Byla 2-345-620/2012
Dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovai kooperatinė bendrovė Rokiškio kredito unija, A. S., J. S., M. S

1Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, sekretoriaujant Jūratei Meiluvienei, dalyvaujant ieškovei I. P., jos atstovui advokatui A. A., atsakovei A. S., atsakovo Rokiškio kredito unijos atstovams E. M., advokatui R. D. civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovai kooperatinė bendrovė Rokiškio kredito unija, A. S., J. S., M. S. ir

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovė ieškinyje nurodė ir ji bei jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2010 m. spalio 06 d. iš atsakovo Rokiškio kredito unijos gavo pranešimą Nr.208, kuriame nurodoma, jog ji nesilaiko įmokų mokėjimo tvarkaraščio pagal 2010 m. balandžio 02 d. laidavimo sutartį Nr. ( - ). Pranešime taip pat nurodoma, kad nesilaiko sąlygos padengti atsakovės A. S. įsiskolinimą. Pranešime buvo nurodyta pervesti susidariusią skolos sumą (2010 m. spalio 6 d.-1841,98 Lt) į Rokiškio kredito uniją nurodant paskirtį-A. S. skolos grąžinimas. Ji nesuprato pranešimo turinio, nes jokių skolų kartu su A. S. neturėjo ir jokių paskolų iš Rokiškio kredito unijos nėra ėmusi. Vėliau sekė kiti Rokiškio kredito unijos pranešimai (2011-02-04 Nr.23,2010-11-24 Nr.230,2011-09-21 Nr.143).Gavusi laidavimo sutarties Nr. ( - ) kopiją ji suprato, kad atsakovė A. S. iš Rokiškio kredito unijos paėmė 8000 litų kreditą, o ji 2010 m. balandžio 02 d. pasirašydama šią sutartį įsipareigojo paskolos gavėjui negražinus paskolos ar jos dalies, nesumokėjusi palūkanų ar jų dalies paskolos sutartyje nustatytais terminais sumokėti kredito unijai negrąžintą paskolos ar jos dalį, nesumokėtas palūkanas ir delspinigius per 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo dienos.

4Su A. S. buvo pažįstama dėl to, nes draugavo su jos sūnumi M. S. A. S. paprašė, kad ji pabūtų liudytoja, nes ima paskolą. Ji sutiko, ir nors sirgo, kartu su broliu atvyko į Rokiškį pas A. S., kuri pasinaudodama jos patiklumu ir panaudodama apgaulę, tyčia, siekdama sau asmeninės naudos nusivedė ją į Rokiškio kredito uniją ir liepė pasirašyti ant dokumentų .Ji nežinojo kokius dokumentus pasirašo, buvo įsitikinusi , kad dalyvauja kaip liudytoja, jog A. S. gavo paskolą. Jai nebuvo leista dokumentų perskaityti, o Rokiškio kredito unijos darbuotoja, kurią matė pirmą kartą, jai parodė tik vietą kur reikia pasirašyti. Dokumentai kredito unijoje jau buvo suruošti ir pateikti jai pasirašyti. Prieš pasirašant jokios sutarties sąlygos jai nebuvo paaiškintos, ji jų nežinojo, todėl sutarties sudarymo metu ji neturėjo jokios nuomonės ir negalėjo išreikšti savo tikrosios valios dėl sutarties sutikimo. Po pasirašymo jai nebuvo įteikta laidavimo sutartis, taip pat pinigų grąžinimo grafikas. Vėliau sužinojo, kad ir laidavimo paraišką atsakovė A. S. užpildė savo ranka, ir pridėjo jos darbo užmokesčio pažymą. Pažymos ji prašė pateikti, nes žadėjo jai surasti darbą.

5Po jos pasirašymo Rokiškio kredito unijoje, A. S. nutraukė su ja visus ryšius, vengė susitikimų ir skambučių, jos nebebendravo. Vėliau, kai Rokiškio kredito unija pradėjo reikšti pretenzijas dėl kredito negražinimo , ji ne kartą kreipėsi į atsakovę A. S., reikalaudama grąžinti Rokiškio kredito unijai pinigų sumą, kurią ji pasiėmė savo reikmėms ir suklaidinusi ją privertė pasirašyti laidavimo sutartį. A. S. iki šios dienos Rokiškio kredito unijai paskolos negrąžino.

6Atsakovė A. S. vykdo prekybą drabužiais turguje kartu su sūnumi M. S. ir vyru J. S. J. S. taip pat žinojo apie žmonos paskolos paėmimą, nes pasirašė paraišką paskolos paėmimui.

7Ji nebuvo suinteresuota pinigų gavimu, priešingai nei A. S., nes jau dabar jai žinoma, kad A. S. yra sudariusi daugiau paskolos sutarčių ir nevykdo savo įsipareigojimų .Tuo metu ji žinojo ir matė, jog A. S. turėjo tiek kilnojamojo, tiek ir nekilnojamojo turto, o pasinaudodama jos patiklumu, žinodama, kad ji nesupranta sutarčių sudarinėjimo teisinių aspektų, įkalbėjo ją pasirašyti dokumentus su kuriais neleido susipažinti, apgaule įtikino, kad ji turi dalyvauti kaip liudytoja, jog A. S. gavo paskolą-pinigus bei turi pasirašyti ant sutarties, pažeidė jos teisę į sandorio sudarymo pasirinkimą, t.y. pasirinkti sudaryti sandorį ar ne, be to suvaržė šią jos teisę ir pažeidė pareigą atskleisti reikšmingus sandorio sudarymo faktus. Dėl nurodytos priežasties turi būti atstatyta jos teisė, nes ji nukentėjo dėl atsakovės A. S. apgaulės.

8Nurodė, kad buvo apgauta ne tik A. S., bet ir Rokiškio kredito unijos, kuris suteikdama 8000 litų paskolą A. S. privalėjo išsiaiškinti jos turtinę ir finansinę padėtį. Šiuo metu jai tapo žinoma, kad atsakovė A. S. 2010 m. balandžio 02 d. sudarydama paskolos sutartį turėjo ir kitų turtinių įsipareigojimų, kurių nevykdė, buvo areštuota dalis jos turto. Po eilės įspėjimų dėl skolos sumokėjimo, ji atsakovei Rokiškio kredito unijai pasiūlė kaip galima tinkamai įvykdyti prievolę uždedant atsakovo turtui areštą, tačiau į tai unija nekreipė dėmesio, todėl mano, kad atsakovas Rokiškio kredito unija elgėsi neapdairiai, neatsakingai, nekreipė dėmesio į jos pasiūlytą tinkamą prievolės įvykdymą.

9Atsakovai A. S., M. S. ir J. S. apgavo ją, pasinaudojo, o A. S. vardu paimtą kreditą panaudojo savo reikmėms įsigyjant kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

10Vadovaudamasi LR CK 1.90,1.91, ir 6.87 str.6d. teismo prašė pripažinti laidavimo sutartį pasirašytą I. P. Rokiškio kredito unijoje 2010 m. balandžio 02 d. Nr.1( - ) negaliojančia bei priteisti iš atsakovų visas teismo ir atstovavimo išlaidas.

11Atsakovas Rokiškio kredito unija pateikė atsiliepimą byloje (1t., b.l.33-67) ir jo atstovai teismo posėdžiu metu paaiškino, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka bei prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ,priteisti iš ieškovės Rokiškio kredito unijos naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, kad ji suklydo sudarant laidavimo sutartį ir tai, jog neva prieš ją buvo panaudota apgaulė nutylint aplinkybes, turinčias esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Tokie ieškovės teiginiai teisiškai nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, todėl atmestini. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (LR CK 6.156 str. 1 d.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis - užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų .

12Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai, kuri prašo dėl suklydimo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu.

13Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias -praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo.

14Mano, kad turi būti atmestas ieškovės argumentas dėl laidavimo sutarties sudarymo dėl apgaulės. LR CK 1.91 str. 6 dalis numato, jog jei apgaulę panaudojo ne kita sandorio šalis, o trečiasis asmuo, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei kita sandorio šalis žinojo arba turėjo žinoti šiuos faktus. Nelaikytinas esminiu ir nesudaro pagrindo pripažinti laidavimo sandorį negaliojančiu pačios ieškovės suklydimas dėl sandorio sudarymo motyvų ar jo padarinių, jeigu kita šalis buvo sąžininga. Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis arba, kad sandoris sudarytas dėl apgaulės tenka šaliai, kuri prašo dėl suklydimo ar apgaulės sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu. Susiformavę kasdieninio gyvenimo standartai įpareigoja asmenis elgtis protingai, domėtis ne tik savo teisėmis, bet ir pareigomis. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Kiekvienas rūpestingas asmuo gali sužinoti savo teises ir pareigas. Asmuo, ignoruodamas įstatymus, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai, todėl negali pasiteisinti tuo, kad nežino įstatymų ar juos netinkamai supranta (LR Konstitucijos 7 str., LR CK 1.6 str.). Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Ieškovė nurodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą, todėl turėjo suprasti, kad sandoris gali sukelti neigiamas pasekmes ir dėl to kilti atsakomybė.

15Nagrinėjamu atveju byloje yra rašytinis įrodymas - laidavimo sutartis Nr. ( - ), kurią pasirašė būtent ieškovė I. P. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad parašas laidavimo sutartyje nėra ieškovės. Ieškovė I. P. laidavimo sutartį Nr. ( - ) pasirašė laisva valia, be apgaulės ar prievartos. Laidavimo sutartis Nr. ( - ) sudaryta nepažeidžiant laidavimo sutartį reglamentuojančių imperatyvių teisės normų (LR CK 6.76-6.89 str.), sutartyje numatytos sąlygos neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl jo šalims atsiranda atitinkamos teisės ir pareigos (LR CK 1.136 str.). Be to, sudarytoje ir ieškovės pasirašytoje laidavimo sutartyje numatyta, kad „laiduotojas patvirtina, kad visos sutarties sąlygos su juo buvo aptartos individualiai ir jam išaiškintos prieš pasirašant sutarti. Laiduotojas visas sutarties sąlygas supranta, su jomis sutinka ir jos išreiškia tikrąją laiduotojo valią". Ieškovei turėjo būti žinomos visos sąlygos. Ieškovė, būdama apdairi ir rūpestinga, prieš pasirašydama laidavimo sutartį Nr. ( - ), turėjo pareigą ir galimybę atidžiai perskaityti sutarties sąlygas, susipažinti su savo, kaip laiduotojo, teisėmis ir pareigomis ir apsvarstyti galimas sutarties sudarymo teisines pasekmes, o kilus neaiškumams dėl atliekamo veiksmo teisinės reikšmės, prieš pasirašydamas sutartį turėjo pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo laidavimo sutarties sudarymo. Ieškovė I. P. prieš pasirašydama laidavimo sutartį Nr. ( - ), pristatė pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas iš ( - ) pagrindinės mokyklos ir ( - ) pagrindinės mokyklos. Ieškovė I. P. turėjo pakankamai laiko pasidomėti ir pasikonsultuoti tiek su atsakovo atstovais, tiek su kitais kompetentingais asmenimis apie sudaromų dokumentų (sutarčių) reikšmę bei sukeliamas teisines pasekmes tiek prieš sudarant sutartį, tiek ir vėliau. Pagal CK 1.90 str. 5 d. suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Nagrinėjamu atveju ieškovės veiksmai (dokumentų pristatymas, laidavimo sutarties pasirašymas, laidavimo paraiškos pateikimas) turėtų būti vertinami kaip neapdairaus ir neatsakingo asmens veiksmai, nes ieškovė turėjo pilną teisę pasirašydama laidavimo sutartį apsvarstyti bei įvertinti tokio teisinio veiksmo pasekmes, o abejodama dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisnių padarinių, prieš atlikdama tą veiksmą, - pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu ar susilaikyti nuo tokio veiksmo atlikimo. Priešingai, ieškovė nesirūpino savo teisių apsauga, kiek privalo rūpintis apdairus ir rūpestingas asmuo: neskaitė laidavimo sutarties sąlygų, nesikreipė, jei kilo abejonių į atsakovo atstovus ar kitus asmenis dėl galimų neigiamų pasekmių ir pan. Ieškovės nurodomi veiksmai vertintini kaip neapgalvotos rizikos ir neatsargumo rezultatas. Ieškovė nepaisė elementariausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių, nebuvo dėmesinga, atsargi ir apdairi, kiek tai buvo reikalinga atitinkamomis veikimo sąlygomis taip, kaip reikėtų elgtis pagal bonus pater familias principą. Ieškovės teiginys, kad ji manė, jog ji dalyvauja kaip liudytoja, tokio manymo ar suklydimo rizika tenka pačiai ieškovei I. P., nes ginčijamos laidavimo sutarties tekstas yra aiškus ir suprantamas, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad atsakovė neteisingai išreiškė valią sudaryti laidavimo sandorį, kad jos valią lėmė neteisingai suvoktos kurios nors esminės laidavimo sutarties aplinkybės dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų, kad laidavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, neatitinka įstatymo reikalavimų. Rokiškio kredito unija, priešingai nei teigia ieškovė, supažindino su laidavimo sutartimi, kilsiančiomis pasekmėmis.

16Atsakovas pažymėjo ir tai, kad jei tam tikras sandoris neatitinka jo sudariusio asmens vidinės valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti. Ieškovė laidavimo sutartį pradėjo ginčyti tik po to, kai atsakovė Rokiškio kredito unija pareiškė pretenzijas dėl skolos grąžinimo ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Toks ieškovės elgesys paneigia jos teiginius apie esą apgaule sudarytą laidavimo sutartį. Ieškovės teiginiai ir paaiškinimai, išdėstyti ieškinyje laikytini gynybine pozicija siekiant išvengti prievolės. Ieškovė ieškinio pagrįstumą grindžia tik subjektyviu aplinkybių pateikimu ir vertinimu.

17Ieškovė ieškinyje taip pat teigia, kad atsakovai panaudojo prieš ją apgaulę, tačiau nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų teigti, kad atsakovė Rokiškio kredito unija ieškovės atžvilgiu pasirašant laidavimo sutartį atliko kokius nors apgaulingus veiksmus. Priešingai - savo ieškinyje ieškovė teigia ir patvirtina faktinę aplinkybę, kad ją apgavo ir suklaidino būtent ne atsakovė Rokiškio kredito unija, o A. S. (ieškinio 2,3 psl.) ir J. S. bei M. S. (ieškinio 3 psl.). Be to, byloje nėra įrodymų ir tokių įrodymų ieškovė nepateikė teismui, kad laidavimo sutartis yra sudaryta dėl kitos šio sandorio šalies - Rokiškio kredito unijos apgaulės. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teigti, kad laidavimo sutartis sudaryta apgaulės įtakoje nėra teisinio pagrindo. Taip pat ieškovė ieškinyje nedetalizavo, kokią būtent apgaulę panaudojo Rokiškio kredito unija, nenurodoma kokius konkrečiai aktyvius ar pasyvius klaidinančius veiksmus atliko šios kredito unijos darbuotojai, nulėmusius ginčijamos laidavimo sutarties sudarymą, kurių nesant laidavimo sutartis nebūtų sudaryta (asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, aplinkybių nuslėpimas, jeigu tos aplinkybės tarėjo būti atskleistos asmeniui). Nelaikytinas esminiu ir nesudaro pagrindo pripažinti laidavimo sandorį negaliojančiu pačio ieškovo suklydimas dėl sandorio sudarymo motyvų ar jo padarinių, jeigu kita šalis buvo sąžininga.

18Taip pat ieškovė nurodo, kad atsakovė jai neįteikė paskolos sutarties bei įmokų mokėjimų grafiko. Tokie ieškovės teiginiai nepagrįsti, nes ieškovė niekuomet nėra prašiusi minėtų dokumentų iš atsakovo Rokiškio kredito unijos prieš pasirašydama laidavimo sutartį ir tokių įrodymų nepateikė, kad prašė (LR CPK 178 str.), be to ieškovas neprivalo šių dokumentų suteikti, jei to neprašo laiduotojas (LR CK 6.80 str. 1 d.). Atsakovas pažymėjo, kad sudarytoje ir ieškovės pasirašytoje laidavimo sutartyje Nr. ( - ) visos pagrindinės prievolės, už kurią laidavo ieškovė, sąlygos buvo įvardintos: laidavimo sutartimi užtikrinta prievolė, paskolos gavėjas, paskolos suma, metinė palūkanų norma, paskolos grąžinimo terminas (2.1 punktas) ir pan.

19Ieškovė teigia, kad Rokiškio kredito unija nevertino jos finansinės būklės. Priešingai rašytiniai įrodymai- laidavimo paraiška (kurioje nurodyta darbovietė, šeiminė padėtis, gaunamos pajamos), pažymos apie gaunamas pajamas, jos finansinė būklė įvertinta 34 proc., kas įrodo, kad ieškovei sudarant laidavimo sutartį, jos finansinė padėtis buvo gera.

20Ieškovė teigia, kad ji neva siūlė atsakovui Rokiškio kredito unijai uždėti areštą atsakovės A. S. turtui ir taip patenkinti savo prievolės įvykdymą. Pagal LR CK 6.81 str. 1 d., skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Laidavimo teisiniai santykiai grindžiami įstatyme nustatyta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija. Kartu solidarumas, esant skolininkų daugetui, reiškia skolos nedalomumą tarp skolininkų. Solidariosios prievolės nustatomos tam, kad kreditorius turėtų užtikrinimą, jog vieno skolininko prievolės neįvykdymas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes galima reikalauti, kad ją įvykdytų kitas bendraskolis. Solidariosios prievolės institutas leidžia apsaugoti kreditoriaus interesus ir tada, kai yra tik vienas pagrindinės prievolės skolininkas, susitariant dėl papildomos (šalutinės) prievolės, kurios skolininkas atsakys solidariai su pagrindinės prievolės skolininku. Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptu išieškojimą į konkretu pagrindinio skolininko turtą (LR CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (LR CK 6.6 str. 4 d.).

21Be to atsakovas pateikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo 2011 m. spalio mėn. prašė taikyti tiek A. S., tiek ieškovės I. P. atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. 2011-10-14 Rokiškio rajono apylinkės teismas (civilinė byla Nr. 2-1502-620/2011) nutartimi taikė minėtų asmenų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.

22Atsakovė A. S. nurodė, kad ji nesutinka su ieškiniu ir prašė teismo jį atmesti. Nurodė, kad ji norėjo paimti paskolą iš kredito unijos, todėl paprašė I. P., kad ji būtų laiduotoja, su ja tarėsi.I. P. sutiko pasirašyti laidavimo sutartį. Laidavimo paraišką užpildė ji, o ieškovė tik pasirašė tuomet kai buvo kredito unijoje sudaroma paskolos sutartis, nes ieškovė gyvena ne Rokiškio m. ir , kad jai nereikėtų važiuoti kelis kartus. Ji paprašė iš ieškovės darbo užmokesčio pažymos laidavimo sutarčiai sudaryti ir nesakė, kad ji reikalinga ,jog surastų I. P. darbą. Sutartis buvo sudaroma balandžio 02 d. Atvažiavo I. P., kartu buvo ir jos brolis, bet jis į kredito uniją nėjo, o pasiliko mašinoje. Kartu su I. P. ji nuėjo į Rokiškio kredito uniją. I. P. perskaitė visus dokumentus, kurie jai buvo pateikti, pasirašė kur reikia. Jai buvo sakoma, kad pasirašys kaip laiduotoja, o ne kaip liudytoja. Kredito unijos ji buvo prašiusi suteikti 10000 Lt paskolą, bet komisija nusprendė skirti 8000 litų, tai dar I. P. paklausė, kodėl neduoda prašomos sumos. Atsakovė A. S. nurodė, kad I. P. buvo skolinga 3000 litų ir šią paskolą ėmė norėdama I. P. atiduoti skolą. I. P. nurodė, kad ji pirks mašiną. Kai buvo pasirašytos paskolos ir laidavimo sutartys, jos nuėjo atgal į mašiną, kurioje I. P. ji perdavė 3400 litų, nes ji turėjo išlaidų su jos sūnumi, be to dar 40 litų sumokėjo už kurą. Pinigų perdavimą matė ir I. P. brolis, o raštelio ji nepaėmė. Tada nuvažiavo į IF draudimas ir ji apsidraudė gyvybę I. P. naudai. Apie paimtą paskolą nežinojo nei jos vyras, nei sūnus. Kredito unija nereikalavo sutuoktinio parašo, nes paskola buvo paimta asmeniniam vartojimui. Kredito unija tyrė ir jos gaunamas pajamas, skolų tuomet neturėjo. Paskolą iš pradžių mokėjo, bet vėliau susirgo ir paskolos atiduoti nebegalėjo. Ieškovės niekas neapgavo, ji perskaitė ir buvo supažindinta su laidavimo sutartimi, jokių klausimų, išskyrus, kodėl nesuteikiama 10.000 Lt dydžio paskola, ieškovei tada nekilo.

23Atsakovas M. S. teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai (2t., b.l.22-24) ir iš jo nėra gautas atsiliepimas į ieškinį.

24Atsakovas J. S. teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai (2t., b.l.22-24).Byloje yra gautas jo pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad jis su teismo posėdžiu neturi nieko bendro, jis nesiskolino pinigų, nedėjo parašų ir niekas to jo neprašė. Jis nesinaudojo pinigais, paimtais iš kredito unijos. Jokios prekybos turguje nei su A. S., nei su sūnumi M. S. nevykdė, nepirko nekilnojamojo turto, jokių pinigų savo šeimos reikmėms nenaudojo. Bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant (1t., b.l.103).

25Ieškinys atmestinas.

26LR CPK 12 straipsnis numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

27Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Bet kuriuo būdu užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymą, užtikrinimas taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo asmens santykius. Laidavimas yra vienas iš tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, jo tikslas – užtikrinti, kad prievolė, už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui.

28Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė A. S. prašymą 10 000 Lt dydžio vartojimo paskolai gauti užpildė 2010 m. kovo 29 d., nurodė, kad ji užsiima prekyba pagal verslo liudijimą, jos mėnesio pajamos 1932 Lt, nurodė turimą nekilnojamąjį turtą (butą bei 1/3 gyvenamojo namo dalį), o taip pat kitą turtą- du automobilius. Minėtą paraišką pasirašė ir jos sutuoktinis J. S., kuris pareiškė, kad buvo supažindintas su visomis iš paskolos sutarties kilsiančiomis teisėmis ir pareigomis bei sutiko ir neprieštaravo, jog sutuoktinis prisiimtų įsipareigojimus pagal paskolos sutartį (1t., b.l.126).Laidavimo paraiška I. P. buvo pasirašyta 2010 m. kovo 29 d. dėl A. S. imamos 10 000 Lt vartojimo paskolos (1t., b.l.66). Prie laidavimo paraiškos pridėta ( - ) pagrindinės mokyklos pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas I. P., kuri joje nuo 2009-09-01 dirba mokytoja (1t., b.l.67).Rokiškio kredito unijos paskolų komitetas 2010 m. kovo 31 d. posėdyje nutarė atsižvelgiant į kredito unijos įstatus ir finansines galimybes bei laiduotojo garantijas skirti A. S. 8000 Lt paskolą 18 mėnesių terminui su 14,4 proc. metinėmis palūkanomis už paskolos grąžinimą laiduojant I. P. Paskolos gavėjos A. S. būklė įvertinta gerai-2 balais, o laiduotojos I. P. būklė įvertinta labai gerai-1 balu. Nurodyta, kad paskola dengiama kas mėnesį (1t., b.l.127).2010 m. kovo 31 d. Rokiškio kredito unijos valdyba posėdyje nutarė, jog remiantis A. S. paraiška ir 2010-03-31 paskolų komiteto posėdžio nutarimu suteikti A. S. 8000 Lt paskolą 18 mėn. vartojimui dengiant paskolą kas mėnesį, už paskolos grąžinimą laiduojant I. P. (laiduotojos būklė įvertinta l.gerai-1 balu) (1t., b.l.128).

292010 m. balandžio 02 d. buvo sudaryta paskolos sutartis (1t.,b.l.98-99), iš kurios matyti, kad atsakovė Rokiškio kredito unija su atsakove A. S. sudarė 8000 Lt paskolos sutartį su 14,40 procentų metine palūkanų norma. Paskolos galutinis grąžinimo terminas 2011 m. spalio 2 d Bendra paskolos suma-8943,86 Lt. Atsakovė A. S. įsipareigojo paskolos grąžinimą užtikrinti I. P. laidavimo sutartimi Nr. ( - ), grąžinti paskolą ir sumokėti kitas pagal sutartį priklausančias mokėti sumas ieškovui sutartyje ir tvarkaraštyje nustatytais terminais, už paskolos suteikimą mokėti ieškovui sutartyje nustatytas palūkanas, mokėti ieškovui sutartyje numatytus delspinigius nuo nesumokėtos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną pagal sutartį. Paskolos sutarties atsakovas J. S. (atsakovės A. S. sutuoktinis) nepasirašė. Sutartyje nurodyta, kad atsakovė paėmė vartotojišką paskolą.

30Iš pateiktos 2010 m. balandžio 02 d. laidavimo sutarties Nr. ( - ), sudarytos tarp atsakovo Rokiškio kredito unijos ir ieškovės laiduotojos I. P. (1t.,b.l.100) matyti, kad I. P. užtikrino 8000 Lt paskolos su 14,40 proc. metine palūkanų norma (2010 m. balandžio 02d. paskolos sutarties Nr. ( - ), kredito gavėja A. S.) prievolės įvykdymą ieškovui. I. P. laidavo už A. S. (paskolos gavėją) ir įsipareigojo atsakyti visu turtu ieškovui, jeigu paskolos gavėja –A. S. tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal 2010 m.balandžio 2 d. paskolos sutartį. Laiduotojai buvo išaiškinta, kad pagal CK 6.81 straipsnį laiduotoja ir paskolos gavėja atsako ieškovui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, tai yra jeigu paskolos gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal paskolos sutartį, laiduotojas atsakys ieškovui ta pačia apimtimi kaip ir paskolos gavėjas, t.y. už paskolos grąžinimą, palūkanų, delspinigių ir kitų pagal paskolos sutartį priklausančių sumų sumokėjimą bei nuostolių atlyginimą. Laiduotoja įsipareigojo sumokėti ieškovui negrąžintą paskolą ar jos dalį, nesumokėtas palūkanas ir delspinigius per 10 kalendorinių dienų nuo ieškovo pranešimo išsiuntimo, jei paskolos gavėjas negrąžins paskolos ar jos dalies, nesumokės palūkanų ar jų dalies.

31Rokiškio kredito unija 2010 m. lapkričio 23 d. valdybos posėdyje nutarė nepatenkinti A. S. prašymo atidėti paskolos mokėjimą iki 2010 m. gegužės mėn. ir mokėti tik palūkanas. Priimant sprendimą buvo atsižvelgta į paskolų komiteto sprendimą (1t., b.l.129) ir pritarta nuomonei, kad atidėjus paskolos mokėjimą ir mokant tik palūkanas nėra realios tikimybės, kad gegužės mėnesį padidės šeimos pajamos (daugiau bus parduota prekių turgelyje ar vyras gaus papildomą darbą) ir bus galimybė sumokėti jau visą priklausančią sumą. Dengiant paskolą dalimis didesnė tikimybė, kad paskola bus grąžinta laiku (1t., b.l.130).

32Ieškovė prašo panaikinti laidavimo sutartį kaip sudarytą dėl suklydimo ir apgaulės (LR CK 1.90 str.,1.91 str.). Kaip numato LR CK 1.63 straipsnio 1 dalis ,sandoriais yra laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; ir kt. Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai, kuri prašo dėl suklydimo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12 str., 178 str.).

33Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių. Dėl apgaulės sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai kito sandorio dalyvio ar šiam žinant, kito asmens apgaulė lėmė sandorio sudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2007). Dėl apgaulės sudarytą sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai apgaulės veiksmus atliko kitas sandorio dalyvis ar šiam žinant – kitas asmuo, ir apgaulė lėmė sandorio sudarymą, t. y. nesant apgaulės, sandoris nebūtų sudarytas. Pagal 2000 m. CK 1.91 straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo, kitų esminių aplinkybių. Taigi pagal nurodytą materialiosios teisės normą sandorio pripažinimas negaliojančiu galimas tada, jeigu atsakovo konkretūs veiksmai (neveikimas) sudarė apgaulės turinį. Tokias aplinkybes taip pat turėjo įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis).

34Ieškovė neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos ir neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė I. P. apklausta 2012 m. gegužės 03 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji nepildė laidavimo paraiškos bei jos nepasirašė, taip pat pasirašė ne laidavimo sutartį, tiek ant laidavimo paraiškos, tiek ir ant laidavimo sutarties parašas yra ne jos. Ji manė, kad pasirašė kaip liudytoja, kad A. S. ima pinigus (1t., b.l.112-113).Nagrinėjant bylą ieškovė nepateikė įrodymų, kad parašai tiek laidavimo paraiškoje, tiek ir ant 2010 m. laidavimo sutarties (1t., b.l.14) nėra jos. Parašo netikrumą turėjo įrodyti ieškovė, tačiau nei ji, nei jos atstovas neprašė skirti byloje rašytinės ekspertizės, nors ir vėliau ieškovė neneigė, kad kažką tai pasirašė, galvojo, kad kaip liudytoja jog A. S. pasiima pinigus (1t.,b.l.113).2012 m. birželio 13 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. G. , dirbanti Rokiškio kredito unijoje vadybininke nurodė, kad laidavimo sutartį I. P. pasirašė jos akivaizdoje, ją vartė, skaitė, bet jokių klausimų nebuvo. Laidavimo sutarties vieną egzempliorių įteikė laiduotojai (2t., b.l.14-15), tą patį patvirtino ir atsakovė A. S., jog I. P. buvo nuvykusi į Rokiškio kredito uniją, kur pasirašė laidavimo sutartį, sutarties turinį skaitė, nereikalavo unijos darbuotojų paaiškinti jos sąlygas , tik paklausė, kodėl jai neduoda 10.000 litų(1t.,b.l.113-115).Nors ir atsakovei A. S., kad ji laidavimo paraišką už ieškovę užpildė anksčiau, prieš pasirašant paskolos ir laidavimo sutartis, kad ieškovei nereikėtų į Rokiškio miestą iš Kupiškio vykti kelis kartus, tačiau tai neatleidžia ieškovės nuo pareigos įvertinti laidavimo sutarties pasirašymo pasekmes ir neatėmė iš jos teisės nepasirašyti šios sutarties.2010 m. balandžio 02 d. laidavimo sutartyje nurodyta, kad laiduotojas visas sutarties sąlygas supranta, su jomis sutinka ir jos išreiškia tikrąją laiduotojo valią. Ieškovė 2012 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji turi aukštąjį pedagoginį išsilavinimą (1t., b.l.112-113).Nei ieškovės socialinė padėtis, nei išsimokslinimas, ar amžius neleidžia daryti išvados, kad ji negalėjo suprasti pasirašomo teksto, laidavimo sutarties turinio ir prasmės. Kita vertus, ieškovės deklaruojamas nesuvokimas dalyko, dėl kurio ji pasirašė, taip pat dėl tokio veiksmo pasekmių galėtų būti paaiškinamas nebent tuo, kad ieškovė visiškai nesidomėjo sandorio, dėl kurio sudarymo ji išreiškia sutikimą, turiniu, sąlygomis bei padariniais, nors visa tai aiškiai buvo nurodyta jos pasirašomo teksto struktūroje. Teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje akcentuojama, kad vertinant ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), .). t.y. šalies, teigiančios, jog ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, jog asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą pasikonsultuotų su teisininku arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o veikdamas tokiu būdu jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Kadangi tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos sandorio šalies interesams, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai atspindi tikrąją šalies valią. Jeigu sandoris, atsižvelgiant į jo prigimtį, yra rizikingas, tai sandorio šalis, prisiimdama galimą riziką, kartu praranda ir teisę vėliau tą sandorį ginčyti remdamasi suklydimu. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, numatytos įstatyme. Įstatymai yra viešai skelbiami ir kiekvienas žmogus turi galimybę juos žinoti, o prieš sudarydamas sandorį, patikrinti, kokias pareigas jis įgis sandorio pagrindu ar kokias teises jis praras. Todėl teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pat sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis. Be to, vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies, teigiančios, jog ji suklydo, amžių, išsimokslinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

35Ieškovė, būdama bent minimaliai apdairi ir rūpestinga prieš pasirašydama laidavimo sutartį galėjo ir privalėjo apsvarstyti bei įvertinti tokio veiksmo pasekmes, o abejodama dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių , prieš pasirašydama laidavimo sutartį pasikonsultuoti su teisininku ar kitu kompetentingu asmeniu ar susilaikyti nuo tokio veiksmo atlikimo. Tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovė nepaisė elementariausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių, nebuvo dėmesinga, atsargi ir apdairi, kiek tai buvo reikalinga atitinkamomis veikimo sąlygomis taip, kaip reikėtų elgtis pagal bonus pater familias principą. Ieškovės sudarytas sandoris (laidavimo sutartis bei laidavimo paraiška), atsižvelgiant į sandorių prigimtį, sandorių šalis bei sandorių sudarymo aplinkybes, laikytinas rizikingu, todėl sandorio šalis, prisiimdama galimą riziką, kartu praranda ir teisę vėliau tą sandorį ginčyti remdamasi suklydimu (CK 1.90 str. 5 d. nuostata). Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovės valia pasirašant laidavimo sandorį nebuvo paveikta klaidingo įsivaizdavimo dėl atliekamo teisinio veiksmo prasmės, reikšmės ir padarinių, o jeigu ir būtų galima sutikti su teiginiu, kad ieškovė suklydo, nėra jokio pagrindo tokį suklydimą laikyti esminiu, nes jį nulėmė tik pačios ieškovės neatsargumas, neatidumas ir nerūpestingumas, o ne atsakovų veiksmai. Be to ieškovė, pasirašiusi laidavimo paraišką ir laidavimo sutartį nesidomėjo nei būsimomis laidavimo sutarties sąlygomis, nei jos pasekmėmis ir pripažinti ją negaliojančia kreipėsi tik tuomet, kai kredito unija kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo iš atsakovės A. S. bei jos, kaip laiduotojos (pagal LITEKO duomenų bazę Rokiškio rajono apylinkės teismo civ. byla Nr.2-82-620/2012), nors jau 2010-10-06 gavo pranešimą iš atsakovo Rokiškio kredito unijos, kad pagal 2010 m. balandžio 2 d. laidavimo sutartį su paskolos gavėja A. S. atsako unijai kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai bei prašoma susisiekti su kredito unija arba pervesti pinigus į unijos sąskaitą (1t., b.l.7).Vėliau 2011-02-04 bei 2011-09-21 pranešimais ieškovė buvo informuota dėl paskolos sutarties nevykdymo, jos nutraukimo bei kreipimosi į teismą dėl skolos išieškojimo, tiek atsakovės A. S., tiek ir ieškovės I. P. sąskaitų arešto (1t., b.l.8-9). I. P. nurodė, kad jai nebuvo įteiktas ir skolos grąžinimo grafikas, tačiau CK 6.80 straipsnio 1 dalis numato, kad kai laiduotojas reikalauja, kreditorius privalo suteikti laiduotojui informaciją apie pagrindinės prievolės turinį ir sąlygas, taip pat apie jos vykdymą, tačiau ieškovė šia įstatymu suteikta teise nepasinaudojo, to neprašė, nereikalavo pateikti.

36Ieškovė nurodė, kad A. S. yra sudariusi daugiau paskolos sutarčių ir nevykdo savo įsipareigojimų, tačiau įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė, o byloje apklausta kredito unijos atstovė E. M. bei darbuotoja J. G. nurodė, kad asmenis, pateikusius paraišką paskolai gauti bei laidavimo paraišką užpildžiusius asmenis patikrina „Credit info“ duomenų bazėje ir buvo nustatyta, kad jos abi neturi paskolų (1t., b.l.115,2t.,b.l.14-15), todėl įtarimų, jog kils problemų dėl paskolos grąžinimo joms nekilo.

37A. S. teigė, kad ji buvo skolinga I. P. 3000 Lt, todėl ėmė iš kredito unijos paskolą ir gavusi pinigus skolą grąžino, be to apsidraudė savo gyvybę ir sveikatą I. P. naudai. I. P. apklausta teismo posėdyje aplinkybę, kad A. S. jai buvo skolinga ir skolą atidavė neigė, tačiau ieškovės teiginius paneigė byloje apklausta liudytoja ieškovės motina I. P. nurodė, kad I. P. buvo A. S. paskolinusi 3000 litų prieš tai (2t., b.l.12-13), o atsakovė A. S. savo paaiškinimą įrodė iš dalies ,pateikdama 2010 m. balandžio 02 d. draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo liudijimą I. P. naudai jos mirties, traumų ar neįgalumo atvejui (12000 Lt) (2t., b.l.36), o raštu nepaėmė patvirtinimo apie skolos I. P. gražinimą.

38Ieškovė nurodė, kad po eilės įspėjimų dėl skolos sumokėjimo, ji atsakovei Rokiškio kredito unijai pasiūlė kaip galima tinkamai įvykdyti prievolę uždedant atsakovo turtui areštą, tačiau į tai unija nekreipė dėmesio, todėl mano, kad atsakovas Rokiškio kredito unija elgėsi neapdairiai, neatsakingai, nekreipė dėmesio į jos pasiūlytą tinkamą prievolės įvykdymą. Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus kreditoriaus reikalavimą keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis įgytų teisę pasirinkti priteistą sumą išieškoti iš vieno ar abiejų skolininkų. Prievolės solidarumo atveju vieno skolininko nemokumas neturi įtakos prievolės įvykdymui, kadangi tokiu atveju prievolės įvykdymo galima reikalauti iš mokaus skolininko. Solidariosios prievolės atveju vieno skolininko prievolės įvykdymas laikomas tinkamu ir atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo (CK 6.6 str. 7 d.). Todėl atsakovė kredito unija, vadovaudamasis dispozityvumo principu, turėjo teisę pasirinkti, kurių skolininkų atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas yra saistomas kreditoriaus pareikšto prašymo (CPK 13 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vieno iš solidarių skolininkų atžvilgiu, esant prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones abiejų skolininkų atžvilgiu ir teismui pripažinus būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažeistų kreditoriaus teises ir teisėtus interesus, jeigu vykdant teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės tik vieno iš solidarių skolininkų atžvilgiu, paaiškėtų, kad jo turto nepakanka pareikštiems reikalavimams užtikrinti, todėl negalima teigti, kad atsakovas Rokiškio kredito unija elgėsi neapdairiai, neatsakingai ir nekreipė dėmesio į ieškovės pasiūlytą tinkamą prievolės įvykdymą.

39Ieškovė taip pat ieškinyje nurodė, kad atsakovai A. S., M. S. ir J. S. apgavo ją, pasinaudojo, o A. S. vardu paimtą kreditą panaudojo savo reikmėms įsigyjant kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti byloje įrodymų nepateikė.

40Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad ją apgavo atsakove byloje patraukta Rokiškio kredito unija, nenurodė kokius veiksmus (aktyvius ar pasyvius) atliko atsakovo kredito unijos darbuotojai, ar M. bei J. S., kurie nulėmė prašomos pripažinti negaliojančia laidavimo sutarties sudarymą, kurių nesant laidavimo sutartis nebūtų sudaryta, o esminiu nelaikytinas ir nesudaro pagrindo pripažinti laidavimo sandorį negaliojančiu pačios ieškovės suklydimas dėl sandorio sudarymo motyvų ar jo padarinių, jeigu kita šalis buvo sąžininga.

41Sandorių negaliojimo institutas turi ir funkciją užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Susiklosčiusius civilinius teisinius santykius galima griauti tik tada, kai yra neabejotinai įrodyta, jog tie santykiai susiklostė pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, kas lėmė viešojo ar privataus intereso, ginamo tų teisės normų, pažeidimą. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad 2010 m. balandžio 02 d. laidavimo sutartis Nr. ( - ) sudaryta dėl suklydimo (CK 1.90 str. ) ar dėl apgaulės (CK 1.91 str..), kas darytų minėtą sutartį negaliojančia, todėl ieškinys kaip nepagrįstas atmestinas.

42Byloje atsakovai nepateikė įrodymų apie turėtas išlaidas. Atsakovas Rokiškio kredito unija pateikdama atsiliepimą į patikslintą ieškinį nurodė, kad su bylos nagrinėjimu susijusių atsakovo išlaidų (išlaidų advokato pagalbai apmokėti) dydį patvirtinančius įrodymus pateiks iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau jų nepateikė, todėl ir bylinėjimosi išlaidos nei vienam iš atsakovų nepriteistinos. Iš ieškovės valstybei priteistina 74,20 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str.1d.3p.,92,93str.) bei 99 Lt žyminio mokesčio valstybei ( CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.), nes laidavimo sutarčių pripažinimas negaliojančiomis yra turtinis reikalavimas, ir turi būti apmokamas pagal proporcinio žyminio mokesčio skaičiavimo taisykles, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu (tokios praktikos laikosi tiek Lietuvos Aukščiausiasis ir Lietuvos apeliacinis teismai), o ieškovė pateikdama ieškinį pateikė įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą kaip reikšdama neturtinį reikalavimą, teismas šio trūkumo nepastebėjo ir neįpareigojo ieškovės jį ištaisyti, todėl šią klaidą ištaiso priimdamas sprendimą.

43Vadovaudamasis LR CPK 263-265,270 str., teismas

Nutarė

44Ieškovės I. P. ieškinį atmesti.

45Priteisti iš ieškovės I. P., a.k( - ) 173,20 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

46Priteistą valstybei sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (gavėjo kodas 188659752) sąskaitą Nr.( - ), “Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660,o mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti į Rokiškio rajono apylinkės teismo raštinę (Respublikos 82,Rokiškio m.).

47Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per šį rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, sekretoriaujant... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. Ieškovė ieškinyje nurodė ir ji bei jos atstovas teismo posėdžio metu... 4. Su A. S. buvo pažįstama dėl to, nes draugavo su jos sūnumi M. S. A. S.... 5. Po jos pasirašymo Rokiškio kredito unijoje, A. S. nutraukė su ja visus... 6. Atsakovė A. S. vykdo prekybą drabužiais turguje kartu su sūnumi M. S. ir... 7. Ji nebuvo suinteresuota pinigų gavimu, priešingai nei A. S., nes jau dabar... 8. Nurodė, kad buvo apgauta ne tik A. S., bet ir Rokiškio kredito unijos, kuris... 9. Atsakovai A. S., M. S. ir J. S. apgavo ją, pasinaudojo, o A. S. vardu paimtą... 10. Vadovaudamasi LR CK 1.90,1.91, ir 6.87 str.6d. teismo prašė pripažinti... 11. Atsakovas Rokiškio kredito unija pateikė atsiliepimą byloje (1t., b.l.33-67)... 12. Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai,... 13. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies,... 14. Mano, kad turi būti atmestas ieškovės argumentas dėl laidavimo sutarties... 15. Nagrinėjamu atveju byloje yra rašytinis įrodymas - laidavimo sutartis Nr. (... 16. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad jei tam tikras sandoris neatitinka jo... 17. Ieškovė ieškinyje taip pat teigia, kad atsakovai panaudojo prieš ją... 18. Taip pat ieškovė nurodo, kad atsakovė jai neįteikė paskolos sutarties bei... 19. Ieškovė teigia, kad Rokiškio kredito unija nevertino jos finansinės... 20. Ieškovė teigia, kad ji neva siūlė atsakovui Rokiškio kredito unijai... 21. Be to atsakovas pateikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo 2011 m.... 22. Atsakovė A. S. nurodė, kad ji nesutinka su ieškiniu ir prašė teismo jį... 23. Atsakovas M. S. teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jam... 24. Atsakovas J. S. teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jam... 25. Ieškinys atmestinas.... 26. LR CPK 12 straipsnis numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas... 27. Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas... 28. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė A. S. prašymą 10 000 Lt... 29. 2010 m. balandžio 02 d. buvo sudaryta paskolos sutartis (1t.,b.l.98-99), iš... 30. Iš pateiktos 2010 m. balandžio 02 d. laidavimo sutarties Nr. ( - ), sudarytos... 31. Rokiškio kredito unija 2010 m. lapkričio 23 d. valdybos posėdyje nutarė... 32. Ieškovė prašo panaikinti laidavimo sutartį kaip sudarytą dėl suklydimo ir... 33. Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių... 34. Ieškovė neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos ir neįrodė aplinkybių,... 35. Ieškovė, būdama bent minimaliai apdairi ir rūpestinga prieš pasirašydama... 36. Ieškovė nurodė, kad A. S. yra sudariusi daugiau paskolos sutarčių ir... 37. A. S. teigė, kad ji buvo skolinga I. P. 3000 Lt, todėl ėmė iš kredito... 38. Ieškovė nurodė, kad po eilės įspėjimų dėl skolos sumokėjimo, ji... 39. Ieškovė taip pat ieškinyje nurodė, kad atsakovai A. S., M. S. ir J. S.... 40. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad ją apgavo atsakove byloje... 41. Sandorių negaliojimo institutas turi ir funkciją užtikrinti civilinių... 42. Byloje atsakovai nepateikė įrodymų apie turėtas išlaidas. Atsakovas... 43. Vadovaudamasis LR CPK 263-265,270 str., teismas... 44. Ieškovės I. P. ieškinį atmesti.... 45. Priteisti iš ieškovės I. P., a.k( - ) 173,20 Lt bylinėjimosi išlaidų... 46. Priteistą valstybei sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos... 47. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...