Byla 2-706-823/2017
Dėl taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-2561-173/2016 sudarymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Danske Lizingas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2814-343/2016, kuria teismas pripažino negaliojančiu 2016 m. spalio 25 d. bankrutavusios akcinės bendrovės spaustuvės „Spindulys“ kreditorių susirinkimo nutarimą dėl taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-2561-173/2016 sudarymo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėjai VĮ Turto bankas ir VSDFV Kauno skyrius kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti BAB spaustuvės „Spindulys“ 2016 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-2561-173/2016 pagal „Danske Bank“ 2016 m. spalio 14 d. pateiktas esmines taikos sutarties sąlygas.
  2. Pareiškėjai nurodė, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas neatitinka pagrindinio įmonių bankroto proceso tikslo – kiek įmanoma operatyviau patenkinti visų įmonės kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius, prieštarauja materialiosios teisės normoms bei bankroto paskirčiai, daro žalą kreditoriams ir įmonei, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, protingumo ir sąžiningumo principams. Pasiūlytoje taikos sutartyje numatyta, kad BAB spaustuvė „Spindulys“ atsisako visų ieškinyje pareikštų reikalavimų, o Danske Bank A/S per 3 dienas nuo teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos įsipareigoja pervesti BAB spaustuvei „Spindulys“ 65 000 EUR sumą administravimo išlaidoms kompensuoti. Pasirašius tokią taikos sutartį kreditoriai patirtų 83 057,17 EUR nuostolį, o bankas šia suma nepagrįstai praturtėtų. Antros eilės kreditoriai taip pat patirtų nuostolius: VĮ Turto bankas – 53 920 EUR, o VSDFV – 29 137 EUR. Danske Bank A/S priimtu nutarimu siekė maksimaliai pagerinti savo padėtį administratoriaus inicijuotoje byloje, išvengti prisidėjimo prie proporcingo administravimo išlaidų dengimo. Po Danske Bank A/S įkeisto ir neparduoto turto perdavimo pagal 2011 m. birželio 6 d. perdavimo – priėmimo aktą bankas privalo sumokėti 113 890,13 EUR administravimo išlaidų.
  3. BAB spaustuvės „Spindulys“ bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ prašė teismo bylą nutraukti. Nurodė, kad yra priėmęs sprendimą sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-2561-173/2016 tik jeigu ir kai savo valią dėl taikos sutartimi įforminamo sandorio turinio suderins Danske Bank A/S ir pareiškėjai. Nei kreditorių susirinkimo sprendimo dėl civilinių bylų procesinės baigties, kuriose dalyvaujantis byloje asmuo yra bankrutuojanti įmonė, galiojimas, nei jo panaikinimas, neturi teisinės reikšmės administratoriaus, veikiant šios įmonės vardu, turimų materialiųjų bei procesinių teisių apimčiai ir jų įgyvendinimui. Ši taisyklė reiškia, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo sprendimu kreditorių teisės negali būti pažeistos, todėl pareiškėjai neturėjo teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjų skundus, o juos priėmęs, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 punktu, turi bylą nutraukti.
  4. Trečiasis asmuo UAB „Danske Lizingas“ prašė pareiškėjų skundus atmesti. Nurodė, kad nėra pateikti jokie įrodymai, iš kurių būtų galima spręsti, kaip 83 057,17 EUR nuostoliai buvo apskaičiuoti. Nors ieškinys pareikštas 113 890,13 EUR sumai, tačiau tai nereiškia, kad teismas tokio dydžio reikalavimą patenkins, UAB „Danske lizingas“ minėtą reikalavimą ginčija. Šiuo atveju turi būti vertinami ne tik pareiškėjų, bet visų kreditorių ir pačios įmonės interesai. Bylinėjimasis yra ilgas procesas, nežinoma jo baigtis, todėl manytina, kad ginčijamas nutarimas atitinka visų kreditorių interesus. Nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas nutarimas akivaizdžiai prieštarauja ekonominei logikai, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.
  5. Trečiasis asmuo S. S. prašė pareiškėjų skundus atmesti. Nurodė, kad kreditorių susirinkime kitokių pasiūlymų dėl taikos sutarties nebuvo pateikta. Nėra garantijų, kad prašoma priteisti administravimo išlaidų suma bus priteista. Dėl šios priežasties trečiasis asmuo nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad kreditoriai dėl taikos sutarties sudarymo patirtų 85 057,17 EUR nuostolį.

3II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjų skundus tenkino – pripažino negaliojančiu 2016 m. spalio 25 d. BAB spaustuvė „Spindulys“ kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu.
  2. Teismas sprendė, kad nutraukti bylą nėra teisinio pagrindo, todėl šį administratoriaus prašymą atmetė. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas įtvirtina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų. Įstatymas nedetalizuoja, kokie konkrečiai kreditorių susirinkimo nutarimai skundžiami, o kokie neskundžiami. Kiekvienu atveju kreditorius sprendžia, kokius nutarimus ginčyti, o su kokiais sutikti.
  3. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-2561-173/2016 BAB spaustuvė „Spindulys“ pareiškė ieškinį Danske Bank A/S dėl 113 890,13 EUR administravimo išlaidų kompensavimo bei 34 167,04 EUR kompensacinių palūkanų priteisimo. Toks ieškinys pareikštas, kadangi, kaip nurodo pareiškėjai, kreditoriui Danske bank A/S tekusio įkeisto turto dalis sudaro 93,11 proc. nuo įmonės gautų pajamų dydžio. Patvirtintų administravimo išlaidų suma sudaro 122 317,83 EUR. Atsižvelgiant į tai, Danske Bank A/S po įkeisto turto perdavimo privalo sumokėti jam tenkančią 113 890,13 EUR administravimo išlaidų dalį, tačiau bankas daugiau kaip penkerius metus jokių administravimo išlaidų nesumokėjo, pareigos atlyginti administravimo išlaidas nevykdė. Nors atsiliepimuose nurodoma, kad bankas neginčija savo pareigos sumokėti dalį administravimo išlaidų, tačiau iš pateikto atsiliepimo į ieškinį matyti, kad bankas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Teismo vertinimu, nurodytoje situacijoje, kuomet vyrauja viešas interesas, Danske Bank A/S daugiau kaip penkerius metus nevykdant pareigos apmokėti jam tenkančią administravimo išlaidų sumą, savanoriškas atsisakymas didesnės nei pusės ieškinio sumos, tokio sprendimo nemotyvuojant, o tik apeliuojant į būsimą teismo sprendimą, kuris nėra žinomas, pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Trečiasis asmuo UAB „Danske Lizingas“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų VSDFV Kauno skyriaus bei VĮ Turto banko skundus dėl BAB spaustuvės „Spindulys“ 2016 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkes klausimu panaikinimo atmesti kaip nepagrįstus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
  2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Danske Bank A/S nėra apsisprendęs dėl savo pozicijos jam pareikšto reikalavimo atžvilgiu, yra visiškai nepagrįsta. Iš Danske Bank A/S atsiliepimo į ieškinį matyti, kad Danske Bank A/S kategoriškai nesutinka su pareikštu ieškiniu. Aplinkybės, kad Danske bank A/S pateikė pasiūlymą užbaigti bylą taikos sutartimi, negalima vertinti kaip viso ar dalies ieškinio reikalavimų pripažinimo.
  3. „Už“ ginčijamą nutarimą pasisakė net 71,55 proc. visų teismo patvirtintų BAB spaustuvės „Spindulys“ kreditorių, „prieš“ balsavo tik VĮ Turto bankas, kurio reikalavimas sudaro tik 4,32 proc. visų reikalavimų. „Prieš“ siūlomą taikos sutartį nebalsavo ir pareiškėjas VSDFV Kauno skyrius, kurio reikalavimas sudaro 2,32 proc. visų kreditorių reikalavimų. Kadangi nutarimui pritarė absoliuti kreditorių dauguma, visiškai nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčijamo nutarimo prieštaravimo kreditorių interesams ir jų teisėtiems lūkesčiams. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, kreditorių mažumos interesus iškeldamas aukščiau kreditorių daugumos interesų.
  4. Teismas turėtų įvertinti, kiek gali užtrukti teisminis ginčas, kokios tikėtinos BAB spaustuvės „Spindulys“ patirtinos bylinėjimosi išlaidos ir tai įvertinti taikos sutarties sąlygų kontekste. Vertindamas ginčijamo nutarimo atitikimą kreditorių interesams bei bendriesiems civilinės teisės principams pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad nutarimu siūloma sudaryti taikos sutartį, pagal kurią BAB spaustuvė „Spindulys“ besąlygiškai gautų 65 000 EUR. Tuo atveju, jei taikos sutartis nebus sudaryta, o bankroto administratoriaus ieškinys būtų atmestas, BAB spaustuvės „Spindulys“ jokių lėšų negautų. Net jei bankroto administratoriaus ieškinys būtų patenkintas, iš priteistos sumos reiktų išskaičiuoti bylinėjimosi laikotarpiu patirtas bankroto administravimo išlaidas, kurios pagal ĮBĮ nuostatas dengiamos pirmiau, nei tenkinami kreditorių reikalavimai.
  5. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bankroto bylose vyrauja viešasis interesas, bet tai nesusiję su tuo, ar tarp kreditorių yra valstybės ar savivaldybės įmonės bei įstaigos. Tiek VĮ Turto bankas, tiek VSDFV Kauno skyrius bankroto bylose turi tas pačias kreditoriaus teises ir jų interesai neturi būti ginami labiau, nei kitų bankrutavusios įmonės kreditorių interesai.
  6. VSDFV Kauno skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
  7. Pasirašius taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis, BAB spaustuvės „Spindulys“ kreditoriai patirtų 83 057,17 EUR nuostolį, kadangi taikos sutartyje numatyta sumokėti suma yra dvigubai mažesnė, nei pareikštas reikalavimas civilinėje byloje Nr. e2-2561-173/2016. Tokiu būdu būtų pažeisti visų kreditorių teisėti reikalavimai bei teisėtas interesas atgauti kuo didesnę patvirtintų finansinių reikalavimų dalį.
  8. Ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas balsų dauguma, kuriai lemiamą įtaką turėjo vieno didžiausio kreditoriaus – S. S., balsas (71,03 proc.), t. y. 2016 m. spalio 25 d. susirinkimo metu nutarimą, kuris nenaudingas BAB spaustuvei „Spindulys“ bei BAB spaustuvės „Spindulys“ kreditoriams, pažeidžia antros eilės kreditoriaus VĮ Turto banko bei VSDFV Kauno skyriaus interesus, priėmė dominuojantis kreditorius. Toks kreditoriaus elgesys kasacinio teismo praktikoje nepripažįstamas sąžiningu ir teisingu.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pripažino negaliojančiu 2016 m. spalio 25 d. BAB spaustuvės „Spindulys“ kreditorių susirinkimo nutarimą sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-2561-173/2016, t. y. nutarimą, kuriuo kreditorių susirinkimas išreiškė savo poziciją dėl civilinės bylos, kurioje bankrutavusi įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, yra pareiškusi reikalavimus, užbaigimo atitinkamomis sąlygomis.
  2. Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šio kodekso numatytais atvejais, o taip pat kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog nei CPK, nei ĮBĮ nėra numatyta galimybė dėl teismo nutarties, kuria išspręstas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais klausimas, paduoti atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui, dėl šios nutarties apskundimo apeliacine tvarka galimybės spręstina vertinant, kokias teisines pasekmes skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas turėjo bankroto proceso dalyvių materialiųjų bei procesinių teisių apimčiai, jų įgyvendinimui bei ar priimta pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta galimybės tolesnei įmonės bankroto bylos eigai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2130/2013, 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1365/2013, 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2065/2014).
  3. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad kreditorių susirinkimų nutarimai, kuriais kreditorių susirinkimas sprendžia dėl civilinių bylų užbaigimo, įgyvendinant bankrutuojančios įmonės procesinę teisę sudaryti taikos sutartis, įmonės bankroto administratoriui yra rekomendacinio pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1379/2012, 2013 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-354/2013, 2013 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1365/2013). Toks kreditorių susirinkimo sprendimas gali būti tam tikra garantija administratoriui, kad jo priimti sprendimai konkrečioje byloje sudaryti taikos sutartį (arba atsisakyti ieškinio (skundo), atlikti kitus procesinius veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo) ateityje nebus ginčijami (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1379/2012), tačiau tik bankroto administratorius, vykdydamas ĮBĮ nustatytas pareigas bei atstovaudamas bankrutuojančią (bankrutavusią) įmonę teisme, sprendžia, ar sutikti taikiai užbaigti civilinę bylą, nagrinėjamą pagal bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-354/2013). Nei kreditorių susirinkimo nutarimo dėl civilinių bylų, kuriose dalyvaujantis byloje asmuo yra bankrutuojanti įmonė, procesinės baigties galiojimas, nei tokio nutarimo panaikinimas neturi teisinės reikšmės administratoriaus, veikiant šios įmonės vardu, turimų materialiųjų bei procesinių teisių apimčiai ir jų įgyvendinimui bei neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai nei įmonės bankroto byloje, nei tose civilinėse bylose, kuriose bankrutuojanti įmonė yra pareiškusi savarankiškus reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1365/2013).
  4. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirasis skundas šiuo atveju paduotas dėl teismo nutarties, kuri pagal įstatymus negalėjo būti apeliacijos objektas (CPK 334 straipsnio 1 dalis), todėl apeliacinis procesas dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,

Nutarė

6Apeliacinį procesą civilinėje byloje 2-706-823/2017 pagal trečiojo asmens UAB „Danske Lizingas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties nutraukti.

Proceso dalyviai
Ryšiai