Byla e2-1139-541/2019
Dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą paprastajam remontui be daugiabučio namo savininkų bendrijos sutikimo, tretieji asmenys – E. J., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Vilpra“

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgėlienė, sekretoriaujant V. M., vertėjaujant E. S., dalyvaujant ieškovei K. J., ieškovės atstovui advokatui N. B., atsakovo atstovui R. A., atsakovo atstovui advokatui E. K., trečiojo asmens UAB „Vilpra“ atstovui A. S. V.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovui ( - ) daugiabučių namų savininkų bendrijai „Gabija“ dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą paprastajam remontui be daugiabučio namo savininkų bendrijos sutikimo, tretieji asmenys – E. J., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Vilpra“.

3Teismas

Nustatė

4I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

51.Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovės teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą paprastajam remontui (atsijungimui nuo centrinio šildymo) be daugiabučio namo savininkų bendrijos sutikimo, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 1-5).

61.1. Ieškovė nurodė, kad siekia atsijungti nuo daugiabučio namo, esančio ( - ), centrinio šildymo sistemos. Pažymėjo, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis daugiabučiame name ( - ). Per ieškovės butą einantis centrinio šildymo vamzdynas bute sukelia nuolatinį triukšmą ir vibracijas, be to, ieškovės paskaičiavimais, jos pageidaujamas elektrinis šildymas būtų finansiškai naudingesnis.

71.2. Ieškovė sužinojusi, jog buto šildymo būdo pakeitimui būtinas namo gyventojų sutikimas, 2013 m. gegužės 24 d. raštu kreipėsi į namą atstovaujančią ( - ) daugiabučių namų savininkų bendriją (toliau - Bendrija) dėl butų savininkų susirinkimo sušaukimo. Bendrija nurodė, kad spręsti ar yra galimybės atsijungimui nuo bendros šildymo sistemos, būtina turėti paprastojo remonto projektą, taip pat, toks atsijungimas neturi pažeisti kitų butų savininkų teisėtų interesų.

81.3. ieškovės prašymu UAB „Vilpra“ parengė techninį projektą buto atjungimui nuo centrinio šildymo sistemų, už projektą ieškovė sumokėjo 651,65 Eur (2250 Lt). 2014 m. vasario 25 d. ieškovė pateikė techninį projektą tvirtinti Bendrijai. Bendrijos pirmininkas nurodė, kad techniniame projekte nėra aptarta atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos įtaka kitų namo gyventojų interesams, todėl namo gyventojų susirinkimas negali būti šaukiamas. Pagal pateiktas pastabas projekto trūkumai buvo ištaisyti. Ieškovė 2015 m. gegužės 20 d. sudarė susitarimą su kaimynais, su kurių butais ribojasi jos butas, dėl jų interesų užtikrinimo ir pastovios temperatūros palaikymo savo bute.

91.4. Ieškovė savo iniciatyva rinko daugiabučio namo butų savininkų parašus, dauguma ieškovės atsijungimui nuo centralizuotos šildymo sistemos neprieštaravo. Vykusiame namo butų savininkų susirinkime ieškovė pateikė visus surinktus dokumentus, o 2015 m. rugpjūčio 11 d. susirinkimo protokole Nr. ( - ), namo butų savininkų dauguma pritarė ieškovės siūlymui ir buvo priimtas ieškovei palankus nutarimas.

101.5. 2015 m. rugpjūčio 26 d. techninis projektas su kitais reikalingais dokumentais buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Savivaldybė, įvertinusi pateiktus dokumentus, nustatė jų trūkumus, todėl projektui nepritarė ir nustatė terminą trūkumams pašalinti.

111.6. ieškovė su projekto rengėju nustatytus trūkumus pašalino, tačiau su Bendrija dėl nustatytų butų savininkų susirinkimo protokolo trūkumų šalinimo susitarti nepavyko.

121.7. 2017 m. liepos mėn. suorganizavus naują Bendrijos narių balsavimą dėl ieškovės atsijungimo nuo namo centralizuotos šildymo sistemos, palankus ieškovei nutarimas nebuvo priimtas. Ieškovei Bendrijos pirmininko pakartotinai paprašius ištaisyti 2015 m. rugpjūčio 11 d. protokolo trūkumus, 2018 m. kovo 20 d. raštu Bendrija atsakė, jog šio susirinkimo nutarimas laikytinas negaliojančiu dėl kvorumo nebuvimo.

131.8. ieškovė pažymi, kad jau apie 5 metus negali įgyvendinti savo teisės atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos dėl susidariusios situacijos. Ieškovės teisių įgyvendinimas nepažeidžia kitų namo butų savininkų interesų, o Bendrijos narių balsavimas nepagrįstai užkerta kelią ieškovei gauti iš savivaldybės reikiamą statybos leidimą, todėl ieškovė prašo pripažinti jos teisę gauti tokį leidimą be Bendrijos narių sutikimo.

142. Atsakovas ( - ) daugiabučių namų savininkų bendrija „Gabija“ pateiktu atsiliepimu į ieškovės ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas pasisakydamas dėl ieškovės argumentų apie vamzdynų keliamą nuolatinį triukšmą ir vibraciją bute, nurodė, kad pagal ieškovės skundus ne kartą jos bute buvo matuotas triukšmo lygis, ieškovės teigimu, sklindantis iš centralizuotų šildymo sistemų ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais konstatuota, kad šių įrenginių keliamas triukšmas neviršija nustatytų Lietuvos higienos normų. Atsakovas pasisakydamas dėl vykusių namo butų savininkų balsavimų susirinkimuose nurodė, kad balsuojant 2015 m. susirinkime, ieškovės surinkti gyventojų parašai sukėlė rimtų abejonių, todėl jie nebuvo įskaityti, o dalyvavusių narių skaičius nesudarė kvorumo, o antrasis narių susirinkimas, vykęs 2017 m., nebuvo ieškovei palankus, nes negauta namo buto savininkų balsų daugumos. Ieškovės teiginys, jog „prieš“ balsavę patalpų savininkai nepateikė jokių argumentų savo pozicijai motyvuoti, yra nepagrįstas, kadangi bendraturčiai neturi tokios teisinės pareigos (1 t., e. b. l. 137-139).

153. Trečiasis asmuo E. J., pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu sutinka visa apimtimi ir prašo jį tenkinti (4 t., e. b. l. 6).

164. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį pažymėjo, kad atsijungimui nuo centralizuotai teikiamos šilumos sistemų yra svarbus ne tik faktinis, bet ir teisinis atsijungimas, t.y. teisė nebemokėti už patalpoms priskiriamą šilumos kiekį atsiranda tik teisėtai atsijungusiems vartotojams. Asmuo nuo mokėjimų už centralizuotai teikiamą šilumą gali būti atleistas tik įgyvendinęs visus įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtinus reikalavimus ir įteisinęs šildymo būdo keitimo faktą. Atsijungimas nuo centralizuotos šilumos sistemų reglamentuotas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Statybą leidžiančio dokumento išdavimui reikalingas statinio bendraturčių sutikimas. Asmenys, norėdami pateikti prašymą savivaldybei išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui, pertvarkant pastato šildymo sistemą, privalo gauti visų daugiabučio namo, kuriame yra atjungiamas butas ar kita patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytinius pritarimus projekto sprendimams. Daugiabučio namo, kuriame yra įsteigta bendrija, klausimus, susijusius su bendro turto valdymu, patalpų savininkai priima balsų dauguma balsuodami susirinkimuose.

174.1. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovė 6 kartus teikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau visus kartus ieškovės prašymai buvo atmesti nustačius trūkumus. Tarp šių trūkumų buvo nustatyti ir 2015 m. protokolo bei su juo pateiktų dokumentų trūkumai, nustatyta prieštaringa informacija apie susirinkime dalyvavusius ir pasirašiusius asmenis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šilumos ir vandens ūkio skyriuje buvo nagrinėjami ir ieškovės prašymai bei skundai dėl iš šildymo sistemos įrenginių sklindančio triukšmo, tačiau atlikus patikrinimus vietoje, toks triukšmas – ūžesys nebuvo užfiksuotas, taipogi buvo nustatyta, kad akustinį diskomfortą sukeliantis triukšmas neviršija higienos normų gyvenamosioms patalpoms leistinų dydžių, be to, triukšmo kilmės priežastis nėra šilumos punkte atsirandantis įrenginių sukeltas triukšmas.

184.2. atsižvelgdamas į tai, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, sprendimą dėl ieškinio tenkinimo prašo priimti teismo nuožiūra, įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir bylos aplinkybes (4 t., e. b. l. 119-124).

195. Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – AB „ESO“) atsiliepime nurodė, kad trečiasis asmuo neprieštaraus šildymo būdo pakeitimui, jei buto elektriniam apšildymui pakaks ieškovės butui nustatytos skirtos 7 kW leistinos naudoti elektros galios. Kitu atveju, jei būtų reikalinga padidinti leistinąją naudoti galią, ieškovė turėtų teikti elektros energijos vartotojų įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paraišką ir leistinoji naudoti galia būtų padidinta vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo, išduodamas prijungimo technines sąlygas, įvertina tik technines galimybes dėl vartotojo įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų. Už kitų institucijų išduotus pritarimus, ar projektų atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams, trečiasis asmuo neatsako ir neprisiima įsipareigojimų. Tuo atveju, jei ieškovei gavus statybą leidžiantį dokumentą dėl šildymo būdo keitimo, esamos leistinos elektros energijos galios neužtektų, didinti galią ieškovės objektui būtų galima, jei tokį leidimą duotų lokaliojo tinklo savininkas (šiuo atveju - Bendrija). Bendrija turėtų įvertinti lokaliojo tinklo pajėgumus ir prijungti ieškovės naujus įrenginius, elektros energiją naudosiančius šildymui. Bendrijai atsisakius prijungti ieškovės naujus elektros įrenginius, ieškovės įrenginiai būtų prijungiami prie trečiojo asmens AB „ESO“ elektros tinklų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

205.1. Įvertinęs, tai kad byloje siekiama išspręsti ginčą tarp šalių dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo, trečiasis asmuo klausimą dėl ieškinio tenkinimo prašo spręsti teismo nuožiūra (4 t., e. b. l. 147-150).

216. Trečiasis asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepimu pažymėjo, kad abonentas turi teisę vienašališkai nutraukti energijos tiekimo sutartį, apie tai pranešęs tiekimo įmonei ir atsiskaitęs už visas iki to suteiktas paslaugas. Daugiabučio namo gyventojas vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitiems namo butų gyventojams. Vartotojas, siekiantis atsijungti nuo šilumos perdavimo tinklų, turi pranešti šilumos tiekėjui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tvarkose nurodytų darbų pabaigos iki faktinio atjungimo dienos. Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartys laikomos pakeistomis nuo statybos užbaigimo akto pasirašymo momento. Tokie vartotojai turi sudaryti šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo bendroms daugiabučio namo reikmėms tenkinti ir mokėti už jiems tenkančią dalį.

226.1. Įvertinęs, bylos ginčo pobūdį, trečiasis asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ klausimą dėl ieškinio tenkinimo prašo spręsti teismo nuožiūra (4 t., e. b. l. 160-162).

237. Ieškovė teikdama rašytinius paaiškinimus į atsakovo teismo 2019 m. sausio 10 d. posėdžio metu išreikštus argumentus dėl ieškovės parengto techninio projekto neatitikimo teisės aktų reikalavimams, nes jame trūksta tam tikrų skaičiavimų, patvirtinančių, kad dėl tokio atsijungimo nuo šildymo sistemos nenukentės kiti namo bendraturčiai, nurodė, kad atsakovas remiasi nebegaliojančiomis Energetikos ministro 2010 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. ( - ), patvirtintomis šilumos teikimo ir vartojimo taisyklių nuostatomis, kurios atsijungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos reglamentavo labai komplikuotai, o pats atsijungimo įgyvendinimas buvo praktiškai neįmanomas, ir kurios 2014 m. spalio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I858-13/2014 buvo pripažintos antikonstitucinėmis. Tokios nuostatos buvo visiškai panaikintos 2017 m. kovo 2 d., priėmus naują Taisyklių redakciją. Todėl ieškovės pateikto projekto nepritarimo butų savininkų susirinkime pagrindu laikyti projekto neatitikimą antikonstitucinėms taisyklių nuostatoms, būtų neteisinga, taigi, šiuo pagrindu atsakovo argumentai dėl techninio projekto neatitikimo atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat nėra pagrįsti atsakovo teiginiai dėl centralizuoto šildymo pranašumo elektrinio šildymo atžvilgiu ir bendraturčių interesų avarijos atveju. Visi šildymo būdai pagal teisinį reglamentavimą laikytini lygiaverčiais ir nei vienas iš jų nesiejamas su didesne rizika žalai kilti, jeigu šildymo sistemos įrengiamos pagal teisės aktų reikalavimus ir tai turėtų spręsti savivaldybė išduodama ar atsisakydama išduoti statybą leidžiantį dokumentą (5 t., e. b. l. 11-13).

248. Teismo posėdžio metu ieškovė ir ieškovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė tenkinti pareikštus reikalavimus.

258. 1. Ieškovė papildomai nurodė, kad buto sienų, kurios ribojasi su artimiausiais kaimynais, izoliacija jau padaryta 2015 m. lapkričio mėn.(karkasas, gipso kartonas, mineralinė vata). Bute temperatūra dabar yra tik apie 16 laipsnių, o lauke temperatūrai nukritus, bute siekia tik 14 laipsnių. Visame name butuose skirtinga temperatūra. Ieškovė papildomai turi šildytis elektriniu šildytuvu.

268.2. Ieškovo atstovas papildomai nurodė, kad atsakovo atstovas jokių pagrįstų motyvų dėl bendraturčių atsisakymo dėl sutikimo ieškovei atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos davimo nepateikė. Motyvas, kad bendraturčiai neigiamai vertino nuolatinius ieškovės skundus dėl šildymo sistemų keliamo triukšmo bute, nesudaro pagrindo atsisakyti duoti sutikimą ieškovei naudotis turtu savo nuožiūra. Nuogąstavimai dėl projekto neatitikimo Taisyklių nuostatoms yra nepagrįsti, nes balsavimas dėl pritarimo atsijungimui jau vyko 2017 m., kai šios Taisyklės jau buvo pakeistos ir projektas turėjo būti vertinamas pagal esamą reglamentavimą. Atsijungimo planus vertina savivaldybė išduodama statybą leidžiantį leidimą ir projekto vertinimas nėra Bendrijos kompetencija. Argumentai, kad nukentės bendraturčių interesai yra visiškai hipotetiniai, o bendraturčių atsisakymo motyvai yra visiškai neargumentuoti. Bendraturčių nemotyvuotas, neargumentuotas ir realiomis aplinkybėmis nepagrįstas atsisakymas pažeidžia ieškovės, kaip turto savininkės interesus, tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje.

279. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nesutiko su ieškiniu procesiniuose dokumentuos nurodytais motyvais, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad esminis bendraturčių nesutikimas dėl ieškovės atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos buvo motyvuotas savininkų abejonėmis, kad ieškovei atsijungus, bendraturčiams gali pabrangti mokėjimas už šildymo paslaugas, kad ieškovė tinkamai nešildys savo buto. Teigia, kad projekte nėra tinkamai nurodytas šilumos palaikymo atjungtame bute šilumos lygio kontrolės mechanizmas. Teikdamas paaiškinimus dėl Taisyklių taikomų atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos, pažymėjo, kad po administracinio teismo sprendimo šios taisyklės nebuvo visiškai panaikintos tik tie reikalavimai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Butas yra kraštinis, pirmame aukšte, atsiradus elektros energijos tiekimo sutrikimui, butas naudos centralizuotai teikiamą šilumą (per grindis, sienas). Projektas neatitinka Taisyklių reikalavimų – nebuvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl atsijungimo ir projektavimo sąlygų. Atsakovo atstovas pats pažymi, kad savivaldybė neperžiūri ir neįvertina projekto, nes bendraturčiai nėra davę sutikimo dėl atsijungimo nuo centralizuotos sistemos, o projekto patvirtinimo klausimą spręs savivaldybė. Projekte neįvertintas galimų nuostolių klausimas. Bendrija neprieštarauja ieškovės atsijungimui, bet nori, kad būtų parengtas tinkamas projektas ir nenukentėtų kitų bendraturčių interesai.

2810. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Vilpra“ atstovas nurodė, kad projektą atliko atestuota projektuotoja, turinti ilgametę patirtį, projektas atliktas tinkamai. Yra rengę ir daugiau atsijungimo nuo centralizuoto šildymo projektų, tačiau galimų nuostolių paskaičiavimo klausimas iškilęs nebuvo. Pats atstovas yra trečiojo asmens administracijos darbuotojas, todėl asmeniškai su projektu nesusipažinęs ir vertinti jo negali.

29Ieškinys tenkintinas. II. Ginčo esmė

3011. Ginčas tarp šalių kilo dėl daugiabučio namo savininkų sutikimo ieškovei atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemų gavimo ir daugiabučio namo savininkų pritarimo parengtam atsijungimo techniniam projektui. Ieškovė prašo leisti kreiptis dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą paprastajam remontui (atsijungimui nuo centralizuoto šildymo) be daugiabučio namo savininkų bendrijos narių sutikimo. III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

3112. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta:

3212.1. Ieškovė K. J. ir jos sutuoktinis E. J. 2013 m. gegužės 24 d. prašymu kreipėsi į ( - ) DNSB „Gabija“ (toliau – ir Bendrija) pirmininką dėl daugiabučio namo, esančio ( - ) namo butų savininkų susirinkimo sušaukimo dėl ieškovės buto, esančio adresu ( - )atjungimo nuo namo bendros centralizuoto šildymo sistemos (1 t. e. b. l. 6). Pateiktas Bendrijos 2013 m. birželio 4 d. atsakymas į šį prašymą, kuriame nurodyta, kada ketinama suorganizuoti butų savininkų susirinkimą ir informuota, kad tik turint pastato pertvarkymo paprastojo remonto projektą (aprašą), susijusį su šildymo atjungimu, bus galima spręsti ar yra techninės galimybės jo įgyvendinimui ir ar nebus pažeisti kitų bendraturčių interesai (1 t., e. b. l. 82); taip pat 2013 m. spalio 1 d. Projektavimo darbų sutartis Nr. ( - ) su priedu(1 t., e. b. l. 83-87); Ieškovė pridėjo Bendrijai pateiktą (2014 m. vasario 25 d) parengtą UAB „Vilpra“ projektą ir bendrijos atsakymą (2014 m. kovo 6 d.), jog techninis projektas neatitinka reikalavimų (1 t., e. b. l. 67-79). Į bylą ieškovė pateikė 2015 m. gegužės 20 d. susitarimą su gretimų butų savininkais (butai 42, 44, 47), kuriame buto kaimynai išreiškė pritarimą ieškovės atsijungimui nuo centralizuotos šildymo sistemos, o ieškovė įsipareigojo po atsijungimo savo bute palaikyti temperatūrą ne žemesnę kaip kaimynų butuose (1 t., e. b. l. 7, 80), bei 2015 m. birželio 8 d. projekto papildymą, kuriame numatyta buto atitvarų nedengti papildomomis izoliacinėmis medžiagomis, bet palaikyti tokią pat temperatūrą bute kaip ir kaimyniniuose butuose (1 t., e. b. l. 81).

3312.1.1. Byloje pateiktas Bendrijos butų savininkų susirinkimo, įvykusio 2015 m. liepos 23 d. protokolas Nr. ( - ) (raštu datuotas 2015 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 14), kuriame nurodyta, kad susirinkime dalyvauja 7 butų savininkai iš 71 šio namo buto savininkų, priimtas nutarimas pritarti ieškovės prašymui ir nurodyta, jog „už“ atjungimą balsavo 39, „prieš“ 0, nedalyvavo 32 butų savininkai (1 t., e. b. l. 8). Taip pat pridėtas susirinkimo sąrašas, kuriame butų savininkai išreiškė pritarimą dėl ieškovės buto atjungimo. Iš sąrašo matyti, kad savininkų parašai gauti skirtingais laikotarpiais nuo 2013 m. iki 2015 m., pasirašę ne visų daugiabučio namo butų savininkai (1 t., e. b. l. 9-10). Pridėtas susirinkimo dalyvių sąrašas, kuris yra be datos, jame yra 12 butų savininkų parašai dėl pritarimo atjungimui (1 t., e. b. l. 11-14).

3412.1.2. Ieškovė pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 30 d. atsakymą dėl ( - ), kuriame Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d. pateiktas prašymas statybos leidimui gauti dėl šio buto atjungimo nuo centralizuotų šildymo sistemų netenkintas, kadangi pateiktas projektas neatitiko nustatytų reikalavimų (1 t., e. b. l. 15); 2016 m. sausio 4 d. pretenziją UAB „Vilpra“ dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kurioje ieškovė pareikalavo projektą rengusios įmonės ištaisyti nustatytus projekto trūkumus (1 t., e. b. l. 16-18); el. laišką (2018 m. sausio 26 d.), kuriame UAB „Vilpra“ nurodė, kokie dokumentai ir papildoma informacija reikalingi projekto pataisymui (1 t., e. b. l. 19-20); Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 6 d. raštą Nr. ( - ) dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyti papildomi pateiktų dokumentų trūkumai, taipogi, kad statybą leidžiančiam dokumentui gauti reikia pateikti statinio bendraturčių sutikimą, gautą teisės aktų nustatyta tvarka. Techninis projektas turi būti suderintas su namo administratoriumi arba namo bendrija (1 t., e. b. l. 21-22);

3512.1.3. Ieškovė pateikė VĮ „Registrų centras“ išrašą su butų savininkų duomenimis (formavimo data 2016 m. vasario 15 d.) (1 t., e. b. l. 23-28); 2017 m. rugpjūčio 1 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo dėl ieškovės buto atjungimo nuo bendrų šildymo sistemų ir šildymo būdo keitimo protokolą Nr. ( - ), kuriame pažymėta, kad iš 56 balsavimo biuletenių gautas 31 ir balsavimas pasiskirstė taip – siūlymui pritarė 20, nepritarė 10, susilaikė 1, nutarta, kad sprendimas nepriimtas, taip pat pridėti balsavimo biuleteniai (1 t., e. b. l. 29-60); advokatės padėjėjos M. J., atstovavusios ieškovės interesus, 2018 m. vasario 21 d. kreipimasis į Bendriją dėl susirinkimo, vykusio 2015 m. liepos 23 d., protokolo klaidų ištaisymo ir Bendrijos atsakymas į šį prašymą, kuriame Bendrija pateikė prašomus dokumentus ir nurodė, kad abu vykę susirinkimai dėl pritarimo ieškovės atsijungimui nuo centralizuotų sistemų, laikytini neįvykusiais (1 t., e. b. l. 61-63).

3612.1.4. Ieškovė su papildomais įrodymais taip pat pateikė 2016 m. birželio 13 d. sutuoktinio E. J. sutikimą dėl visų sprendimų, susijusių su sutuoktiniams priklausančio buto, esančio ( - ) atjungimu nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos ir naujos elektrinės šildymo sistemos įvedimo, priėmimu spręsti sutuoktinės ieškovės K. J. nuožiūra (4 t., e. b. l. 2); UAB „Vilniaus energija“ 2013 m. rugpjūčio 19 d. raštą dėl informacijos pateikimo, kuriame ši nurodė atjungimą nuo centralizuotos šilumos sistemos reglamentuojančius teisės aktus ir už atjungimo vykdymą atsakingus asmenis (4 t., e. b. l. 3-4); AB „LESTO“ 2013 m. liepos 10 d. raštą su atsakymu į ieškovės kreipimąsi, kuriame nurodė, kad ieškovės butui yra skirta 7 Kw leistinoji elektrinė galia, jei šios galios pakaks ieškovės elektriniam būsto apšildymui AB „LESTO“ neprieštaraus ieškovės būsto apšildymui elektros energija, priešingu atveju, ieškovė turės kreiptis į elektros energijos tiekėją dėl leistinos naudoti elektros galios padidinimo (4 t., e. b. l. 5); UAB „Vilpra“ 2014 m. gegužės 26 d. atsakym1 dėl projektavimo sutarties, kuriame pažymėta, kad tariamasi dėl papildomų duomenų gavimo ir papildomų projekto pakeitimų (4 t., e. b. l. 193).

3712.2. Atsakovas į bylą pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2011 m. balandžio 13 d. raštą ir patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad name, esančiame ( - ) buvo atliktas patikrinimas gyventojų skundo dėl triukšmo ir vibracijos gyvenamosiose patalpose pagrindu. Patikrinimo metu, patikrinus namo šilumos punktą ir ieškovės butą, nebuvo nustatyta, kad šilumos punkto įrenginių keliamas triukšmas ar vibracijos viršytų nustatytas leistinas Lietuvos higienos normas gyvenamosiose patalpose (1 t., e. b. l. 94-101). Pateiktas 2012 m. rugpjūčio 30 d, ieškovės ir 42 buto savininkės reikalavimas Bendrijai dėl triukšmo ir vibracijų priežasčių nustatymo bei jų pašalinimo ir Bendrijos 2012 m. rugsėjo 4 d. prašymas Vilniaus miesto visuomenės sveikatos centrui, bei 2012 m. rugsėjo 13 d. prašymas Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai dėl pašalinio garso šaltinio gyvenamosiose patalpose nustatymo, butų gyventojoms nesudarius sąlygų patikrinimas nebuvo atliekamas (1 t., e. b. l. 104-107); ieškovės 2016 m. sausio 18 d., 2016 m. vasario 11 d. prašymus dėl triukšmo šaltinių nustatymo ir jų pašalinimo, atsakovo 2016 m. kovo 31 d. prašymą Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai dėl garso tyrimo gyvenamosiose patalpose, Bendrijos 2016 m. balandžio 7 d. protokolą, kuriuo susitarta dėl triukšmo matavimo būdų ir sąlygų, ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2016 m. balandžio 13 d. akustinio triukšmo tyrimo protokolą (1 t., e. b. l. 108-115, 122); 2016 m. sausio 21 d. Bendrijos aktą, dėl triukšmo bute patikrinimo (1 t., e. b. l. 123); Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos ir energetikos departamento 2014 m. spalio 27 d. raštą dėl ieškovės prašymo pretenzijos nagrinėjimo, kuriame ieškovės prašymas nebuvo tenkintas ir ieškovei nurodytos institucijos į kurias reiktų kreiptis atitinkamais klausimais (1 t., e. b. l. 124-125); Bendrijos duomenų išrašą iš VĮ Registrų centras (1 t., e. b. l. 129-132);

3812.2.1. Atsakovas į bylą taip pat pateikė Bendrijos įstatus, kurie įregistruoti Juridinių asmenų registre 2017 m. birželio 2 d. (2 t., e. b. l. 2-16).

3912.2.2 Atsakovas pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento šilumos ir vandens ūkio skyriaus informacinį raštą atsakymą, kuriame pažymėta, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. vykusio patikrinimo metu buvo atlikta daugiabučio namo vieno buto šilumos punkto apžiūra, kurios metu pašaliniai garsai ir triukšmas iš inžinierinės įrangos nebuvo užfiksuoti (4 t., e. b. l. 16-18).

4014. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su atsiliepimu į ieškinį pateikė „Infostatyba“ sistemos išrašą, kuriame matyti ieškovės teikti ir atmesti prašymai dėl statybos leidimo išdavimo, juose nustačius trūkumus (4 t., e. b. l. 135-139, 144-146); 2018 m. sausio 24 d. raštus, kuriuose nurodyti bendraturčių susirinkimo protokolo trūkumai (4 t., e. b. l. 140-143).

41Dėl ieškovės teisės atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.

4215. Byloje nustatyta, kad nuo 2013 m. ieškovė siekia įgyvendinti nuosavybės teise su sutuoktiniu E. J. turimo buto, esančio daugiabučiame name adresu ( - ), atjungimą nuo bendros daugiabučio centralizuotos šildymo sistemos ir šildymo būdą pakeisti elektros energijos šildymu. Ieškovė sužinojusi, jog buto šildymo būdo pakeitimui būtinas namo gyventojų sutikimas, 2013 m. gegužės 24 d. raštu kreipėsi į namą atstovaujančią Bendriją dėl butų savininkų susirinkimo sušaukimo gauti sutikimą dėl buto šildymo būdo pakeitimo. Bendrija nurodė, kad spręsti, ar yra galimybės atsijungimui nuo bendros šildymo sistemos, būtina turėti paprastojo remonto projektą, taip pat, toks atsijungimas neturi pažeisti kitų butų savininkų teisėtų interesų. Pagal ieškovės užsakymą 2013 m. pabaigoje techninį projektą dėl esamų radiatorių nuo centrinių šilumos tinklų atjungimo ir jų pakeitimo nauja elektrinio šildymo sistemą parengė UAB „Vilpra“, kurį ieškovė 2014 m. vasario 25 d. ieškovė pateikė tvirtinti Bendrijai. Bendrijai nurodžius projekto trūkumus dėl to, kad projekte nėra aptarta atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos įtaka kitų namo gyventojų interesams, ieškovė 2015 m. gegužės 20 d. sudarė susitarimą su kaimynais, su kurių butais ribojasi jos butas (42, 44, 47 butai), dėl jų interesų užtikrinimo ir pastovios temperatūros palaikymo savo bute ir šiuo įsipareigojimu papildė techninį projektą (2015 m. birželio 8 d. projekto papildymas 6 dalimi). Taip pat ieškovė savo iniciatyva rinko namo butų savininkų parašus dėl pritarimo jos atsijungimo projektui, parašai surinkti laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2015 m. liepos mėnesio. 2015 m. liepos 23 d. vykusiame butų savininkų susirinkime, namo butų savininkų dauguma pritarė ieškovės siūlymui ir buvo priimtas ieškovei palankus nutarimas, kuris užfiksuotas 2015 m. rugpjūčio 11 d. susirinkimo protokole Nr. ( - ). 2015 m. rugpjūčio 26 d. techninis projektas su kitais reikalingais dokumentais buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau savivaldybė nustatė pateiktų dokumentų trūkumus ir nurodė terminą jiems pašalinti. Vienas iš nustatytų trūkumų, kurio operatyviai ieškovė negalėjo pašalinti, buvo butų savininkų susirinkimo protokolo trūkumai. Ieškovei kreipusis dėl protokolo trūkumų pašalinimo Bendrija trūkumų nepašalino, bet 2017 liepos mėnesį buvo suorganizuotas naujas Bendrijos narių butų savininkų susirinkimas, kuris ieškovės siūlymui nepritarė. Ieškovei, negavus bendraturčių sutikimo dėl atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos techninio projekto, ieškovei buvo apribota teisė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio leidimo išdavimo.

4316. Centralizuotos šilumos tiekimą daugiabučių namų butų savininkams ir galimybes atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) ir kiti specialieji įstatymai. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą aptarta atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procedūra, išaiškintas reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) šildymo būdą. Lietuvos Respublikos teisiniame reglamentavime (CK 6.390 straipsnis, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnis) nustatyta butų savininkų teisė atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadaryti žalos kitų namo butų gyventojams ( CK 6.390 straipsnio 1 dalis). Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013).Taigi, tiek CK, tiek kituose šilumos ūkį bei energijos vartojimo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtinta ne tik vartotojo – daugiabučio namo buto savininko teisė vienašališkai nutraukti energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir atsijungti nuo centrinio energijos tiekimo, bet ir pareiga užtikrinti, kad minimo pobūdžio sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams, t. y. kad vienam iš daugiabučio namo gyventojų nutraukus vartojimo energijos pirkimo–pardavimo sutartį kiti vartotojai galės netrukdomai naudotis tiekėjo teikiamomis paslaugomis. Sprendžiant klausimą dėl atsijungimo nuo bendrų centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, įrengtų daugiabučiame name, svarbu ne tik užtikrinti konkretaus vartotojo interesus, bet ir visa daugiabučio namo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema besinaudojančių asmenų interesus, t. y. turi būti išlaikyta atitinkamų interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-13-916/2017).

4417. CK 6.390 straipsnio 1 dalis nustato, kad abonentas, kai pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Kaip numatyta Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje, buto (butų) ir kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka remontuojant pastatą. Statybą reglamentuojančiais teisės aktais buto šilumos įrenginių atjungimo procedūra reguliuojama tiek, kiek tai susiję su statybos darbų atlikimu ir šiam procesui reikalingų dokumentų išdavimu, t. y. statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra nustatyta, kaip parengti pastatą, butą, atjungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų procesui, tiek šilumos tiekimą ir vartojimą reglamentuojančiais teisės aktais, kuriuose įtvirtinamas pats atsijungimo procesas, t. y. kaip turi būti atsijungta nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, kad būtų užtikrinta šilumos vartotojo teisė pasirinkti jam palankiausią šildymo ir karšto vandens tiekimo būdą ir būtų nepažeisti kitų daugiabučio namo gyventojų, centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų vartotojų, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-13-916/2017 ).

4518. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą, statybą leidžiantis dokumentas atlikti statybos darbus, įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį), yra leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą. Tokius statybą leidžiančius dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis). Be kitų dokumentų, statybą leidžiančiam dokumentui gauti reikia pateikti ir statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinį sutikimą ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopiją (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas). CK 4.85 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime arba nešaukiant susirinkimo, o savininkams savo sprendimą išreiškiant raštu (CK 4.85 straipsnio 4, 7 dalys). Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendro naudojimo objektais) laikomos: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

4619. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (toliau - Taisyklės), kurios pakeistos 2017 m. kovo 02 įsakymu Nr. ( - ), numatyta šilumos įrenginių atjungimo tvarka nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva. Naujos redakcijos taisyklių 107 punkte numatyta, kad pastato šildymo būdo keitimas negali trukdyti tiekti kokybišką šilumos energiją kitiems šilumos vartotojams. Jeigu dėl šilumos įrenginių atjungimo gali būti pažeistos kitų pastatų, kurių šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo įrenginiai prijungti prie pastato šilumos punkto, savininkų teisės ir teisėti interesai, būtina įvykdyti teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 1, 2, 3, 4, 5 punktai) nurodytus reikalavimus. Savivaldybė, teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 4, 34 punktai) nustatyta tvarka išduodama statybą leidžiančius dokumentus dėl pastato ar jo dalies šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų, atsižvelgia į inžinerinės infrastruktūros (elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) vystymo planus ir šilumos ūkio specialųjį planą (Taisyklių 1 priedo 3, 10 punktai) (Taisyklių 108 punktas). Pagal Taisyklių 104 punktą (redakcija nuo 2017 m. kovo 2 d.), pastato ar jo dalies patalpų šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų vykdomas Statybos įstatyme nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR ( - ) „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, 6 priedo 6 punktą, jei statinio projekte suprojektuoti pastato bendrųjų inžinerinių sistemų (šildymo, dujų, elektros) kokybiniai ar (ir) kiekybiniai pakeitimai (apkrova, diametrai, leistinoji galia ir kiti), tai iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, privaloma gauti to pastato techninio prižiūrėtojo rašytinį pritarimą statinio projektui. Tai numato ir Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 15 punktas.

4720. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė siekdama įgyvendinti jai aukščiau paminėtais teisės aktais suteiktą teisę pakeisti teikiamos šilumos energijos rūšį savo nuosavybės teise valdomame bute, esančiame daugiabutyje, ir siekdama atsijungti nuo daugiabučio centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, yra parengusi atjungimo nuo esamos šildymo sistemos ir perėjimo prie elektrinio šildymo sistemos techninį projektą, tačiau šio projekto pateikti vertinti atsakingai institucijai, su tikslu gauti statybos leidimą, negali, nes tam yra būtinas daugiabučio namo bendraturčių pritarimas, kuris nebuvo gautas vykusio 2017 m. Bendrijos narių susirinkimo metu.

4821. Įvertinus aukščiau nurodytą reglamentavimą, matyti, kad ieškovė turi jai teisės aktais suteiktą galimybę pakeisti jai nuosavybės teise priklausančio buto šilumos tiekimo būdą ir atsijungti nuo bendros daugiabučio šildymo sistemos su sąlyga, jei toks atsijungimas bus vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka ir nepažeis kitų bendraturčių teisėtų interesų. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu yra tai, ar ieškovė įgyvendindama savo teisę atsijungti nuo bendros namo šildymo sistemos, laikėsi šios procedūros nustatytos įgyvendinimo tvarkos ir ar bendraturčių atsisakymas duoti ieškovei sutikimą neapriboja jos teisių daugiau nei tai numato teisės aktai.

49Dėl bendraturčių sutikimo ir turimos bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo.

5022. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė siekia gauti teismine tvarka daugiabučio namo savininkų sutikimą buto atjungimui nuo bendros namo šildymo sistemos, kuris nebuvo gautas 2017 m. liepos mėnesį vykusio daugiabučio namo butų savininku susirinkime protokoline tvarka (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas).

5123. Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Dažnai nuosavybės teisė į daiktą priklauso keliems savininkams. Esant nuosavybės teisėje nustatytoms kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalims, laikoma, kad daiktas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal bendrąją taisyklę (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas įgalina užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M., J. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senasis dvaras“ v. Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-132/2009, 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-269/2009).

5224. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateikto atsiliepimo, esančių byloje raštų – atsakymų ieškovei, bei „Infostatyba“ sistemos išrašo, matyti, kad ieškovė ne kartą teikė prašymus su dokumentais dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, taisė institucijos nustatytus trūkumus. 2018 m. sausio 24 d. raštu Nr. ( - ) ieškovei buvo nurodyta, jog tam, kad būtų įvertinta, ar pateikti dokumentai atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, su projektine dokumentacija ieškovė turinti pateikti bendraturčių sutikimą dėl atsijungimo patvirtinančius dokumentus (4 t. e. b. l. 140-141). Taigi, iš to darytina išvada, jog esminis dokumentas, kurio trūko, kad ieškovės prašymas būtų priimtas nagrinėjimui ir vertinimui, buvo Bendrijos narių (bendraturčių) sutikimas dėl ieškovės atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos ir kuris nebuvo gautas 2017 m. liepos mėn. susirinkimo metu. Atsakovas, bylos nagrinėjimo metu, nesutikdamas, kad ieškovė atsijungtų nuo centralizuotos namo šilumos tiekimo sistemos, tvirtino, jog ieškovės pateiktas projektas neatitinka Taisyklių 106, 107, 108, 118 punktų. Byloje nustatyta, kad 2014 m. spalio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu Nr. I858-13/2014 buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. ( - ) patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. ( - ) redakcija) 104–112, 114, 115, 117–124 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl šios Taisyklių nuostatos buvo pakeistos ir/ar panaikintos 2017-03-02 energetikos ministro įsakymu Nr. ( - ) (įsigaliojo nuo 2017-03-03), taigi nagrinėjamu atveju, šios taisyklių nuostatos nebeaktualios kaip ir nebebuvo aktualios 2017 m. liepos mėn. bendraturčių susirinkimo metu. Atsakovas nurodė, kad projektui nepritariama dėl jo trūkumų, nes jame nėra tikslių paskaičiavimų dėl galimų nuostolių susidarymo po ieškovės buto atjungimo nuo bendrosios šildymo sistemos ir jų kompensavimo tvarkos, nėra tinkamai izoliuota ieškovės gyvenamoji patalpa. Atsakovo manymu, projektas neatitinka Taisyklių, nes nėra pateikta savivaldybės institucijai paraiškos forma dėl remonto sąlygų ir atsijungimo nuo centralizuotos sistemos, taip pat nebuvo kreiptasi į savivaldybę dėl projektavimo sąlygų išdavimo (nesikreipė projektuotojas), neatlikti galimų šilumos nuostolių skaičiavimai, prie projekto nepateikta pažyma apie technines galimybes teikti patalpoms kitokį šildymo būdą. Pažymėtina, kad šiuo atveju, pačiame ieškovės pateiktame techniniame projekte parašyta, kad projektas parengtas užsakovo pageidavimu prieš kreipiantis dėl buto šilumos įrenginių atjungimo techninių sąlygų ir jas gavus gali būti peržiūrėtas.

5325. Teismas vertindamas atsakovo argumentus, mano, kad ieškovė šiuo atveju, įgyvendindama savo kaip statytojos teisę, pagal Statybos įstatymo reikalavimus, turi surinkti dokumentus paprastojo remonto atlikimui, kad galėtų juos teikti su prašymu savivaldybės institucijai, todėl šiuo atveju ieškovė neturi prievolės atsakovui pateikti jo reikalaujamų, papildomų dokumentų, atlikti techninio projekto korekcijų, nes nagrinėjamu atveju visi paprastojo statybos projekto dokumentai, su visais jiems keliamais reikalavimais, bus pateikti būtent savivaldybės institucijai, kurios kompetencijai yra priskirta vertinti šių dokumentų turinį ir išduoti rašytinį pritarimą ar jo neišduoti, paprastosios statybos darbams atlikti. Tik ieškovei pateikus prašymą, projektą ir įstatymuose numatytus dokumentus, savivaldybės institucija galutinai įvertins visų pateiktų dokumentų atitiktį keliamiems reikalavimams bei spręs dėl rašytinio pritarimo išdavimo. Būtent tokios pozicijos laikomasi ir formuojamoj teismų praktikoj (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-171-260/2017).

5426. Bendraturčių sutikimo nedavimas siekiančiam atlikti paprastąjį remontą (atsijungimą nuo bendros šilumos sistemos) bendraturčiui reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Taigi, kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo kaip galimo statytojo teisę, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Kad bendraturtis galėtų išreikšti sutikimą ar nesutikimą dėl konkretaus veiksmo atlikimo, jis turi būti apie tai tinkamai informuotas.

5527. Kvalifikuoto specialisto parengto techninio projekto pateikimas bendraturčiams, kuriame išreikšta pagrindinių atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos ir kitos šildymo sistemos pritaikymo idėja ir kuris pateikiamas kaip medžiaga prieš kreipiantis dėl buto šilumos įrenginių atjungimo techninių sąlygų, laikytinas pakankamu bendraturčių informavimu apie ketinamą vykdyti atsijungimą. Kaip matyti iš paties projekto, jame nurodyta, kad gavus technines sąlygas projektas galimai turės būti peržiūrimas. Su projektu taip pat pateiktas ieškovės 2015 m. gegužės 20 d. susitarimas su kaimyninių butų, kuriems didžiausią įtaką turėtų ieškovės buto atjungimas nuo centralizuoto šildymo, savininkais, kuris patvirtintas šalių parašais, ir kuriame išreikštas pritarimas ieškovės atsijungimui bei ieškovės įsipareigojimas dėl atitinkamos temperatūros palaikymo savo bute. Taip pat atliktas projekto papildymas 6 punktu, šio susitarimo pagrindu (1 t., 69-79, 80, 81) .

5628. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bendraturčių nesutikimas, tokiu atveju, turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-571/2009). Nagrinėjamos bylos kontekste matyti, jog atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, bendraturčių nesutikimui leisti ieškovei atsijungti nuo bendrosios šildymo sistemos, pagrįsti. Atsakovo teismo posėdžio metu nurodyti bendraturčių nuogąstavimai dėl jiems pabrangsiančių paslaugų, dėl šilumos sąnaudų padidėjimo dėl centralizuoto šildymo šilumos kiekio nutekėjimo per ieškovės bendras buto sienas, didesnių rizikų elektros energijos tiekimo avarijos atveju, nėra pagrįsti jokiais realiais duomenimis, skaičiavimais ar tokių įvykių praktika. Be to, kad ieškovės butas pagal išdėstymą name yra kraštinis, esant bet kuriam patalpų šildymo būdui turi tokią pat įtaką, ir tai nėra pagrindas apriboti ieškovės teises įgyvendinti teisėtus interesus. Motyvas, kad ieškovei nuolat skundžiantis dėl pašalinių garsų ir vibracijos iš šilumos mazgo, ir tai, jog visų atliktų patikrinimų metu, nebuvo nustatyta pašalinių garsų, viršijančių leistinas Lietuvos higienos normas gyvenamosiose patalpose, neturi teisinės reikšmės ieškovei siekiant įgyvendinti jai teisės aktais nustatytas teises keisti šilumos tiekimo būdą. Šių teisių įgyvendinimo galimybė nesiejama su asmeninais motyvais ar objektyviais nepatogumais.

5729. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Taigi teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, 34 punktas). Aiškinantis bendraturčių sutikimo nedavimo priežastis, turi būti sprendžiama ar savininkai sutikimo neduoda pagrįstai.

5830. Iš nagrinėjamoje byloje, esančių 2017 m. liepos mėn. vykusio bendraturčių susirinkimo, kurio protokolas buvo surašytas 2017 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 64, rezultatų matyti, kad pritarimo ieškovės buto atjungimui nuo namo šildymo sistemos ir buto šildymo būdo keitimui, pritarė 20 balsavusių, nepritarė 10 ir 1 susilaikė. Nei vienas iš nepritarusių bendraturčių nenurodė jokių nepritarimo motyvų (1 t. e. b. l. 29-60). Teismo posėdžio metu atsakovas Bendrijos narių nesutikimus motyvavo tik subjektyviais argumentais – nuogąstavimais dėl padidėsiančių mokėjimų, šilumos nuotekio per ieškovės buto sienas ir grindis, elektros tiekimo avarijos atveju įtaka kitų butų šilumos pasiskirstymui ir tuo, kad ieškovės butas pagal išplanavimą yra kraštinis. Šie argumentai, teismo nuomone, nelaikytini pakankamais motyvais neigiamam poveikiui bendraturčių teisėtiems interesams pagrįsti. Manant, jog atjungimo techninis projektas parengtas akivaizdžiai netinkamai ir toks atjungimas objektyviai pažeidžia bendraturčių teisėtus interesus, atsakovas turėjo galimybę pasitelkti specialistus, kurie įvertinę projekto parengimą nurodytų konkrečius jo trūkumus ir neigiamą įtaką bendraturčiams, tačiau byloje tokių duomenų nėra.

5931. Pažymėtina ir tai, kad tretieji asmenys, byloje teikdami atsiliepimus nurodė, jog įvykdžius teisės aktuose numatytus reikalavimus, tiek atjungimo nuo bendros šildymo sistemos, tiek prijungimo prie naujos sistemos, techninių kliūčių nebus. AB „ESO“ atsiliepime nurodė, kad trečiasis asmuo neprieštaraus šildymo būdo pakeitimui, jei buto elektriniam apšildymui pakaks ieškovės butui nustatytos skirtos 7 kW leistinos naudoti elektros galios. Kitu atveju, jei būtų reikalinga padidinti leistinąją naudoti galią, ieškovė turėtų teikti elektros energijos vartotojų įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paraišką ir leistinoji naudoti galia būtų padidinta vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo atveju, jei ieškovei gavus statybą leidžiantį dokumentą dėl šildymo būdo keitimo, esamos leistinos elektros energijos galios neužtektų, didinti galią ieškovės objektui būtų galima, jei tokį leidimą duotų lokaliojo tinklo savininkas (šiuo atveju – Bendrija). Bendrijai atsisakius prijungti ieškovės naujus elektros įrenginius, ieškovės įrenginiai būtų prijungiami prie trečiojo asmens AB „ESO“ elektros tinklų nustatyta tvarka ir sąlygomis (4 t., e. b. l. 147-150). Trečiasis asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepimu pažymėjo, kad abonentas turi teisę vienašališkai nutraukti energijos tiekimo sutartį, apie tai pranešęs tiekimo įmonei ir atsiskaitęs už visas iki to suteiktas paslaugas. Daugiabučio namo gyventojas vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitiems namo butų gyventojams. Nutraukus centralizuotos šilumos tiekimo sutartis, tokie vartotojai turi sudaryti šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo bendroms daugiabučio namo reikmėms tenkinti ir mokėti už jiems tenkančią dalį (4 t., e. b. l. 160-162).

6032. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog ieškovei atsijungus nuo centralizuoto šildymo, ieškovė neturės prievolės mokėti už bendro naudojimo objektams teikiamą šilumą. Pažymėtina, kad kaip ir nurodė atsiliepime trečiasis asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, atsijungus nuo centralizuoto šildymo sistemos, tokie vartotojai turi sudaryti šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo bendroms daugiabučio namo reikmėms tenkinti ir mokėti už jiems tenkančią dalį. Tokia pareiga numatyta ir Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, kurioje pasakyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai: vadovaudamiesi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais metodais, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį; atlygina dėl šildymo būdo keitimo atsiradusias pastato remonto ir (ar) pastato šilumos įrenginių rekonstravimo, techninių sprendimų, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos balansavimo, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos dokumentų pakeitimo išlaidas (Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalis). Be to, verta pažymėti, kad daugelyje daugiabučių paprastai nėra techninės galimybės, atskiram butui atsijungus nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, atsisakyti ir karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) konstrukcijos, todėl nesant techninių galimybių visiškai eleminuoti į atjungtą nuo centralizuotos šildymo sistemos butą patenkančio pastato karšto vandens temperatūros palaikymo sistemos energijos kiekio, toks vartotojas taip pat turi pareigą mokėti už karšto vandens temperatūros palaikymą, kaip daugiabučio namo inžinierinės konstrukcijos padarinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-13-916/2017). Butų savininkai susiję bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos ir bendraturtis, atsijungęs nuo centralizuoto šildymo sistemos, kaip kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako šilumos tiekėjui už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendro naudojimo patalpoms šildyti sunaudojamą energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015). Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas patvirtino, jog ieškovei jos pareigos mokėti jos daliai tenkančius mokesčius už pastato šilumos energijos naudojimą iš centralizuotai teikiamos šilumos sistemos, yra aiškios ir suprantamos.

6133. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir įvertinus byloje esančius įrodymus, manytina, kad atsakovo pateikti argumentai dėl bendraturčių sutikimo nedavimo nelaikytini pagrįstais, toks bendraturčių leidimas be aiškaus teisinio pagrindo neproporcingai apriboja ieškovės teisėtus interesus, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą paprastajam remontui be daugiabučio namo savininkų Bendrijos sutikimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

62Dėl bylinėjimosi išlaidų.

6334. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tenkinus ieškovės ieškinį patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Ieškovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir jai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ginant savo interesus teisme. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 75 Eur mokėtino žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis) ir 462,54 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

6435. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (24,56 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) – 24,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).

65Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 straipsniais,

Nutarė

66ieškinį tenkinti.

67Pripažinti ieškovei K. J., a.k. ( - ) teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą paprastajam remontui – buto, esančio Gabijos g. 51-43, Vilniuje atjungimui nuo centralizuotos namo šildymo sistemos ir šildymo būdo pakeitimui – be daugiabučio namo, esančio Gabijos g. 51, Vilniuje, ( - ) daugiabučių namų savininkų bendrijos „Gabija“, į.k. 125334368, sutikimo.

68Priteisti iš atsakovo ( - ) daugiabučių namų savininkų bendrijos „Gabija“, į.k. 125334368, Lietuvos Respublikos valstybei 462,54 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt du eurus 54 ct) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į sąskaitą ( - ) – AB „Swedbank“ banke, ( - ) – AB „Citadele“ banke, ( - ) – AB SEB banke, ( - ) – AB Šiaulių banke, ( - ) – Danske banke, ( - ) ir ( - ) – Luminor banke, ( - ) - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

69Priteisti iš atsakovo ( - ) daugiabučių namų savininkų bendrijos „Gabija“, į.k. 125334368, Lietuvos Respublikos valstybei 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 24,56 Eur (dvidešimt keturis eurus 56 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, viso 99,56 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į sąskaitą ( - ) – AB „Swedbank“ banke, ( - ) – AB „Citadele“ banke, ( - ) – AB SEB banke, ( - ) – AB Šiaulių banke, ( - ) – Danske banke, ( - ) ir ( - ) – Luminor banke, ( - ) - UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

70Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų... 5. 1.Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovės... 6. 1.1. Ieškovė nurodė, kad siekia atsijungti nuo daugiabučio namo, esančio (... 7. 1.2. Ieškovė sužinojusi, jog buto šildymo būdo pakeitimui būtinas namo... 8. 1.3. ieškovės prašymu UAB „Vilpra“ parengė techninį projektą buto... 9. 1.4. Ieškovė savo iniciatyva rinko daugiabučio namo butų savininkų... 10. 1.5. 2015 m. rugpjūčio 26 d. techninis projektas su kitais reikalingais... 11. 1.6. ieškovė su projekto rengėju nustatytus trūkumus pašalino, tačiau su... 12. 1.7. 2017 m. liepos mėn. suorganizavus naują Bendrijos narių balsavimą dėl... 13. 1.8. ieškovė pažymi, kad jau apie 5 metus negali įgyvendinti savo teisės... 14. 2. Atsakovas ( - ) daugiabučių namų savininkų bendrija „Gabija“... 15. 3. Trečiasis asmuo E. J., pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad... 16. 4. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į... 17. 4.1. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovė 6 kartus teikė prašymą išduoti... 18. 4.2. atsižvelgdamas į tai, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės... 19. 5. Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – AB... 20. 5.1. Įvertinęs, tai kad byloje siekiama išspręsti ginčą tarp šalių dėl... 21. 6. Trečiasis asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepimu pažymėjo,... 22. 6.1. Įvertinęs, bylos ginčo pobūdį, trečiasis asmuo AB „Vilniaus... 23. 7. Ieškovė teikdama rašytinius paaiškinimus į atsakovo teismo 2019 m.... 24. 8. Teismo posėdžio metu ieškovė ir ieškovės atstovas palaikė... 25. 8. 1. Ieškovė papildomai nurodė, kad buto sienų, kurios ribojasi su... 26. 8.2. Ieškovo atstovas papildomai nurodė, kad atsakovo atstovas jokių... 27. 9. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nesutiko su ieškiniu procesiniuose... 28. 10. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Vilpra“ atstovas nurodė,... 29. Ieškinys tenkintinas. II. Ginčo esmė... 30. 11. Ginčas tarp šalių kilo dėl daugiabučio namo savininkų sutikimo... 31. 12. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta:... 32. 12.1. Ieškovė K. J. ir jos sutuoktinis E. J. 2013 m. gegužės 24 d. prašymu... 33. 12.1.1. Byloje pateiktas Bendrijos butų savininkų susirinkimo, įvykusio 2015... 34. 12.1.2. Ieškovė pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015... 35. 12.1.3. Ieškovė pateikė VĮ „Registrų centras“ išrašą su butų... 36. 12.1.4. Ieškovė su papildomais įrodymais taip pat pateikė 2016 m. birželio... 37. 12.2. Atsakovas į bylą pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2011 m.... 38. 12.2.1. Atsakovas į bylą taip pat pateikė Bendrijos įstatus, kurie... 39. 12.2.2 Atsakovas pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto... 40. 14. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su... 41. Dėl ieškovės teisės atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo... 42. 15. Byloje nustatyta, kad nuo 2013 m. ieškovė siekia įgyvendinti nuosavybės... 43. 16. Centralizuotos šilumos tiekimą daugiabučių namų butų savininkams ir... 44. 17. CK 6.390 straipsnio 1 dalis nustato, kad abonentas, kai pagal energijos... 45. 18. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos... 46. 19. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu... 47. 20. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė siekdama įgyvendinti jai... 48. 21. Įvertinus aukščiau nurodytą reglamentavimą, matyti, kad ieškovė turi... 49. Dėl bendraturčių sutikimo ir turimos bendrosios dalinės nuosavybės teisės... 50. 22. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė siekia gauti teismine tvarka... 51. 23. Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo... 52. 24. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateikto atsiliepimo,... 53. 25. Teismas vertindamas atsakovo argumentus, mano, kad ieškovė šiuo atveju,... 54. 26. Bendraturčių sutikimo nedavimas siekiančiam atlikti paprastąjį... 55. 27. Kvalifikuoto specialisto parengto techninio projekto pateikimas... 56. 28. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bendraturčių nesutikimas, tokiu... 57. 29. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui... 58. 30. Iš nagrinėjamoje byloje, esančių 2017 m. liepos mėn. vykusio... 59. 31. Pažymėtina ir tai, kad tretieji asmenys, byloje teikdami atsiliepimus... 60. 32. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog ieškovei atsijungus... 61. 33. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir įvertinus byloje esančius... 62. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 63. 34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 64. 35. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (24,56 Eur)... 65. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 straipsniais,... 66. ieškinį tenkinti.... 67. Pripažinti ieškovei K. J., a.k. ( - ) teisę gauti statybą leidžiantį... 68. Priteisti iš atsakovo ( - ) daugiabučių namų savininkų bendrijos... 69. Priteisti iš atsakovo ( - ) daugiabučių namų savininkų bendrijos... 70. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...