Byla 1A-184/2012
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjas), teisėjų Elenos Vainienės, Viktoro Kažio, sekretoriaujant Agatai Minkel, Gabrielei Samaškienei, dalyvaujant prokurorams Rolandui Imbrasui, Antanui Gubistai, nuteistajam M. B. B. , gynėjui advokatui Vytautui Griežei, nukentėjusiajai K. B. , vertėjai Žanai Tadorovskajai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3M. B. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 26 d. apie 02.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, namuose, ( - ), koridoriuje, tyčia peiliu dūrė penkis kartus į įvairias kūno vietas savo įvaikiui P. K. , padarydamas jam dvi paviršines odos durtines-pjautines žaizdas kairiame dilbyje, du paviršinius odos įdrėskimus krūtinės kairėje pusėje, t.y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir durtinę-pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su širdies kiauryminiu sužalojimu, t.y. sužalojimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, kuris komplikavosi širdies tamponada krauju, kraujo išsiliejimu į kairę krūtinplėvės ertmę, nuo ko nukentėjusysis mirė. Tokiu būdu M. B. B. tyčia nužudė savo šeimos narį - įvaikį P. K. .

4Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. B. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį: jo nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktu arba BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali šios bausmės riba.

5Nuteistasis tvirtina, jog apygardos teismas neteisingai išaiškino įvaikio ir šeimos nario sąvokas, todėl nepagrįstai jo nusikalstamus veiksmus kvalifikavo kaip tyčinį savo šeimos nario nužudymą. Vadovaujantis BK 248 straipsnio nuostatomis, nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Įvaikiu laikomas asmuo, kurio atžvilgiu teisės aktų nustatyta tvarka priimtas atitinkamas teismo ar kompetentingos institucijos sprendimas. Teisės aktų nustatyta tvarka atliktas įvaikinimas sukuria įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų giminaičiams asmenines ir turtines teises bei pareigas kaip giminaičiams pagal kilmę (CK 3.227 str.). Tuo tarpu jis savo žmonos sūnaus iš pirmosios santuokos, t.y. P. K. , įvaikinęs nebuvo, o faktiniai įvaikinimo santykiai, gyvenimas viename name ir santuoka su pastarojo motina, nuteistojo manymu, nesukelia teisių ir pareigų, todėl negali būti prilyginami oficialiam įvaikinimui. Be to faktinių jų santykių taip pat negalima laikyti kaip įtėvio ir įvaikio, nes nukentėjusysis nerodė nuteistajam jokios pagarbos, dažnai pabrėždavo, kad jis jam ne tėvas.

6M. B. B. teigia, jog apygardos teismas neatsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, neįvertino, jog įvykio metu buvo susiklosčiusi būtinosios ginties situacija, todėl paskyrė pernelyg griežtą bausmę. Tvirtina, jog P. K. anksčiau ilgą laiką jo atžvilgiu elgėsi netinkamai, dažnai ir be jokios dingsties sukeldavo konfliktus, įžeidinėdavo ir smurtaudavo. M. B. B. ne kartą buvo jo sužalotas, keletą kartų jam teko kreiptis net į gydymo įstaigas. Dėl P. K. fizinio pranašumo jis faktiškai neturėjo galimybės pastarajam pasipriešinti, visuomet stengdavosi konfliktų išvengti. Įvykio vakarą P. K. , eidamas link kambario, kuriame buvo nuteistasis, šaukė „aš jums pakalbėsiu“, „tuoj parodysiu“, „visus užmušiu“, o po to į tą kambarį veržėsi. Taigi akivaizdu, kad P. K. ketino panaudoti smurtą M. B. B. atžvilgiu, tai buvo jo pavojingo kėsinimosi pradžia. Šias aplinkybes patvirtina ir M. K. veiksmai, kuri, supratusi P. K. ketinimus ir numatydama tolimesnę įvykių eigą, laikė duris iš išorinės kambario pusės, tokiu būdu padėdama nuteistajam ir stengdamasi sutrukdyti P. K. atidaryti duris. Pats nuteistasis laikė kambario duris, nes tikėjosi, kad P. K. atsisakys savo ketinimų, o jis tokiu būdu išvengs jo smurto, tačiau jam neužteko jėgų išlaikyti duris. P. K. , būdamas fiziškai stipresnis, kambario duris atidarė ir tuo metu kilo reali grėsmė M. B. B. sveikatai, nes jis eilinį kartą galėjo būti sumuštas, sužalotas, suluošintas arba dar blogiau, taigi susiklostė būtinosios ginties situacija. Apeliantas sutinka, kad dėl panaudotų gynybos priemonių jis peržengė būtinos ginties ribas (BK 28 straipsnio 3 dalis), tačiau pažymi, jog ši aplinkybė, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktu, yra pagrindas už padarytą nusikaltimą skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

7Nuteistasis tvirtina, jog apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad įsiplieskus konfliktui M. B. B. pats veržėsi į koridorių su peiliu rankose ir, kad sąmoningas nusistatymas smogti nukentėjusiajam peiliu buvo susiformavęs dar prieš jam atsiduriant koridoriuje. Tokios teismo išvados, apelianto teigimu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes jis į koridorių nesiveržė, ten pateko ne savo valia, o dėl to, kad P. K. staigiu judesiu atidarė duris, kurias nuteistasis laikė įsikibęs abiem rankomis. Tokiu būdu jis kartu su durimis buvo ištrauktas į koridorių. Tik tuomet, kai jis atsidūrė visai šalia P. K. , kuris jau ruošės jam smogti, nuteistasis nusprendė kuo nors suduoti nukentėjusiajam, kad galėtų apsiginti.

8M. B. B. teigia, jog apygardos teismas nepagrįstai provokuojančio nukentėjusio asmens elgesio nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nurodo, jog nukentėjusysis praeityje daug kartų buvo jį sumušęs, įžeidinėdavo, žemindavo. Tai patvirtino nukentėjusieji, liudytojai, žuvusiojo sutuoktinė M. K. , gydymo įstaigų duomenys. Įvykio metu buvo matomi akivaizdūs nukentėjusiojo ketinimai panaudoti smurtą ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nuteistasis pažymi, jog teismai, pripažindami nukentėjusio asmens elgesį provokuojančiu, esant pagrindui, vertina ne tik pastarojo elgesį prieš pat nusikaltimo padarymą, bet ir ankstesnį elgesį (Teismų praktika Nr. 28, 303 p.). Nors nuteistasis įvykio metu buvo neblaivus, tačiau ne ši aplinkybė, o ilgametis nukentėjusiojo netinkamas elgesys šiuo atveju buvo svarbiausia įvykio priežastis.

9Apelianto nuomone, jį charakterizuojanti medžiaga, atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nukentėjusiojo provokuojantis elgesys prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, sudaro pagrindą jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

10Teismo posėdžio metu nuteistasis M. B. B. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo M. B. B. apeliacinį skundą atmesti.

11Nuteistojo M. B. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

12Kolegijos manymu, apygardos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo M. B. B. nusikalstamą veiką pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., tačiau nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

13Apygardos teismas nustatė, kad nuteistasis M. B. B. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia peiliu dūrė penkis kartus į įvairias kūno vietas savo įvaikiui P. K. , tame tarpe padarydamas durtinę-pjautinę krūtinės ląstos žaizdą su širdies kiauryminiu sužalojimu, ko pasekoje nukentėjusysis mirė.

14Atsižvelgus į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju aptartinos būtinąjį gintį reglamentuojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos, susiklosčiusi teismų praktika tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, kartu įvertinant ar šios nuostatos pagal pirmosios instancijos teismo konstatuotus faktus taikytas tinkamai.

15Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį nustatytą teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, busto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiškinant šią nuostatą teismų praktikoje būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-558/2006 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-497/2009 2K-7-428/2010 2K 294/2011 ir kt.).

16Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo Įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Todėl itin kruopščiai turi būti tiriama pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo vertinimas. Tiesioginio pavojaus sąlygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas kol jam bus suduotas pirmasis smūgis ar padaryta kitokia žala. Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybą sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimą. Įstatymas nereikalauja, kad besiginančiojo atkirtis būtų smulkmeniškai apskaičiuotas ir visiškai adekvatus kėsinimuisi, tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius. Susidariusioje konkrečioje situacijoje dėl jėgų santykio, patirties, naudojamų priemonių ir kitų aplinkybių besiginančiojo veiksmai gali būti efektyvesni. Be to, nėra svarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam yra mažesnė ar didesnė už tą žalą, kuri buvo padaryta ar grėsė užpultajam. Nei kiekybės, nei kokybės požiūriu ji neprivalo atitikti tos žalos kurios buvo siekta ar kurią sukėlė kėsinimasis.

17Visgi, ginantis negali būti peržengtos būtinosios ginties ribos, kurių turinys atskleidžiamas BK 28 straipsnio 3 dalyje. Būtinosios ginties ribos peržengiamos tada, kai yra visos būtinos sąlygos vienu metu: a) nužudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas; b) tai padaroma tiesiogine tyčia c) gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Net ir esant visoms šioms būtinoms sąlygoms vienu metu, įstatymas numato du atvejus, kuriems esant nepripažįstama, jog peržengtos būtinosios ginties ribos. Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės veikimas, kai: a) būtinosios ginties ribos peržengtos dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis; b) ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika (kasacinė nutartis 2K-212/2009).

18Apeliacinė instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M.B. B. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą ir papildomai apklausiusi nuteistąjį M.B. B. , nukentėjusiąją K. B. , liudytojus M. K. , T. K. , konstatuoja, kad apygardos teismas, remdamasis byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, jog nuteistasis M.B. B. peiliu mirtinai sužalojo nukentėjusįjį P. K. , ko apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas neišsamiai ištyrė ir netinkamai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant, ar įvykio metu buvo kilusi būtinosios ginties situacija, ar M.B. B. turėjo teisę į būtinają gintį ir ar neperžengė būtinosios ginties ribų, jų tinkamai neįvertino, todėl padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių ir neteisingai taikė BK 28 str. nuostatas.

19Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš esmės nuosekliai parodė, kad gyveno nuosavame name su žmona K. B. bei jos sūnumi, nukentėjusiuoju P. K. , kurį užaugino nuo pat vaikystės. Tačiau pastaruoju metu jo santykiai su nukentėjusiuoju P. K. buvo labai įtempti. P. K. mušdavo savo motiną, nuteistąjį, tačiau jie dėl tokio nukentėjusiojo elgesio ir patirtų sužalojimų į policiją nesikreipė. Įvykio dieną, P. K. ir M. K. šventė savo vestuves. Tą vakarą nuteistasis, kaip ir kiti vestuvių dalyviai, gėrė alkoholinius gėrimus. Vestuvių metu tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas dėl kredito, nes P. K. prašė jo paimti kreditą poilsinei kelionei, tačiau jis atsisakė. Vėliau, pasibaigus šiam pokalbiui, jis nuėjo į kambarį, kuriame po šventės ilsėjosi jo žmona K. B. ir T. K. . Jam būnant kambaryje nukentėjusysis pradėjo brautis į šį kambarį, šaukė, barėsi, kad užmuš ir su visais išsiaiškins. Sūnus bandė atidaryti duris, jas traukė į save. Jis liepė sūnui nelaužti durų ir laikė jas už rankenos. Per tarpą matė, kad pastarasis su koja įsispyręs į sieną. Jis bandė neįleisti P. K. , tačiau pastarasis duris atidarė. Tada jis neišlaikęs durų iš inercijos išlėkė į koridorių. P. K. norėjo jam suduoti į veidą, tačiau nepavyko ir jis ranka užkabino tik smakrą. Tuo metu jis (M.B. B. ) nežiūrėdamas, nuo koridoriuje buvusio stalo ranka kažką pagriebė ir užsimojo į P. K. . Kad ten tiksliai buvo peilis, jis iš karto nepastebėjo ir ar sūnui įdūrė, nejautė. Žmona pradėjo rėkti, kad P. K. miršta. Atvažiavo policija ir kas buvo po to, jis daugiau nieko neatsimena. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (1 t., b. l. 108-110, 118-120, 183-184, 2 t., b. l. 27). Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teisme jis patvirtino apygardos teisme duotus parodymus bei parodė, kad nuteistasis besiverždamas į kambarį, kuriame buvo nuteistasis ir kurio duris jis laikė, neleisdamas nukentėjusiajam pateikti į vidų, P. K. sakė ,,aš jus visus pamokysiu“. Tai buvo ne pirmas kartas, kai po tokių žodžių nuteistasis buvo sumuštas, todėl suprato, kad bus sumuštas nukentėjusiojo P. K. . Duris laikė abejomis rankomis (durys atsidarinėjo į lauko pusę), tačiau nukentėjusysis, būdamas stipresnis, duris atidarė ir nuteistasis ,,išlėkė“ į koridorių ir sugriebė koridoriuje buvusį ant spintelės kažkokį daiktą, galimai ir peilį, bei juo sudavė nukentėjusiajam.

20Iš nukentėjusiosios K. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, matyti, kad nuteistasis jos vyras, o nužudytasis jos sūnus. Kai išgerdavo nukentėjusysis pradėdavo konfliktus su nuteistuoju, pastoviai pradėdavo kabinėtis ir kelti muštynes. Sūnus dažnai sumušdavo M. B. B. , kuris dėl sužalojimų ne kartą yra gulėjęs ligoninėje. Jam buvo sužalota galva, ranka, tačiau vyras niekada nesikreipė į policiją ir sakė, kad, kaip bebūtų, tai yra sūnus. 2010-09-25 jie šventė sūnaus P. K. vestuves. Apie 22.00 val. ji nuėjo miegoti, kambaryje buvo ir liudytoja T. K. , o jaunimas liko toliau švęsti. Maždaug po poros valandų į kambarį užėjo jos vyras ir pradėjo priekaištauti, kodėl ši miega, kvietė ją šokti, tačiau ji nesutiko, bet su vyru nekonfliktavo. Po to išgirdo triukšmą, barėsi sūnus, kad užmuš ir su visais išsiaiškins. Tada vyras užsidarė, o sūnus bandė įeiti. Buvo įsispyręs koją į sieną, kad galėtų atidaryti duris, tačiau vyras laikė duris, bandė neįsileisti. Ar betampydami duris vienas kitam ką sakė, neatsimena, ar matė vyro rankose peilį - taip pat neatsimena. Po to ji išgirdo, kaip T. K. , kuri buvo su ja kartu kambariuke, sušuko, „atsargiai pas jį peilis". Staiga atsivėrė jų kambariuko durys ir vyras M. B. išbėgo į koridorių. Po akimirkos išgirdo, kaip P. K. žmona sušuko „mama Petia miršta". Išėjusi ji pamatė gulintį savo sūnų, kuris buvo be sąmonės, kruvinais marškiniais (1 t., b. l. 66-67, 68-69, 184-186, 2 t., b. l. 28). Apklausta apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji K. B. patvirtino anksčiau duotus parodymus (2 t., b. l. 110-111).

21Iš liudytojos T. K. parodymų teisme matyti, kad ji dalyvavo nukentėjusiosios K. B. sūnaus vestuvėse. Baigiantis vestuvėms ji su nukentėjusiąja K. B. nuėjo į kambarį miegoti. Tuo metu į kambarį kelis kartus buvo užėjęs nuteistasis M.B. B. ir kvietė šokti, tačiau jos atsisakė, nes jau ruošėsi miegoti. Praėjus kuriam laikui vėl atėjo nuteistasis ir pasakė, kad jei lauš duris, tai jis ginsis. Jis įsitvėrė į duris ir pradėjo jas laikyti už rankenos. Iš kitos pusės kažkas duris traukė į save. Liudytoja pradėjo rėkti, kad nuteistasis kažką turi rankose. Girdėjo kaip M. K. sakė, kad P. K. nelįstų, jį ramino. Kadangi P. K. jaunas, stiprus, nuteistasis M.B. B. durų neišlaikė, durys atsidarė, o tolimesnių įvykių nesuprato, tik pamatė nukentėjusįjį sužalotą. Nuteistajam būnant kambaryje ir laikant duris, peilio nematė, tik girdėjo nuteistąjį sakant, kad pripjaus, todėl jos manymu nuteistasis galėjo turėti peilį, tačiau peilio nematė. Po įvykio matė peilį, tačiau kuriuo momentu jis atsirado nežino (1 t., b. l. 129). Šiuos parodymus liudytoja patvirtino ir apklausta apeliacinės instancijos teisme.

22Iš liudytojos M. K. parodymų teisme matyti, kad vestuvių metu tarp jos vyro P. K. ir nuteistojo M.B. B. jokio konflikto nebuvo. Vestuvių pabaigoje ji, nukentėjusysis P. K. (jos vyras) bei pusseserė K. V. ir jos vyras S. V. išėjo į lauką parūkyti. Netrukus atėjo nuteistasis M.B. B. ir kažko paprašė, o P. K. pasakė, kad jis eitų iš čia ir nuteistasis nuėjo. Tarp jų jokio konflikto nebuvo. Jiems grįžus į namo vidų ir atsisėdus prie stalo, girdėjosi, kad kambaryje, kur buvo nukentėjusioji K. B. , nuteistasis M.B. B. , pastarasis kažką kalbėjo. Tada nukentėjusysis pasakė, kad eina jų nuraminti. Liudytoja su P. K. nuėjo kartu prie durų į kambarį, kur buvo nuteistasis M.B. B. ir jo žmona K. B. , bandė atidaryti duris, tačiau nuteistasis laikė duris, neleisdamas įeiti nukentėjusiajam į kambarį. Ji bandė sulaikyti vyrą, kad šis neatidarytų durų, nes žinojo, kad P. K. pradės smurtauti M.B. B. atžvilgiu, kas ne kartą yra buvę. Tačiau jo nesulaikė, nukentėjusysis būdamas jaunesnis ir stipresnis atidarė duris. Tuo metu nuteistasis iš inercijos kartu su atidarytomis durimis iššoko į koridorių ir tik pamatė kaip nuteistasis sudavė koridoriuje nukentėjusiajam peiliu, iš kur nuteistasis paėmė peilį nematė. Be to, parodė, kad nukentėjusysis P. K. ir anksčiau mušdavo patėvį, taip pat smurtavo ir jos atžvilgiu (1 t., b. l. 186-187). Apklausta apeliacinės instancijos teisme liudytoja M. K. patvirtino apygardos teisme duotus parodymus bei parodė, kad tuo metu, kai P. K. pasakė, kad eina apraminti M.B. B. , ji ėjo iš paskos, nes nukentėjusysis visą laiką mušė M.B. B. , laikė duris, kad P. K. jų neatidarytų, nes atidaręs duris muš M. B. B. (2 t., b. l. 111-112).

23Iš byloje apklaustų liudytojų K. V. bei S. V. parodymų seka, kad jie dalyvavo vestuvėse, konfliktų tarp nuteistojo M.B. B. ir nukentėjusiojo P. K. nebuvo, tik vėliau išgirdo triukšmą bei pamatė sužalotą nukentėjusįjį, kuriam buvo iškviesta medicinos pagalba (1 t., b. l. 89-90, 91, 86-87, 88, 187-188).

24Teismo medicinos specialisto išvadose konstatuota, kad P. K. mirties priežastimi buvo durtinė-pjautinė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda su širdies kiauryminiu sužalojimu. Tai komplikavosi širdies tamponada krauju, kraujo išsiliejimu į kairę krūtinplėvės ertmę. P. K. mirtis galėjo įvykti 2010-09-26 apie 3.00 val. Nukentėjusysis prieš mirtį vartojo alkoholį, jo lavono kraujyje rasta 2,10 promilės etilo alkoholio. Tai atitinka vidutiniam neblaivumo laipsniui. P. K. lavone rasti šie sužalojimai: durtinė-pjautinė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda su širdies kiauryminiu sužalojimu. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Dvi paviršinės odos durtinės-pjautinės žaizdos kairiame dilbyje. Du paviršiniai odos įdrėskimai krūtinės kairėje pusėje. Šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti vienu ir tuo pačiu duriančių-pjaunančių savybių peilio geležtės tipo įrankiu neužilgo prieš mirtį. Nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui duriančiu- pjaunančiu įrankiu. Dvi paviršinės odos durtinės-pjautinės žaizdos kairiame dilbyje gali būti vertinamos kaip savigynos požymis nukentėjusiajam kairiuoju dilbiu užsidengiant nuo suduodamų smūgių duriančiu-pjaunančiu įrankiu. Galimybė, kad po kūno sužalojimų padarymo nukentėjusysis galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus (pvz. judėti, gintis, šaukti), neatmetama. Laiko tarpas nuo kiauryminio širdies sužalojimo iki mirties paprastai yra vertinamas minutėmis. Išvadoje nurodyti sužalojimai padaryti penkiais smūgiais/trauminiais poveikiais. Tikėtina, kad sužalojimai buvo padaryti duriančiu-pjaunančiu įrankiu, turinčiu palyginti siaurą apie 1,3 cm pločio geležtę. Nukentėjusiojo drabužių pažeidimai iš esmės atitinka lavone rastus kūno sužalojimus. (b. l. 40-46)

25Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos manymu, pirmiau aptarti įrodymai, kuriuos apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina kaip patikimus, turi esminę reikšmę sprendžiant dėl įvykio metu susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo. Iš bylos duomenų, nukentėjusiosios K. B. , liudytojų A. K. , M. K. parodymų akivaizdu, kad nukentėjusysis P. K. , būdamas nuteistojo įsūnis, ilgą laiko tarpą iki šio įvykio, nuteistojo M.B. B. atžvilgiu elgėsi netinkamai, būdamas išgėręs priekabiavo prie patėvio, jo atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, dėl ko buvo sužalotas ne vieną kartą. Kreipėsi medicininės pagalbos į medicinos įstaigas, dėl nukentėjusiojo jauno amžiaus ir fizinio pranašumo negalėjo aktyviai priešintis. Tačiau dėl patirto smurto ir sužalojimo į teisėsaugos institucijas nesikreipė, nes nukentėjusįjį vertino kaip savo sūnų ir nenorėjo jam pakenkti. Įvykio metu nukentėjusiojo P. K. vestuvių metu, jau baigiantis vestuvėms, nuteistajam nuėjus į kambarį, kur buvo jo žmona ir su ja besikalbant išgirdo, kad nukentėjusysis eilinį kartą, būdamas neblaivus, jo atžvilgiu išsakė grasinančius žodžius susidoroti, veržėsi į kambarį, kurio duris iš vienos pusės laikė nuteistasis M. B. B. siekdamas išvengti smurto. M. K. laikė duris iš kitos pusės, kad P. K. nepatektų į kambarį, kuriame buvo nuteistasis. Tačiau nukentėjusysis P. K. , būdamas stipresnis, kambario duris atidarė, tokiu būdu M.B. B. kartu su durimis buvo ištrauktas į koridorių. Taigi, tuo metu kilus realiai grėsmei nuteistojo M. B. B. sveikatai ir gyvybei, pastarasis besigindamas sugriebė peilį ir sudavė smūgius peiliu nukentėjusiajam, ko pasekoje padarė nukentėjusiajam dvi paviršines odos žaizdas kairiajame dilbyje, du paviršinius įdrėskimus krūtinės kairėje pusėje bei durtinę-pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su širdies kiauryminiu sužalojimu. Esant šioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, jog nuteistasis M.B. B. suduodamas peiliu nukentėjusiajam P. K. , veikė būtinosios ginties sąlygomis, gindamasis nuo jo sveikatai ir gyvybei gresiančio realaus pavojingo kėsinimosi. Kolegijos manymu, įvertinus nukentėjusiojo P. K. ankstesnį, nevienkartinį smurtavimą nuteistojo M. B. B. atžvilgiu bei įvykio metu susiklosčiusią situaciją, sudarė pagrindą nuteistajam manyti, kad jam kilo reali grėsmė sveikatai ir gyvybei, nuo kurio jis turi teisę gintis. Esant šioms aplinkybėms, kaip nurodyta apygardos teismo nuosprendyje, vertinti šią situaciją, kaip tarpusavio konfliktą, nėra teisinio pagrindo. Juolab, kad betarpiškai įvykio metu buvusi nukentėjusioji K. B. , liudytojai T. K. , M. K. bei kiti paneigė, jog vestuvių metu nuteistasis ir nukentėjusysis būtų konfliktavę, susipykę. Todėl, kolegijos manymu, apygardos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog įvykio metu būtinosios ginties situacija nebuvo susiklosčiusi.

26Tačiau, kaip jau minėta, baudžiamasis įstatymas būtinąjai ginčiai nustato ribas. BK 28 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

27Kolegijos manymu, šiuo konkrečiu atveju nuteistojo M.B. B. panaudotos gynybos priemonės P. K. atžvilgiu neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Kaip jau minėta, kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo jo intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta tik tos aplinkybės, jog nukentėjusysis, būdamas neblaivus, agresyviai nusiteikęs, išsakydamas grąsinimus nuteistojo atžvilgiu susidoroti, veržėsi į kambarį, kurio duris laikė nuteistasis, siekdamas išvengti smurto, tačiau nuteistajam neišlaikius uždarytų durų, pastarasis iš inercijos ,,išlėkė“ į koridorių ir gindamasis sugriebęs peilį sudavė nukentėjusiajam peiliu, tame tarpe ir vieną mirtiną. Taigi, šioje situacijoje nuteistojo nusikalstami veiksmai aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, nes tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis jo sveikatai, šiuo konkrečiu atveju nebuvo toks pavojingas, kad jį atremti būtų galima tik pirmiau aptartais veiksmais, suduodant smūgius nukentėjusiajam peiliu, padarant jam mirtiną sužalojimą. Beje, pats nuteistasis apeliaciniame skunde neneigia, jog įvykio metu būdamas būtinosios ginties situacijoje, ją peržengė, panaudodamas peilį.

28Kolegijos manymu, nuteistasis M.B. B. apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčija jo nusikalstamą veiką kvalifikuojantį požymį, kad jis nužudė savo įvaikį (BK 129 str. 2 d. 3 p.), nes oficialiai P. K. nebuvo įvaikinęs, gyvenimas viename name ir santuoka su pastarojo motina, nuteistojo nurodymu, nesukelia teisių ir pareigų, todėl negali būti prilyginama oficialiam įvaikinimui. Tuo tarpu kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistojo M.B. B. , nukentėjusiosios K. B. , liudytojos M. K. , A. K. parodymų, nukentėjusysis P. K. buvo nuteistojo M.B. B. šeimos narys. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis M.B. B. susituokęs su K. B. , nuo trijų metų augino pastarosios vaiką P. K. , kartu gyveno, juo rūpinosi, materialiai rėmė, vedė bendrą ūkį iki nužudymo dienos. Pats M.B. B. nukentėjusįjį vertino kaip šeimos narį. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad nors nukentėjusysis P. K. pastaruoju metu jo atžvilgiu smurtavo, patyrė kūno sužalojimus, tačiau atsisakė kreiptis į teisėsaugos pareigūnus dėl patirto smurto, nes nenorėjo pakenkti P. K. , kurį laikė savo sūnumi. Todėl kolegijos manymu, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis nužudė savo šeimos narį.

29Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. B. B. 2010 m. rugsėjo 26 d. apie 02.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, ( - ), gindamasis nuo įsūnio P. K. , kuris grąsindamas pavartoti fizinį smurtą, išsakant žodinius grasinimus susidoroti bei agresyviai elgiantis ir nepaklūstant nevienkartiniams M.B. B. ir aplinkinių asmenų raginimams nutraukti šiuos veiksmus, grasindamas pavartoti fizinį smurtą, pavojingą M.B. B. sveikatai ir gyvybei, veržėsi į kambarį, kuriame buvo M.B. B. ir pastarajam dėl P. K. fizinio pranašumo neišlaikius durų, iš inercijos kartu atidarytomis durimis iššoko į koridorių ir kilus realiai grėsmei jo sveikatai ir gyvybei, peržengdamas būtinosios ginties ribas, tyčia peiliu dūrė įvaikiui P. K. penkis kartus į įvairias kūno vietas, padarydamas dvi paviršines odos durtines-pjautines žaizdas kairiame dilbyje, du paviršinius odos įdrėskimus krūtinės kairėje pusėje – sužalojimus, įvertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, durtinę-pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su širdies kiauryminiu sužalojimu – sužalojimą, įvertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi širdies tamponada krauju, kraujo išsiliejimu į kairę krūtinplėvės ertmę, nuo ko nukentėjusysis mirė, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 28 straipsnio 3 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Pažymėtina, kad pirmiau aptartas kaltininko tyčios formos pakeitimas nagrinėjant bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nelaikomas jo teisinės padėties pabloginimu ir neprieštarauja BPK nuostatoms, kadangi galutinis rezultatas, apeliacinės instancijos teisme pakeitus nusikalstamos veikos kvalifikavimą, yra aiškiai nuteistajam palankesnės (kasacinės bylos Nr. 2K-552/2005, 2K-7-428/10).

30Perkvalifikavus nuteistojo M.B. B. nusikalstamus veiksmus iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 28 straipsnio 3 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą skirtina nauja bausmė.

31Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54straipsnio 1 dalis). Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis (kasacinės bylos Nr. 2K-98/2005, 2K-744/2005, 2K-77/2007, 2K-514/2007, 2K-435/2008, 2K-496/2008 ir kt.).

32Skirdama bausmę M. B. B. už nusikaltimą, numatytą BK 28 straipsnio 3 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, teisėjų kolegija atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

33BK 62 straipsnio nuostatos M. B. B. negali būti taikomos, nes byloje nenustatytos BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse išdėstytos sąlygos, kurios leistų kolegijai svarstyti švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimo M. B. B. klausimą. Tačiau, kolegijos nuomone, šioje byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, rodančios, kaip straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

34Nors nuteistasis M.B. B. padarė labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, tačiau iš apygardos teismo bei apeliacinės instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių seka, kad pats nukentėjusysis veržėsi į kambarį, kuriame buvo nuteistasis M. B. B. , išsakė grasinančius pastarojo atžvilgiu dėl susidorojimo, nors byloje nėra nustatyta, kad prieš tai buvo koks nors konfliktas ir nuteistasis savo elgesiu būtų suteikęs galimybę nukentėjusiajam tokiu būdu elgtis patėvio atžvilgiu, t. y. brautis į kambarį, kuriame buvo nuteistasis, nukentėjusioji motina, gręsiant smurto panaudojimu, juolab, jog pats nukentėjusysis iki įvykio nekartą naudojo fizinį smurtą patėvio atžvilgiu. Taigi šiuo atveju, nuteistojo nusikalstamus veiksmus nulėmė pačio nukentėjusiojo agresyvūs veiksmai, kas sukėlė tokias pasekmes. Nuteistasis M. B. B. po suduotų smūgių peiliu, iš karto nuėjo į lauką ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų, niekur iš įvykio vietos nepasišalino, o policijos pareigūnams paaiškino apie įvykį ir prisipažino sužalojęs nukentėjusįjį, taip atrėmęs gręsiantį jo atžvilgiu smurtą, savo veiksmus nutraukė. Kolegijos manymu, aptartos aplinkybės, apibūdinančios padarytos veikos vietą, būdą, motyvus ir patvirtinančios, jog M. B. B. nusikalto veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, tačiau peržengdamas būtinosios ginties ribas, rodo, kad M. B. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis, nei rūšinis nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, pavojingumas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis M.B. B. ir anksčiau ne kartą buvo patyręs nukentėjusiojo P. K. fizinį smurtą, tačiau gailėdamas nukentėjusiojo į teisėsaugos pareigūnus nesikreipė. Kaip asmenybė M. B. B. charakterizuojamas teigiamai. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę teismas pagrįstai nustatė prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimasi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tai liudija M. B. B. kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką bei jos pasekmes. Nors teismas pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę girtumą, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau kaip matyti iš teismo nustatytų faktinių aplinkybių, nukentėjusiojo sužalojimą nulėmė ne pačio nuteistojo M.B. B. netinkamas elgesys, o būtent nukentėjusiojo agresyvus, su galimu smurtu susijęs, elgesys.

35Todėl, kolegijos manymu, įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, šiuo atveju yra išimtinės aplinkybės ir nuteistojo M. B. B. atžvilgiu, skiriant bausmę, taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios šiuo konkrečiu atveju neprieštarautų teisingumo principui ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai bausmės paskirčiai.

36Tuo pačiu, kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei ir kad jo nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos neatstatomos pasekmės – P. K. neteko gyvybės, todėl bausmės tikslai bus pasiekti, o pati bausmė atitiks teisingumo bei protingumo principams, paskiriant nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali šios bausmės riba.

37Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,

Nutarė

38Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį pakeisti.

39M. B. B. nusikalstamus veiksmus iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuoti į BK 28 straipsnio 3 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, ir paskirti laisvės atėmimo bausmę septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

40Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. M. B. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 26 d. apie 02.30 val.,... 4. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. B. prašo pakeisti Vilniaus apygardos... 5. Nuteistasis tvirtina, jog apygardos teismas neteisingai išaiškino įvaikio ir... 6. M. B. B. teigia, jog apygardos teismas neatsižvelgė į visas bausmės... 7. Nuteistasis tvirtina, jog apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad... 8. M. B. B. teigia, jog apygardos teismas nepagrįstai provokuojančio... 9. Apelianto nuomone, jį charakterizuojanti medžiaga, atsakomybę lengvinančios... 10. Teismo posėdžio metu nuteistasis M. B. B. ir jo gynėjas prašė nuteistojo... 11. Nuteistojo M. B. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 12. Kolegijos manymu, apygardos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo M. B. B.... 13. Apygardos teismas nustatė, kad nuteistasis M. B. B. , būdamas apsvaigęs nuo... 14. Atsižvelgus į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės... 15. Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį nustatytą teisę į būtinąją gintį asmuo... 16. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus... 17. Visgi, ginantis negali būti peržengtos būtinosios ginties ribos, kurių... 18. Apeliacinė instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 19. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis tiek... 20. Iš nukentėjusiosios K. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir... 21. Iš liudytojos T. K. parodymų teisme matyti, kad ji dalyvavo nukentėjusiosios... 22. Iš liudytojos M. K. parodymų teisme matyti, kad vestuvių metu tarp jos vyro... 23. Iš byloje apklaustų liudytojų K. V. bei S. V. parodymų seka, kad jie... 24. Teismo medicinos specialisto išvadose konstatuota, kad P. K. mirties... 25. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos manymu, pirmiau aptarti įrodymai,... 26. Tačiau, kaip jau minėta, baudžiamasis įstatymas būtinąjai ginčiai... 27. Kolegijos manymu, šiuo konkrečiu atveju nuteistojo M.B. B. panaudotos gynybos... 28. Kolegijos manymu, nuteistasis M.B. B. apeliaciniame skunde nepagrįstai... 29. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 30. Perkvalifikavus nuteistojo M.B. B. nusikalstamus veiksmus iš BK 129 straipsnio... 31. Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik... 32. Skirdama bausmę M. B. B. už nusikaltimą, numatytą BK 28 straipsnio 3... 33. BK 62 straipsnio nuostatos M. B. B. negali būti taikomos, nes byloje... 34. Nors nuteistasis M.B. B. padarė labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei,... 35. Todėl, kolegijos manymu, įvertinus visas faktines bylos aplinkybes,... 36. Tuo pačiu, kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistasis padarė labai sunkų... 37. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 38. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį pakeisti.... 39. M. B. B. nusikalstamus veiksmus iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto... 40. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....