Byla I-3133-561/2015
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjai D. R., atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovei Valentinai Kundinovič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos D. R. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2Pareiškėjas A. R. (A. R.) su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas ištirti 2014-01-17 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) priimto sprendimo Nr. A33(l)-535-(4.9) „Dėl valstybės garantijos“ teisėtumą ir pagrįstumą, jį panaikinti ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją išduoti valstybės garantiją.

32015-06-29 pareiškėjas A. R. (A. R.) mirė, todėl jo žmona D. R. buvo įtraukta pareiškėja šioje administracinėje byloje, kuri palaikė sutuoktinio pareikštus reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

4Skunde pareiškėja nurodė, kad jos sutuoktinis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymu (toliau – ir Religinių bendrijų turto atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymu (toliau – ir Garantijų įstatymas), 2013-12-16 kreipėsi į Administraciją dėl valstybės garantijos išdavimo, tačiau Administracija, vadovaudamasi Garantijų įstatymo 9 str. 11 bei 14 dalimis, jo prašomą valstybės garantiją išduoti atsisakė.

5Pareiškėja nurodė, kad sutuoktinis nuo gimimo, t. y. nuo 1966 m., gyveno name, esančiame Statybininkų g. 1, Vaidotų kaime, kuris su gyventojais (jo šeimos nariais ir kaimynais) 1993-09-30 Vaidotų apylinkės viršaičio potvarkiu Nr. 77 buvo perduotas į Vaidotų parapijos balansą. Vaidotų apylinkės viršaitis užtikrino, kad tuo metu galiojantys teisės aktai įtvirtino, kad iškeldintiems piliečiams bus suteiktos kitos gyvenamosios patalpos. 1993 m spalio mėn. Vaidotų apylinkės viršaitis įteikė A. R. 1993-09-30 perdavimo-priėmimo aktą ir pažadėjo, kad artimiausiu metu jo šeima bus iškeldinta, bet jokio dokumento neįteikė. 1991 m. įsigaliojus Butų privatizavimo įstatymui, kuriame buvo nustatytos gyvenamųjų patalpų privatizavimo sąlygos ir tvarka, A. R. kreipėsi į apylinkės valdžią su prašymu leisti jo šeimai privatizuoti dalį namo, tačiau Vaidotų apylinkės viršaitis, nemotyvuodamas savo veiksmų, prašymo nepriėmė. Su prašymu jos sutuoktinis kreipėsi į Vilniaus rajono privatizavimo tarnybą, bet institucija jokio atsakymo nepateikė. 2002 m. pirmą kartą jis kreipėsi į Vilniaus arkivyskupijos kuriją dėl dalies namo privatizavimo, bet ir kurija prašymą priimti atsisakė. 2004 m. A. R. nusprendė siekti tikslo su advokato pagalba, prašė paruošti teismui prašymą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Bet advokatas (advokatų kontora Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai) pasiūlė bylos nepradėti, nes pagal 2004-08-17 Valstybės įmonei „Registrų centras“ išsiųstą Administracijos Pagirių seniūnijos raštą Nr. 9-529 ir pagal atsakymą į advokatų kontoros pateiktą paklausimą, pastatas, esantis Statybininkų g. 1, Vaidotų k., Pagirių sen., Vilniaus r., 1993-09-30 perduotas Vaidotų Šv. Apaštalo Pauliaus atsivertimo bažnyčiai ir yra Vaidotų parapijos nuosavybė. 2011 metais A. R. vėl kreipėsi su prašymu dėl privatizavimo į Vilniaus arkivyskupijos kuriją. 2011-10-10 gavo raštą, kad Vilniaus arkivyskupija ir Vaidotų Šv. Apaštalo Pauliaus atsivertimo parapija svarsto klausimą dėl pastatų, esančių Statybininkų g. 1, Vaidotai, Vilniaus r., pardavimo ar panaudojimo parapijos reikmėms ir kad apsvarsčius įvairias galimybes ir priėmus sprendimą, atsakymą jam pateiks raštu. 2012-02-06 Vaidotų Šv. Apaštalo Pauliaus atsivertimo bažnyčia įregistravo nuosavybės teisę VĮ Registrų centro Vilniaus filialo nekilnojamojo turto registre. 2012-05-15 A. R. gavo raštą, kad Vilniaus arkivyskupija ir Vaidotų Šv. Apaštalo Pauliaus Atsivertimo parapija priėmė sprendimą leisti A. R. ir jo šeimai neatlygintinai naudotis pastatais, esančiais Statybininkų g. 1, Vaidotai (naudojimo terminas nurodytas nebuvo). Bet 2013-12-04 A. R. gavo pranešimą, kad parapijos taryba yra nusprendusi namą, kuriame jo šeima gyvena, naudoti parapijos reikmėms ir todėl jam siūloma sudaryti panaudos sutartį terminui, iki parapija nuspręs šį pastatą naudoti savo reikmėms.

6Pareiškėja nurodė, kad būtent todėl jos sutuoktinis kreipėsi į Administraciją dėl valstybės garantijos išdavimo. Nesutinku su Administracijos pateiktais argumentais dėl pavėluotai pateikto jos sutuoktinio prašymo, nes nei viename teisės akte, reglamentuojančiame nekilnojamojo turto grąžinimą natūra religinei bendruomenei, nenumatyta imperatyvios normos nuomininkui kreiptis su prašymu dėl valstybės garantijos. A. R. nesikreipė dėl šio dokumento išdavimo, nes visus metus, neprarasdamas vilties, ketino galutinai įteisinti nepertraukiamą valdymo faktą.

7Pareiškėja pabrėžė, kad nesutinka su Administracijos pateiktais argumentais dėl paminėtos 1995-03-21 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 9 straipsnio nuostatos, numatančios sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimą, nes namas buvo grąžintas religinei bendruomenei tuo metu galiojančiu įstatymo nuostatų Dėl maldos namų bei kitų pastatų grąžinimo religinėms bendruomenėms pagrindu. Faktas, kad 1993-09-5 perdavimo-priėmimo aktas nebuvo įregistruotas viešajame registre, patvirtina viešojo administravimo subjekto netinkamą pareigų vykdymą.

8Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti visą.

9Atsakovė Administracija atsiliepime į A. R. skundą su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodydama, kad 2013-12-27 Administracija gavo A. R. prašymą išduoti valstybės garantinį dokumentą. Buvo nustatyta, kad pastatas, esantis Vilniaus r., Pagirių sen., Vaidotų k., Statybininkų g. 1, į Vaidotų Šv. Apaštalo Pauliaus Atsivertimo parapijos balansą perduotas 1993-09-30 perdavimo-priėmimo aktu, sudarytu Vaidotų apylinkės viršaičio ir Vaidotų parapijos klebono. Minėto akto surašymo metu dar nebuvo įstatymiškai reglamentuota religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarka bei valstybės garantinio dokumento išdavimo tvarka. Religinių bendrijų turto atkūrimo įstatymo, priimto 1995-03-21, 9 str. l dalis nustatė, kad sprendimus dėl išlikusio nekilnojamojo turto, esančio savivaldybių žinioje, priima miesto (rajono) taryba, dėl turto, esančio valstybinių įmonių, įstaigų ir organizacijų žinioje, - ministerija, kurios reguliavimo sričiai priklauso šios įmonės, įstaigos, organizacijos arba turtas.

10Atsakovė paaiškino, kad 1993-09-30 perdavimo-priėmimo aktu sudarymo metu sprendimas nebuvo priimtas. Minėto įstatymo 11 str. 2 dalyje nurodyta, kad iki 1995 m. kovo 30 d. religinėms bendruomenėms ar bendrijoms natūra grąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkų prašymu institucija, priėmusi sprendimą grąžinti religinei bendruomenei ar bendrijai natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, o kai šios institucijos nėra, - savivaldybės meras privalo jiems išduoti valstybės garantinį dokumentą. A. R. prašymą išduoti valstybės garantiją Administracija gavo 2013-12-27. Pagal viešojoje teisėje galiojantį teisėtumo principą, viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose. Todėl A. R. 2014-01-17 buvo parengtas ir išsiųstas informacinio pobūdžio raštas (atsakymas į jo prašymą) Nr. A33(l)-535-(4.9) „Dėl valstybės garantijos“, kuriuo jis buvo informuotas, kad pagal bendrą taisyklę valstybės garantijos nuomininkams turi būti įvykdytos ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 1 d., kadangi šis terminas griežtai nustatytas Garantijų įstatymo 9 str. 11 bei 14 dalyse, o A. R. dėl savo kaltės praleido įstatymu nustatytą terminą dėl valstybės garantijos gavimo.

11Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į A. R. skundą pateiktus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

121993-09-30 buvo surašytas perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo namas, esantis Statybininkų g. 1, Vaidotų kaime, Vilniaus rajone (toliau – Namas), kuriame gyveno dvi šeimos, buvo perduotas iš Vaidotų apylinkės savivaldybės balanso į Vaidotų parapijos balansą (b. l. 39).

132013-12-27 Administracija gavo A. R. prašymą išduoti jam valstybės garantiją (b. l. 37–38).

14Administracija 2014-01-17 priėmė sprendimą Nr. A33(l)-535-(4.9) „Dėl valstybės garantijos“, nurodydama, kad Vilniaus rajono savivaldybė negali išduoti A. R. valstybės garantijos (b. l. 36).

15Byloje ginčas kilęs dėl Administracijos veiksmų, atsisakant išduoti asmeniui valstybės garantiją, teisėtumo bei pagrįstumo.

16Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo Nr. I-822, priimto 1995-03-21, 9 str. l dalyje numatyta, kad sprendimus dėl išlikusio nekilnojamojo turto, esančio savivaldybių žinioje, priima miesto (rajono) taryba, dėl turto, esančio valstybinių įmonių, įstaigų ir organizacijų žinioje, - ministerija, kurios reguliavimo sričiai priklauso šios įmonės, įstaigos, organizacijos arba turtas. Valstybės garantijas, jų įvykdymą, garantijų turėtojų teises ir pareigas nustato Garantijų įstatymas.

17Religinių bendrijų turto atkūrimo įstatymo 9 str. 3 dalyje numatyta, kad religinei bendrijai nuosavybės teisė į sugrąžintą turtą atsiranda nuo sprendimo sugrąžinti turtą įregistravimo turto registro įstaigoje.

18Religinių bendrijų turto atkūrimo įstatymo 11 str. 2 dalyje numatyta, kad iki 1995 m. kovo 30 d. religinėms bendruomenėms ar bendrijoms natūra grąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkų prašymu institucija, priėmusi sprendimą grąžinti religinei bendruomenei ar bendrijai natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, o kai šios institucijos nėra, - savivaldybės meras privalo jiems išduoti valstybės garantinį dokumentą.

19Garantijų įstatymo 9 str. 11 dalyje numatyta, kad šiame įstatyme nurodytos valstybės garantijos turi būti įvykdytos ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 1 d..

20Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, atlikęs išsamią teisės aktų, reglamentuojančių nuomininkų, gyvenančių savininkams grąžintinuose (grąžintuose) namuose, teises ir pareigas, teismas daro išvadą, kad Konstitucinis Teismas 2003-03-04 ir 2013-05-30 nutarimuose pabrėžė, jog nuomininkų, gyvenančių savininkams grąžintinuose (grąžintuose) namuose, jų dalyse, butuose, teisėti lūkesčiai įstatymo nustatyta tvarka įsigyti nuosavybėn kitas lygiavertes gyvenamąsias patalpas kyla iš Seimo priimtų įstatymų, nustatančių valstybės garantijas nuomininkams.

21Teismas daro išvadą, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2015-03-26 sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1419-858/2015 aiškiai įvardijo, kad minėta Konstitucinio Teismo nuostata pabrėžiamas teisėtas nuomininkų, patenkančių į valstybės garantijas turinčių teisę gauti asmenų ratą, lūkestis, kad valstybės garantijos pagrindu bus įgyvendinta jų konstitucinė teisė turėti gyvenamąjį būstą. LVAT minėtame sprendime pabrėžė, kad santykių tarp valstybės ir nuomininkų, gyvenančių savininkams grąžintinuose (grąžintuose) gyvenamuosiuose namuose, jų dalyse, butuose, turinį sudaro tai, kad, valstybei nustačius garantijas nuomininkams, nuomininkai įgijo teisėtą lūkestį, jog valstybės nustatytos ir vėlesniais įstatymais pakartotinai patvirtintos garantijos bus realiai įvykdytos. Valstybei atsirado pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą ir veikti taip, kad valstybės nustatytos garantijos nuomininkams būtų realiai įvykdytos, ką patvirtina ir 1991-06-18 Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” (toliau – Atstatymo įstatymas) 21 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kuriomis valstybė įsipareigojo užtikrinti nuomininkų teisę turėti gyvenamąją patalpą, įtvirtinama pareiga vykdyti šios teisės užtikrinimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos programos pagrindu.

22Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos (jos šeimos) situacija yra vertintina kaip nuomininko, kuris gyveno grąžintiname name, į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtos jau įsigaliojus 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui Nr. VIII-359 (toliau – Atkūrimo įstatymas). Kitoks Atkūrimo įstatymo aiškinimas ir pareiškėjos (jos šeimos) situacijos vertinimas būtų nesuderinamas su pirmiau minėtais Konstitucinio Teismo praktikoje išplėtotais konstituciniais imperatyvais ir konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu, nes teisės į valstybės garantiją atsiradimas būtų nulemtas nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, t. y. momento, kuriuo buvo priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises buvusiam savininkui. Konstatavus, jog pareiškėja patenka tarp asmenų, turinčių teisę į valstybės garantiją, būtina nustatyti, ar ji šią teisę į valstybės garantiją įgyvendino, ar jos atsisakė.

23Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs pareiškėjos pasisakymą teisme, teismas daro išvadą, kad nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis A. R. teisės į valstybės garantiją neįgyvendino bei šios valstybės garantijos neatsisakė.

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra nurodęs, jog valstybės garantija, suteikta nuomininkui, gyvenusiam savininkui grąžintame name, pasibaigia tada, kai ji įgyvendinama. Garantija turi būti įgyvendinama, jeigu nenustatyta, kad garantijos turėtojas jos atsisakė. Be to, garantinio dokumento neišdavimas neatima teisės gauti įstatymu suteikiamą valstybės garantiją (LAT 2004-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2004; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2010). Šią LAT poziciją patvirtino ir LVAT, nurodydamas, kad Valstybės garantijų įstatymas nenumato tokios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių garantija nuomininkui nėra apskritai išduodama (LVAT 2008-05-06 išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-237/2008, Administracinė praktika, 2008, Nr. 5(15)).

25Įvertinęs tiek LAT, tiek LVAT išvadas, susijusias su valstybės garantijos išdavimu, teismas daro išvadą, kad neturimos (neįgytos) teisės praradimas (netekimas) nėra galimas. Nuomininko (pareiškėjos), gyvenusio savininkui (Vaidotų Šv. Apaštalo Pauliaus Atsivertimo parapijai) grąžintame name, įgyta valstybės garantija pasibaigia tada, kai ji įgyvendinama. Nuomininko (pareiškėjos) galimybė pasinaudoti valstybės garantija priklauso nuo tinkamo informavimo apie tokios teisės turėjimą, konkrečiai – kiekvienam nuomininkui turi būti išaiškintos tokios teisės įgyvendinimo galimybės, nepasinaudojimo šiomis galimybėmis arba atsisakymo nuo garantijos padariniai. Tuo tikslu Vilniaus rajono savivaldybės administracija, tiesiogiai įgyvendinanti piliečių nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus, turėjo pareigą bendradarbiauti su nuomininkais (pareiškėjos šeima), gyvenančiais savininkui (Vaidotų Šv. Apaštalo Pauliaus Atsivertimo parapijai) grąžintame gyvenamajame name, šiems aiškiai išaiškinti jų teises bei atitinkamų veiksmų teisinius padarinius, tačiau to Administracija nepadarė.

26Teismas konstatuoja, kad nei A. R., nei pareiškėja (jos šeima) valstybės garantijos neatsisakė, valstybės garantija nepasinaudojo, nors pareiškėja (jos šeima) turi teisę valstybės garantija pasinaudoti, todėl Administracijos argumentus, kad 1993-09-30 perdavimo-priėmimo aktu sprendimas susigrąžinti namą, esantį Statybininkų g. 1, Vaidotų kaime, nebuvo priimtas, kad valstybės garantijos galėjo būti išduotos tik iki 1995-03-30, kad valstybės garantijos turėjo būti įvykdytos ne vėliau kaip iki 2009-01-01, teismas atmeta kaip nepagrįstus.

27Teismas daro išvadą, kad Atkūrimo įstatymo 20 str. 1 dalies pakeitimas (įsigaliojo 2003-10-29), pagal kurį savivaldybės vykdomoji institucija valstybės garantinį dokumentą dėl nuomininkui suteiktos garantijos išduoda per 3 mėnesius nuo sprendimo grąžinti piliečiui natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą priėmimo, jei nuosavybę grąžina kita Vyriausybės įgaliota institucija nei savivaldybės vykdomoji, savaime nepaneigia asmens teisės į valstybės garantiją, jam nepareikalavus įgyvendinti įstatyme įtvirtintą pareigą praėjus 3 mėnesių terminui. Šia norma nustatoma pareiga savivaldybės institucijai nedelsti dėl valstybės garantijos išdavimo. Ja nėra reikalaujama aktyvių asmens, siekiančio gauti valstybės garantiją, veiksmų, tokiu pakeitimu nėra sukuriamos pareigos teisę į valstybės garantiją turintiems asmenims. Priešingu atveju, toks Atkūrimo įstatymo pakeitimas reikštų nevienodą asmenų, turinčių teisę į valstybės garantiją vertinimą, kuris priklausytų nuo valstybės garantijos suteikimo momento: iki normos pakeitimo valstybės garantiją įgyvendinę asmenys nepagrįstai atsidurtų palankesnėje padėtyje nei po normos pakeitimo.

28Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Administracija, atsisakydama A. R. išduoti valstybės garantiją, paviršutiniškai vertino ginčo aplinkybes bei formaliai taikė valstybės garantijos išdavimą reglamentuojančias teisės normas, t. y. Administracijos 2014-01-17 sprendimas Nr. A33(l)-535-(4.9) „Dėl valstybės garantijos“ yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o Administracija įpareigotina teisės aktų nustatyta tvarka išduoti D. R. valstybės garantiją.

29Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 2 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

Nutarė

30Pareiškėjos D. R. skundą tenkinti.

31Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014-01-17 sprendimą Nr. A33(l)-535-(4.9) „Dėl valstybės garantijos“ panaikinti.

32Įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją išduoti D. R. valstybės garantiją.

33Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjas A. R. (A. R.) su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į... 3. 2015-06-29 pareiškėjas A. R. (A. R.) mirė, todėl jo žmona D. R. buvo... 4. Skunde pareiškėja nurodė, kad jos sutuoktinis, vadovaudamasis Lietuvos... 5. Pareiškėja nurodė, kad sutuoktinis nuo gimimo, t. y. nuo 1966 m., gyveno... 6. Pareiškėja nurodė, kad būtent todėl jos sutuoktinis kreipėsi į... 7. Pareiškėja pabrėžė, kad nesutinka su Administracijos pateiktais... 8. Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skunde išdėstytus argumentus ir... 9. Atsakovė Administracija atsiliepime į A. R. skundą su skundu nesutiko ir... 10. Atsakovė paaiškino, kad 1993-09-30 perdavimo-priėmimo aktu sudarymo metu... 11. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į A. R.... 12. 1993-09-30 buvo surašytas perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo namas, esantis... 13. 2013-12-27 Administracija gavo A. R. prašymą išduoti jam valstybės... 14. Administracija 2014-01-17 priėmė sprendimą Nr. A33(l)-535-(4.9) „Dėl... 15. Byloje ginčas kilęs dėl Administracijos veiksmų, atsisakant išduoti... 16. Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį... 17. Religinių bendrijų turto atkūrimo įstatymo 9 str. 3 dalyje numatyta, kad... 18. Religinių bendrijų turto atkūrimo įstatymo 11 str. 2 dalyje numatyta, kad... 19. Garantijų įstatymo 9 str. 11 dalyje numatyta, kad šiame įstatyme nurodytos... 20. Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, atlikęs... 21. Teismas daro išvadą, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau... 22. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos (jos šeimos) situacija yra vertintina... 23. Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs pareiškėjos... 24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra nurodęs, jog valstybės... 25. Įvertinęs tiek LAT, tiek LVAT išvadas, susijusias su valstybės garantijos... 26. Teismas konstatuoja, kad nei A. R., nei pareiškėja (jos šeima) valstybės... 27. Teismas daro išvadą, kad Atkūrimo įstatymo 20 str. 1 dalies pakeitimas... 28. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Administracija,... 29. Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 2 punktu, 127, 129... 30. Pareiškėjos D. R. skundą tenkinti.... 31. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014-01-17 sprendimą Nr.... 32. Įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją išduoti D. R.... 33. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...