Byla 2-189-259/2009
Dėl nuosavybės teisių atkūrimo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Indrei Seniūnaitei, dalyvaujant V. K., ieškovės V. K. atstovei advokatei Ritai Petručionytei, ieškovės O. R. atstovui V. R., atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Jurgitai Stasienei, atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovui Vladislovui Milukui, atsakovei A. N., atsakovei A. Š., atsakovei R. S. atsakovo Lietuvos veterinarijos akademijos atstovui Virginijui Kliženčiui, atsakovų R. S., A. N., A. K., V. M., G. S., D. S., A. Š. ir L. G. atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, atsakovui L. N., atsakovui Č. M. R., atsakovui H. R., atsakovui P. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovių V. K. ir O. R. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno rajono savivaldybės administracijai, J. G., G. P., J. N. įpėdiniui L. N., J. M. įpėdiniams A. K., R. A., R. S., L. G., V. M., taip pat G. P., M. P., A. N., J. P., L. B., G. S., D. S., D. P., A. Š., Z. Š., Lietuvos veterinarijos akademijai, tretiesiems asmenims S. R. teisių perėmėjams J. R., H. R., Č. M. R., P. R., taip pat AB SEB bankui, Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarei R. I., Kauno m. 18-ojo notarų biuro notarei B. G., Kauno m. 19-ojo notarų biuro notarei A. U., Kauno m. 20-ojo notarų biuro notarei R. V., Kauno raj. 1-ojo notarų biuro notarei R. S. dėl nuosavybės teisių atkūrimo,

Nustatė

2Ieškovės V. K. ir O. R. patikslintu ieškiniu (t.7, b.l.37-49) prašo:

31. Pripažinti negaliojančiais 2006 m spalio 26 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-05-11239 ir sprendimus Nr. 52/20977, Nr. 52/20979, Nr. 52/20978, kuriais V. K., V. R. bei S. R. atkurtos nuosavybės teisės į S. ir J. R. privačios nuosavybės teisėmis valdytą žemę ( - )

42. Pripažinti negaliojančiais:

52.1. 1994 m. kovo 14 d. Kauno rajono Užliedžių apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 43 sesijos nutarimo „Dėl asmeninio ūkio žemės skyrimo naudotojams tvirtinimo" p. 1.7 dalyje, kuriuo patvirtintas žemės skyrimas personalinį sąrašą Sąrašo „Skirta žemė asmeniniam naudojimui 1994 m. Romainių, A. Kaniūkų, Ž. Kaniūkų ir Vijūkų k.: p. 45 - dalyje dėl 0,25 ha skyrimo J. G., S. ir J. R. valdytos žemės ribose, p. 101 - dalyje dėl 0,80 ha skyrimo J. M., S. ir J. R. valdytos žemės ribose, p. 109 - dalyje dėl 0,82 ha skyrimo J. N., S. ir J. R. valdytos žemės ribose, p. 104 - dalyje dėl 0,38 ha skyrimo A. N., S. ir J. R. valdytos žemės ribose, p. 123 - dalyje dėl 0,69 ha skyrimo D. P., S. ir J. R. valdytos žemės ribose, p. 116 - dalyje dėl 0,79 ha skyrimo J. P., S. ir J. R. valdytos žemės ribose, p. 213 - dalyje dėl 0,08 ha skyrimo G. S., S. ir J. R. valdytos žemės ribose, p. 153 - dalyje dėl 0,06 ha skyrimo A. Š., S. ir J. R. valdytos žemės ribose.

62.2. 2002-02-25 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-853 3 p. - patvirtinto 3-o priedo - sąrašo asmenų, norinčių nuosavybėn įsigyti asmeninio ūkio žemę: p. 36 dalyje dėl 0,08 ha skyrimo G. S., S. ir J. R. valdytos žemės ribose, p. 301 dalyje dėl 0,25 ha skyrimo J. G., S. ir J. R. valdytos žemės ribose, p. 75 dalyje dėl 0,82 ha skyrimo J. N., S. ir J. R. valdytos žemės ribose, p. 201 dalyje dėl 0,79 ha skyrimo J. P., S. ir J. R. valdytos žemės ribose, p. 77 dalyje dėl 0,38 ha skyrimo A. N., S. ir J. R. valdytos žemės ribose, p. 225 dalyje dėl 0,06 ha skyrimo A. Š., S. ir J. R. valdytos žemės ribose, p. 284 dalyje dėl 0,80 ha skyrimo J. M., S. ir J. R. valdytos žemės ribose.

72.3. 2003-05-16 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-3199 1 p., kuriuo patvirtintas 2003 m. parengtas Užliedžių kadastro vietovės, esančios Užliedžių sen., žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suformuotos žemės sklypų ribos, dalyje dėl S. ir J. R. valdytos žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamajai žemei. Įsakymo 2.2 p. Patvirtinto 2-o priedo „Sąrašas piliečių, kuriems suprojektuoti asmeninio ūkio žemės sklypai" (Romainių km.): p. 165, sklypo Nr. 353 - 0,50 ha G. S. dalyje dėl 0,08 ha skyrimo G. S. S. ir J. R. valdytos žemės ribose, p. 324, sklypų Nr. 73-1-2- 0,80 ha J. G. dalyje dėl 0,25 ha skyrimo J. G. S. ir J. R. valdytos žemės ribose, p. 190, sklypų Nr. 50-1-2- 1,72 ha J. N. dalyje dėl 0,82 ha skyrimo J. N., S. ir J. R. valdytos žemės ribose, p. 265, sklypo Nr. 132- 0,83 ha J. P. dalyje dėl 0,79 ha skyrimo J. P. S. ir J. R. valdytos žemės ribose, p. 16, sklypų Nr. 135-1-2-3-4- 0,42 ha A. N. dalyje dėl 0,38 ha skyrimo A. N. S. ir J. R. valdytos žemės ribose, p. 281, sklypo Nr. 356- 0,5 ha A. Š. dalyje dėl 0,06 ha skyrimo A. Š. S. ir J. R. valdytos žemės ribose, p. 315, sklypų Nr. 64-1-2-3- 1,88 ha J. M. dalyje dėl 0,80 ha skyrimo J. M. S. ir J. R. valdytos žemės ribose.

83. Pripažinti negaliojančiais:

93.1. 2004 m. gruodžio 15 d. Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 52/18794, kuriuo J. G. atkurtos nuosavybės teisės į 0,80 ha žemės sklypą ( - ) perduodant neatlygintinai asmeniniam ūkiui 0,80 ha, ir tos pačios dienos įsakymo Nr. 02-05-11517 8 priedą suteikti 0,80 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, ir 16 priedą J. G. atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 0,30 ha žemės sklypą Nr. 73-2 dalyse dėl 0,25 ha ploto suteikimo S. ir J. R. valdytos žemės ribose.

102005 m. rugpjūčio 22 d. Kauno m. 19-ojo notarų biuro notarės A. U. patvirtintą sutartį Nr. 19KU-6051, sudarytą tarp J. G. ir G. P. dėl 0,30 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ( - ) pardavimo G. P., bei tos pačios dienos perdavimo-priėmimo aktą Nr.19KU-6052 dalyse dėl 0,25 ha ploto pardavimo ir perdavimo S. ir J. R. valdytos žemės ribose.

113.2. 2004 m. gruodžio 7 d. Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 52/18743, kuriuo J. N. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą Skribakių km., Joniškio r., perduodant nuosavybėn asmeninio ūkio žemės sklypą 1,72 ha Romainių Kaimelės, Vijūkų kaimuose, 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 02-05-11028 1 priedo 1 p., kuriuo perduodamas 1,72 ha asmeninio ūkio žemės sklypas nuosavybėn, 9-o priedo 1 p., kuriuo suteiktas nuosavybėn 0,82 ha žemės sklypas Nr. 50-2, dalyse dėl 0,82 ha skyrimo J. N. S. ir J. R. valdytos žemės ribose.

12Kauno rajono notarės R. S. 2005 m. vasario 22 d. Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr.2-2605, išduotą L. N., 2-ą dalį dėl 0,82 ha žemės sklypo ( - ) paveldėjimo.

133.3. 2005 m. sausio 28 d. Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr.52/18872, kuriuo J. M. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą Zablackų km., Anykščių r., perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 1,88 ha žemės sklypą Romainių Kaimelės ir Vijūkų kaimuose ir tos pačios dienos įsakymo Nr. 02-05-533 1-o priedo 1 p., kuriuo J. M. perduodami asmeninio ūkio žemės sklypai 1,88 ha ploto, 9-o priedo 2 p. perduoti žemės sklypą Nr. 64-3 0,88 ha ploto, dalyse dėl 0,80 ha perdavimo S. ir J. R. valdytos žemės ribose.

142005 m. balandžio 22 d. Kauno m. 19-ojo notarų biuro notarės A. U. išduotą Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą Nr. 19KU-2186 dalyje dėl 0,80 ha perdavimo S. ir J. R. valdytos žemės ribose.

152005 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-8992, patvirtintą Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. S. dalyje dėl 0,80 ha perdavimo S. ir J. R. valdytos žemės ribose.

163.4. 2006 m. birželio 1 d. Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 52/20868 ir įsakymo Nr. 02-05-6403 14-o priedo 1 p. dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. N., perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 0,42 ha žemės sklypą ( - ) Nr. 135-4 dalyje dėl 0,38 ha perdavimo S. ir J. R. valdytos žemės ribose.

173.5. 2006 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 52/21055, kuriuo J. P. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą Žemaitkiemio km., perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 0,83 ha žemės sklypą ( - ) ir tos pačios dienos įsakymo Nr. 02-05-9402 5 priedo 1 p., kuriuo J. P. suteikiamas 0,83 ha žemės sklypas, 16 priedo 1 p. dėl 0,83 ha žemės sklypo Nr. 132-3 suteikiamo ( - ) dalyje dėl 0,79 ha suteikimo S. ir J. R. valdytos žemės ribose.

182007 m. balandžio 25 d. Kauno m. 17-o notarų biuro notarės R. I. patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. RI-3981, sudarytą tarp J. P. ir L. B., dalyje dėl 0,79 ha pardavimo S. ir J. R. valdytos žemės ribose.

193.6. 2005 m. lapkričio 4 d. Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 52/19864, kuriuo G. S. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą Pavietavos km., Jurbarko r., perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 0,50 ha žemės sklypą ( - ) ir tos pačios dienos įsakymo Nr. 02-05-11099 8 priedą, kuriuo 0,50 ha perduodamas neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui, 16 priedą dėl 0,50 ha žemės sklypo, kurio Nr. 353 suteikiamo ( - ) dalyse dėl 0,08 ha suteikimo S. ir J. R. valdytos žemės ribose.

202006 m. balandžio 13 d. Kauno m. 18-ojo notarų biuro notarės B. G. patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-2941 ir tos pačios dienos Sutartį dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo Nr. 1-2942, sudarytus tarp G. S. ir D. S. dalyse dėl 0,08 ha pardavimo ir perdavimo S. ir J. R. valdytos žemės ribose.

213.7. 1997 m. sausio 15 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos sprendimą Nr. 52-6319 ir įsakymo Nr. 05-434 6-o priedo 8 p., kuriais D. P. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą Pabūdviečių km., Tauragės r., perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 1, 77 ha žemės sklypą ( - ) Nr. 110-3, dalyse dėl 0,69 ha suteikimo S. ir J. R. valdytos žemės ribose.

222005 m. rugpjūčio 22 d. Kauno m. 19-ojo notarų biuro notarės A. U. patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 19KU-6048, sudarytą tarp D. P. ir G. P., ir tos pačios dienos žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktą Nr. 19-KU 6049, kuriais pirkėjui perduotas nuosavybėn 0,77 ha žemės sklypas ( - ) unikalus Nr.( - ) dalyse 0,69 ha pardavimo ir perdavimo S. ir J. R. valdytos žemės ribose.

233.8. 2007 m. lapkričio 5 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-05-11948, kuriuo įsakyta A. Š. parduoti 0,50 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) ( - ) dalyje dėl 0,06 ha pardavimo S. ir J. R. valdytos žemės ribose.

242007 m. lapkričio 22 d. Kauno m. 20-ojo notarų biuro notarės R. V. patvirtintą pirkimo pardavimo sutartį Nr. 14624, kuria Kauno apskrities viršininko administracija A. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis su Z. Š. parduoda 0,50 ha žemės sklypą ( - ) ir 2007 m. lapkričio 22 d. Valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą Nr. A-1074 dalyse dėl 0,06 ha pardavimo ir perdavimo S. ir J. R. valdytos žemės ribose.

252008 m. spalio 6 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8399, tos pačios dienos perdavimo-priėmimo aktą Nr. 8400, patvirtintus Kauno m. 6-ojo Notarų biuro notarės J. R., kuriais A. Š. ir Z. Š. perdavė nuosavybėn bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis 0,50 ha žemės sklypą ( - ) Kauno raj., D. S. ir G. S. dalyse dėl 0,06 ha žemės pardavimo ir perdavimo S. ir J. R. valdytos žemės ribose.

264. Pripažinti negaliojančia 2001 m. birželio 18 d. Valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. P52/2001-0010 dėl žemės sklypo panaudos teisių suteikimo Lietuvos veterinarijos akademijai dalyje dėl 8,08 ha žemės ploto panaudos S. ir J. R. valdytos žemės ribose.

27Ieškinyje nurodoma, kad V. K., V. R. ir tretysis asmuo S. R. 1991 m. rugsėjo 6 d. pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 20,15 ha žemės, privačios nuosavybės teisėmis valdytos S. R. ir J. R. ( - ) Kauno r. 2005 m. gegužės 19 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-4844 1 p. patvirtintas Piliečių, susigrąžinančių žemę natūra sąrašas. Pagal 1997 m. lapkričio 10 d. pažymas pretendentams pripažinta teisė susigrąžinti natūra po 6,72 ha pirmtakų valdytos žemės. 2006 m. spalio 26 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-11239 buvo parinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas - už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais ir skirtos kompensacijos už tenkančias žemės dalis - po 4 979 Lt už 9,22 ha žemės, bei V. K., V. R. ir trečiajam asmeniui S. R. atkurtos nuosavybės teisės natūra, S. R. neatlygintinai nuosavybėn perduotas 1,90 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, taip pat suteiktas žemės sklypas pagal įsakymo 2 priedo 2 p. 2006 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 52/20977 V. K. ir sprendimu Nr. 52/20979 V. R. nuspręsta atkurti nuosavybės teises į viso 6,71 ha žemės bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis su S. R.: V. R. - į 2,10 ha, S. R. - į 2,09 ha, V. K. - į 2,11 ha, suteikiant šiuos kiekius žemės keturiuose sklypuose Nr. 366-1, Nr. 366-2, Nr. 366-3, Nr. 366- 4. Iš įsakymo turinio matyti, kad S. R. atkurtos nuosavybės teisės natūra į asmeninio ūkio žemės sklypą, kuris buvo suformuotas ir naudotas pirmtakų privačios nuosavybės teisėmis valdytos žemės ribose. Iš to išplaukia, kad S. R. atkuriamos nuosavybės teisės į 1,90 ha didesnį žemės plotą, nepaisant tarp pretendentų notarinio susitarimo dėl pasidalinimo ir 2005 m. gegužės 19 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-4844 1 p. patvirtintos Piliečių, susigrąžinančių žemę natūra, sąrašo 1 p. pripažintos teisės susigrąžinti natūra po 6,72 ha pirmtakų valdytos žemės. S. R. 2006 m. spalio 26 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 52/20978 ir 2006 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 02-05-11239 atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią žemės dalį 2,09 ha grąžinant natūra, 1,90 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui ir nurodant, kad į 2,73 ha nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau.

281999 m. balandžio 22 d. Lietuvos veterinarijos akademija pranešė, kad ji naudojasi 800 ha žemės ūkio paskirties žeme mokymo tikslais (t.1, b.l.23). 1999 m. birželio 4 d. Kauno apskrities viršininko administracijos raštu Nr. K-428/2 pranešta, kad 7,87 ha suteikta aštuoniems piliečiams kaip asmeninio ūkio žemė, tačiau nepranešta kada ir kokiu pagrindu, kas suteikęs žemę asmeniniam ūkiui, taip pat pranešta, kad 8,65 ha naudojasi Lietuvos veterinarijos akademija, tačiau kada ir kokiais pagrindais suteiktas žemės sklypas, į kurį pateko ir pretenduojamas susigrąžinti 8,65 ha žemės plotas, naudojamas Lietuvos veterinarijos akademijos, pranešta nebuvo. Buvo tik nurodyta, kad apie 3,67 ha pretendentams bus grąžinta natūra bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. KAVA Žemės tvarkymo departamento Kauno r. Žemėtvarkos skyrius 2007 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 198 (t.4, b.l.80, 104) pranešė, kad sprendžiamas piliečių, kurių pretenduojama susigrąžinti žemė suteikta Lietuvos veterinarijos akademijai mokslo ir mokymo tikslams, grąžinimo ir kompensavimo kompromisinis variantas. 2005-11-10 Kauno rajono žemėtvarkos skyrius pranešė, kad 3,30 ha naudojama asmeniniam ūkiui, o 6,30 ha bus grąžinta visiems trims pretendentams ir 1,90 ha S. R., kaip asmeninio ūkio naudotojui. 2006-06-30 pretendentams įteiktas sprendimo projektas, iš kurio turinio matyti, kad 6,71 ha žemės numatoma grąžinti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis (prijungtos S. R., V. R. ir V. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 469 b.l.85-87), todėl 2006-07-11 pretendentai įteikė prašymą Nr. 2K-R-877, kuriuo prašė atskirų žemės sklypų. Tos pačios dienos pareiškime Nr. 2K-878 (t.1, b.l.24) pretendentai paprašė pranešti, kas naudoja asmeniniam ūkiui jų pirmtakų privačios nuosavybės teisėmis valdytą žemę, tačiau į pareiškimus atsakyta nebuvo.

29Ieškovių nuomone, 2006 m spalio 26 d. Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-05-11239 ir sprendimai Nr. 52/20977, Nr. 52/20979, Nr. 52/20978 yra neteisėti, kadangi priimti pažeidžiant LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 „Dėl LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" patvirtintos Tvarkos 112 p.- raštu nepranešus apie sprendimų priėmimo laiką ir vietą, taip suvaržant pretendentų teisę apskrities viršininkui asmeniškai išsakyti prieštaravimus dėl žemės grąžinimo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, bei pažeidžiant Tvarkos 16 p., t.y. nesuteikiant pretendentams teisės pasirinkti pageidaujamą žemės sklypo vietą, pažeidžiant Tvarkos 16 p. 4 d., nes, pateikus prašymą formuoti tris žemės sklypus, nebuvo išaiškinta teisė pateikti bendraturčių rašytinį susitarimą dėl žemės grąžinimo atskirais sklypais (skaidant keturis grąžintinus sklypus dalimis po 3 dalis), nors pagal 2002 m. rugsėjo 26 d. LR Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 376 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 25 p. atsakovas privalėjo organizuoti pirmąjį pretendentų susirinkimą ir užtikrinti, kad projekto autorius pateiktų duomenis apie laisvos žemės plotus, paaiškintų pretendentų galimybes ir sąlygas gauti žemę, projektavimo tvarką, supažindintų juos su įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Nors Tvarkos 16 p. 3 d. numato alternatyvų sklypų formavimo būdą: bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis arba atskirais sklypais, nei atsakovas, nei projekto autorius pretendentams jų teisės pateikti susitarimą nepaaiškino, taip pat nepaaiškino, kad nėra galimybės suformuoti tris atskirus vienodo dydžio sklypus, kaip jie to prašė 2006 m. liepos 11 d. pareiškimu Nr.2K-R-877, o šio visų trijų pretendentų pasirašyto pareiškimo nelaikė susitarimu, be to, nepaaiškino galimybės prašyti sprendimo projekte nurodytus sklypus Nr. 366-1, 366-2, 366-3, 366-4 susigrąžinti atskirais sklypais, išskaidžius juos kiekvieną į tris dalis. Iš atsakovo raštų turinio matyti, jog jis nuo 1999 m. slėpė pretendentų teisę susigrąžinti žemę atkairiais sklypais, sutinkamai su Metodikos 5.1 p., neparuošė visų dokumentų, reikalingų tinkamai organizuoti projektavimo darbus – neveikė pretendentų interesais ir, gavęs pareiškimą dėl atskirų sklypų formavimo, nepaaiškino teisės pateikti susitarimą. Be to, KAVA nepagrįstai dalį žemės priskyrė valstybės išperkamajai ir už ją skyrė kompensacijas. 2006 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-809-260/2006 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu nustatyti, ar norminiai ir administraciniai aktai, kuriais žemė suteikta Lietuvos veterinarijos akademijai grąžintinos žemės ribose neprieštarauja 1991 m. birželio 18 d. LR įstatymo Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" 1 str., 1997 m. liepos 1 d. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 preambulėje įtvirtintai nuostatai, kad piliečiams nekilnojamasis turtas visų pirma turi būti grąžintas natūra, LR Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, LR Konstitucijos 23 str. įtvirtintai nuostatai, kad nuosavybė yra neliečiama ir LR Konstitucijos 29 str. įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, todėl, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsakovas, spręsdamas nuosavybės teisių atkūrimo prašymą, turėjo palaukti LR Konstitucinio Teismo nutarimo, o ne priimti įsakymą ir sprendimus kompensuoti už Lietuvos veterinarijos akademijos užimtą žemę.

30Ieškovai nurodo, kad LR Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje" 6.1 p. įpareigojo apskričių viršininkus pavesti iki 2002 m. gegužės 31 d. patikrinti, ar nepažeisti įstatymai, suteikiant piliečiams asmeninio ūkio žemę, taip pat nustatyti, kurie piliečiai patys nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės pagal paskirtį (yra išvykę gyventi į kitą vietovę, jų leidimu žeme naudojasi kiti asmenys arba ši žemė yra apleista ir nedirbama) teritorijose prie kaimo gyvenamųjų vietovių, kuriose asmeninio ūkio žemės sklypai nesuformuoti parengtuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Kauno rajono savivaldybės administracija teigia, kad pažeidimų nenustatyta, tačiau, iš buvusių asmeninio ūkio žemės sklypų naudotojų adresų matyti, kad jie negyveno ( - ) gyvena Kaune, o žeme realiai naudojasi S. R.. Šią aplinkybę patvirtina ir 2008 m. vasario 28 d. raštas Nr. V10-1262 (t.4, b.l.81), kuriame Kauno apskrities archyvas pranešė, kad nuo 1986-01-01 iki 1990-06-01 ( - ) ūkinėse knygose A. Š., J. G., J. N., J. M., E. N., J. P., G. S. ir D. P. neįrašyti. 1991-09-06 pateikiant prašymus atkurti nuosavybės teises į S. R. ir J. R. iki 1940 m. liepos 22 d. privačios nuosavybės teisėmis valdytą žemę ( - ) Kauno r., žemė buvo laisva. Ji yra laisva ir dabar, neužstatyta, jokie asmeninio ūkio naudotojai realiai žeme nesinaudoja, ja naudojasi tretysis asmuo S. R., todėl vadovaujantis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. (toliau – Atkūrimo įstatymas), ji negali būti priskirta valstybės išperkamajai, o turi būti grąžinta natūra (Įstatymo 1 str., 4 str. 4 d.), laikantis nuosavybės teisių tęstinumo principo, atsižvelgiant į pretendentų susitarimą dėl žemės kiekio pasidalinimo tarpusavyje, neteikiant prioriteto asmeninio ūkio naudotojui, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 7 str., pirmiausia turėjo būti sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas.

311992 m. liepos 15 d. Kauno r. Užliedžių apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 27-je sesijoje patvirtinti 1991 m. gruodžio 10 d. Kauno r. Užliedžių apylinkės LVA valstybinio bandomojo ūkio dirbančiųjų, pageidaujančių naudotis asmeninio ūkio žemės sklypu, sąrašai. Iš 1992-07-15 Kauno r. Užliedžių apylinkės tarybos 27-os sesijos protokolo (t., b.l.43-49) matyti, kad į posėdžio darbotvarkę 5-u numeriu įtrauktas klausimas „Dėl žemės sklypų skyrimo asmeniniam ūkiui Užliedžių apylinkėje". Tačiau iš protokolo turinio matyti, kad šis klausimas nesvarstytas, nutarimas nepriimtas. 1991 m. gruodžio 10 d. Kauno r. Užliedžių apylinkės LVA valstybinio bandomojo ūkio dirbančiųjų, pageidaujančių naudotis asmeninio ūkio žemės sklypu, sąrašuose (t.1, b.l.63-91) nėra atžymų apie jo patvirtinimą 1992 m. liepos 15 d. Kauno r. Užliedžių apylinkės tarybos 27-ojoje sesijoje, sąrašas be antspaudų ir kompetentingų valdininkų parašų, surašyti ranka. Iš pateiktų 1993 m. preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto ir 1994 m. valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano matyti, kad į šias teritorijas patenka ir S. bei J. R. valdytos žemės plotas. Be to, 1993 m. preliminarinis žemės reformos projektas derintas 1993 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, o 1994 m. projektą Valstybinio žemėtvarkos projektavimo instituto gružės vadovas R. B. pasirašęs 1994 m. balandžio mėn. Tai įrodo, kad pretenduojama susigrąžinti žemė nebuvo naudojama asmeniniam ūkiui iki 1994 m. sausio 1 d.

32Kauno rajono Užliedžių apylinkės tarybos 1994 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 43 suteikti žemės sklypai asmeniniam ūkiui S. R. ir J. R. valdytos žemės ribose (t.1, b.l.50-62): p. 45 -1,9 ha skirtas J. G., kurio 0,25 ha patenka į ginčo žemę - sklypas Nr. 73-2, p. 101 -1,9 ha skirtas J. M., kurio 0,80 ha patenka į ginčo žemę - sklypas Nr. 64-3, p. 109 -1,9 ha skirtas J. N., kurio 0,82 ha patenka į ginčo žemę - sklypas Nr. 50-2, p. 104 -1,9 ha skirtas A. N., kurio 0,38 ha patenka į ginčo žemę - sklypas Nr. 135-4,. p. 123 - l,9 ha skirtas D. P., kurio 0,69 ha patenka į ginčo žemę - sklypas Nr. 110-3, p. 116 -1,9 ha skirtas J. P., kurio 0,79 ha patenka į ginčo žemę - sklypas Nr. 132-3, p. 213 - 0,50 ha skirta G. S., kurio 0,08 ha patenka į ginčo žemę - sklypas Nr. 353, p. 153 - 0,5 ha skirtas A. Š., kurio 0,06 ha patenka į ginčo žemę- sklypas Nr. 356.

331996 m. kovo 23 d. surašytas asmeninio ūkio apskaitos žiniaraštis. J. G. 0,30 ha asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. 73-2 ( - ) paženklintas bendrame plote 1996-09-24 ir ribos paženklintos 2003-12-23; J. M. 0,88 ha asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. 64-3 ( - ) paženklintas bendrame plote 1996-04-10 ir ribos paženklintos 2004-08-18; J. N. 0,82 ha asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. 50-2 ( - ) paženklintas bendrame plote 1996-04-15, tačiau šio akto J. N. nepasirašęs, nepasirašytas ir 1996-09-30 parengtas žemės sklypo planas. 2003-09-12 asmeninio ūkio žemės sklypo ribų paženklinimo aktą pasirašęs įpėdinis L. N.; A. N. 0,42 ha asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. 135-4 Romainių km. paženklintas 1996-10-10, sklypo ribos paženklintos 2005-05-12; D. P. 0,77 ha asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. 110-3 ( - ) bendrame plote paženklintas 1995-10-10; J. P. 0,83 ha asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. 132-3 ( - ) paženklintas 1996-01-15, planas paruoštas 1996-11-10 Žemės sklypo ribos paženklintos 2005-08-11; G. S. 0,50 ha žemės sklypas Nr. 353 ( - ) bendrame plote paženklintas 1996-10-30, žemės sklypo ribos paženklintos 2005-01-12; A. Š. 0,50 ha žemės sklypo Nr. 356 ( - ) ribos paženklintos 2005-06-08.

34Kauno apskrities viršininko administracija įsakymais „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo" tvirtino žemės reformos žemėtvarkos projektus, prioritetus teikdama asmeninio ūkio naudotojams. 2002-02-25 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-853 2 p. patvirtinta piliečių, kurių norima susigrąžinti žemė patenka į Užliedžių kadastro vietovėje asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą teritoriją, sąrašas pagal 2 priedą, tačiau R. neįtraukti. 3 p. patvirtintas 3-as priedas - sąrašas asmenų, norinčių nuosavybėn įsigyti asmeninio ūkio žemę: p. 36 pagal 1994-06-26 pareiškimą patvirtinta teisė 0,50 ha įsigyti G. S.; p. 301 pagal 1995-12-19 pareiškimą patvirtinta teisė 0,80 ha įsigyti J. G.; p. 75 pagal 1994-06-28 pareiškimą patvirtinta teisė 1,72 ha įsigyti J. N.; p. 201 pagal 1994-06-30 pareiškimą patvirtinta teisė 0,83 ha įsigyti J. P.; p. 77 pagal 1994-06-28 pareiškimą patvirtinta teisė 0,42 ha įsigyti A. N.; p. 225 pagal 1994-06-30 pareiškimą patvirtinta teisė 0,50 ha įsigyti A. Š.; p. 284 pagal 1995-06-15 pareiškimą patvirtinta teisė 1,88 ha įsigyti J. M..

352003-05-16 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-3199 1 p. patvirtintas 2003 m. parengtas Užliedžių kadastro vietovės, esančios Užliedžių sen., žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suformuotos žemės sklypų ribos. 2.2 p. patvirtintas 2-as priedas „Sąrašas piliečių, kuriems suprojektuoti asmeninio ūkio žemės sklypai" (visiems Romainių km.): p. 165, sklypo Nr. 353- 0,50 ha G. S.; p. 324, sklypų Nr. 73-1-2- 0,80 ha J. G.; p. 190, sklypų Nr. 50-1-2- 1,72 ha J. N.; p. 265, sklypo Nr. 132- 0,83 ha J. P.; p. 16, sklypų Nr. 135-1-2-3-4 - 0,42 ha A. N.; p. 281, sklypo Nr. 356- 0,5 ha A. Š.; p. 315, sklypų Nr. 64-1-2-3- 1,88 ha J. M..

36Ieškinyje nurodoma, kad 2004-04-27 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-3341 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2003 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. 02-05-3199 2 priedo pakeitimo" 1.8 p. pakeistas 2 priedo 190 p. 3 skiltis vietoj žodžio „Romainių" įrašyta „Vijūkų, Romainių Kaimelės" (J. N.) (t.5, b.l.37); 2004-12-01 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-10801 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2003 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. 02-05-3199 2 priedo pakeitimo" 1.23 p. pakeistas 315 p. 3-je skiltyje vietoj žodžio „Romainių" įrašant „Romainių Kaimelės, Romainių Kaimelės, Vijūkų" (J. M.); 2005-07-08 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-7130 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2003 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. 02-05-3199 2 priedo pakeitimo" 1.4 p. pakeistas 165 p. 2-oje skiltyje vietoj „G. S." įrašant „G. S." ir 3-oje skiltyje vietoj „Romainių" įrašant „Vijūkų"; 2006-04-14 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-4170 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2003 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. 02-05-3199 2 priedo pakeitimo" 1.1 p. pakeistas 2-o priedo 16 p. 3 skiltis - vietoj žodžio „Romainių" įrašyta „Vijūkų" ir vietoj skaičių 135-1-2-3-4, skaičius 135-4 (A. N.); 1.12 p. pakeistas 265 p. 3 skiltis vietoj žodžio „Romainių" įrašyta „Vijūkų" ir vietoj 132- įrašyta 132-3 (J. P.) (t.5, b.l.38-39); 2007-10-04 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-10453 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2003 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. 02-05-3199 2 priedo pakeitimo" 1.7 p. pakeistas 281 p. 3 skiltis, vietoj „Romainių" įrašyta „Vijūkų" (A. Š.) (t.4, b.l.109); 2004-03-24 KAVA įsakymo Nr. 02-05-2091 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2003 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. 02-05-3199 2 priedo pakeitimo" 1.24 p. pakeistas 324 p. 3-a skiltis vietoj „Romainių" įrašant "Vijūkų" (J. G.) (t.4, b.l.83-84).

372004-12-15 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 52/18794 (t.2, b.l.46) J. G. perkėlus žemės sklypą iš Degėsių km., Utenos r., atkurtos nuosavybės teisės į 0,80 ha žemės sklypą ( - ) perduodant neatlygintinai asmeniniam ūkiui 0,80 ha. Tos pačios dienos įsakymo Nr. 02-05-11517 pagal 8 priedą suteikiant 0,80 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, pagal 16 priedą (t.2, b.l.49) J. G. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 0,30 ha žemės sklypą Nr. 73-2 ginčo žemėje, kurio 0,25 ha patenka į pretenduojamos susigrąžinti žemės ribas. 2005-08-22 Kauno m. 19-ojo notarų biuro notarės A. U. patvirtinta sutartimi Nr. 19KU-6051 (t.2, b.l.71-73) 0,30 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ( - ) už 25 000 Lt pardavė G. P., kuriam AB SEB Vilniaus bankas suteikė kreditą bei tos pačios dienos perdavimo-priėmimo aktu Nr.19KU-6052 (t.2, b.l.74-75) perdavė pirkėjui, kuris pagal 2005-09-06 pareiškimą Nr. 19KU-6405 (t.2, b.l.77) J. G. sumokėjo 25 000 Lt. 2008-01-31 VĮ Registrų centro Kauno filialo duomenimis sklypas nuosavybės teisėmis priklauso G. P. (t.3, b.l.171-173).

382004-12-07 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 52/18743 (t.3, b.l.81-82) mirusiam J. N. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą Skribakių km., Joniškio r., perduodant nuosavybėn asmeninio ūkio žemės sklypą 1,72 ha Romainių Kaimelės, Vijūkų kaimuose. 2004-12-07 įsakymu Nr. 02-05-11028 (t.2, b.l.43) pagal 1 priedo 1 p. perduodamas 1,72 ha asmeninio ūkio žemės sklypas nuosavybėn, pagal 9-o priedo 1 p. suteiktas nuosavybėn 0,82 ha žemės sklypas Nr. 50-2, kuris patenka į ginčo žemės ribas (t.2, b.l.44-45). Pagal Kauno rajono notarės R. S. 2005-02-22 Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr.2-2605 (t.3, b.l.83-84) 2-ą dalį 0,82 ha žemės sklypą, kurio vertė 3 251 Lt, unikalus Nr. ( - ), ( - ) paveldėjo L. N., kuris 2008-01-31 VĮ Registrų centro Kauno filialo duomenimis jam ir priklauso (t.3, b.l.175-176).

392005-01-28 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr.52/18872 (t.2, b.l.55) mirusiam J. M. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą Zablackų km., Anykščių r., perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 1,88 ha žemės sklypą Romainių Kaimelės ir Vijūkų kaimuose. Tos pačios dienos įsakymo Nr. 02-05-533 (t.2, b.l.56) 1-o priedo 1 p. J. M. perduodami asmeninio ūkio žemės sklypai 1,88 ha ploto, 9-o priedo 2 p. perduodamas žemės sklypas Nr. 64-3 0,88 ha ploto, kurio 0,80 ha patenka į ginčo žemę (t.2, b.l.57-58). J. M. įpėdiniai - A. K., R. A., R. Š., L. G., V. M. 0,88 ha žemės sklypą Nr. 64-3, kurio vertė 4 935 Lt, unikalus Nr. ( - ), paveldėjo pagal 2005-04-22 Kauno m. 19-ojo notarų biuro notarės A. U. išduotą Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą Nr. 19KU-2186 (t.2, b.l.195), ir 2006-08-09 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-8992 (t.2, b.l.60-62), patvirtinta Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. S., už 230 000 Lt pardavė ir perdavė G. P. ir M. P., kuriems VĮ Registrų centro Kauno filialo 2007-01-31 duomenimis žemės sklypas ir priklauso (t.3, b.l.154).

402006-06-01 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 52/20868 (t.3, b.l.65-66) ir įsakymu Nr. 02-05-640314-o priedo 1 p. A. N. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 0,42 ha žemės sklypą ( - ) Nr. 135-4, kurio 0,38 ha patenka į ginčo žemę. Žemės sklypo unikalus Nr. ( - ). 2008-01-31 VĮ Registrų centro Kauno filialo duomenimis jis priklauso A. N. (t.3, b.l.159-160).

412006-08-30 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 52/21055 (t.2, b.l.50) J. P. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą Žemaitkiemio km., perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 0,83 ha žemės sklypą ( - ) Tos pačios dienos įsakymo Nr. 02-05-9402 (t.2, b.l.51-52) 5 priedo 1 p. J. P. suteikiamas 0,83 ha žemės sklypas, 16 priedo 1 p. 0,83 ha žemės sklypas Nr. 132-3 suteikiamas ( - ) kurio 0,79 ha patenka į ginčo žemę (t.2, b.l.53-54). 2007-04-25 Kauno m. 17-o notarų biuro notarės R. I. patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. RI-3981 (t.2, b.l.65-69) J. P. 0,83 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ( - ) už 375 000 Lt pardavė ir perdavė nuosavybėn L. B.. Turtas įkeistas AB SEB Vilniaus bankui. VĮ Registrų centro Kauno filialo 2008-01-31 duomenimis žemės sklypas priklauso L. B. (t.3, b.l.168-169).

422005-11-04 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 52/19864 (t.2, b.l.35) G. S. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą Pavietavos km., Jurbarko r., perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 0,50 ha žemės sklypą ( - ) Tos pačios dienos įsakymo Nr. 02-05-11099 (t.2, b.l.36-37) 8 priedu 0,50 ha perduodamas neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui, 16 priedu 0,50 ha žemės sklypas Nr. 353 suteikiamas ( - ) (t.2, b.l.38-39), 0,08 ha patenka į ginčo žemę. 2006-04-13 Kauno m. 18-ojo notarų biuro notarės B. G. patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-2941 (t.3, b.l.17-22) ir tos pačios dienos patvirtinta Sutartimi dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo Nr. 1-2942 (t.3, b.l.23-25) G. S. už 200 000 Lt 0,5 ha žemės sklypą ( - ) unikalus Nr. ( - ), pardavė ir perdavė nuosavybėn D. S., kuri VĮ Registrų centro Kauno filialo 2008-01-31 duomenimis yra šio žemės sklypo savininkė (t.3, b.l.165-166). 2006-06-14 registruota hipoteka, 2007-08-30 registruota apie hipotekos pakeitimą.

431997-01-15 Kauno apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 52-6319 (t.2, b.l.40) ir įsakymo Nr. 05-434 (t.2, b.l.41, t.4, b.l.86) 6-o priedo (t.4, b.l.95-96) 8 p. D. P. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą Pabūdviečių km., Tauragės r., perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 1,77 ha žemės sklypą ( - ) Nr. 110-3, kurio 0,69 ha patenka į ginčo žemę. 2005-08-22 Kauno m. 19-ojo notarų biuro notarės A. U. patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 19KU-6048 (t.2, b.l.18-21) D. P. už 190 000 Lt pardavė G. P. ir tos pačios dienos notaro patvirtintu žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktu Nr. 19-KU 6049 (t.2, b.l.22) pirkėjui perdavė nuosavybėn 0,77 ha žemės sklypą ( - ) unikalus Nr.( - ). Pagal sutarties 3 p. pirkėjas už perkamą žemės sklypą turėjo atsiskaityti gavęs AB SEB Vilniaus banko paskolą ir sklypą įkeisti bankui. 2005-09-06 pareiškimu, notarės patvirtintu Nr. 19KU-6381, D. P. patvirtino, kad pirkėjas pilnai atsiskaitė (t.2, b.l.24). VĮ Registrų centro Kauno filialo 2008-01-31 duomenimis 0,77 ha žemės sklypas priklauso G. P. (t.3, b.l.162-163).

442007-11-05 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-11948 (t.3, b.l.137) įsakyta A. Š. parduoti 0,50 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ( - ) kurio 0,06 ha patenka į ginčo žemę (žemės sklypo Nr. 356). 2007-11-22 Kauno m. 20-ojo notarų biuro notarės R. V. patvirtinta pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 14624 (t.3, b.l.138-140) Kauno apskrities viršininko administracija A. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis su Z. Š. už 1 629 Lt pardavė minėtą žemės sklypą ir 2007-11-22 Valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktu Nr. A-1074 (t.4, b.l.111) perdavė jų nuosavybėn. Bylos nagrinėjimo metu, nesilaikant sąžiningumo principo, proceso dalyviai sudarė viešai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantį sandorį. 2008-10-06 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 8399, patvirtinta Kauno m. 6-ojo Notarų biuro notarės J. R., už 15000 Lt A. Š. ir Z. Š. sklypą bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis pardavė ir tos pačios dienos perdavimo-priėmimo aktu Nr. 8400 perdavė nuosavybėn D. S. ir G. S.. Z. Š. mirė 2009 02 09, jo teisių perėmėja A. Š. (t.6, b.l.171).

452001-06-18 Valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. P52/2001-0010 (t.2, b.l.86-87) Lietuvos veterinarijos akademijai išnuomotas 191,79 ha žemės sklypas, kuris apima ir ieškovų pretenduojamą susigrąžinti žemę. Panaudos sutartis registruota viešame registre, nurodoma, kad sklypas suformuotas pagal preliminarius matavimus, sklypo buvimo vieta – Giraitės km.

46Ieškinyje nurodoma, jog pažeidžiant nuosavybės teisių tęstinumo principus bei 1991-07-25 Žemės reformos įstatymo Nr. 1-1607 7 str., neišsprendus nuosavybės teisių atkūrimo klausimo visa apimtimi, Kauno rajono Užliedžių apylinkės Tarybos 1992 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 27 ir 1994 m. kovo 14 d. 1-ojo šaukimo 43-oji sesija nusprendė seniūnijos gyventojams skirti žemės sklypus asmeniniam ūkiui S. ir J. R. valdytos žemės ribose, nors pretendentų pareiškimo pateikimo metu (1991-09-06) žemė buvo laisva (vadovaujantis 1990-10-11 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo įforminimo ir apskaitos tvarkos", žemė asmeniniam ūkiui išdalinta nebuvo). 1992-07-15 ir 1994-03-14 Užliedžių apylinkės Tarybos sprendimai Nr. 27, 43 neteisėti, nes priimti pažeidžiant to meto teisės normas: 1991-07-25 Žemės reformos įstatymo Nr. 1-1607, galiojusio nuo 1991-09-01, 2 str., 6 str. 2 d.; 1991-10-12 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 423 „Dėl žemės reformos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėje metodikos patvirtinimo“ Metodikos 2 p.; 1993-07-15 įstatymo Nr. 1-230 „Dėl LR Žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo" 2 str., 6 str. 2 d.; Vyriausybės 1993-10-29 nutarimu Nr. 816 patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 14 p. Šios Tvarkos 16 p. nustatė, kad „Nauji žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994-01-01 turi būti matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus". KAVA nurodo, kad žemės reformos žemėtvarkos projektas patvirtintas tik 2003-05-16 viršininko įsakymu Nr. 02-05-3199, tačiau nutyli, ar buvo patvirtinti ir, jeigu buvo, tai kada ir kokiais administraciniais aktais žemės reformos žemėtvarkos projektai, kurias žemė skirta asmeniniam ūkiui 1992 m. ir 1994 m. Minėtos Tvarkos 14 p. nurodė, kad „Žemės sklypų asmeniniam ūkiui matavimo darbai organizuojami kartu sprendžiant klausimus, susijusius su grąžinamų privačion nuosavybėn žemės sklypų išdėstymu LR Vyriausybės 1993-10-19 nutarimo Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai" nustatyta tvarka“. Pastarojo Vyriausybės nutarimo 1.7 p. nurodyta, kad „numatomi privatizuoti žemės sklypai preliminariuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose suformuojami laikantis LR žemės reformos įstatymo 10 str. nustatytos tvarkos ir eiliškumo". Minėto įstatymo 2 str. numatė, kad žemės reformos pirmutinis tikslas įgyvendinti Lietuvos piliečių teisę į žemės nuosavybę ir naudojimą, įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant nusavintą žemę. Taigi, minėti vyriausybės nutarimai ir nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas tuomet jau įtvirtino nuosavybės teisių tęstinumas. Todėl, atsižvelgiant į žemės reformos įstatymų normas, pirmiausia reikėjo užtikrinti nuosavybės teisų tęstinumą, o po to, laikantis 1993-07-15 Žemės reformos įstatymo 10 str. redakcijos, formuoti žemės sklypus kitiems asmenims, į kurių eilę net nebuvo įtraukti asmenys, pretenduojantys susigrąžinti žemę natūra jos buvusioje vietoje. Atsakovo pirmtakas, nepaisydamas minėtuose norminiuose aktuose įtvirtinto nuosavybės teisių tęstinumo principo, turėdamas pretendentų pareiškimą atkurti nuosavybės teises, pažeidė minėtus norminius aktus ir 1992-07-15 ir 1994-03-14 Užliedžių apylinkės tarybos sprendimais Nr. 27, 43 bei paskesniais administraciniais aktais išdalino turėtą žemę, tuo pažeisdamas pretendentų teises. Šie sprendimai, priimti pažeidžiant to meto teisės normas, yra neteisėti, todėl neteisėti ir paskesni administraciniai aktai bei sandoriai - teisių perėjimo įpėdiniams aktai. LAT 2000-01-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-20, 2000 m. (Teismų praktika Nr. 13, p. 73) nurodoma, kad, panaikinus administracinį aktą, naikintinos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės. S. ir J. R. iki 1940 m. privačios nuosavybės teisėmis valdytos žemės plotas padalintas į nedidelius sklypus ir 1992-07-15 bei 1994-03-14 Užliedžių apylinkės tarybos sprendimais Nr. 27, 43 ją neteisėtai skyrus asmeniniam ūkiui, vėliau asmeninio ūkio naudotojams atkurtos nuosavybės teisės į jų pirmtakų turėtas žemes, suteikiant žemės sklypus pretendentų pirmtakų valdytos žemės ribose, perkėlus sklypus iš kitų Lietuvos rajonų. Valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimis žemės sklypai išparduoti, nors tebegaliojančio 1996-06-20 LR Konstitucijos 47 str. 2 d. numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų Konstitucinio įstatymo Nr. 1-1392 8 str. draudžia parduoti žemę, kol į ją neatkurtos piliečių nuosavybės teisės. Taigi, atsakovams neteisėtai suteikus asmeninio ūkio žemę, visi atsakovų sudaryti pirkimo-pardavimo sandoriai CK 4.96 str. pagrindu yra neteisėti, nes įgijėjai turėjo įsitikinti, jog žemę pardavėjai (pirmtakai) įgijo teisėtai (LAT 2006-06-22 nutartyje Nr. 3K-3-294/2007 išaiškino, kad asmuo, netekęs teisės į žemę, ją nacionalizavus, turi teisę ją išreikalauti iš sąžiningų įgijėjų, nes žemė nustojo būti valdoma be jo valios, kas prilyginama nusikaltimui).

47Ieškinyje nurodoma, jog nors 1992-07-15 ir 1994-03-14 Užliedžių apylinkės tarybos sprendimais nutarta skirti žemės sklypus asmeniniam ūkiui, tačiau vadovaujantis LR Vyriausybės 1993-10-29 nutarimo Nr.816 nuostatomis, būtina nustatyti, ar ją gavę asmenys iki 1990-07-26 buvo įrašyti į apylinkės ūkinę knygą, juo labiau, kad KAVA teigia, jog nėra nustatyta neteisėto žemės sklypų suteikimo faktų ginčo žemės ribose, nepaisant to, kad 1998-01-29 KAVA įsakymu Nr. 585, siekiant, kad rengiant žemėtvarkos projektus nebūtų privatizuota neteisėtai suteikta asmeninio ūkio žemė, Rajonų žemėtvarkos skyrių vedėjams įsakyta iki 1998-02-06 sudaryti komisijas asmeninio ūkio žemės teisėtumui patikrinti. Pagal 1994-03-14 sprendimo Nr. 43 1.6 p. prasmę matyti, kad neteisėto žemės suteikimo faktų būta. Be to, būtina nustatyti, ar asmeninio ūkio naudotojai nuo žemės sklypų suteikimo momento mokėjo ir moka žemės nuomos mokestį. Tik tuo atveju, jeigu pretendentų norimas susigrąžinti žemės sklypas nustatyta tvarka nepažeidžiant įstatymų yra skirtas ir naudotas gyventojų asmeniniam ūkiui, vadovaujantis 1998-04-01 LR vyriausybės nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje" 2.1 p. pagal Atkūrimo įstatymo 4 str. 8 d. nuostatas pretendentams turėjo būti suteiktas didesnis žemės sklypas iš laisvos valstybinės žemės fondo. Tačiau sprendimas priimtas be pretendentų žinios ir sutikimo, jiems nebuvo pasiūlyta prašyti didesnių žemės sklypų, už pretendentus nusprendžiant skirti jiems kompensacijas.

48Nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme ieškovės atstovė papildomai paaiškino, jog 1991 m. rugsėjo 6 d. V. K., V. R., S. R. pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 20,15 ha žemės privačios nuosavybės teisėmis valdytos S. R. ir J. R. ( - ) Kauno raj., prašė atkurti nuosavybės teises natūra. 1992 m. lapkričio 11 d. notaras patvirtino pretendentų susitarimą, jog jie tarpusavy natūra pasidalina po 6,716 ha žemės, kuris privalomas ir S. R., bei jo teisių perėmėjams. 1994 m. balandžio 19 d. ŽŪB „ Romainiai“ parašė pažymą, reg. Nr. 107 (b.l. 6-64), jog neprieštarauja, kad S. R. atsiimtų žemę. Ši pažyma įrodo, jog 1994 m. balandžio mėn. pretenduojama susigrąžinti žemė buvo ŽŪB „Romainiai“ teritorijoje ir asmeninio ūkio naudotojams nebuvo išdalinta.

492005 m. gegužės 19 d. Kauno apskrities Viršininko įsakymo Nr. 02-05-4844 1p. patvirtintas Piliečių, susigrąžinančių žemę natūra sąrašas. Pagal 1997 m. lapkričio 10 d. pažymas pretendentams pripažinta teisė susigrąžinti natūra po 6,72 ha pirmtakų valdytos žemės ( sąrašo eilės Nr. 1) (b.l. 4-169, 170). Taigi, pretendentai nuo 2005 m. gegužės 19 d. galėjo pagrįstai tikėtis, kad jiems bus atkurtos nuosavybės teisės natūra. 2006 m. lapkričio 10 d. (b.l. 1-10, 1-12) V. R. ir V. K. įteikti Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. spalio 26 d. sprendimai Nr. 52/20977 (b.l.1-17) ir Nr. 52/20979 (b.l. 1-18) , įsakymo Nr. 02-05-11239 (b.l. 1-14) ištraukos (preambulė, 1 ir 2 priedai), tačiau neįteikti žemės sklypų planai. 2006 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 02-05-11239 (b.l. 1-14) atsakovas parinko pretendentams nuosavybės teisių atkūrimo būdą už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais ir skyrė kompensacijas už tenkančias žemės dalis po 4979 Lt. už 9,22 ha žemės, bei atkūrė mums ir trečiajam asmeniui S. R. nuosavybės teises natūra, perdavė neatlygintinai nuosavybėn S. R. asmeninio ūkio žemės sklypą 1,90 ha, taip pat suteikė žemės sklypus pagal įsakymo 2 priedo 2 p. ( b.l.1-16)

502006 m. spalio 26 d. sprendimais Nr. 52/20977 V. K., ir Nr. 52/20979 – V. R., nuspręsta atkurti nuosavybės teises į viso 6,71 ha žemės bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis su S. R.: V. R. į 2,10 ha, S. R. į 2,09 ha, V. K. į 2,11 ha, suteikiant šiuos kiekius žemės keturiuose sklypuose Nr. 366-1, Nr. 366-2, Nr. 366-3, Nr. 366- 4. Taigi, visuose keturiuose sklypuose pretendentai tampa bendraturčiais ir kaip matyti iš įsakymo turinio, S. R. atkurtos nuosavybės teisės natūra į asmeninio ūkio žemės sklypą, kuris buvo suformuotas ir naudotas pirmtakų privačios nuosavybės teisėmis valdytos žemės ribose. Iš to išplaukia, kad S. R. atkuriamos nuosavybės teisės į 1,90 ha didesnį žemės plotą, nepaisant tarp pretendentų notarinio susitarimo dėl pasidalinimo ir 2005 m. gegužės 19 d. Kauno apskrities Viršininko įsakymo Nr. 02-05-4844 1 p. patvirtintos Piliečių, susigrąžinančių žemę natūra sąrašo 1 p. pripažintos teisės susigrąžinti natūra po 6,72 ha pirmtakų valdytos žemės.

51S. R. 2006 m. spalio 26 d. Kauno apskrities Viršininko sprendimu Nr. 52/20978 ir 2006 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 02-05-11239 atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią žemės dalį 2,09 ha grąžinant natūra, 1,90 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui ir nurodoma, kad į 2,73 ha nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau.

52Įsakymas ir sprendimai neteisėti. Neteisėtos tiek jų dalys dėl kompensacijos skyrimo, tiek dalys dėl nuosavybės teisių atkūrimo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Visada pretendentai siekė žemę susigrąžinti natūra, nes jau eilę metų ją naudoja V. K. ir S. R.. 2006 m. birželio 30 d. ieškovams įteiktas sprendimo projektas, iš kurio turinio matyti, kad 6,71 ha žemės numatoma grąžinti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, todėl 2006 m. liepos 11 d. jie KAVA įteikėme prašymą Nr. 2K, R-877, kuriuo prašė atskirų žemės sklypų. 2006 m. spalio 26 d. įsakymas ir sprendimai priimti pažeidžiant LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 “Dėl LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Tvarkos 112 p.- raštu nepranešus apie sprendimų priėmimo laiką ir vietą, taip suvaržant mūsų teisę apskrities Viršininkui asmeniškai išsakyti prieštaravimus dėl žemės grąžinimo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, bei pažeidžiant Tvarkos 16 p., nes nesuteikta pretendentams teisė pasirinkti pageidaujamą žemės sklypo vietą, pažeidžiant Tvarkos 16 p.4d., nes pateikus prašymą formuoti tris žemės sklypus, nebuvo išaiškinta teisė pateikti bendraturčių rašytinį susitarimą dėl žemės grąžinimo atskirais sklypais ( skaidant keturis grąžintinus sklypus dalimis po 3 dalis), nors sutinkamai su 2002 m. rugsėjo 26 d. LR Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 376 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 25 p. atsakovas privalėjo organizuoti pirmąjį pretendentų susirinkimą ir užtikrinti, kad projekto autorius pateiktų duomenis apie laisvos žemės plotus, paaiškintų pretendentų galimybes ir sąlygas gauti žemę, projektavimo tvarką, supažindintų juos su įstatymais ir poįstatyminiais aktais.

53Nors Tvarkos 16 p. 3 d. numato alternatyvų sklypų formavimo būdą: bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis arba atskirais sklypais, nei atsakovas, nei projekto ieškovams jų teisės pateikti susitarimą nepaaiškino, taip pat nepaaiškino, kad nėra galimybės suformuoti tris atskirus vienodo dydžio sklypus, kaip to jie prašė 2006 m. liepos 11 d. pareiškimu Nr.2K-R-877, o šio visų trijų pretendentų pasirašyto pareiškimo nelaikė susitarimu, be to nepaaiškino galimybės prašyti sprendimo projekte nurodytus sklypus Nr. 366-1, 366-2, 366-3, 366-4 susigrąžinti atskirais sklypais, išskaidžius juos kiekvieną į tris dalis. Iš KAVA raštų turinio matyti, jog jis nuo 1999 metų kryptingai slėpė pretendentų teisę susigrąžinti žemę atkairiais sklypais, sutinkamai su Metodikos 5.1 p. neparuošė visų dokumentų, reikalingų tinkamai organizuoti projektavimo darbus- neveikė jų interesais ir gavęs pareiškimą dėl atskirų sklypų formavimo, nepaaiškino teisės pateikti susitarimą.

54Atsakovas KAVA nepagrįstai dalį žemės priskyrė valstybės išperkamajai ir už ją skyrė kompensacijas. 2006 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-809-260/2006 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu nustatyti, ar norminiai ir administraciniai aktai, kuriais žemė suteikta Lietuvos Veterinarijos akademijai grąžintinos žemės ribose neprieštarauja 1991 m. birželio 18 d. LR įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 1 str., 1997 m. liepos 1 d. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 preambulėje įtvirtintai nuostatai, kad piliečiams nekilnojamasis turtas visų pirma turi būti grąžintas natūra, LR Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, LR Konstitucijos 23 str. įtvirtintai nuostatai, kad nuosavybė yra neliečiama ir LR Konstitucijos 29 str. įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, todėl vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsakovas spręsdamas mūsų nuosavybės teisių atkūrimo prašymą turėjo palaukti LR Konstitucinio Teismo nutarimo, o ne priimti įsakymą ir sprendimus kompensuoti už Lietuvos Veterinarijos akademijos užimtą žemę. 1999 m. balandžio 22 d. Lietuvos Veterinarijos akademija pranešė, kad ji naudojasi 800 ha žemės ūkio paskirties žeme mokymo tikslais. 1999 m. birželio 4 d. Kauno apskrities Viršininko administracijos raštu Nr. K-428/2 pranešta, 8,65 ha naudojasi Lietuvos Veterinarijos akademija, tačiau taip pat nepranešta, kada ir kokiais pagrindais suteiktas žemės sklypas, į kurį pateko ir pretenduojamas susigrąžinti 8,65 ha žemės plotas, naudojamas LVA. KAVA Žemės tvarkymo departamento Kauno raj. Žemėtvarkos skyrius 2007 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 198 (b.l. 4-80) pranešė, kad sprendžiamas piliečių, kurių pretenduojama susigrąžinti žemė suteikta Lietuvos veterinarijos akademijai mokslo ir mokymo tikslams grąžinimo ir kompensavimo kompromisinius variantus.

55Kaip minėta, pretendentai pareiškimą sugrąžinti turtą pateikė 1991 m. rugsėjo 6 d. LAT ne kartą išaiškinęs, kad nuo pretendentų pareiškimo pateikimo momento žemė nelaikoma laisva, kol pareiškimas neišspręstas visa apimtimi. 2001 m. birželio 20 d. nutartimi Nr. 3K-3-665/2001 konstatuota „ kad, tol, kol asmens nuosavybės teisės atkūrimo į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas nėra iki galo išspręstas, šis turtas yra ginčo objektas ir nuosekliai- šis turtas negali būti perleistas nuosavybėn kitiems asmenims, nes tai galėtų reikšti tolesnį buvusio savininko nuosavybės teisės pažeidimą. Tačiau KAVA 2001 m. birželio 18 d. su LVA sudaro 184,1000 ha panaudos sutartį Nr. P52/2001-0010 (b.l. 2-86), į kurią patenka dalis pretenduojamos susigrąžinti žemės, bet esmė tame, kad šis sklypas, esantis Giraitės kaime, suformuotas atliekant preliminarius matavimus (b.l. 1-101) . Vadinasi, nenustatytos žemės sklypo ribos, todėl negalima laikyti, kad žemės sklypas kurio preliminarus dydis 184, 1000 ha , kuris suformuotas pagal preliminarius matavimus, yra valstybės išperkamas. Valstybės išperkamo sklypo dydis turi būti nustatytas pagal detalius planus. Vadinasi preliminariais matavimais suformuoto žemės sklypo panaudos sutartis dalyje dėl pretendentų pretenduojamos susigrąžinti žemės yra neteisėta. 2009 m. vasario 28 d. mūsų gauti dokumentai t.y. KAVA 2007 10 04, spalio 16 d., 2008 m. spalio 29 d. LVA nutarimas akivaizdžiai įrodo, kad iš preliminaraus dydžio plotų, skiriamų mokslo ir mokymo tikslams realiai laisvi 30-35 ha žemės, jie LVA nereikalingi, bet vilkinama jų atsisakyti reikalaujant kažkokių įstatymuose nenumatytų garantijų, KAVA ir LVA ignoruojant įstatymus ir teismų praktiką, nustatančius, kad savininko teisės tęstinės.

56Ir bene sudėtingiausias šios bylos klausimas, ar teisėtai žemė suteikta asmeninio ūkio naudotojams. Manytina, kad įrodymų visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą- neteisėtai. Kad tai įrodyti, reikia nustatyti, kada žemė skirta, kada suteikta realiai, nuo kada naudojama, ar pretendentų pretenduojama susigrąžinti žemė buvo priskirta asmeninio ūkio žemės plotams iki 1994 m. sausio 1 d. ir ar ji buvo naudojama kaip asmeninio ūkio žemė iki 1994 m. sausio 1 d. 1999 m. birželio 4 d. Kauno apskrities Viršininko administracijos raštu Nr. K-428/2 pranešta, kad 7,87 ha suteikta aštuoniems piliečiams kaip asmeninio ūkio žemė, tačiau nepranešta kada ir kokiu pagrindu, kas suteikęs žemę asmeniniam ūkiui. Dabar byloje KAVA nurodo kitą skaičių 3,87 ha naudoja asmeninio ūkio naudotojai. Remiantis paskutiniais KAVA duomenimis ginčijamės dėl 3,87 ha žemės ploto, priskirto asmeninio naudojimo žemei. LAT 2009 02 02 nutartyje Nr. 3K-3-9/2009 nurodoma, kad ginčą nagrinėjantis bendrosios kompetencijos teisme taikomas 10 m. ieškinio senaties terminas. ABTĮ 33 str. nustato kreipimosi į administracinė teismą 1 mėn. nuo skundžiamo akto įteikimo momento, terminą, kuris bendrosios kompetensijos teisme netaikomas. Atsakovai nei atsiliepimuose, nei bylos pasiruošimo stadijoje nekėlė ieškinio senaties klausimo, o naujai jį kelti bylos nagrinėjimo iš esmės metu draudžiama. 1991 m. gruodžio 10 d. sąrašai ( T1-l.63), asmenų pageidaujančių naudotis asmeninio ūkio žemės sklypu, yra nepatvirtinti, nesusiūti, nesunumeruoti, juose daug taisymų ranka, todėl negali būti laikomi įrodymu, jog žemė skirta asmeniniam ūkiui 1991 m. Liudytoja S. parodė, jog žemę skirdavo apylinkė, ją apdirbdavo bendrovė, vienais metais, vienur, kitais kitur, faktiškai asmuo žinodavo, nuo kokio žemės kiekio asmuo gaus derlių. Atsakovai Kauno AVA ir Kauno raj. Savivaldybės administracija, nurodė, kad 1992 m. liepos 15 d. Kauno raj. Užliedžių apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 27-je sesijoje (b.l. 1-43) patvirtinti 1991 m. gruodžio 10 d. Kauno raj. Užliedžių apylinkės LVA valstybinio bandomojo ūkio dirbančiųjų, pageidaujančių naudotis asmeninio ūkio žemės sklypu sąrašai (b.l. 1-61). Į sąrašą įrašyti tik J. N., A. N., J. P., D. P. pageidaujantys gauti po 2 ha asmeninio ūkio žemės Romainių kaime, ne Vijūkų. Tačiau sąraše nėra atžymų apie jo patvirtinimą 1992 m. liepos 15 d. Kauno raj. Užliedžių apylinkės tarybos 27-ojoje sesijoje, sąrašas nesusiūtas, nesunumeruotas, be antspaudų ir kompetetingų valdininkų parašų, surašytas ranka, begalė neaptartų taisymų, o prie minėto Tarybos posėdžio protokolo, kaip neatskiria protokolo dalis, sąrašas taip pat nepridėtas, todėl jis, manau, kaipo toks neturi jokios įrodomosios reikšmės.

57Atsakovas Kauno rajono Savivaldybė atsiliepime ( b.l. 2-39) nurodo, kad išvardintiems asmeninio ūkio naudotojams (b.l. 1-38) 1992 m. liepos 15 d. Kauno raj. Užliedžių apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 27-je sesijoje buvo suteikta asmeninio ūkio žemė. Iš prie bylos pridėto protokolo turinio matyti, kad 5-as darbotvarkės klausimas „ Dėl žemės sklypų skyrimo asmeniniam ūkiui Užliedžių apylinkėje“ nesvarstytas ir nutarimas nepriimtas. Kad 1992 m. liepos 15 d. Užliedžių Taryba neskyrė asmeninio ūkio žemės atsakovams- proceso dalyviams įrodo paskesni Tarybos protokolai ir nutarimai.

581993 m. gruodžio 17 d. Užliedžių apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 41 sesijoje 2 klausimu svarstyta „Dėl ART vadovo ir žemėtvarkos darbo“ (T.6 .l. -70), kuriame nurodoma, jog „ iki šio laiko nebaigta matuoti ir aktais neperduota asmeninio ūkio žemės plotai naudotojams, nesuvestas apylinkės žemės balansas, įvardinant faktinius žemės naudotojus...“. 1994 m. sausio 20 d. Kauno rajono Valdyboje posėdžio metu (b.l. 1- 156) nutarta nematuoti žemės ekvivalentine natūra, kol nebus užbaigti apylinkės kompleksinis žemėtvarkos projektas. Taigi 1994 01 20 pripažįstama, kad neparuoštas apylinkės žemėtvarkos kompleksinis projektas. 1994 01 07 Pažymos (b.l. 1-160) 2 p. nurodoma, jog „ Žemės nuomos sutartys sudarytos su fiziniais ir juridiniais asmenimis neįformintos, vadovaujantis LR Vyriausybės 1993 03 04 nutarimu Nr. 138 „ Dėl valstybinės žemės nuomos kaime laikinosios tvarkos“ nustatyta tvarka. 6 p. nurodyta, jog „ Užliedžių apylinkėje tikrinimo dienai pamatuota ir paženklinta vietoje virš 600 asmeninio ūkio žemės sklypų“, tačiau pagal turimus dokumentus byloje ir žemės suteikimo bylose nėra dokumentų, įrodančių, jog atsakovai- fiziniai asmenys, į šį skaičių pateko.

59Pateiktos Ištraukos iš 1993 m. preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto (b.l.3-141) ir iš 1994 m. valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano (b.l. 3-142) , iš kurių matyti, kad į šias teritorijas patenka ir S. ir J. R. valdytos žemės plotas. Atkreiptinas dėmesys, kad 1993 m. preliminarinis žemės reformos projektas derintas 1993 m. lapkričio- gruodžio mėnesiais, o 1994 m. projektą Valstybinio žemėtvarkos projektavimo instituto grupės vadovas R. B. pasirašęs 1994 m. balandžio mėn. Tai įrodo, kad pretenduojama susigrąžinti žemė nebuvo naudojama asmeniniam ūkiui iki 1994 m. sausio 1 d. Kauno apskrities Viršininko administracija nurodo, kad žemės reformos žemėtvarkos projektas patvirtintas tik 2003 m. gegužės 16 d. Viršininko įsakymu Nr. 02-05-3199, tačiau nutyli, ar buvo patvirtinti ir jeigu buvo tai kada ir kokiais administraciniais aktais žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriasi žemė skirta asmeniniam ūkiui tariamai 1992 m. ar 1994 m. Atstovė nurodo, kad (b.l. 4-37) yra pranešimas iš mokesčių inspekcijos apie žemės nuomos mokesčių mokėjimą, iš kurio matyti, kad atsakovai žemės nuomos mokesčius mokėjo tik nuo 1994 metų. Taigi, atsakovai KAVA ir Kauno raj. Savivaldybė bei asmeninio ūkio naudotojai- atsakovai šioje byloje turėjo įrodyti, nuo kada jie realiai naudojo asmeninio ūkio žemę pretendentų norimos susigrąžinti žemės ribose, tačiau tokių įrodymų niekas iš atsakovų nepateikė. Laikomės pozicijos, kad administraciniu aktu įgyjama teisė gauti asmeninio ūkio žemę, bet ši teisė būna realizuota tik tada, kai žemė pamatuojama vietoje, t.y. realiai suteikiama. Kauno rajono Užliedžių apylinkės tarybos 1994 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 43 atsakovai- fiziniai asmenys įgijo teisę gauti asmeninio ūkio žemės sklypus. Žemės sklypai asmeniniam ūkiui S. R. ir J. R. valdytos žemės ribose suteikti juos paženklinus vietoje. p.45-1,9 ha skirtas J. G. , kurio 0,25 ha patenka į ginčo žemę- sklypas Nr. 73-2, p.101-1,9 ha skirtas J. M. , kurio 0,80 ha patenka į ginčo žemę- sklypas Nr. 64-3, p.109-1,9 ha skirtas J. N., kurio 0,82 ha patenka į ginčo žemę- sklypas Nr. 50-2, p.104-1,9 ha skirtas A. N., kurio 0,38 ha patenka į ginčo žemę- sklypas Nr. 135-4, p.123-1,9ha skirtas D. P., kurio 0,69 ha patenka į ginčo žemę - sklypas Nr. 110-3, p.116-1,9 ha skirtas J. P., kurio 0,79 ha patenka į ginčo žemę- sklypas Nr. 132-3, p.213-0,50 ha skirta G. S., kurio 0,08 ha patenka į ginčo žemę-skl. Nr. 353, p.153-0,5 ha skirtas A. Š., kurio 0,06 ha patenka į ginčo žemę- sklypas Nr. 356.

601996 m. kovo 23 d. surašytas asmeninio ūkio apskaitos žiniaraštis.(b.l. 4-97)-J. G. 0,30 ha asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. 73-2 ( - ) paženklintas bendrame plote 1996 m. rugsėjo 24 d. ir ribos paženklintos 2003 m. gruodžio 23 d, J. M. 0,88 ha asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. 64-3 ( - ) paženklintas bendrame plote 1996 04 10 ir ribos paženklintos 2004 m/. rugpjūčio 18 d., J. N. 0,82 ha asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. 50-2 ( - ) būktai paženklintas bendrame plote 1996 m. balandžio 15 d., tačiau šio akto J. N. nepasirašęs. Nepasirašytas ir 1996 m. rugsėjo 30 d. parengtas žemės sklypo planas. 2003 m. rugsėjo 12 d. asmeninio ūkio žemės sklypo ribų paženklinimo aktą pasirašęs įpėdinis L. N.. A. N. 0,42 ha asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. 135-4 Romainių km. paženklintas 1996 m. spalio 10 d., sklypo ribos paženklintos 2005 m. gegužės 12 d., D. P. 0,77 ha asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. 110-3 ( - ) bendrame plote paženklintas 1995 m. spalio 10 d., J. P. 0,83 ha asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. 132-3 ( - ) paženklintas 1996 m. sausio 15 d., planas paruoštas 1996 m. lapkričio 10 d. Žemės sklypo ribos paženlintos 2005 m. rugpjūčio 11 d., G. S. 0,50 ha žemės sklypas Nr. 353 ( - ) bendrame plote paženklintas 1996 m. spalio 30 d., žemės sklypo ribos paženklintos 2005 m. sausio 12 d., A. Š. 0,50 ha žemės sklypo Nr. 356 ( - ) ribos paženklintos 2005 m. birželio 8 d.

61Pažeidžiant nuosavybės teisių tęstinumo principus bei 1991 m. liepos 25 d. Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 7 str., neišsprendus nuosavybės teisių atkūrimo klausimo visa apimtimi, Kauno rajono Užliedžių apylinkės Tarybos 1992 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 27 ir 1994 m. kovo 14 d. 1-ojo šaukimo 43-oji sesija nusprendė seniūnijos gyventojams skirti žemės sklypus asmeniniam ūkiui ir ją pamatavo bei paženklino S. ir J. R. valdytos žemės ribose., nors pareiškimo pateikimo metu žemė buvo laisva.

621992 m. liepos 15 d. ir 1994 m. kovo 14 d. Užliedžių apylinkės Tarybos sprendimai Nr. 27, 43 neteisėti, nes priimti pažeidžiant to meto teisės normas: 1991 07 25 Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607, galiojusio nuo 1991 09 01, 2 str., 6 str. 2 d., 1991 m. spalio 12 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 423 „Dėl žemės reformos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėje metodikos patvirtinimo, Metodikos 2 p., 1993 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. I-230 „Dėl LR Žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo“ 2 str., 6 str. 2 d., 1990 m. spalio 11 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo įforminimo ir apskaitos tvarkos“ nebuvo išdalinta asmeniniam ūkiui. Šiuo nutarimu patvirtintos tvarkos 5 p. sakė „ Suteiktų gyventojams asmeniniam ūkiui žemės sklypų ribas vietoje nustato įmonės sudaryta komisija. Asmeninio ūkio žemės apskaitą tvarko įmonė, kurios teritorijoje žemė suteikta. Ji pildo įmonės žemės kadastro knygą.Žemės naudojimą ir apskaitą kontroliuoja apylinkės taryba ir rajono savivaldybės žemėtvarkos tarnyba, įmonė kasmet lapkričio 1 d. pateikia rajono savivaldybės žemėtvarkos tarnybai duomenis apie asmeniniam ūkiui suteiktą ir įformintą žemę. Šie duomenys turi būti įrašomi į rajono žemės kadastro knygą ir patikslinama valstybinė žemės apskaita.“ 2003 m. kovo 26 d. LAT nutartyje Nr. 3K-3-396/2003 konstatuota, jog „ Žemės kodekso 19 str. nuostata, kad pradėti naudotis suteiktu žemės sklypu, kol žemėtvarkos organai nenustatė šio sklypo ribų natūroje (vietovėje) ir kol neišduotas dokumentas, patvirtinantis teisę naudotis žeme, draudžiama“ ( Žemės kodeksas galiojo iki 1994 m. liepos 20 d. ). Taigi, ieškovai ieškojo Romainių ir LVA žemės kadastro knygos, tačiau jos nerado, ji nebuvo vesta ( T. 7, l. 24, 27, 30) Atsakovai jos taip pat nepateikia, nors ji būtų pagrindiniu įrodymu, kad ginčo žemės ribose žemė asmeniniam ūkiui buvo naudota ne nuo 1994 ar 1996 m. Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 14 p. Tvarkos 14 p. nurodė, kad „Žemės sklypų asmeniniam ūkiui matavimo darbai organizuojami kartu sprendžiant klausimus, susijusius su grąžinamų privačion nuosavybėn žemės sklypų išdėstymu LR Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“ nustatyta tvarka.“ LAT 2001 m. birželio 20 d. nutartyje Nr. 3K-3- 665/2001 konstatuota, jog „ LRV 1993 10 29 nutarimo Nr. 816 14 p. reikalavo, jog žemės sklypų asmeniniam ūkiui matavimo darbai būtų organizuojami kartu sprendžiant klausimus, susijusius su grąžinamų privatinėn nuosavybės žemės sklypų išdėstymu“.

63Pastarojo Vyriausybės nutarimo 1.7. p. nurodyta, kad „numatomi privatizuoti žemės sklypai preliminariuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose suformuojami laikantis LR Žemės reformos įstatymo 10 str. nustatytos tvarkos ir eiliškumo“. Minėto įstatymo 2 str. numatė, kad žemės reformos pirmutinis tikslas įgyvendinti Lietuvos piliečių teisę į žemės nuosavybę ir naudojimą, įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant nusavintą žemę. Minėti vyriausybės nutarimai tuomet jau nustatė, taip pat ir nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo normose buvo įtvirtintas nuosavybės teisių tęstinumas. Todėl reikėjo sistemiškai suprantant žemės reformos įstatymų normas pirmiausia užtikrinti nuosavybės teisų tęstinumą, o po to laikantis 1993 07 15 Žemės reformos įstatymo 10 str. redakcijos, formuoti žemės sklypus, kitiems asmenims, į kurių eilę net nebuvo įtraukti asmenys, pretenduojantys susigražinti žemę natūra jos buvusioje vietoje.

64Svarbi 2003 m. kovo 26 d. LAT nutarties Nr. 3K-3-396/2003 konstatuojamoji dalis, kuri nagrinėja žemės reformos norminiais aktais nustatytą tvarką, ir nutartyje konstatuota, jog valstybės ir jos institucijų pareiga veikti taip, kad valstybės vbaldoma žemė iki nuosavybės teisių atkūrimo buvusiems savininkams būrų valdoma tai, jog realiai būtų užtikrintos pretendentų teisės atkurti jų pažeistas nuosavybės teises.

651993 m. spalio 29 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 816 „Dėl Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos tvarkos 16 p. nustatė, kad „ Nauji žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994 m. sausio 1 d. turi būti matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus“. Atkreiptinas dėmesys į šios tvarkos 15 p. 2 d., kurioje nurodoma, kad žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys specialistai padeda parengti dokumentus, įrodančius, kad asmeninio ūkio žemės sklypai naudojami. Atsakovų asmeninio ūkio bylose nėra dokumentų, parengtų specialistų, kurie įrodytų, kad asmeninio ūkio žemės sklypai, atmatuoti 1995-1996 m. ginčo žemės ribose buvo naudojami nuo 1990-1992 metų.

66Atsakovo pirmtakas nepaisydamas minėtuose norminiuose aktuose įtvirtinto nuosavybės teisių tęstinumo principo, turėdamas mūsų pareiškimą atkurti nuosavybės teises, pažeidė minėtus norminius aktus ir 1992 m. liepos 15 d. ir 1994 m. kovo 14 d. Užliedžių apylinkės tarybos sprendimais Nr. 27, 43 bei paskesniais administraciniais aktais išparceliavo turėtą žemę ir taip pažeidė pretendentų teises. Iš neteisėto akto negali atsirasti teisėtų pasekmių. Šie sprendimai priimti pažeidžiant to meto teisės normas yra neteisėtas, todėl neteisėti ir paskesni administraciniai aktai bei sandoriai- teisių perėjimo įpėdiniams aktai. 2000 m. sausio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-20, 2000 m. (Teismų praktika Nr. 13, p. 73 ) nurodoma, kad panaikinus administracinį aktą naikintinos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės.

67Atsakovo Kauno AVA pirmtakas nepaisydamas minėtuose norminiuose aktuose įtvirtinto nuosavybės teisių tęstinumo principo, turėdamas mūsų pareiškimą atkurti nuosavybės teises, pažeidė minėtus norminius aktus ir 1994 m. kovo 14 d. Užliedžių apylinkės tarybos sprendimu Nr. 43 bei paskesniais administraciniais aktais išparceliavo S. Ir J. R. turėtą žemę ir taip pažeidė pretendentų teises. Iš neteisėto akto negali atsirasti teisėtų pasekmių. 1994 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. 43, priimtas pažeidžiant to meto teisės normas yra neteisėtas, todėl neteisėti ir paskesni administraciniai aktai bei sandoriai. (Teismų praktika Nr. 13, p. 73, 2000 m. sausio 27 LAT nutartis Nr. 3K-7-20/2000)

68Atsakovas KAVA argumentuoja 1993 m. ir 1994 m. žemės reformos žemėtvarkos projektais ( T. 3, l. 141, 142), tačiau projektuose nėra atžymėta, kas ir kada juos patvirtino. Suderinimo žymas, į kurių datas taip pat kreiptinas dėmesys, negalima laikyti patvirtinimu. S. ir J. R. 1940 m. privačios nuosavybės teisėmis valdytos žemės plotas padalintas į daug nedidelių sklypų ir pirmiausia 1994 m. kovo 14 d. Užliedžių apylinkės tarybos sprendimu Nr. 43 ją neteisėtai skyrus asmeniniam ūkiui, vėliau asmeninio ūkio naudotojams atkurtos nuosavybės teisės į jų pirmtakų turėtas žemes, suteikiant žemės sklypus pretendentų pirmtakų valdytos žemės ribose, perkėlus sklypus iš kitų Lietuvos rajonų; Valstybinės žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartimis žemės sklypai išparduoti, nors tebegaliojančio 1996 m. birželio 20 d. LR Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų Konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 8 str. draudžia parduoti žemę, kol į ją neatkurtos piliečių nuosavybės teisės. Taigi, visi atsakovų sudaryti pirkimo-pardavimo sandoriai, prieštaraujantys šiai imperatyviai įstatymo normai pripažintini negaliojančiais ( CK 1.80 str.)

692003 m. rugsėjo 12 d. LAT Nutartyje Nr. 3K-3-961/2003 ir 2006 06 22 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi Nr. 3K-3-294/2007 (procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.1;30.10;123.6 (S)) išaiškino, kad asmuo, netekęs teisė į žemę, ją nacionalizavus, turi teisę ją išreikalauti iš sąžiningų įgijėjų, nes žemė nustojo būti valdoma be jo valios, kas prilyginama nusikaltimui. Taip pat pastarojoje nurartyje konstatuota, jog pirkėjui „ tenka pareiga įsitikinti, kad pagal įstatymą nėra kliūčių valstybinės žemės sklypui pirkti, t.y.kad į sklypą nėra pretendentų, siekiančių atkurti nuosavybės teises natūra. Asmuo turi teikti įrodymus, kad padarė viską, siekdamas išsiaiškinti, ar žemės sklypas yra laisvas“ Todėl, manau, vertinant atsakovų veiksmus perimti teises į žemės sklypus, skiriamus administarciniais aktais arba įgyjant nuosavybę iš fizinių asmenų, taikytinos šios normos.

70Atsakovams neteisėtai suteikus asmeninio ūkio žemę, paskesni sandoriai CK 4.96 str. pagrindu yra neteisėti, nes įgijėjai turėjo įsitikinti, jog žemę pardavėjai ( pirmtakai) įgijo teisėtai. ( 2006 m. birželio 22 d. LAT nutartis Nr. 3K-3-294/2007)

71Dėl restitucijos. Ieškovės atstovė pabrėžė, kad 2006 m. gegužės 15 d. LAT nutartyje Nr. 3K-3-328/2006 pasisakoma dėl restitucijos svarstymo ir taikymo teismo iniciatyva. Šiais motyvais advokatė siūlė ieškinį tenkinti.

72Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepime į ieškinį (t.2, b.l.168-175) su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodo, kad S. R. ir J. R. Vijūkų k., Užliedžių sen. iki 1940 m. nacionalizacijos turėjo 20,15 ha žemės. 1991-09-06 į Kauno rajono Užliedžių agrarinės reformos tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi S. R.. S. R., pateikdamas prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kitais jam žinomais pretendentais į tą pačią žemę nurodė savo seserį V. K. bei brolį V. R.. 2006-10-26 KAVA sprendimu Nr. 52/20977 ir 2006-10-26 įsakymu Nr. 02-05-11239 V. K. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią tėvų valdytos žemės dalį (6,72 ha): 2,11 ha žemės gražinant natūra, už 4,61 ha valstybės išperkamos žemės išmokant kompensaciją pinigais; 2006-10-26 KAVA sprendimu Nr. 52/20979 ir 2006-10-26 įsakymu Nr. 02-05-11239 V. R. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią tėvų valdytos žemės dalį (6,71 ha): 2,10 ha žemės gražinant natūra, už 4,61 ha valstybės išperkamos žemės išmokant kompensaciją pinigais; 2006-10-26 KAVA sprendimu Nr. 52/20978 ir 2006-10-26 įsakymu Nr. 02-05-11239 S. R. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią tėvų valdytos žemės dalį (6,72 ha): 2,09 ha žemės gražinant natūra, 1,90 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui. Administraciniuose aktuose taip pat nurodyta, kad nuosavybės teisės į 2,73 ha bus atkurtos vėliau (2006-07-31 S. R. pateikė prašymą suteikti lygiavertį žemės sklypą, prijungtos S. R., V. R. ir V. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 469 b.l.71). Taigi, nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį S. R. ir J. R. valdytą turtą (20,15 ha) atkurtos sekančiai: 8,20 ha žemės grąžinta natūra turėtoje vietoje (tame tarpe 1,90 ha žemės perduota S. R. neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam naudojimui), už 9,22 ha valstybės išperkamos žemės numatyta atlyginti pinigais. Nuosavybės teisės neatkurtos į 2,73 ha, už kuriuos S. R. pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą. Atsakovo nuomone, ieškinys atmestinas dėl šių motyvų:

731) dalis žemės negali būti grąžinta natūra, kadangi pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. ši žemė priskirta valstybės išperkamai - 3,87 ha suteikta asmenims kaip asmeninio ūkio žemė (t.1, b.l.38), o 8,08 ha buvusių savininkų žemėje suteikta Lietuvos veterinarijos akademijai (LVA) mokslo ir mokymo tikslams. Apie tai, kad Kauno apskrities viršininkas neturi galimybės visą norimą susigrąžinti žemę pretendentams grąžinti natūra, ieškovai buvo ne kartą informuoti, tačiau nepaisant to, visą laiką reikalavo nuosavybės teises atkurti, grąžinant visą S. R. ir J. R. turėtą žemę natūra;

742) 1997-09-29 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 3 punktas numato, kad kai piliečio prašyme nurodytu būdu negalima atkurti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu. Kadangi vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, dalis žemės negalėjo būti grąžinama natūra, nes yra užimta valstybės išperkama žeme, ieškovų bei trečiojo asmens S. R. atžvilgiu 2006-10-26 buvo priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, parenkant nuosavybės teisių atkūrimo būdą. LAT ne kartą konstatavo, kad besąlygiškai atkurti iki okupacinės valdžios neteisėtų aktų priėmimo piliečių turėtas nuosavybės teises objektyviai yra neįmanoma ir kad susigrąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą piliečiai turi teisę tik specialaus įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka, t.y. taikant ribotą restituciją. Būtent tuo tikslu buvo priimti 1991-06-18 įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" bei 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Pagal šiuos įstatymus buvusių savininkų nuosavybės teisės atkuriamos ne visiems savininkams ir ne į visą jų turėtą turtą, juose numatyta daug specialių sąlygų ir reikalavimų, kuriuos įvykdžius, tam tikram asmenų ratui ir tam tikru įstatyme nustatytu būdu nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti atkurtos (LAT 2003-04-03 civilinė byla Nr. 3K-3-351/2003). Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą pažymėjo, jog nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą (Konstitucinio Teismo 1994-05-27, 1995-03-08, 2001-04-02 nutarimai);

753) ieškovai nepagrįstai teigia, kad projekto autorius tinkamai nepaaiškino pareiškėjams jų teisės atkurti nuosavybės teises atskirais sklypais, nuo 1999 m. kryptingai slėpė jų teisę susigrąžinti žemę atskirais sklypais, kad jie nebuvo informuoti apie sprendimų priėmimo laiką ir vietą, ir taip neteko teisės išsakyti prieštaravimus. Dar 2005-06-29 pareiškėjai buvo kviečiami atvykti į organizuojamą susitikimą su projekto autoriumi dėl laisvos išlikusios žemės grąžinimo (prijungtos S. R., V. R. ir V. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 469 b.l.47-49). Iš VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto specialistės J. P. paaiškinimo (prijungtos S. R., V. R. ir V. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 469 b.l.29) matyti, kad visi trys pretendentai atvyko, tačiau atsisakė, kad būtų matuojama laisva žemė, taip pat atsisakė pasirašyti po paaiškinimu. Prijungtos S. R., V. R. ir V. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 469 b.l.34 yra 2006-07-11 KAVA Žemės tvarkymo departamento protokolas, kuriame fiksuotas vykęs pasitarimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ieškovams bei trečiajam asmeniui (tai paneigia ieškovų argumentus, jog jie nebuvo informuoti apie sprendimų priėmimo vietą ir laiką). Pasitarime dalyvavo V. K., V. R., S. R.. Protokolu fiksuota, kad V. K. nesutinkanti su atkūrimo sąlygomis ir reikalauja visos žemės natūra. Taip pat nurodyta, kad Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos skyriaus vedėjas V. D. pasiūlęs pretendentams nuosavybės teises atkurti ne bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet žemę pasidalijant sklypais. Iki rugpjūčio 10 d. buvo nustatytas terminas pretendentams apsvarstyti pasiūlymą dėl žemės pasidalijimo atskirais sklypais bei pareikšti valią dėl kito galimo nuosavybės teisių atkūrimo būdo, tačiau pretendentai tokio susitarimo nepateikė. 2006-07-31 S. R. pateikė prašymą, nurodydamas, kad už valstybės išperkamą žemę pageidauja gauti lygiavertį žemės sklypą;

764) ieškovai, prašydami pripažinti negaliojančiu S. R. atžvilgiu KAVA 2006-10-26 priimtą sprendimą Nr. 52/20978 ir įsakymą Nr.02-05-11239, kuriuo jam nuosavybės teisės buvo atkurtos į 1,90 ha didesnį žemės plotą nei patiems ieškovams, nurodo, kad nuosavybės teisės visiems 3 vaikams turėjo būti atkuriamos lygiomis dalimis. Tačiau byloje esantis 1994-03-14 Užliedžių apylinkės tarybos sprendimas patvirtina, kad S. R. paveldimoje žemėvaldoje buvo skirta 1,90 ha asmeninio ūkio žemės. Pagal Atkūrimo įstatymo 4 str. 6 p. į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas. Taigi, vadovaujantis šia teisės akto nuostata, Kauno apskrities viršininkas 2006-10-26 administraciniais aktais S. R. perdavė šį žemės sklypą neatlygintinai nuosavybėn, todėl naikinti nuosavybės teisių atkūrimą šiuo motyvu nėra pagrindo;

775) administraciniai aktai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės S. R., V. K., V. R., buvo priimti nepažeidžiant teisės aktais nustatytos procedūros, todėl nėra pagrindo pripažinti juos neteisėtais. Kadangi ieškovai prašo pripažinti negaliojančiais jų atžvilgiu priimtus administracinius aktus ir toje dalyje, kurioje žemė buvo grąžinta natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise, preziumuojama, jog ieškovų netenkina toks nuosavybės teisių atkūrimo būdas, kadangi jie pageidavo žemės atskirais sklypais. Atkūrimo įstatymo 4 str. 2 d. numatyta, jog bendraturčių susitarimu žemė natūra gali būti grąžinama atskirais sklypais. Kadangi pretendentai tokio susitarimo nepateikė, žemė buvo grąžinta bendrosios dalinės nuosavybės teise. Toks sprendimas neprieštarauja Atkūrimo įstatymo nuostatoms. Ieškovai nepagrįstai 2006-07-11 prašymą traktuoja kaip susitarimą atkurti nuosavybės teises, kadangi iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentų matyti, kad sklypai buvo 4: Nr. 366-1, 366-2, 366-3, 366-4. Ieškovai nenurodė, į kurį sklypą konkrečiai nuosavybės teisės turi būti atkuriamos kiekvienam pretendentui;

786) Kauno rajono Užliedžių apylinkės taryba, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, buvusių savininkų S. R. ir J. R. valdytoje žemėje 1992 m. ir 1994 m. Užliedžių seniūnijos gyventojams teisėtai suteikė žemės sklypus asmeniniam naudojimui, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Teisės aktuose (LR Aukščiausiosios Tarybos 1990-07-26 nutarimas Nr. 1-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo", LR Vyriausybės 1990-10-11 nutarimas „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo ir įforminimo tvarkos", 1993-10-29 nutarimas Nr. 816 „Dėl Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo") nebuvo reikalaujama atsižvelgti į buvusio žemės savininko interesus, suteikiant naudoti jo žemę kitiems asmenims, nors tuo metu privatinės nuosavybės institutas pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą jau buvo grąžintas į šalies teisės sistemą. Žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikiama atsižvelgiant tik į žemės ūkio ar kitų įmonių ir pretendento į asmeninį ūkį interesus (administracinė byla Nr.A4-1060-2006). Asmeniniam ūkiui skirti žemės sklypai yra valstybės išperkami ir negrąžinami natūra pagal 1997-07-01 Atkūrimo įstatymo 12 str. 2 p. ir 7 p. Tai reglamentavo ir 1991-06-18 įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų". Pagal minėto straipsnio 1 dalį žemė iš buvusių savininkų išperkama taikant to paties įstatymo 16 straipsnyje numatytus būdus. Tokios kitiems asmenims asmeniniam ūkiui naudoti suteiktos žemės išpirkimas iš asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, bei numatymas galimybės asmeninio ūkio žemės naudotojams šią žemę neterminuotai naudoti ar netgi įstatymų nustatyta tvarka įgyti privačion nuosavybėn, Konstitucinio Teismo 1995-03-08 nutarimu buvo pripažintas neprieštaraujančiu LR Konstitucijai. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė pareigą derinti socialinius interesus ir reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 straipsnis). LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/1999 konstatavo, kad įstatymo leidėjas, suvokdamas interesų konflikto tarp asmenų, norinčių atkurti nuosavybės teises į žemę, ir asmenų, gavusių žemės sklypus asmeniniam ūkiui, galimybę, Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 1 p. nustatė, kad žemė pirmumo eile parduodama nuosavybėn asmenims, turintiems teisę įsigyti žemę asmeniniam ūkiui. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/1999 LAT nurodė, kad laiko atžvilgiu žemė asmeniniam ūkiui buvo pradėta skirstyti anksčiau, negu prasidėjo nuosavybės teisės į žemę atkūrimo procesas. Įstatymų leidėjas savo nuostatą ginti asmenų, kuriems žemė suteikta asmeniniam ūkiui, interesus patvirtinto ir priimdamas 1997-07-01 Atkūrimo įstatymą, kurio 12 str. 8 p. įtvirtino nuostatą, kad žemė, suteikta asmeniniam ūkiui, yra valstybės išperkama;

797) ieškovai nepagrįstai nurodo, jog KAVA nutyli, kada asmeninio ūkio žemė buvo atžymėta vietoje, ką patvirtina KAVA pateiktos asmeninio ūkio žemės naudotojų, kurie yra privatizavę asmeninio ūkio žemę, bylos. Lietuvos Respublikos 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje" 6 p. 6.1. papunkčiu apskričių viršininkai buvo įpareigoti iki 2002-12-31 patikrinti, ar nepažeisti įstatymai, suteikiant piliečiams asmeninio ūkio žemę. Vadovaudamasis šia teisės akto nuostata, Kauno apskrities viršininkas 1998-11-05 priėmė įsakymą Nr. 05-6506 „Dėl piliečių, kuriems suteikta asmeninio ūkio žemė, sąrašų tvirtinimo" (t.2, b.l.176). Nei vienas iš asmeninio ūkio žemės naudotojų/savininkų, kuriuos ginčija ieškovai, į šiuos sąrašus nepateko (t.2, b.l.177-178), vadinasi, nebuvo nustatytas asmeninio ūkio suteikimo neteisėtumo faktas;

808) ieškovų argumentai, kad atsakovas nepagrįstai dalį žemės (8,08 ha) 2001-03-08 LR Vyriausybės nutarimu Nr.266 skirtos Lietuvos veterinarijos akademijai (LVA) mokslo ir mokymo tikslams, priskyrė valstybės išperkamai žemei ir už ją paskyrė kompensacijas, kadangi KAVA turėjo palaukti, kol Konstitucinis teismas išnagrinės prašymą nustatyti, ar norminiai ir administraciniai aktai, kuriais žemė suteikta Lietuvos veterinarijos akademijai grąžintinos žemės ribose, neprieštarauja Atkūrimo įstatymo nuostatoms, nepagrįsti. LR Vyriausybė 1992-02-27 nutarimu Nr.134 patvirtino mokslo ir mokymo institucijoms skirtus neprivatizuotinus žemės plotus. Pagal šį nutarimą Lietuvos veterinarijos akademijai buvo skirta 800 ha žemės ūkio naudmenų. Vėliau LR Vyriausybė 2001-03-08 nutarimu Nr. 266 Lietuvos veterinarijos akademijai skyrė 815 ha. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. 8 p. kaimo vietovėje mokslo ir mokymo įstaigoms perduota žemė yra laikoma valstybės išperkama žeme. LR Konstitucinio Teismo įstatymo 26 str. nustato, kad jeigu Konstitucinis Teismas priima sprendimą priimti nagrinėti prašymą, Konstitucinio Teismo pirmininkas tuoj pat apie tai oficialiai paskelbia „Valstybės žiniose", taip pat Konstitucinio Teismo interneto tinklalapyje. Šiame pirmininko pranešime turi būti nurodytas tikslus ginčijamo akto pavadinimas, jo priėmimo data ir tai, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnį minėto akto galiojimas sustabdomas nuo šio oficialaus paskelbimo dienos iki Konstitucinio Teismo nutarimo dėl šios bylos paskelbimo. Konstitucinio Teismo internetinio puslapio www.lrkt.lt duomenimis Kauno apygardos teismo prašymas (Nr. 32/2006) gautas 2006-07-19. 2006-10-26 administracinių aktų priėmimo metu buvo atliekamas išankstinis tyrimas. Be to, Konstitucinio Teismo 2007-01-17 sprendimu buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo - Kauno apygardos teismo prašymą ištirti, ar LR Vyriausybės 1991-12-09 nutarimas Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo" ta apimtimi, kuria šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintame Neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąraše yra įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos veterinarijos akademijai nustatytas neprivatizuotinų žemės ūkio naudmenų plotas yra 1000 hektarų, neprieštarauja LR Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, LR Konstitucijos 23 straipsnio nuostatai, kad nuosavybė neliečiama, LR Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" (1991 m. birželio 18 d. redakcija) 1 straipsniui;

819) V. K. ir V. R. negrąžinta natūra žemės dalis sudaro 9,22 ha, tuo tarpu ieškovai ginčija 3,87 ha asmeninio ūkio žemės ir 8,08 ha mokslui ir mokymui Lietuvos veterinarijos akademijai suteiktos žemės, viso 11,95 ha. Taigi, ieškovai reikalavimą reiškia į 2,73 ha didesnį žemės kiekį nei realiai turi reikalavimo teisę.

82Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai paaiškino, kad S. R. ir J. R. iki žemės nacionalizavimo Vijūkų k. turėjo 20,15 ha. Pretendentų prašymas atkurti nuosavybės teises pateiktas 1991-09-06, pretendentai 3- S. R., V. K. ir V. R. (vaikai). 2006-10-26 V. K. (tenkanti dalis 6,72 ha) atkurta 2,11 ha natūra, 4,61 ha Lt; 2006-10-26 V. R. (tenkanti dalis 6,71 ha) atkurta 2,10 ha natūra, 4,61 ha Lt; 2006-10-26 S. R. (tenkanti dalis 6,72 ha) atkurta 2,09 ha grąžinant natūra, 1,90 ha perduodant AS, į 2,73 ha bus atkurta vėliau, 2006-07-31 S. R. pateikė prašymą gauti lygiavertį žemės sklypą. Taigi viso žemės 20,15 ha, grąžinta natūra 8,20 ha (tame tarpe S. R. 1,90 ha AS, bet ar tikrai paveldimoje žemėje, 2,73 ha bus rengiama išvada, neatkurta į 9,22 ha, kadangi valstybės išperkama. Žemė negrąžinama, kadangi užimta: AS - 3,87 ha (I t.,b.l. 38), LVA - 8,08 ha . Ieškovai ginčija AS: 3,87 ha (I t., b.l. 38), LVA- 8,08 ha, viso 11,95, kai ieškovų reikalavimo teisės apimtis tik 9,22 ha. Ieškinyje nurodoma, kad sprendimai pažeidžiant nutarimo Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos 112 p. -nepranešus apie sprendimų priėmimo laiką ir vietą. Netiesa, nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 469 b.l. yra 2006-06-30 kvietimas atvykti į sprendimo priėmimą visiems 3 pretendentams. ( b.l. 31) , b.l. 34 yra 2006-07-11 KAVA žemės tvarkymo departamento protokolas, kuriame fiksuotas vykęs pasitarimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ieškovams ir trečiajam asmeniui. Pasitarime dalyvavo V. K., V. R., S. R.. Protokolu fiksuota, kad V. K. nesutinkanti su atkūrimo sąlygomis ir reikalaujanti grąžinti žemę natūra. Taip pat nurodyta, kad žemės tvarkymo departamento Žemės reformos skyriaus vedėjas V. D. pasiūlęs pretendentams nuosavybės teises atkurti ne bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet žemę pasidalijant sklypais. Iki 08-10 buvo nustatytas terminas pretendentams apsvarstyti pasiūlymą dėl žemės pasidalijimo atskirais sklypais bei pareikšti valią dėl kito galimo nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Pretendentai susitarimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo atskirais sklypais nepateikė. Dėl kito nuosavybės teisių atkūrimo būdo valią pareiškė tik S. R. 2006-07-31, todėl 2006-10-26 administraciniais aktais jam nebuvo paskaičiuota kompensacija litais.

83KAV, priimdamas 2006-10-26 administracinius aktus, vadovavosi atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d., kurioje numatyta, kad Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos, bei nutarimo Nr. 1057 3 punktu, kuriame numatyta, kad kai piliečio prašyme nurodytu būdu negalima atkurti nuosavybės teisių ir pilietis nepareiškia valios dėl atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu. Šiuo atveju žemės grąžinti natūra nebuvo galima, ji užimta AS ir LVA žeme, pagal atkūrimo įstatymo nuostatas - tai valstybės išperkama žemė, 2 pretendentai - V. K. ir V. R. reikalavo grąžinti žemę natūra, atsisakė rinktis kitus atkūrimo būdus, todėl buvo parinktas atkūrimo būdas -nuspręsta už valstybės išperkamą žemę kompensuoti litais.

84Dėl paskaičiuotos kompensacijos dydžio: ieškovai nekelia ieškinyje motyvo, kad paskaičiuota kaina yra per maža, bet kad niekam nekiltų klausimų dėl jos dydžio, norėčiau pasakyti, kad valstybės išperkamos žemės kaina yra skaičiuojama pagal 1999 m. LR Vyriausybės nutarimą Nr. 205.

85Kitas ieškinio motyvas - kad KAVA privalėjo užtikrinti, kad projekto autorius pateiktų duomenis apie laisvos žemės plotus, paaiškintų pretendentų galimybes ir sąlygas gauti žemę, projektavimą tvarką, supažindintų su įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Paneigiame šį ieškinio argumentą 2005-06-29 protokolu (nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 469 b.l. 29), kuriuo pretendentai buvo kviečiami atvykti į organizuojamą susitikimą su projekto auotriumi dėl laisvos išlikusios žemės grąžinimo. Kaip matyti iš VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto specialistės J. P. paaiškinimo, visi trys pretendentai atvyko, tačiau atsisakė, kad būtų matuojama laisva žemė, taip pat atsisakė rašytis po paaiškinimu.

86Dėl ieškinio motyvo, kad nuosavybės teisės galėjo būti atkuriamos alternatyviu būdu: arba grąžinant žemę bendrosios dalinės nuosavybės teise, arba grąžinant atskirais sklypais, kad jie pageidavo atskirais sklypais, tačiau nebuvo atsižvelgta į jų prašymą. Atkūrimo įstatymo 4 str. 2 d. numatyta, jog žemės bendraturčių susitarimu žemė natūra gali būti grąžinama atskirais sklypais. Kadangi pretendentai tokio susitarimo nepateikė, tai žemė buvo grąžinta bendrosios dalinės nuosavybės teise ir toks sprendimas neprieštarauja teisės akto nuostatoms. Ieškovai 2006-07-11 prašymą traktuoja kaip susitarimą atkurti nuosavybės teises atskirais sklypais. Nesutinkame, kadangi sklypai buvo 4: 366-1, 366-2, 366-3.366-4. Ieškovai nenurodė, į kurį konkrečiai sklypą nuosavybės teisės turėtų būti atkurtos kiekvienam pretendentui.

87Dėl ieškinio motyvo, kad buvo kreipimasis į LRKT ir reikėjo palaukti jo išaiškinimo, o ne nuspręsti už žemę, kurią užima LVA, kompensuoti litais. Nebetenka prasmės toks ieškinio motyvas, kadangi LRKT Nutarimu konstatavo, kad neprieštarauja nei atkūrimo nuostatoms, nei Konstitucijai Dėl 1998 m. nutarimo Nr. 385 6.1 p. reikalavimo, kad reikėjo patikrinti AS. Esame įvykdę šį reikalavimą: 1998-11-05 KAV įsakymas Nr. 05-6506 (II t., b.l. 176-178)

88Nesutinkame su ieškinio motyvu, jog neišsprendus nuosavybės teisių atkūrimo klausimo žemė buvo išdalinta asmeniniam ūkiui. Norime akcentuoti, jog tiek LAT, tiek LRKT ne kartą akcentavo, jog tiek nuosavybės teisių atkūrimas, tiek žemės reformos vykdymas vyko vienu metu. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas negalėjo stabdyti kitų žemės reformos darbų, taip pat ir žemės skyrimo asmeniniam ūkiui, laikantis šiuos santykius reglamentuojančių teisės normų. Pačioje pirminėje 1991 m. Įstatymo dėl atstatymo tvarkos ir sąlygų buvo numatyta, jog ne visiems pretendentams bus galima grąžinti žemę natūra, nuosavybės teisių atkūrimas bus vykdomas taikant ribotą restituciją, be to, 1991 m. įstatymo redakcijoje jau buvo numatyta, jog žemė, suteikta asmeniniam ūkiui, yra valstybės išperkama.

89Kadangi šioje byloje susiduria asmenų, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą, ir asmenų, gavusių asmeninio ūkio žemės, interesai, tai LAT tokio pobūdžio bylose laikosi nuostatos, jog asmeninio ūkio žemės naudotojų interesai turi būti ginami tik tuo atveju, jei asmeninis ūkis buvo suteiktas nepažeidžiant nustatytos tvarkos bei žemė naudojama asmeniniam ūkiui.

90KAVA mano, jog asmeninis ūkis suteiktas teisėtai bei ji yra naudojama. AS suteikimo teisėtumą patvirtina: visų pirma, nepažeistas AS skyrimo terminas: skirta iki 1994-07-01, kaip numato Žemes reformos įstatymo 16 str. 11 d. , antra, pagrindiniuose teisės aktuose, reglamentavusiuose žemės asmeniniam ūkiui suteikimą (LR Aukščiausiosios Tarybos 1990-07-26 nutarimas Nr. 1-411, LR Vyriausybės 1990-10-11 nutarimas Nr. 308 ) nebuvo reikalaujama atsižvelgti į buvusio žemės savininko interesus suteikiant naudoti jo žemę kitiems asmenims, nors tuo metu privatinės nuosavybės institutas pagal Laikinąjį Pagrindinį įstatymą jau buvo grąžintas į šalies teisės sistemą. Žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikiama atsižvelgiant tik į žemės ūkio ar kitų įmonių ir pretendento į asmeninį ūkį interesus. Tokios kitiems asmenims asmeniniam ūkiui naudoti suteiktos žemės išpirkimas iš asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, bei numatymas galimybės asmeninio ūkio žemės naudotojams šią žemę neterminuotai naudoti ar netgi įstatymų nustatyta tvarka įgyti privačion nuosavybėn, LR KT 1995-03-08 nutarimu buvo pripažintas neprieštaraujančiu LR Konstitucijai. Tą patį patvirtina Lietuvos Aukščiausiasis Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/1999, kurioje konstuota, kad nei Aukščiausiosios Tarybos, nei Vyriausybės nutarimas nereikalavo, kad prieš suteikiant žemę asmeniniam ūkiui būtų aiškinamasi, kam ši žemė priklausė anksčiau, t.y. kas buvo jos savininkais iki 1940 m. nacionalizacijos ir ar yra pretendentai j nuosavybės teisių atkūrimą.

91Trečia, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kai žemės sklypas asmeniniam ūkiui buvo atmatuotas iki 1994 m. sausio 1 d. arba po 1994 m. sausio 1 d., bet žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, toks žemės suteikimas yra teisėtas (1993-10-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 816 16 punktas). III t., b.l. 141, 142 esantys planai patvirtinta, jog visi asmeninio ūkio žemės sklypai, nors kai kurie pamatuoti ir po 1994-01-01, bet buvo pamatuoti žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui.

92Ketvirta, buvo tikrinamas asmeninio ūkio žemės suteikimo neteisėtumas. II t, b.l. 176-178 yra 1998-11-05 įsakymas Nr. 05-6506, kuriame konstatuoti atvejai, kuriems asmenims AS žemė suteikta neteisėtai, jie yra išvykę arba jų žemė nedirbama. Atkreiptinas dėmesys, jog nei vieno iš AS naudotojų, savininkų, dalyvaujančių šioje byloje, šiame įsakyme nėra nurodyta. Tuo pačiu atsikertame ir į ieškovų ieškinio motyvą, jog KAVA nepateikė įrodymų, ar yra nustatyta neteisėto žemės suteikimo faktų R. valdytos žemės ribose.

93Penkta, tam, kad ieškovai ir tretieji asmenys įgytų pirmenybę prieš asmeninio ūkio žemės naudotojus, turėtų būti įrodyta, jog asmeninio ūkio žemė nėra naudojama. Tokių įrodymų byloje nėra.

94Šešta, dėl AS paženklinimo. Kad ženklinta 1996 m. LAT 2004-12-01 civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2004 konstatavo, jog faktas, kad asmeninio ūkio sklypų ribos nebuvo paženklintos asmeninio ūkio suteikimo metu, nesudaro pagrindo vėlesnį tokio veiksmo atlikimą laikyti neteisėtu, jeigu paženklinimo aktu užbaigiama suteiktos ir naudojamos asmeninio ūkio žemės įteisinimo procedūra.

95Kadangi KAVA nuomone AS žemė yra skirta teisėtai, tai galiojantys teisės aktai, Žemės reformos įstatymas, 2003 m. Vyr. nutarimas 236 įpareigoja pardavinėti teisėtai suteiktą AS žemę. Tam, kad būtų galima privatizuoti, reikia įtraukti į eiles, suprojektuoti sklypus žemės reformos žemėtvarkos projektuose, ką numato 1998 m. žemės ūkio ministerijos įsakymas Nr. 207.

96Dėl 1993-1994 m. administracinių aktų apskundimo terminų: mano, jog ieškovai ir tretieji asmenys yra praleidę bendrą 10 m. ieškinio senaties terminą materialinio teisinio intereso gynimu teisme (CK 1.125 str. 125 str. 1 d.) Nuo ginčijamų aktų priėmimo iki reikalavimo jį panaikinti padavimo praėjo daugiau kaip 10 m. Todėl laikytina, kad materialaus teisinio intereso gynimui yra praleistas senaties terminas. Atsakovas mano, kad žėmės sklypus įgijo sąžiningi įgijėjai. Jų interesai turi būti besąlygiškai ginami ir iš jų turtas negali būti išreikalautas. Atmetus ieškinį prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Kauno apygardos teismo 2008-02-12 nutartimi (3 t., b.l. 177-179). Atkreiptinas dėmesys, kad D. S. ir A. Š. atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės panaikintos Kauno apygardos teismo 2008-02-29 nutartimi (IV t., b.l. 20)

97Atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį (t.2, b.l.161-164) su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti dėl šių motyvų:

981) valstybės išperkama, t. y. pretendentams negrąžinama 11,95 ha (3,87 ha - suteikta asmeniniams ūkiams ir 8,08 ha - Lietuvos veterinarijos akademijai) ginčo sklypo. LR Vyriausybės 1999-05-14 nutarimu Nr. 584 dalinai pakeistas LR Vyriausybės 1991-12-09 nutarimas Nr. 540 ir patikslintas neprivatizuotinų žemės ūkio mokslo institutų ir kitų mokslo įstaigų sąrašas. Lietuvos veterinarijos akademijai mokslo ir mokymo tikslams skirta 767,50 ha žemės ūkio naudmenų. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 str., valstybės išperkama žemė - pagal įstatymus suteikta asmeniniam ūkiui ir mokslo ir mokymo įstaigoms. Asmeninio ūkio žemės suteikimas buvo pradėtas vadovaujantis LR Aukščiausiosios Tarybos 1990-07-26 nutarimu Nr. I-411. Vadovaujantis šiuo nutarimu, LR Vyriausybė 1990-10-11 priėmė nutarimą Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos", kurio 2 p. nustatė, kad žemė asmeniniam ūkiui suteikiama apylinkės tarybos sprendimu, atsižvelgiant į žemės ūkio ar kitų įmonių ir pretendento į asmeninį ūkį interesus. Minėtą nutarimą Nr. 308 pakeitė LR Vyriausybės 1993-10-29 nutarimas Nr. 816 „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo", kuriuo patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 4 p. taip pat nustatė, kad žemės sklypai asmeniniam ūkiui suteikiami apylinkės tarybos sprendimu. Siekiant išspręsti konfliktą tarp pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą ir asmenų, gavusių asmeninio ūkio žemę, 1993-07-15 LR žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo Nr. 1-230 10 str. nustatė pretendentų įsigyti žemės paskirties žemę eilę, pagal kurią pirmąja eile ėjo asmenys, turintys teisę įsigyti asmeninio ūkio žemę, o tik ketvirtoje eilėje - asmenys, susigrąžinantys žemę natūra (t. sk. ir pareiškėjai). Byloje nėra duomenų, kad V. K. ir V. R. būtų rengęsi ūkininkauti ir tuo tikslu siekė atkurti nuosavybės teises į tėvų turėtą žemę. LR Konstitucinis Teismas 1994-05-27 nutarime konstatavo, jog „nuostata, kad jeigu negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės gynimo principui, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atstatymą". LR Seimas, 1997-07-01 priimdamas Atkūrimo įstatymą, patvirtino nuostatą ginti asmenų, kuriems žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, interesus;

992) Kauno rajono Užliedžių apylinkės taryba 1992-07-15 sprendimu patvirtino sąrašus asmenų, pageidavusių dirbti asmeninio ūkio žemės sklypus, t. y. suteikė J. G., J. M., J. N., A. N. ir D. P. po 2 ha, o G. S. ir A. Ž. - po 0,50 ha žemės asmeniniam ūkiui. Kauno rajono Užliedžių apylinkės taryba 1994-03-14 sprendimu patvirtino Agrarinės reformos tarnybos pateiktus asmeninio ūkio žemių sąrašus, suteikė po 1,90 ha žemės asmeniniams ūkiams S. R. ir kitiems asmenims S. ir J. R. nuosavybės teise turėtame žemės sklype, t. y. J. M., J. N., A. N., J. P., D. P., J. G., o G. S. ir A. Š. - po 0,50 ha (pagal Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus duomenis). KAVA 1999-06-04 raštu Nr. K-428/2, 2005-11-15 raštu Nr. 4-1986 ir 2006-07-11 Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento posėdyje informavo pareiškėjus, kad jie turi pasirinkti atlyginimo būdą už valstybės išperkamą žemę. Pareiškėjams nepasirinkus atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę, Kauno apskrities viršininkas 2006-10-26 įsakymu Nr. 02-05-11239 parinko V. R. ir V. K. nuosavybės teisių atkūrimo būdą už valstybės išperkamą žemę - atlyginimą pinigais;

1003) LR Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje" 6.1 p. įpareigojo apskričių viršininkus pavesti jų administracijų darbuotojams iki 2002-05-31 patikrinti, ar nepažeisti įstatymai, suteikiant piliečiams asmeninio ūkio žemę, taip pat nustatyti, kurie piliečiai patys nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui ar tarnybinėms daloms žemės pagal paskirtį (yra išvykę gyventi į kitą vietovę, ir jų leidimu žeme naudojasi kiti asmenys arba ši žemė yra apleista ir nedirbama) teritorijose prie kaimo gyvenamųjų vietovių, kuriose asmeninio ūkio žemės sklypai nesuformuoti parengtuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Pažeidimų, suteikiant žemę asmeniniams ūkiams, ginčo žemės sklype nenustatyta. Todėl darytina išvada, jog žemė asmeniniam ūkiui S. R. ir kitiems asmenims buvo suteikta teisėtai, vadovaujantis LR Vyriausybės 1990-10-11 nutarimu Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos" ir 1993-10-29 nutarimu Nr. 816 „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo".

101Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakvo atstovas siūlė ieškinį atmesti.

102Atsakovas Lietuvos veterinarijos akademija atsiliepime į ieškinį (t.2, b.l.155-159) su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovų reikalavimą dėl 2001-06-18 Valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. P52/2001-0010 pripažinimo negaliojančia atmesti, kitus ieškovų reikalavimus spręsti teismo nuožiūra, dėl šių motyvų:

1031) Lietuvos veterinarijos akademija 2001-06-18 Valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. P52/2001-0010 su Kauno apskrities viršininku sudarė esant teisėtam pagrindui. Lietuvos veterinarijos akademijos naudojamos valstybinės žemės suteikimo ir naudojimo teisėtumą pagrindžia teisės aktai: 1991-06-18 priimtas LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymas, kurio 12 str. 1 d. 5 p. nustatė, kad iš piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisės atstatymą, valstybė išperka žemę, jei ji numatyta tvarka suteikta mokslo ir mokymo įstaigoms eksperimentams bei kitokioms mokslo reikmėms; LR Vyriausybės 1991-12-09 nutarimu Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo" patvirtintas neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašas, leista tikslinti sudarant žemėtvarkos planus neprivatizuojamos žemės plotą, nutarime nurodyta, kad Lietuvos veterinarijos akademija naudoja 1000 ha žemės plotą; 1997-07-01 priimta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nauja redakcija, kurios 12 str. 1 d. 9 d. nustatė, kad valstybės išperkama žemė, kuri suteikta mokslo ir mokymo, valstybinėms socialinės globos bei rūpybos įstaigoms, valstybinėms įstaigoms ir organizacijoms, perduota valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės ūkiams. Šios žemės naudotojų sąrašą ir jų naudojamų žemės sklypų dydžius LR Vyriausybė patvirtino 1998-08-13 nutarimu Nr. 1026. Lietuvos veterinarijos akademija į šį sąrašą buvo įtraukta LR Vyriausybės 2001-03-08 nutarimu Nr. 266, kuriuo patvirtintas bendras 815 ha Lietuvos veterinarijos akademijos naudojamos žemės plotas. Tokiu teisiniu reguliavimu Vyriausybė vykdė 1997-07-01 Atkūrimo įstatymo 12 str. reikalavimą nustatyti žemės naudotojų sąrašą ir žemės sklypų dydžius. Todėl ieškovų motyvas, kad Kauno apskrities viršininkas dalį žemės priskyrė valstybės išperkamai nepagrįstai, nepagrįstas. Nuosavybės atkūrimo teisių reglamentavimo požiūriu minėti Vyriausybės nutarimai priimti įstatymo nustatytu pagrindu ir tvarka, juos priėmė įstatyme numatytas kompetentingas subjektas, Vyriausybės nutarimais realizuojamos įstatymo normos, jais, kaip poįstatyminiais teisės aktais, nėra sukuriamos naujos bendro pobūdžio teisės normos, jie nepakeičia paties įstatymo bei negali konkuruoti su įstatymo normomis, todėl neprieštarauja jokiam nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiam LR įstatymui;

1042) ieškovų argumentas, kad atsakovas, spręsdamas dėl ieškovų nuosavybės teisių atkūrimo, turėjo palaukti LR Konstitucinio Teismo nutarimo, o ne priimti įsakymą ir sprendimus kompensuoti už Lietuvos veterinarijos akademijos užimamą žemę, nepagrįstas. LAT 2005-06-13 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-303/2005 pripažino, kad valstybinės žemės panaudos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis klausimas yra tiesiogiai susijęs su sprendimu dėl Vyriausybės nutarimų, kuriais patvirtintas Lietuvos veterinarijos akademijos naudojamos valstybinės žemės plotas, teisėtumo ir todėl šių panaudos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis klausimas gali būti svarstomas tik tuomet, kai bus išspręstas Vyriausybės nutarimų teisėtumo (konstitucingumo) klausimas. Dėl Vyriausybės nutarimų konstitucingumo į LR Konstitucinį teismą 2006-07-05 nutartimi kreipėsi Kauno apygardos teismas. Tačiau ta aplinkybė, kad tam tikrų teisės aktų konstitucingumo klausimas yra perduotas nagrinėti Konstituciniam Teismui, negali tapti pateisinimu viešojo administravimo subjektui - Kauno apskrities viršininkui sustabdyti veiklą, skirtą įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams įgyvendinti, priimant administracinius sprendimus (t.y. šiuo pagrindu Kauno apskrities viršininkas negalėjo nepriimti sprendimų dėl nuosavybės teisių būdo parinkimo už valstybės išperkamą žemę ieškovų atžvilgiu);

1053) ieškovų motyvas, kad, pateikiant prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, ji buvo laisva, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. ji negali būti priskirta valstybės išperkamai, nepagrįstas. Lietuvos veterinarijos akademijai valstybinė žemė buvo suteikta laikantis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo (1991-06-18 Nr. 1-1454) 12 str. 1 d. 5 p. ir Atkūrimo įstatymo (1997-07-01) 12 str. 8 p. reikalavimų, t.y. kad žemė būtų suteikta mokslo ir mokymo įstaigai eksperimentams bei kitokioms mokslo reikmėms. Ieškovai nepaneigė šio žemės suteikimo tikslo. Konstitucinis Teismas 2002-05-10 nutarime yra nurodęs, kad: „įstatymu nustatant atvejus, kai išlikęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) nėra grąžinamas savininkams natūra, bet nuosavybės teisė yra atkuriama kitais įstatymu nustatytais būdais, natūra gali būti negrąžinamas ir tas nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas visuomenės poreikiams. Visuomenės poreikiai - tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. ... visuomenės poreikiai - tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu tas turtas būtų grąžintas natūra. Vienas iš įstatymuose nustatytų atvejų, kai žemė gali būti savininkams negrąžinama natūra, yra jos suteikimas mokslo ir mokymo įstaigoms. Akivaizdu, kad šios įstaigos, neturėdamos nekilnojamojo turto (žemės, pastatų ir kt.), negalėtų vykdyti savo visuomeniškai reikšmingu funkcijų. " Taigi, įstatymų leidėjas gali reguliuoti savininkų ir kitų nuosavybės teisinių subjektų dalyvių subjektines teises įstatymu nustatydamas šių teisių turinį. Būtent Atkūrimo įstatymas reglamentuoja savininkų ir kitų nuosavybės teisinių subjektų dalyvių subjektines teises, o šio įstatymo 12 str. 8 p. nustato išimtį, kada turtas natūra negrąžinamas, bet už jį teisingai atlyginama. Teisingo atlyginimo alternatyva yra numatyta ir Atkūrimo įstatymo preambulėje. Toks teisinis reglamentavimas atitinka reikalavimus, kad, ribojant nuosavybės teisę, turi būti laikomasi sąlygos, kad nuosavybės teisė būtų ribojama tik remiantis įstatymu, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, laikantis proporcingumo principo. Atkūrimo įstatymo preambulėje nurodoma, kad šis įstatymas yra priimtas atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, Konstitucinio Teismo nutarimus bei susiformavusius objektyvius visuomeninius santykius. Vadinasi Atkūrimo įstatyme atsispindi ir Konstitucinio Teismo 1994-1996 m. priimtų nutarimų nuostatos. Konstitucinis Teismas 1994-05-27 nutarime pažymėjo, kad visiškai atkurti 1940 m. buvusios nuosavybės santykių sistemos objektyviai neįmanoma, kad nuostata, jog jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą. Konstitucinis teismas 2001-04-02 nutarime konstatavo, kad nuostata, jog jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą (1994-05-27, 1995-12-22, 1998-06-18 nutarimai). Taigi, tai, kad įstatyme yra numatytas žemės išpirkimas, savaime nepažeidžia nuosavybės neliečiamumo principo;

1064) pagal 2001-06-18 sudarytą Valstybinės žemės panaudos sutartį Lietuvos veterinarijos akademiją ir KAVA sieja neatlygintino pobūdžio viešosios teisės teisinis santykis. Valstybinės žemės Lietuvos veterinarijos akademijai paskyrimo tikslas yra viešas interesas - mokslo ir mokymo tikslai. Lietuvos veterinarijos akademija yra valstybinė universitetinė aukštoji mokykla, ne pelno siekiantis juridinis asmuo - valstybės įstaiga, finansuojama iš biudžeto, kurios steigėjas LR Seimas ir pagrindinė misija - kurti, kaupti, sisteminti ir skleisti mokslo žinias, naujausius mokslo ir studijų laimėjimus, kultūros vertybes, mokyti ir ugdyti visuomenės narius, puoselėti demokratiją ir gerovę; šia savo veikla skatinti ekonominį ir kultūrinį šalies klestėjimą, ūkinės veiklos konkurencingumą, socialinę santarvę, neatsižvelgiant į lytį, rasę, politinius ir religinius įsitikinimus, tautybę ir pilietybę (Lietuvos veterinarijos akademijos statuto 1 ir 7 punktas). Pagal 2000-03-21 Nr. VIII-1586 aukštojo mokslo įstatymo 11 str. 4 d. valstybinė žemė valstybiniams universitetams suteikiama naudoti neterminuotai įstatymų nustatyta tvarka. Keisti valstybinių universitetų teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Vyriausybė, gavusi universiteto senato sutikimą. Jei universiteto senatas nesutinka, teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali keisti tik Seimas;

1075) Atkūrimo įstatymo 12 str. numato skirtingus atvejus, kai žemė išperkama valstybės. Todėl žemės išpirkimo pagrindas ir sąlygos skiriasi tais atvejais kai žemė pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui ir tais atvejais, kai ji suteikta mokslo ir mokymo įstaigoms. Ieškovai, ginčydami Kauno apskrities viršininko sprendimų teisėtumą, iš esmės remiasi argumentais, faktais ir teisės aktas, reglamentuojančiais žemės išpirkimo atvejus, kai ji suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui, bet nenurodo kaip konkrečiai 2001-06-18 Valstybinės žemės panaudos sutartis pažeidžia teisės aktus reglamentuojančius tuos atvejus, kai žemė valstybės išperkama ją suteikus mokslo ir mokymo įstaigoms.

108Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakovo atstovas siūlė ieškinį atmesti.

109Atsakovas G. P. atsiliepime į ieškinį (t.3, b.l.72-74) su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį dalyje dėl 2005-08-22 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 19KU-6051, patvirtintos Kauno miesto 19-ajame notarų biure, ir dėl 2005-08-22 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 19KU-6048, patvirtintos Kauno miesto 19-ajame notarų biure, dėl žemės sklypų pardavimo ir perdavimo G. P. panaikinimo, atmesti. Atsakovai M. P. ir G. P. atsiliepime į ieškinį (t.2, b.l.165-167) su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį dalyje dėl 2006-08-09 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-8992, patvirtintos Kauno rajono 1-ajame notarų biure, dėl žemės sklypo pardavimo ir perdavimo G. P. ir M. P. panaikinimo, atmesti. Atsakovai G. P., M. P. ir G. P. su ieškiniu nesutiko dėl šių motyvų:

1101) neaišku, kodėl ieškovai su ieškiniu dėl žemės teisių atkūrimo kreipėsi tik 2007-08-08, t. y. kai atsakovai - sąžiningi įgijėjai, jau buvau nupirkę šiuos žemės sklypus. Sklypai nebuvo areštuoti, jokių pretenzijų ar užuominų apie būsimas pretenzijas į šiuos sklypus nei iš ieškovų, nei iš pardavėjų atsakovai negavo. Sklypai pirkti pagal skelbimus laikraštyje. Juos nupirkę, atsakovai valdė žemę, atliko geodezinius matavimus;

1112) ieškinio argumentas, kad atsakovai turėjo patikrinti, ar pardavėjai yra teisėtai įgiję sklypus, nepagrįstas, tuo labiau, kad ieškovai nenurodo, kaip ir kokiu būdu atsakovai tai turėjo padaryti. Perkamo turto įsigijimo teisėtumą patikrino notarės, buvo išduotos pirkimo-pardavimo veiksmui reikalingos pažymos iš VĮ Registrų centro, atsakovai taip pat buvo susipažinę su dokumentais, bendravo su pardavėjais, todėl jokių abejonių dėl turto įsigijimo teisėtumo nekilo. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti prielaidą, kad atsakovai turėjo galimybę suabejoti žemės sklypų pardavėjų turto įsigijimo teisėtumu. Esant šioms aplinkybėms, atsakovai turi būti laikomi sąžiningais turto įgijėjais;

1123) jei visi reikalaujami sandoriai bei kiti teisės aktai būtų pripažinti negaliojančiais, vadovaujantis CK 1.80 str. 4 d., turtas iš sąžiningo įgijėjo išreikalautas negali būti (taikoma restitucija), išskyrus CK 4.96 str. esančius atvejus. Tačiau iš bylos medžiagos aišku, kad CK 4.96 str. 1, 2, 3 dalyse numatyti atvejai neatitinka bylos aplinkybių, todėl negali būti taikomi;

1134) kyla abejonės, ar panaikinus pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis atsakovai įgijo žemės sklypus, bei pritaikius restituciją, teismo sprendimas galėtų būti įgyvendintas. Už turtą G. P. sumokėjo 215 000 Lt, kuriuos skolinosi iš AB SEB Vilniaus banko, įkeisdamas minėtus žemės sklypus, kas mėnesį moka bankui palūkanas. Už turtą M. P. ir G. P. sumokėjo 230 000 Lt. Po sandorių praėjus nemažai laiko, pardavėjai pinigus gali būti seniai išleidę, todėl atsakovai jų neatgaus. Be to, atsakovai investavo į turtą - atliko geodezinius matavimus, rengė sklypų detaliuosius planus, turtas yra jau pabrangęs, jo rinkos vertė žymiai didesnė, todėl, panaikinus sandorius ir pritaikius restituciją, atsakovų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o ieškovo pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.). Vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškovai gali reikalauti žalos atlyginimo iš Lietuvos Respubliką atstovaujančios KAVA.

114Atsakovas L. N. atsiliepime į ieškinį (t.3, b.l.75-79) su ieškiniu dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. N. ir 0,82 ha žemės sklypo Nr. 50-2, 2 032 Lt vertės perdavimo J. N. įpėdiniams, t.y. L. N. nesutiko, nurodė, kad ieškinys šioje dalyje yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas dėl šių motyvų:

1151) 2004-12-07 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 52/18743 ir įsakymu Nr. 02-05-11028 1, 9 p. p. J. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2 ha žemės sklypą, esantį Kauno apskr., Kauno r., Užliedžių sen., Romainių Kaimelės ir ( - ), perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 1,72 ha žemės ir 0,28 ha žemės, skirtos namų valdos daliai. Įsakymas ir sprendimas yra teisėti, pagrįsti, todėl negali būti pripažinti negaliojančiais. Ieškinyje nenurodyta jokių motyvų, kurių pagrindu aktai galėtų būti panaikinti. Žemė asmeniniam ūkiui atsakovo tėvui J. N. buvo suteikta teisėtai ir pagrįstai, ką patvirtina Kauno rajono Užliedžių apylinkės tarybos 1992-07-15 sprendimas Nr. 27 ir 1994-03-14 sprendimas Nr. 43. J. N. žeme naudojosi nuo 1990 m., ją dirbo iki pat mirties. Atsakovui 2005-02-22 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, pagal kurį jis paveldėjo J. N. turtą, tame tarpe ir 0,820 ha žemės sklypą, esantį Kauno r. sav., ( - ) Todėl atsakovas yra teisėtas žemės sklypų įgijėjas ir paveldėtojas;

1162) žemė, į kurią buvo atkurta nuosavybės teisė J. N., yra valstybės išperkama, todėl jokiu būdu negali būti grąžinta ieškovams. Tokia išvada darytina vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais žemės suteikimą asmeniniam ūkiui, bei LR Žemės reformos įstatymu (15 str.), taip pat išanalizavus visus rašytinius įrodymus. Atsakovo tėvas ilgą laiką dirbo Romainių kolūkyje, todėl toks žemės suteikimas visiškai atitinka 1990-10-11 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 308 nuostatas bei 1993-10-29 LR Vyriausybės nutarimo Nr.816 nuostatas. Tuo tarpu ieškovai visiškai netinkamai aiškina ir taiko LR žemės reformos įstatymo nuostatas. J. N. žemės sklypas suprojektuotas Užliedžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Kauno apskrities viršininko 2003-05-16 įsakymu Nr. 02-05-3199;

1173) ieškiniui taikytina senatis, kadangi administracinius aktus galima ginčyti per vieną mėnesį laiko. Tuo tarpu ieškovai terminus ginčyti aktus praleido.

118Atsakovai J. M. įpėdiniai A. K., R. A., R. S., L. G. ir V. M. atsiliepime į ieškinį (t.2, b.l.179-183) su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti dėl šių motyvų:

1191) Kauno apskrities viršininko 2005-01-28 sprendimu Nr.52/18872 mirusio atsakovų tėvo J. M. vardu buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,88 ha jam priklausiusios žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 1,88 ha žemės sklypą Kauno r. sav., Vijūkų k., Užliedžių sen., bei nustatant, kad nuosavybės teisės į 0,08 ha žemės bus atkurtos vėliau. Atsakovai lygiomis dalimis po tėvo mirties priėmė palikimą, 2005-04-22 jiems buvo išduotas papildomas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į 0,88 ha žemės sklypą, esantį Kauno r. sav., Vijūkų k., Užliedžių k.v. Būdami teisėti 0,88 ha žemės sklypo savininkai, turėdami teisę laisvai disponuoti jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, 2006-08-09 Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai perleido jiems bendrosios nuosavybės teise priklausiusį 0,88 ha žemės sklypą atsakovams G. P. ir M. P.;

1202) Kauno rajono Užliedžių apylinkės tarybos 1992-07-15 sprendimas Nr. 27 ir 1994-03-14 sprendimas Nr. 43 dalyse dėl žemės sklypų suteikimo asmeniniam ūkiui: J. G., J. M., J. N., A. N., D. P., 2005-01-28 Kauno apskrities viršininko sprendimas Nr. 52/18872 bei įsakymas Nr. 02-05-533 1, 9 p. p. dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. M. yra teisėti, priimti nepažeidžiant nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų. Žemė, suteikta gyventojų asmeniniams ūkiams, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį yra valstybės išperkama ir buvusiems savininkams natūra negrąžinama. Ieškinyje nurodytiems asmenims, tame tarpe J. M., žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta nepažeidžiant Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1993-10-29 nutarimu Nr. 816, taip pat Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio, kuriame numatyta, jog sprendimus suteikti žemės sklypus asmeniniam ūkiui apylinkių tarybos priima ne vėliau kaip iki 1994-07-01;

1213) suteikiant žemę asmeniniam ūkiui, J. M. gyveno Romainių kaime ir dirbo žemės ūkio bendrovėje „Romainiai“, ką patvirtina J. M. darbo knygelės nuorašai (t.2, b.l.191-192). J. M. atitiko reikalavimus, nustatytus asmenims, kuriems gali būti suteikta asmeninio ūkio žemė - jis gyveno ir dirbo kaimo vietovėje, jam skirtas sklypo plotas neviršijo teisės aktais nustatyto dydžio (LR Aukščiausiosios Tarybos 1990-07-26 nutarimo Nr.I-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo" 1 punktas). Vadinasi, J. M. ginčijamų administracinių aktų dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo priėmimo metu turėjo teisę gauti žemės asmeniniam ūkiui, jam žemė asmeniniam ūkiui suteikta teisėtai (Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 1993-10-29 nutarimu Nr.816, 1 p.). Esant šioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo pripažinti neteisėtais ir panaikinti administracinių aktų dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo J. M., 2005-01-28 Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 52/18872 atkurti nuosavybės teises J. M. bei Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-533 1, 9 p.p. Nesant pagrindo pripažinti neteisėtais minėtų sprendimų, nėra pagrindo naikinti ir 2005-04-22 J. M. įpėdiniams išduotą papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į 0,88 ha žemės sklypą bei 2006-08-09 pirkimo-pardavimo sutartį.

122Atsakovė A. N. atsiliepime į ieškinį (t.3, b.l.61-64) su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad 2006-06-01 Kauno apskrities viršininko sprendimu jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,42 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 0,42 ha žemės sklypą Kauno apskr., Kauno r., Užliedžių sen, Vijūkų k. Kauno rajono Užliedžių apylinkės tarybos 1992-07-15 sprendimu Nr. 27 atsakovei buvo suteiktas 0,42 ha žemės sklypas asmeniniam ūkiui. Minėtu sprendimu žemės sklypas suteiktas nepažeidžiant Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1993-10-29 nutarimu Nr. 816, taip pat Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio, kuriame numatyta, jog sprendimus suteikti žemės sklypus asmeniniam ūkiui apylinkių tarybos priima ne vėliau kaip iki 1994-07-01. Asmeninio ūkio žemė Kauno rajono Užliedžių apylinkės tarybos sprendimu atsakovei paskirta teisėtai (LR Aukščiausiosios Tarybos 1990-07-26 nutarimo Nr. I-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo" 1 punktas, Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 1993-10-29 nutarimu Nr.816, 1 punktas). Atsakovė nuo 1972 m. gyveno Romainių kaime ir nuo 1966 m. iki išėjimo į pensiją dirbo žemės ūkyje, ką patvirtina darbo knygelės nuorašai (t.3, b.l.67-69). Tokiu būdu, atsakovė ginčijamų administracinių aktų dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo priėmimo metu turėjo teisę gauti žemės asmeniniam ūkiui, žemė asmeniniam ūkiui Kauno rajono Užliedžių apylinkės tarybos sprendimu jai buvo suteikta teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Paskyrus ją kaip asmeninio ūkio žemę, pagal LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" 12 str. 3 p. ji tapo valstybės išperkama žeme, todėl negali būti grąžinta ieškovams natūra. Todėl nenustačius, kad ieškovų ginčijami Užliedžių apylinkės tarybos 1992-07-15 sprendimas Nr. 27 ir 1994-03-14 sprendimas Nr. 43 dalyse dėl žemės sklypų suteikimo asmeniniam ūkiui: J. G., J. M., J. N., A. N., D. P. prieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams, naikinti jų ieškinyje nurodytais motyvais nėra pagrindo. Asmeniniam ūkiui teisėtai suteiktą žemę jos naudotojai turėjo teisę įsigyti nuosavybėn, įtraukiant šiuos sklypus į susigrąžinamą natūra arba ekvivalentine natūra žemės plotą arba pirkdami (Žemės reformos įstatymo 16 str. 2 d.) Kadangi atsakovė pagal tuo metu galiojančius teisės aktus turėjo teisę į žemės nuosavybės atkūrimą ir galėjo vietoj jai priklausančio žemės sklypo gauti nuosavybėn asmeninio ūkio žemę, todėl naikinti 2006-06-01 Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 52/20868 ir įsakymą Nr. 02-05-6403 dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. N. taip pat nėra teisinio pagrindo.

123Atsakovė G. S. atsiliepime į ieškinį (t.3, b.l.9-13) su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti dėl šių motyvų:

1241) ieškovų reikalavimas sugrąžinti jiems natūra žemę, kuri pagal galiojusius įstatymus suteikta atsakovams kaip asmeninio ūkio žemė, nepagrįstas, kadangi pagal Žemės reformos įstatymą ir Atkūrimo įstatymą asmeninio ūkio žemė priskirta valstybės išperkamai žemei. 1993-07-15 Žemės reformos pakeitimo ir papildymo įstatymas nustatė pretendentų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę eilę ir suteikė pirmumo teisę asmeninio ūkio naudotojams. Atkūrimo įstatymo 12 str. 7 p. įtvirtinta nuostata, kad žemė, suteikta asmeniniam ūkiui, yra valstybės išperkama;

1252) Kauno rajono Užliedžių apylinkės tarybos 1994-03-14 sprendimu Nr. 43 atsakovei buvo suteiktas 0,50 ha žemės sklypas asmeniniam ūkiui. Žemės reformos įstatymo 18 str. buvo numatyta žemės suteikimo asmeniniam ūkiui tvarka. Žemę asmeniniam ūkiui iki 1994-07-01 turėjo teisę suteikti apylinkių tarybos. Atsakovei žemė asmeniniam ūkiui suteikta, nepažeidžiant minėto įstatymo, kadangi ji nuo 1967 m. gyveno Romainiuose, dirbo žemės ūkyje, laikė gyvulius, ką patvirtina jos darbo knygelės nuorašai (t.3, b.l.26-27). Atsakovės teisę gauti žemės asmeniniam ūkiui patvirtina ir tuo metu galioję įstatymai (LR Aukščiausiosios Tarybos 1990-07-26 nutarimo Nr. I-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo" 1 p., Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 1993-10-29 nutarimu Nr. 816, 1 p.). Teisėtai paskyrus ginčo žemę kaip asmeninio ūkio žemę, ji tapo valstybės išperkama žemė, todėl ji, atkuriant nuosavybės teises, negali būti ieškovams grąžinta natūra. Tokiu būdu, Kauno rajono Užliedžių apylinkės tarybos 1994-03-14 sprendimas Nr. 43 dalyje dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui suteikimo J. P., G. S., A. Š. bei 2005-11-04 Kauno apskrities viršininko sprendimas Nr. 52/19864 ir įsakymas Nr. 02-05-11099 8, 16 p. p. dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. S. yra teisėti, todėl naikinti juos pagrindo nėra;

1263) būdama teisėta 0,5 ha žemės sklypo savininke, turėdama teisę laisvai disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, 2006-04-13 Kauno m. 18-ojo notarų biuro notarės patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė teisėtai perleido jai nuosavybės teise priklausiusį 0,5 ha žemės sklypą atsakovei D. S.. Todėl 2006-04-13 Kauno m. 18-ojo notarų biuro notarės patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-2941 ir tos pačios dienos sutarties dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo Nr. 1-2942 dėl žemės sklypo pardavimo ir perdavimo D. S. pripažinti negaliojančiomis taip pat nėra pagrindo.

127Atsakovė A. Š. atsiliepime į ieškinį (t.3, b.l.30-33) su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį dalyje dėl 1994-03-14 Užliedžių apylinkės tarybos sprendimo Nr.43 pripažinimo negaliojančiu atmesti. Atsakovė D. S. atsiliepime į ieškinį (t.3, b.l.4-6) su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį dalyje dėl Kauno rajono Užliedžių apylinkės tarybos 1994-03-14 sprendimo Nr. 43 dalyje dėl žemės sklypo asmeniniam ūkiui suteikimo G. S. pripažinimo negaliojančiu, Kauno apskrities viršininko 2003-05-16 įsakymo Nr. 02-05-1399 dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Užliedžių sen. ( - ) pripažinimo netekusiu galios, Kauno apskrities viršininko 2005-11-04 sprendimo Nr. 52/19864 ir įsakymo Nr. 02-05-11099 8 ir 16 punktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. S. pripažinimo negaliojančiais, 2006-04-13 Kauno miesto 18-ojo notarų niuro notarės patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-2941 bei 2006-04-13 sutarties Dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo Nr. 1-2942 dėl žemės sklypo pardavimo ir perdavimo D. S. pripažinimo negaliojančiais, atmesti. Atsakovės A. Ž. ir D. S. su ieškiniu nesutiko dėl šių motyvų:

1281) taikytina ieškinio senatis. Kadangi ieškovai termino atnaujinti neprašo, o ji praleista be svarbių priežasčių, yra pakankamas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1964 m. CK 90 str., 2000 m. CK 1.126 str.). Ieškovai nurodo, kad dar 1991 m. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Ieškinyje teigiama, kad dar 1999 m., 2005 m. jiems buvo pranešta, kad žemė, į kurią jie pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra užimta, suteikta ir naudojama asmeninio ūkio žemės. Pagal 2000 m. CK 1.127 str., 1964 m. CK 86 str. teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, t.y. nuo to momento, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisės ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Suvokimo terminui taikytini apdairaus, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai. Šuo atveju darytina išvada, kad ieškovai turėjo galimybę išsiaiškinti ir sužinoti konkrečius žemės savininkus bei jų žemės valdymo pagrindus tiek žemėtvarkos skyriuje, tiek VĮ Registrų centre, kurio informacija, duomenys yra vieši, juo labiau, kad jau 1999 m. ieškovams buvo žinoma, jog žemė užimta asmeninio ūkio žemių. Todėl akivaizdu, kad ieškovai turėjo galimybę pažeistas teises ginti teismine tvarka dar 1999 m., tačiau savo teisių gynimo atžvilgiu buvo aplaidūs ir nerūpestingi. Pagal CK 1.125 str. 4 d. sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Ieškiniu ginčijamas 1994-03-14 apylinkės tarybos sprendimas Nr. 43, todėl ieškinys privalėjo būti pateiktas per tris mėnesius nuo sužinojimo momento. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovų senaties termino praleidimas ar ieškinio atmetimas neatima iš ieškovų teisės toliau realizuoti savo teisės į nekilnojamojo turto grąžinimą tiek leistinai nukrypstant nuo matavimų, tiek šią teisę realizuojant kitais įstatyme numatytais nuosavybės teisių atkūrimo būdais;

1292) tiek G. S., tiek A. Š. asmeninio ūkio žemė suteikta teisėtai, vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. G. S. ilgiau nei 25 m. naudojosi žeme, dirbo Veterinarijos akademijoje Šiltnamiuose. Įsidarbinus jai, kaip ir kiekvienam laikančiam gyvulius darbuotojui, buvo paskirtas žemės sklypas. Yra išlikę sudaryti sąrašai apie asmeninio ūkio žemės naudotojus, tame tarpe G. S.. A. Š. ginčo žeme naudojasi nuo 1982 m., jos žemės sklypas yra buvusioje veterinarijos akademijos teritorijoje, gyvena ( - ) (t.3, b.l.37), kuri anksčiau taip pat buvo veterinarijos akademijos teritorijoje ir Kauno rajono ribose. Ginčo žemės sklypas yra 1 km nuo A. Š. gyvenamojo namo. Šiuo metu ( - ) priklauso miesto teritorijai, o dar anksčiau adresas buvo Parko g., Užliedžių apylinkė, Kauno r. Atsakovės gyvenamoji vieta minėtu adresu deklaruota nuo 1971-10-19, ką patvirtina įrašas atsakovės pase (t.3, b.l.37). A. Š. su sutuoktiniu dirbo Veterinarijos akademijoje (t.3, b.l.38-60): ji - katilinėje, vyras – šėriku. Įsidarbinus jiems, kaip ir kiekvienam laikančiam gyvulius darbuotojui, buvo paskirtas žemės sklypas. Yra išlikę sudaryti sąrašai apie asmeninio ūkio žemės naudotojus, tame tarpe ir A. Š. šeimą. Atkūrimo įstatymo 12 str. 8 p. nustatyta, kad žemė iš asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, yra išperkama, jeigu ji pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui. Darytina išvada, kad paskirti ir naudojami žemės sklypai yra priskirti valstybės išperkamai žemei ir natūra negali būti grąžinti. Jau 1992 m. kovo mėnesį ginčo žemės teritorija buvo priskirta valstybės išperkamai, 1994 m. pavasarį buvo sudarytas valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės sklypų planas, į kurį patenka ginčo žemės sklypų dalis. LAT, formuodamas vieningą praktiką, laikosi nuostatos kad asmenų, kuriems žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, interesai prioritetiškai ginami prieš asmenis, kurie į šią žemę pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra, tik tuo atveju, jeigu ši žemė asmeniniam ūkiui suteikta teisėtai, t.y. nepažeidžiant žemės suteikimo metu galiojusių teisės aktų (2003-10-20 nutartis byloje Nr. 3k-3-984/2003 ir kt.). Ieškovams atkūrus nuosavybes teises kitais įstatyme nustatytais būdais, bus tinkamai atkurtos nuosavybės teisės, nes nei vienas iš būdų nėra pripažintas geresniu, naudingesnių. Neatkūrus natūra, o kitu būdu, negalima pripažinti, kad taip bus pažeistos ieškovų teisės;

1303) ieškinyje nepagrįstai nurodoma, kad 1991 m. pateikiant ieškovams prašymus atkurti nuosavybės teises, G. S. žemės sklypas buvo laisvas ir niekieno nenaudojamas, kadangi G. S. žemės sklypą naudojo nuolat iki pardavimo D. S.. Ginčo teritorija nebuvo laisvos valstybės žemės fonde, o priskirta teritorijos planavimo dokumentuose ir nutarimu prie valstybės išperkamos;

1314) CK 1.80 str. 2 d. nustatyta, jog pripažinus sandorį negaliojančiu, restitucija taikoma tuo atveju, jei įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. LAT 2003-11-19 nutartyje (civ. b. 3 K-1118/2003) pažymėjo, kad nekilnojamasis daiktas negali būti išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo, kai nekilnojamasis daiktas buvo sąžiningo įgijėjo atlygintinai įgytas iš asmens, turėjusio teisę disponuoti tuo daiktu. Nuosavybės teisės į parduodamą daiktą nebuvo apribotos, teisinė registracija į ginčo pastatą nebuvo ginčijama, VĮ Registro centro duomenys yra teisingi ir išsamūs iki kol yra nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (LR Nekilnojamojo turto registro įst. 4 str.). Registrų centre nei išduodant pažymėjimą sandoriui, nei sandorio registravimo metu nebuvo įregistruoti jokie draudimai, apribojimai. Pirkimo-pardavimo sutarties šalys buvo tinkamos ir veikė šalių lygiateisiškumo pagrindu bei išreikšdamos savo tikrąją valią. LAT (civ. b. 3K-3-662/2004) yra pažymėjęs, kad turi būti ginami asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises, turtiniai interesai, tačiau pagal bendrąsias CK normas turi būti ginamos ir sąžiningo įgijėjo teisės bei turtiniai interesai. Pretenduojančių atkurti nuosavybės teises interesai nėra priskiriami prie svarbesnių, kurių teisės turi būti ginamos pirmiausia. D. S. negali būti pripažįstama nesąžiningu įgijėju, nes jai nebuvo žinomos aplinkybės, ieškovų pretenzijos G. S. dėl jos nuosavybės teisių į žemės sklypą ginčijimo. Pardavėja nebuvo informuota ar įspėta, kad neturi teisės perleisti turimo žemės sklypo. G. S. nėra D. S. draugė ar pažįstama. Pardavėja ketinimą parduoti turimą nekilnojamą turtą buvo paskelbusi per savo pažįstamus asmenis, nes bijojo būti apgauta nepatikimų, nesąžiningų pirkėjų. D. S. su G. S. supažindino p.R. G., turėjusi informaciją apie žemės sklypo pardavimą.

132Tretysis asmuo Kauno m. 18-ojo notarų biuro notarė B. G. atsiliepime į ieškinį (t.3, b.l.89-91) su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, 2006-04-13 notarės patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-2941, bei 2006-04-13 žemės sklypo perdavimo pirkėjo nuosavybėn dokumentą reg. Nr. 1-2942, pagal kuriuos G. S. pardavė, o D. S. nupirko žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), Vijūkų k., Kauno r. sav., palikti galioti visoje apimtyje, dėl šių motyvų:

1331) sutartis patvirtinta laikantis visų įstatymų reikalavimų, nepažeidžiant jokių teisės normų, reguliuojančių šios rūšies notarinių veiksmų sudarymą ir patvirtinimą;

1342) notaras, taip pat kaip ir sutartinių civilinių santykių dalyviai - pirkėjas ir pardavėjas- „nerevizuoja" administracinių teisės aktų teisėtumo;

1353) patys ieškovai ginčija sandorį ne kaip neteisėtą, o kaip pasekmę iš ankščiau atliktų teisinių veiksmų, nenurodo, kad įgydama šį turtą, pirkėja buvo nesąžininga;

1364) LAT 2003-11-19 nutartyje civ. byloje 3K-1118/2003 pažymėjo, kad nekilnojamasis daiktas negali būti išreikalautas ir sąžiningo įgijėjo, jei nekilnojamasis daiktas sąžiningo įgijėjo įgytas iš asmens, turėjusio teisę disponuoti tuo daiktu. Nuosavybės teisės į parduodamą daiktą nebuvo apribotos, teisinė registracija į gyvenamąjį namą nebuvo ginčijama. VĮ Registrų centro duomenys yra teisingi ir išsamūs iki kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). VĮ Registrų centre nei išduodant pažymą sandoriui, nei sandorio registravimo metu nebuvo įregistruoti jokie draudimai ar apribojimai. Sandorio tvirtinimo metu jokių daiktinių teisių suvaržymų ar jų apribojimų nebuvo įregistruota Hipotekos registre, Turto areštų registre ir VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Pirkimo-pardavimo sutarties šalys buvo tinkamos ir veikė lygiateisiškumo pagrindu bei išreikšdamos savo tikrąją valią.

137Tretysis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį (t.5, b.l.74-76) su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį dalyje dėl 2005-08-22 Kauno m. 19-ojo notarų biuro notarės A. U. patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 19KU-6051, sudarytos tarp J. G. ir G. P., ir perdavimo-priėmimo akto Nr. 19KU-6052, 2007-04-25 Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarės R. I. patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. IR-3981, sudarytos tarp J. P. ir L. B., 2005-08-22 Kauno m. 19-ojo notarų biuro notarės A. U. patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 19KU-6048, sudarytos tarp D. P. ir G. P., ir perdavimo-priėmimo akto Nr. 19KU-6049 pripažinimo negaliojančiomis, atmesti. Tretysis asmuo nurodo, kad 2007-04-02 AB SEB bankas pagal kredito sutartį Nr. 1450718032200-34 suteikė G. P. 245 485,16 Eur kreditą, pagal 2005-08-19 kredito sutartį Nr. 1460518072237-34 suteikė G. P. 49 939,03 Eur kreditą žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) ir jame esančio pastato (unikalus Nr. ( - )), adresas: ( - ), Vilniuje, ir žemės sklypų (unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), esančių Vijūkų k., Kauno rajone, pirkimui ir atsiskaitymui su pardavėjais už įsigyjamus žemės sklypus pagal pirkimo-pardavimo sutartis. G. P., užtikrindamas prievolių pagal kredito sutartis įvykdymą, AB SEB bankui yra įkeitęs minėtus žemės sklypus. Hipotekos sandoriai viešai įregistruoti 2005-08-30 (hipotekos lakšto identifikavimo kodas ( - ), t.5, b.l.77-79) ir 2007-06-13 (hipotekos lakšto identifikavimo kodas ( - ), t.5, b.l.80-81). 2007-04-13 AB SEB bankas pagal kredito sutartį Nr. 0350718071618-89 suteikė L. B. 262 000 Lt kreditą žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio Vijūkų k. Kauno rąj., pirkimui ir atsiskaitymui su pardavėju už įsigyjamą žemės sklypą pagal pirkimo-pardavimo sutartį. L. B., užtikrindamas prievolės pagal kredito sutartį įvykdymą, AB SEB bankui yra įkeitęs minėtą žemės sklypą. Hipotekos sandoris yra viešai įregistruotas 2007-05-15 (hipotekos lakšto identifikavimo kodas ( - ), t.5, b.l.82-84). Trečiojo asmens nuomone, ieškovų reikalavimai dėl pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 4.96 str. pagrindu bei argumentai, kad žemės įgijėjai turėjo įsitikinti, jog žemę pardavėjai įgijo teisėtai, nepagrįsti. Ieškovai, reikalaudami pripažinti pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad G. P. ir L. B. žinojo ar turėjo žinoti, kad pardavėjai neturėjo teisės perleisti žemės sklypų nuosavybėn. Todėl preziumuojama, kad atsakovai G. P. ir L. B. yra sąžiningi nekilnojamojo turto įgijėjai. Sąžiningo įgijėjo interesų apsaugos institutas taikomas tiek ginant nuosavybės teisę, tiek ir kitas daiktines teises. Kadangi minėti žemės sklypai bankui buvo įkeisti laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nesant jokių apribojimų ar draudimų dėl nekilnojamojo turto įkeitimo, todėl įkeitimo teisė, kaip daiktinė teisė, yra įgyta sąžiningai ir sąžiningo įkaito turėtojo - AB SEB bankas teisė taip pat ginama. AB SEB bankas yra sąžininga hipotekos sandorio šalis, jo sąžiningumas preziumuojamas. Nei sandorio pripažinimas negaliojančiu, nei restitucijos taikymas negali paveikti sąžiningo įgijėjo interesų (CK 1.80 str. 4 d., 6.153 str.), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (CK 4.96 str.). Todėl ieškovų reikalavimai pripažinti pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis, neteisėti ir nepagrįsti.

138Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu dalyvavę atsakovai Česlovas M. R., H. R., P. R. siūlė ieškinį tenkinti visi kiti dalyvaujantys atsakovai ir jų atstovė siūlė ieškinį atmesti.

139Ieškinys atmestinas.

140Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje yra nustatyta, kad V. K., V. R. ir tretysis asmuo S. R. 1991 m. rugsėjo 6 d. pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 20,15 ha žemės, privačios nuosavybės teisėmis valdytos S. R. ir J. R. ( - ) Kauno r. (prijungtos S. R., V. R. ir V. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 469 b.l.40). 2005 m. gegužės 19 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-4844 1 p. patvirtintas Piliečių, susigrąžinančių žemę natūra sąrašas (t.4, b.l.69). Pagal 1997 m. lapkričio 10 d. pažymas pretendentams pripažinta teisė susigrąžinti natūra po 6,72 ha pirmtakų valdytos žemės (sąrašo eilės Nr. 1, t.4, b.l.70). 2006 m. spalio 26 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-11239 (t.1, b.l.14) buvo parinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas - už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais ir skirtos kompensacijos už tenkančias žemės dalis - po 4 979 Lt už 9,22 ha žemės (prijungtos S. R., V. R. ir V. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 469 b.l.61-64), bei V. K., V. R. ir trečiajam asmeniui S. R. atkurtos nuosavybės teisės natūra, S. R. neatlygintinai nuosavybėn perduotas 1,90 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, taip pat suteiktas žemės sklypas pagal įsakymo 2 priedo 2 p. 2006 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 52/20977 V. K. (t.1, b.l.19) ir sprendimu Nr. 52/20979 V. R. (t.1, b.l.17-18) nuspręsta atkurti nuosavybės teises į viso 6,71 ha žemės bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis su S. R.: V. R. - į 2,10 ha, S. R. - į 2,09 ha, V. K. - į 2,11 ha, suteikiant šiuos kiekius žemės keturiuose sklypuose Nr. 366-1, Nr. 366-2, Nr. 366-3, Nr. 366- 4. Iš įsakymo turinio matyti, kad S. R. atkurtos nuosavybės teisės natūra į asmeninio ūkio žemės sklypą, kuris buvo suformuotas ir naudotas pirmtakų privačios nuosavybės teisėmis valdytos žemės ribose. Iš to išplaukia, kad S. R. atkuriamos nuosavybės teisės į 1,90 ha didesnį žemės plotą, nepaisant tarp pretendentų notarinio susitarimo dėl pasidalinimo ir 2005 m. gegužės 19 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-4844 1 p. patvirtintos Piliečių, susigrąžinančių žemę natūra, sąrašo 1 p. pripažintos teisės susigrąžinti natūra po 6,72 ha pirmtakų valdytos žemės. S. R. 2006 m. spalio 26 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 52/20978 (prijungtos S. R., V. R. ir V. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 469 b.l.9) ir 2006 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 02-05-11239 (t.1, b.l.14) atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią žemės dalį 2,09 ha grąžinant natūra, 1,90 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui ir nurodant, kad į 2,73 ha nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau.

141Ieškovai ieškinį grindė tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog 1991-09-06 pateikiant prašymus atkurti nuosavybės teises į S. R. ir J. R. iki 1940 m. liepos 22 d. privačios nuosavybės teisėmis valdytą žemę ( - ) Kauno r., žemė buvo laisva. Ji yra laisva ir dabar, neužstatyta, jokie asmeninio ūkio naudotojai realiai žeme nesinaudoja, ja naudojasi tretysis asmuo S. R., todėl vadovaujantis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. (toliau – Atkūrimo įstatymas), ji negali būti priskirta valstybės išperkamajai, o turi būti grąžinta natūra (Įstatymo 1 str., 4 str. 4 d.), laikantis nuosavybės teisių tęstinumo principo, atsižvelgiant į pretendentų susitarimą dėl žemės kiekio pasidalinimo tarpusavyje, neteikiant prioriteto asmeninio ūkio naudotojui, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 7 str., pirmiausia turėjo būti sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas. Ieškovai nurodė, kad 1999 m. birželio 4 d. Kauno apskrities viršininko administracijos raštu Nr. K-428/2 pranešta, kad 7,87 ha suteikta aštuoniems piliečiams kaip asmeninio ūkio žemė, tačiau nepranešta kada ir kokiu pagrindu, kas suteikęs žemę asmeniniam ūkiui, taip pat pranešta, kad 8,65 ha naudojasi Lietuvos veterinarijos akademija, tačiau kada ir kokiais pagrindais suteiktas žemės sklypas, į kurį pateko ir pretenduojamas susigrąžinti 8,65 ha žemės plotas, naudojamas Lietuvos veterinarijos akademijos, pranešta nebuvo. Buvo tik nurodyta, kad apie 3,67 ha pretendentams bus grąžinta natūra bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis.

142Ieškovai įrodinėjo, jog pažeidžiant nuosavybės teisių tęstinumo principus bei 1991-07-25 Žemės reformos įstatymo Nr. 1-1607 7 str., neišsprendus nuosavybės teisių atkūrimo klausimo visa apimtimi, Kauno rajono Užliedžių apylinkės Tarybos 1992 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 27 ir 1994 m. kovo 14 d. 1-ojo šaukimo 43-oji sesija nusprendė seniūnijos gyventojams skirti žemės sklypus asmeniniam ūkiui S. ir J. R. valdytos žemės ribose, nors pretendentų pareiškimo pateikimo metu (1991-09-06) žemė buvo laisva (vadovaujantis 1990-10-11 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo įforminimo ir apskaitos tvarkos", žemė asmeniniam ūkiui išdalinta nebuvo). 1992-07-15 ir 1994-03-14 Užliedžių apylinkės Tarybos sprendimai Nr. 27, 43 neteisėti, nes priimti pažeidžiant to meto teisės normas: 1991-07-25 Žemės reformos įstatymo Nr. 1-1607, galiojusio nuo 1991-09-01, 2 str., 6 str. 2 d.; 1991-10-12 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 423 „Dėl žemės reformos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėje metodikos patvirtinimo“ Metodikos 2 p.; 1993-07-15 įstatymo Nr. 1-230 „Dėl LR Žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo" 2 str., 6 str. 2 d.; Vyriausybės 1993-10-29 nutarimu Nr. 816 patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 14 p. Šios Tvarkos 16 p. nustatė, kad „Nauji žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994-01-01 turi būti matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus". KAVA nurodo, kad žemės reformos žemėtvarkos projektas patvirtintas tik 2003-05-16 viršininko įsakymu Nr. 02-05-3199, tačiau nutyli, ar buvo patvirtinti ir, jeigu buvo, tai kada ir kokiais administraciniais aktais žemės reformos žemėtvarkos projektai, kurias žemė skirta asmeniniam ūkiui 1992 m. ir 1994 m. Minėtos Tvarkos 14 p. nurodė, kad „Žemės sklypų asmeniniam ūkiui matavimo darbai organizuojami kartu sprendžiant klausimus, susijusius su grąžinamų privačion nuosavybėn žemės sklypų išdėstymu LR Vyriausybės 1993-10-19 nutarimo Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai" nustatyta tvarka“. Pastarojo Vyriausybės nutarimo 1.7 p. nurodyta, kad „numatomi privatizuoti žemės sklypai preliminariuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose suformuojami laikantis LR žemės reformos įstatymo 10 str. nustatytos tvarkos ir eiliškumo". Minėto įstatymo 2 str. numatė, kad žemės reformos pirmutinis tikslas įgyvendinti Lietuvos piliečių teisę į žemės nuosavybę ir naudojimą, įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant nusavintą žemę. Taigi, minėti vyriausybės nutarimai ir nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas tuomet jau įtvirtino nuosavybės teisių tęstinumas. Todėl, atsižvelgiant į žemės reformos įstatymų normas, pirmiausia reikėjo užtikrinti nuosavybės teisų tęstinumą, o po to, laikantis 1993-07-15 Žemės reformos įstatymo 10 str. redakcijos, formuoti žemės sklypus kitiems asmenims, į kurių eilę net nebuvo įtraukti asmenys, pretenduojantys susigrąžinti žemę natūra jos buvusioje vietoje. Atsakovo pirmtakas, nepaisydamas minėtuose norminiuose aktuose įtvirtinto nuosavybės teisių tęstinumo principo, turėdamas pretendentų pareiškimą atkurti nuosavybės teises, pažeidė minėtus norminius aktus ir 1992-07-15 ir 1994-03-14 Užliedžių apylinkės tarybos sprendimais Nr. 27, 43 bei paskesniais administraciniais aktais išdalino turėtą žemę, tuo pažeisdamas pretendentų teises. Šie sprendimai, priimti pažeidžiant to meto teisės normas, yra neteisėti, todėl neteisėti ir paskesni administraciniai aktai bei sandoriai - teisių perėjimo įpėdiniams aktai. LAT 2000-01-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-20, 2000 m. (Teismų praktika Nr. 13, p. 73) nurodoma, kad, panaikinus administracinį aktą, naikintinos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės. S. ir J. R. iki 1940 m. privačios nuosavybės teisėmis valdytos žemės plotas padalintas į nedidelius sklypus ir 1992-07-15 bei 1994-03-14 Užliedžių apylinkės tarybos sprendimais Nr. 27, 43 ją neteisėtai skyrus asmeniniam ūkiui, vėliau asmeninio ūkio naudotojams atkurtos nuosavybės teisės į jų pirmtakų turėtas žemes, suteikiant žemės sklypus pretendentų pirmtakų valdytos žemės ribose, perkėlus sklypus iš kitų Lietuvos rajonų. Valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimis žemės sklypai išparduoti, nors tebegaliojančio 1996-06-20 LR Konstitucijos 47 str. 2 d. numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų Konstitucinio įstatymo Nr. 1-1392 8 str. draudžia parduoti žemę, kol į ją neatkurtos piliečių nuosavybės teisės. Taigi, atsakovams neteisėtai suteikus asmeninio ūkio žemę, visi atsakovų sudaryti pirkimo-pardavimo sandoriai CK 4.96 str. pagrindu yra neteisėti, nes įgijėjai turėjo įsitikinti, jog žemę pardavėjai (pirmtakai) įgijo teisėtai.

143Ieškovų nuomone, 2006 m spalio 26 d. Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-05-11239 ir sprendimai Nr. 52/20977, Nr. 52/20979, Nr. 52/20978 yra neteisėti, kadangi priimti pažeidžiant LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 „Dėl LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" patvirtintos Tvarkos 112 p.- raštu nepranešus apie sprendimų priėmimo laiką ir vietą, taip suvaržant pretendentų teisę apskrities viršininkui asmeniškai išsakyti prieštaravimus dėl žemės grąžinimo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, bei pažeidžiant Tvarkos 16 p., t.y. nesuteikiant pretendentams teisės pasirinkti pageidaujamą žemės sklypo vietą, pažeidžiant Tvarkos 16 p. 4 d., nes, pateikus prašymą formuoti tris žemės sklypus, nebuvo išaiškinta teisė pateikti bendraturčių rašytinį susitarimą dėl žemės grąžinimo atskirais sklypais (skaidant keturis grąžintinus sklypus dalimis po 3 dalis), nors pagal 2002 m. rugsėjo 26 d. LR Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 376 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 25 p. atsakovas privalėjo organizuoti pirmąjį pretendentų susirinkimą ir užtikrinti, kad projekto autorius pateiktų duomenis apie laisvos žemės plotus, paaiškintų pretendentų galimybes ir sąlygas gauti žemę, projektavimo tvarką, supažindintų juos su įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Nors Tvarkos 16 p. 3 d. numato alternatyvų sklypų formavimo būdą: bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis arba atskirais sklypais, nei atsakovas, nei projekto autorius pretendentams jų teisės pateikti susitarimą nepaaiškino, taip pat nepaaiškino, kad nėra galimybės suformuoti tris atskirus vienodo dydžio sklypus, kaip jie to prašė 2006 m. liepos 11 d. pareiškimu Nr.2K-R-877, o šio visų trijų pretendentų pasirašyto pareiškimo nelaikė susitarimu, be to, nepaaiškino galimybės prašyti sprendimo projekte nurodytus sklypus Nr. 366-1, 366-2, 366-3, 366-4 susigrąžinti atskirais sklypais, išskaidžius juos kiekvieną į tris dalis. Iš atsakovo raštų turinio matyti, jog jis nuo 1999 m. slėpė pretendentų teisę susigrąžinti žemę atkairiais sklypais, sutinkamai su Metodikos 5.1 p., neparuošė visų dokumentų, reikalingų tinkamai organizuoti projektavimo darbus – neveikė pretendentų interesais ir, gavęs pareiškimą dėl atskirų sklypų formavimo, nepaaiškino teisės pateikti susitarimą. Be to, KAVA nepagrįstai dalį žemės priskyrė valstybės išperkamajai ir už ją skyrė kompensacijas.

144Teismas atmesdamas ieškinį pažymi, kad ieškovams dalis žemės negali būti grąžinta natūra, kadangi pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. ši žemė priskirta valstybės išperkamai - 3,87 ha suteikta asmenims kaip asmeninio ūkio žemė (t.1, b.l.38), o 8,08 ha buvusių savininkų žemėje suteikta Lietuvos veterinarijos akademijai (LVA) mokslo ir mokymo tikslams. Lietuvos Konstitucinis Teismas ne kartą pažymėjo, jog nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą (Konstitucinio Teismo 1994-05-27, 1995-03-08, 2001-04-02 nutarimai. Suformuotoje teismų praktikoje sprendžiant tokio pobūdžio ginčus pažymima, kad besąlygiškai atkurti iki okupacinės valdžios neteisėtų aktų priėmimo piliečių turėtas nuosavybės teises objektyviai yra neįmanoma ir kad susigrąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą piliečiai turi teisę tik specialaus įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka, t.y. taikant ribotą restituciją. Būtent tuo tikslu buvo priimti 1991-06-18 įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" bei 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Pagal šiuos įstatymus buvusių savininkų nuosavybės teisės atkuriamos ne visiems savininkams ir ne į visą jų turėtą turtą, juose numatyta daug specialių sąlygų ir reikalavimų, kuriuos įvykdžius, tam tikram asmenų ratui ir tam tikru įstatyme nustatytu būdu nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti atkurtos. 1997-09-29 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 3 punktas numato, kad kai piliečio prašyme nurodytu būdu negalima atkurti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu. Nagrinėjamu atveju teismo vertinimu, dalis žemės negalėjo būti grąžinama natūra, nes yra užimta valstybės išperkama žeme, ieškovų bei trečiojo asmens S. R. atžvilgiu pagrįstai atsakovas kauno apskrities viršininko administracija 2006-10-26 priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, parenkant nuosavybės teisių atkūrimo būdą.

145Teismo vertinimu, ieškovai nepagrįstai teigia, kad projekto autorius tinkamai nepaaiškino pareiškėjams jų teisės atkurti nuosavybės teises atskirais sklypais, kad nuo 1999 m. kryptingai slėpė jų teisę susigrąžinti žemę atskirais sklypais, kad jie nebuvo informuoti apie sprendimų priėmimo laiką ir vietą, ir taip neteko teisės išsakyti prieštaravimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2005-06-29 pareiškėjai buvo kviečiami atvykti į organizuojamą susitikimą su projekto autoriumi dėl laisvos išlikusios žemės grąžinimo (prijungtos S. R., V. R. ir V. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 469 b.l.47-49). Iš VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto specialistės J. P. paaiškinimo (prijungtos S. R., V. R. ir V. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 469 b.l.29) matyti, kad visi trys pretendentai atvyko, tačiau atsisakė, kad būtų matuojama laisva žemė, taip pat atsisakė pasirašyti po paaiškinimu. Prijungtos S. R., V. R. ir V. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 469 b.l.34 yra 2006-07-11 KAVA Žemės tvarkymo departamento protokolas, iš kurio turinio matyti, kad įvykęs pasitarimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ieškovams bei trečiajam asmeniui. Pasitarime dalyvavo V. K., V. R., S. R.. Iš protokolo teksto matyti, kad V. K. nesutinkanti su atkūrimo sąlygomis ir reikalauja visos žemės natūra. Taip pat nurodyta, kad Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos skyriaus vedėjas V. D. pasiūlęs pretendentams nuosavybės teises atkurti ne bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet žemę pasidalijant sklypais. Iki rugpjūčio 10 d. buvo nustatytas terminas pretendentams apsvarstyti pasiūlymą dėl žemės pasidalijimo atskirais sklypais bei pareikšti valią dėl kito galimo nuosavybės teisių atkūrimo būdo, tačiau pretendentai tokio susitarimo nepateikė. 2006-07-31 S. R. pateikė prašymą, nurodydamas, kad už valstybės išperkamą žemę pageidauja gauti lygiavertį žemės sklypą.

146Teismas sprendžia, kad ieškovai, prašydami pripažinti negaliojančiu S. R. atžvilgiu KAVA 2006-10-26 priimtą sprendimą Nr. 52/20978 ir įsakymą Nr.02-05-11239, kuriuo jam nuosavybės teisės buvo atkurtos į 1,90 ha didesnį žemės plotą nei patiems ieškovams, nurodo, kad nuosavybės teisės visiems 3 vaikams turėjo būti atkuriamos lygiomis dalimis. Tačiau byloje esantis 1994-03-14 Užliedžių apylinkės tarybos sprendimas patvirtina, kad S. R. paveldimoje žemėvaldoje buvo skirta 1,90 ha asmeninio ūkio žemės. Pagal Atkūrimo įstatymo 4 str. 6 p. į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas. Taigi, vadovaujantis šia teisės akto nuostata, Kauno apskrities viršininkas 2006-10-26 administraciniais aktais S. R. perdavė šį žemės sklypą neatlygintinai nuosavybėn, todėl naikinti nuosavybės teisių atkūrimą šiuo ieškinio motyvu nėra faktinio pagrindo.

147Teismas vertina, kad administraciniai aktai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės S. R., V. K., V. R., buvo priimti nepažeidžiant teisės aktais nustatytos procedūros, todėl nėra pagrindo pripažinti juos neteisėtais. Kadangi ieškovai prašo pripažinti negaliojančiais jų atžvilgiu priimtus administracinius aktus ir toje dalyje, kurioje žemė buvo grąžinta natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise, preziumuojama, jog ieškovų netenkina toks nuosavybės teisių atkūrimo būdas, kadangi jie pageidavo žemės atskirais sklypais. Atkūrimo įstatymo 4 str. 2 d. numatyta, jog bendraturčių susitarimu žemė natūra gali būti grąžinama atskirais sklypais. Kadangi pretendentai tokio susitarimo nepateikė, žemė buvo grąžinta bendrosios dalinės nuosavybės teise. Toks sprendimas neprieštarauja Atkūrimo įstatymo nuostatoms. Ieškovai nepagrįstai 2006-07-11 prašymą traktuoja kaip susitarimą atkurti nuosavybės teises, kadangi iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentų matyti, kad sklypai buvo keturi - Nr. 366-1, 366-2, 366-3, 366-4. Ieškovai nenurodė, į kurį sklypą konkrečiai nuosavybės teisės turi būti atkuriamos kiekvienam pretendentui.

148Teismas, išnagrinėjęs bylą posėdyje, sprendžia, kad Kauno rajono Užliedžių apylinkės taryba, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, buvusių savininkų S. R. ir J. R. valdytoje žemėje 1992 m. ir 1994 m. Užliedžių seniūnijos gyventojams teisėtai suteikė žemės sklypus asmeniniam naudojimui, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamų Tarybos sprendimų. Teisės aktuose (LR Aukščiausiosios Tarybos 1990-07-26 nutarimas Nr. 1-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo", LR Vyriausybės 1990-10-11 nutarimas „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo ir įforminimo tvarkos", 1993-10-29 nutarimas Nr. 816 „Dėl Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo") nebuvo reikalaujama atsižvelgti į buvusio žemės savininko interesus, suteikiant naudoti jo žemę kitiems asmenims, nors tuo metu privatinės nuosavybės institutas pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą jau buvo grąžintas į šalies teisės sistemą. Žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikiama atsižvelgiant tik į žemės ūkio ar kitų įmonių ir pretendento į asmeninį ūkį interesus. Asmeniniam ūkiui skirti žemės sklypai yra valstybės išperkami ir negrąžinami natūra pagal 1997-07-01 Atkūrimo įstatymo 12 str. 2 p. ir 7 p. Tai reglamentavo ir 1991-06-18 įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų". Pagal minėto straipsnio 1 dalį žemė iš buvusių savininkų išperkama taikant to paties įstatymo 16 straipsnyje numatytus būdus. Tokios kitiems asmenims asmeniniam ūkiui naudoti suteiktos žemės išpirkimas iš asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, bei numatymas galimybės asmeninio ūkio žemės naudotojams šią žemę neterminuotai naudoti ar netgi įstatymų nustatyta tvarka įgyti privačion nuosavybėn, Lietuvos Konstitucinio Teismo 1995-03-08 nutarimu buvo pripažintas neprieštaraujančiu LR Konstitucijai. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė pareigą derinti socialinius interesus ir reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 straipsnis). LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/1999 konstatavo, kad įstatymo leidėjas, suvokdamas interesų konflikto tarp asmenų, norinčių atkurti nuosavybės teises į žemę, ir asmenų, gavusių žemės sklypus asmeniniam ūkiui, galimybę, Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 1 p. nustatė, kad žemė pirmumo eile parduodama nuosavybėn asmenims, turintiems teisę įsigyti žemę asmeniniam ūkiui. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/1999 LAT nurodė, kad laiko atžvilgiu žemė asmeniniam ūkiui buvo pradėta skirstyti anksčiau, negu prasidėjo nuosavybės teisės į žemę atkūrimo procesas. Įstatymų leidėjas savo nuostatą ginti asmenų, kuriems žemė suteikta asmeniniam ūkiui, interesus patvirtinto ir priimdamas 1997-07-01 Atkūrimo įstatymą, kurio 12 str. 8 p. įtvirtino nuostatą, kad žemė, suteikta asmeniniam ūkiui, yra valstybės išperkama.

149Teismo vertinimu, ieškovai nepagrįstai nurodo, jog KAVA nenurodo, kada asmeninio ūkio žemė buvo atžymėta vietoje. Tai patvirtina KAVA pateiktos, prie bylos prijungtos asmeninio ūkio žemės naudotojų, kurie yra privatizavę asmeninio ūkio žemę, bylos. Lietuvos Respublikos 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje" 6 p. 6.1. papunkčiu apskričių viršininkai buvo įpareigoti iki 2002-12-31 patikrinti, ar nepažeisti įstatymai, suteikiant piliečiams asmeninio ūkio žemę. Vadovaudamasis šia teisės akto nuostata, Kauno apskrities viršininkas 1998-11-05 priėmė įsakymą Nr. 05-6506 „Dėl piliečių, kuriems suteikta asmeninio ūkio žemė, sąrašų tvirtinimo" (t.2, b.l.176). Nei vienas iš asmeninio ūkio žemės naudotojų/savininkų, kuriuos ginčija ieškovai, į šiuos sąrašus nepateko (t.2, b.l.177-178), vadinasi, nebuvo nustatytas atsakovams asmeninio ūkio suteikimo neteisėtumo faktas.

150Teismo nuomone, ieškovų argumentai, kad atsakovas nepagrįstai dalį žemės (8,08 ha) 2001-03-08 LR Vyriausybės nutarimu Nr.266 skirtos Lietuvos veterinarijos akademijai (LVA) mokslo ir mokymo tikslams, priskyrė valstybės išperkamai žemei ir už ją paskyrė kompensacijas, kadangi KAVA turėjo palaukti, kol Konstitucinis teismas išnagrinės prašymą nustatyti, ar norminiai ir administraciniai aktai, kuriais žemė suteikta Lietuvos veterinarijos akademijai grąžintinos žemės ribose, neprieštarauja Atkūrimo įstatymo nuostatoms, nepagrįsti. LR Vyriausybė 1992-02-27 nutarimu Nr.134 patvirtino mokslo ir mokymo institucijoms skirtus neprivatizuotinus žemės plotus. Pagal šį nutarimą Lietuvos veterinarijos akademijai buvo skirta 800 ha žemės ūkio naudmenų. Vėliau LR Vyriausybė 2001-03-08 nutarimu Nr. 266 Lietuvos veterinarijos akademijai skyrė 815 ha. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. 8 p. kaimo vietovėje mokslo ir mokymo įstaigoms perduota žemė yra laikoma valstybės išperkama žeme. LR Konstitucinio Teismo įstatymo 26 str. nustato, kad jeigu Konstitucinis Teismas priima sprendimą priimti nagrinėti prašymą, Konstitucinio Teismo pirmininkas tuoj pat apie tai oficialiai paskelbia „Valstybės žiniose", taip pat Konstitucinio Teismo interneto tinklalapyje. Šiame pirmininko pranešime turi būti nurodytas tikslus ginčijamo akto pavadinimas, jo priėmimo data ir tai, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnį minėto akto galiojimas sustabdomas nuo šio oficialaus paskelbimo dienos iki Konstitucinio Teismo nutarimo dėl šios bylos paskelbimo. Konstitucinio Teismo internetinio puslapio www.lrkt.lt duomenimis Kauno apygardos teismo prašymas (Nr. 32/2006) gautas 2006-07-19. 2006-10-26 administracinių aktų priėmimo metu buvo atliekamas išankstinis tyrimas. Be to, Konstitucinio Teismo 2007-01-17 sprendimu buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo - Kauno apygardos teismo prašymą ištirti, ar LR Vyriausybės 1991-12-09 nutarimas Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo" ta apimtimi, kuria šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintame Neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąraše yra įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos veterinarijos akademijai nustatytas neprivatizuotinų žemės ūkio naudmenų plotas yra 1000 hektarų, neprieštarauja LR Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, LR Konstitucijos 23 straipsnio nuostatai, kad nuosavybė neliečiama, LR Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" (1991 m. birželio 18 d. redakcija) 1 straipsniui. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovas KAVA priimdamas ginčijamą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ieškovams nenusižengė imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

151Teismas sutinka su atsakovo KAV atsiliepimo į ieškinį motyvais, jog V. K. ir V. R. negrąžinta natūra žemės dalis sudaro 9,22 ha, tuo tarpu ieškovai ginčija 3,87 ha asmeninio ūkio žemės suteikimo teisėtumą, įrodinėja, kad neteisėtai suteiktas 8,08 ha žemės sklypas Lietuvos veterinarijos akademijai, taigi ieškovai reikalavimą reiškia į 2,73 ha didesnį žemės kiekį nei realiai turi reikalavimo teisę.

152Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovų prašymu taikytina ieškinio senatis ieškovų reikalavimams. Kadangi ieškovai termino atnaujinti neprašo, o ji praleista be svarbių priežasčių, yra pakankamas pagrindas ieškinį atmesti ir tuo motyvu (CK 1964 m. CK 90 str., 2000 m. CK 1.126 str.). Ieškovai nurodo, kad dar 1991 m. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Ieškinyje teigiama, kad dar 1999 m., 2005 m. jiems buvo pranešta, kad žemė, į kurią jie pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra užimta, suteikta ir naudojama asmeninio ūkio žemės. Pagal 2000 m. CK 1.127 str., 1964 m. CK 86 str. teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, t.y. nuo to momento, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisės ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Suvokimo terminui taikytini apdairaus, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai. Šuo atveju darytina išvada, kad ieškovai turėjo galimybę išsiaiškinti ir sužinoti konkrečius žemės savininkus bei jų žemės valdymo pagrindus tiek žemėtvarkos skyriuje, tiek VĮ Registrų centre, kurio informacija, duomenys yra vieši, juo labiau, kad jau 1999 m. ieškovams buvo žinoma, jog žemė užimta asmeninio ūkio žemių. Todėl akivaizdu, kad ieškovai turėjo galimybę pažeistas teises ginti teismine tvarka dar 1999 m., tačiau savo teisių gynimo atžvilgiu buvo aplaidūs ir nerūpestingi. Pagal CK 1.125 str. 4 d. sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Ieškiniu ginčijamas 1994-03-14 apylinkės tarybos sprendimas Nr. 43, todėl ieškinys privalėjo būti pateiktas per tris mėnesius nuo sužinojimo apie ginčijamą aktą dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad šį terminą ieškovai yra praleidę.

153Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teismas ieškovų ieškinį pilnai atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą (LR CPK 178 str.).

154Atmetus ieškinį, atsakovams yra atlygintinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d., 6 p., 93 str. 1 d.): R. S. – 550 Lt (t.2, b.l.184, t.6, b.l.137), D. S. – 1 100 Lt (t.3, b.l.8, t.4, b.l.19, t.6, b.l.136), G. S. – 800 Lt (t.3, b.l.14, t.6, b.l.140), A. Š. – 560 Lt (t.3, b.l.34, t.4, b.l.14, t.6, b.l.135), A. N. – 750 Lt (t.3, b.l.70, t.6, b.l.134), L. G. – 250 Lt (t.6, b.l.133), A. K. – 250 Lt (t.6, b.l.138), V. M. – 250 Lt (t.6, b.l.139). Ieškinį atmetus, iš ieškovių taip pat priteistina 275,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

155Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str. 265 str., 270 str., teismas

Nutarė

156ieškinį atmesti.

157Priteisti iš ieškovių V. K., a.k. ( - ) ir O. R., a.k. ( - ) atsakovei R. S., a.k. ( - ) po 275 Lt (du šimtus septyniasdešimt penkis litus) atstovavimo išlaidų.

158Priteisti iš ieškovių V. K., a.k. ( - ) ir O. R., a.k. ( - ) atsakovei D. S., a. k. ( - ) po 550 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų.

159Priteisti iš ieškovių V. K., a.k. ( - ) ir O. R., a.k. ( - ) atsakovei G. S., a.k. ( - ) po 400 Lt (keturis šimtus litų) atstovavimo išlaidų.

160Priteisti iš ieškovių V. K., a.k. ( - ) ir O. R., a.k. ( - ) atsakovei A. Š., a.k. ( - ) po 280 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt litų) atstovavimo išlaidų.

161Priteisti iš ieškovių V. K., a.k. ( - ) ir O. R., a.k. ( - ) atsakovei A. N., a.k. ( - ) po 375 Lt (tris šimtus septyniasdešimt penkis litus) atstovavimo išlaidų.

162Priteisti iš ieškovių V. K., a.k. ( - ) ir O. R., a.k. ( - ) atsakovei L. G., a.k. ( - ) po 125 Lt (vieną šimtą dvidešimt penkis litus) atstovavimo išlaidų.

163Priteisti iš ieškovių V. K., a.k. ( - ) ir O. R., a.k. ( - ) atsakovei A. K., a.k. ( - ) po 125 Lt (vieną šimtą dvidešimt penkis litus) atstovavimo išlaidų.

164Priteisti iš ieškovių V. K., a.k. ( - ) ir O. R., a.k. ( - ) atsakovui V. M., a.k. ( - ) po 125 Lt (vieną šimtą dvidešimt penkis litus) atstovavimo išlaidų.

165Priteisti valstybei iš ieškovių V. K., a.k. ( - ) ir O. R., a.k. ( - ) po 137,52 Lt (vieną šimtą trisdešimt septynis litus ir 52 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

166Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą šiam nekilnojamajam turtui (Turto arešto akto numeris ( - )):

1670,30 ha žemės sklypui, unikalus Nr.( - ) ( - ), Kauno r. sav., nuosavybės teise priklausančiam atsakovui G. P., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), Kaune.

1680,82 ha žemės sklypui, unikalus Nr.( - ), ( - ), Kauno r. sav., nuosavybės teise priklausančiam atsakovui L. N., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), Kaune.

1690,88 ha žemės sklypui, unikalus Nr.( - ), ( - ), Kauno r. sav., nuosavybės teise priklausančiam atsakovams G. P., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), Kaune, ir M. P., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), Kaune.

1700,42 ha žemės sklypui, unikalus Nr.( - ), ( - ), Kauno r. sav., nuosavybės teise priklausančiam atsakovei A. N., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), Kaune.

1710,77 ha žemės sklypui, unikalus Nr.( - ), ( - ), Kauno r. sav., nuosavybės teise priklausančiam atsakovui G. P., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), Kaune.

172Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Indrei... 2. Ieškovės V. K. ir O. R. patikslintu ieškiniu (t.7, b.l.37-49) prašo:... 3. 1. Pripažinti negaliojančiais 2006 m spalio 26 d. Kauno apskrities... 4. 2. Pripažinti negaliojančiais:... 5. 2.1. 1994 m. kovo 14 d. Kauno rajono Užliedžių apylinkės tarybos 1-ojo... 6. 2.2. 2002-02-25 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-853 3 p. -... 7. 2.3. 2003-05-16 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-3199 1 p.,... 8. 3. Pripažinti negaliojančiais:... 9. 3.1. 2004 m. gruodžio 15 d. Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr.... 10. 2005 m. rugpjūčio 22 d. Kauno m. 19-ojo notarų biuro notarės A. U.... 11. 3.2. 2004 m. gruodžio 7 d. Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr.... 12. Kauno rajono notarės R. S. 2005 m. vasario 22 d. Paveldėjimo teisės... 13. 3.3. 2005 m. sausio 28 d. Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr.52/18872,... 14. 2005 m. balandžio 22 d. Kauno m. 19-ojo notarų biuro notarės A. U. išduotą... 15. 2005 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-8992, patvirtintą... 16. 3.4. 2006 m. birželio 1 d. Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr.... 17. 3.5. 2006 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr.... 18. 2007 m. balandžio 25 d. Kauno m. 17-o notarų biuro notarės R. I.... 19. 3.6. 2005 m. lapkričio 4 d. Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr.... 20. 2006 m. balandžio 13 d. Kauno m. 18-ojo notarų biuro notarės B. G.... 21. 3.7. 1997 m. sausio 15 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos sprendimą... 22. 2005 m. rugpjūčio 22 d. Kauno m. 19-ojo notarų biuro notarės A. U.... 23. 3.8. 2007 m. lapkričio 5 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr.... 24. 2007 m. lapkričio 22 d. Kauno m. 20-ojo notarų biuro notarės R. V.... 25. 2008 m. spalio 6 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8399,... 26. 4. Pripažinti negaliojančia 2001 m. birželio 18 d. Valstybinės žemės... 27. Ieškinyje nurodoma, kad V. K., V. R. ir tretysis asmuo S. R. 1991 m. rugsėjo... 28. 1999 m. balandžio 22 d. Lietuvos veterinarijos akademija pranešė, kad ji... 29. Ieškovių nuomone, 2006 m spalio 26 d. Kauno apskrities viršininko įsakymas... 30. Ieškovai nurodo, kad LR Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385... 31. 1992 m. liepos 15 d. Kauno r. Užliedžių apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo... 32. Kauno rajono Užliedžių apylinkės tarybos 1994 m. kovo 14 d. sprendimu Nr.... 33. 1996 m. kovo 23 d. surašytas asmeninio ūkio apskaitos žiniaraštis. J. G.... 34. Kauno apskrities viršininko administracija įsakymais „Dėl žemės reformos... 35. 2003-05-16 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-3199 1 p.... 36. Ieškinyje nurodoma, kad 2004-04-27 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr.... 37. 2004-12-15 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 52/18794 (t.2, b.l.46) J.... 38. 2004-12-07 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 52/18743 (t.3, b.l.81-82)... 39. 2005-01-28 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr.52/18872 (t.2, b.l.55)... 40. 2006-06-01 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 52/20868 (t.3, b.l.65-66)... 41. 2006-08-30 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 52/21055 (t.2, b.l.50) J.... 42. 2005-11-04 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 52/19864 (t.2, b.l.35) G.... 43. 1997-01-15 Kauno apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 52-6319... 44. 2007-11-05 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-11948 (t.3, b.l.137)... 45. 2001-06-18 Valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. P52/2001-0010 (t.2,... 46. Ieškinyje nurodoma, jog pažeidžiant nuosavybės teisių tęstinumo principus... 47. Ieškinyje nurodoma, jog nors 1992-07-15 ir 1994-03-14 Užliedžių apylinkės... 48. Nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme ieškovės atstovė papildomai... 49. 2005 m. gegužės 19 d. Kauno apskrities Viršininko įsakymo Nr. 02-05-4844... 50. 2006 m. spalio 26 d. sprendimais Nr. 52/20977 V. K., ir Nr. 52/20979 – V. R.,... 51. S. R. 2006 m. spalio 26 d. Kauno apskrities Viršininko sprendimu Nr. 52/20978... 52. Įsakymas ir sprendimai neteisėti. Neteisėtos tiek jų dalys dėl... 53. Nors Tvarkos 16 p. 3 d. numato alternatyvų sklypų formavimo būdą:... 54. Atsakovas KAVA nepagrįstai dalį žemės priskyrė valstybės išperkamajai ir... 55. Kaip minėta, pretendentai pareiškimą sugrąžinti turtą pateikė 1991 m.... 56. Ir bene sudėtingiausias šios bylos klausimas, ar teisėtai žemė suteikta... 57. Atsakovas Kauno rajono Savivaldybė atsiliepime ( b.l. 2-39) nurodo, kad... 58. 1993 m. gruodžio 17 d. Užliedžių apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 41... 59. Pateiktos Ištraukos iš 1993 m. preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos... 60. 1996 m. kovo 23 d. surašytas asmeninio ūkio apskaitos žiniaraštis.(b.l.... 61. Pažeidžiant nuosavybės teisių tęstinumo principus bei 1991 m. liepos 25 d.... 62. 1992 m. liepos 15 d. ir 1994 m. kovo 14 d. Užliedžių apylinkės Tarybos... 63. Pastarojo Vyriausybės nutarimo 1.7. p. nurodyta, kad „numatomi privatizuoti... 64. Svarbi 2003 m. kovo 26 d. LAT nutarties Nr. 3K-3-396/2003 konstatuojamoji... 65. 1993 m. spalio 29 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 816 „Dėl Žemės sklypų... 66. Atsakovo pirmtakas nepaisydamas minėtuose norminiuose aktuose įtvirtinto... 67. Atsakovo Kauno AVA pirmtakas nepaisydamas minėtuose norminiuose aktuose... 68. Atsakovas KAVA argumentuoja 1993 m. ir 1994 m. žemės reformos žemėtvarkos... 69. 2003 m. rugsėjo 12 d. LAT Nutartyje Nr. 3K-3-961/2003 ir 2006 06 22 m.... 70. Atsakovams neteisėtai suteikus asmeninio ūkio žemę, paskesni sandoriai CK... 71. Dėl restitucijos. Ieškovės atstovė pabrėžė, kad 2006 m. gegužės 15 d.... 72. Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepime į ieškinį... 73. 1) dalis žemės negali būti grąžinta natūra, kadangi pagal Atkūrimo... 74. 2) 1997-09-29 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 3 punktas numato, kad kai... 75. 3) ieškovai nepagrįstai teigia, kad projekto autorius tinkamai nepaaiškino... 76. 4) ieškovai, prašydami pripažinti negaliojančiu S. R. atžvilgiu KAVA... 77. 5) administraciniai aktai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės S. R., V.... 78. 6) Kauno rajono Užliedžių apylinkės taryba, vadovaudamasi galiojančiais... 79. 7) ieškovai nepagrįstai nurodo, jog KAVA nutyli, kada asmeninio ūkio žemė... 80. 8) ieškovų argumentai, kad atsakovas nepagrįstai dalį žemės (8,08 ha)... 81. 9) V. K. ir V. R. negrąžinta natūra žemės dalis sudaro 9,22 ha, tuo tarpu... 82. Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai... 83. KAV, priimdamas 2006-10-26 administracinius aktus, vadovavosi atkūrimo... 84. Dėl paskaičiuotos kompensacijos dydžio: ieškovai nekelia ieškinyje motyvo,... 85. Kitas ieškinio motyvas - kad KAVA privalėjo užtikrinti, kad projekto... 86. Dėl ieškinio motyvo, kad nuosavybės teisės galėjo būti atkuriamos... 87. Dėl ieškinio motyvo, kad buvo kreipimasis į LRKT ir reikėjo palaukti jo... 88. Nesutinkame su ieškinio motyvu, jog neišsprendus nuosavybės teisių... 89. Kadangi šioje byloje susiduria asmenų, pretenduojančių į nuosavybės... 90. KAVA mano, jog asmeninis ūkis suteiktas teisėtai bei ji yra naudojama. AS... 91. Trečia, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kai žemės sklypas... 92. Ketvirta, buvo tikrinamas asmeninio ūkio žemės suteikimo neteisėtumas. II... 93. Penkta, tam, kad ieškovai ir tretieji asmenys įgytų pirmenybę prieš... 94. Šešta, dėl AS paženklinimo. Kad ženklinta 1996 m. LAT 2004-12-01... 95. Kadangi KAVA nuomone AS žemė yra skirta teisėtai, tai galiojantys teisės... 96. Dėl 1993-1994 m. administracinių aktų apskundimo terminų: mano, jog... 97. Atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį... 98. 1) valstybės išperkama, t. y. pretendentams negrąžinama 11,95 ha (3,87 ha -... 99. 2) Kauno rajono Užliedžių apylinkės taryba 1992-07-15 sprendimu patvirtino... 100. 3) LR Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo... 101. Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakvo atstovas siūlė ieškinį... 102. Atsakovas Lietuvos veterinarijos akademija atsiliepime į ieškinį (t.2,... 103. 1) Lietuvos veterinarijos akademija 2001-06-18 Valstybinės žemės panaudos... 104. 2) ieškovų argumentas, kad atsakovas, spręsdamas dėl ieškovų nuosavybės... 105. 3) ieškovų motyvas, kad, pateikiant prašymus atkurti nuosavybės teises į... 106. 4) pagal 2001-06-18 sudarytą Valstybinės žemės panaudos sutartį Lietuvos... 107. 5) Atkūrimo įstatymo 12 str. numato skirtingus atvejus, kai žemė išperkama... 108. Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakovo atstovas siūlė ieškinį... 109. Atsakovas G. P. atsiliepime į ieškinį (t.3, b.l.72-74) su ieškiniu... 110. 1) neaišku, kodėl ieškovai su ieškiniu dėl žemės teisių atkūrimo... 111. 2) ieškinio argumentas, kad atsakovai turėjo patikrinti, ar pardavėjai yra... 112. 3) jei visi reikalaujami sandoriai bei kiti teisės aktai būtų pripažinti... 113. 4) kyla abejonės, ar panaikinus pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis atsakovai... 114. Atsakovas L. N. atsiliepime į ieškinį (t.3, b.l.75-79) su ieškiniu dalyje... 115. 1) 2004-12-07 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 52/18743 ir įsakymu... 116. 2) žemė, į kurią buvo atkurta nuosavybės teisė J. N., yra valstybės... 117. 3) ieškiniui taikytina senatis, kadangi administracinius aktus galima ginčyti... 118. Atsakovai J. M. įpėdiniai A. K., R. A., R. S., L. G. ir V. M. atsiliepime į... 119. 1) Kauno apskrities viršininko 2005-01-28 sprendimu Nr.52/18872 mirusio... 120. 2) Kauno rajono Užliedžių apylinkės tarybos 1992-07-15 sprendimas Nr. 27 ir... 121. 3) suteikiant žemę asmeniniam ūkiui, J. M. gyveno Romainių kaime ir dirbo... 122. Atsakovė A. N. atsiliepime į ieškinį (t.3, b.l.61-64) su ieškiniu... 123. Atsakovė G. S. atsiliepime į ieškinį (t.3, b.l.9-13) su ieškiniu nesutiko,... 124. 1) ieškovų reikalavimas sugrąžinti jiems natūra žemę, kuri pagal... 125. 2) Kauno rajono Užliedžių apylinkės tarybos 1994-03-14 sprendimu Nr. 43... 126. 3) būdama teisėta 0,5 ha žemės sklypo savininke, turėdama teisę laisvai... 127. Atsakovė A. Š. atsiliepime į ieškinį (t.3, b.l.30-33) su ieškiniu... 128. 1) taikytina ieškinio senatis. Kadangi ieškovai termino atnaujinti neprašo,... 129. 2) tiek G. S., tiek A. Š. asmeninio ūkio žemė suteikta teisėtai,... 130. 3) ieškinyje nepagrįstai nurodoma, kad 1991 m. pateikiant ieškovams... 131. 4) CK 1.80 str. 2 d. nustatyta, jog pripažinus sandorį negaliojančiu,... 132. Tretysis asmuo Kauno m. 18-ojo notarų biuro notarė B. G. atsiliepime į... 133. 1) sutartis patvirtinta laikantis visų įstatymų reikalavimų,... 134. 2) notaras, taip pat kaip ir sutartinių civilinių santykių dalyviai -... 135. 3) patys ieškovai ginčija sandorį ne kaip neteisėtą, o kaip pasekmę iš... 136. 4) LAT 2003-11-19 nutartyje civ. byloje 3K-1118/2003 pažymėjo, kad... 137. Tretysis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį (t.5, b.l.74-76) su... 138. Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu dalyvavę atsakovai Česlovas M. R., ... 139. Ieškinys atmestinas.... 140. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje yra nustatyta, kad V. K., V. R. ir... 141. Ieškovai ieškinį grindė tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog 1991-09-06... 142. Ieškovai įrodinėjo, jog pažeidžiant nuosavybės teisių tęstinumo... 143. Ieškovų nuomone, 2006 m spalio 26 d. Kauno apskrities viršininko įsakymas... 144. Teismas atmesdamas ieškinį pažymi, kad ieškovams dalis žemės negali būti... 145. Teismo vertinimu, ieškovai nepagrįstai teigia, kad projekto autorius tinkamai... 146. Teismas sprendžia, kad ieškovai, prašydami pripažinti negaliojančiu S. R.... 147. Teismas vertina, kad administraciniai aktai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės... 148. Teismas, išnagrinėjęs bylą posėdyje, sprendžia, kad Kauno rajono... 149. Teismo vertinimu, ieškovai nepagrįstai nurodo, jog KAVA nenurodo, kada... 150. Teismo nuomone, ieškovų argumentai, kad atsakovas nepagrįstai dalį žemės... 151. Teismas sutinka su atsakovo KAV atsiliepimo į ieškinį motyvais, jog V. K. ir... 152. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovų prašymu taikytina... 153. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teismas... 154. Atmetus ieškinį, atsakovams yra atlygintinos jų turėtos bylinėjimosi... 155. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str. 265 str., 270 str.,... 156. ieškinį atmesti.... 157. Priteisti iš ieškovių V. K., a.k. ( - ) ir O. R., a.k. ( - ) atsakovei R.... 158. Priteisti iš ieškovių V. K., a.k. ( - ) ir O. R., a.k. ( - ) atsakovei D.... 159. Priteisti iš ieškovių V. K., a.k. ( - ) ir O. R., a.k. ( - ) atsakovei G.... 160. Priteisti iš ieškovių V. K., a.k. ( - ) ir O. R., a.k. ( - ) atsakovei A.... 161. Priteisti iš ieškovių V. K., a.k. ( - ) ir O. R., a.k. ( - ) atsakovei A.... 162. Priteisti iš ieškovių V. K., a.k. ( - ) ir O. R., a.k. ( - ) atsakovei L.... 163. Priteisti iš ieškovių V. K., a.k. ( - ) ir O. R., a.k. ( - ) atsakovei A.... 164. Priteisti iš ieškovių V. K., a.k. ( - ) ir O. R., a.k. ( - ) atsakovui V.... 165. Priteisti valstybei iš ieškovių V. K., a.k. ( - ) ir O. R., a.k. ( - ) po... 166. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 12... 167. 0,30 ha žemės sklypui, unikalus Nr.( - ) ( - ), Kauno r. sav., nuosavybės... 168. 0,82 ha žemės sklypui, unikalus Nr.( - ), ( - ), Kauno r. sav., nuosavybės... 169. 0,88 ha žemės sklypui, unikalus Nr.( - ), ( - ), Kauno r. sav., nuosavybės... 170. 0,42 ha žemės sklypui, unikalus Nr.( - ), ( - ), Kauno r. sav., nuosavybės... 171. 0,77 ha žemės sklypui, unikalus Nr.( - ), ( - ), Kauno r. sav., nuosavybės... 172. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos...