinimo... 40. 18.... 41. Teismas, įvertinęs Agentūros nustatytas aplinkybes atnaujintame pažeidimo... 42. 19.... 43. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentą, kad galiojantis teisinis... 44. 20.... 45. Teismas nenustatė aplinkybių, kurių Agentūra neįvertino kaip sudarančių... 46. 21.... 47. Teismas kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius nustatytoms faktinėms... 48. 22.... 49. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį, kad Išvadoje ir Įsakyme nebuvo... 50. 23.... 51. Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 261.2, 263 punktuose nustatytą... 52. 24.... 53. Dėl pareiškėjo teiginio, kad ginčo finansinės korekcijos pritaikymas... 54. 25.... 55. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nekilo abejonių dėl Europos... 56. III.... 57. 26.... 58. Pareiškėjas UAB „Kuršėnų vandenys“ apeliaciniame skunde prašo... 59. 27.... 60. Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir ištirti: 1) ar... 61. 28.... 62. Pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su... 63. 29.... 64. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas... 65. 30.... 66. Pareiškėjas teigia, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas... 67. 31.... 68. Pareiškėjas akcentuoja, kad tai, jog rodiklis nepasiektas dėl priežasčių,... 69. 32.... 70. Pareiškėjas vertina, kad Įsakymu pritaikyta finansinė korekcija... 71. 33.... 72. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju jis sujungė du projektus, t. y.... 73. 34.... 74. Prašymą ištirti Finansavimo sąlygų aprašo normų teisėtumą... 75. 35.... 76. Prašymą ištirti Rekomendacijų 263.2 punkto teisėtumą pareiškėjas... 77. 36.... 78. Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą... 79. 37.... 80. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas neginčija, jog teisės aktai nei... 81. 38.... 82. Atsakovas akcentuoja, kad rezultato stebėsenos rodiklių nepasiekimo mastas... 83. 39.... 84. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas, veikiantis kartu su partneriu Šiaulių... 85. 40.... 86. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pasikeitus teisiniam... 87. 41.... 88. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs bylos faktines... 89. 42.... 90. Atsakovas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pritaikytos... 91. 43.... 92. Dėl Aprašo ir Rekomendacijų norminės patikros atsakovas nurodo, kad... 93. 44.... 94. Trečiasis suinteresuotas asmuo APVA atsiliepime į atsakovo apeliacinį... 95. 45.... 96. APVA teigia, kad teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali... 97. 46.... 98. APVA nurodo, kad nors teisės aktuose ir nėra nurodyto konkretaus sąrašo... 99. 47.... 100. APVA teigia, kad už tokio pobūdžio pažeidimus, kaip nustatytas nagrinėjamu... 101. 48.... 102. Pareiškėjas UAB „Kuršėnų vandenys“ pateikė prašymą priteisti... 103. Teisėjų kolegija... 104. IV.... 105. 49.... 106. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro... 107. 50.... 108. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140... 109. 51.... 110. Apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos... 111. 52.... 112. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas... 113. 53.... 114. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 115. 54.... 116. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas (veikdamas kartu su partneriu Šiaulių... 117. 55.... 118. Agentūra, išanalizavusi faktines aplinkybes ir duomenis (be kita ko,... 119. 56.... 120. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.... 121. 57.... 122. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus,... 123. 58.... 124. Veiksmų programos priedo VI skyriaus „Prioriteto „Aplinka ir darnus... 125. 59.... 126. Šiomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į tai, kad pagal Sutarties Bendrųjų... 127. 60.... 128. Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-900, be kita ko, iš... 129. 61.... 130. Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 Finansavimo sąlygų... 131. 62.... 132. Paminėtina ir tai, kad Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede „Įgyvendinimo... 133. 63.... 134. Visa tai patvirtina, kad tiek Sutarties sudarymo, tiek Projekto įgyvendinimo... 135. 64.... 136. 2017 m. sausio 25 d. ataskaitoje po projekto užbaigimo Nr. 3 pareiškėjas... 137. 65.... 138. Pareiga įrodyti (pagrįsti), kad stebėsenos (rezultato) rodiklio reikšmė... 139. 66.... 140. Pažymėtina, kad pagal Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą projekto... 141. 67.... 142. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Išvada ir Įsakymu pagrįstai yra... 143. 68.... 144. Vien ta faktinė aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju iš Europos Sąjungos... 145. 69.... 146. Teisingumo Teismas jau ne kartą yra nusprendęs, kad finansinės korekcijos,... 147. 70.... 148. Sprendimo Neam? 51 punkte Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad Reglamento... 149. 71.... 150. Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad... 151. 72.... 152. Kad taikant tokias administracines priemones, kaip minėta finansinė... 153. 73.... 154. Be aptarto reikalavimo taikyti proporcingą finansinę korekciją, Teisingumo... 155. 74.... 156. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikytos finansinės korekcijos dydis... 157. 75.... 158. Teisėjų kolegija pastebi, kad dėl priemonių, kuriomis siekiama ginti... 159. 76.... 160. Vis dėlto minėto Sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu 49 punkte... 161. 77.... 162. Rekomendacijų 263.2 punkte numatytas vienodo tarifo koregavimas yra siejamas... 163. 78.... 164. Vadovaujantis nuoseklia Teisingumo Teismo praktika, nacionalinis teismas,... 165. 79.... 166. Šios aplinkybės eliminuoja teismo pareigą atskirai pasisakyti dėl... 167. 80.... 168. Sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad nei Agentūra, nei atsakovas,... 169. 81.... 170. Sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos dydžio,... 171. 82.... 172. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes dėl netinkamai pritaikytos... 173. 83.... 174. Pareiškėjas prašo inicijuoti tyrimą dėl Finansavimo sąlygų aprašo 34... 175. 84.... 176. Kadangi nagrinėjamu atveju teismo sprendimas iš esmės yra priimtas... 177. 85.... 178. Nustatyta, kad pareiškėjas teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui... 179. 86.... 180. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai... 181. 87.... 182. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.... 183. 88.... 184. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nagrinėjant bylą teisme buvo... 185. 89.... 186. Vadovaujantis Rekomendacijų dėl teisinės pagalbos išlaidų 2 punktu,... 187. 90.... 188. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose dėl teisinės pagalbos... 189. 91.... 190. Apibendrinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjui iš atsakovo... 191. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 192. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kuršėnų vandenys“... 193. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimą... 194. Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d.... 195. Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškėjo... 196. Sprendimas neskundžiamas....