Byla e2A-151-464/2016
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ūkininko atsakovo T. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-513-357/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Farmers LT“ ieškinį atsakovui ūkininkui T. S. dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė UAB „Farmers LT“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo ūkininko T. S. 76 329,30 Eur (263 549,82 Lt) nuostolių atlyginimui, 8,4 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-11-25 su atsakovu pasirašė pirkimo sutartį Nr. 2013-11/25 (toliau – ir sutartis), kuria ieškovas pardavė, o atsakovas nupirko veislinę audinių bandą (1800 vienetų audinių patelių ir patinų) už 174 939,76 Eur kainą. 2015-12-15, vykstant audinių pakrovimo į sunkvežimį darbams, atsakovas kategoriškai nurodė, kad nebenori vykdyti sutarties ir sutartą skaičių audinių pirkti atsisako, pareikalavęs jas iškrauti iš dėžučių. Ieškovė nerado naujų pirkėjų, todėl, siekdama sumažinti nuostolius, išmušė audines kailiams ir pardavė juos rinkos kainomis Kopenhagos kailių aukcione. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė patyrė nuostolius, kurių dydis paskaičiuoti pagal sutarties kainos ir nutrauktą sutartį pakeičiančių kailių pardavimo sutarčių kainų skirtumo principą.

5Šiaulių apygardos teismas 2014-10-24 preliminariu sprendimu ieškinį visiškai patenkino.

6Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, nurodydamas, kad šiuo atveju atsirado sutarties 3.3.2 punkte numatytas jos nutraukimo pagrindas - iki 2013-12-15 nebuvo pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas. Sutartis nutraukta dėl ieškovės kaltės, nes ji žvėrelių pakrovimo metu nepateikė audinių kraujo tyrimų, vakcinavimo dokumentų bei įrodymų, kad išvežamos audinės yra sveikos, t. y. ieškovė pažeidė esmines sutarties sąlygas. Be to, audinių patelės jau buvo paruoštos kergimui („iškūdintos“), kas sutrikdė jų biologinį ciklą, o dėl to nebuvo su ieškove susitarta.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Šiaulių apygardos teismas 2015-04-29 galutiniu sprendimu pakeitė 2014-10-24 preliminarų sprendimą ir ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Farmers LT“ iš atsakovo ūkininko T. S. 68 659,86 Eur nuostolių atlyginimui, 8,4 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 614 Eur žyminio mokesčio ir 38 Eur dokumentų vertimo išlaidų.

9Teismas sprendė, kad šalys susitarė ne dėl būsimo pirkimo, bet buvo jau sudariusios pirkimo-pardavimo sutartį, atidėdamos jos vykdymo terminą iki 2013-12-10. Įvertinęs šios sutarties vykdymo aplinkybes bei kiekvienos iš šalių veiksmus, teismas pripažino, jog ieškovė sutarties reikalavimų nepažeidė. Į bylą ieškovės pateiktas 2013-11-21 Kėdainių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimo aktas Nr. 36GGP-102 partvirtina, jog 2013 m. audinių kraujo tyrimai ir vakcinacija buvo tinkamai atlikti, audinės buvo sveikos. Teismo vertinimu, visi dokumentai bei duomenys apie kraujo tyrimus ir audinių sveikatos būklę buvo atsakovui pateikti sutarties pasirašymo metu, kitaip atsakovas nebūtų pasirašęs sutarties. Abi šalys yra verslininkai, todėl nebūtų sudarę sutarties dėl 174 939,76 Eur dydžio finansinio įsipareigojimo, jei sutarties sudarymo metu būtų kilę abejonių dėl ieškovės parduodamų audinių kokybės. Iš Šiaurės Lietuvos švelniakailių žvėrelių augintojų asociacijos pateiktos informacijos teismas padarė išvadą, kad pagal Lietuvoje taikomą praktiką prieš parduodant veislinius žvėrelius kiekvienam iš jų kraujo tyrimai artimu perdavimui laikotarpiu nėra atliekami, o paprastai tyrimai atliekamai 2-3 kartus per metus, ištiriant apie 5 procentus bandos. Teismas nenustatė, jog ieškovė būtų turėjusi kokį nors pagrindą nesilaikyti žvėrelių maitinimo instrukcijų, prieš jas parduodant atsakovui, o šis ir nepateikė tokių jo teiginių pagrįstumo įrodymų. Teismas nesutiko ir su atsakovo pozicija dėl sutarties 3.3.2 punkto aiškinimo, kuris, jo nuomone, leidžia jam bet kada vienašališkai nutraukti sutartį ir nepatirti jokių sankcijų. Situacija, kuomet atsakovas galėtų vienašališkai nutraukti sutartį, neatlygindamas nuostolių ieškovei, prieštarautų verslo praktikai. Teismas konstatavo, jog ieškovė įrodė patirtus nuostolius ir juos paskaičiavo palankiausiu atsakovui būdu. Tačiau ieškovė prašo priteisti nuostolius kaip negautas pajamas, o negautos pajamos suprantamos kaip negautas grynasis pelnas. Dėl šios priežasties teismas ieškovės prašomą priteisti sumą sumažino, atskaitydamas apmokestinamąjį 15 proc. pelną

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovas ūkininkas T. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015-04-29 galutinį sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo nuostolius, nes ieškovė neturėjo jokio sutartinio pagrindo jų reikalauti. Šalių sudarytos sutarties 3.3.2 punkte numatyta, kad jei pirkėjas negali pasiimti audinių dėl kažkokių priežasčių ir jei šalys iki 2013-12-15 nepasirašo priėmimo-perdavimo akto, sutartis nutraukiama. Priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas nebuvo, todėl sutartis nutrūko. Sankcijų, kurios būtų taikomos sutarties nutraukimo atveju, sutartyje nebuvo numatyta, todėl nėra ir jokio pagrindo atlyginti nuostolius ieškovei.
  2. Sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės, nes ši žvėrelių pakrovimo metu nepateikė audinių kraujo tyrimų, vakcinavimo dokumentų bei įrodymų, kad audinės yra sveikos, t. y. pažeidė esmines sutarties sąlygas. Teismo išvada, kad audinės yra sveikos, nepagrįsta įrodymais. Iš ieškovės pateiktos Kopenhagos aukciono laboratorijos kraujo tyrimo rezultatų matyti, kad buvo ištirta tik apie 16 proc. auginamų žvėrelių kraujo mėginių. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad vakcinacija ir kraujo tyrimai atlikti konkrečiai atsakovui parduodamiems žvėreliams, o juos atliko sertifikuota įmonė. Priešingai nei sprendė teismas, jog prieš parduodant kiekvienam iš veislinių žvėrelių kraujo tyrimai artimu pardavimui laikotarpiu nėra atliekami, žvėrelių pirkimo-pardavimo verslo praktika yra kitokia, t. y. parduodant yra pateikiami kiekvieno žvėrelio vakcinavimo ir kraujo tyrimo dokumentai. Tą patvirtina prie apeliacinio skundo pridedama pirkimo pardavimo sutartis, sudaryta tarp Danijos įmonės ir atsakovo, kurią prašo prijungti prie bylos.
  3. Užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga ir atsakomybė už daikto trūkumus tenka pardavėjui. Audinių patelės buvo „iškūdintos“ ir paruoštos kergimui, nepaisant biologinių ciklų, todėl ieškovei pažeidus esmines sutarties sąlygas atsakovui buvo pagrindas ją nutraukti (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.).
  4. Teismas netinkamai ištyrė įrodymus bei nenustatė realaus nuostolių dydžio. Teismas netyrė, o ieškovė nepateikė įrodymų kokios kokybės ir kiek kailių buvo siuntose, ar tarp jų apskritai buvo atsakovui ruošiamų parduoti žvėrelių kailiai. Be to, kailių kainų kritimas jų aukcionuose nepriklauso nuo atsakovo, kainų kritimą aukcione nulemia rinkos dėsniai, dėl to atsakovo kaltės nėra.

12Ieškovė UAB „Farmers LT“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Apeliaciniame skunde kartojami pirmosios instancijos teismo jau įvertinti ir atmesti kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, jog sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad visi ieškovės žvėreliai buvo vakcinuojami ir kad buvo atlikti jų kraujo tyrimai bei pagrįstai konstatavo, jog žvėreliai buvo sveiki. Vien atsakovo subjektyvi nuomonė negali paneigti teismo išvadų, paremtų byloje ištirtais įrodymais. Atsakovas atsisakė pirkti žvėrelius ne dėl jų netinkamos kokybės, o dėl to, kad po sutarties pasirašymo krito jų kaina rinkoje.
  2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog turėjo būti ištirtas kiekvienas parduodamas žvėrelis, ką neva pagrindžia pridedama apelianto ir Danijos įmonės sudaryta sutartis, tačiau tokia sutartis prie skundo nebuvo pridėta. Be to, šalys yra laisvos sutartyje konkrečiai susitarti dėl teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju tokios sąlygos šalys nenustatė, be to, tokia sąlyga prieštarautų Lietuvoje nusistovėjusiai šio verslo praktikai. Pateikta metodinė žvėrelių auginimo medžiaga ir sutartys, sudarytos su kitais pirkėjais, paneigia atsakovo teiginius apie netinkamą žvėrelių auginimą („iškūdinimą“), kadangi akivaizdu, jog ieškovė yra šios srities profesionalė, kuriai yra žinomas audinių veisimo cikliškumas, jų auginimo ir šėrimo technologija.
  3. Atsakovo pozicija dėl teisės nutraukti sutartį yra nenuosekli: iš pradžių teigiama, kad jis bet kada galėjo nutraukti sutartį, po to, kad ši sutartis nutraukta dėl esminio jos pažeidimo. Tačiau nutraukdamas sutartį dėl esminio jos pažeidimo, atsakovas turėjo apie numatomą nutraukimą informuoti ieškovę prieš 30 dienų. Toks pranešimas nebuvo pateiktas, todėl akivaizdu, jog sutartis buvo nutraukta būtent dėl paties atsakovo kategoriško atsisakymo ją vykdyti.
  4. Atsakovo atsisakytų priimti gyvūnėlių kailiai nebuvo atskirai identifikuoti, todėl nuostoliai buvo paskaičiuoti pagal kailių siuntų kainų vidurkius. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė nuostolius apskaičiavo palankiausiu atsakovui būdu, įtraukusi kainas, buvusias 2013 m. gruodžio mėn. aukcione, į kurį ieškovė negalėjo spėti. Sutinka, kad atsakovo veiksmai neįtakoja kainų aukcione, tačiau atsakovas nepagrįstai nutraukė sutartį būtent siekdamas išvengti nuostolių, susijusių su kainų kritimu.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Byloje ginčas kilęs dėl pirkimo-pardavimo sutarties (ne)vykdymo ir dėl to kilusių padarinių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs prielaidų apeliacinio skundo ribų peržengimui, pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų pagrįstumą įvertina pagal tuos faktinius bei teisinius aspektus, kuriuos savo skunde kelia apeliantas, (CPK 320 str.). Šiuo konkrečiu atveju aptartini šalių sudarytos sutarties aiškinimo bei kiekvienai iš šalių pagal ją tenkančių pareigų vykdymo, įrodymų pakankamumo ir jų įvertinimo klausimai.

16Dėl sutarties vykdymo ir jos pasibaigimo padarinių

17Byloje nustatyta, kad šalys 2013-11-25 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria susitarė, kad ieškovė (pardavėja) parduoda, o apeliantas (pirkėjas) perka veislinę audinių bandą, 1800 vnt. audinių patelių bei patinų, už 174 939,75 Eur (604 032 Lt) kainą. Sutarties 3.2 punkte apeliantas įsipareigojo veislinę audinių bandą atsiimti iki 2013-12-10, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė, paskutinę galimą sutarties vykdymo dieną (2013-12-15), kaip tai numatyta sutarties 3.2.2. punkte, atsisakęs priimti jam jau paruoštas audines ir pasirašyti jų priėmimo-perdavimo aktą. Apeliantui neįvykdžius sutarties, ieškovė audinių, kurias šis turėjo nupirkti, kailius pardavė aukcione, o kainų skirtumą tarp sumos, kurią turėjo gauti iš apelianto, jeigu jis būtų sutartį vykdęs, ir sumos, kurią realiai gavo pardavusi kailius, prašė priteisti iš apelianto. Skundžiamame teismo sprendime pripažinta, kad ieškovė sutarties nuostatų nepažeidė, tuo tarpu atsakovas nevykdė bendradarbiavimo pareigos, jis neturėjo objektyvaus pagrindo nutraukti sutartį ir todėl privalo kompensuoti ieškovei padarytus nuostolius. Pirmosios instancijos teismas tokį apelianto elgesį, kuris, teismo vertinimu, sutartį vykdyti atsisakė nesant tam svarbių priežasčių (aplinkybių), įvertino kaip sutarties pažeidimą ir ieškovės nuostolius kompensuojantį kainų skirtumą iš jo priteisė.

18Apeliantas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, jog viena vertus, pagal sutarties 3.3.2 punktą jis galėjo bet kada nutraukti sutartį, nepatirdamas jokių sankcijų, kita vertus, kad ši sutartis buvo nutraukta dėl pačios ieškovės kaltės, nes ji netinkamai vykdė pardavėjo pareigas, t. y. žvėrelių pakrovimo metu nepateikė jų kraujo tyrimų, vakcinavimo dokumentų bei įrodymų, kad išvežamos audinės yra sveikos, be to, žvėreliai neatitiko kokybės reikalavimų (buvo per anksti „iškūdinti“). Visų pirma būtina pažymėti, kad apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis - pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimą arba panaikinimą lemia teismo klaida: sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju apeliantas kartoja tuos pačius argumentus, kurie jau buvo jo pateikti pirmosios instancijos teismui ir kurie šio teismo buvo ištirti, įvertinti bei dėl jų išsamiai pasisakyta teismo sprendime. Kadangi pirmosios instancijos teismas tokiais atsikirtimų į ieškinį teiginiais paremtą apelianto poziciją jau įvertino, o apeliaciniame skunde nesama įtikinamų argumentų, kodėl teismo padarytos išvados yra neteisingos, vien aplinkybė, kad apeliantas su jomis nesutinka, pati savaime nesudaro prielaidų abejoti teismo atlikto faktinių aplinkybių teisinio įvertinimo pagrįstumu.

19Pasisakant dėl esminių ginčo sutarties vykdymo aspektų, būtina atsižvelgti teik į tokio pobūdžio sutarties šalims tenkančias pareigas bei turimas teises, tiek ir į konkrečios šioje byloje nagrinėjamos sutarties specifiką (pirkimo objektą). Pirkimo-pardavimo sutartis yra konsensualinė ir ji laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 str. 2 d.). Sutarties sudarymo momentas nėra siejamas su jos dalyko perdavimo momentu. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, šalys, sulygusios dėl visų esminių tokio pobūdžio sutarčiai sudaryti sąlygų, 2013-11-25 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria susitarė, kad ieškovė parduoda, o atsakovas nuperka 1800 vnt. veislinių audinių už 174 939,75 Eur kainą. Sutarties 3.2 punktu atsakovas įsipareigojo pasiimti audines iki 2013-12-10, o sutarties 2.2.1 punktu atsakovas įsipareigojo pateikti dėžutes audinių gabenimui. 2013-12-15 sunkvežimis su atsakovui priklausančiomis dėžutėmis audinėms krauti atvyko į ieškovės fermą, tačiau atvykęs atsakovas nurodė, kad atsisako pirkti audines. Ginčo dėl šių aplinkybių (pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta, bet liko neįvykdyta) nekilo.

20Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 str.). Šie sutarties privalomumo bei sąžiningo jos vykdymo principai taip pat apima ir šalių pastangas tam, kad viena iš šalių nepatirtų neproporcingų nuostolių dėl kitos šalies net ir teisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2016-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118- 248/2016). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 str. 1 d.). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme įtvirtintais teisių gynimo būdais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą, reguliavimo būdas Civiliniame kodekse patvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo įtvirtinimą nacionalinėje teisėje, kuris reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę.

21Nagrinėjamoje byloje sutarties nutraukimą (atsisakymą vykdyti sutartį) apeliantas grindė tokių pardavėjo (ieškovės) pareigų pažeidimu: pardavėja žvėrelių pakrovimo metu nepateikė audinių kraujo tyrimų, vakcinavimo dokumentų bei įrodymų, kad išvežamos audinės yra sveikos. Kaip matyti iš sutarties 2.1 punkto, šalys susitarė dėl šių pardavėjai tenkančių pareigų, vykdant sutartį: atlikti audinių kraujo tyrimą (sutarties 2.1.1 p.), pateikti gabenimo dokumentus ir sąskaitas faktūras pagal pardavėjo reikalavimus (sutarties 2.1.2 p.), užtikrinti, kad išvežamos audinės būtų sveikos (sutarties 2.1.3 p.), užtikrinti, kad parduodamos audinės būtų vakcinuotos (2.1.4 p.). Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, sutartis apskritai nenumatė pardavėjui pareigos pirkimo objekto perdavimo momentu pateikti pirkėjui ir atliktų žvėrelių kraujo tyrimų ir / ar vakcinavimo dokumentus - sutarties 2.1.2 punktas įpareigojo pardavėją pateikti tik gabenimo dokumentus ir sąskaitas faktūras pagal pardavėjo reikalavimus. Aplinkybes, kad pardavėja įvykdė jai tenkančias pagal sutartį pareigas, t. y. užtikrinti (garantuoti) audinių sveikatą, jų vakcinavimą bei kraujo tyrimų atlikimą, patvirtina ieškovės pateikti į bylą duomenys. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiu 2013-11-21 Kėdainių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimo aktu Nr. 36GGP-102, taip pat byloje apklaustų liudytojų parodymais, teismui pateikto 2013 m. užkrečiamųjų ligų kontrolės žurnalo duomenimis, nustatė, kad 2013 m. audinių kraujo tyrimai, vakcinacija buvo tinkamai atlikti ir audinės buvo sveikos. Apeliantas šios teismo išvados nepaneigė. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad buvo ištirta tik apie 16 proc. auginamų žvėrelių kraujo mėginių, kas, pasak apelianto, nepatvirtina tinkamo sutarties sąlygų įvykdymo, įskaitant ir užtikrinti parduodamų jam audinių sveikatą, teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka. Sutartyje nebuvo detalizuota, kokiu konkrečiai būdu (kokiam audinių kiekiui) ir kokiu terminu iki audinių perdavimo pardavėja turėtų atlikti kraujo tyrimus bei vakcinaciją. Iš byloje esančio Šiaurės Lietuvos švelniakailių žvėrelių augintojų asociacijos 2015-03-18 rašto matyti, kad pagal Lietuvoje taikomą praktiką prieš parduodant veislinius žvėrelius kiekvienam iš jų kraujo tyrimai artimu pardavimui laikotarpiu nėra atliekami, o paprastai tyrimai atliekami 2-3 kartus per metus ir ištiriama iki 5 procentų bandos. Vadinasi, toks skundo argumentas, kad ieškovė ištyrė „tik 16 procentų auginamų žvėrelių kraujo mėginių“ tik patvirtina, jog ji ištyrė daugiau kaip tris kartus didesnį mėginių skaičių, nei taikoma nusistovėjusioje šiame versle praktikoje.

22Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad jam nebuvo pateikti įrodymai apie kiekvieno perkamo žvėrelio vakcinavimą ir medicininius tyrimus, nors žvėrelių pirkimo-pardavimo verslo praktika yra kitokia – parduodant žvėrelius yra pateikiami kiekvieno žvėrelio vakcinavimo ir kraujo tyrimo dokumentai. Šias aplinkybes, apelianto teigimu, turėtų patvirtinti su apeliaciniu skundu teikiama pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta su Danijoje esančiu kontrahentu, kurią prašo prijungti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad tokios praktikos apeliantas neįrodinėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pirmosios instancijos teisme, o įstatymų leidėjas riboja tokią galimybę apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Antra, kartu su apeliaciniu skundu jis pateikia ne pirkimo-pardavimo sutartį su Danijos įmone, bet tą, kuri jau buvo pateikta į bylą, t. y. 2013-11-25 šalių sudarytą ginčo pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl to nėra pagrindo spręsti naujų įrodymų prijungimo prie bylos klausimo (CPK 314 str.).

23Apeliantas savo teisę vienašališkai nutraukti sutartį grindė argumentais, kad jam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas. Apeliantas nurodė, jog pagal CK 6.327 straipsnio nuostatas pardavėjo pareiga yra užtikrinti parduodamų daiktų kokybę, o atsakomybė už daikto trūkumus tenka pardavėjui (CK 6.217 str. 1 d., 2 d. 1 p., 6.334 str. 1 d. 4 p.). Taigi, apeliantas ieškovės kaltę dėl neįvykusio sandorio grindžia pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus taisykle. Tokiu atveju būtent jam tenka pareiga įrodyti realiai buvusius pirkimo objekto kokybės trūkumus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jokių objektyvių įrodymų, jog ieškovės audinių patelės buvo „iškūdintos“, išskyrus jo paties teiginius, atsakovas nepateikė. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, papildomai pažymėdama, kad pagal įstatyminį reglamentavimą pirkėjas turi pareigą per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai pranešti pardavėjui ir nurodyti, kokių reikalavimų daiktas neatitinka, priešingu atveju pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu (CK 6.348 str. 1 d., 6.327 str. 5 d.). Byloje nėra įrodymų, kad apeliantas reiškė pretenzijas ar kaip kitaip per protingą laiką pranešė ieškovei apie jo nurodomus parduodamų žvėrelių kokybės trūkumus, nors, kaip pats nurodo, šiuos trūkumus (kad patelės yra „iškūdintos“), jis pastebėjo 2013-12-15 atvykęs pas ieškovę pažiūrėti, kaip vyksta žvėrelių pakrovimo darbai. Tokios aplinkybės dėl pardavimo objekto netinkamos kokybės buvo įvardintos tik ieškovei pradėjus reikšti pretenzijas atlyginti jai nuostolius. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas ir 2014-02-04 atsakyme į ieškovės pretenziją dėl sutarties nevykdymo bei nuostolių atlyginimo būtent tokių parduodamų žvėrelių kokybės trūkumų taip pat nenurodė. Apelianto argumentai dėl „iškūdintų“ audinių patelių nurodyti tik prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas neteko teisės remtis daiktų neatitikimu ir tuo pagrindu grįsti sutarties atsisakymo teisėtumą (CK 6.327 str. 5 d.). Dar daugiau, į bylą nepateikta ir jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės atsikirtimus šiuo aspektu bei teikiamus įrodymus, kad tokia audinių patelių būklė nėra jų kokybės trūkumas, priešingai, ji pateisinama biologinio jų veisimo ciklo ypatumais. Taigi, nesant pagrindo atsisakyti vykdyti sutartį, apeliantas privalėjo priimti jam perduodamus daiktus (CK 6.346 str. 1 d.), o to nepadaręs, laikytinas neįvykdžiusiu įsipareigojimų pagal sutartį.

24Nepagrįstas yra ir apelianto teikiamas sutarties turinio aiškinimas, kad pagal šios sutarties 3.3.2 punktą jis turėjo teisę, nepatirdamas jokių neigiamų padarinių (sankcijų), atsisakyti pirkimo-pardavimo sutarties ir sutartų prekių nebepirkti. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Kaip minėta pirmiau, pirkimo-pardavimo sutartis, sulygus dėl visų esminių sąlygų, jau buvo sudaryta, taigi atsisakyti pirkinio apeliantas galėjo tik sutartyje ar įstatyme numatytu pagrindu. Sutarties 3.3.2. punkte numatyta, kad jei pirkėjas negali pasiimti audinių dėl kažkokių priežasčių, ir jei šalys iki 2013-12-15 nepasirašo priėmimo-perdavimo akto, sutartis nutraukiama. Apeliantas netinkamai interpretuoja šią sutartinę nuostatą. Kasacinis teismas išsamiai išplėtotoje praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad sutartys turi būti aiškinamos nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje 3K-3-288/2010; 2012-02-22 nutartis civilinėje byloje 3K-3-46/2012; 2014-07-11 nutartis civilinėje byloje 3K-3-381/2014). Šiuo konkrečiu atveju, aiškinant šalių turėtus ketinimus, privalu atsižvelgti į tai, kad šalys susitarė dėl itin specifinio pardavimo objekto – veislinių audinių pirkimo-pardavimo. Kaip nurodė ieškovė, dėl audinių auginimo objektyvaus biologinio cikliškumo kiekvienų metų lapkričio pabaigoje visi augintojai (tarp jų ir ieškovė) jau turi suformavę savo veislines bandas kitiems metams, todėl gruodžio mėnesį parduoti veislinę bandą kitiems potencialiems pirkėjams yra iš esmės neįmanoma, o veislinės bandos tolesnis laikymas prieštarautų ekonominei logikai (žvėreliai pavasarį atsivestų jauniklių ir nebetilptų fermoje, o veislinės bandos išmušimas kailiams yra komerciškai nuostolingas, nes optimali kailio kokybė būna lapkričio viduryje-pabaigoje). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į itin specifišką pardavimo objektą (gyvūnai), pripažįsta objektyviai egzistavusį poreikį aiškiai ir konkrečiai susitarti dėl sutarties pasibaigimo momento, kas ir buvo padaryta 3.3.2 punkte. Taigi ši sutartinė nuostata reiškia tik sutarties nutraukimo sąlygą, bet ne pagrindą (galimybę) pirkėjui apskritai nevykdyti sutarties nepatiriant dėl to jokių padarinių, kaip ją aiškina apeliantas. Toks pirkėjo atleidimo nuo sutarties vykdymo pagrindas turėjo būti šalių aptartas atskirai.

25Dėl nuostolių (negautų pajamų) realumo ir jų dydžio

26Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas yra dėl netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) priteisimo iš prievolės neįvykdžiusio apelianto. CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai specialūs įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tai reiškia, kad įstatyminė visiško nuostolių atlyginimo paskirtis yra, atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginti tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo (prievolės neįvykdymo) buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiajam asmeniui (kreditoriui) jo patirtą nuostolių dydį. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).

27Ieškovė patirtus nuostolius (prarastos galimybės piniginė vertė) apskaičiavo pagal sutarties kainos ir nutrauktą sutartį pakeičiančių kailių pardavimo viešame aukcione sutarčių kainų skirtumo principą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme prarastos galimybės atveju atsiradusių nuostolių atlyginimas, taikant kainų skirtumo principą, siejamas su situacija, kai nukentėjusioji šalis vietoje nutrauktos sutarties per protingą terminą sudaro kitą, nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį (CK 6.258 str. 5 d.). Tais atvejais, kai pakeičiančios sutarties prievolės įvykdymas tampa brangesnis, sutarties šalis, dėl kurios kaltės sutartis buvo nutraukta, turi atlyginti sutartį pakeitusios šalies nuostolius: prekių, paslaugų kainų skirtumą, kurie paprastai pripažįstami minimaliais nuostoliais, kurių kreditoriui nereikia įrodinėti, ir kitus nuostolius, atsiradusius vėliau, bet susijusius su nutrauktos ar pakeičiančios sutarties sudarymu ir vykdymu, kuriuos reikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2013). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.258 straipsnio 5 dalies normą, išaiškinta, kad pakeičiančioji sutartis ekonominiu požiūriu turėtų pakeisti pirmąją; pakeičiančioji sutartis gali būti sudaryta tik po to, kai nutraukiamas pradinis susitarimas ir neįvykdyta visiškai ar iš dalies sutartinė prievolė (prievolės); pakeičiančioji sutartis turi būti sudaroma su kitais asmenimis, bet ne su nutrauktosios sutarties šalimi, kuri kalta dėl pradinio susitarimo neįvykdymo; sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą, kurį teismas vertina atsižvelgdamas į bylos faktus ir aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-230/2013). Kasacinio teismo akcentuojama ir tai, kad teismas, vadovaudamiesi CK 1.5 straipsniu bei CK 6.259 straipsnio 2 dalimi, gali pakeičiančiąsias sutartis vertinti ne tik kaip sudarytas protingu terminu, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti.

28Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė ėmėsi visų priemonių galimiems nuostoliams sumažinti, todėl sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį – kailių pardavimo viešajame aukcione sutartį (CK 6.258 str. 5 d.). Nors apeliantas skunde šios teismo išvados neginčija ir nekelia kailių pardavimo viešame aukcione sutarčių kvalifikavimo pakeičiančiąja sutartimi klausimo, teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės sutinka ir pažymi, kad nors nesutampa šių sutarčių objektai (audinės ir jų kailiai), tačiau šioje konkrečioje faktinėje situacijoje, atsižvelgiant į specifinį ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties objektą, ieškovės sudarytos kailių pardavimo viešame aukcione sutartys galėtų būti laikomos pakeičiančiomis sutartimis CK 6.258 straipsnio 5 dalies prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, kailių pardavimo aukcione sutartys ekonominiu požiūriu pakeitė šalių sudarytą sutartį, jos sudarytos protingais terminais (sutartį atsakovas atsisakė vykdyti 2013-12-15, žvėrelių kailiai į aukcioną išsiųsti 2013-12-27 ir 2013-12-31). Ieškovė, atsižvelgiant į jos veiklos specifiką, biologinius audinių auginimo ciklo ypatumus, iš tiesų buvo suinteresuota ir dėjo maksimalias pastangas tam, kad kailiai būtų parduoti kuo aukštesne kaina, t. y. pardavė kailius aukcione, o kailių pardavimo kainą šiuo atveju nulėmė objektyvios rinkos sąlygos. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė turėjo pagrindą šioje situacijoje skaičiuoti nuostolius pagal pirminės ir ją pakeitusios sutarčių kainų skirtumą.

29Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad teismas netyrė, o ieškovas nepateikė įrodymų, kokios kokybės ir kiek kailių buvo išsiųsta į aukcioną, ar tarp jų apskritai buvo atsakovui ruošiamų parduoti žvėrelių kailiai. Dėl to, apelianto vertinimu, ieškovė neįrodė nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumo. Be to, apeliantas skunde pažymi, kad jis negali būti laikomas kaltu dėl kailių kainų kritimo jų aukcionuose. Teisėjų kolegija su šiais argumentais taip pat nesutinka. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).

30Ieškovė nurodė, kad dėl objektyvių priežasčių (biologinio audinių auginimo ciklo, ekonominio nenaudingumo juos toliau laikyti) visi žvėreliai, kuriuos atsakovas atsisakė pirkti, buvo išmušti, o jų kailiai išsiųsti į aukcioną keliomis siuntomis. Ieškovė patirtus nuostolius įrodinėjo pateikdama į bylą 2013-12-27 ir 2013-12-31 siuntų siuntimo ir kailių pardavimo duomenis (siuntimo važtaraščius, pristatymo sąlygas, atspausdintas iš Kopenhagen Fur interneto svetainės, kailių specifikacijas pagal atskiras kailių rūšis (spalva/lytis) bei nuostolių skaičiavimo lentelę). Pažymėtina, kad ieškovė byloje ir neginčijo apelianto nurodomos aplinkybės, kad atsakovo atsisakyti pirkti kailiai nebuvo atskirai identifikuoti, todėl nuostolius ji apskaičiavo pagal kailių siuntų kainų vidurkius. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieškovė ne tik įrodė savo patirtus nuostolius, bet ir paskaičiavo juos atsakovui palankiausiu būdu, nes rėmėsi kainų vidurkiu, buvusiu 2013 m. gruodžio (šiame aukcione kainos buvo didžiausios ir į jį ieškovė negalėjo spėti) – 2014 m. rugsėjo mėnesiais (šiame aukcione kainos kilo), nepaisant to, kad didžioji dalis ieškovės kailių parduota 2014 m. vasario – birželio aukcionuose. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl negautų pajamų priteisimo, ieškovės prašomą priteisti nuostolių sumą sumažino, atskaitęs apmokestinamąjį 15 proc. pelną nuo reikalaujamų nuostolių ir sąnaudų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo išvados teisingos ir pagrįstos, padarytos nepažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176 str., 178 str., 185 str.). Apeliantas, nesutikdamas su šių nuostolių dydžiu, jokiais objektyviais duomenimis jų pagrįstumo ir teisingumo nepaneigė, neįrodinėjo savo skaičiavimų. Dėl apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad jis negali būti laikomas kaltu dėl kailių kainų kritimo jų aukcionuose, pažymėtina, kad šiuo atveju nuostoliai iš jo priteisti dėl to, kad neįvykdė sutarties, o ieškovas dėl tokių apelianto veiksmų turėjo sudaryti kitą sandorį, t. y. kailius parduoti aukcione už tuo metu galiojusią rinkos kainą.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

32Šiaulių apygardos teismo 2015-06-02 nutartimi apeliantas įpareigotas sumokėti 150 Eur dydžio žyminį mokestį, o likusios žyminio mokesčio dalies (1 512 Eur) mokėjimas jam buvo atidėtas iki apeliacinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Netenkinus apeliacinio skundo, nurodyta suma valstybei iš jo priteistina (CPK 84 str., 93 str.). Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė teismo priteisti bylinėjimosi iš laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau apie patirtas išlaidas įrodymų nepateikė, todėl tokios išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 str. 1 d.).

33Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

35Priteisti iš atsakovo ūkininko T. S. (a.k. ( - ) valstybei 1 512 (vieną tūkstantį penkis šimtus dvylika) eurų žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė UAB „Farmers LT“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą... 5. Šiaulių apygardos teismas 2014-10-24 preliminariu sprendimu ieškinį... 6. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Šiaulių apygardos teismas 2015-04-29 galutiniu sprendimu pakeitė 2014-10-24... 9. Teismas sprendė, kad šalys susitarė ne dėl būsimo pirkimo, bet buvo jau... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atsakovas ūkininkas T. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių... 12. Ieškovė UAB „Farmers LT“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti,... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Byloje ginčas kilęs dėl pirkimo-pardavimo sutarties (ne)vykdymo ir dėl to... 16. Dėl sutarties vykdymo ir jos pasibaigimo padarinių... 17. Byloje nustatyta, kad šalys 2013-11-25 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį,... 18. Apeliantas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu,... 19. Pasisakant dėl esminių ginčo sutarties vykdymo aspektų, būtina... 20. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK... 21. Nagrinėjamoje byloje sutarties nutraukimą (atsisakymą vykdyti sutartį)... 22. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad jam nebuvo pateikti... 23. Apeliantas savo teisę vienašališkai nutraukti sutartį grindė argumentais,... 24. Nepagrįstas yra ir apelianto teikiamas sutarties turinio aiškinimas, kad... 25. Dėl nuostolių (negautų pajamų) realumo ir jų dydžio... 26. Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas yra dėl netiesioginių... 27. Ieškovė patirtus nuostolius (prarastos galimybės piniginė vertė)... 28. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė... 29. Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad teismas netyrė, o ieškovas nepateikė... 30. Ieškovė nurodė, kad dėl objektyvių priežasčių (biologinio audinių... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 32. Šiaulių apygardos teismo 2015-06-02 nutartimi apeliantas įpareigotas... 33. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. galutinį sprendimą... 35. Priteisti iš atsakovo ūkininko T. S. (a.k. ( - ) valstybei 1 512 (vieną...