Byla e2A-826-230/2017
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei J. D., trečiajam asmeniui R. R. dėl turtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės J. D. 11 453,02 Eur turtinės žalos atlyginimą, 939,78 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. lapkričio 20 d. kilo gaisras gyvenamajame name, esančiame ( - ). Gaisro metu apdegė D. R. priklausančios gyvenamojo namo dalies stogo konstrukcijos, gesinant gaisrą buvo sulietos gyvenamojo namo patalpos. Laikotarpyje nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2013 m. sausio 18 d. D. R. priklausanti gyvenamojo namo dalis bei jame esantis namų turtas buvo apdrausti būsto draudimu. Ieškovė apskaičiavo nuostolį ir išmokėjo draudėjai 11 453,02 Eur (39 545 Lt) dydžio draudimo išmoką. Nustatyta, kad gaisro židinys buvo atsakovei J. D. priklausančio gyvenamojo namo mūrinio priestato palėpėje ties dūmtraukiu. Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai nustatė, kad gaisro kilimo priežastis – dūmtraukio įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai. Taigi atsakovė, nesugebėdama naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, elgėsi nerūpestingai (neteisėtai), dėl atsakovei priklausančio dūmtraukio įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų kilęs gaisras sugadino D. R. priklausantį turtą, t. y. atsirado žala. 2013 m. rugpjūčio 19 d. pretenzija ieškovė ragino atsakovę sumokėti dėl gaisro atsiradusią žalą, tačiau turtinė žala iki šiol neatlyginta.

82.

9Atsakovė J. D. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakingiems asmenims fiksuojant padarytos žalos faktą, ji nebuvo kviesta, o turto sunaikinimo aktas bei jo priedas nebuvo patvirtinti jos parašu, todėl minėtas dokumentas vertintinas kaip projektas, o ne faktinių nuostolių, atsiradusių dėl kilusio gaisro, atsiradimo įrodymas. Dėl gaisro aprūko nedidelė dalis stogo konstrukcijų, sudegė palėpės medinė pertvara, skirianti nukentėjusios ir jos namų valdas, buvo sulieta patalpos 1-6 pertvarinė siena. Patalpos 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-7, 1-8 nenukentėjo, todėl lokalinėje sąmatoje nurodyti remonto darbai nebuvo būtini. Be to, ieškovės atstovai nevertino sugadinimo laipsnio, galimybių panaudoti esamas medžiagas. Taigi lokalinėje sąmatoje paskaičiuotos išlaidos negali būti realiai ir protingai tikėtinos, pagrįstos objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių apskaičiuotų išlaidų remontui dėl gaisro pagrįstumą. Nukentėjusiajai priklausančios ½ gyvenamojo namo dalies vidutinė rinkos vertė yra 10 550,00 Eur. Taigi ieškovės apskaičiuoti turto atkūrimo kaštai (39 545,00 Lt) yra neprotingai dideli ir viršija visą gyvenamojo namo rinkos vertę iki įvykio, galimai draudimo kompanijai neįvertinus ir/ar netinkamai nustačius remontuotino turto apimtis ir nusidėvėjimą. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos akto dėl kilusio gaisro Nr. 136 8 punkte pabrėžta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis dūmtraukio įrengimo eksploatavimo taisyklių pažeidimas, tačiau nenustačius tikslios gaisro kilimo priežasties, tik darant prielaidas dėl gaisrą galimai sąlygojusių veiksnių, ieškovė ne tik nenurodė konkretaus teisinio pagrindo dėl dūmtraukio įrengimo eksploatavimo netinkamumo, bet ir nenustatinėjo jos kaltės.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės J. D. 3 203,20 Eur žalos atlyginimą, 262,84 Eur palūkanas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-05-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 214,19 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė atsakovei iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 810,22 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 11,89 Eur ir iš atsakovės 4,63 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

144.

15Teismas nustatė, kad namo, esančio ( - ), ½ dalis, priklausanti D. R. nuosavybės teise, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2013 m. sausio 18 d. buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu. Kita ½ dalis namo nuosavybės teise priklauso J. D.. 2012 m. lapkričio 7 d. gyvenamajame name kilo gaisras, kurio metu nudegė gyvenamojo namo dalies, priklausančios J. D. stogas, išdegė palėpė ir joje buvę daiktai, gesinant gaisrą, vandeniu sulietos namo gyvenamosios patalpos, apdegė gyvenamojo namo dalies, priklausančios D. R., stogo konstrukcijos, gesinant gaisrą sulietos gyvenamosios patalpos. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, jos gaisras kilo atsakovei pažeidus pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, pasireiškusią dūmtraukio įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimu. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas A. Z. parodė, kad lokalinė sąmata buvo daroma ir nustatyti būsimieji remonto darbai pagal įvykio vietos fotofiksacines nuotraukas, tačiau, teismo nuomone, jose užfiksuoti apgadinimai akivaizdžiai nesutampa su turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede nurodytais nuostoliais bei lokalinėje sąmatoje paskaičiuota suma. Vertinant byloje pateiktas nuotraukas, teismui kilo pagrįstų abejonių, jog trečiojo asmens namo daliai buvo padaryti tokie apgadinimai, koks yra numatytas namo dalies remonto darbų mastas, nurodytas lokalinėje sąmatoje bei turto apžiūros akte ir jo priede. Be to, teismo vertinimu, trečiojo asmens parodymų apie būste padarytus atstatymo darbus nenuoseklumas, prieštaringumas menkina jų įrodomąją galią ir leidžia abejoti lokalinėje sąmatoje nurodytų paskaičiavimų teisingumu bei tikrumu. Teismas sutiko, kad trečiasis asmuo neabejotinai patyrė nuostolius, tačiau kuo remiantis paskaičiuota būtent tokių darbų sąmata nėra aišku, jei pats trečiasis asmuo nurodė, kad iš neva sugadintų 4 vnt. šviestuvų keitė tik vieną, sąmatoje nurodyta pastolių nuomos kaina, nors trečiasis asmuo juos skolinosi nemokamai. Kritiškai teismas vertino ir eksperto A. Z. teismo posėdžio metu duotus parodymus, kad patalpoje suliejus dalį tapetų ir grindų dangos, technologiškai keičiami visos patalpos tapetai ir grindų danga, be to, šių savo teiginių ekspertas niekaip nepagrindė. Taip pat ieškovės atstovas nepaaiškino, kodėl nei apžiūrint trečiojo asmens namo dalį, nei sudarant remonto sąmatą atsakovė nebuvo kviečiama ir žalos reguliavimo procese nedalyvavo. Ieškovės atstovas negalėjo paaiškinti ir kokiomis aplinkybėmis buvo surašytas turto sugadinimo, sunaikinimo akto priedas, kuriame užfiksuoti kiti gaisru padarytos žalos padariniai, t. y. 2012-11-08 turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad sulieta vidaus apdaila, aprūkusios lubos ir sienos, išdegusi pastogė, paveikta stogo danga, apdegusios stogo konstrukcijos, ką patvirtino ir liudytojais byloje apklausti M. B., nurodęs, kad trečiojo asmens patalpos buvo aprūkę ir šiek tiek apanglėję, o pirmo aukšto patalpos tik sulietos, bei G. J., nurodęs, kad kitą dieną po gaisro atsakovės sūnui prašant, apžiūrėjo namą ir matė, kad trečiojo asmens pusėje nereikėjo keisti stogo, nes tik vienoje pusėje buvo pirma gegnė apdegusi, o visa kita ne, šiferis taip pat nebuvo apdegęs. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, byloje pateiktas nuotraukas, teismas laikė, kad ieškovė neįrodė viso žalos dydžio ir ieškovei kompensuojama tik išmokos dalis, kuri realiai atitinka padarytą žalą – už trečiajam asmeniui priklausančios gyvenamojo namo stogo dalies atstatymo darbus bei gyvenamojo namo stogo ardymo darbus, t. y. 3 203,20 Eur žalos atlyginimas.

16III.

17Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

185.

19Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

201.1.

21Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės pateikta lokalinė sąmata nepagrindžia žalos dydžio. Ieškovei nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys per gaisrą sugadinto turto atstatymo (remonto) išlaidas. Dėl šios priežasties nuostolis buvo apskaičiuotas pagal būsimo remonto kaštus, sudarant lokalinę sąmatą. Pagal šią sąmatą sugadinto turto remonto (atkūrimo) kaina yra 39 545 Lt (11 453,02 Eur). Lokalinė sąmata sudaryta ir žala paskaičiuota naudojantis Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtinta „Sistela“ programa sąmatoms sudaryti. Šioje programoje statybos darbų kainos nustatytos pagal Aplinkos ministerijos patvirtintus statybos techninius reglamentus bei rekomendacijas.

221.2.

23Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančią taisyklę, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus. Šiuo atveju atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie įrodytų kitokius gaisro nuostolius. Atsakovė taip pat neprašė teismo skirti byloje ekspertizę žalai nustatyti. Dėl šios priežasties bylą nagrinėjantis teismas neturėjo teisėto pagrindo konstatuoti, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina gaisro padarytų nuostolių. Teismo argumentai, kad ieškovė neprašė skirti ekspertizės dėl žalos dydžio nustatymo, yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio.

241.3.

25Teismas nepagrįstai sprendė, kad lokalinėje sąmatoje apskaičiuoti nuostoliai nesutampa su turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodytais sugadinimai. Lokalinėje sąmatoje apskaičiuoti būsimieji remonto darbai. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte užfiksuoti sugadinimai. Šie dokumentai iš esmės skirtingi, nes aktas yra skirtas sugadinimams fiksuoti, o sąmatoje numatyti darbai, medžiagos skirti apskaičiuoti sugadinimų pašalinimo kainą. Dėl šios priežasties šių dokumentų turinys nesutampa.

261.4.

27Teismo išvada dėl trečiojo asmens parodymų apie remonto išlaidas kritiško vertinimo nėra reikšminga, kadangi ieškovė draudimo išmoką apskaičiavo ne pagal trečiojo asmens patirtas remonto išlaidas, o pagal būsimo remonto kainą. Ieškiniu taip pat reikalaujama priteisti ne remonto išlaidas, o pagal būsimo remonto kainą. Dėl šios priežasties teisiškai nereikšminga, ar gavęs draudimo išmoką draudėjas turtą remontavo, ar ne. Taigi trečiojo asmens paaiškinimų nenuoseklumas nėra teisėtas pagrindas abejoti byloje esančiais rašytiniais įrodymais dėl žalos dydžio.

281.5.

29Byloje įrodyta, kad gesinant gaisrą į apdraustas patalpas pateko didelis kiekis vandens, todėl vien aplinkybė, kad atsakovė nesutinka su žala, nėra įrodymas, patvirtinantis kitokį žalos dydį, nei jį apskaičiavo ieškovė.

306.

31Atsakovė J. D. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ieškovės lokalinėje sąmatoje užfiksuoti turto atkūrimo kaštai yra neprotingai dideli ir viršija visą gyvenamojo namo rinkos vertę iki įvykio, be to, nėra įrodyti. Lokalinė sąmata sudaryta neatsižvelgiant į turto vertę ir nusidėvėjimą, be to, sąmata parengta vadovaujantis nuotraukomis, kuriose užfiksuoti apgadinimai nesutampa su turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede nurodytais nuostoliais, todėl dėl savo ydingo turinio negali turėti jokios įrodomosios reikšmės. Sprendžiant dėl ieškovės patirtos žalos dydžio, vertintina, ar lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su padarytos žalos pašalinimu, ar visi jie yra būtini. Šiuo atveju, atsižvelgiant į liudytojų parodymus, akivaizdu, kad keisti stogo dalies nereikėjo, buvo apdegusi tik pirma gegnė, iš 4 vnt. šviestuvų pakeistas tik 1 vnt., už pastolius išlaidų nepatirta, todėl lokalinėje sąmatoje numatytas remonto darbų mastas nebuvo būtinas.

32IV.

33Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

357.

36Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

378.

38Byloje kilo ginčas dėl žalos, atsiradusios kilus gaisrui, dydžio, kai nukentėjusiam asmeniui buvo išmokėta draudimo išmoka, o draudikas reikalauja ją priteisti subrogacijos būdu iš dėl žalos padarymo kalto asmens. Ginčo dėl žalos padarymo fakto, atsakovės neteisėtų veiksmų, gaisro priežasties ir pan. apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra, nes šios pirmosios instancijos teismo išvados nėra ginčijamos ir dėl jų nėra paduotas apeliacinis skundas.

399.

40Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuostolių dydį, suabejojo ieškovės pateiktos lokalinės sąmatos atstatymo darbams po gaisro įvertinti pagrįstumu, jos teisingumu, todėl ja rėmėsi tik iš dalies ir sumažino lokalinėje sąmatoje paskaičiuotą nuostolių sumą nuo 11 453,02 Eur iki 3 203,20 Eur, atsižvelgdamas tik į trečiajam asmeniui R. R. priklausančios gyvenamojo namo dalies stogo ardymo ir jo atstatymo darbus.

4110.

42Su tokiomis teismo išvadomis nesutinka ieškovė teigdama, kad pateikta lokalinė sąmata yra tinkama įrodinėjimo priemonė, kadangi išmokant draudimo išmoką nukentėjęs asmuo išlaidų dar nebuvo patyręs, o atsakovė įrodymų apie kitokį nuostolių dydį byloje nepateikė.

43Dėl žalos dydžio ir tai pagrindžiančių įrodymų vertinimo

4411.

45Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl skundžiamu sprendimu ieškovei priteistino žalos dydžio pagrįstumo. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 str.). CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str., 6.263 str. 2 d.). Jo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės; kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

4612.

47Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės trečiajam asmeniui išmokėta draudimo išmoka pati savaime nėra pagrindas tenkinti ieškovės subrogacinį reikalavimą, pareikštą žalos padarymo kaltininkui, o turi būti nustatyta, kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius. Teismas žalos dydį nustatė, įvertinęs ieškovės pateiktos lokalinės sąmatos pagrįstumą kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o būtent sąmatos duomenis gretindamas su trečiojo (nukentėjusio) asmens R. R. paaiškinimais apie jo namo dalyje atliktus remonto darbus, liudytojo A. Z., nustačiusio turto sugadinimą ir sunaikinimą, parodymais, taip pat liudytojų M. B. ir G. J. parodymais apie jų matytus turto sugadinimus. Be to, teismas vertino nuotraukose užfiksuotus sugadinimus ir Turto sunaikinimo, sugadininimo akte fiksuotus duomenis. Įvertinęs šių įrodymų visumą, teismas sprendė, kad nurodyti įrodymai leidžia abejoti ieškovės pateiktos lokalinės sąmatos žalos dydžiui nustatyti pagrįstumu, o šalys net kelis kartus atsisakė skirti byloje ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. Teismas pagrįstais pripažino tik trečiajam asmeniui R. R. priklausančios stogo dalies ardymo ir jo atstatymo darbus, jų vertę nustatydamas pagal lokalinę sąmatą esant 3 203,20 Eur vertės.

4813.

49Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su tokiu įrodymų vertinimu, kadangi, ieškovės teigimu, lokalinė sąmata pagrindė paskaičiuotas būsimo remonto išlaidas, o atsakovė nepateikė į bylą kitokių įrodymų, kurie įrodytų kitokius gaisro nuostolius, taip pat neprašė byloje skirti ekspertizę žalai nustatyti.

5014.

51Iš tikrųjų tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas, ką šiuo atveju ir padarė ieškovė. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014, ir kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju apima sąnaudas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.

5215.

53Taigi, ieškovė, įrodinėdama nuostolių dydį, neabejotinai turėjo teisę juos pagrįsti paskaičiuotomis būsimo remonto išlaidomis, tačiau tai nereiškia, kad ieškovės pateiktos lokalinės sąmatos duomenys negalėjo būti vertinami atsižvelgiant ir į kitus byloje pateiktus įrodymus. Todėl pirmosios instancijos teismas, besąlygiškai nesiremdamas vien lokalinės sąmatos duomenimis, o juos vertindamas kitų įrodymų kontekste, nepažeidė teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių.

5416.

55Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą turi daryti tik įvertinęs įrodymų visetą ir negali apsiriboti vieno įrodymo įrodomosios reikšmės konstatavimu. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; kt.). Šių taisyklių pirmosios instancijos teismas iš esmės nepažeidė.

5617.

57Kadangi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalys nepageidavo, kad būtų paskirta teismo ekspertizė žalos dydžiui nustatyti, nors joms tokia teisė ir pareiga buvo išaiškinta, todėl apeliacinės instancijos teismas gali patikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik remdamasis byloje esančiais šalių pateiktais įrodymais.

5818.

59Kadangi ieškovei pareiškus regresinį ieškinį žalos padarymo kaltininkui nukentėjusio trečiojo asmens R. R. sugadintas turtas jau buvo iš dalies suremontuotas, todėl trečiojo asmens R. R. paaiškinimai apie jo gyvenamojo namo dalyje atliktą remontą taip pat laikytini reikšmingais įrodymais po gaisro atsiradusiems realiems nuostoliams pagrįsti ir tai nereiškia, kad teismas neprivalėjo į juos atsižvelgti, nustatydamas realių nuostolių dydį.

6019.

61Atmestini ir apeliantės argumentai, jog teismas negalėjo gretinti lokalinėje sąmatoje nurodytų ir paskaičiuotų nuostolių su Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodytais sugadinimais, kadangi lokalinėje sąmatoje nurodomi remonto darbai, o akte užfiksuoti sugadinimai. Kolegijos nuomone, vertinant įrodymus toks nurodytų duomenų sugretinimas galimas, o tinkamo įrodymų vertinimo aspektu tai yra net būtina, kadangi remonto darbai pateisinami tik tuomet, jei jais šalinami turto sugadinimai, o jei jie įtraukti į sąmatą nesant tokio sugadinimo, kuriam pašalinti remonto darbai yra būtini, tokie darbai laikytini pertekliniais.

6220.

63Žalos atlyginimo paskirtis yra atkurti daiktą, jo būseną, buvusią iki jo sužalojimo, bet ne pagerinti ją žalą padariusiojo sąskaita. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo, kokie remonto darbai faktiškai buvo atlikti, kas iš esmės patvirtina jų būtinumą turto sugadinimams pašalinti, ir, nustatydamas remonto darbų būtinumą, pagrįstai atsižvelgė į Turto sunaikinimo, sugadinimo akte ir jo priede nurodytus sugadinimus, kadangi ne visiems turto sugadinimams pašalinti buvo būtina viską pakeisti ar perdažyti, o kaip paaiškino pats trečiasis asmuo R. R., suodžius jie paprasčiausiai nuvalė, laminato pradžioje sakė, kad nekeitė, vėliau teigė, kad keitė tik viename kambaryje, o galiausiai, kad keitė ir visame bute, iš 4 šviestuvų pakeitė tik vieną. Byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kad dėl surūkusių, aplietų visų gyvenamojo namo patalpų buvo būtinas pilnos apimties remontas viską pakeičiant. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nustatant turto sugadinimus ar jo sunaikinimą, nei draudikas, nei nukentėjęs asmuo nekvietė kaltininko dalyvauti patikrinime.

6421.

65Pažymėtina, kad draudikas, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).

6622.

67Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, iš esmės laikė, kad buvo būtini tik trečiajam asmeniui priklausiusio stogo dalies ardymo ir atstatymo darbai, ko iš esmės neginčija ir atsakovė, nes apeliacinis skundas dėl šios sprendimo dalies nėra paduotas. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl žalos, padarytos apliejus trečiojo asmens gyvenamąsias patalpas namo pirmame aukšte ir joms dėl gaisro aprūkus. Aplinkybę, kad gesinant gaisrą buvo sulietos trečiojo asmens patalpos ir dalis jų aprūko patvirtina nuotraukos, Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas ir jo priedas, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos aktas dėl kilusio gaisro. Akivaizdu, kad buvo būtini valymo darbai, tapetams sušlapus juos buvo būtina pakeisti, o atsiradus dažytų sienų dėmėms ir pūslėms buvo būtina ir perdažyti sienas. Todėl ši nuostolių dalis, kaip pagrįsta ir įrodyta, ieškovei turėtų būti atlyginta. Pagal lokalinės sąmatos duomenis tai būtų: patalpos 1-1 ir 1-2 valymas nuo sodžių – 484,66 Lt (3 eilutė), patalpos 1-3 tapetų pakeitimas (nuplėšimas, nuvalymas ir apklijavimas) iš viso 751,93 Lt (3-5 eilutės), patalpos 1-4 12,80 m2 sienos perdažymas (gruntavimas, dažymas), iš viso 251,69 Lt (3-4 eilutės), patalpos 1-5 28,75 m2 sienos perdažymas (gruntavimas, dažymas), iš viso 565,33 Lt (3-4 eilutės), patalpos 1-7 tapetų pakeitimas iš viso 181,54 Eur (7-9 eilutės), patalpos 1-8 tapetų pakeitimas (nuplėšimas, nuvalymas ir apklijavimas), iš viso 161,91 Lt (3-5 eilutės) ir, taip pat vieno šviestuvo pakeitimas, ką patvirtino atlikęs trečiasis asmuo R. R., kurio pakeitimas pagal lokalinę sąmatą 40,58 Lt, iš viso 2 437,64 Lt (705,99 Eur).

6823.

69Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės nepasisakė dėl žalos, padarytos trečiojo asmens pirmo namo aukšto patalpų apliejimu ir jų aprūkimu, atlyginimo, nors byloje pateikti įrodymai patvirtino tokios žalos padarymą, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas ir sprendimas keistinas, padidinant žalos atlyginimui priteistą sumą nurodyta papildoma 705,99 Eur suma, t. y. iki 3 909,19 Eur (3 203,20 + 705,99), taip pat priteistinos kompensacinės palūkanos už priteistą sumą nuo ieškovės pareikalavimo įvykdyti prievolę – atlyginti žalą (2013-09-06) iki ieškinio padavimo teismui dienos t. y. už 599 dienas 320,77 Eur (3 909,18 Eur x 0,05 : 365 d. x 599 d.), bendra priteistina suma – 4 229,96 Eur

70Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme

7124.

72Pakeitus sprendimą, keistinas ir sprendimas, priimtas bylinėjimosi išlaidų dalyje, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 3 dalis ir 98 straipsnis). Ieškinys patenkintas 34 %, o atmestas – 66 %. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 260,08 Eur bylinėjimosi išlaidos (764,97 Eur x 34 %), o atsakovei iš ieškovės – 742,70 Eur (1 125 Eur x 66 %). Ta pačia proporcija paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei, t. y. iš ieškovės valstybei priteistina 10,90 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, o iš atsakovės – 5,62 Eur šių išlaidų.

7325.

74Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 201 Eur žyminį mokestį ir turėjo 105,14 Eur apeliacinio skundo surašymo išlaidų, iš viso 306,14 Eur, tačiau apeliacinis skundas patenkintas tik 9 %, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 27,55 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 302,50 Eur atstovavimo išlaidų, todėl apeliacinį skundą tenkinus iš dalies jai iš ieškovės priteistinos 275,27 Eur išlaidos.

75Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

76Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą pakeisti.

77Padidinti priteistą iš J. D. ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ žalos atlyginimą iki 3 909,19 Eur, palūkanų dydį iki 320,77 Eur, bylinėjimosi išlaidas iki 260,08 Eur.

78Sumažinti priteistą iš AB „Lietuvos draudimas atsakovei J. D. bylinėjimosi išlaidų sumą iki 742,70 Eur.

79Priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei paskirstyti taip: iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 10,90 Eur, o iš atsakovės J. D. – 5,62 Eur šių išlaidų valstybei.

80Sprendimo dalies dėl 5 % dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir sprendimo dalies, kuria kitoje dalyje ieškinys atmestas, nekeisti.

81Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš... 8. 2.... 9. Atsakovė J. D. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakingiems asmenims... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu... 14. 4.... 15. Teismas nustatė, kad namo, esančio ( - ), ½ dalis, priklausanti D. R.... 16. III.... 17. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 18. 5.... 19. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti... 20. 1.1.... 21. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės pateikta lokalinė sąmata... 22. 1.2.... 23. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir pažeidė įrodymų... 24. 1.3.... 25. Teismas nepagrįstai sprendė, kad lokalinėje sąmatoje apskaičiuoti... 26. 1.4.... 27. Teismo išvada dėl trečiojo asmens parodymų apie remonto išlaidas kritiško... 28. 1.5.... 29. Byloje įrodyta, kad gesinant gaisrą į apdraustas patalpas pateko didelis... 30. 6.... 31. Atsakovė J. D. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį... 32. IV.... 33. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 34. Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės ... 35. 7.... 36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 37. 8.... 38. Byloje kilo ginčas dėl žalos, atsiradusios kilus gaisrui, dydžio, kai... 39. 9.... 40. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuostolių dydį, suabejojo... 41. 10.... 42. Su tokiomis teismo išvadomis nesutinka ieškovė teigdama, kad pateikta... 43. Dėl žalos dydžio ir tai pagrindžiančių įrodymų vertinimo ... 44. 11.... 45. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl skundžiamu sprendimu ieškovei... 46. 12.... 47. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės trečiajam... 48. 13.... 49. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su tokiu įrodymų... 50. 14.... 51. Iš tikrųjų tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to... 52. 15.... 53. Taigi, ieškovė, įrodinėdama nuostolių dydį, neabejotinai turėjo teisę... 54. 16.... 55. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas išvadas apie... 56. 17.... 57. Kadangi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalys... 58. 18.... 59. Kadangi ieškovei pareiškus regresinį ieškinį žalos padarymo kaltininkui... 60. 19.... 61. Atmestini ir apeliantės argumentai, jog teismas negalėjo gretinti lokalinėje... 62. 20.... 63. Žalos atlyginimo paskirtis yra atkurti daiktą, jo būseną, buvusią iki jo... 64. 21.... 65. Pažymėtina, kad draudikas, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo... 66. 22.... 67. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, iš esmės laikė,... 68. 23.... 69. Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės nepasisakė dėl... 70. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme ... 71. 24.... 72. Pakeitus sprendimą, keistinas ir sprendimas, priimtas bylinėjimosi išlaidų... 73. 25.... 74. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 201 Eur žyminį mokestį ir... 75. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 76. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą... 77. Padidinti priteistą iš J. D. ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos... 78. Sumažinti priteistą iš AB „Lietuvos draudimas atsakovei J. D.... 79. Priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei... 80. Sprendimo dalies dėl 5 % dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą... 81. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....