Byla 2A-2346-619/2013
Dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžej Maciejevski ir Loretos Lipnickienės

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto atsakovo S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui S. P., dalyvaujant valstybės institucijai išvadai duoti - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo,

3Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, n u s t a t ė :

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Prašė nustatyti, kad sūnaus D. A. J., gim. ( - ), tėvas yra S. P., su kuriuo ji ilgą laiką gyveno kartu, ruošėsi tuoktis. Oficialiai pripažinti tėvystę ir teikti išlaikymą atsakovas vengia. Jos žiniomis, atsakovo finansinė padėtis yra gera, jis užsiima statybų verslu Lenkijoje. Prašė priteisti išlaikymą sūnui iki pilnametystės po 800 Lt per mėnesį bei priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus iki ieškinio pateikimo.

5Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovė tik po 12 metų jam pranešė ir informavo apie tai, kad neva jie susilaukė sūnaus, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl jo tėvystės. Nurodė, kad kol neatlikta DNR ekspertizė, tol jis nepripažins, kad D. A. J. yra jo sūnus. Ekspertizei nustačius, kad jis yra vaiko tėvas, sutinka teikti išlaikymą, tačiau nesutinka su išlaikymo suma. Atsakovas nurodė, kad jis yra dirbantis, gaunantis mažesnę nei vidutinę alga, turi mažamečių vaikų, kuriems reikalingas išlaikymas. Be šeimos turi tam tikrų finansinių įsipareigojimų. Ieškovės reikalaujama suma neadekvati jo esamai finansinei situacijai ir nepagrįstai pažeistų jo šeimos ir mažamečių vaikų interesus. Nurodo, kad jis kas mėnesį yra pajėgus mokėti po 350 Lt dydžio išlaikymą D. A. J.. Ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus iki ieškinio pateikimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes ne dėl atsakovo kaltės išlaikymas nebuvo mokamas, todėl ir negali būti priteisiamas.

  1. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad S. P., gim. ( - ), yra D. A. J., a.k. ( - ) tėvas. Priteisė iš atsakovo S. P., gim. ( - ), nepilnamečio sūnaus D. A. J., a.k. ( - ) išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 400 Lt nuo ieškinio pateikimo dienos, tai yra 2011-10-25, iki sūnaus pilnametystės. Priteisė iš atsakovo S. P., gim. ( - ), nepilnamečio sūnaus D. A. J., a.k. ( - ) 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskyrė ieškovę. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo nukreipė vykdyti skubiai. Atsakovo atsisakymą atlikti ekspertizę teismas vertino kaip įrodymą, patvirtinantį tėvystę (CPK 3.148 str. 2 d.). Išlaikymo dydžiui nustatyti teismas orientavosi į teismų praktikoje pripažintą MMA, bei aplinkybę, kad nepilnamečio vaiko poreikiai į mėn. sudaro apei 800 Lt. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį teismas padarė išvadą, kad iš atsakovo pateiktų dokumentų dėl jo nedarbingumo matyti, jog jo darbingumas yra laikinas, be to, atsakovas nevykdė teismo įpareigojimo pateikti teismui visus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo turtinę padėtį, atsiliepime nurodė, kad vaiko išlaikymui galėtų mokėti po 350 Lt. Vaiko išlaikymui priteisė 400 Lt periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra 2011-10-25, iki vaiko pilnametystės. Taip pat tenkino reikalavimą priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą už trijų metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos, kurį sudaro 14 400 Lt, skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą po 400 Lt.

  1. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

7Apeliaciniu skundu atsakovas S. P. prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei priimti naują sprendimą, kuriuo sumažinti išlaikymui priteistą sumą nuo 400 Lt iki 250 Lt, atitinkamai perskaičiuoti priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydį. Prašo surengti žodinį nagrinėjimą tikslu suteikti galimybę pateikti aktualiausią jo turtinę padėtį bei sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus, turėsiančius įtakos teisingo sprendimo priėmimui. Nurodo, kad teismo sprendimas neteisingas, priimtas neatsižvelgus į sunkią atsakovo materialinę padėtį, bei kitas aplinkybes. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad išlaikymo dydis siejamas su protingais vaiko poreikiais bei tėvų turtine padėtimi. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo priimta nutartimi, kurioje buvo nurodyta, jog išlaikymo priteisimo klausimu teismui orientaciniu kriterijumi gali būti CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Remiantis apeliantu, Lietuvos Aukščiausias teismas yra nurodęs, kad „įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina vaikui vystyti būtinas sąlygas kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes“. Apelianto nuomone, teismas neteisingai priteisė 400 Lt išlaikymą bei 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos, neteisingai vertino atsakovo sunkią turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, rėmėsi deklaratyviu ieškovės teiginiu, kad vaiko išlaikymas sudaro apie 800 Lt/mėn. Atsakovo turtinė padėtis yra labai prasta, o priteistinų sumų dydis nėra proporcingas jo turtinei padėčiai, varžo atsakovo teises ir turtinius interesus labiau nei būtina.

8Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, nurodo, jog šiuo metu ji viena augina du nepilnamečius vaikus, o jos darbo užmokestis sudaro 1 100 Lt/mėn., ji taip pat nuo 2007 m. lapkričio 26 d. yra paėmusi kreditą SEB banke, kurį naudojo gyvenamojo namo statybai, mėnesio įmoka sudaro 540 Lt. Prašo apeliacinės instancijos teismą atsižvelgti į jos turtinę padėtį, į aplinkybę, kad S. P. nuo sūnaus gimimo jo neprižiūrėjo.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str.).

12Dėl apelianto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

13Apeliacinės instancijos teismas netenkina apelianto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nes kolegija nenustatė, kad žodinis nagrinėjimas šiai bylai būtinas, o šis apelianto prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).

14Dėl išlaikymo ir jo dydžio nustatymo

15Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas kaip pagrindinis vaiko teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą užtikrinantis veiksnys. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtintas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus absoliutumas, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad net ir visiškas pajamų ar turto neturėjimas neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iš vaiko tėvų) nuo prievolės teikti išlaikymą savo pilnametystės nesulaukusiam vaikui. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius; abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne, išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Tai reiškia, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas visais atvejais turi situaciją individualizuoti bei suderinti vaikų ir tėvų interesus, kartu pernelyg nenukrypti nuo tokio išlaikymo dydžio, kuris atitiktų būtinų vaiko poreikių užtikrinimą.

16Apeliantas nurodo, kad teismas neturėjo vadovautis orientaciniu minimalios algos kriterijumi, spręsdamas vaiko išlaikymo poreikių dydį, o atsižvelgti į jo turtinę padėtį, vaiko poreikius, kurie turi būti protingi. Pažymėtina, kad išlaikymo dydžio maksimalios, kaip ir minimalios ribos, įstatymų leidėjas nenustatė, įtvirtindamas jau minėtą taisyklę, kad išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikių bei jų tėvų finansinių galimybių santykį. Teismų praktikoje vienu iš galimų kriterijų, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, yra pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, nors ir šis kriterijus, kaip matyti iš aktualios teismų praktikos, nėra absoliučiai privalomas ir atlieka tik orientacinio dydžio funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis c.b. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-71/2010). Todėl nurodytas dydis teismui atlieka tik orientacinį kriterijų, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik šiuo kriterijumi, bet ir įrodymais, apie šalių turtinę padėtį bei vaiko poreikius.

17Apeliantas nesutinka su teismo konstatuotu vaiko mėnesiniu išlaikymo dydžiu bei jo galimybe teikti 400 Lt išlaikymo dydį, motyvuodamas tuo, kad tokio dydžio išlaikymas per didelis, neatitinka vaiko poreikių, ieškovė deklaratyviai nurodo 800 Lt išlaikymą sūnui.

18Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir juos laiko nepagrįstais. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad šalių sūnui reikalinga 680-880 Lt/mėn. ir šias išlaidas sudaro išlaidos maitinimui, mokyklinėms prekėms, higienos prekėms, būreliams, aprangai, nurodydama preliminarias šių išlaidų kainas (b.l. 126). Atsakovas sutinko išlaikymui skirti po 350 Lt/mėn., taigi, ginčo suma sudarė 50 Lt. Kolegijos vertinimu, teismo išvada dėl šalių nepilnamečio vaiko poreikių dydžio ir nustatyto išlaikymo dydžio yra tinkamai motyvuota ir pagrįsta, ji priteista mažesnė nei MMA, atitinka nepilnamečio vaiko būtinus poreikius, yra realiai pagrįsta ir įrodyta, yra proporcinga tėvų turtinei padėčiai.

19Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingus faktus, materialinių bei procesinių teisės normų nepažeidė, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydžio teisingumo (CPK 263 str., 329-330 str.).

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

21Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto... 3. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, n u s t a t ė :
    4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo,... 5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovė... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį... 7. Apeliaciniu skundu atsakovas S. P. prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto... 8. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su... 9. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 10. Apeliacinis skundas atmestinas.... 11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 12. Dėl apelianto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka... 13. Apeliacinės instancijos teismas netenkina apelianto prašymo nagrinėti bylą... 14. Dėl išlaikymo ir jo dydžio nustatymo... 15. Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymas tiek nacionaliniu, tiek... 16. Apeliantas nurodo, kad teismas neturėjo vadovautis orientaciniu minimalios... 17. Apeliantas nesutinka su teismo konstatuotu vaiko mėnesiniu išlaikymo dydžiu... 18. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir juos... 19. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimą palikti...