Byla 2K-435/2008
Dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Vytauto Masioko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. K., Ž. Š., L. B. kasacinius skundus dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

3 M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams;

4 Ž. Š. nuteistas pagal 260 straipsnio 1 dalį už dviejų nusikalstamų veikų padarymą (narkotinių medžiagų įsigijimas iš M. K. ir asmens, vardu Eimis), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, laisvės atėmimu dvejiems metams ir vienam mėnesiui;

5L. B. nuteistas pagal 260 straipsnio 1 dalį už dviejų nusikalstamų veikų padarymą (narkotinių medžiagų įsigijimas iš M. K. ir asmens, vardu Eimis), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, laisvės atėmimu dvejiems metams ir keturiems mėnesiams.

6Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17 d. nutartis, kuria nuteistųjų M. K., Ž. Š. ir L. B. apeliaciniai skundai atmesti.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

8M. K. nuteistas už tai, kad nuo 2006 m. birželio mėnesio, tiksliau nenustatytos dienos ir valandos, iki 2006 m. liepos 13 d. ryto, tiksliau nenustatytos valandos, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, pravarde „Skustas“, Vilniuje, Erfruto g. 1, prie parduotuvės „Iris“, turėdamas tikslą platinti, įgijo ne mažiau 2,731 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią neteisėtai savo automobiliu gabeno Vilniaus gatvėmis iki Žvėryno žiede esančios Sėlių gatvės, kur ne mažiau kaip per tris kartus, ne mažiau kaip 2,731 g šios narkotinės medžiagos už 460 Lt pardavė Ž. Š. ir L. B. Be to, M. K. dar nuteistas ir už tai, kad tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą platinti, iš tyrimo nenustatyto asmens, pravarde „Skustas“, įgijęs 0,396 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, ją laikė savo automobilyje stovėjusiame Vilniuje prie namo Elnių g. ( - ), iki 2006 m. gruodžio 4 d., 10.15 val., kol ją kratos metus paėmė policijos pareigūnai.

9Ž. Š. ir L. B. nuteisti už tai, kad nuo 2006 m. birželio mėnesio, tiksliau nenustatytos dienos ir valandos, iki 2006 m. liepos 13 d. ryto, tiksliau nenustatytos valandos, bendrininkų grupe, turėdami tikslą platinti, ne mažiau kaip per tris kartus iš M. K. Vilniuje, Sėlių g., Žvėryno žiede, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 2,731 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių; viską parsigabeno į Anykščius ir laikė Ž. Š. namuose Paupio g. ( - ), o 2006 m. liepos 13 d., apie 19 val., Ž. Š., paėmęs iš laikymo vietos visą šią narkotinę medžiagą, nunešė ją į Baranausko skverą, Anykščiuose, ir už 120 Lt pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį.

10Taip pat jie nuteisti ir už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 3 d., apie 12 val., bendrininkų grupe, turėdami tikslą platinti, Šiauliuose, tiksliau nenustatytoje vietoje, netoli geležinkelio stoties esančių bendrabučių, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu Eimis, už 500 Lt neteisėtai įgijo 3,665 g tos pačios narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią parsigabeno į Anykščius ir laikė Ž. Š. namuose Paupio g. ( - ) iki 2006 m. rugpjūčio 4 d., 13.42 val., kai 2,525 g šios narkotinės medžiagos Ž. Š. už 120 Lt pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, o likusią dalį narkotinės medžiagos 1,140 g laikė iki 2006 m. rugpjūčio 4 d., 16 val., kol kratos metu Ž. Š. namuose laikytas narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

11M. K. nuteistas ir už tai, kad nuo 2006 m. birželio mėnesio, tiksliau nenustatytos dienos ir valandos, iki 2006 m. liepos 13 d. ryto, tiksliau nenustatytos valandos, iš tyrimo nenustatyto asmens, pravarde „Skustas“, Vilniuje, Erfurto g. 1, prie parduotuvės „Iris“, turėdamas tikslą platinti, įgijo ne mažiau 2,731 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią neteisėtai savo automobiliu gabeno Vilniaus miesto gatvėmis iki Sėlių gatvėje esančio Žvėryno žiedo, kur ne mažiau kaip per tris kartus ją pardavė Ž. Š. ir L. B. už 460 Lt.

12Be to, M. K. nuteistas ir už tai, kad, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą platinti, iš tyrimo nenustatyto asmens, pravarde „Skustas“, įgijęs 0,396 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, ją laikė savo automobilyje, stovėjusiame Vilniuje prie namo Elnių g. ( - ) iki 2006 m. gruodžio 4 d., 10.15 val., kai policijos pareigūnai kratos metu ją paėmė.

13Kasaciniu skundu Ž. Š. prašo pakeisti abiejų instancijų teismų sprendimus ir paskirti jam laisvės apribojimo arba arešto bausmę, į kurią įskaityti suėmime išbūtą laiką, ir laikyti jį atlikusiu bausmę. Jis mano, kad nuosprendis ir nutartis nepagrįsti, nes teismai jam netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir todėl paskyrė per griežtą bausmę, be to, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl jo apeliacinio skundo, nutartyje nurodydamas tik motyvus dėl visų trijų nuteistųjų apeliacinių skundų, todėl, kasatoriaus manymu, yra pagrindas manyti, jog jo apeliacinis skundas iki galo liko neišnagrinėtas. Nesutinka su teismų padaryta išvada, kad jam negalima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes jis savo noru neatvyko ir nepranešė apie nusikalstamą veiką. Skunde nurodo, kad teismai, nors ir atsižvelgė, bet nepakankamai objektyviai įvertino tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme visiškai pripažino savo kaltę ir davė nuoširdžius parodymus ir todėl nuo pat sulaikymo bei tyrimo pradžios padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis. Nors prisipažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybe, tačiau bausmę skyrė iš esmės panašią kaip ir kitam nuteistajam L. B., nors pastarojo vaidmuo padarant nusikalstamas veikas (įskaitant amžiaus skirtumą) buvo daug didesnis. Kasatorius mano, kad teismas turėjo galimybę laikyti išimtinėmis šias aplinkybes: kad nebuvo anksčiau teistas; nuo įtarimų pateikimo dienos daugiau jokių nusikaltimų ar nusižengimų nepadarė, o tai rodo, jog jis nėra linkęs nusikalsti; kad visą laiką dirbo; kad yra jauno amžiaus; kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė; kad disponavo mažiausiai pavojingomis narkotinėmis medžiagomis; kad jo padarytas nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių, todėl nors ir minimalios bausmės paskyrimas, jo nuomone, aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Apibendrindamas jis skunde teigia, kad teismas pažeidė ir BK 41 straipsnio reikalavimus, nes tarp jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką jam paskirtos bausmės nėra teisingos pusiausvyros.

14Kasaciniu skundu nuteistasis L. B. prašo nuosprendį pakeisti, o apeliacinio teismo nutartį panaikinti ir paskirti jam švelnesnę – nesusijusią su laisvės atėmimu – bausmę arba sumažinti jam bausmę, paskiriant artimą minimaliam – trijų mėnesių – dydžiui. Skunde nurodo, kad ankstesnių teismų sprendimai priimti netinkamai aiškinant ir neteisingai pritaikant baudžiamąjį įstatymą – BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kasatoriaus manymu, bylos įrodymai patvirtina, kad iki suėmimo jis gyveno su dviem mažamečiais vaikais, kuriuos išlaikė, augino ir prižiūrėjo, dėl laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimo nebus kam tinkamai jų prižiūrėti ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taip pat teismai, netaikydami jam BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų, neteisingai aiškino, kad taikant šio punkto nuostatas būtina sąlyga yra ne mažiau kaip dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas. Galvoja, kad tai yra ydinga susiformavusi teismų praktika, nes toks siauras (tik gramatiškai) šios normos aiškinimas ankstesnių teismų sprendimuose prieštarauja baudžiamojo įstatymo dvasiai. Skunde toliau dėsto panašių baudžiamųjų įstatymų gramatinius, jo nuomone, aiškinimus dėl vienaskaitos ir daugiskaitos linksnių vartojimo kodekse. Be to, šiuo klausimu dar nurodo, kad teismai sprendimuose abejojo dėl jo santuokos nutraukimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo realumo, tačiau visas abejones teismai privalėjo aiškinti jo – nuteistojo – naudai, to nebuvo padaryta. Skunde teigiama, kad abiejų instancijų teismai, neradę galimybės jam taikyti BK 62 straipsnį, turėjo tinkamai spręsti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą. Tačiau teismai nusprendė, kad byloje užfiksuotos aplinkybės nepripažintinos išimtinėmis, pažeidė teismuose formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 17 punktas), nes iš bylos medžiagos matyti, kad jis neteisėtai pasielgė dėl savo neatsakingumo, yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, apibūdinamas teigiamai, yra pagrindas manyti, kad ateityje nusikaltimų nedarys, dirba, turi pajamų išlaikyti save ir mažamečius vaikus, kurių be jo nebus kam prižiūrėti; taigi šios aplinkybės, kasatoriaus nuomone, sudaro pagrindą švelninti jo atsakomybę ir taip apsaugoti kartu su juo gyvenančių mažamečių vaikų interesus, nes kitaip bausmė neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Jei jis bus nusiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės, neteks darbo, praras galimybę auklėti vaikus, bus pažeisti jo ir jo šeimos socialiniai ryšiai.

15Nuteistasis M. K. kasaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties bausmės paskyrimo dalį ir pritaikyti jam nepilnamečio statusą ar BK 54 straipsnio 3 dalį bei paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

16Skunde kasatorius nurodo, kad nusikalstamą veiką padarė, kai jam buvo 19 metų, tačiau ją padarė kitų asmenų prašomas iš smalsumo ir noro būti kažkam reikalingas, teigia, kad nenumatė, kokių padarinių gali sukelti jo veika, nesugebėjo suvokti savo veikos pavojingumo dėl gyvenimiško nepatyrimo, negalvojo, kad už ją bus griežtai baudžiama, jokios naudos iš to neturėjo, tai rodo jo lengvabūdiškumą. Dabar jis smerkia tokį savo elgesį, kaltę pripažįsta visiškai, psichologas, tyręs jo socialinę brandą, padarė išvadą, kad jam būdingas asmenybės nebrandumas, nekritiškas požiūris į kitų žmonių įtakas, todėl mano, kad teismai, jo nuomone, turėjo taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Mano, kad teismai nepagrįstai jam netaikė ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes nenustatė išimtinių sąlygų joms taikyti. Su tokiomis teismo išvadomis jis nesutinka ir atkreipia dėmesį į tokias aplinkybes: kad nusikalto ir teisiamas pirmą kartą; kad buvo jauno amžiaus ir dėl gyvenimiško nepatyrimo neįvertino visų aplinkybių tinkamai; kad nebuvo nusikalstamos veikos iniciatorius; kad iš nusikalstamos veikos neturėjo naudos; kad visiškai prisipažino ir gailisi; kad dirbą sunkų darbą ir administracija juo patenkinta; kad kaltę ir gailėjimąsi pareiškė ir darbo kolektyvui; jo nuomone, yra garantija, jog daugiau nenusikals, rengiasi sukurti šeimą ir nori mokytis, nevartoja narkotikų ir alkoholio ir jau dvejus metus nieko nusikalstamo neįvykdė; jo šeima yra tvarkinga ir jo auklėjimas buvo tinkamas; mėnuo, praleistas įkalinimo įstaigoje, subrandino jį kaip žmogų, todėl mano, kad teismai šias aplinkybes įvertino netinkamai, nes buvo pagrindas taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

17Atsiliepime į kasacinius skundus prokuroras nurodo, kad teismai teisingai netaikė L. B. BK 62 straipsnio 2 dalies, nes nebuvo šio straipsnio taikymui būtinų sąlygų, kadangi nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Į visas kitas jo kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes teismai atsižvelgė, skirdami jam beveik minimalią bausmę. Mano, kad neteisingas L. B. kasacinio skundo argumentas, jog nebus kam prižiūrėti mažamečių vaikų, nes iš bylos duomenų matyti, kad juos gali prižiūrėti ir motina ir seneliai.

18Prokuroras taip pat mano, kad teismai padarė teisingas išvadas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies netaikymo visiems kasatoriams, nes byloje nenustatytos kokios nors išimtinės sąlygos, kad galima būtų jiems taikyti šio straipsnio nuostatas. Tos aplinkybės, kurias nurodė kasatoriai savo kasaciniuose skunduose, nėra kokios nors išimtinės, kad paskirtos jiems bausmės aiškiai prieštarautų teisingumo principui, be to, į jas teismai atsižvelgė apibūdindami juos, skiriant jiems minimalias bausmes, todėl šie kasacinių skundų argumentai turėtų būti atmesti.

19Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius Ž. Š. skunde nepagrįstai teigia, jog apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo skundo, nes nutartyje atskirai nepasisakė dėl taikymo jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, atmesdamas Ž. Š. apeliacinį skundą, nutartyje išsamiai išdėstė motyvus dėl jo apeliacinio skundo, detaliai atskleidė jo padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumą, jo vaidmenį padarant nusikalstamas veikas, atsižvelgė į jo asmenybės požymius bei kitas faktines bylos aplinkybes, skirdamas bausmę, todėl, prokuroro manymu, nėra pagrindo teigti, kad Ž. Š. apeliacinis skundas neišnagrinėtas.

20Nuteistųjų Ž. Š., L. B. ir M. K. kasaciniai skundai atmestini.

21Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

22

23Kasaciniuose skunduose kasatoriai Ž. Š., L. B. ir M. K. nepagrįstai teigia, kad teismai turėjo jiems taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnes bausmes.

24BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, t. y. įgyvendindamas BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslus, vienas kurių – teisingumo principo įgyvendinimas. Išimtys iš šios bendros taisyklės numatytos BK 62 straipsnyje ir 54 straipsnio 3 dalyje. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, lėmė tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtiniais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Jeigu nėra pagrindo paskirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatyme numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms, tik tuomet gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Teismų praktikoje sistemiškai taikant BK nuostatas, sprendžiama, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė byla Nr. 2K-7-45/2007).

25Iš teismų šioje baudžiamojoje byloje priimtų sprendimų turinio išplaukia, kad jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų kasatoriams taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, be to, ir kasatoriai, tiek apeliaciniame, tiek ir kasaciniame skunduose, tokių aplinkybių nenurodo.

26Nuteistasis Ž. Š. kasaciniame skunde teigia, kad, jo nuomone, išimtinėmis aplinkybėmis reikėjo laikyti tai, kad jis vienintelis iš kaltinamųjų nuo pat sulaikymo dienos ir tyrimo pradžios padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir joje dalyvavusius asmenis, taip pat tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, yra jauno amžiaus, gerai elgėsi iki ir po nusikalstamų veikų padarymo (per du metus iki nuosprendžio priėmimo nepadarė jokių nusižengimų), kad dirbo ir šiuo metu dirba, disponavo mažiausiai pavojingomis narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis, yra lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių.

27Kasatorius L. B. skunde teigia, kad jis yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, apibūdinamas teigiamai, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, neteisėtai pasielgė tik pirmą kartą dėl savo neatsakingumo, dirba, turi šeimą, augina mažamečius vaikus, todėl darytina išvada, jog ateityje jis nusikalstamų veikų nepadarys. Mano, kad šias aplinkybes ankstesnieji teismai nepripažino išimtinėmis nepagrįstai.

28Nuteistasis M. K. kasaciniame skunde nurodo, kad nusikalto pirmą kartą, yra jauno amžiaus, nebuvo nusikalstamos veikos iniciatorius, prisipažino ir gailisi, rengiasi sukurti šeimą ir nori mokytis, dirba, jau dvejus metus gerai elgiasi ir nenusikalsta, todėl teismai neteisingai nepripažino to išimtinėmis aplinkybėmis, kad galėtų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

29Tiek pirmosios (skiriant jiems bausmes), tiek ir apeliacinės instancijos teismuose į visas šias kasatorių skunduose išvardytas aplinkybes buvo atsižvelgta, tačiau vertindami teismuose nustatytų tokių ir kitų aplinkybių (taip pat ir į nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį: padarytas sunkus nusikaltimas, už kurį įstatymų leidėjas numato labai griežtas bausmes ir tik laisvės atėmimą, šis nusikaltimas kelia padidintą pavojų visuomenei ir daro didelę žalą jos nariams, tokie nusikaltimai šiuo metu labai paplitę ir pan.) visumą, teismai sprendimuose pabrėžia, kad visų kasatorių skunduose išvardytos aplinkybės nėra išimtinės aplinkybės, dėl kurių reikėtų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

30Kasacinės instancijos teisėjų kolegija mano, kad ankstesnių teismų sprendimuose padarytos visapusiškos, detalios, išsamios ir motyvuotos išvados netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų visiems kasatoriams yra pagrįstos, nes iš bylos duomenų matyti, kad įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, tiek susijusias su nusikalstamos veikos pavojingumu ir sunkumu, tiek ir apibūdinančias šią veiką padariusius asmenis, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas jiems nėra jokio teisinio pagrindo. Įstatymo taikymo aspektu bausmės jiems paskirtos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų ir tokių bausmių paskyrimas aiškiai neprieštarauja teisingumo principui, nes paskirtos galutinės beveik minimalios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės.

31Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo

32Kasatorius L. B., neginčydamas savo kaltės neteisėtai disponavus narkotine medžiaga ir šios jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, skunde nurodo, kad jo baudžiamojoje byloje yra pagrindas taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto nuostatas bei jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti, nes teismai, jo nuomone, netaikydami jų, pasielgė neteisingai, o dėl 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto – netinkamai išaiškino, kad taikant šio punkto nuostatas būtinai reikia ne mažiau dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skunde nurodydamas įvairias analogijas iš kitų įstatyminių normų.

33Toks jo kasacinio skundo argumentas neteisingas. Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis).

34BK 62 straipsnyje numatytos išimtys iš bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kai nusikaltimą padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga (kasacinė byla Nr. 2K-323/2008). BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu, be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. B. ne pats savu noru atvyko ir apie padarytą nusikalstamą veiką pranešė valstybės institucijoms ar jų tarnautojams, o nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sulaikytas policijos darbuotojų. Taigi L. B. šioje byloje taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį nėra įstatyme nustatytų sąlygų visumos. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Taip pat turi būti nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Iš to išplaukia, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tai buvo išsamiai išanalizuota ir patvirtinta teismų praktikoje (kasacinės bylos Nr. 2K-740/2006, 2K-424/2007, 2K-449/2007, 2K-123/2008 ir kt.), todėl neteisus kasatorius, kad užtenka šio straipsnio nuostatų taikymui, jog būtų pripažinta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taigi viena iš būtinų sąlygų yra ta, kad byloje turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

35Tuo tarpu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami šią baudžiamąją bylą, nustatė tik vieną nuteistojo L. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Daugiau jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismai nenustatė, o kasatoriaus skundo teiginys, kad neteistas, dirba, nebaustas, yra išsituokęs ir gyvena su dviem mažamečiais vaikais, kuriuos vienas prižiūri ir augina, o jei jam bus paskirta laisvės atėmimo bausmė, jų nebus kam prižiūrėti, yra deklaratyvus ir nepagrįstas, nes iš bylos medžiagos matyti, kad vaikus gali prižiūrėti ir jų motina bei seneliai, be to, šiuos argumentus (jie buvo nurodyti ir jo apeliaciniame skunde) jau visapusiškai ištyrė ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismai bei motyvuotai pasisakė savo sprendimuose. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, „kad tiek vaikų tėvas, tiek ir jų motina – šiuo atveju M. B., nors ir gyvenanti atskirai, tačiau turi tokią pačią pareigą išlaikyti ir rūpintis savo vaikais“. Taigi, nesant įstatyme numatytų sąlygų visumos, teismas negali net svarstyti L. B. švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimo klausimo. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į L. B. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikaltimo pasekmes, jo asmenybę ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir kasatoriaus skunde nurodomas, jam paskyrė BK 260 straipsnio 1 dalies, pagal kurią kvalifikuoti jo padaryti nusikaltimai, sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo minimalias bausmes. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistajam L. B. taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį, juolab 2 dalies 2 punktą, ir skirti jam švelnesnę, negu nustatyta įstatyme, bausmę nėra teisinio pagrindo.

36Dėl BPK 332 straipsnio 3 dalies taikymo

37Kasatorius Ž. Š. dar skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą, nes nutartyje atskirai nepasisakė dėl jo apeliacinio skundo motyvų, o motyvus nurodė tik dėl visų trijų kaltinamųjų apeliacinių skundų. Toks kasacinio skundo argumentas nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas įpareigotas išsamiai išnagrinėti apelianto skundą ir nutartyje pasisakyti dėl esminių skundo argumentų, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalius atsakymus į kiekvieną argumentą (BPK 332 straipsnio 3 dalis). Baudžiamojo proceso įstatymai nereglamentuoja, kad nutarties aprašomojoje dalyje būtų išanalizuoti apeliacinio skundo argumentai dėl kiekvieno apelianto atskirai. Svarbu, kad būtų išdėstytos motyvuotos išvados dėl esminių visų apeliantų skundų argumentų. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantai Ž. Š., L. B. ir M. K. savo apeliaciniuose skunduose prašė jiems taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir visi skunduose nurodė beveik tuos pačius motyvus, kodėl pirmosios instancijos teismas, jų nuomone, nepagrįstai šių netaikė. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje (T. 3., b. l. 192 – 196) jų skundai šiuo klausimu buvo išnagrinėti ir išdėstyti kartu, tačiau motyvuose išsamiai pasisakyta ir dėl kiekvieno apelianto skundo esminių argumentų, todėl laikyti, kad dėl to neišsamiai buvo išnagrinėtas kasatoriaus Ž. Š. apeliacinis skundas, nėra jokio pagrindo.

38Dėl BK 92 straipsnio nuostatų taikymo

39Kasatorius M. K. skunde nurodo, kad ankstesnių instancijų teismai nepagrįstai jam netaikė nepilnamečių statuso ir todėl nesirėmė BK 92 straipsnio nuostatomis skirdami jam bausmę.

40Byloje nustatyta, kad M. K. nusikalstamas veikas padarė sulaukęs 19 metų amžiaus, dirbo, apibūdinamas teigiamai, psichologinio konsultavimo įstaigos išvadoje nurodyta, kad jam būdingas asmenybės nebrandumas, nekritiškas požiūris į kitų žmonių įtakas, silpnavališkas charakteris. Į visas šias aplinkybes teismas atsižvelgė, skirdamas jam minimalią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę. Bet jos neduoda pagrindo laikyti, kad kasatorius nusikalto būdamas nepilnametis. Baudžiamojo kodekso 80–94 straipsniai reguliuoja nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. BK 81 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio skyriaus (nepilnamečių atsakomybės ypatumų) nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų. BK 92 straipsnis, kurio nuostatas prašo jam taikyti kasatorius, nustato bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiui, o kadangi M. K. nusikalto turėdamas 19 metų, todėl visos šios skyriaus nuostatos jam neturi būti taikomos (tarp jų ir BK 92 straipsnio).

41Taigi, nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų ankstesnių teismų sprendimų panaikinimo ar keitimo pagrindų, kasaciniai skundai atmestini, o teismų sprendimai, neperžengiant skundo ribų, pripažintini teisėtais.

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

43Nuteistųjų Ž. Š., L. B. ir M. K. kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės... 4. Ž. Š. nuteistas pagal 260 straipsnio 1 dalį už dviejų nusikalstamų... 5. L. B. nuteistas pagal 260 straipsnio 1 dalį už dviejų nusikalstamų veikų... 6. Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 8. M. K. nuteistas už tai, kad nuo 2006 m. birželio mėnesio, tiksliau... 9. Ž. Š. ir L. B. nuteisti už tai, kad nuo 2006 m. birželio mėnesio, tiksliau... 10. Taip pat jie nuteisti ir už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 3 d., apie 12 val.,... 11. M. K. nuteistas ir už tai, kad nuo 2006 m. birželio mėnesio, tiksliau... 12. Be to, M. K. nuteistas ir už tai, kad, tęsdamas savo nusikalstamą veiką,... 13. Kasaciniu skundu Ž. Š. prašo pakeisti abiejų instancijų teismų sprendimus... 14. Kasaciniu skundu nuteistasis L. B. prašo nuosprendį pakeisti, o apeliacinio... 15. Nuteistasis M. K. kasaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo... 16. Skunde kasatorius nurodo, kad nusikalstamą veiką padarė, kai jam buvo 19... 17. Atsiliepime į kasacinius skundus prokuroras nurodo, kad teismai teisingai... 18. Prokuroras taip pat mano, kad teismai padarė teisingas išvadas dėl BK 54... 19. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius Ž. Š. skunde nepagrįstai teigia, jog... 20. Nuteistųjų Ž. Š., L. B. ir M. K. kasaciniai skundai atmestini.... 21. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 22. ... 23. Kasaciniuose skunduose kasatoriai Ž. Š., L. B. ir M. K. nepagrįstai teigia,... 24. BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54... 25. Iš teismų šioje baudžiamojoje byloje priimtų sprendimų turinio... 26. Nuteistasis Ž. Š. kasaciniame skunde teigia, kad, jo nuomone, išimtinėmis... 27. Kasatorius L. B. skunde teigia, kad jis yra neteistas, administracine tvarka... 28. Nuteistasis M. K. kasaciniame skunde nurodo, kad nusikalto pirmą kartą, yra... 29. Tiek pirmosios (skiriant jiems bausmes), tiek ir apeliacinės instancijos... 30. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija mano, kad ankstesnių teismų... 31. Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo... 32. Kasatorius L. B., neginčydamas savo kaltės neteisėtai disponavus narkotine... 33. Toks jo kasacinio skundo argumentas neteisingas. Pagal baudžiamąjį... 34. BK 62 straipsnyje numatytos išimtys iš bendros taisyklės ir nurodyta... 35. Tuo tarpu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami šią... 36. Dėl BPK 332 straipsnio 3 dalies taikymo ... 37. Kasatorius Ž. Š. dar skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas... 38. Dėl BK 92 straipsnio nuostatų taikymo... 39. Kasatorius M. K. skunde nurodo, kad ankstesnių instancijų teismai... 40. Byloje nustatyta, kad M. K. nusikalstamas veikas padarė sulaukęs 19 metų... 41. Taigi, nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų ankstesnių teismų... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,... 43. Nuteistųjų Ž. Š., L. B. ir M. K. kasacinius skundus atmesti....