Byla 2A-171-260/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-138-775/2016 pagal ieškovų G. R., A. R., V. B. ir M. K. ieškinį atsakovui B. P., tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Kauno energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno centro būstas“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Žaidas“), išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracija, dėl pripažinimo teisės atlikti remonto darbus be atsakovo sutikimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovai G. R., V. B., A. R. ir M. K. 2015 m. birželio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti ieškovams teisę atsijungti nuo šildymo ir karšto vandens tiekimo įrenginių, nuo centralizuoto šilumos tiekimo ir įsirengti autonominį dujinį šildymą be bendrasavininko B. P. sutikimo bei priteisti jiems turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad jiems gyvenamajame name, adresu ( - ), nuosavybės teise priklauso butai Nr. 3, 5, 7. Name iš viso yra devyni butai. Atsakovui B. P. nuosavybės teise priklauso butai Nr. 1 ir 8. Atsakovas savo bute Nr. 1 savavališkai rekonstravo karšto vandens sistemą, todėl ieškovams priklausančiuose butuose visiškai nešyla rankšluosčių šildytuvai. Taip pat kyla problemos su karšto vandens tiekimo užtikrinimu, nes iš karšto vandens čiaupo tenka išleisti didelį kiekį šalto vandens, kol pradeda bėgti karštas vanduo. Nurodytas aplinkybes 2012 m. liepos 10 d. pranešimu patvirtino UAB „Kauno centro būstas“, kuris 2011 m. spalio 13 d. atliko patikrinimą ir nustatė, kad ieškovų vonios rankšluosčių džiovintuvai nešyla dėl Nr. 1 buto patalpose pakeistos pajungimo schemos. 2011 metais visi daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) bendrasavininkai su prašymu dėl atsijungimo nuo šilumos perdavimo tinklų ir leidimo šildymui naudoti gamtines dujas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos energetikos skyrių, kuris 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. ( - ) nutarė pritarti gyventojų prašymui. Todėl ieškovai nereikalavo iš atsakovo savavališkai atliktos sistemos rekonstrukcijos atstatymo į projektinę padėtį. 2012 m. balandžio 11 d. atsakovas nesutiko duoti sutikimo ieškovams dėl atsijungimo nuo bendros šildymo ir karšto vandens sistemos ir autonominės šildymo sistemos šildymui ir karšto vandens ruošimui, naudojant gamtines dujas. Ieškovai, turėdami parengtą projektą bei visus reikalingus, įstatymų reikalavimus atitinkančius dokumentus, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydami leisti atjungti buto šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų. Visi namo bendrasavininkai, išskyrus atsakovą, sutikimą atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos ir autonominių dujinio šildymo sistemų įrengimo davė. Atsakovas yra davęs sutikimą atsijungti nuo bendros sistemos 9 (devinto) buto savininkui V. N.. Todėl atsakovo atsisakymas duoti sutikimą atlikti rekonstrukcijos darbus ir ieškovams pažeidžia jų teises. Atsakovas B. P. 2015 m. rugpjūčio 26 d. pateikė atsiliepimą į ieškovų ieškinį, kuriame prašė ieškovų ieškinį kaip nepagrįstą atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovų ieškinys nepagrįstas, kadangi ieškiniu nepagrįstai reikalaujama pripažinti ieškovams teisę, kuri prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Butų Nr. 3, 5, 7 savininkai, norėdami atsijungti nuo centralizuotos šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos, vadovaujantis imperatyviomis įstatymų normomis, privalo gauti visų daugiabučio namo gyventojų rašytinį sutikimą. Atsakovas tokio sutikimo nedavė, kadangi ieškovų atsijungimas nuo bendros šildymo ir karšto vandens sistemos pažeistų jo ir kitų namo gyventojų teises ir teisėtus interesus. Paaiškino, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja bendraturčio pareigos argumentuoti atsisakymą duoti sutikimą dėl atsijungimo nuo bendros sistemos, kadangi atsisakymas duoti tokį sutikimą yra atsakovo teisė, bet ne pareiga, ir pastarasis neprivalo jo motyvuoti. Name esanti šildymo ir karšto vandens sistema veikia puikiai, karštas vanduo bėga, todėl ieškovams atsijungus nuo bendros sistemos būtų sutrikdyta namo hidrotechninė hierarchija, cirkuliacinis ratas bei pažeista ir išbalansuota namo vandentiekio sistema. Nurodė, jog ieškovų vonios rankšluosčių džiovintuvai nešyla ne dėl jo bute pakeistos pajungimo schemos. UAB „Kauno centro būstas“ detaliai nepaaiškino kaip nustatė, jog gyvatukų problemos atsirado dėl atsakovo kaltės, ieškovai dėl savo pažeistų teisių į teismą nesikreipė. Jokių nuobaudų ar įspėjimų dėl to atsakovas nėra gavęs. Nurodė, kad nepateikta valdytojo pažyma, kuri yra būtina norint atsijungti nuo bendros šildymo ir karšto vandens sistemos, o namo administratoriaus sutikimas nelaikytinas tokia pažyma. Ieškovų parengtas projektas neišsamus, nepateikta jokių garantijų, kad jiems atsijungus nesutriks šildymo ir karšto vandens sistema, neaišku kaip bus užtikrinama, jog kenksmingų medžiagų koncentracija neviršys leistinos normos ir nepakenks žmonių sveikatai, neaptartas tolimesnis bendrų namo patalpų šildymas, taip pat nėra duomenų apie būsimų šilumos nuostolių atlyginimo užtikrinimą, kas ir kaip kompensuos šildymo pabrangimą sumažėjus abonentų skaičiui. Laikė, kad ieškovai gali palaikyti žemesnę temperatūrą nei kiti namo gyventojai ir tokiu būdu neatsijungusiųjų patalpų savininkai patirs papildomų išlaidų. Paaiškino, jog davė sutikimą naujos bendros katilinės statybai, bet ne 9 (devinto) buto savininkui atsijungti nuo bendros šildymo ir karšto vandens sistemos.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 15 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino: pripažino ieškovams G. R., A. R., gyvenantiems ( - ), V. B., gyvenančiam ( - ), ir M. K., gyvenančiam ( - ) teisę atsijungti nuo šildymo ir karšto vandens centralizuoto tiekimo įrenginių bei įsirengti autonominį dujinį šildymą be butų ( - ) savininko B. P., sutikimo; priteisė iš atsakovo B. P. ieškovui G. R. 731,58 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 23,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovų pateiktuose projektuose aptartas besiribojančių vidinės atitvaros bei perdangų nuo kaimynų šildomų patalpų šiltinimo klausimas; išspręstas namo šildymo sistemos hidraulinio sureguliavimo klausimas; nustatyta, jog demontavus trijų butų šildymo ir karšto vandentiekio sistemas, įrengimai šilumos punkte paliekami esantys ir atitinka skaičiavimus; nustatytas ir paskirstytas šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekis; atliktas atsijungiančių butų atitvarų šiluminių varžų skaičiavimas; aptartas šildymo stovų po atsijungimo hidraulinis ir šiluminis surišimas; atsijungimo nuo bendro centrinio šildymo projektai parengti laikantis visų įstatymų ir techninių reglamentų reikalavimų, todėl ieškovams atsijungus, kiti namo gyventojai jokių šilumos nuostolių nepatirs, namo šildymo sistema nebus išbalansuota, nes yra numatyti atlikti sužiedinimai, izoliacija, nuorinimas, įstatyti balansiniai ventiliai. Projektai yra suderinti, kadangi spaudą „Suderinta“ juose yra uždėjusi UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“. Trečiasis asmuo UAB „Kauno centro būstas“ patvirtino, kad įstatymai nenumato konkrečios pažymos formos, todėl dedamos rezoliucijos. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis 2016 m. vasario 2 d. Energetikos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, jog rašytiniam pritarimui trūksta tik visų bendraturčių sutikimų. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytą bei į Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. I-858-13-14 išnagrinėtą klausimą dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 104-112, 114, 115, 117-124 punktų teisėtumo ir dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 2 priedo 6 punkto teisėtumo, ir pasisakė, jog „pateikiamų dokumentų rašytiniam pritarimui statinio projektui (taip pat ir paprastojo remonto aprašui) gauti sąrašą nustato Statybos įstatymo straipsnio 10 dalis, taip pat Statybos įstatymo straipsnį detalizuojantis Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, o Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 1-187 redakcija) 104-112, 114, 115, 117-124 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, sprendė, kad iš ieškovų negali būti reikalaujama pateikti dokumentus, kurie numatyti norminiame akte, prieštaraujančiame konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas pažymėjo, kad dokumentai turi būti pateikiami ne atsakovui, o savivaldybės institucijai, kuri spręs klausimą dėl rašytinio pritarimo išdavimo. Todėl atsakovo nesutikimo motyvus teismas laikė abstrakčiais, formaliais, ir visiškai nekonkrečiais. Nurodė, kad savo konkrečius nesutikimo motyvus atsakovas galėjo patvirtinti bet kokio specialisto, galinčio vertinti tokio pobūdžio projektus, išvada, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikė. Todėl, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, jog atsakovas neduoda sutikimo nepagrįstai. Atsijungimas nuo centralizuoto šildymo yra prilyginamas paprastajam remontui; atsakovo atsisakymą duoti sutikimą laikė nepagrįstu realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kadangi jis nenurodė jokių konkrečių, esminių prieštaravimų dėl projekto ir galimų jo teisių pažeidimų. Teismas, atsižvelgdamas į UAB „Kauno centro būstas“ 2012 m. liepos 10 d. ir 2014 m. vasario 10 d. raštus, kuriais pranešta, kad vykdant patikrą butuose Nr. 3, 5 ir 7 nustatė, jog šių butų vonios rankšluosčių džiovintuvai nešyla dėl buto Nr. 1 patalpose pakeistos pajungimo schemos, kurio savininkas yra atsakovas, sprendė, kad ieškovams šildymo problemos iš dalies kyla dėl paties atsakovo neteisėtų veiksmų, kurių neteisėtumo atsakovas nepaneigė. Teismas, atsižvelgdamas į Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad Specialusis planas yra patvirtintas 2009 metais, šiuo metu ruošiamas naujas, o savivaldybės komisija kiekvieną prašymą atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo nagrinėja individualiai ir atskirai bei į tai, kad tame pačiame name esantis butas Nr. 9 jau yra atsijungęs nuo centralizuoto šilumos tiekimo (civilinė byla Nr. 2A-1574-259/2010), atmetė trečiojo asmens AB „Kauno energija“ prieštaravimą ieškiniui dėl to, kad ieškovų namas patenka pagal Specialųjį planą į centralizuotai tiekiamos šilumos zoną, todėl atsijungimas nuo centralizuoto šilumos tiekimo traktuotinas kaip neatitinkantis Specialiojo plano.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovas B. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų 2015 m. birželio 19 d. ieškinį dėl teisės pripažinimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nepagrįstai nurodė, kad ieškovai surinko ir pateikė visus būtinus atsijungimui dokumentus, išskyrus visų bendraturčių pritarimus. Kadangi namo bendraturčiai nesurinko visų reikiamų dokumentų, t. y. ne tik nebuvo surinkti visų bendraturčių pritarimai, tačiau viso teisminio proceso metu nebuvo pateikta šilumos tiekėjo ar valdytojo pažymos, iš kurios būtų galima spręsti, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai. Pirmosios instancijos teismas laikydamas UAB „Pastatų priežiūros tarnybos“ spaudą ir UAB „Kauno centro būstas“ patvirtinimą, kad įstatymai nenumato konkrečios pažymos formos, nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo teikti pažymos – pakanka ją prilyginti rezoliucijai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 24 d. atsakymą dėl išvados pateikimo bei AB „Kauno energija“ 2015 m. rugsėjo 18 d. atsiliepimą į ieškinį, todėl tenkindamas ieškinį dėl teisės pripažinimo pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktus ir likusių daugiabučio namo gyventojų bei apelianto teises naudoti šilumos energiją mažiausiomis sąnaudomis ir kaštais. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai nurodė, jog dėl apelianto kaltės nešyla butų Nr. 3, 5 ir 7 vonios rankšluosčių džiovintuvai, kadangi apeliantas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Nurodo, kad jam priklausančiame bute Nr. 1 remontas buvo atliktas prieš 15 metų, vykdyto patikrinimo metu buvo apžiūrėtos tik išorės sienos, neišardžius sienos dangos nustatyti pažeidimo negalima, todėl nustatytas pažeidimas yra tik spėjamas, o atliktas patikrinimas yra nepagrįstas. Pažymi, jog pretenzijos atsakovui pradėjo būti reiškiamos tik po to, kada jis atsisakė duoti sutikimą dėl atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos. Ieškovas V. B., A. R., G. R. ir M. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo B. P. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas pagrįstas, teisėtas, priimtas remiantis įstatymo normomis, tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes ir byloje surinktus rašytinius įrodymus. Laiko, kad teismas tinkamai nurodė, jog atsakovui nenurodžius konkrečių jo teisės pažeidimų, ieškovams buvo apsunkinama galimybė atsikirsti į jo prieštaravimus. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovams šildymo problemos iš dalies kyla dėl paties atsakovo neteisėtų veiksmų, kadangi pats atsakovas nepaneigė byloje esančių UAB „Kauno centro būstas“ 2012 m. liepos 10 d. ir 2014 m. vasario 10 d. raštų. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Kauno energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo B. P. apeliacinį skundą tenkinti, kadangi jame išdėstytos aplinkybės ir argumentai yra pagrįsti, nesutinkančiam bendrasavininkui nėra privaloma duoti sutikimą ieškovų atsijungimui, tai yra atsakovo teisė, o ne pareiga ir jokie teisės aktai nereglamentuoja pareigos duoti sutikimą ieškovų atsijungimui nuo centralizuoto šildymo tinklų. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Jokiais byloje esančiais duomenimis nepatvirtintas pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad atsakovo nesutikimas yra nepagrįstas jokia realia pažeidimo grėsme. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, egzistuoja realus grėsmės pagrindas, nes atsakovas dėl ieškovų atsijungimo gali patirti žalą net ir tuo atveju, jei atsijungę ieškovai siekdami sutaupyti savo butuose palaikys žemesnę temperatūrą nei aplinkinėse patalpose, kadangi net ir gerai šiluminiu požiūriu izoliuotose vidinėse pertvarose esant, kad ir nedideliam temperatūrų skirtumui prasideda šilumos tekėjimas iš patalpos kurioje palaikoma aukštesnė temperatūra į patalpą kurioje temperatūra žemesnė. Ieškovams atsijungus būtų pažeidžiami ne tik teisės aktai, tarptautiniai įsipareigojimai, bet ir viešasis interesas. Tokiu būdu būtų pažeidžiami tiek atsakovo, tiek kitų butų savininkų interesai. Ieškovams atsijungiant nuo centralizuoto šilumos tiekimo yra didinamos šilumos tiekimo sąnaudos atsakovui ir likusiems vartotojams ir tai sukuria pagrindą šilumos kainos didėjimui. Centralizuoto šilumos tiekimo zonoje įrengtas aprūpinimo šiluma tinklas yra pritaikytas nustatytoms projektinėms pastatų apkrovoms ir bet koks vartotojų skaičiaus atitinkamoje zonoje mažėjimas, mažina to tinklo ekonominį efektyvumą. Neefektyviai naudojant šilumos tiekimo tinklus, tampa sudėtinga įgyvendinti ne tik nacionalinius šilumos ūkio sektoriaus tikslus bei pagrindinius uždavinius, bet ir Europos Sąjungos tikslus – patenkinti absoliučios vartotojų daugumos šilumos poreikius mažiausiomis sąnaudomis. Todėl akivaizdu, kad ieškovams atsijungus būtų pažeidžiami ne tik teisės aktai, tarptautiniai įsipareigojimai, bet ir viešasis interesas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs praktiką, kad būtent ieškovai turi pareigą įrodyti atsakovui, kad atsijungę nuo centrinio šildymo nepadarys žalos atsakovui. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, sprendė, kad atsakovui sutikimas nėra būtinas, o ieškovų atsijungimas nuo centralizuotos šildymo ir karšto vandens sistemų yra teisėtas ir atsakovo bei kitų butų gyventojų teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti ir laikė, kad pareiga ieškovams pateikti pažymą dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės, negali būti reikalaujama. Viso teismo proceso metu iš ieškovų nebuvo gauta jokių duomenų apie priemones, kuriomis bus užtikrinama, kad ateityje likusieji namo gyventojai nepatirs papildomų nuostolių. Pirmosios instancijos teismas nevertino tokių svarbių aplinkybių kaip, ar patenkinus ieškinį nebus padaryta žalos likusiems daugiabučio namo gyventojams, ar nepadidės šilumos kaštai, kadangi atsijungus trims butams nuo centralizuotos šildymo sistemos ir sumažėjus abonentų skaičiui, kitiems namo gyventojams, o taip pat ir atsakovui padidės šildymo išlaidos. Neatsižvelgė į tai, kad posėdžio metu apklausus projekto dėl atsijungimo nuo centralizuoto šildymo organizatorių šis neatsakė, ar atsijungimas turės įtakos kainų kilimui, ar likusieji gyventojai dėl to nepatirs nuostolių ir žalos. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas akivaizdžiai suvaržė atsakovo teisę pasirinkti šildymo sistemą mažiausiomis sąnaudomis ir palankiausią ekonominiu požiūriu, kadangi ieškovams atsijungus nuo centralizuotos šildymo sistemos ne tik bus sutrikdyta namo hidrotechninė hierarchija, cirkuliacinis ratas, bet ir žymiai išaugs šilumos tiekimo sąnaudos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad atsijungus nuo centralizuoto šildymo sistemos yra didinamos šilumos tiekimo sąnaudos likusiems vartotojams, o tokiu būdu atsiranda prielaidos šilumos kainų didėjimui. Pažymi, kad Šilumos ūkio specialiuosiuose planuose nurodyta, jog esamiems centralizuoto aprūpinimo šilumos zonos šilumos vartotojams aprūpinimo šiluma būdo keitimas iš centralizuoto į necentralizuotą (atsijungiant nuo šilumos tiekimo tinklų) traktuojamas kaip neatitinkantis savivaldybės šilumos ūkio specialiojo plano ir vykdomas šiam atvejui įstatymuose nustatyta tvarka bei įtvirtinta, kad ekologiški aprūpinimo teritorijos atžvilgiu šildymo būdai (geometrinė energija, saulės energija, elektra ir kt.) yra galimi visoje Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Centralizuotai teikiamos šilumos zonose atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo galima tik tuo atveju, jei ketinama rinktis vieną iš ekologiškų šilumos būdų, kas numatyta Šilumos ūkio įstatymo 4 straipsnyje. Pagal šilumos ūkio specialųjį planą ginčo namas patenka į centralizuotai teikiamos šilumos zoną, todėl laiko, kad ieškovų pageidavimas atsijungi nuo centralizuoto šilumos tiekimo ir ketinimas įsirengti autonominius dujinio šildymo įrenginius neatitinka Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų ir tuo pačiu pažeidžia viešąjį interesą.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Byloje kilo ginčas dėl ieškovų teisės atsijungti nuo šildymo ir karšto vandens tiekimo įrenginių, nuo centralizuoto šilumos tiekimo ir autonominio dujinio šildymo įsirengimo be bendrasavininko atsakovo sutikimo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovai gyvena devynių butų gyvenamajame name, adresu ( - ), jiems nuosavybės teise priklauso butai Nr. 3, 5 ir 7. Atsakovui gyvenamajame name priklauso butai Nr. 1 ir 8. Dėl to, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančiose butuose nešyla vonios rankšluosčių džiovintuvai, jie kreipėsi į UAB „Kauno centro būstas“ (buvęs pavadinimas UAB „Žaidas“). 2011 m. spalio 13 d. UAB „Kauno centro būstas“ vykdydama patikrą, nustatė, kad ( - ) namo butuose Nr. 3, 5 ir 7 esantys vonios rankšluosčių džiovintuvai nešyla dėl buto Nr. 1 patalpose pakeistos pajungimo schemos. Taip pat, kaip matyti iš 2012 m. liepos 10 d. UAB „Kauno centro būstas“ ieškovams pateikto atsakymo, siekdama išspręsti susidariusią problemą, ji kreipėsi į buto Nr. 1 savininką dėl pajungimo schemos atstatymo į projektinę padėtį arba jos įteisinimo gavus bendraturčių (ieškovų) sutikimą. 2011 m. rugpjūčio 23 d. gyvenamojo namo ( - ) gyventojai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos energetikos skyrių dėl daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų, leidžiant šildymui naudoti gamtines dujas. 2011 m. gruodžio 16 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos energetikos skyrius sprendimu Nr. ( - ) nutarė pritarti ( - ) gyventojų prašymui. 2012 m. balandžio 11 d., 2014 m. birželio 23 d., 2014 m. liepos 23 d. ir 2014 m. rugpjūčio 28 d. įvykusiuose gyvenamojo namo ( - ) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose atsakovas, nenurodydamas jokių nesutikimo motyvų, nesutiko duoti sutikimo ieškovams dėl atsijungimo nuo bendros šildymo ir karšto vandens sistemos ir autonominės sistemos šildymui ir karšto vandens ruošimui įrengimo, naudojant gamtines dujas bei nedavė pritarimo pastato paprastojo remonto projektams, tuo tarpu visi kiti namo gyventojai tam neprieštaravo ir sutiko. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovų ieškinį, sprendimą motyvuodamas tuo, kad ieškovai jau yra gavę valdytojo sutikimą atsijungti pagal jų pateiktus projektus, įvertinus visus techninius, ekonominius bei teisinius veiksnius bei suvokiant tokio sutikimo davimo pasekmes, o atsakovo nesutikimo motyvai yra abstraktūs, formalūs ir visiškai nekonkretūs. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108.1.7 punktą ieškovai, norėdami pateikti prašymą savivaldybei išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato šildymo sistemą, privalo gauti visų daugiabučio namo ar sekcijos (bloko), kuriame yra atjungiamas butas ar kita patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytinius pritarimus projekto (aprašo) sprendiniams. Projektas (aprašas) turi būti suderintas su valdytoju. Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007, 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009). Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu tai, ar ieškovai, įgyvendindami savo teisę atsijungti nuo bendros namo šildymo sistemos, laikėsi įstatymu nustatytos tvarkos, ar atsakovo atsisakymas duoti jiems sutikimą neapriboja jų teisių daugiau nei tai numato teisės aktai. Buto šildymo sistemos atjungimą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos reglamentuoja Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymas ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės. Reikalavimą laikytis nustatytos šildymo sistemos atjungimo tvarkos pakeičiant savo patalpų šildymo būdą ne kartą sprendžiant tokio pobūdžio ginčus aiškiai ir nepakitusiai konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-932/2001, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2006). Tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose patalpų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. Šilumos ūkio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja bendrosios nuosavybės teise. Šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta šilumos vartotojo daugiabučiame name teisė kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais nuspręsti pakeisti viso pastato, jo sekcijos ar bloko šildymo būdą. Detaliau šią tvarką reglamentuoja Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių VIII skyrius „Šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva“. Bylai aktualiu klausimu Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108 punkte nustatyta, kad atjungiant daugiabučio namo butą ar kitą patalpą: daugiabučio namo valdytojas teisės akte (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatyta tvarka organizuoja bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimą, kurio metu jie priima sprendimą ir leidžia pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą susirinkimo nutarimu aptartomis sąlygomis. Atsijungimo organizatoriai privalo savivaldybės institucijai pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo). Kartu su prašymu savivaldybei turi būti pateikti tokie dokumentai: 1) daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų teisės akte (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 1 priedo 1, 3 punktai) nustatyta tvarka priimtas sprendimas ir pavedimas valdytojui keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei valdytojo raštiškas sutikimas; 2) buto ar kitų patalpų savininko, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimas vykdyti prievoles prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros; 3) kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) tieksiančio asmens išduota pažyma apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) atjungiamam butui ar kitoms patalpoms šildyti; 4) savivaldybės ar jos įgaliotos institucijos ar teisės aktų nustatytos kitos institucijos išvadą, kad dėl buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų ir kito jų šildymo būdo kiti to daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nepatirs papildomų išlaidų, arba šių išlaidų išklotinę (neteko galios nuo 2011 m. liepos 29 d.); 5) buto ar kitų patalpų savininko, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimą pakeisti šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį dėl šilumos vartojimo bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose; 6) valdytojo pažymą, grindžiamą techniniais, ekonominiais bei teisiniais argumentais, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai; 7) visų daugiabučio namo ar sekcijos (bloko), kuriame yra atjungiamas butas ar kita patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytinius pritarimus projekto (aprašo) sprendiniams. Projektas (aprašas) turi būti suderintas su valdytoju (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108.1.1 – 108.1.7 punktai). Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108.1.7 punkto įgyvendinimo sąlygų. Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jo atsisakymas duoti ieškovams sutikimą yra motyvuotas ir pagrįstas, kadangi dėl ieškovų (organizatorių) pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo bus pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai – padidės buto Nr. 1 išlaikymo išlaidos. Nurodo, kad šioms aplinkybėms paneigti ieškovai nepateikė jam šilumos tiekėjo ar valdytojo pažymos, iš kurios būtų galima spręsti, kad dėl pakeisto šildymo būdo nebus pažeisti kitų daugiabučio namo savininkų teisės. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su ieškovų (organizatorių) byloje pateiktais paprastojo remonto projektais, kurie yra suderinti su UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“, UAB „Kauno centro būstas“, Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriumi bei atsižvelgdamas į Kauno miesto savivaldybės Energetikos skyriaus 2016 m. vasario 2 d. raštą, kuriame nurodyta, jog rašytiniam pritarimui trūksta tik visų bendraturčių sutikimų, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad atsakovo atsisakymas duoti ieškovams sutikimą yra formalus ir nemotyvuotas. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. I-858-13-14 nagrinėdamas klausimą Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 104-112, 114, 115, 117-124 punktų teisėtumo pripažino, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 1-187 redakcija) 104-112, 114, 115, 117-124 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas laiko, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovai neprivalo atsakovui pateikti jo reikalaujamų dokumentų, kadangi dokumentai, nagrinėjamu atveju paprastojo projekto projektai su visais jiems keliamais reikalavimais buvo pateikti savivaldybės institucijai, kuri ir sprendžia išduoti ar neišduoti rašytinį pritarimą. Pažymėtina, kad savivaldybės institucija, sprendžianti rašytinio pritarimo išdavimo klausimą, gavusi ieškovų paprastojo remonto projektus 2016 m. balandžio 6 d. rašte nurodė, jog rašytinio pritarimo išdavimui trūksta tik visų bendraturčių sutikimų (atsakovo), jokių kitų pastabų ar papildymų, susijusių su atsakovo ar kitų bendraturčių interesų pažeidimu, nepareiškė. Tik ieškovams pateikus prašymą, projektus ir įstatymuose numatytus dokumentus, savivaldybės institucija galutinai įvertins visų pateiktų dokumentų atitiktį įstatymų keliamiems reikalavimams bei spręs dėl rašytinio pritarimo ieškovų projektams išdavimo. Atsižvelgiant į išdėstytą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, ieškovai, įgyvendindami savo teisę atsijungti nuo bendros namo šildymo sistemos, laikėsi įstatymu nustatytos tvarkos, ar atsakovo atsisakymas duoti jiems sutikimą neapriboja jų teisių daugiau nei tai numato teisės aktai. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytos išvados, kad ieškovų byloje pateikti atsijungimo nuo bendro centrinio šildymo projektai parengti laikantis visų įstatymų ir techninių reglamentų reikalavimų, atsižvelgiant į kitų namo gyventojų ir į atsakovo interesus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė atsakovo deklaruojamo jo ir visų namo bendraturčių interesų pažeidimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovų sprendimą atsijungti nuo šildymo ir karšto vandens tiekimo įrenginių, sąlygojo būtent atsakovo neteisėti veiksmai konstatuoti UAB „Kauno centro būstas“. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog labiau yra pažeidžiami ne atsakovo, o ieškovų interesai, kadangi būtent dėl atsakovo nemotyvuoto, abstraktaus ir nekonkretaus atsisakymo duoti ieškovams sutikimą atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo, yra apribojamos ieškovų teisės daugiau nei tai numato teisės aktai. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems motyvams. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, padarė išvadas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, jų turėtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 550 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 metų redakcija) 8.11 punkte nustatytos sumos. Todėl iš atsakovo priteisiamos ieškovams 550 Eur išlaidos (CPK 98 straipsnis). Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje valstybė patyrė 12,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus atsakovo B. P. apeliacinį skundą, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš jo (CPK 93 straipsnis).

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Priteisti iš atsakovo B. P. (asmens kodas ( - ) ieškovams V. B. (asmens kodas ( - ) A. R. (asmens kodas ( - ) G. R. (asmens kodas ( - ) ir M. K. (asmens kodas ( - ) 550 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas sumokant už advokato teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, bei 12,94 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. (Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų 12,94 Eur sumą mokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 188659752), įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai