Byla 3K-3-230/2013
Dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Janinos Stripeikienės (pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Eisiga“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Eisiga“, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Čitas“, dėl nuostolių ir delspinigių priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami klausimai dėl sutarties aiškinimo taisyklių, CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostatos ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas Lietuvos kariuomenė prašė teismo priteisti iš atsakovo 236 805,74 Lt tiesioginių nuostolių, 102 468,06 Lt delspinigių, 278,66 Lt palūkanų bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

72005 m. liepos 22 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 164, kuria UAB „Eisiga“ įsipareigojo Lietuvos kariuomenei parduoti 100 vnt. ekipuotės komplektų. UAB „Eisiga“ sutartyje nurodytu terminu prekių nepristatė, todėl, vadovaujantis šios sutarties 3.2 punktu, buvo išrašyta sąskaita faktūra Nr. 33, pagal kurią UAB „Eisiga“ yra skolinga Lietuvos kariuomenei 4698 Lt delspinigių.

82007 m. liepos 30 d. šalys sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 165, atsakovui laimėjus Lietuvos kariuomenės skelbtą viešojo pirkimo konkursą, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovui parduoti 15 000 lauko uniformos kostiumų, pagamintų iš suderintų su Lietuvos kariuomene medžiagų pagal patvirtintą prekės etaloną. Prekės buvo pristatytos pažeidžiant Sutarties 3.1 punkte nurodytus terminus (vėluojant), todėl, vadovaujantis šios sutarties 3.2 punktu, išrašyta sąskaita faktūra Nr. 0816, pagal kurią atsakovas yra nesumokėjęs ieškovui 32 002,15 Lt delspinigių.

92008 m. kovo 7 d. šalių buvo sudarytas susitarimų protokolas Nr. 1/75 „Dėl 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 165“ (toliau – Susitarimų protokolas Nr. 1/75), kuriuo atsakovas papildomai įsipareigojo parduoti 15 000 lauko uniformos kostiumų. Šalys sudarydamos Susitarimų protokolą Nr. 1/75 susitarė, kad prekės bus tiekiamos vadovaujantis Susitarimų protokolo Nr. 1/75 priedo 1 lentelėje sutartais terminais (iki 2008 m. kovo 31 d. – 1500 lauko uniformos kostiumų, iki 2008 m. birželio 30 d. – 6000 lauko uniformos kostiumų ir iki 2008 m. rugsėjo 30 d. – 7500 lauko uniformos kostiumų) už 2 047 500 Lt. Atsakovas nesilaikė įsipareigojimo prekes pristatyti nustatytais terminais, todėl, vadovaujantis Susitarimų protokolo Nr. 1/75 5 punktu, turi sumokėti ieškovui 3012,28 Lt delspinigių. Be to, Susitarimų protokolo Nr. 1/75 3 punktu buvo nustatyta, kad atsakovo tiekiamos prekės privalo atitikti 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 165 3 priede „Techniniai reikalavimai prekėms“ nurodytus reikalavimus. Ieškovas, turėdamas sutartyje įtvirtintą teisę kontroliuoti pristatomų prekių kokybę, siekdamas nustatyti atsakovo tiekiamų prekių kokybę, kreipėsi į akredituotą laboratoriją „SATRA Technology Centre“, kurioje atlikti bandymai nustatė, kad prekės (audinys) neatitinka Sutarties 3 priede „Techniniai reikalavimai prekėms“ įtvirtintų reikalavimų. Taip atsakovas pažeidė Sutarties Nr. 165 5.2 punktą, todėl šios Sutarties 5.8 punkto pagrindu buvo netinkama visa tuo metu atsakovo pristatyta prekių siunta. Teikėjas privalo sumokėti bandymų išlaidas, todėl atsakovui buvo išrašyta 3321,64 Lt sąskaita Nr. 00810.

10Sutarties Nr. 165 6.4 punkte nustatyta atsakovui pareiga pakeisti netinkamos kokybės prekes iki 2008 m. rugpjūčio 7 d., tačiau nustatytu terminu jų nepristatė. Dėl to atsakovas skolingas ieškovui 61 951,01 Lt delspinigių. Atsakovas 2009 m. sausio 29 d. raštu Nr. 5 sutiko sumokėti delspinigius, paprašydamas išdėstyti mokėjimą dalimis. Siekdamas taikiai išspręsti kilusį ginčą ieškovas sutiko patenkinti atsakovo prašymą ir šalys 2009 m. kovo 13 d. pasirašė sutartį Nr. 82 „Dėl delspinigių sumokėjimo dalimis“, kuria atsakovas įsipareigojo sumokėti 61 951,01 Lt delspinigių dalimis, tačiau savo įsipareigojimų nevykdo (praleido keturis mokėjimus iš eilės), todėl ieškovas reikalauja, kad atsakovas sumokėtų visą delspinigių sumą. Pagal Sutarties 3.1 punktą skolininkas, pavėlavęs sumokėti delspinigius, moka kreditoriui 5 proc. dydžio metines palūkanas už kiekvieną uždelstą dieną, už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl skolininkas, praleidęs keturis mokėjimo terminus, turi sumokėti 278,66 Lt palūkanų.

11Nutraukus su atsakovu sudarytą 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 165 (Susitarimų protokolas Nr. 1/75), ieškovui reikėjo spręsti dėl trūkstamų prekių kiekio pirkimo, nes atsakovas sutartimi buvo įsipareigojęs patiekti Lietuvos kariuomenei 15 000 komplektų lauko uniformos kostiumų (toliau ? ir LU kostiumų) po 136,50 Lt už vieną komplektą. Atsakovas pateikė 9395 komplektus. Negauti 5605 komplektai LU kostiumų (Priedas Nr. 17), todėl ieškovas neskelbiamų derybų būdu, remdamasis ta pačia technine specifikacija, įsigijo 2900 komplektų LU kostiumų po 177 Lt už vieną komplektą iš UAB „Tuma“. Atviro konkurso būdu, remdamasis ta pačia technine specifikacija, ieškovas nupirko 10 000 komplektų LU kostiumų po 179 Lt už komplektą. Vykdant naujai sudarytą pirkimo sutartį, 2008 m. ieškovas gavo 2000 komplektų LU kostiumų po 179 Lt; 800 komplektų dėl 2009 metais pasikeitusio pridėtinės vertės mokesčio dydžio buvo įsigyti po 180,52 Lt už vieną komplektą. Įvertinus tai, kad 5605 komplektų LU kostiumų Lietuvos kariuomenė būtų įsigijusi už 765 082,50 Lt (5 605 × 136,50 Lt = 76 5082,50 Lt), tačiau todėl, kad atsakovas nevykdė įsipareigojimų, ieškovas buvo priverstas pirkti prekes didesne kaina nei kaina, kuria buvo įsipareigojęs tiekti LU kostiumus atsakovas UAB „Eisiga“, Lietuvos kariuomenė patyrė tiesioginių 233 484,10 Lt nuostolių, nes 5605 komplektų LU kostiumų nusipirko už 998 566,60 Lt (998566,60 Lt - 765082,50 Lt =233484,10 Lt).

12Atsakovas UAB „Eisiga“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti kad Lietuvos kariuomenė 2008 m. liepos 11 d. neteisėtai vienašališkai nutraukė 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartį, ir priteisti iš ieškovo ? Lietuvos kariuomenės – atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, ieškovas neturėjo pagrindo nutraukti ginčo sutartį, nes tai prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Gavęs ieškovo 2008 m. birželio 5 d. pranešimą dėl laboratorinių tyrimų rezultatų, atsakovas kreipėsi į audinio tiekėją UAB „Čitas“, kuris pateikė ieškovui Lietuvos tekstilės instituto tyrimus, paneigiančius ieškovo pateiktus duomenis. Ieškovas, atlikęs pakartotinius tyrimus, informavo atsakovą, kad audinio pluoštinė sudėtis atitinka jai keliamus reikalavimus, tačiau kiti 4 rodikliai neatitinka sutarties specifikacijoje nurodytų reikalavimų. Atsakovas įsitikinęs, kad pagal jo atliktus tyrimus rodiklis „tepalo atstūmimas“ atitinka specifikacijos reikalavimus (parametro vertė yra 5,5 balo, o ne 2,5 balo).

13Atsakovas nurodė, kad sąžiningai ir protingai veikiantis subjektas esant trims skirtingoms laboratorinių tyrimų išvadoms dėl kostiumų atitikties techninėms specifikacijos imtųsi visų priemonių, jog būtų pašalintos abejonės dėl atliktų laboratorinių bandymų patikimumo. Atsakovas siekė bendradarbiauti su ieškovu, išsiaiškinti pretenzijų pagrįstumą, siūlė ieškovui sudaryti komisiją situacijai išspręsti. Teigiama, kad ieškovas, nekviesdamas atsakovo atstovų, vienašališkai paėmė audinio bandinius, todėl bandiniai ir laboratorinio tyrimo ataskaitos nėra patikimi įrodymai. UAB „Čitas“ prašymu 2009 m. rugsėjo 19 d. SATRA Technology Centre laboratorijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad bandymų rezultatai atitinka techninėse specifikacijoje keliamus reikalavimus, todėl ieškovas sutartį su atsakovu nutraukė nepagrįstai. Sutarties 9.1 punkte nustatyta, kad pirkėjas (ieškovas) sutartį gali nutraukti vienašališkai, įspėjęs tiekėją (atsakovą) ne vėliau kaip prieš penkias dienas, jeigu tiekiamos prekės neatitinka Sutarties 5.2 punkte nurodytų reikalavimų. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti per sutartyje nustatytą terminą (šiuo atveju – per 5 dienas). Ieškovas Sutartį nutraukė be įspėjimo, taip pažeisdamas imperatyvius įstatymo reikalavimus, todėl toks nutraukimas pripažintinas negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

14Be to, atsakovas teigė, kad ieškovas neįrodė 233 484 Lt nuostolių, patirtų dėl prekių, įsigytų neskelbiamų derybų būdu, t. y. kad jis (ieškovas) derėjosi, siekdamas geriausio rezultato. Inicijuodamas derybas ieškovas iš anksto paskelbė, kad planinė vieno uniformos kostiumo kaina yra 200 Lt. Manytina, kad ieškovas neįrodė siekio įsigyti kostiumus už kuo mažesnę kainą, nepateikė dokumentų, kurie įrodytų žalos dydį. Ieškovo su UAB „Tuma“ 2008 m. lapkričio 28 d. sudaryta prekių pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 325 yra sudaryta ne dėl tų pačių prekių, kurias buvo atsakovas įsipareigojęs tiekti pagal nutrauktą sutartį (buvo įsigyti lauko uniformų kostiumų komplektai, o ne lauko uniformų kostiumai, skirti privalomosios pradinės karo tarnybos kariams). Atsakovas nebuvo įsipareigojęs tiekti kostiumų profesinės karo tarnybos kariams. Dėl to laikytina, kad ieškovas neįrodė, jog papildomai pirko tokias prekes, kurias buvo įsipareigojęs tiekti atsakovas. Taip pat ieškovas praleido šešių mėnesių senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių pareikšti, nes sąskaitą dėl delspinigių išrašė 2005 m. lapkričio 7 d., o ieškinį pareiškė tik 2009 m. rugpjūčio 28 d. Šalių sutartyje nurodyti 0,2 proc. per dieną delspinigiai yra aiškiai per didelės netesybos, kurios turėtų būti mažinamos.

15II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

16Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteisė 61 951,01 Lt delspinigių, 278,66 Lt palūkanų bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o atsakovo priešieškinį patenkino visiškai: pripažino Lietuvos kariuomenės 2008 m. liepos 11 d. įvykdytą vienašalį 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 165 ir 2008 m. kovo 7 d. šalių sudaryto susitarimų protokolo Nr. 1/75 „Dėl 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 165“ nutraukimą neteisėtu.

17Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas pateikė netinkamos kokybės prekę, t. y. neįrodė, kad atsakovas padarė esminį pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Tokia išvada buvo grindžiama 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 165 turinio aiškinimu. Sutarties 5.1 punkte nustatyta, kad atsakovas (tiekėjas) per dešimt dienų po sutarties pasirašymo pateiks ieškovui (pirkėjui) prekės darbinius etalonus, atitinkančius prekių techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus. Sutarties 5.6 ir 5.7 punktuose nustatyta speciali ieškovui perduodamų prekių kokybės patikrinimo procedūra: pastebėjus netinkamos kokybės prekes surašomas aktas, dalyvaujant abiejų šalių atstovams. Konflikto, kilusio dėl prekių kokybės, neišsprendus šalių susitarimu, kviečiamas nepriklausomas ekspertas. Šalys taip pat Sutarties 3.4 punktu susitarė, kad prekės bus priimamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 681 patvirtintomis Prekių priėmimo taisyklėmis, kurių 7 punkte nustatytas abiejų šalių atstovų dalyvavimas imant pavyzdžius prekių kokybei nustatyti. Byloje ieškovas pateikė tris audinio kokybės tyrimo aktus, kurių metu tirti pavyzdžiai gauti, teismo įsitikinimu, nesilaikant sutartyje nustatytos tvarkos, o ieškovo atstovas neprašė teismo CPK tvarka skirti ekspertizę, teigdamas, kad prekių sandėlyje nėra. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių faktinę aplinkybę, jog audinys neatitinka specifikacijos rodiklių, ir neįrodė, kad atsakovas pažeidė kokybės reikalavimus. Įvertinęs tai, kad ieškovas 2008 m. liepos 18 d. aktu Nr. 26 grąžino atsakovui 4774 vienetų lauko uniformų trūkumams ištaisyti, o atsakovas 2008 m. liepos 29 d., ištaisęs trūkumus, grąžino ieškovui 4737 vienetus lauko uniformų, kurias ieškovas sunaudojo pagal paskirtį, teismas padarė išvadą, kad ieškovo interesai dėl audinio kokybės tariamos neatitikties techninės specifikacijos reikalavimams iš esmės nebuvo suvaržyti.

18Atsižvelgęs į 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 165 9.1.5 punkte išdėstytą šalių susitarimą: ieškovas sutartį gali nutraukti vienašališkai, įspėjęs tiekėją ne vėliau kaip prieš penkias dienas, jei atsakovas vėluoja tiekti prekes daugiau kaip mėnesį, ir įvertinęs ieškovo pateiktas delspinigių skaičiavimo lenteles, teismas nustatė, kad atsakovas vėlavo tiekti prekes mažiau kaip mėnesį, todėl nutraukti sutartį dėl prekių tiekimo vėlavimo šalių sutarta tvarka, nesikreipiant į teismą, ieškovas taip pat neturėjo pagrindo.

19Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti delspinigius, teismas pažymėjo, kad šalys siekdamos taikiai išspręsti kilusį ginčą dėl skolininko netinkamai vykdomų garantinių įsipareigojimų pagal prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 165 ir susitarimų protokolą Nr. 1/75, 2009 m. kovo 13 d. pasirašė sutartį Nr. 82 „Dėl delspinigių sumokėjimo dalimis“, kuria atsakovas įsipareigojo sumokėti 61 951,01 Lt delspinigių dalimis, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė. Kadangi ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę (CK 1.130 straipsnio 2 dalis), todėl delspinigių senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2009 m. kovo 13 d. Dėl to ieškovui ieškinį pareiškus 2009 m. rugsėjo 2 d., teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas nepažeistas. Pažymėta, kad mažinti delspinigių dydį nėra pagrindo, nes, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, 0,2 proc. dydžio delspinigiai nebūtinai pripažįstami kaip aiškiai per didelės netesybos. Be to, atsakovas yra kvalifikuotas komercinių santykių dalyvis, o užfiksavus prekių pristatymo terminų pažeidimą, šalys individualiai susitarusios dėl delspinigių dydžio 2009 m. kovo 13 d. pasirašė sutartį Nr. 82 „Dėl delspinigių sumokėjimo dalimis“, kurioje dar kartą patvirtino, kad susitarė dėl 0,2 procento per dieną dydžio delspinigių. Pagal Sutarties 3.1 punktą skolininkas, pavėlavęs sumokėti delspinigius, moka kreditoriui 5 proc. dydžio metines palūkanas už kiekvieną uždelstą dieną, nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas. Remdamasis šiais argumentais teismas padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai nurodė, jog skolininkas, praleidęs keturis mokėjimo terminus, turi sumokėti 278,66 Lt palūkanų.

20Teismas taip pat pažymėjo, kad kiti ieškovo reikalavimai, susiję su delspinigių priteisimu, remiantis prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 164 3.2 punktu, pirkimo–pardavimo sutarties

21Nr. 165 3.2 punktu, Susitarimų protokolo Nr. 1/75 5 punktu ir Susitarimų protokolo Nr. 1/45 nuostatomis, netenkintini, nes ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą.

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 3 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą: panaikino sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovo UAB „Eisiga“ priešieškinis ir nepatenkintas ieškovo Lietuvos kariuomenės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, ir priėmė naują sprendimą: atsakovo UAB „Eisiga“ priešieškinį atmetė, o ieškovo Lietuvos kariuomenės ieškinį dėl nuostolių atlyginimo patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Eisiga“ 236 805,74 Lt nuostolių; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

23Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas 2007 m. liepos 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir jos priedą – 2008 m. kovo 7 d. susitarimo protokolą Nr. 1/75 2008 m. liepos 11 d. raštu vienašališkai nutraukė dėl esminio sutarties pažeidimo, t. y. atsakovo netinkamo sutarties vykdymo: tiekė kokybės reikalavimų neatitinkančias prekes (Sutarties 3.1, 5.2 punktai, Susitarimų protokolo priedo 1 lentelė). Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, priėjo prie išvados, kad ieškovas įrodė šią aplinkybę, jog atsakovas pateikė netinkamos kokybės prekes – kario aprangą (lauko uniformos kostiumus), neatitinkančias ginčo sutartyje nustatytų techninės specifikacijos – LU kostiumams skirto audinio techninės charakteristikos – rodiklių.

24Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad prekių kokybės problema atsirado ieškovui įvertinus atsakovo pateiktos 21prekių (LU) siuntos kokybę. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teismo: akredituotos SATRA Technolgy Centre Ltd. laboratorijos, reziduojančios Jungtinėje Karalystėje, tyrimų išvadomis (2008 m. gegužės 27 d. protokolas Nr. FWT0163382/0818/T; 2008 m. birželio 26 d. protokolas Nr. FWT 0163382/0818/T2) nustatyta, kad ieškovo pateikti tyrimui lauko uniformų pavyzdžiai neatitiko ginčo Sutarties 3 priedo „Techniniai reikalavimai prekėms“ keliamų audinio kokybės reikalavimų pagal keturis rodiklius: 3 (didžiausioji jėga (metmenų ir ataudų kryptimis), N); 4 (matmenų pokytis išskalbus ir išdžiovinus (metmenų ir ataudų kryptimis), proc.); 8 (plyšimo jėga (metmenų ir ataudų kryptimis) ir 9.1 (tepalo atstūmimas). Trečiojo asmens UAB ,,Čitas“ užsakymu atliktų laboratorinių tyrimų išvados, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nepaneigė ieškovo pateiktų tyrimo išvadų. Iš Lietuvos tekstilės instituto 2008 m. birželio 6 d. išvados nustatyta, kad miško spalvomis marginto audinio skiautė (duomenų apie jos paėmimą bandymams nėra) buvo tirta tik dėl pluošto sudėties, kiti audinio kokybės rodikliai netirti, o ieškovas dėl audinio pluošto sudėties pretenzijų nereiškė. UAB ,,Čitas“ 2008 m. rugsėjo 26 d. užsakymu SATRA Technolgy Centre Ltd. laboratorijoje atlikto žalios maskuojančios uniformos bandymo, jau po ginčo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, nustatyti keturi audinio rodikliai, kurie neatitinka LU kostiumams skirto audinio techninių charakteristikų pagal 3, 4, 8 ir 9.1 rodiklius. Be to, iš tyrimo duomenų teisėjų kolegijai buvo neaišku, ar tirtas objektas yra tapatus ieškovo iš 21prekių siuntos paimtam ir tirtam bandiniui. Analogiška situacija buvo ir Lenkijos tekstilės instituto tyrimo išvadoje, kurioje pasisakyta tik dėl audinio atsparumo naftos produktams rodiklio: tyrimo metu nustatyti duomenys akivaizdžiai neatitinka ieškovo nustatytų audinio techninių charakteristikų 9.1 rodiklio.

25Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas netinkamos kokybės LU kostiumus ginčo sutarties pagrindu patiekia jau ne pirmą kartą: tokių kostiumų audinio trūkumai (kostiumai neatitiko keturių rodiklių, du iš jų analogiški pirmiau nurodytiems trūkumams) buvo nustatyti ir 2008 m. balandžio 15 d. bandinių tyrimo metu (SATRA Technolgy Centre Ltd. laboratorijos išvada Nr. FWT0162138/0813/T). Apie tai atsakovas buvo informuotas ir įpareigotas nemokamai pašalinti prekių LU komplektų trūkumus. Šių išvadų atsakovas neginčijo ir trūkumų nemokamai pašalino.

26Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes, netinkamos kokybės prekių pateikimą laikė neįrodytomis remdamasis prekių bandinių tyrimui paėmimo procedūros pažeidimais. Šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje yra nustatyta prekių kokybės kontrolės galimybė gamybos (pirkėjo teisė tikrinti medžiagas žaliavas, jų įsigijimo dokumentus, o tiekėjo pareiga leisti tai patikrinti; 5.3 punktas); prekių priėmimo (5.5, 5.6 ir 5.7 punktai) ir prekių kokybės garantinio termino (5.8 punktas) metu. Ginčo atveju prekių kokybė buvo tikrinama garantinio termino metu. Teisė pasirinkti gaminį laboratoriniams bandymams iš pasirinktos prekių siuntos suteikta pirkėjui. Teikėjo dalyvavimas šioje procedūroje nenumatytas. Pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prekių priėmimo metu taikytiną kokybės tikrinimo procedūrą pritaikė prekių kokybės tikrinimo ir pavyzdžių paėmimo laboratoriniam tyrimui garantinio termino laikotarpiu procedūrai ir neturėjo pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 681 ,,Dėl Prekių priėmimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Prekių priėmimo taisyklių, kurios apibrėžia prekių kiekio ir kokybės tikrinimo tvarką priimant prekes ir nenustato prekių kokybės tikrinimo tvarkos kitais atvejais, prekei patekus į apyvartą garantinio termino metu. Dėl to teisėjų kolegija padarė išvadą, kad, paimdamas prekių pavyzdžius laboratoriniam tyrimui galiojant prekių garantijai, ieškovas nepažeidė ginčo sutarties 5.8 punkto. Taigi griežtų sutarties sąlygų nesilaikymas, netinkamos kokybės LU kostiumų tiekimas Lietuvos kariuomenei pripažįstamas esminiu sutarties sąlygų pažeidimu. Atsakovo sistemingi sutartį pažeidžiantys veiksmai (prekių tiekimas pažeidžiant sutartyje nustatytus terminus, ginčo sutarties pagrindu 2007 m. gruodžio 27 d. netinkamo dydžio 5295 vnt. lauko uniformų kostiumų pateikimas bei dviejų prekių partijų brokavimas dėl LU kostiumų netinkamos kokybės), teisėjų kolegijos buvo įvertintas kaip pakankamas pagrindas, dėl kurio ieškovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad sutartis atsakovo ateityje bus tinkamai įvykdyta.

27Pažymėta, kad apie numatomą sutarties nutraukimą atsakovas buvo tinkamai informuotas: ieškovas 2008 m. birželio 5 d. raštu Nr. N2-1S-431 informavo atsakovą apie netinkamos kokybės prekes, laboratorinių tyrimų rezultatus ir įspėjo atsakovą apie po penkių dienų pradedamą sutarties nutraukimo procedūrą. Sutartis buvo nutraukta 2008 m. liepos 11 d. raštu Nr. KVS-275. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nėra jokių rašytinių duomenų apie tai, jog atsakovas, gavęs įspėjimą apie ieškovo ketinimą nutraukti sutartį, siekė šalių bendradarbiavimo ir sutarties išsaugojimo.

28Vertindamas ieškovo patirtus nuostolius, teismas nurodė, kad rašytiniais įrodymais nustatyta, jog nutraukus ginčo sutartį ir susitarimų protokolą ieškovas neskelbtinų derybų ir atviro konkurso būdu įsigijo trūkstamą kiekį 5605 vnt. LU kostiumų už 998 566,60 Lt, t. y. 233 484,10 Lt brangiau nei turėjo sumokėti pagal nutrauktą sutartį atsakovui. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas, konstatavęs ginčo sutarties esminį pažeidimą ir nutraukdamas sutartį, atsižvelgdamas į tai, kad sandėlyje nebuvo sukauptos LU kostiumų atsargos, nedelsdamas ėmėsi priemonių naujam viešajam pirkimui organizuoti. Naujos sutartys buvo sudarytos 2008 m. rugsėjo 15 d., 2008 m. lapkričio 28 d., susitarimų protokolas dėl kainų pokyčio pasirašytas 2009 m. sausio 28 d. Ieškovo pateiktų sutarčių ir jų priedų turinys leido daryti išvadą, kad papildomi LU kostiumai įsigyti taikant tuos pačius kokybės reikalavimus. Įvertinus naujų LŲ kostiumų įsigijimo laiką (naujos sutartys sudarytos praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo ginčo sutarties sudarymo), padidintą PVM bei situaciją (nebuvo sukauptas uniforminių kostiumų rezervas, o aprūpinti uniformomis buvo būtina naujai pašauktus privalomos ir profesinės karo tarnybos karius) teisėjų kolegija sprendė, kad kainos, už kurias buvo nupirkta atsakovo nepatiektų 5605 vnt. LU kostiumų, nėra per didelės, todėl atsakovas privalo atlyginti pirmiau nurodytą kainų skirtumą (CK 6.256 straipsnis).

29III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

30Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Eisiga“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

  1. Dėl CK 6.258 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo. Nuostoliai šio CK straipsnio pagrindu gali būti priteisiami tik konstatavus pakeičiančios sutarties tapatumą nutrauktajai sutarčiai, taip pat įvertinus nukentėjusios šalies elgesį sudarant naują sutartį. Tačiau ieškovo ir UAB „Tuma“ sudarytos sutartys nėra tapačios, todėl šie nuostoliai negali būti atlyginami. Nagrinėjamoje byloje nevertintas šių dviejų sutarčių dalykas, sąsajumas, įsigyjamų lauko uniformos kostiumų skaičius, taip pat kitos sąlygos, darančios įtaką naujos sutarties kainai. Ieškovas nutraukęs sutartį su kasatoriumi iš kito tiekėjo įsigijo ne 5605 vnt., o tik 2900 vnt. lauko uniformos kostiumų, skirtų privalomosios karo tarnybos kariams aprūpinti. Kasatorius argumentuoja, kad tai, jog pagal antrąją sutartį lauko uniformos kostiumai ieškovui turėjo būti pristatyti tik po žiemos sezono (iki 2009 m. kovo mėn.), kai tuo tarpu kasatorius turėjo pristatyti iki 2008 m. rugsėjo 30 d., rodo, kad ši antroji sutartis neturi nieko bendro su kasatoriaus įsipareigojimais pagal Susitarimų protokolą. Taigi ieškovas sudarė ne Sutartį pakeičiantį susitarimą, ne tapatų susitarimą, bet atskirą susitarimą, nesuteikiantį teisės taikyti CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostatų. Argumentuojama, kad ieškovas įsigydamas lauko uniformos kostiumus daug didesne, nei buvo sulygta su kasatoriumi, kaina elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai. Lietuvos kariuomenė sudarydama sutartį su UAB „Tuma“ nesant jokių motyvų nustatė itin didelę planinę lauko uniformos kostiumų įsigijimo kainą, taip pat įsigydama prekes neskelbiamų derybų būdu nesiderėjo su tiekėjais ir nesiekė įsigyti kostiumų pigiau, taip pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymo įpareigojimus. Dėl to ieškovas elgdamasis neapdairiai ir nerūpestingai turi prisiimti su tokiu elgesiu susijusią neigiamą riziką. Atkreiptinas į dėmesys į tai, kad antrąją sutartį su UAB „Tuma“ dėl 10 000 vnt. lauko uniformos komplektų įsigijimo sudarė atviro konkurso būdu, tačiau dviem mėnesiais vėliau nei pirmąją sutartį ir už dar didesnę kainą. Pažymėtina, kad padidintas PVM vieną lauko uniformos kostiumo kainą galėjo padidinti labai nedaug, t. y. 1–2 proc., tačiau byloje nustatyta, jog ieškovas ekonominės krizės metu kostiumus įsigijo apie 25 proc. didesne kaina, nei tiekė kasatorius.
  2. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino kasatoriaus nurodytų įrodymų, paaiškinimų: kad ieškovas nutraukęs sutartį su kasatoriumi ir sudaręs naują sutartį su UAB „Tuma“ įsigijo tik 2900 vnt. lauko uniformos kostiumų, o kita sutartimi įsigijo 10 000 vnt. lauko uniformos kostiumų komplektų, kurie buvo skirti profesinės karo tarnybos kariams; ieškovas sudarydamas naujas sutartis neskelbiamų derybų būdu nesiderėjo su tiekėju ir nesiekė lauko uniformų įsigyti racionaliai naudojant valstybės lėšas; ieškovas organizuodamas viešąjį pirkimą lauko uniformos kostiumams įsigyti nustatė 200 Lt planinę kainą už vienetą, nors kasatorius buvo įsipareigojęs pasiūti už 136,50 Lt kainą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sutarties nutraukimo teisėtumą įrodo ieškovo pateiktos laboratorinių bandymų ataskaitos, o kasatoriaus pateiktos keturios tyrimų išvados nepaneigia ieškovo pateiktų išvadų pagrįstumo. Kasatoriaus teiktų tyrimų išvados patvirtino, kad lauko uniformos kostiumų audinys atitinka Sutartyje nustatytus reikalavimus, todėl teismas padarė įrodymų vertinimo klaidą remdamasis šiomis išvadomis konstatavęs priešingus faktus. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad, ieškovui informavus apie galimą sutarties nutraukimą, kasatorius nesiekė bendradarbiauti, nes byloje pateiktas kasatoriaus 2008 m. birželio 9 d. raštas, atsakantis į ieškovo argumentus. Be to, jau kitą dieną po ieškovo rašto gavimo , t. y. 2008 m. birželio 6 d., UAB „Čitas“ pateikė kasatoriui paaiškinimą, kuriame nurodė, jog audiniai, kurių pluoštinę sudėtį sudaro 97 proc. medvilnės ir 3 proc. PE apskritai nėra gaminami praktikoje. Kasatorius pripažįsta, kad Sutartyje expressis verbis nenurodyta, kad prekių kokybės garantinio termino metu atrenkant bandinius privalo dalyvauti ir prekių tiekėjas, tačiau to reikalauja šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareiga bei bendrieji teisės principai. Tačiau Sutartyje taip pat nėra nustatyta, kad ieškovas turi teisę bandinius tyrimams atlikti paimti ir išsiųsti vienašališkai. Sutartyje buvo aptarta, kad prekių priėmimo metu ieškovas, pastebėjęs nekokybiškas prekes, surašo aktą, dalyvaujant kasatoriaus atstovui (5.6 punktas). Taigi yra įprasta, kad daiktų kokybė tikrinama dalyvaujant prekių tiekėjui, o ne vienašališkai nustatant prekių trūkumus, ar vienašališkai išsiunčiant neaišku kokias prekes laboratoriniams tyrimams atlikti (CK 6.337 straipsnio 2 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad kostiumus iš ieškovo sandėlio paėmė ir juos kasatoriaus tiektiems priskyrė A. B., tačiau ieškovas neįrodė, kad ji turi įgaliojimus vykdyti tokias funkcijas. Be to, iš bandinių ėmimo tirti akto pavyzdinės formos matyti, kad toks aktas nebuvo pasirašytas atsakingo asmens. Dėl to iš tokių bandinių gauta tyrimo ataskaita, nustatanti kasatoriaus tiektų prekių kokybę, negali būti laikoma patikimu įrodymu. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų SATRA Technology Centre turimą kvalifikaciją tekstilės medžiagų fizikiniams ir cheminiams bandymams atlikti. Ieškovo užsakymu atliktų bandymų išvadose 2008 m. gegužės 27 d. protokolas Nr. FWT0163382/0818/T ir 2008 m. birželio 26 d. protokolas Nr. FWT0163382/0818/T2 nurodoma, kad matuojant audinio atsparumą techninių paslaugų ataskaitoje užregistruotas prasčiausias bandymų rezultatas. Tai reiškia, kad ieškovo pateiktos atliktų bandymų išvados neatspindi realių bandymų rezultatų, nes fiksuoja tik prasčiausius gautus rezultatus. Kasatorius gavęs 2008 m. birželio 5 d. ieškovo raštą nedelsdamas kreipėsi į audinio tiekėją UAB „Čitas“, kuris užsakė to paties audinio pluoštinės sudėties bandymus Lietuvos tekstilės institute. Atlikti bandymai patvirtino, kad audinio pluoštinė sudėtis atitinka Sutarties reikalavimus, t. y. medvilnė sudaro nuo 60,6 ± 1,4 proc. iki 62,2 ± 1,4 proc. UAB „Čitas“ ir kasatorius užsakė SATRA Technology Centre bandymus po Sutarties nutraukimo tam, kad kasatorius galėtų atsikirsti į galimus ieškovo kaltinimus dėl netinkamos kokybės prekių tiekimo. Vien tas faktas, kad bandymai dėl to paties audinio techninių charakteristikų buvo atlikti po Sutarties nutraukimo, savaime negali paneigti jų pagrįstumo ir patikimumo. Šio bandymo metu nustatyta, kad tik atsparumas plėšimui skersai metmenų siūlų yra 38 ir nukrypsta nuo Sutarties reikalavimo, tačiau tai nėra esminis trūkumas ir gali būti nesudėtingai pašalintas, o visi kiti reikalavimai atitinka Sutarties nuostatas. Kitos kasatoriaus pateiktų tyrimų ataskaitos taip pat patvirtino, kad jo tiektos prekės atitiko Sutarties reikalavimus.
  3. Dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Remiantis Sutarties 9.1.2 punktu, Sutartis gali būti vienašališkai nutraukta įspėjus tiekėją ne vėliau kaip prieš penkias dienas. Nagrinėjamu atveju nors ieškovas 2008 m. birželio 5 d. raštu nurodė, kad po penkių dienų bus pradėta procedūra dėl Sutarties nutraukimo, tačiau ji pradėta nebuvo. Sutarties nutraukimo procedūra negali tęstis amžinai, ilgą laiką nežinant ieškovo pozicijos, ar kostiumų tiekimas ieškovui reikalingas. Kasatorius pateikęs 2008 m. birželio 9 d. raštą ir iki 2008 m. liepos 9 d. negavęs jokio atsakymo, neturėjo pagrindo manyti, kad sutarties nutraukimo procedūra yra pradėta, o jeigu pradėta, tai yra vykdoma toliau.

31Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Lietuvos kariuomenė prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Procesiniame dokumente nurodomi šie argumentai:

  1. Dėl CK 6.258 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Sutarties ir ją pakeitusios sutarties turinį, terminą, per kurį buvo sudaryta nauja sutartis, rinkos pokyčius bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, priėmė pagrįstą sprendimą – atlyginti ieškovo nuostolius. Kasatorius klausimo dėl pakeičiančia sutartimi įsigytų kostiumų vienetų skaičiaus nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nekėlė, o kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktinių aplinkybių. Ieškovo aprangos išdavimu besirūpinantis padalinys skaičiavo, kad skubiai minimaliems poreikiams užtikrinti reikia 2900 vnt. lauko uniformos kostiumų. Prie likusių nepristatytų tuo pačiu pirkimu buvo nuspręsta įsigyti ir 2009 metams suplanuotą lauko uniformos kiekį. Tačiau ieškovas kainos skirtumo prašo tik už kasatoriaus nepristatytą kiekį. Lauko uniformos kostiumai buvo įsigyti pagal tą pačią techninę specifikaciją, kokia buvo nustatyta sutartyje su kasatoriumi. Kasatorius klaidina teismą nurodydamas, kad vienus lauko uniformos kostiumus ieškovas pirko privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, kitus neva profesinės karo tarnybos kariams. Pagal sutarčių sudarymo metu galiojusias Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 880 nuostatas karių lauko uniforma yra vienoda. Be to, tiek su kasatoriumi, tiek su UAB „Tuma“ sudarytos sutarties objektas yra tapatus – lauko uniformos kostiumai, pagal sutarties prieduose pateiktus techninius reikalavimus, o ir kitos sutarties nuostatos yra analogiškos. Nurodyta, kad visos viešojo pirkimo procedūros buvo atliktos teisėtai, nepažeidžiant VPĮ nuostatų ir laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad kasatorius netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, buvo priverstas nutraukti sutartį, t. y. susiklostė nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančios aplinkybės, todėl ieškovas turėjo kuo skubiau pasirūpinti bent jau 2900 vnt. lauko uniformos kostiumais. Dėl to ieškovas nupirko neskelbiamų derybų būdu 5605 vnt. nepristatyto kiekio prekių, kad užtektų iki atviro viešojo pirkimo suorganizavimo. Nesutikta su kasatoriaus argumentais dėl pernelyg didelės kainos ir neracionalaus lėšų panaudojimo, nes nėra pagrindo lyginti 2007 m. pradžioje buvusias kainas su 2008 m. pabaigoje pasiūlytomis kainomis.
  2. Dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas aiškindamas šalių pasirašytos sutarties nuostatas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas turėjo teisę, nekviečiant tiekėjo, prekių garantinio termino metu paimti prekę laboratoriniam bandymui iš pasirinktos siuntos. Pagrįstai nurodyta, kad Prekių priėmimo taisyklės nenustato prekių kokybės tikrinimo tvarkos prekę pateikus į apyvartą garantinio termino metu, todėl turi būti taikomas Sutarties 5.8 punktas. Kasatorius, kaip privatus verslo subjektas, turintis verslo patirtį, atsižvelgdamas į sutarties pobūdį ir jos dalyką, privalėjo numatyti ir dėl savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo galinčius kilti padarinius, todėl iš gautų raštų turinio turėjo suprasti, kad toliau netinkamai vykdant sutartį ji bus nutraukta. SATRA Technology Centre laboratorijoje nustatyta, kad bandymų rezultatai neatitinka Sutarties 3 priede nurodytų reikalavimų. Ieškovas 2008 m. birželio 9 d. kreipėsi su prašymu dar kartą kreiptis į nepriklausomą akredituotą laboratoriją. Šioje laboratorijoje pakartotinai atlikus prekių atitikti Sutarties keliamiems reikalavimams buvo nustatyta, kad kasatoriaus tiektos prekės neatitinka kostiumams skirto audinio techninės charakteristikos.
  3. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, įvertino visus byloje pateiktus įrodymus. Lietuvos tekstilės instituto 2008 m. birželio 6 d. išvada buvo atlikta tik dėl pluoštinės audinio sudėties, dėl kurios pretenzijų ieškovas neturėjo. Kasatorius pats patvirtino, kad jo užsakymu atlikto SATRA Technology Centre tyrimo išvadoje nustatyta, jog vienas rodiklių, t. y. plėšimo jėgos, neatitinka Sutarties techninės specifikacijos reikalavimų. Pagal Sutarties nuostatas bandiniai į laboratoriją yra siunčiami tik iš kasatoriaus pristatytų prekių. Nurodyta, kad ieškovas neturi įrodymų, kokie gaminiai buvo siųsti UAB „Čitas“, pagal kokius bandinius buvo atlikti tyrimai. Kasatorius visų neatitikusių rodiklių tyrimo nėra atlikęs. Šalių pasirašytoje sutartyje nėra nustatyto atleidimo nuo atsakomybės dėl kasatoriui tiekiamo audinio tiekėjo kaltės.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

34Dėl kreditoriaus sudarytų sutarčių kvalifikavimo pakeičiančiomis nutrauktą sutartį

35CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta sutarties šalies teisė sudaryti nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį reiškia galimybę sutarties šaliai pasiekti, kad nutrauktos sutarties prievolė bus įvykdyta realiai, bet jau kito kontrahento. Tais atvejais, kai pakeičiančiosios sutarties įvykdymas tampa brangesnis, sutarties šalis, dėl kurios kaltės sutartis buvo nutraukta, turi atlyginti sutartį pakeitusios šalies nuostolius. Aptariamoji teisės norma nustato skirtingus nuostolius, t. y. sutarčių objekto; prekių, paslaugų kainų skirtumą, kurie paprastai pripažįstami minimaliais nuostoliais, kurių kreditoriui nereikia įrodinėti, ir kitus nuostolius, atsiradusius vėliau, bet susijusius su nutrauktos ar pakeičiamosios sutarties sudarymu ir vykdymu, kuriuos reikia įrodinėti. Nagrinėjamoje byloje kasatorius teigia, kad ieškovo sudarytos sutartys su trečiaisiais asmenimis apeliacinės instancijos teismo be pakankamo teisinio pagrindo buvo kvalifikuotos pakeičiančiomis kariuomenės lauko uniformos kostiumų gaminimo ir tiekimo sutartimis, todėl kasacinio teismo kolegija pasisako dėl pakeičiančių sandorių galiojimo sąlygų.

36CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra įtvirtintos pakeičiančios sutarties sąvokos, jos santykio su nutrauktąja sutartimi. Teisės doktrinoje pažymima, kad pakeičiančioji sutartis neturi privalomai būti identiška nutrauktajai savo sąlygomis, kiek tai susiję su prekių ar paslaugų kiekiu, kreditavimu ar pristatymo tvarka ir kita, svarbiausia, kad pakeičiančioji sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirmąją (žr. Remedies for non-performance Perspective from CISG, UNIDROIT Principles & PECL. Chengwei Lui, 2003). Pakeičiančioji sutartis gali būti sudaryta tik po to, kai nutraukiamas pradinis susitarimas ir neįvykdyta visiškai ar iš dalies sutartinė prievolė (prievolės). Pakeičiančioji sutartis turi būti sudaroma su kitais asmenimis, bet ne su nutrauktosios sutarties šalimi, kuri kalta dėl pradinio susitarimo neįvykdymo. Kita svarbi sąlyga – tai, kad pakeičiančioji sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą, kurį teismas vertina atsižvelgdamas į bylos faktus ir aplinkybes. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo sutarties nutraukimo ir trunka tiek, kiek reikalauja aplinkybės. Jei objektyviai aplinkybės trukdo sandorį sudaryti iš karto po sutarties nutraukimo, protingas laikas gali būti ir vėlesnis, kai išnyksta trukdžiai sudaryti pakeičiantįjį susitarimą. Vertinant termino trukmę, reikšmingas ir subjektyvusis kriterijus, pvz.: terminas priklauso nuo galimybės surasti kitą kontrahentą, kuris galės sėkmingai įvykdyti prievolę, kiek įmanoma mažesniais kaštais ir kita. CK 6.258 straipsnio 5 dalies nustatytų nuostolių apskaičiavimo būdas, kainų skirtumas tarp kainų, numatytų nutrauktoje sutartyje ir ją pakeičiančioje sutartyje, yra siejamas tik su protingu terminu. Šiuolaikinėje sutarčių teisėje pripažįstama, kad pakeičiančioji sutartis turėtų būti sudaroma protingomis sąlygomis („in a reasonable manner“ UNIDROIT Principų PICC 7.4.5 straipsnis). Protingos sąlygos elementas kildinimas iš nuostolių mažinimo doktrinos ir daugiausiai priklauso nuo faktinių aplinkybių bei ekonominio sutarties konteksto. Lietuvos sutarčių teisės efektyvumui užtikrinti teismai, vadovaudamiesi CK 1.5 straipsniu bei 6.259 straipsnio 2 dalimi, gali pakeičiančiąsias sutartis vertinti ne tik kaip sudarytas protingu terminu, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti.

37Nagrinėjamoje byloje kasatorius nurodo, kad ieškovo sudarytos sutartys su UAB „Tuma“ negalėjo būti kvalifikuotos pakeičiančiosiomis dėl to, kad jų objektas, dalykas, kitos sąlygos, darančios įtaką kainai, nesutampa. Kasatorius nurodo, kad toks išaiškinimas pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje Britų Virginijos salų įmonė „Caramin properties Limited“ v. UAB „Estat“, bylos Nr. 3K-3-530/2011. Pažymėtina, kad šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateikti išaiškinimai dėl kainų skirtumo kaip nuostolių nustatymo būdo buvo padaryti siekiant nustatyti prarastos galimybės piniginės vertės nustatymo kriterijus, kai nevykdoma preliminarioji sutartis ir nesudaroma pagrindinė sutartis, ar sudaroma ne tomis sąlygomis, nei buvo nustatyta preliminariojoje sutartyje. Kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, atlikti konkrečiose bylose, taikytini tik teismams nagrinėjant analogiškas ar iš esmės panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Litesko“ v. Lietuvos valstybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-419/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antakalnio ūkis“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-494/2012; kt.). Kasaciniame skunde nurodytos kasacinės bylos ratio decidendi šioje byloje negali būti taikoma, nes bylų faktinės aplinkybės turi esminių skirtumų: pirma, nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra susiklostę ne ikisutartiniai, bet sutartiniai santykiai, antra, pakeičiančioji ir nutrauktoji sutartys savo teisine prigimtimi yra tos pačios – prekių gaminimo ir pardavimo sutartys. Taigi nutrauktą sutartį pakeičiančioji sutartis atitinka tada, kai ja pasiekiami tie patys tikslai, bet to pasiekimo sąlygos gali skirtis.

38Nagrinėjamoje byloje buvo sudarytos sutartys pasiūti ir patiekti 15 000 vienetų lauko uniformų Lietuvos kariuomenei. Ši sutartis nebuvo įvykdyta dėl 5605 vienetų. Su UAB „TUMA“ skubos tvarka buvo sudaryta sutartis dėl tokios pačios uniformos siuvimo ir tiekimo 2900 vienetų, o likusiai daliai – sudaryta kita sutartis, kuria padidintas vienetų skaičius, be likusių 2705 vienetų, dar 10 000 vienetų. Kolegija pažymi, kad paprastai sutarties objektų kiekis turi atitikti tą kiekį, kuris buvo neįvykdytas, tačiau, kaip nurodyta pirmiau, jei kiekis skiriasi mažinančia nuostolius linkme vien dėl šios aplinkybės nebūtų teisinio pagrindo jos nekvalifikuoti pakeičiančiąja. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pripažįsta tinkamu sutarčių su UAB „TUMA“ kvalifikavimu pakeičiančiosiomis dėl tos dalies, kiek tai liečia nepasiūtų ir nepatiektų uniformų kiekį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas prašė atlyginti kainų skirtumą už 5605 vienetus. Tas faktas, kad pagal pakeičiančiąją sutartį buvo nustatyta ir kitų uniformų gamyba, nesudaro teisinio pagrindo dėl nepagamintų uniformų dalies netaikyti CK 6.258 straipsnio 5 dalies. Kasatorius pažymi, kad kainų skirtumai per dideli, nes ieškovas sudarė sutartis viešųjų pirkimų būdu – neskelbiamomis derybomis (VPĮ 56 straipsnis), tačiau nepateikia argumentų ar įrodymų, kurie leistų manyti, kad kitas tiekėjas galėjo atlikti šį darbą mažesne kaina. Kolegija pažymi, kad vienokiu ar kitokiu viešųjų pirkimų būdu sudarytos sutartys bus sutartys sudarytos protingomis sąlygomis, nes viešųjų pirkimų procedūros per se leidžia pasiekti ekonomiškai naudingas sąlygas sutarties šaliai. Kita vertus viešieji pirkimai nėra ex ante garantuojantys tinkamiausios pakeičiančiosios sutarties, nes viešųjų pirkimų būdu sudaryta sutartis gali viršyti rinkos kainą ir kt. Pažymėtina, kad pakeičiančiosios sutarties tikslas – realus neįvykdytos prievolės įvykdymas. Reikšmės gali turėti specifinės sutarties aplinkybės, kurios kitai šaliai turi esminę ir net svarbesnę reikšmę už kainą – kaip nagrinėjamoje byloje siekis aprūpinti laiku kariškius tinkama aukštus standartus atitinkančia apranga – lauko uniformos kostiumais.

39Dėl sutarties nutraukimo teisėtumo

40Kasaciniame skunde teigiama, kad ieškovas nepagrįstai vienašališkai nutraukė šalių susitarimą ir pažeidė informavimo apie būsimą sutarties nutraukimą tvarką.

41Vienašališkas sutarties nutraukimo institutas yra išimtis iš favor contractus principo. Visais atvejais, kai viena iš šalių nesutinka, kad sutarties pažeidimas buvo esminis, leidžiantis ją vienašališkai nutraukti, teismas patikrina sutarties nutraukimo teisėtumą. Sutarties šalims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Prekių pirkimo–pardavimo sutarties 9.1–9.3 punktuose yra nustatyti vienašališko sutarties nutraukimo atvejai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiomis šalių susitarimo nuostatomis, nes jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokia nuostata ne kartą pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Nordea Bank Finland Plc (AB), bylos Nr. 3K-7-297/2012; 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. AB SEB, bylos Nr. Nr. 3K-7-306/2012). Šiuo atveju ieškovas remdamasis Sutarties 9.1.2 papunkčio pagrindu vienašališkai nutraukė šalių sudarytą susitarimą, nes tiekėjo (kasatoriaus) tiekiamos prekės neatitiko Sutarties 5.2 punkte nurodytų reikalavimų (techninių reikalavimų). Taigi ieškovo Sutarties nutraukimas yra atliktas pagal šalių susitarimo nuostatas ir jose įtvirtintą vienašališką sutarties nutraukimo pagrindą, t. y. netinkamos kokybės prekių tiekimą.

42Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl tinkamo šalies informavimo apie vienašališką sutarties nutraukimą, todėl teisėjų kolegija dėl jo pasisako. Byloje įrodyta, kad kasatoriaus tiekiami lauko uniformos kostiumai neatitiko šalių Sutartyje susitarto prekių kokybės standarto. Taigi šiuo atveju turi būti įvertinta tai, ar šis kokybės reikalavimo nesilaikymas gali būti vertinamas kaip pagrindas vienašališkai nutraukti šalių susitarimą. Ieškovas, nustatęs 21 lauko uniformos siuntos kokybės trūkumus, nusiuntė kasatoriui raštą, kuriuo nurodė nemokamai pašalinti trūkumus ir pakeisti netinkamos kokybės prekes tinkamomis. Kasatoriui to nepadarius ieškovas 2008 m. liepos 11 d. raštu KVS-275 nutraukė su kasatoriumi sutartinius santykius Sutarties 9.1.2 punkto pagrindu dėl tiekėjo tiekiamų prekių neatitikties Sutarties 5.2 punkte nurodytiems reikalavimams (techniniams reikalavimams). Šiuo atveju, vertinant vienašališkos sutarties nutraukimo pagrindo buvimą, turi būti atsižvelgiama ir į prekę, kuri buvo tiekiama, t. y. lauko uniformos kostiumai, kurie buvo reikalingi kariams, todėl ieškovas turi imtis visų priemonių, kad būtų užtikrinta, jog visi kariai laiku turėtų reikiamą ir tinkamos kokybės aprangą. Pažymėtina, kad lauko uniformos kostiumams buvo keliami aukšti kokybės standartai ir kasatorius sudarydamas sutartį įsipareigojo jų laikytis. Dėl to tiekėjui sistemingai pažeidinėjant Sutartyje įtvirtintus lauko uniformos kostiumų kokybės standartus, ieškovas pagrįstai pagal Sutartyje nustatytus reikalavimus vienašališkai ją nutraukė. Tokie kasatoriaus neteisėti veiksmai pažeidė ieškovo interesus, todėl jam dar ilgiau laukti ir tikėtis, kad susitarimas bus toliau vykdomas, nebūtų buvę proporcinga ir pagrįsta. Kasacinio skundo argumentas, kad po jų 2008 m. birželio 9 d. pateikto rašto, kuriame prašyta pakartotinai kreiptis į SATRA Technology Centre dėl atliktų bandymo, iki 2008 m. liepos 9 d. negavo iš ieškovo jokio atsakymo, todėl jiems nebuvo pagrindo manyti, jog Sutarties nutraukimo procedūra buvo pradėta ir ji bus nutraukta, pripažintinas nepagrįstu. Ieškovo 2008 m. liepos 9 d. rašte nurodyta, kad dėl kasatoriaus išdėstyto prašymo jie pakartotinai kreipsis į tyrimus atlikusią laboratoriją, jog dar kartą atliktų tyrimus dėl audinio sudėties. Gavus pakartotinio tyrimo 2008 m. birželio 26 d. duomenis, ši informacija buvo pateikta kasatoriui, o 2008 m. liepos 11 d. atsiųstas raštas dėl Sutarties nutraukimo. Taigi būtent dėl ieškovo siekio bendradarbiauti ir išsklaidyti galimas kasatoriaus abejones jo paties prašymu buvo pakartoti laboratoriniai tyrimai dėl medžiagos kokybės ir dėl šių pakartotinių tyrimų atlikimo Sutarties nutraukimo data persikėlė. Šie ieškovo veiksmai, patvirtinantys jų norą bendradarbiauti ir siekį įsitikinti pateiktų prekių kokybe, negali būti aiškinami kaip netinkamas kasatoriaus informavimas apie Sutarties nutraukimą.

43Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė sutarčių laisvės principą ir šalių sutartyje nustatytą pagrindą laikė esminiu pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį.

44Dėl atlygintinų nuostolių

45Ieškovas prašydamas atlyginti jo patirtus nuostolius nurodė 233 484,10 Lt nuostolių, atsiradusių dėl kainų skirtumo, įsigijus prekių pirkimo–pardavimo sutartimis kasatoriaus nepateiktų 5605 komplektų lauko uniformų kostiumų bei 61 951,01 Lt delspinigių. Bylą nagrinėję teismai priteisė tiek prašytus 233 484,10 Lt, tiek 61 951,01 Lt nuostolius, tačiau nepaaiškino, kodėl šiuo atveju netaikė nuostolių įskaitymo principo.

46CK įtvirtinta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Delspinigiai – viena netesybų rūšių. Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Teismų praktikoje nurodoma, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008).

47Aiškinant netesybų ir nuostolių santykį pažymėtina, kad pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos (t. y. ir delspinigiai) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Netesybų įskaitymo esmė ta, kad, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Tačiau prieš taikant įskaitymą turi būti įvertinama, iš kokios prievolės pažeidimo šaliai kilo pareiga atlyginti nuostolius ir netesybas.

48Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 61 951,01 Lt delspinigių suma susidarė remiantis Sutarties 6.4 punktu dėl nustatytu terminu naujų prekių nepristatymo. Taigi delspinigiai buvo mokami už vėlavimą, prekių laiku nepristatymą. Nuostoliai CK 6.258 straipsnio 5 dalies pagrindu susidarė taip pat dėl Sutarties pažeidimo, tačiau pažeidimo pagrindas buvo ne vėlavimas, bet netinkamos kokybės prekių pristatymas (Sutarties 5.8 punktu). Taigi, nors delspinigiai ir nuostoliai, apskaičiuoti remiantis kainų skirtumo principu, kyla iš šalių sudarytos Sutarties pažeidimo, tačiau iš skirtingo pobūdžio ir skirtingų Sutarties nuostatų pažeidimų. Dėl to nagrinėjamu atveju netesybos nėra įskaitomos į nuostolius, o nuostolių ir netesybų priteisimas nevertintinas kaip baudinio pobūdžio, nes kyla iš skirtingų Sutarties nuostatų pažeidimų. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ieškovui atskirai priteisė 233 484,10 Lt nuostolių CK 6.258 straipsnio 5 dalies pagrindu, o 61 951,01 Lt delspinigių į šią sumą neįskaitė ir priteisimo nepanaikino.

49Dėl specialių žinių reikalaujančių įrodymų vertinimo

50Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles civiliniame procese, nes konstatavo, jog ieškovas tinkamai paėmė laboratoriniam bandymui skirtą gaminį ir ieškovo pateiktos laboratorinių bandymų ataskaitos nepaneigia kasatoriaus ir trečiojo asmens pateiktos tyrimų išvados.

51Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovas pagrįsdamas kasatoriaus pateiktą netinkamos kokybės lauko uniformų siuntą pateikė akredituotos SATRA Technology Centre Ltd. Laboratorijos tyrimų išvadas (2008 m. gegužės 27 d. protokolas Nr. FWT0163382/0818/T; 2008 m. birželio 26 d. protokolas Nr. FWT 0163382/0818/T2). Šios specialistų išvados pagal kasacinio teismo praktiką priskirtinos rašytiniams įrodymams, nes jose yra žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės nagrinėjamai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. Z. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-3/2010; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. ir kt. v. VĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010). Taigi teismas šiuos rašytinius įrodymus kartu su kasatoriaus byloje pateiktais įrodymais turi vertinti pagal CPK 176–185 straipsnių nuostatas. Tam, kad nagrinėjamu atveju įrodymai būtų įvertinti kaip patikimi, jie turėtų būti paimami pagal šalių įtvirtintą susitarimą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas netinkamai atliko gaminio laboratoriniams tyrimams paėmimo procedūras, todėl jų pagrindu atliktų tyrimų rezultatai nelaikytini patikimais įrodymais.

52Nustatyta, kad ieškovui įvertinus kasatoriaus pateiktos 21 lauko uniformų siuntą, kilo abejonių dėl jos kokybės. Dėl to iš šios siuntos buvo paimtas gaminys ir atlikti laboratoriniai tyrimai. Akredituotos SATRA Technology Centre Ltd. laboratorijos, reziduojančios Jungtinėje Karalystėje, tyrimų išvadomis (2008 m. gegužės 27 d. protokolas Nr. FWT0163382/0818/T; 2008 m. birželio 26 d. protokolas Nr. FWT 0163382/0818/T2) nustatyta, kad ieškovo pateikti tirti lauko uniformų pavyzdžiai neatitinka ginčo sutarties 3 priedo „Techniniai reikalavimai prekėms“ keliamų audinio kokybės reikalavimų pagal keturis rodiklius: 3 (didžiausioji jėga (metmenų ir ataudų kryptimis), N); 4 (matmenų pokytis išskalbus ir išdžiovinus (metmenų ir ataudų kryptimis), proc.); 8 (plyšimo jėga (metmenų ir ataudų kryptimis) ir 9.1 (tepalo atstūmimas). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje yra nustatyta prekių kokybės kontrolės galimybė gamybos (pirkėjo teisė tikrinti medžiagas žaliavas, jų įsigijimo dokumentus, o tiekėjo pareiga leisti tai patikrini – 5.3 punktas); prekių priėmimo (5.5, 5.6 ir 5.7 punktai) ir prekių kokybės garantinio termino (5.8 punktas) metu. Šiuo atveju prekių kokybė ieškovo buvo tikrinama garantinio termino metu. Teisė pasirinkti gaminį laboratoriniams bandymams iš pasirinktos prekių siuntos susitarime suteikta pirkėjui (ieškovui). Tą aplinkybę, kad tiekėjo (kasatoriaus) dalyvavimas šioje procedūroje nenumatytas, pripažįsta ir pats kasatorius kasaciniame skunde. Taigi šiuo atveju esant šalių susitarimui apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė būtent jų susitartas sąlygas dėl prekių kokybės tikrinimo ir netaikė bendrųjų taisyklių (Vyriausybės 1995 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 681 patvirtintų Prekių priėmimo taisyklių). Remdamosi sutarčių laisvės principu šalys susitarė dėl prekių kokybės tikrinimo būdo ir gaminio paėmimo procedūros, todėl pagrindo, kodėl teismas turėtų šią tvarką aiškinti ne pagal šalių susitarimą, bet pagal bendrąsias taisykles, kasatorius nepateikia. Dėl to darytina išvada, kad nesusitarus Sutartyje dėl tiekėjo (kasatoriaus) būtino dalyvavimo paimant gaminį laboratoriniams bandymams atlikti, ieškovo bandymų paėmimas be kasatoriaus dalyvavimo laikytinas teisėtu ir tinkamu pagal šalių susitarimo nuostatas.

53Nagrinėjamu atveju ginčo prekėms taikytinus kokybės standartus šalys susitarė šios Sutarties priede. Taigi kasatorius, norėdamas paneigti ieškovo pateiktų laboratorinių tyrimų išvadas, pateikė kitų laboratorinių tyrimų išvadas: trečiojo asmens UAB ,,Čitas“ užsakymu atliktų laboratorinių tyrimų išvadas, Lietuvos tekstilės instituto 2008 m. birželio 6 d. išvadas, UAB ,,Čitas“ užsakymu 2008 m. rugsėjo 26 d. SATRA Technology Centre Ltd. laboratorijoje atlikto žalios maskuojančios uniformos bandymo išvadas, Tekstilės tyrimų institute, Čekijoje 2008 m. rugsėjo 3 d. ir Tekstilės institute, Lenkijoje 2008 m. rugpjūčio 25 d. atliktų tyrimų išvadas. Pažymėtina, kad kasatoriaus atliktų tyrimų gausa savaime nelemia jomis patvirtintų išvadų patikimumo ir išsamumo, nepanaikina ieškovų pateiktų 2008 m. gegužės 27 d. ir 2008 m. birželio 26 d. tyrimų išvadų. Ar įrodymai, kaip informacija, yra tikslūs ir detalūs, sprendžiama pagal turinį. Ieškovas atlikęs tyrimus pagal susitarimo nuostatas pateikė šalių susitarime nustatytos standartų visumos išvadą, o kasatoriaus pateikti tyrimai yra fragmentiški, neapimantys visų ieškovo pateiktoje išvadoje tirtų rodiklių. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kasatoriaus pateiktas išvadas, pagrįstai nurodė, kad šiais tyrimais buvo tirti tik tam tikri audinio kokybės rodikliai, o kiti, tarp kurių ir ieškovo nurodyti kaip neatitinkantys techninių reikalavimų, netirti (Lietuvos tekstilės instituto, Tekstilės instituto išvados). Taip pat tarp tirtų kokybės rodiklių buvo išvadas patvirtinančių, kad medžiaga neatitinka ieškovo nustatytų audinio techninių charakteristikų rodiklių (Tekstilės tyrimų instituto išvada). Kasatorius pats taip pat pripažino, kad bandymo metu nustatyta, jog atsparumas plėšimui skersai metmenų siūlų yra 38, kai tuo tarpu sutarties sąlygose šis rodiklis yra nustatytas ? 60, taigi nukrypsta nuo Sutarties reikalavimų. Pažymėtina, kad iš atliktų tyrimų nėra aišku, ar tirtas objektas yra tapatus ieškovo iš 21 prekių siuntos paimtam ir tirtam bandymui. Teismų taip pat nustatyta, kad kasatorius netinkamos kokybės lauko uniformos kostiumus ginčo sutarties pagrindu ieškovui patiekė ne pirmą kartą. Kostiumų audinio trūkumai (kostiumai neatitiko keturių rodiklių, du iš jų analogiški šiuo atveju nurodytiems trūkumams) buvo nustatyti ir 2008 m. balandžio 15 d. bandinių tyrimo metu toje pačioje laboratorijoje (SATRA Technology Centre Ltd. laboratorijos išvada Nr. FWT0162138/0813/T). Kasatorius šių tyrimų rezultatų neginčijo, pretenzijų nereiškė, prekių trūkumus ištaisė. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikydamas įrodymų vertinimo taisykles padarė pagrįstą išvadą, jog, atsižvelgus į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą ir kitas svarbias aplinkybes, kasatoriaus pateiktos tyrimų išvados buvo įvertintos kaip nesudarančios pagrindo paneigti ar abejoti ieškovo pateiktų tyrimų išvadų pagrįstumu ir teisingumu.

54Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo ir yra teisiškai nereikšmingi.

55Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.258 straipsnio 5 dalį, įrodymų vertinimo taisykles, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nagrinėjamu teisės klausimu, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti, kasacinis skundas netenkintinas.

56Dėl bylinėjimosi išlaidų

57Atmetant kasacinius skundus, kasatoriaus UAB „Eisiga“ turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

58Kasaciniame teisme patirta 27,01 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2013 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

59Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

60Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

61Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Eisiga“ (j. a. k. 174936577) 27,01 Lt (dvidešimt septyni litai 1 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

62Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje sprendžiami klausimai dėl sutarties aiškinimo taisyklių, CK 6.258... 6. Ieškovas Lietuvos kariuomenė prašė teismo priteisti iš atsakovo 236 805,74... 7. 2005 m. liepos 22 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė prekių... 8. 2007 m. liepos 30 d. šalys sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr.... 9. 2008 m. kovo 7 d. šalių buvo sudarytas susitarimų protokolas Nr. 1/75... 10. Sutarties Nr. 165 6.4 punkte nustatyta atsakovui pareiga pakeisti netinkamos... 11. Nutraukus su atsakovu sudarytą 2007 m. liepos 30 d. prekių... 12. Atsakovas UAB „Eisiga“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė... 13. Atsakovas nurodė, kad sąžiningai ir protingai veikiantis subjektas esant... 14. Be to, atsakovas teigė, kad ieškovas neįrodė 233 484 Lt nuostolių,... 15. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 16. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš... 17. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas pateikė... 18. Atsižvelgęs į 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr.... 19. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti delspinigius, teismas... 20. Teismas taip pat pažymėjo, kad kiti ieškovo reikalavimai, susiję su... 21. Nr. 165 3.2 punktu, Susitarimų protokolo Nr. 1/75 5 punktu ir Susitarimų... 22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 23. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas 2007 m. liepos 30 d.... 24. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad prekių kokybės... 25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas... 26. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes, netinkamos... 27. Pažymėta, kad apie numatomą sutarties nutraukimą atsakovas buvo tinkamai... 28. Vertindamas ieškovo patirtus nuostolius, teismas nurodė, kad rašytiniais... 29. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 30. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Eisiga“ prašo panaikinti Lietuvos... 31. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Lietuvos kariuomenė prašo Lietuvos... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 34. Dėl kreditoriaus sudarytų sutarčių kvalifikavimo pakeičiančiomis... 35. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta sutarties šalies teisė sudaryti... 36. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra įtvirtintos pakeičiančios sutarties... 37. Nagrinėjamoje byloje kasatorius nurodo, kad ieškovo sudarytos sutartys su UAB... 38. Nagrinėjamoje byloje buvo sudarytos sutartys pasiūti ir patiekti 15 000... 39. Dėl sutarties nutraukimo teisėtumo ... 40. Kasaciniame skunde teigiama, kad ieškovas nepagrįstai vienašališkai... 41. Vienašališkas sutarties nutraukimo institutas yra išimtis iš favor... 42. Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl tinkamo šalies informavimo... 43. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai... 44. Dėl atlygintinų nuostolių... 45. Ieškovas prašydamas atlyginti jo patirtus nuostolius nurodė 233 484,10 Lt... 46. CK įtvirtinta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta... 47. Aiškinant netesybų ir nuostolių santykį pažymėtina, kad pagal Lietuvos... 48. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 61 951,01 Lt delspinigių suma susidarė... 49. Dėl specialių žinių reikalaujančių įrodymų vertinimo ... 50. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė... 51. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais.... 52. Nustatyta, kad ieškovui įvertinus kasatoriaus pateiktos 21 lauko uniformų... 53. Nagrinėjamu atveju ginčo prekėms taikytinus kokybės standartus šalys... 54. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie... 55. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 56. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 57. Atmetant kasacinius skundus, kasatoriaus UAB „Eisiga“ turėtos... 58. Kasaciniame teisme patirta 27,01 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 60. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 61. Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Eisiga“ (j. a. k. 174936577) 27,01 Lt... 62. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...